Ikiteisminiame tyrime, kurį kuruoja Europos deleguotųjų prokurorų biuras Lietuvoje, o atlieka FNTT pareigūnai, buvo atlikta per 40 kratų visoje Lietuvoje.

Įtariama, kad asmenys pasitelkė aštuonias įmones, kurių dalis nevykdo jokios veiklos, ir Inovacijų agentūrai dviejų juridinių asmenų vardu pateikė keturias paraiškas finansavimui gauti.

Patvirtinus projektus, asmenys galimai veikė pagal identišką schemą – siekdami neprisidėti prie įrangos įsigijimo nuosavomis lėšomis, panaudojo susijusias įmones, imitavo tarpusavio sandorius bei vykdė mokėjimus ratu, taip nuslėpdami tikrąją projektams įgyvendinti skirtos įrangos įsigijimo vertę, dirbtinai užkeldami įrangos kainas ir sukurdami įspūdį, kad projektų vykdytojai turi užtektinai lėšų likusia dalimi prisidėti prie projektų įgyvendinimo.

Taip veikdami asmenys, įtariama, apgaule, įgijo per 3 mln. eurų lėšų, tai yra galimai daugiau nei kainavo projektuose nurodyta įranga.

Atliekant ikiteisminį tyrimą pavyko nustatyti ir ketvirtąjį projektą. Panaudoję tą pačią schemą asmenys galimai įgijo dar beveik 1 mln. eurų.

Kratų metu paimti tyrimui reikšmingi dokumentai, laikmenos, per 20 tūkst. eurų grynųjų pinigų.

Įtarimai dėl labai didelės vertės sukčiavimo pareikšti devyniems fiziniams asmenims, du iš jų buvo suimti, dviem yra taikoma intensyvi priežiūra, taip pat sprendžiamas dviejų juridinių asmenų atsakomybės klausimas.

Šiuo metu yra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas nekilnojamam įtariamųjų turtui bei fizinių asmenų piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitose. Apriboto turto vertė visiškai padengia galimo civilinio ieškinio užtikrinimą.

Ikiteisminis tyrimas tęsiamas.

Už sukčiaujant įgytą labai didelės vertės svetimą turtą Baudžiamajame kodekse numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Praėjus metams po vagystės, robotas nukentėjusiajam sugrąžintas į Švediją, tačiau nuskriaustas liko radviliškietis, kuris be dokumentų jį įsigijo Lietuvoje. Vyras dabar neturi nei vejos roboto, nei 1500 Eur, kuriuos lengva ranka atidavė neaiškiam pardavėjui. 

Plačiau apie šią istoriją kalbėjo Šiaulių apskrities policijos atstovė Gailutė Smagriūnienė.

– Ar galite pakomentuoti situaciją, kai žmogus, nusipirko nepažįstamos kilmės žoliapjovę ir ją prarado? 

– Tai nutiko praėjusiais metais, kai buvo aktualūs vejos pjovimo darbai. Vienas Švedijos pilietis pamatė, kad dingo jo robotas. Kadangi jis buvo valdomas mobiliojo telefono programėle, švedas po poros mėnesių programėlėje pamatė, kad jo robotas kažkur sėkmingai darbuojasi. To gamintojo robotuose yra įmontuoti GPS siųstuvai. Pavyko nustatyti, kad jis darbuojasi Lietuvoje, Radviliškio rajone. Greitai buvo susisiekta su tos įmonės atstovybe Lietuvoje. Jie susisiekė su policijos pareigūnais, o vienoje iš Radviliškio rajono sodybų buvo rastas besidarbuojantis robotas. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ką sakė tas žmogus, pas kurį darbavosi tas robotas? 

– Istorija labai paprasta. Visi norime pirkti pigesnius daiktus. Skelbimą apie parduodamą robotą vyras rado internete, susisiekė su pardavėju. Kadangi kaina buvo labai patraukli – apie 1500 Eur, jie sutarė susitikimo vietą ir susitiko. Pirkėjui buvo įteiktas robotas, žinoma, be jokių įsigijimo dokumentų. Jis laimingas parvažiavo, bet džiaugėsi neilgai, nes tokiais atvejais, kai surandamas pavogtas daiktas, jis visada yra grąžinamas jo teisėtam savininkui. Šiuo atveju taip ir buvo, robotas iškeliavo į savo tėvynę.  

