Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ketvirtadienį pareiškė, kad nėra jokių įrodymų, jog paskutiniu Lietuvos partizanu vadinamas Antanas Kraujelis būtų žudęs taikius gyventojus.
Tokią išvadą centras paskelbė artėjant teismo nuosprendžio paskelbimui pirmajam Lietuvos vidaus reikalų ministrui po nepriklausomybės atkūrimo Marijonui Misiukoniui, kuris teisiamas dėl Siaubūno pravardę turėjusio partizano žūties 1965 metais.
Panevėžio prokuroras siūlo M.Misiukonį pripažinti kaltu dėl genocido ir įkalinti jį šešeriems su puse metų.
Proceso kritikai, tarp kurių yra buvę Nepriklausomybės akto signatarai Aloyzas Sakalas ir Jurgis Jurgelis, kritikuoja procesą, teigdami, jog yra duomenų, kad A.Kraujelis žudė civilinius gyventojus, tad teisti tuomet KGB dirbusį M.Misiukonį dėl operacijos prieš A.Kraujelį yra neteisinga.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ketvirtadienį pranešė, kad reaguodami į signatarų kreipimąsi centro darbuotojai atliko pakartotinį KGB inkriminuotų veiklų A.Kraujeliui tyrimą ir nerado jokių juos pagrindžiančių įrodymų.
„Žiniasklaidoje įvairiose publikacijose A.Kraujeliui primetami kaltinimai yra nepagrįsti jokiais teisinėse valstybėse būtinais tvirtais įrodymais, remiamasi tik fragmentiškai ir tendencingai parinktais KGB dokumentuose pateiktais kaltinimais“, - rašoma centro išvadoje.
Centras viešai išplatino 16 puslapių išvadą, kurioje analizuoja ir kaip nepatikimus atmeta KGB kaltinimus dėl kai kurių civilių žudymo, taip pat nurodo, jog kai kuriais atvejais partizanų baudžiamieji veiksmai prieš okupacinės valdžios asmenis buvo teisėti.
Išvadoje pabrėžiama, kad A.Kraujeliui panaikinti Kario savanorio teisinį statusą (po mirties) nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo.
„Partizanas A.Kraujelis veikė kaip vienintelės teisėtos valdžios sovietų okupuotoje Lietuvoje – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio – karys, iki gyvenimo pabaigos nesulaužęs duotos Tėvynei partizano priesaikos“, - rašoma išvadoje.
Centras taip pat pareiškė esantis įsitikinęs, kad valstybė turi deramai paminėti A.Kraujelio žūties 50-ąsias metines kitų metų kovo 17-ąją.
A.Kraujelis prie partizanų prisidėjo 1948 metais, ne kartą dalyvavo ginkluotuose susirėmimuose su sovietinio okupacinio režimo karinėmis struktūromis. Slopstant pasipriešinimui, vieniems bendražygiams žuvus, kitiems patekus į nelaisvę ar pasitraukus iš kovos, A.Kraujelis liko vienas.
1965 metų kovo 17 dieną Utenos rajone per sovietų karinę čekistų operaciją A.Kraujelis buvo apsuptas, atsišaudant sužeistas ir, nenorėdamas patekti į nelaisvę, nusišovė.
Šioje operacijoje dalyvavęs 75 metų M.Misiukonis yra vienintelis baudžiamojoje byloje gyvas likęs kaltinamasis. Teismui buvo perduoti dar trys asmenys, tačiau jie mirė proceso metu. M.Misiukoniui yra paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Nuosprendį Panevėžio teismas turėtų skelbti lapkričio 26 dieną.
Byla kelerius metus buvo sustabdyta laukiant Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl genocido apibrėžimo.
Šiemet kovą Konstitucinis Teismas paskelbė, kad sovietų vykdytus trėmimus ir represijas vykstant partizaniniam karui Lietuvos teismai gali prilyginti genocidui, įrodžius, kad šiais nusikaltimais buvo siekiama sunaikinti reikšmingą lietuvių tautos dalį.
Anot Konstitucinio Teismo, už sovietmečiu vykdytas žudynes socialiniu ar politiniu pagrindu, jei tai nekėlė grėsmės lietuvių tautos išlikimui, negalima bausti kaip už genocidą, tačiau teismai turi įvertinti, ar tai nebuvo kiti nusikaltimai žmoniškumui.
Panevėžio teisėsauga buvo nustačiusi dešimt asmenų, kurie prisidėjo prie partizano A.Kraujelio žūties, devyni iš jų yra mirę.
M.Misiukonis vidaus reikalų ministro pareigas ėjo 1990-1992 metais. Jis teisme yra sakęs, kad sovietų pareigūnai A.Kraujelio ieškojo kaip kriminalinio nusikaltėlio.
2000 metais tuometinis prezidentas Valdas Adamkus M.Misiukonį apdovanojo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu. Tuomet prezidentas teigė, kad apdovanojimas skirtas už tarnybą pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos atkūrimo metais. Šis sprendimas sulaukė prieštaringų vertinimų.
1997 metais Lietuvos partizanui A.Kraujeliui suteiktas teisinis kario savanorio statusas, 1998 metais - vyresniojo leitenanto laipsnis, 1998 metų gegužės 19 dieną jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus III laipsnio ordinu.
