-
Ž. Pinskuvienė apie pragarą Širvintose: į tarnybų daržą skrieja furgonas akmenų 7
Kaip portalo žurnalistams trečiadienį pasakojo Ž. Pinskuvienė, išsiaiškinta, kad Širvintose, Lentpjūvės gatvėje esanti žemė ūkininkui teisiškai nepriklauso – jis ja tiesiog naudojasi. „Išsiaiškinome, kad visa žemė, kur buvo laikomi šunys, priklauso Lietuvos Respublikai. Žemės sklypas priklauso Nacionalinei žemės tarnybai. Į Letpjūvės gatvę kviesti specialistai patikrino šunis – jų rado devyniolika. Leonardo Šmaukštos (VMVT Vilniaus departamento Širvintų skyriaus vedėjas-valstybinis veterinarijos inspektorius, – red. past) pažymoje taip ir parašyta. Kitą dieną, kai atvažiavo šunų surinkti, vienas šuo jau buvo negyvas. O kai šunis paėminėjo ir čipavo, jų suskaičiuota jau dvidešimt. Mes spėjame, kad galbūt du šunys atvežti iš namų. Visi šunys sučipuoti, sufotografuoti“, – situaciją komentavo moteris.
Atleiskite, bet parodykite man įstatyme eilutę, kur savivaldybės specialistai gali ateiti pas žmogų į kiemą ir pradėti tikrinti jo ūkį, šunis, šaldytuvą... Gal jau pradėsim mes ir patalus tikrinti?
Kaip minėta, šunų rasta ne tik Lentpjūvės gatvėje, bet ir ūkininko namų teritorijoje – Pergalės gatvėje. „Pažymoje buvo parašyta, kad šunų Pergalės gatvėje yra 30. Atvažiavus veterinarams, administracijos direktoriams, dalyvaujant šeimininko dukrai, paimti 23 šunys. Kai vyko šunų poėmis, prie kiekvieno šuns dalyvavo organizacijų atstovai. Jie naktį, 2.30 val., kai buvo paimtas paskutinis šuo, matė, kad daugiau šunų namuose tikrai nėra“, – įvykių eigą dėstė Širvintų rajono merė.
Sudėjus abiejose vietose turėjusių būti šunų skaičių, prieglaudose turėjo atsidurti 48 šunys. Tačiau tai – tik teorinis skaičius, kuris parašytas VMVT pažymoje. Iš tikrųjų rasti ir prieglaudų globon nuvežti 43 šunys. „Penkių šunų nerandama. Mes kreipėmės į VMVT, kad jie pateiktų aprašus, kada vyko pirminis šunų patikrinimas. Jie sako, kad galbūt apsiskaičiavo. Bet dingti jie niekaip negalėjo, nes žmonių buvo daug, išvežti jų niekas niekur negalėjo“, – situaciją komentavo Ž. Pinskuvienė.
Negana to, Letpjūvės gatvėje esančiame sklype rasti ir negyvi šuniukai. „Taip, rasti. Dar rasta arklių galvų kaulų, pusė šerno nuvalgyto supuvusio, skūrų, švirkštų. Viską pasiėmė VMVT tyrimui“, – sakė Širvintų rajono merė.
Živilės Pinskuvienės feisbuko nuotr.
Kaip veterinarai informavo savivaldybės atstovus, švirkštais šunims galimai buvo leisti vaistai. „Gal skatinamieji, ar hormonai, kad ištisai kalės gimdytų. Nes matėsi, kad jos ten nuolat gimdo, viskas nutįsę“, – siaubą keliančius vaizdus prisiminė moteris.
Širvintų rajono merė paatviravo, kad paimtų 43 šunų išlaikymas savivaldybei kainuos po 430 eurų per dieną. „Tvarka tokia – VMVT įpareigojo savivaldybę paimti šiuos šunis ir pristatyti į globos organizacijas. Su trimis pasirašėme sutartis ir šunis atidavėme į tris prieglaudas. Dabar laukiame teismo sprendimo. Teismas spręs, ar tuos šunis grąžinti ūkininkui, ar juos nusavinti. Jeigu teismo sprendimas bus kitoks, jie ir spręs, ar šunims ieškoti naujų globėjų. Mes vykdysim teismo sprendimą. Šiai dienai, iki kol nėra teismo sprendimo, šunys priklauso ūkininkui. Lygiai taip pat, kaip iš tėvų paima vaikus – vaikai priklauso tėvams, o pas globėjus būna iki tol, kol įvyksta teismo sprendimas“, – kalbėjo moteris.
Taip, kaip Lentpjūvės gatvėje buvo laikomi šunys – to negali būti. Jie buvo utėlėti, žaizdos, kirmėlės ant tų žaizdų vaikščiojo.
