Netoli Maskvos esančio Krasnogorsko teismas nusprendė palikti „nepakeistą“ rugpjūčio mėnesio nuosprendį B. Griner byloje, bet pažymėjo, kad kiekviena diena, kurią sportininkė praleido už grotų nuo suėmimo vasario mėnesį, bus įskaičiuota kaip pusantros bausmės dienos.

B. Griner prašė Rusijos teismo sušvelninti jos „traumuojančią“ devynerių metų laisvės atėmimo bausmę.

„Labai tikiuosi, kad teismas pakoreguos šį nuosprendį, nes tai labai labai traumuoja ir kelia didelį stresą“, – nuotoliu į teismą kreipėsi B. Griner.

Dukart olimpinio krepšinio aukso laimėtoja ir moterų lygos WNBA čempionė vasarį buvo sulaikyta Maskvos oro uoste už tai, kad jos bagaže buvo rasta kapsulių elektroninėms cigaretėms su kanapių aliejumi.

Rugpjūčio pradžioje Rusijos teismas pripažino Finikso krepšinio klube „Mercury“ žaidžiančią, bet ne sezono metu žaisti už profesionalią Jekaterinburgo krepšinio komandą atvykusią 32-ejų krepšininkę kalta dėl narkotikų kontrabandos ir jai skyrė devynerių metų laisvės atėmimo bausmę.

B. Griner pripažino savo kaltę, tačiau teigė neketinusi Rusijoje vartoti draudžiamų medžiagų.

Krepšininkės advokatai pateikė teismui gydytojų parodymus, kad kanapės jai buvo paskirtos kaip vaistas nuo skausmo. Rusijoje nėra legalizuotas kanapių vartojimas medicininiais tikslais.

Byla JAV krepšinio žvaigždei buvo iškelta tvyrant įtampai tarp Maskvos ir Vašingtono dėl Rusijos agresijos Ukrainoje.

Kreipdamasi į teismą, B. Griner kalbėjo lėtai, kad jos žodžius galėtų išversti į rusų kalbą. Ji prašė apeliacinio teismo, kad šis sušvelnintų jai bausmę, nes rastas medžiagų su kanapių aliejumi kiekis „vos viršijo leidžiamąjį turėti“.

„Nesuprantu pirmojo teismo sprendimo skirti vienais metais trumpesnę nei maksimali bausmę, kai čia praleidau beveik aštuonis mėnesius, o žmonės, kurie įvykdė sunkesnius nusikaltimus, gavo trumpesnę bausmę nei man skirtoji“, – teigė B. Griner.

„Taigi aš tiesiog prašau, kad teismas.....iš naujo įvertintų mano bausmę“, – pridūrė ji.

Baltieji rūmai antradienį pareiškė, kad JAV krepšinio žvaigždei Rusijoje surengtas fiktyvus teismas.

„Esame informuoti apie naujienas iš Rusijos, kad Brittney Griner ir toliau bus neteisėtai sulaikyta netoleruotinomis aplinkybėmis po šiandieninio dar vieno fiktyvaus teismo proceso“, – sakoma Baltųjų rūmų patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Jake'o Sullivano (Džeiko Salivano) pareiškime.

J. Sullivanas teigė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) mano, jog B. Griner privalo būti „nedelsiant paleista“, ir kad Maskvai žinoma, jog JAV vyriausybė yra „pasirengusi imtis ypatingų priemonių ir priimti sunkius sprendimus, kad amerikiečiai grįžtų namo“.

B. Griner advokatai teigė esantys nusivylę antradienio sprendimu, nes jis prieštarauja įprastai teisinei praktikai.

„Kitiems kaltinamiesiems panašiose baudžiamosiose bylose skiriamos bausmės – lygtinė bausmė arba laisvės atėmimo bausmė, neviršijanti šešerių metų“, – sakoma Marijos Blagovolinos ir Aleksandro Boikovo pareiškime.

„Taigi Brittney Griner išlieka viena griežčiausiai nubaustų kaltinamųjų Rusijoje“, – teigė jie.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre (Karin Žan Pjer) anksčiau šį mėnesį apeliacinio skundo nagrinėjimą pavadino „dar vienu fiktyviu teismo procesu“ ir teigė, kad B. Griner turėtų būti nedelsiant paleista.

Rugpjūtį Maskva pareiškė esanti pasiruošusi su JAV aptarti kalinių apsikeitimą, tačiau nuo to laiko jokių akivaizdžių pokyčių neįvyko.

