Vilniaus apygardos teismo posėdyje ketvirtadienį prokuroras V. Paulauskas savo baigiamojoje kalboje prašė teismo D. Varną pripažinti kaltu dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis ir dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo.

„Prašau teismo skirti kaltinamajam penkerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę“, – teigė prokuroras.

V. Paulauskas teismo taip pat prašė D. Varnui uždrausti laikyti ir nešiotis šaunamąjį ginklą.

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, D. Varnas yra kaltinamas 2021 m. spalį Vilniuje, Loretos Asanavičiūtės gatvėje esančioje „Rimi“ parduotuvėje sužalojęs apsaugos darbuotoją. Konfliktas tarp vyro ir apsaugininko įsiplieskė dėl to, kad D. Varnas nedėvėjo apsauginės kaukės, nors tuomet dėl COVID-19 pandemijos kaukių dėvėjimas buvo privalomas.

Anot teisėsaugos, D. Varnas ir apsaugos darbuotojas susistumdė, o vėliau lauke vyras šovė į apsaugininką iš legaliai laikyto šaunamojo ginklo ir peršovė jam abi kojas.

D. Varnui pateikti kaltinimai dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo ir dėl neteisėto šovinių laikymo.

Nukentėjusysis apsaugininkas N. Dulksnys prašo teismo jam priteisti 70 tūkst. eurų neturtinės žalos.

Pasak Klaipėdos apskrities policijos, šeštadienį apsaugos darbuotojas pranešė, jog apie 12.50 val. Taikos prospekte esančioje parduotuvėje, du nepažįstami vaikinai grasino peiliais.

Nustatyti įtariamieji – du 2004 metais gimę vaikinai, jiems įteikti šaukimai atvykti į apklausas.

Pradėtas tyrimas dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimo.

Penktadienį Klaipėdos miesto policijos komisariatas gavo 72 metų vyro pareiškimą, kad ketvirtadienį, apie 14 val., Liepų gatvėje, prie parduotuvės, apsaugos darbuotojas galimai trenkė kumščiu į veido sritį bei vėliau papurškė dujų į veidą.

Policija pranešė, kad pradėtas tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Kaip pranešė uostamiesčio policija, ketvirtadienį buvo gautas 35 metų vyro pareiškimas.

Jame nurodoma, kad trečiadienį, apie 16.35 val., Taikos prospekte esančiame prekybos centre, galimai apsaugos darbuotojas pareiškėją parvertė ant grindų ir sužalojo.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Byla teismui perduota lapkričio 30-ąją.

Konfliktas dėl nedėvimos veido kaukės pernai spalį kilo tarp apsaugos darbuotojo ir 1979 metais gimusio lankytojo L. Asanavičiūtės gatvėje Vilniuje esančioje parduotuvėje.

Pernai spalį kaukių dėvėjimas parduotuvėse buvo privalomas. Įpykęs lankytojas po jam pareikštos pastabos sumušė apsaugininką, o pastarajam bandant šį sulaikyti, lauke, prie parduotuvės, šovė į apsaugos darbuotoją iš neteisėtai turėto šaunamojo ginklo „Glock“.

Nusikaltimu įtariamas vyras / LNK stop kadras.

Sužeistas apsaugininkas buvo pristatytas į ligoninę, vėliau jam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Šio nusikaltimo padarymu įtariamas asmuo buvo sulaikytas įvykio vietoje.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, paskyrė jam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Incidentas įvyko taip pat šeštadienį apie 21.25 val. Kretingoje esančioje Vytauto gatvėje.

Viename bare 37-nerių metų vyras, kuris, kaip teigiama, akivaizdžiai buvo neblaivus, bet blaivumą tikrintis atsisakė, kelis kartus trenkė apsaugos darbuotojui.

Nenurodyta, ar darbuotojas buvo sužeistas, bet kumščių nesuvaldęs vyras buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę.