Ne vienas gyvūnų mylėtojas tvirtina, kad įstatymai nėra keturkojų mylėtojų pusėje. Kaip Ž. Pinskuvienė ir sakė, jeigu teismas nuspręs, šunys turės būti grąžinti šeimininkui. Tačiau kaip su atgautais augintiniais elgsis šeimininkas? Galbūt, kai viskas nurims, jis vėl laikys gyvūnus siaubingomis sąlygomis? „Įstatymo spragų, žinoma, yra. Taip, kaip Lentpjūvės gatvėje buvo laikomi šunys – to negali būti. Jie buvo utėlėti, žaizdos, kirmėlės ant tų žaizdų vaikščiojo. Vienareikšmiškai – įstatymo pakeitimai turi būti. Aš irgi norėčiau, kad būtų kitaip, kad sprendimas būtų priimtas teisingai, bet viską spręs teismas, kai įvertins situaciją“, – mintimis dalijosi Ž. Pinskuvienė.
Kaip pasakojo Ž. Pinskuvienė, širvintiškiai ūkininką žinojo kaip padorų žmogų. Gyventojai į jį kreipdavosi net tada, kai sunegaluodavo jų augintiniai. „Jūs nerasite Širvintose žmogaus, kuris jo nepažinotų. Visi žinojo, kad jis užsiima šunimis, kad pas jį auginami patys gražiausi šunys. Matydavom, kad jis dalyvauja parodose. Širvintiškiai yra sukrėsti“, – gyventojų emocijas perteikė moteris.
Visas furgonas kritikos akmenų
Ž. Pinskuvienė kritikavo ir aplaidų tarnybos darbą. „Širvintų VMVT specialistės sekmadienį atvažiavo ir sakė, kad čia nieko gal ir baisaus, pažiūrėkit kaimuose – yra ir baisiau. O Vilniaus VMVT specialistai atvažiavę susiėmė už galvų. Tarnyba prieš du metus tikrino ūkininką, rado pažeidimus, vyko rimti teisminiai procesai. Akivaizdu, kad tas ūkininkas turėtų būti ne į 1,5 metų vieną kartą tikrinamas, o bent pradžioje kartą į mėnesį, paskui rečiau. Jeigu VMVT Širvintų skyriaus specialistai tai žinojo ir nieko nedarė, tai aš traktuoju kaip visiškai aplaidų pareigų vykdymą“, – kategorišką nuomonę išsakė Širvintų rajono merė.
Živilės Pinskuvienės feisbuko nuotr.
„Žinot, VMVT direktorius sako, kad galėjo tikrinti ir savivaldybė. Atleiskite, bet parodykite man įstatyme eilutę, kur savivaldybės specialistai gali ateiti pas žmogų į kiemą ir pradėti tikrinti jo ūkį, šunis, šaldytuvą... Gal jau pradėsim mes ir patalus tikrinti? Kai žmonės nori nuo savęs nuimti atsakomybę, aš tai vertinu kaip VMVT direktoriaus aplaidų darbą ir nesuvokimą, kokiai jis įstaigai vadovauja. Ten jau ne akmenėlis į VMVT daržą turi būti suverstas, o visas furgonas akmenėlių. Ne pirma situacija, ne tik Širvintose, bet ir visoje Lietuvoje. O kiek dar jie nevažiuoja ir netikrina? Ar išvis jie pakyla nuo savo kėdžių, labai įdomu“, – klausė merė.
Kritikos strėles dėl aplaidaus specialistų darbo gyvūnų gerovės gynėjai pradėjo leisti dar savaitės pradžioje. VMVT direktorius Darius Remeika pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje pasisakė ir apie sulaukiamą kritiką tarnybai dėl esą nepakankamos nelegalių gyvūnų veisėjų kontrolės. D. Remeika sakė, kad tarnyba reaguoja, tačiau „prie kiekvieno žmogaus kontrolieriaus nepastatysi“.
„Visur valstybė neįsikiš, mes turime 48 funkcijas, viena iš jų yra gyvūnų gerovė. Savivaldos lygiu mes dalyvaujame trise, vienodomis teisėmis ir pareigomis: VMVT, savivaldybės (...) ir policija. Reaguojame, bet nesame operatyvininkai, negalime paklausyti telefonų, sekti ar specialiųjų priemonių naudoti. Gavę visus pranešimus, nagrinėjame, bet matome galimybių griežtinti baudas“, – sakė D. Remeika.
Jo teigimu, VMVT per metus gauna virš 700 pranešimų apie galimus gyvūnų gerovės pažeidimus. „Vykdydami planinę veiklą per praėjusius metus iki 5 nelegalių veisėjų nustatėme. Dažniausiai tai su gyventojų pagalba, kurie turbūt daugiausia mato tokią nelegalią veiklą“, – sakė VMVT vadovas.