Kaip pranešama, B. Griner ir kitas Rusijoje įkalintas amerikietis Paulas Whelanas (Polas Vilanas), buvęs JAV jūrų pėstininkas, suimtas 2018 metų gruodį ir kaltinamas šnipinėjimu, galėtų būti iškeisti į rusų ginklų prekeivį Viktorą Butą, 2012-aisiais nuteistą 25 metus kalėti.

Agentūros duomenimis, pernai pateiktos 1004 apeliacijos, o jų skaičius mažėja ne vienerius metus.

Pavyzdžiui, 2020 metais gauta beveik 200 apeliacijų mažiau nei 2019-aisiais.

NŠA Stebėsenos ir vertinimo departamento direktorius Vidmantas Jurgaitis sako, kad po apeliacijų išnagrinėjimo šiemet padidėjo 40 darbų, o sumažėjo – 23 darbų įvertinimai.

Pasak jo, šiemet, kaip ir praėjusiais metais, užsienio kalbų (prancūzų, vokiečių) egzaminų apeliacijų pateikta nebuvo, taip pat nepateikta ir geografijos apeliacijų.

„Buvo pateikta 23 užsienio kalbos (anglų) apeliacijų, istorijos – devynios, matematikos – 88. Lietuvių kalbos ir literatūros – 369“, – detalizavo NŠA atstovas.

Kandidatai galėjo teikti mokyklos vadovui apeliaciją per dvi darbo dienas nuo rezultatų paskelbimo.

Apeliaciją buvo rekomenduojama teikti tuo atveju, jei mokinys, susipažinęs su savo darbo rezultatais ir atlikto valstybinio brandos egzamino darbo virtualia kopija, buvo pagrįstai įsitikinęs įvertinimo klaidingumu.

Taip pat buvo sudaryta galimybė rašant prašymus dėl apeliacijų nagrinėjimo nurodyti ir savo apeliacijos teikimo argumentus.

Šiais metais abiturientų valstybinių brandos egzaminų darbus vertino 2226 vertintojai. Vertinimas vyko elektroniniu nuotoliniu būdu, tad vertintojams nereikėjo vykti į vertinimo centrus, o elektroninė sistema užtikrino, kad kiekvienas darbas būtų įvertinamas mažiausiai du kartus.

Brandos atestatas išduodamas tik gavus apeliacijų rezultatus, o į jį įrašomas apeliacijos rezultatas.

Toks apeliacinio teismo sprendimas galutinis ir neskundžiamas.

Stokholmo arbitražas kovo 30-osios nutartimi nurodė Rusijos dujų gigantui sumokėti PGNiG apytikriai 1,5 mlrd. dolerių – dujų kainos sumažinimą tokia suma atgaline data nuo 2014-ųjų lapkričio, patenkindamas Lenkijos įmonės 2015 metais pateiktą atitinkamą ieškinį.

„Gazprom“ šiuos pinigus PGNiG pervedė, tačiau birželio pradžioje pateikė apeliacinį skundą.

1996 metais pasirašyta ir iki 2022-ųjų pabaigos galiosianti sutartis tarp PGNiG ir „Gazprom“ numato rusiškų dujų tiekimą Lenkijai maždaug 10 mlrd. kubinių metrų, bet ne mažiau kaip 8,7 mlrd. kubų per metus. Sutartimi įtvirtinta kiekvienos šalių teisė kartą per trejus metus siekti kainų peržiūrėjimo.

Praėjusį mėnesį Lenkijos įmonė skelbė, jog derasi su „Gazprom“ dėl dujų kainos sumažinimo atgaline data – nuo 2017-ųjų lapkričio ir pateikė prašymą dėl jos sumažinimo nuo šių metų lapkričio. Į pastarąjį prašymą „Gazprom“ atsakė kainos didinimo siūlymu.

Lenkija ne kartą skelbė, kad šios sutarties su „Gazprom“ nepratęs, o dujomis po 2022 metų apsirūpins importu naujuoju vamzdynu iš Skandinavijos „Baltic Pipe“ bei suskystintų gamtinių dujų importu.

Kaip BNS informavo Apeliacinio teismo atstovė Vilma Budėnienė, baigiamąsias kalbas neviešai nagrinėjamoje byloje ketvirtadienį pasakė prokurorai, nukentėjusiųjų atstovas, visi nuteistieji ir dalis nuteistųjų gynėjų.

Baigiamųjų kalbų nepasakė du nuteistųjų gynėjai, jos bus tęsiamos posėdyje spalio 30 dieną. Tądien numatyti ir atsikirtimai, replikos bei nuteistųjų paskutiniai žodžiai.