Pradėtas tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Pernai rugpjūtį Vokietijoje sulaikytas 57 metų Davidas Smithas (Deividas Smitas) trečiadienį buvo grąžintas į Didžiąją Britaniją. Stojęs prieš  Vestminsterio magistratų teismą jis nepripažino savo kaltės dėl devynių kaltinimų, jam pareikštų remiantis Valstybinių paslapčių įstatymu.

Įtariama, kad buvęs apsaugininkas ambasadoje rinko informaciją ir perduodavo ją asmeniui, kurį laikė Rusijos valstybės pareigūnu, taip pat įvykdė kitų nusikaltimų.

Potsdame gyvenęs D. Smithas, įtariama, laiškais „bandė komunikuoti“ su Rusijos ambasados Berlyne karo atašė Sergejumi Čiuchurovu.

Jo surinktoje slaptoje medžiagoje „buvo detalių apie įvairių Didžiosios Britanijos pareigūnų veiklą, tapatybes, adresus ir telefonų numerius“, teisme sakė kaltintojai.

Įtariama, kad D. Smithas „rinko medžiagą, susijusią su Didžiosios Britanijos ambasados Berlyne veikla ir išplanavimu“, kuri turėjo būti „naudinga priešui, konkrečiai – Rusijos valstybei“.

D. Smithas taip pat yra kaltinamas neteisėtai daręs dokumentų kopijas, kopijavęs ambasados ​​vaizdo stebėjimo sistemos vaizdo įrašus. Jis taip pat kaltinamas išsaugojęs „SIM kortelės pakuotę“, kurią buvo paprašytas „išmesti“.

Kaltinamasis surinko ir perdavė informacijos apie britų ambasados ​​pastato remontą, kai su atitinkamu prašymu į jį kreipėsi asmuo, kurį „jis laikė Rusijos karinės žvalgybos (GRU) nariu“.

Vokietijos prokurorai anksčiau nurodė, kad „kaltinamasis mainais gavo neįvardytą sumą grynųjų pinigų“.

D. Smithas buvo sulaikytas rugpjūčio mėnesį per bendrą britų ir vokiečių pareigūnų operaciją.

Kaltinamasis lieka suimtas iki kito teismo posėdžio Londono Old Beilio teisme balandžio 13 dieną.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą, virtinė Europos Sąjungos narių, įskaitant Vokietiją, šią savaitę išsiuntė daugiau nei 200 Rusijos diplomatų ir atstovybių darbuotojų. Dalis jų buvo išsiųsta dėl ​​įtariamo šnipinėjimo.

Jungtinė Karalystė šį kartą rusų diplomatų neišsiuntė. Pasak šaltinių, Londonas išsiuntė beveik visus šnipinėjimu įtariamus rusų diplomatus 2018 metais po išpuolio Anglijos Solsberio mieste, per kurį panaudotos nervus paralyžiuojanti medžiaga.

Stebėjo brutalią sceną

Žaliakalnyje, Savanorių prospekte esančioje „Aukštaičių“ stotelėje, viešojo transporto laukę keleiviai nuščiuvę stebėjo brutalumu šokiruojančią sceną: pro troleibuso duris ant grindinio išvirto du susikibę vyrai – bilietus tikrinančių kontrolierių saugumą turintis užtikrinti apsaugos darbuotojas ir, kaip buvo galima spėti, keleivis.

Apsaugininko kaukė buvo kruvina. Jam į pagalbą puolė šalia troleibuso buvusios kelios kontrolierės. Bendromis pastangomis keleivį prispaudė prie grindinio. Po kelių minučių atvyko policija. Keleivis buvo surakintas antrankiais, nuvežtas į policiją ir parai uždarytas į areštinę.