Visi žinojo, kad jis užsiima šunimis, kad pas jį auginami patys gražiausi šunys
Portale jau rašyta, gyvūnų teisių aktyvistai sujudo po to, kai Kretingos rajone, Padvarių kaime, savo draugų šuniuko pasigedusi moteris rado jį netoliese įkurtame neteisėtai veikiančiame šunų veislyne.
Pasak liudininkės, keturkojai buvo uždaryti į nedidelius narvus ir priversti murgdytis savo šlapime bei išmatose. Į šią vietą penktadienį sulėkė tarnybos.
Po šio įvykio gyvūnų globėjai puolė ieškoti daugiau neteisėtų taškų.
Policija ikiteisminius tyrimus dėl žiauraus elgesio su gyvūnais pradėjo Alytuje, Marijampolėje, Tauragėje, Širvintų ir Kretingos rajonuose.
Baudžiamasis kodeksas už žiaurų elgesį su gyvūnais numato viešuosius darbus, baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.
-
Atgarsiai iš Žiegždrių: baisiomis sąlygomis laikomų šunų savininkui skirta bauda 15
Į Žiegždrių apylinkėse esantį „karštąjį“ tašką savanoriai vyko naktį iš šeštadienio į sekmadienį. Kaip manoma, apie šią vietą buvo žinoma jau seniai, tačiau realių veiksmų nebuvo imtasi. Tačiau savaitgalį čia apsilankius gyvūnų teisių aktyvistams paaiškėjo, kad šunys laikomi privačioje valdoje priklauso vienam savininkui, o baisiomis sąlygomis, be maisto ir vandens palikti laukuose keturkojai – kitam. Dėl pastarojo veiksmų kilo didžiausias sąmyšis, o pirmadienį į vietą atvykę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai (VMVT) užfiksavo pažeidimus. Antradienį vyrui skirta piniginė bauda.
„Mums atvykus į įvykio vietą lakuose rasti šeši šunys. Nustatėme ir susisiekėme su jų šeimininku, kalbėjome su juo. Jis patikino, kad buvo nuvažiavęs, šunis pašėrė, paliko gerti. Ir tikrai toje vietoje visą tai radome“, – portalui kauno.diena.lt kalbėjo VVMVT Kauno departamento patarėjas Linijus Valiuška.
Tačiau jis pabrėžė, kad sąlygos, kuriose laikomi šie augintiniai – netinkamos.
„Tikrai reikėtų gerinti šunų gerbūvį, nes aplink bruzgynai, šabakštynai. Vieni pririšti prie būdų, kitiems jos sukaltos iš kažkokių padėklų, kas yra negerai. Netinkami ir būdų aukščiai. Viską užregistravome, šeimininkas atvyko į komisiją ir jam paskirta piniginė bauda“, – užtikrino VMVT atstovas, tačiau kokio dydžio bauda skirta teigė negalintis atsakyt.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Paklaustas, ar nebuvo svarstomas šių gyvūnų konfiskavimas, L. Valiuška teigė, kad tokia galimybė buvo numatoma, tačiau pirmiausia duota laiko pažeidimams sutvarkyti.
Viską užregistravome, šeimininkas atvyko į komisiją ir jam paskirta piniginė bauda.
„Terminas duotas gana trumpas, viską privaloma ištaisyti ir pagerinti šunų gerbūvį. Jei tai nebus padaryta, imsimės kitokių priemonių“, – žadėjo pašnekovas.
Žinota seniai
Portalui kauno.diena.lt Kauno gyvūnų gerovės namų „Nojus“ direktorė Loreta Skorupskienė papasakojo daugiau aplinkybių apie tą lemtingą naktį. „Sulaukėme žmogaus skambučio, kad Žiegždriuose šunys laikomi antisanitarinėmis sąlygomis, galimai gresia pavojus gyvybėms. Nuvykęs į vietą mūsų darbuotojas pasijuto kaip kokiame filme – daug žmonių, atvykę policijos pareigūnai, kinologai“, – pasakojo gyvūnų prieglaudos vadovė.
Pasak jos, vidury pievų baisiomis sąlygomis gyvena daug šunų – vieni pririšti šalia šiukšlių krūvos, kiti – uždaryti iš atskirų medžio dalių padarytose nesandariose būdose. Šunys čia buvo palikti be vandens. Kaip spėta išsiaiškinti, šioje vietoje yra dviem skirtingiems savininkams priklausantys šunys. Vieni jų, daugiausia laikų veislės, laikomi privačioje teritorijoje. Kita dalis – tiesiog laukuose. Pastarųjų auginimo sąlygos kėlė didžiausią nerimą.