Tai galėtų būti pamoka visiems, kad ne visada yra gerai pirkti panaudotą ir neaiškios kilmės daiktą. 

Kaip pranešė Policijos departamentas, sekmadienio popietę, apie 14.38 val., į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 51-erių vyras.

Jis pranešė, kad tą pačią dieną, apie 13.12 val., Vilniuje nenustatyti asmenys apgaulės būdu iš banko sąskaitos pasisavino 10 871 eurą.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Rinkodaros triukas

Kalbėdama apie maisto produktų pakuotes, A. Zabulionė teigia, kad šios gali būti apgaulingos. „Vienintelis teisiškai prasmingas, galiojantis ir produkto ekologiškumą nusakantis žodis yra „ekologiškas“. Taip pat ant etiketės kartu su žodžiu „ekologiškas“ turi būti nurodytas ir ekologiškumą patvirtinančio sertifikato numeris“, – teigia ji.

Tuo tarpu „natūralus“, „biologiškas“, „organinis“ ir kiti panašūs šių žodžių vediniai daugumai vartotojų asocijuojasi su natūralumu ir ekologiškumu, tačiau, kaip teigia mokslininkė, iš tikrųjų su produkto ekologiškumu nėra nė kiek susiję.

Mokslininkė pateikia pavyzdį: pavadinimas „Karaliaus tortas“ neturi nieko bendro su karaliumi ar karališkąja šeima, taip pat kaip ir žodžio dalis bio- neturi sąsajos su ekologiškumu: „Žodžio dalis bio- dažnai yra vadinamojo „žaliojo smegenų plovimo“ (angl. greenwashing) dedamoji.“

Gamintojai, naudodami šį rinkodaros triuką, bando maisto produktą vartotojui pateikti kaip ekologišką, nors įstatymų aprašyta tvarka jis toks nėra. „Ar tikrai pasitikite gamintoju, kuris vartoja madingą žodį, užuot akcentavęs produkto išskirtinumą kokybe paremtais, pagrįstais aspektais?“ – klausia A. Zabulionė.

Perspėja: mokslininkės A. Zabulionės teigimu, žodžio dalis bio- nenurodo produkto ekologiškumo. / KTU nuotr.

Konservantai irgi naudingi

Dauguma vartotojų parduotuvėje stengiasi vengti maisto produktų, kuriose yra nurodytas didelis kiekis konservantų, nes tai dažnai siejama su organizmui žalingomis maisto medžiagomis.

Maisto instituto mokslininkė A. Zabulionė ramina: „Maiste naudojami konservantai negali būti kenksmingi žmogui, t. y. negali sukelti ligų ar trikdyti sveikatą. Yra griežtos normos, nusakančios, kokiam produktui ir kiek galima konservanto naudoti. Todėl konservantai patys savaime pavojaus sveikatai nekelia.“

Konservantai ne tik nėra kenksmingi žmogaus organizmui, bet ir turi privalumų, tokių kaip mikroorganizmų dauginimosi slopinimas. Šis aspektas ypač aktualus šiuolaikinėje visuomenėje, nes maisto produktų tiekimo grandinės yra ilgos ir nenaudojant konservantų gali būti prarandama daug maisto.

„Įsivaizduokite, jei įsigytumėte kečupo, kurį naudojate nedideliais kiekiais, ir jis būtų tinkamas vartoti tik porą savaičių? Blogiausia, kad ne visi mums pavojingi mikroorganizmai turi kvapą ar skonį, todėl rizikuotumėte ir apsinuodyti“, – teigia Maisto instituto mokslininkė.

Ar tikrai pasitikite gamintoju, kuris vartoja madingą žodį, užuot akcentavęs produkto išskirtinumą kokybe paremtais, pagrįstais aspektais?

Konservantai nėra pavojingi žmogaus sveikatai ir turi savų privalumų, tačiau jeigu žmogus vietoje šviežios mėsos, žuvies, ar daržovių dažnai renkasi mėsos, žuvies gaminius, maisto pusgaminius, apdorotus, jau pagamintus produktus, A. Zabulionė įspėja – tai gali sutrikdyti žarnyno mikroorganizmų veiklą ir sukelti virškinimo problemų, tokių kaip įvairių maistinių medžiagų trūkumą, pilvo pūtimą, viduriavimą ar vidurių užkietėjimą.