Atlikus išsamų incidento tyrimą, padaryta išvada, kad gerokai aplamdytas, areštinėje parą praleidęs ir emocinių sukrėtimų virtinę patyręs kaunietis dėl incidento kulminacijos nekaltas. Paaiškėjo, kad dar prieš grumtynes įsižiebusį konfliktą iki sprogimo temperatūros galimai pakurstė gana elementari kontrolieriaus klaida.

„Turiu beveik dešimties metų šio darbo patirtį, bet su tokiu nemalonių situacijų rinkiniu mūsų darbuotojams dar neteko susidurti“, – neslėpė apmaudo saugos tarnybos „Dorsimus“ Kauno padalinio vadovas Algis Navickas.

Dvidešimtmečio keleivio tėvas apgailestavo, kad sūnui ir visai jų šeimai teko patirti kelis mėnesius alinančių emocijų ir įtampos.

„Rašydami apie šį incidentą neminėkite sūnaus vardo ir pavardės. Prieš gimines gėda, kad buvo areštinėje, niekam net nepasakojome… Laimė, prokuratūros nutartis rodo, kad sūnus buvo teisus, bet pati situacija buvo nepavydėtina, niekam nelinkėčiau“, – sakė nelemtą dieną 13-ojo maršruto troleibusu važiavusio vaikino tėvas.

Sustabdė troleibusą

Incidentas įvyko praėjusių metų lapkričio 3 d., apie 12 val., kai į 13-ojo maršruto troleibusą „Aukštaičių“ stotelėje įlipo dvi kontrolierės, jas lydintis apsaugininkas ir ėmė tikrinti bilietus.

Nepasisekė: troleibuse kilus emocijų, apsaugos darbuotojas galimai padarė gana elementarią klaidą. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Remiantis įvykio dalyvių, liudytojų parodymais ir vaizdo registratoriaus užfiksuota medžiaga, konflikto pradžia buvo visiškai įprasta.

Apsaugininkas Artūras (vardas pakeistas – red. past.), stovėdamas šalia vairuotojo, laukė, kol kontrolierės baigs tikrinti bilietus. Netrukus pasigirdo kontrolierės raginimas sustabdyti, nes vienas keleivis neturi bilieto ir nepateikia asmens dokumento.

Buvo iškviesta policija. Pasak apsaugininko ir kontrolierių, iki atvykstant policijos pareigūnams, minėtas keleivis elgėsi agresyviai, keikėsi, tačiau, policininkams sudrausminus, jis nusiramino. Buvo nustatyta jo tapatybė. Be bilieto važiavusiam vaikinui surašytas pažeidimo protokolas (bauda jau sumokėta).

Apsaugos darbuotojo tvirtinimu, išvykus policijai keleivis vėl tapo agresyvus – plūdo automobilyje pažeidimo protokolą jam rašančią kontrolierę, nekantravo.

Vėliau vaikinas neslėpė, kad buvo nemandagus ir nesitvardė, nes labai skubėjo, nekantravo, o kontrolierė, jo tvirtinimu, protokolą pildė labai lėtai ir taip darė galbūt sąmoningai.

Vairuotoja prašė pagalbos

Konfliktas netikėta linkme pasisuko, kai į stotelę, šalia kurios buvo rašomas protokolas, atvyko dar vienas troleibusas.

Pasak liudytojų ir incidento dalyvių, netoliese sustojus troleibusui vaikinas pasakė: „Va, dabar žiūrėkit, kaip važiuosiu be bilieto“ ir nuėjo rodydamas vidurinį pirštą.

Anot apsaugininko ir kontrolierių, jam įlipus, girdėjosi, kaip vairuotoja liepė nusipirkti bilietą, bet keleivis nereagavo. Tada vairuotoja, anot liudininkų, pradariusi langą paprašė, kad keleivis būtų išvestas iš troleibuso, nes ji toliau negalinti važiuoti.

Išgirdęs šį prašymą ir paragintas kontrolierių, apsaugininkas įlipo į troleibusą ir netrukus grįžo kartu su keleiviu. Keleivis elgėsi ramiai, liko laukti stotelėje, nekonfliktavo.