„Negaliu teigti, kad tai – nelegali daugykla. Tačiau ši vieta jau seniai buvo žinoma, tačiau niekas nieko nedarė. Dabar, kai prasidėjo gyvūnų mylėtojų sujudimas, imtasi realių veiksmų, kad šie gyvūnai būtų išvaduoti“, – pasakojo L.Skorupskienė.
Asmeninio archyvo nuotr.
Taranavo automobilį
„Nojaus“ vadovė užsiminė apie dar vieną incidentą, kuris įvyko netoli įtariamos nelegalios daugyklos vietos. Apie jį plačiau portalui kauno.diena.lt papasakojo įvykyje dalyvavęs prieglaudos darbuotojas Giedrius.
„Buvo daugybė žmonių, kurie atvyko gelbėti keturkojų. Vienų savanorių automobilį taranavo vietos ūkininko automobilis, kuris po smūgio nulėkė į griovį. Šiame automobilyje buvo šunys, kuriuos, kaip spėjame, jis bandė išvežti iš šio „karštojo“ taško“, – savo įžvalgomis pasidalijo pašnekovas ir užsiminė, kad po eismo įvykio automobilyje buvusius keturkojus vairuotojas skubiai išleido iš transporto priemonės, o tris jų pavyko pagauti – visi jie šiuo metu „Nojaus“ prieglaudoje.
Naktį šioje dramoje dalyvavusi savanorė Kamilė teigė tokių vaizdų, kuriuos teko matyti ir užfiksuoti, nepamiršianti dar ilgai. „Tuose laukuose, kur buvo rasti šuneliai, mėtėsi krūvos kaulų, tačiau nepanašu, kad jie būtų tiesiog kokio nors šėrimui naudoto galvijo. Akivaizdžiai matėsi dantys, kaukolių fragmentai. Toks vaizdas, kad nugaišę šunys yra sušeriami kitiems keturkojams. Labai baisu“, – kalbėjo gyvūnų mylėtoja.
Moteris pasakojo, kad tąnakt buvo daug chaoso, tačiau ji labai dėkoja apie 3 val. nakties atvykusiems pareigūnams-kinologams, kurie kantriai klausė visų savanorių ir stengėsi paaiškinti, kodėl ir kokių veiksmų negali imtis. „Kinologai labai jautriai sureagavo ir į mūsų siekį išlaisvinti šiuo keturkojus, ir į reiškiamas emocijas. Taip pat jų paraginta paskambinau Aplinkos apsaugos departamento atstovams, jiems pasakiau apie baisius vaizdus, kuriuos matau laukuose. Sekmadienio rytą jie atvyko į vietą ir viską užfiksavo“, – gerų žodžių tarnybų atstovams negailėjo Kamilė.
Portalui kauno.diena.lt susisiekus su Kauno policijos budėtoju jis patvirtino, kad į šią vietą vyko ne vienas policijos ekipažas. Sekmadienio paryčiais, 5.41 val., buvo gautas pranešimas, kad Žiegždrių apylinkėse, Dambravos kaime įvyko eismo nelaimė. „Vyro vairuojamas automobilis BMW taranavo kitą automobilį „Renault“. Po smūgio BMW nuskriejo į griovį. Tokį pranešimą policija gavo iš pranešėjo. Atvykę į nelaimės vietą policijos pareigūnai užfiksavo įvykį, žmonės per jį nenukentėjo. Tuomet atvykusiems pareigūnams kiti ten buvę žmonės papasakojo apie aptiktą šunų daugyklą. Patruliai viską užfiksavo. Atliekamas išsamus tyrimas“, – teigė Kauno policijos budėtojas. Jis užsiminė, kad taip pat gautas asmens pareiškimas dėl dingusių šunų. Galima spėti, kad tų pačių, kurie šiuo metu yra „Nojaus“ prieglaudoje.
Pradėjo tyrimus
Primename, kas policija nuo šeštadienio pradėjo penkis ikiteisminius tyrimus dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.
Kaip BNS informavo Policijos departamento atstovas spaudai, ikiteisminiai tyrimai pradėti Alytuje, Marijampolėje, Tauragėje, Širvintų ir Kretingos rajonuose.
Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas pabrėžė, kad šiuo atveju svarbiausiais žmonių sąmoningumas – jeigu nebūtų paklausos nelegaliai auginamiems gyvūnams, nebūtų ir nelegalių veisyklų. „Žmonės nepirktų, tai nebūtų ir nelegalių veisyklų, – teigė G. Blekaitis. „Blogiausia, kad atsiranda žmonių, kurie nori įsigyti tokius gyvūnus. Veislinis gyvūnas yra brangus, bet kam tada pirkti gyvūną iš tokių sąlygų? Juk yra globos namai, kur tikrai yra nereikalingų gyvūnų, kurių kažkas atsisakė“, – pridūrė jis. Jis stebėjosi, kodėl anksčiau tarnybai nebuvo pranešta apie tokius atvejus, nes veikla greičiausiai buvo vykdoma ne vienerius metus.