Sveikatai palankus

Mokslininkė A. Zabulionė pabrėžia, kad parduotuvėse svarbiausia vengti to, kas neatitinka asmeninių poreikių. Pavyzdžiui, žmogus, turintis alergijų, visuomet turėtų patikrinti, ar maisto produkte nėra aktualių alergenų: „Net jei produktą perkate dažnai ir pirkote jau daug kartų, jis gali kisti. Turite atidžiai žiūrėti, kokia yra produkto sudėtis. Produktų įvairovė leidžia rinktis tai, kas kiekvienam žmogui geriausia.“

Mokslininkė taip pat paminėjo ir dalykus, į kurių kiekį krepšelyje turėtų atsižvelgti visi vartotojai – konservantai ir emulsikliai. Didelis kiekis šių maisto priedų daro neigiamą įtaką žmogaus žarnyno mikrobiomai ir gali sukelti įvairių virškinimo problemų. Svarbu saikas ir sąmoningas produktų pasirinkimas.

Pasak mokslininkės A. Zabulionės, parduotuvėje renkantis maisto produktus svarbiausia yra neužstrigti ties vienu maisto produktu, nes nė vienas produktas nėra stebuklingas ir per dažnai vartojant tą patį produktą rizikuojama negauti visų organizmui reikalingų medžiagų.

„Įvairovė yra daug svarbesnė nei vieno vartojamo produkto „nuostabumas“. Tik įvairovė padeda užtikrinti visų maisto medžiagų poreikių patenkinimą“, – užtikrina KTU Maisto instituto mokslininkė A. Zabulionė.

Žinia apie apgaulę Lietuvos policija pasidalijo feisbuke. Čia rašoma:

„DĖMESIO! SUKČIAI! Lietuvos policija ir STT perspėja, kad socialiniuose tinkluose platinama žinia, kurioje sukčiai apsimeta valstybinėmis institucijomis ir tokiais būdais siekia gauti įvairius asmens duomenis.

Mėginama gauti duomenis iš adresatų, kuriuos suklastotame dokumente kaltina nelegalaus turinio naudojimu ir platinimu.

Kviečiame būti budriais ir neapsigauti, neatsakyti į tokius laiškus bei nesidalinti savo asmens duomenimis. Jei nukentėjote nuo šių asmenų – kreipkitės į policiją“, – patarė pareigūnai.

Gyventoja pastebėjo, kad praėjusių metų liepos 20 d. pareiškėjos vardu buvo sudaryta sutartis dėl mobiliojo ryšio telefono „Iphone 14 pro max“ įsigijimo.

Žala – 1439 eurai.

Pradėtas tyrimas dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu.

Asmenys kaltinami tuo, jog pasinaudoję technine spraga įgijo svetimą turtą, kurio bendra vertė gali būti didesnė nei 436 tūkst. eurų, penktadienį pranešė teismas.

Kaltinamojo akto duomenimis, S. B. ir E. P. B. apgaule savo naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą.

Manoma, jog asmenys žinojo vienos įmonės, teikiančios finansinių operacijų paslaugas, techninę spragą, kurią sudaro pranešimo apie sėkmingai atliktą finansinę operaciją suformavimas inicijuotiems, tačiau iš banko pusės iki galo nepatvirtintiems mokėjimų pavedimams, ir ja pasinaudojo.

Prokurorų surinktais duomenimis, asmenys, neturėdami savo sąskaitose pakankamai lėšų ir galimai žinodami, jog bankas nevykdys lėšomis nepagrįstų mokėjimų, juos inicijavo, o tada kitoms įmonėms galimai pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie pavedimus ir tai, kad jie atitinka turimas lėšas.

Manoma, jog galimai suklaidinta įmonė užskaitė pinigų gavimo operacijas ir suteikė asmenims galimybę disponuoti pinigais, už kuriuos manoma, jog kaltinamieji įsigijo kriptovaliutos.