Pasak liudytojų, praėjus keletui sekundžių, atvažiavo kitas troleibusas ir vaikinas įlipo į jį. Netrukus prasidėjo brutaliausia konflikto dalis.

Išgriuvo lauk

Vienos kontrolierės tvirtinimu, ji negirdėjo, kas kalbama troleibuse, tačiau nusprendė, kad kontrolierių dėmesio centre atsidūręs vaikinas vėl galimai sukėlė konfliktą – atsisakė susimokėti už važiavimą. Taip galvoti ją skatino aplinkybė, kad troleibusas ilgai stovėjo vietoje.

Liudininkė sakė nepastebėjusi, kaip troleibuse atsidūrė apsaugininkas, tik pamatė, kad jis stovi troleibuso viduje šalia keleivio.

„Jie kalbėjosi prie vidurinių troleibuso durų, stovėjo vienas priešais kitą. Staiga atsidarė vidurinės troleibuso durys ir vaikinas galva sudavė Artūrui į veido sritį, abu nugriuvo iš troleibuso ant grindinio. Jie griuvo įsikabinę vienas į kitą. Artūras nugriuvo ant nugaros, o ant jo – tas vaikinas. Kai jie nugriuvo, Artūras staiga pasisuko, kad vaikinas nebūtų ant jo (...) Kai Artūras buvo ant vaikino, visi pribėgo ir padėjo sulaikyti vaikiną. Ant Artūro veido matėsi kraujo, jam bėgo kraujas iš nosies, matėsi, kad yra praskeltas antakis, jis skundėsi dantų ir kaklo skausmu. Buvo iškviesti medikai, kurie jį apžiūrėjo ir išsivežė į Kauno klinikas“, – užfiksuota liudytojos parodymuose.

Tikino norėjęs apsiginti

Troleibuso, kuriame įvyko brutalus incidentas, vairuotojas pasakojo, kad į vidų įlipęs vaikinas tiesiog praėjo pro vairuotojo kabiną, o paskui jį nusekė apsaugininkas. Netrukus pasigirdo barnis ir prasidėjo grumtynės, pasibaigusios imtynėmis ant grindinio.

Keleivis, kuriam vėliau buvo uždėti antrankiai, tvirtino, kad troleibuse buvo užpultas, patyrė smurtą, pažeminimą, emocinį sukrėtimą. Pasak jo, apsaugininkui galva į veido sritį smogė norėdamas apsisaugoti.

Keleivis pabrėžė apsaugininkui nuolat kartojęs, kad yra pažymėjęs savo bilietą ir ragino apsaugininką tai patikrinti, tačiau niekas jo neklausė. Keleivis tvirtino patyręs ne tik moralinę, bet ir materialinę žalą – buvo suplėšyta striukė ir gerokai apdaužytas telefonas „Iphone 8“, kurio remontas, anot jo, gali kainuoti apie 200 eurų.

Laimė, prokuratūros nutartis rodo, kad sūnus buvo teisus, bet pati situacija buvo nepavydėtina, niekam nelinkėčiau.

Paprasta klaida

Po šio incidento abi konflikto pusės kreipėsi į policiją, prašydamos pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos baudžiamosios atsakomybės. Keleivio pareiškimas buvo atmestas, bet buvo pradėtas tyrimas jo paties atžvilgiu. Tačiau šių metų vasario 10 d. Kauno apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas keleivio atžvilgiu buvo nutrauktas.

Sprendimo priežastis – iš bendrovės „Kauno autobusai“ gauti duomenys. Bendrovė patvirtino, kad konflikte dalyvavusio keleivio kortele buvo atsiskaityta 2021 m. kovo 3 d. 12.14 val. troleibuse, kuriame vyko incidentas. Todėl kontrolieriaus reikalavimas pasižymėti bilietą buvo nepagrįstas.