„Facebook“ nuotr.
„Žmonės gyvena visiškai šalia. Gal kaimynai ir įtarė kokią veiklą, nes vis tiek šunų laikymas – juk ten ne vienas ir ne dešimt šunų buvo, bet mūsų institucija anksčiau nebuvo gavusi jokio pranešimo“, – sakė tarnybos atstovas.
Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas G.Blekaitis taip pat priminė, kad už pažeidimus, administracine tvarka, numatytas įspėjimas, galima piniginė bauda, gyvūnų konfiskavimas.
Baudžiamasis kodeksas už žiaurų elgesį su gyvūnais numato viešuosius darbus, baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.
-
Verdiktas: žiauriomis sąlygomis Širvintose laikyti šunys bus konfiskuoti 1
VMVT Vilniaus departamento Širvintų skyriaus vedėjas-valstybinis veterinarijos inspektorius Leonardas Šmaukšta portalo žurnalistus informavo, kad iš viso nuspręsta konfiskuoti dvylika šunų. „Šeimininkui bus skirta bauda už netinkamas gyvūnų laikymo sąlygas, už žiaurų elgesį su šunimis“, – situaciją komentavo VMVT atstovas.
„Mes apžiūrėjome įvykio vietą, dabar rašome aktą ir bus nurodyti įpareigojimai“, – informavo L. Šmaukšta.
Paklaustas, kur keliaus konfiskuoti keturkojai, L. Šmaukšta teigė, kad jiems bus ieškomi globėjai. „Širvintų rajono savivaldybė bus įpareigota surasti laikiną globėją iki teismo sprendimo priėmimo“, – sakė VMVT atstovas.
L. Šmaukšta patvirtino, kad įvykio vietoje rasta ir negyvų šunų, tačiau tikslaus skaičiaus pasakyti negalėjo.
Šiuo metu vyksta intensyvus tyrimas ir pagal požymius jam bus pritaikytos aukščiausios sankcijos. Tai yra žiaurus elgesys su gyvūnais, kur gresia ir baudžiamoji atsakomybė.
VMVT: tikėtina, kad šeimininkui bus pritaikytos griežčiausios sankcijos
VMVT direktorius Darius Remeika sako, kad nelegalaus gyvūnų veislyno Širvintose šeimininkui gali būti pritaikytos griežčiausios sankcijos. Pirmadienį spaudos konferencijoje D. Remeika sakė, kad veislyno šeimininkas dėl gyvūnų nepriežiūros jau yra baustas.
„Jis baustas ir dėl žemės ūkio gyvulių nepriežiūros. Jis gyvenamosiose patalpose yra įregistravęs šuniukų veislyną ir ten kaip ir viskas gerai su gyvūnų gerove, bet atskiri voljerai nebuvo niekam žinomi. Ten, pagal duomenis, galimai yra žiaurus elgesys su gyvūnais, nustatyta nugaišusių gyvūnų. Šiuo metu vyksta intensyvus tyrimas ir pagal požymius jam bus pritaikytos aukščiausios sankcijos. Tai yra žiaurus elgesys su gyvūnais, kur gresia ir baudžiamoji atsakomybė“, – žurnalistams pirmadienį sakė D. Remeika.
Jo teigimu, nelegalūs gyvūnų veislynai veikia, nes yra paklausūs. „Žmogus sako: aš noriu pigiau. Sakau, reikia nuvažiuoti pas veisėją, pažiūrėti, kaip jie veisiami, kaip laikomi, kokia sveikata, ar vakcinuoti. Ne, sako, man prie prekybos centro ar degalinės atvežė, aš paėmiau, sumokėjau“, – sakė VMVT vadovas.
„Tokie gyvūnai turi būti paženklinti mikroschemomis, tada lengviau atsekti veisėją. Rekomenduojama sudaryti sutartį, kai perki gyvūną, kur turi būti nurodytos gyvūnų sveikatos sąlygos, profilaktinės priemonės. Tada ir valstybės institucijos gali padėti. (...) O jei perkame katę maiše, patys prisidedame prie to, kad tokiems veisėjams yra lengvas verslas“, – sakė D. Remeika.
Komentuodamas kritiką tarnybai dėl esą nepakankamos nelegalių gyvūnų veisėjų kontrolės, D. Remeika sakė, kad tarnyba reaguoja, tačiau „prie kiekvieno žmogaus kontrolieriaus nepastatysi“.