S.B. kaltinamas, jog inicijavo 93 pavedimus ir nurodė, jog jų pervestų pinigų suma yra 158 tūkst. 478 eurai, o E. P. B. kaltinamas, jog inicijavo 38 savo turimomis lėšomis nepadengtus pinigų mokėjimo pavedimus, kurių bendra suma sudaro 278 tūkst. 430 eurų.

Pirmasis šios baudžiamosios bylos posėdis, turėjęs vykti pernai lapkričio 28 dieną buvo atidėtas, neatvykus vienam iš kaltinamųjų.

Į kitą teismo posėdį, kuris suplanuotas sausio 18 dieną, teismas neatvykusį kaltinamąjį nusprendė atvesdinti.

Valstybinį kaltinimą teisme palaiko Kauno apygardos prokuratūros prokuroras.

Kaip pranešė Policijos departamentas, pranešimą apie sukčiavimą  ketvirtadienio vakarą, 18.21 val., gavo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Jam buvo pranešta, kad nuo spalio 11 iki gruodžio 11 dienos 19-metis jaunuolis, pasisavinęs banko prisijungimus bei kodus ir veikdamas kartu su savo draugais, įvairiose kreditų įmonėse apgaulės būdu paėmė kreditų už 88,5 tūkst. eurų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Kaip pranešė Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, trečiadienį policijoje buvo gautas 42-ejų moters pranešimas, kad nuo rugpjūčio 28 iki rugsėjo 8 dienos nepažįstami asmenys, pasiūlę investuoti į investavimo platformą, apgaule iš jos išviliojo daugiau kaip 12 tūkst. eurų.

Trečiadienį pareigūnai gavo 62-ejų vyro pranešimą, kad rugsėjo 9 dieną, paspaudus SMS žinute gautą aktyvią nuorodą ir suvedus elektroninės bankininkystės duomenis, iš jo banko sąskaitos apgaule buvo išvilioti beveik 3 tūkst. eurų.

Tą pačią dieną kreipėsi 84-erių senjorė, kuri pranešė, kad pirmadienį, apie 16 val. Vilniuje, nepažįstamas asmuo, paskambinęs ir prisistatęs policijos darbuotoju, apgaule išviliojo per 2 tūkst. eurų. Juos moteris atidavė atėjusiam nepažįstamam vyrui.

Trečiadienio rytą, apie 6.30 val., Vilniaus rajone paspaudus SMS žinute gautą aktyvią nuorodą ir suvedus elektroninės bankininkystės duomenis, iš 38-erių vyro banko sąskaitos apgaule išvilioti 233 eurai.

Pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimų. 

„Oi, mano amžiuje romantika“, – juokėsi vilnietė Jadvyga.

Jadvyga žino ne tik kas yra romantika, bet ir ką reiškia romantinis sukčiavimas. Moteris liudija – istorija prasidėjo nuo žinučių iš užsienio.

„Lietuviškai rašė, vertimus darė. O kokia kalba pas jį buvo – sunku pasakyti. Matėsi, kad vertimai. Bet labai gražu, labai poetiška“, – dalijosi vilnietė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kitoje pusėje sėdėjęs poetas rašė atkakliai, negailėjo komplimentų.

„Viskas gražu. Atvažiuosiu į Lietuvą, aš našlys. Tokių dalykų. Paskui pradėjo sakyti, kad vaikas serga. Tokių visokių, visokių“, – sakė moteris.

Kai vyras ėmė prašyti pinigų, moteris suprato, kur papuolė.

„Kažkaip paskutiniu momentu atsikračiau“, – teigė Jadvyga.

Moteris sugebėjo atpažinti, tačiau Lietuvos bankas atskleidžia priešingas situacijas ir atvejus, kai moterys atidavė daugiau, nei turėjo.

„Pernai metais, Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, buvo išviliota apie 650 tūkst. eurų. Tačiau atvejų skaičius yra labai didelis. Pernai metais buvo 320“, – komentavo Lietuvos banko valdybos nario patarėjas Rosvaldas Krušna.

Auga ir atvejų skaičius, ir bendros išviliotos sumos dydis. Ir nors toks sukčiavimo būdas ne itin dažnas, bet būtent šio tipo nusikaltėliai išvilioja vienas įspūdingiausių sumų.