„Medžiagoje ištirtais duomenimis nenustatyta, kad nagrinėjamo įvykio metu būtų sutrikęs ar nutrauktas troleibuso vairuotojo darbas, padaryta žymi materialinė žala ar sukeltas didelis išgąstis, didelė sumaištis troleibuse buvusiems keleiviams, priešingai, iš vaizdo įrašo matyti, kad, įtariamajam konfliktuojant su apsaugos darbuotoju, troleibuse buvę keleiviai neatrodo išsigandę ar sumišę, t.y. jų rimties nesutrikdė“, – sakoma prokuratūros išvadose.

Kreipėsi į prokurorą

Incidento metu nukentėjęs keleivis šių metų kovo 21 d. kreipėsi į Kauno apylinkės prokuratūrą, kad būtų panaikintas nutarimas nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl jam padarytos žalos.

Keleivio tėvo nuomone, anksčiau pateiktą jo sūnaus pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo atmetęs policijos pareigūnas nuėjo lengviausiu keliu.

„Tas tyrėjas nepatikrino vaizdo įrašų, kortelės. Tai padaręs, būtų įsitikinęs, kad apsaugininkas nepagrįstai prikibo prie sūnaus, reikalaudamas pažymėti kortelę. Manau, apsaugininkas kabinėjosi specialiai. Būtų patikrinęs duomenis, nebūtų to bjauraus konflikto, sūnus nebūtų parą praleidęs areštinėje. Kai buvo surakintas, jis vis kartojo – patikrinkite, patikrinkite… Bet ji tampė kaip šuniuką, užrakino… Aišku, visi susinervinę buvo, sūnus nesielgė labai maloniai, skoloje neliko, aš suprantu. Bet jie turi būti profesionalūs. Manau, kontrolieriams reikia palinkėti didesnio profesionalumo, darbo etikos, nes kai jie įlipa, keleiviai kartais pasijunta kalti, kad važiuoja“, – dėstė savo požiūrį kaunietis.

Situaciją pakomentavęs saugos bendrovės „Dorsimus“ Kauno padalinio vadovas A.Navickas atkreipė dėmesį, kad nemalonumų patyręs apsaugininkas nekarštakošis.

„Jis normalus, tvarkingas žmogus. Pas mus toks darbas, kad karštakošių negalime laikyti. Tai vienetinis atvejis, kai vairuotojas paprašė pagalbos. Apsaugininkas bėgo į pagalbą, tas keleivis perbėgo į kitą autobusą, mums nematant parbraukė kortelę… Taip viskas netikėtai išsirutuliojo, dar nesu susidūręs su tokiu atveju. Mes dirbame pagal sutartį su savivaldybės įmone „Kauno autobusai“ ir mūsų užduotis – išaiškinti nusižengėlius, kurie nenori mokėti už važiavimo paslaugas“, – pabrėžė bendrovės atstovas.

Reagavo žaibiškai

Medikai nuolat kartoja, kad iškart pradėjus daryti širdies masažą tikimybė išgelbėti žmogų tampa gerokai didesnė, o kiekviena sugaišta minutė tą tikimybę mažina bene 10 proc.

Vasario 13 diena T.Masiulio gatvėje esančio „Maxima“ prekybos centro apsaugininkui Dainiui ir „Eurovaistinės“ farmakotechnikei Sonatai Jameikienei neužsimirš ilgai.

To sekmadienio popietę į vaistinę įbėgusi moteris pasakė, kad gatvėje nukrito praeivė ir, regis, guli be gyvybės ženklų.

Gerai, kad buvome trise, nes jėgų reikia daug, o laikas, atrodo, sustoja vietoje. Viena sekundė – kaip viena minutė.