„Visur valstybė neįsikiš, mes turime 48 funkcijas, viena iš jų yra gyvūnų gerovė. Savivaldos lygiu mes dalyvaujame trise, vienodomis teisėmis ir pareigomis: VMVT, savivaldybės (...) ir policija. Reaguojame, bet nesame operatyvininkai, negalime paklausyti telefonų, sekti ar specialiųjų priemonių naudoti. Gavę visus pranešimus, nagrinėjame, bet matome galimybių griežtinti baudas“, – sakė D. Remeika.
Jo teigimu, VMVT per metus gauna virš 700 pranešimų apie galimus gyvūnų gerovės pažeidimus. „Vykdydami planinę veiklą per praėjusius metus iki 5 nelegalių veisėjų nustatėme. Dažniausiai tai su gyventojų pagalba, kurie turbūt daugiausia mato tokią nelegalią veiklą“, – sakė VMVT vadovas.
Apie Širvintose rastus negyvus mažus šuniukus pirmadienio rytą feisbuke paskelbė internautas Darius. „Širvintų siaubas: maišuose – negyvi maži šuniukai, galvijų galvos, kaulai, žirgai su negydomais piktybiniais augliais, palikti be maisto, be vandens ir dar daugiau siaubo. Antrą parą žmonės budi, kad gyvūnai nebūtų pervežami ar žudomi... Reikalinga pamaina ir pastiprinimas, kol tarnybos bus bejėgės. Galintys nelikite abejingi, dalinkitės ir atvažiuokite. Pergalės g. 6 ir Lentpjūvės g. 3, Širvintos. Esame labai pavargę“, – feisbuke pirmadienio rytą skelbė Darius.
Vyras feisbuke pasidalijo ir keturkojų nuotraukomis, kuriose matyti išsekę gyvūnai, o vienam šuniui galvoje atsivėrusi atvira žaizda.
Skauda širdį matant ligotus, sulysusius keturkojus, besimėtančių kaulų krūvas ir net kaukolę...
Feisbuko nuotr.
Primename, kad apie šią baisią vietą Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė paskelbė dar sekmadienį. „Kai gyveni mažame miestelyje, žinai ir pažįsti žmones. Gal todėl širvintiškiai šiandien ir yra tokie sutrikę – gerai žinomas ūkininkas, veisėjas, su savo augintiniais žinomas kaip parodų dalyvis ir laimėtojas šiandien įtariamas gyvūnų nepriežiūra“, – pasakojimą pradėjo politikė.
„Tai, ką šiandien pamatėme kartu su gyvūnų teisių gynėjais, policijos pareigūnais, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistėmis, sukrečia. Apleisti, blusuoti, žaizdoti šunys, arkliai, nevalyti gardai, antisanitarinės sąlygos... Skauda širdį matant ligotus, sulysusius keturkojus, besimėtančių kaulų krūvas ir net kaukolę...“ – baisėjosi Ž. Pinskuvienė.
Portale jau rašyta, kad Kretingos rajone, Padvarių kaime, savo draugų šuniuko pasigedusi moteris rado jį netoliese įkurtame neteisėtai veikiančiame šunų veislyne.
Pasak liudininkės, keturkojai buvo uždaryti į nedidelius narvus ir priversti murgdytis savo šlapime bei išmatose. Į šią vietą penktadienį sulėkė tarnybos.
Po šio įvykio gyvūnų globėjai puolė ieškoti daugiau neteisėtų taškų.
Kaip jau rašyta, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pradėjo tyrimus dėl gyvūnų laikymo sąlygų Kretingos, Širvintų ir Tauragės rajonuose.
-
Baisiomis sąlygomis laikomų šunų pėdsakai – ir pakaunėje: veiksmas buvo tarsi filme 13
Visos šalies gyvūnų mylėtai susivienijo – visą savaitgalį ieškojo vietų, kur gali būti nelegalių šunų daugyklų. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį tokie pėdsakai buvo aptikti ir Kauno rajone, Žiegždrių apylinkėse. Kaip manoma, apie šią vietą buvo žinoma jau seniai, tačiau realių veiksmų nebuvo imtasi. Tačiau tai, kas vyko praėjusią naktį, gyvūnų organizacijos atstovai ir savanoriai vadina tikrų tikriausiu siaubo filmu.
Įtaria nelegalią daugyklą
Portalui kauno.diena.lt Kauno gyvūnų gerovės namų „Nojus“ direktorė Loreta Skorupskienė sutiko papasakoti daugiau veiksmo, vykusio praėjusią naktį, aplinkybių.
„Viduryje nakties sulaukėme žmogaus skambučio, kad Žiegždriuose šunys laikomi antisanitarinėmis sąlygomis, galimai gresia pavojus gyvybėms. Nuvykęs į vietą mūsų darbuotojas pasijuto kaip kokiame filme – daug žmonių, atvykę policijos pareigūnai, kinologai“, – pasakojo gyvūnų prieglaudos vadovė.