Apeliacinius skundus dėl balandžio 3 dieną Kauno apygardos teismo priimto sprendimo yra pareiškę beveik visos bylos šalys.

Nuosprendį apskundusi Generalinė prokuratūra siekia, kad už įvykdytus nusikaltimus įkalinimas iki gyvos galvos būtų skirtas visiems trims šioje byloje kaltinamiems pusbroliams Bieliauskams.

Žemesnės instancijos teismo nuosprendžiu trys pusbroliai pripažinti kaltais dėl 2017-aisiais įvykdyto plungiškės I. Strazdauskaitės nužudymo, dviejų plėšimų, turto sunaikinimo bei neteisėto laisvės atėmimo. Teismas Leonui Bieliauskui skyrė laisvės atėmimą iki gyvos galvos, Karoliui Bieliauskui – 17, o Mantui Bieliauskui – 16 metų laisvės atėmimo bausmes.

Šioje byloje taip pat buvo nuteisti marijampolietis Algimantas Stankevičius ir kėdainietis Tomas Zagurskas. Jiems skirtos atitinkamai dvejų metų ir dviejų mėnesių bei dvejų metų laisvės atėmimo bausmės už dalyvavimą plėšime, neteisėtą šaunamojo ginklo turėjimą ir jo panaudojimą.

Apeliaciniam teismui pateiktame skunde prokuratūra prašo T. Zagurskui skirti ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, o A. Stankevičių įkalinti keturiems metams ir dvejiems mėnesiams.

Byloje nukentėjusiaisiais pripažinti I. Strazdauskaitės tėvai, sesė ir buvęs sužadėtinis taip pat prašo skirti maksimalias bausmes dviems iš trijų kaltinamųjų ir priteisti iš viso 400 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Kauno apygardos teismas nužudytos merginoms tėvams iš trijų pusbrolių solidariai priteisė 4510 eurų turtinei žalai atlyginti ir po 30 tūkst. eurų kiekvienam neturtinei žalai atlyginti, o nužudytosios seseriai ir sužadėtiniui – po 15 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.

Skundus byloje pateikė ir nuteistieji, jie prašo sušvelninti jiems skirtas bausmes.

Taip pat sulaukta ir nuteistųjų artimųjų apeliacinio skundo.

I. Strazdauskaitė 2017 metų kovą išvyko į Vilnių iš tėvų namų Plungėje ir netikėtai dingo. Po kelių intensyvios paieškos dienų jos kūnas rastas Kėdainių rajone.

Teisėsaugos duomenimis, mergina mirtinai sumušta kastuvu.

Įtariama, kad nusikaltimo motyvu tapo prabangus merginos automobilis. Į organizuotą grupę susibūrę kaltinamieji, bylos duomenimis, inscenizavo eismo įvykį, o I. Strazdauskaitei išlipus iš automobilio, ją pagrobė.

Panevėžio teismas kovo 30 dienos nutartimi areštavo iš N. Venckienės 2 tūkst. 341,97 eurų, kurie jai priklausė kaip  ekonomikos krizės metu už teisėjos darbą neišmokėtas darbo užmokestis.

Teismas tuomet nusprendė, kad nuosavybės teisės apribojimas buvusios teisėjos ir parlamentarės piniginėms lėšoms reikalingas nukentėjusiųjų civiliniams ieškiniams užtikrinti.

Šį sprendimą apskundusi N. Venckienė prašė jį panaikinti ir teigė, kad jos finansinė padėtis yra sunki, o galimybės įsidarbinti šiuo metu yra apribotos dėl valstybėje paskelbto karantino.

Skundą išnagrinėjęs Apeliacinis teismas padarė išvadą, kad dabartinė kaltinamosios sunki finansinė padėtis nepaneigia būtinybės taikyti nuosavybės teisės apribojimą jos piniginėms lėšoms.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

N. Venckienei Panevėžio teismo nagrinėjamoje byloje pateikti kaltinimai dėl teismo sprendimo nevykdymo, pasipriešinimo policijos pareigūnui, trukdymo antstoliui ir sudavimo į veidą Laimutei Stankūnaitei. 

N. Venckienė šiuos kaltinimus neigia ir vadina politiškai motyvuotais.

Iš JAV pernai lapkričio 6 dieną pargabenta buvusi parlamentarė Lietuvoje iš pradžių buvo suimta, tačiau Vilniaus apygardos teismas lapkričio 19 dieną patenkino prašymą paleisti ją už 10 tūkst. eurų užstatą ir panaikino anksčiau skirtą dviejų mėnesių suėmimą. Kaltinamajai buvo uždėta apykojė, paimti dokumentai.