„Buvo pirkėja, tai dar turėjau ją aptarnauti. Mačiau, kad ta moteris priėjo ir prie apsaugos darbuotojo, o jis išbėgo į lauką. Pasiėmiau amoniako, nes pagalvojau, kad gal apalpo“, – portalui kauno.diena.lt pasakojo S.Jameikienė.

Apsaugos darbuotojas Dainius išbėgęs į lauką pamatė be gyvybės ženklų gulinčią moterį. Nieko nelaukdamas pradėjo daryti širdies masažą, jam padėjo pribėgusi vaistinės darbuotoja. Prisijungė dar viena moteris.

Greitajai medicinos pagalbai paskambino vienas iš tuo metu aikštelėje buvusių žmonių. Buvo įjungtas telefono garsiakalbis ir medikai davė nurodymus, kaip toliau gaivinti nelaimės ištiktą žmogų.

Pasak Dainiaus, tuo metu jis tiesiog susitelkė į tai, ką reikia daryti ir kartu jaudinosi, kad spėtų atvykti greitoji medicinos pagalba. Taip pasikeisdami trise darė širdies masažą pagal greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerio nurodymus.

Dainius/Vilmanto Raupelio nuotr.

„Gerai, kad buvome trise, nes jėgų reikia daug, o laikas, atrodo, sustoja vietoje. Viena sekundė – kaip viena minutė“, – tęsė S.Jameikienė.

Farmakotechnikė neslėpė, kad tai buvo pirmas kartas jos gyvenime, kai teko daryti širdies masažą. Iš pradžių įsitikinę, kad moteris nekvėpuoja, gelbėtojai atkreipė dėmesį, kad jiems masažuojant ji ėmė retai, bet giliai įkvėpti.

S.Jameikienė atviravo, kad greitosios sirena tuo momentu buvo laukiamiausias garsas. Vaistinės darbuotoja prisiminė, kad moteris, kurią gaivino jai buvo matyta, galimai kažkur netoli gyveno ir užsukdavo čia apsipirkti.

Dainius iš pradžių dar abejojo, ar viską tinkamai daro, bet atvykę medikai viską darė taip pat, tad pamažu palengvėjo.

Pirmą kartą

Dainiui iki šiol nebuvo tekę teikti pirmą pagalbą žmogui, kuriam šios pagalbos reikia. Pirmosios pagalbos įgūdžius jis kasmet atnaujina savanoriškose krašto pajėgose, kuriose tarnauja jau aštuonerius metus.

„Moteriai buvo gal apie 60 metų. Kai jau perėmė medikai, mačiau, kad greitoji dar keliolika minučių stovėjo ir, turbūt, automobilio viduje dar teikė pagalbą. Po to išvažiavo“, – sekmadienio įvykius prisiminė S.Jameikienė.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Greitosios pagalbos duomenimis, moteriai buvo atkurta spontaninė kraujotaka, pulsas, kvėpavimas, tačiau į ligoninę išvežta dar nepilnai sąmoninga. Deja, bet po kelių dienų ligoninėje moteris mirė.

Tačiau medikai kartoja, kad žmonės, puolę gelbėti gyvybę, padarė viską, ką galėjo ir ką turėjo padaryti.

Penktadienį apie tokios itin svarbios pirmos pagalbos reikalingumą ir prasmingumą Kauno greitosios pagalbos medikų atstovai parašė ir socialiniame tinklalapyje.

Ragina padėti

Pasak jų, per 7 darbo paras – 8 gaivinimai ir, net 6 iš jų – sėkmingi, kai pacientai su atkurta spontanine kraujotaka, skubiai pervežti į gydymo įstaigas, su viltimi ir tikėjimu, kad sutelkus visas jėgas gyvybę pavyks išgelbėti.

„Dviem atvejais klinikinė mirtis ištiko viešose vietose.  Džiaugiamės, kad šiose vietose buvo drąsių ir ryžtingų piliečių, kurie pamatę susmukusį žmogų, nepasidavė baimei ir sąmyšiui, o skubiai kreipėsi į greitąją medicinos pagalbą ir tuo pat metu pradėjo atlikti pradinio gaivinimo veiksmus“, – pilietiškais žmonėmis džiaugiasi medikai.