Pasak jos, vidury pievų baisiomis sąlygomis gyvena daug šunų – vieni pririšti šalia šiukšlių krūvos, kiti – uždaryti iš atskirų medžio dalių padarytose nesandariose būdose. Šunys čia buvo palikti be vandens.
Kaip spėta išsiaiškinti, šioje vietoje yra dviem skirtingiems savininkams priklausantys šunys. Vieni jų, daugiausia laikų veislės, laikomi privačioje teritorijoje. Kita dalis – tiesiog laukuose. Pastarųjų auginimo sąlygos kelia didžiausią nerimą.
„Negaliu teigti, kad tai – nelegali daugykla. Tačiau ši vieta jau seniai buvo žinoma, tačiau niekas nieko nedarė. Dabar, kai prasidėjo gyvūnų mylėtojų sujudimas, imtasi realių veiksmų, kad šie gyvūnai būtų išvaduoti. Oficialiai jų registruota 33, tačiau įvykio vietoje buvęs mūsų darbuotojas teigia, kad jų gali būti ir daugiau – apie pusšimtis“, – portalui kauno.diena.lt kalbėjo L.Skorupskienė.
Moteriai labiausiai kelia nerimą tai, kad visi šie keturkojai vis dar palikti tose baisiose sąlygose.
„Atvykę pareigūnai viską užregistravo, tačiau Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) savaitgaliais nedirba ir jos atstovai atvažiuoti negalėjo. Be jų į privačią teritoriją patekti negalima, be jų sprendimo šunų paimti taip pat ne. Laukiame pirmadienio. Tačiau per savaitgalį, tikėtina, šios vietos savininkas gali bandyti slėpti įkalčius“, – nuogąstavimais pasidalijo pašnekovė.
Paklausus, ar naktį į šią vietą atvyko kuris nors šeimininkas, L. Skorupskienė teigė, kad su vienu iš jų pareigūnams pavyko susisiekti telefonu.
„Mano žiniomis, jis tvirtino, kad šuneliams pas jį viskas gerai, jis juos laiko medžioklei. Tačiau net patys pareigūnai pasibaisėjo tomis sąlygomis, kuriomis laikomi šie keturkojai“, – apie šunis, kurie laikomi tiesiog laukuose, kalbėjo pašnekovė.
Taranavo savanorių automobilį
„Nojaus“ vadovė užsiminė apie dar vieną incidentą, kuris įvyko netoli įtariamos nelegalios daugyklos vietos. Apie jį plačiau portalui kauno.diena.lt papasakojo įvykyje dalyvavęs prieglaudos darbuotojas Giedrius.
„Buvo daugybė žmonių, kurie atvyko gelbėti keturkojų. Vienų savanorių automobilį taranavo vietos ūkininko automobilis, kuris po smūgio nulėkė į griovį. Šiame automobilyje buvo šunys, kuriuos, kaip spėjame, jis bandė išvežti iš šio „karštojo“ taško“, – savo įžvalgomis pasidalijo pašnekovas ir užsiminė, kad po eismo įvykio automobilyje buvusius keturkojus vairuotojas skubiai išleido iš transporto priemonės, o tris jų pavyko pagauti – visi jie šiuo metu „Nojaus“ prieglaudoje.
Naktį šioje dramoje dalyvavusi savanorė Kamilė teigė tokių vaizdų, kuriuos teko matyti ir užfiksuoti, nepamiršianti dar ilgai.
„Tuose laukuose, kur buvo rasti šuneliai, mėtėsi krūvos kaulų, tačiau nepanašu, kad jie būtų tiesiog kokio nors šėrimui naudoto galvijo. Akivaizdžiai matėsi dantys, kaukolių fragmentai. Toks vaizdas, kad nugaišę šunys yra sušeriami kitiems keturkojams. Labai baisu“, – portalui kauno.diena.lt kalbėjo gyvūnų mylėtoja.
Kamilės asmeninio archyvo nuotr.
Moteris pasakojo, kad tąnakt buvo daug chaoso, tačiau ji labai dėkoja apie 3 val. nakties atvykusiems pareigūnams-kinologams, kurie kantriai klausė visų savanorių ir stengėsi paaiškinti, kodėl ir kokių veiksmų negali imtis.
„Kinologai labai jautriai sureagavo ir į mūsų siekį išlaisvinti šiuo keturkojus, ir į reiškiamas emocijas. Jie paaiškino, kad be VMVT atstovų jokių veiksmų imtis negali. Taip pat jų paraginta paskambinau Aplinkos apsaugos departamento atstovams, jiems pasakiau apie baisius vaizdus, kuriuos matau laukuose. Sekmadienio rytą jie atvyko į vietą ir viską užfiksavo“, – gerų žodžių tarnybų atstovams negailėjo Kamilė.