Ji iš Lietuvos į JAV išvyko 2013 metais. Tais metais Seimas panaikino jos teisinę neliečiamybę.

N. Venckienė buvo viena iš svarbiausių vadinamųjų Garliavos įvykių veikėjų.

Pasak pareiškėjos, sumažintas egzamino balas pažeidė jos teisėtus lūkesčius gauti bent jau ne mažesnį įvertinimą. Ji mano, kad egzaminui turėtų galioti principas, draudžiantis bloginti skundą padavusio asmens padėtį.

„Asmuo, apeliuojantis bet kokiame procese, turi nebijoti, kad jo teisinė padėtis netaps blogesnė, nei buvo iki apeliacijos. Priešingu atveju, asmenys yra atgrasomi nuo apeliacijos“, – teigia pareiškėja.

Ji 2016 metais eksternu laikė lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą bei gavo 66 balų įvertinimą. Manydama, kad egzamino darbas įvertintas nepakankamai, pareiškėja kreipėsi su prašymu dėl apeliacijos, tačiau po apeliacijos egzamino darbo vertinimas sumažintas iki 42 balų.

Atsakovas, Nacionalinis egzaminų centras, argumentavo, kad pareiškėja žinojo, jog jos darbas bus vertinamas pakartotinai, o tai reiškia, kad jis yra vertinamas iš naujo, neatsižvelgiant į pirminį vertinimą ir priimamas savarankiškas sprendimas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 metų gegužę skundą atmetė kaip nepagrįstą, argumentavęs, jog vertinimo procedūrų negalima tapatinti su teisminiu nagrinėjimu, kur minimas principas taikomas civiliniame ir baudžiamajame procese.

Vis dėlto apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šių metų vasario 5 dieną nusprendė grąžinti bylą žemesniajam teismui nagrinėti iš naujo ir pabrėžė, kad teismas turėtų gauti iš Nacionalinio egzaminų centro pareiškėjos egzamino darbą, nes ji kėlė abejonių ir dėl vertinimo sąžiningumo.

„Pareiškėja, be kita ko, kvestionavo pakartotinio jos egzamino darbo vertinimo sąžiningumą, o reikalavimą atlyginti žalą, be kita ko, siejo su Centro neveikimu – atsisakymu pateikti su egzamino vertinimu susijusius dokumentus“, – rašoma teismo nutartyje.

Pasak aukštesniojo teismo, byloje nesurinkti ir neištirti įrodymai, kurie patvirtintų vertintojų kompetenciją, taip pat pirmosios instancijos teismas neišsireikalavo, nors to pareiškėja prašė, paties darbo, jo pirminį vertinimą ir vertinimą apeliacijos metu patvirtinančių įrodymų, jų neištyrė.

Dėl šių priežasčių byla neskundžiama nutartimi grąžinta ją nagrinėti iš naujo.

72 metų R. Karadžičius yra vienas aukščiausio rango lyderių, nuteistų Jungtinių Tautų tribunole buvusiai Jugoslavijai. 2016 metų kovą jis buvo pripažintas kaltu dėl genocido, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Kaltinimai susiję su jo dalyvavimu nusikaltimuose, įskaitant maždaug 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų išžudymą Srebrenicoje 1995 metais. Tai buvo didžiausios žudynės Europoje po Antrojo pasaulinio karo.

R.Karadžičius taip pat buvo pripažintas esąs atsakingas už žmogžudystes, civilių puolimą ir terorizavimą per 44 mėnesius trukusią Sarajevo apsiaustį, kur apie 10 tūkst. civilių žuvo per nepaliaujamo bombardavimo ir snaiperių ugnies kampaniją, taip pat už JT taikdarių paėmimą įkaitais.

R. Karadžičius tvirtina esąs nekaltas.

Dabar vadinamasis Tarptautinių baudžiamųjų tribunolų mechanizmas (MICT) – teismas, įsteigtas nagrinėti jau uždarytų tarptautinių tribunolų bylas – svarsto ir R. Karadžičiaus, ir kaltintojų apeliacijas. Kaltintojai teigia, kad jis turėjo būti nuteistas pagal du kaltinimus genocidu ir gauti įkalinimo iki gyvos galvos bausmę.