Pagalbos teikėjų vaidmuo nuo pat pirmųjų sekundžių yra ypatingai svarbus.

Jie rašė, kad išties klinikinė mirtis ištinka staiga ir netikėtai, nesirenkant nei laiko, nei vietos, todėl pagalbos teikėju gali tapti bet kuris iš mūsų.

„Labai svarbu, kad ištikus tokiai nelaimei, pirmiausia, pasistengtume išlikti ramūs, nedelsdami kviestume greitąją medicinos pagalbą, ir, jei yra žinoma, kad netoliese yra pasiekiamas automatinis išorinis defibriliatorius – paprašytume šalia esančio žmogaus jį atnešti. Tokioje situacijoje niekada neliksime  vieni, nes skambinant į greitąją medicinos pagalbą, iki GMP brigados atvykimo, dispečeris telefonu nuolat teiks instrukcijas kaip teikti pagalbą nukentėjusiam asmeniui.

Tomo Raginos nuotr.

Pirmosios minutės po to, kai asmuo susmuko, yra pačios svarbiausios. Įvykio vietoje nepradėjus gaivinimo išgyvena mažiau nei 1 proc. žmonių, vadinasi pagalbos teikėjų vaidmuo nuo pat pirmųjų sekundžių yra ypatingai svarbus, todėl ištikus nelaimei nelikime abejingi, pasitikėkime savimi, būkime drąsūs ir nebijokime padėti!“ – ragino jie.

„Panašaus pobūdžio incidentai, deja, įvyksta Lietuvoje, bet pakankamai retai. Tačiau, be abejonės, nustebino. Bet vertinant per teisinę prizmę, apsaugos darbuotojas turi teisę kontroliuoti, ar prekybos cente, ar kitame objekte yra laikomasi nustatytų vidaus tvarkos taisyklių. Turi teisę įspėti asmenis, nesilaikančius taisyklių, o jei asmuo nevykdo teisėto apsaugos darbuotojo reikalavimo, turi teisę tokį asmenį išvesdinti iš prekybos centro net ir panaudojant fizinę prievartą ar specialiąsias priemones“, – kalbėdamas apie sukrėtusį įvykį, kai spalio 19 dieną pirkėjo Vilniuje buvo pašautas „Rimi“ apsaugos darbuotojas, aiškino „Ekskomisarų biuro“ vykdomasis direktorius Arvidas Januška.

– „Ekskomisarų biuras“ nesaugo „Rimi“ parduotuvių, bent jau šios konkrečiai, su kuo dirbate?

– Mes dirbame su daugeliu prekybos centrų ir kasdien keli šimtai mūsų apsaugos darbuotojų savo pareigas atlieka prekybos centruose. Kalbant tik apie galimybių pasų patikrą, tai apie 200 darbuotojų šiuo metu kasdien atlieka šią funkciją.

– Politikai, dalis visuomenės ir prekybos tinklų atstovai kalbėjo, kad įvedus šias patikras, reikalavimus bus įvairių incidentų, pykčių prie prekybos centrų durų. Ar jūs prognozavote, kad viskas gali išsirutulioti iki susišaudymo?

– Mes visą laiką sekėme ir stebėjome, kas vyksta viešojoje erdvėje, socialiniuose tenkluose prieš pradedant galimybių pasų kontrolę. Analizavome papildomas rizikas, ruošėmės joms. Numatėme papildomus greitojo reagavimo ekipažus, jeigu kiltų incidentai ir konfliktai, kad kuo greičiau galėtų kolegos atvykti į pagalbą darbuotojams.