Sekmadienį į šią vietą nuvykusiam portalo kauno.diena.lt fotografui pavyko pabendrauti su vienu iš šių šunų savininku. Vyras į ilgas diskusijas nesileido, tačiau užsiminė, kad jo augintiniai turi visus reikiamus dokumentus, yra skiepyti.
Laimučio Brundzos nuotr.
Portalui susisiekus su Kauno policijos budėtoju jis patvirtino, kad į šią vietą vyko ne vienas policijos ekipažas. Sekmadienio paryčiais, 5.41 val., buvo gautas pranešimas, kad Žiegždrių apylinkėse, Dambravos kaime įvyko eismo nelaimė.
„Vyro vairuojamas automobilis BMW taranavo kitą automobilį „Renault“. Po smūgio BMW nuskriejo į griovį. Tokį pranešimą policija gavo iš pranešėjo. Atvykę į nelaimės vietą policijos pareigūnai užfiksavo įvykį, žmonės per jį nenukentėjo. Tuomet atvykusiems pareigūnams kiti ten buvę žmonės papasakojo apie aptiktą šunų daugyklą. Patruliai viską užfiksavo. Atliekamas išsamus tyrimas“, – portalui kauno.diena.lt teigė Kauno policijos budėtojas.
Jis užsiminė, kad šiandien taip pat gautas asmens pareiškimas dėl dingusių šunų. Galima spėti, kad tų pačių, kurie šiuo metu yra „Nojaus“ prieglaudoje.
Net patys pareigūnai pasibaisėjo tomis sąlygomis, kuriomis laikomi šie keturkojai.
Pradėjo tyrimus
Primename, kad gyvūnų mylėtojai įtariamas nelegalias daugyklas rado Kretingos, Širvintų ir Tauragės rajonuose. Sekmadienį dėl gyvūnų laikymo sąlygų šiose vietose Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pradėjo tyrimus.
„Visais šiais atvejais pradėtas patikrinimas. Tyrimas prasideda patikrinimu, o toliau priklausys nuo to, kokia bus surinkta medžiaga“, – BNS sekmadienį sakė Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas Giedrius Blekaitis.
Jo teigimu, iš galimai nelegalių gyvūnų veisyklų Kretingos ir Tauragės rajonuose globos įstaigoms perduotos kelios dešimtys šuniukų.
„Iš Kretingos rajono 25 šuniukai perduoti į „Nuarą“, o Tauragės rajone 10 šuniukų globą perėmė kita globos organizacija“, – teigė Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas.
Jis taip pat pridūrė, kad sekmadienio pavakarę kolegos dirba Širvintų rajone.
„Vyksta patikrinimas, kolegos vietoje vertina aplinkybes. Ten yra didelis ūkis, kur laikomi ne tik šunys“, – kalbėjo G. Blekaitis.
„Facebook“ nuotr.
„Žmonės nepirktų, nebūtų ir nelegalių veisyklų“
Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas pabrėžė, kad šiuo atveju svarbiausiais žmonių sąmoningumas – jeigu nebūtų paklausos nelegaliai auginamiems gyvūnams, nebūtų ir nelegalių veisyklų.
„Žmonės nepirktų, tai nebūtų ir nelegalių veisyklų, – teigė G. Blekaitis.
„Blogiausia, kad atsiranda žmonių, kurie nori įsigyti tokius gyvūnus. Veislinis gyvūnas yra brangus, bet kam tada pirkti gyvūną iš tokių sąlygų? Juk yra globos namai, kur tikrai yra nereikalingų gyvūnų, kurių kažkas atsisakė“, – pridūrė jis.
Jis stebėjosi, kodėl anksčiau tarnybai nebuvo pranešta apie tokius atvejus, nes veikla greičiausiai buvo vykdoma ne vienerius metus.
„Facebook“ nuotr.
„Žmonės gyvena visiškai šalia. Gal kaimynai ir įtarė kokią veiklą, nes vis tiek šunų laikymas – juk ten ne vienas ir ne dešimt šunų buvo, bet mūsų institucija anksčiau nebuvo gavusi jokio pranešimo“, – sakė tarnybos atstovas.
Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas G. Blekaitis taip pat priminė, kad už pažeidimus, administracine tvarka, numatytas įspėjimas, galima piniginė bauda, gyvūnų konfiskavimas.
Tuo tarpu žalieji dėl žiauraus elgesio su gyvūnais kreipsis į Seimą ir FNTT.
Baudžiamasis kodeksas už žiaurų elgesį su gyvūnais numato viešuosius darbus, baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.