„Esam užfiksavę atvejų, kai tai buvo tikrai šimtais tūstančių“, – pareiškė R. Krušna.

„Šiaip yra pora pažįstamų įkliuvę. Tai nemaloni patirtis“, – kalbėjo Karolina iš Visagino. Moteris pasakojo, jos pažįstamos nukentėjo nuo romantinių apsimetėlių iš Lietuvos.

Labai mėgdavo į akį pūsti, kaip sakant. Pro rožinius akinius sugebėjo žiūrėti.

„Labai mėgdavo į akį pūsti, kaip sakant. Pro rožinius akinius sugebėjo žiūrėti. Duok pinigų taksi, išnuomosi automobilį ir panašiai. Tai taip ir pasikliovė ir paskui dingo žmogus su pinigais ir negrąžino tūkstančių“, – dalijosi Karolina.

„Sukčiai yra Alfonsai. Švelnus, „Versace“ visas toks. Ir sako, oi, kokia tu graži ir labai daug komplimentų“, –  pasisakė kalbintas vyras.

Vis dėlto specialistai romantiniais sukčiais vadina tuos, kurie gyvai nesusitinka, priešingai – pasimatymų vengia.

„Tai nenoras susitikti, nenoras turėti kažkokius vizualinius skambučius su kameromis“, – teigė  R. Krušna.

„Kaltininkas stengiasi sudaryti kuo daugiau kliūčių jį atpažinti, jį atsekti“, – teigė advokatas Raimundas Jurka.

Dažniausiai sukuriami netikri profiliai – bendravimas užsitęsia.

„Gaunamas tas pasitikėjimas, o po to, kai jau atsiranda jausmai, na, iš tų santykių yra labai sunku ištrūkti, nes tai didžiulė priklausomybė. Moteris, kuri, pavyzdžiui, niekada negaudavo komplimentų, dabar juos gauna“, – komentavo šeimos psichologė Agnieška Kašinska.

„Gali būti paskyroje rašoma, kad štai koks nors donžuanas iš Vokietijos ar Italijos rašo Lietuvoje esančiai moteriai, kuri tikrai siekia sukurti tam tikrus santykius. Bet iš tiesų galbūt rašo veikėjas iš Afrikos, galbūt iš Artimųjų Rytų ir aišku, ko jis nori“, – teigė advokatas.

„Internetinių puslapių reklamos ar profiliai yra kuriami vienoj šaly, tada su jumis susisiekia kitos šalies atstovai, dar kitoje šalyje yra banko sąskaita, dar kitur plauna pinigus. Ir dažniausiai taikomasi į kitos šalies aukas“, – kalbėjo R. Krušna.

Išviliojus visas santaupas, romantika baigiasi. Bankų duomenys – įspūdingi, tačiau policija pateikia daug mažesnius skaičius. Pavyzdžiui, per šį pusmetį romantinio sukčiavimo atvejų registruota tik 13.

„Policija išties stebi tokią sukčiavimo rūšį, tačiau jeigu paimtume statistiką, tai romantiniai sukčiavimai sudaro maždaug apie 1 proc. visų skaičiavimų“, – teigė Policijos departamento atstovė Revita Janavičiūtė.

„Tokių atvejų gali būti ir jų, matyt, jeigu oficialiai pranešama, yra. Tačiau teismus pasiekia tikrai gana retos bylos“,  – kalbėjo R. Jurka.

Kartais žmonės gėdijasi prisipažinti, į institucijas nesikreipia. O ir atgauti pinigų vilties nebeturi, ką iš dalies patvirtina ir policija.

„Tai yra labai sudėtingos situacijos, kada pinigai nukeliauja į trečiąsias šalis, pavyzdžiui, Afrikos šalis. Tai tokiais atvejais pinigų susigrąžinti praktiškai neįmanoma ir tokie tyrimai yra labai sudėtingi“, – tvirtino Policijos departamento atstovė R. Janavičiūtė.

Koks indėlis bankų, ar šie gali sustabdyti dažniausiai moterų siunčiamus pinigus? „Gali ir kartais, tiesą pasakius, bankai pamato tuos sukčiavimo atvejus“, – apibendrino R. Krušna.

Kilus įtarimui, bankai būna klientus apie galimą sukčiavimą perspėja.