Gynybos advokatai sakė, kad proceso teisėjai nesuteikė R. Karadžičiui teisės liudyti savo paties naudai taip, kaip jis norėjo – pateikiant savo įvykių versijos pasakojimą. Advokatė Kate Gibson (Keit Gibson) sakė, kad tokio leidimo nedavimas buvo „tokia fundamentinė, tokia akivaizdi“ procedūrinė klaida, „kad ji viena pagrindžia pakartotinį bylos nagrinėjimą“.

K. Gibson pridūrė, kad yra ir daug kitų priežasčių, dėl kurių R. Karadžičiaus teismas buvo neteisingas, įskaitant kaltintojų pažeidimus nepateikiant įrodymų buvusio Bosnijos serbų prezidento teisininkų komandai. R. Karadžičius ilgame rašytiniame dokumente paminėjo 50 priežasčių apeliacijai.

Apeliacijų svarstymas yra naujausias teisinis posūkis ilgoje R. Karadžičiaus kovoje už savo gerą vardą. Atskiroje byloje jo buvęs pajėgų vadas generolas Ratko Mladičius (Ratkas Mladičius) taip pat pateikė apeliaciją dėl savo 2017 metų apkaltinamųjų nuosprendžių ir įkalinimo iki gyvos galvos bausmės remiantis kone identiškais kaltinimais.

„Tai duoklė Radovano Karadžičiaus charakteriui, kad jis šiandien dar kartą stovi prieš jus pagarbus ir kupinas vilčių, – apeliacinei penkių teisėjų komisijai sakė advokatas Peteris Robinsonas (Piteris Robinsonas). – Jo begalinis optimizmas, jo meilė savo žmonėms, jo intelekto galia ir smalsumas, ... net jo puikus humoro jausmas pastaruosius 10 metų skatino jį toliau visomis išgalėmis kovoti už teisingumą.“

R. Karadžičiui kaltinimai buvo pateikti 1995 metais, bet jį suimti pavyko tik 2008 metais, Serbijos sostinėje Belgrade. Jis slapstėsi apsimetęs alternatyviosios medicinos guru Draganu Dabičiumi ir nešiojo didelius akinius bei buvo užsiželdęs vešlią baltą barzdą.

Praėjus daugiau nei 20 metų po to, kai Bosnijoje ir Hercegovinoje nutilo pabūklų gausmas, 72 metų R. Karadžičius tebelaikomas didvyriu serbų kontroliuojamose susiskaldžiusios Bosnijos ir Hercegovinos dalyse.

Po posėdžio Apeliacinio komiteto pirmininkas Laimonas Markauskas informavo, kad sprendimas bus paskelbtas iki balandžio 12-osios dienos.

1-ojo A lygos turo susitikime tarp „Žalgirio“ bei „Kauno Žalgirio“ sostinės klubo ekipoje rungtyniavo gynėjas Diego Oyarzunas, kuris buvo diskvalifikuotas dėl gautos raudonos kortelės paskutiniajame praėjusio sezono mače su Marijampolės „Sūduva“. Dėl šios priežasties LFF Drausmės komitetas skyrė „Žalgiriui“ techninį pralaimėjimą rezultatu 0:3.

Artimiausias rungtynes vilniečiai žais jau rytoj, kovo 30-ąją dieną. 5-ojo turo mačas su „Jonava“ Vilniaus „Sportimos“ manieže prasidės 19.30 val.

Savo ruožtu „Kauno Žalgiris“ į A lygos kovas grįš kovo 31-ąją dieną. Kauno derbio su „Stumbru“ NFA stadione pradžia – 13 val.

Vadinamasis Tarptautinių baudžiamųjų tribunolų mechanizmas (MICT) „šiuo nurodo, kad bylos apeliacijų svarstymas įvyks ... balandžio 23-24 dienomis“, teismo dokumente nurodė tribunolo prezidentas Theodoras Meronas (Teodoras Meronas).

2016 metų kovą Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiai Jugoslavijai (TBTJ) pripažino, kad R.Karadžičius yra kaltas dėl serbų žiaurumų Bosnijoje per 1992-1995 metų karą, nusinešusį 100 tūkst. gyvybių.

TBTJ nustatė, kad R.Karadžičius kaltas ir dėl masinių žudynių 1995 metais organizavimo Srebrenicoje, kur buvo išžudyta beveik 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų. Šios skerdynės buvo kruviniausios Europoje nuo Holokausto per Antrąjį pasaulinį karą, ir jas genocidu pripažino du tarptautiniai teismai.