Tačiau noriu pasidžiaugti, kad susidūrėme su pakankamai geranorišku žmonių elgesiu ir tiktai labai nedidelė žmonių dalis reiškia nepasitenkinimą nauja tvarka ir visiškai vienetai bandė į prekybos centrus patekti jėga ar trukdė patekti kitiems. Jau praėjo penkios savaitės nuo galimybių pasų kontrolės pradžios, tai iš viso mes turime tik penkis sulaikytus ir policijai perduotus asmenis.

Iš mano paminėtų penkių atvejų yra pora atvejų, kai asmenys bandė patekti su ne savo galimybių pasais, kiti trys atvejai, kai bandymai patekti peraugo į konfliktus, viešosios tvarkos pažeidimus, trukdymą kitiems asmenims. Jie buvo perduoti policijai.

Tikrai ne į kiekvieną prekybos centro ar kito objekto lankytoją yra žiūrima kaip į potencialų agresorių.

– Spalio 19 dienos incidentas, kai klientas šovė į apsaugos darbuotoją, kiek jis sukėlė nerimo tarp „Ekskomisarų biuro“ apsaugos darbuotojų?

– Kadangi panašaus pobūdžio incidentai Lietuvoje, nors ir labai retai, deja, įvyksta, tai, visų pirma, tas įvykis dar kartą mums priminė, kad reikia būti budriems, laikytis savisaugos reikalavimų. Nors, viena vertus, suprantame, kad dėl kasdienio rutininio darbo – tarkime, galimybių pasų kontrolės, prekybos centrų lankytojų srautų kontrolės, visą pamainą apsaugos darbuotojams sunku išlaikyti visišką budrumą. Kita vertus, tikrai ne į kiekvieną prekybos centro ar kito objekto lankytoją yra žiūrima kaip į potencialų agresorių. Spalio 19-osios ar kitais pasitaikiusiais atvejais agresorius turėjo pranašumą, t. y. netikėtumo faktorių ir apsaugos darbuotojui reikia nedelsiant reaguoti bei pasirinkti patį geriausią, tinkamiausią toje situacijoje sprendimą. Ar visa tai pavyksta? Na, turbūt ne visada.

– Dabar dar daugiau parduotuvių tikrins galimybių pasus, yra šiek tiek sugriežtinti reikalavimai. Ar jūs prognozuotumėte daugiau konfliktų prie įėjimų, ar manote, kad situacija bus pakankamai rami?

– Kaip ir minėjau, mes iš tikrųjų tikėjomės, kad tų konfliktų bus daugiau. Ir tikrai noriu pasidžiaugti žmonių supratingumu ir geranoriškumu. Konfliktų tikrai nėra daug, tai aš nemanau, kad tai ženkliai padidins. Šiaip jau kiekvienos naujos funkcijos atsiradimas kažkiek padidina konfliktų riziką, bet tai nėra kažkokie kritiniai skaičiai bent jau mūsų tarnyboje, mūsų saugomuose objektuose. 

– Kaip jūs apmokote savo darbuotojus vengti konfliktų dėl galimybių pasų ir kaukių?

– Asmuo, norintis tapti apsaugos darbuotoju, praeina bazinius mokymus. Programoje yra ir konfliktų valdymai, ir taktikos elementai, ir specialiųjų priemonių panaudojimas – tiek taktika, tiek praktiniai mokymai.

Atsiradus galimybių pasų kontrolės poreikiui reikėjo instruktuoti, kokie dokumentai suteikia teisę patekti į įvairius objektus, kur yra reikalaujama galimybių pasų. Kokiu būdu tikrinti, kaip, į ką atkreipti dėmesį, nes tikslas buvo nesudaryti nepatogumų lankytojams – kad nesusidarytų eilės, svarbu žinoti, į kurias svarbiausias vietas žiūrėti – ką sutikrinti, sulyginti, o dėl elgesio, tai situacijas spręsti geranoriškai – patiems neeskaluoti, nekelti konfliktų.