„Pagal Ukrainos įstatymo „Dėl ministrų kabineto“ 18-ojo straipsnio pirmąją dalį įteikiau atsistatydinimo iš vidaus reikalų ministro pareigų prašymą“, - sakoma pranešime.

Kiek anksčiau Ukrainos naujienų agentūra UNN, remdamasi savo šaltiniais, pranešė, kad liepos 15 d. Aukščiausioji Rada svarstys vidaus reikalų ministro A. Avakovo atsistatydinimo klausimą.

Agentūros žiniomis, antradienio vakarą partijos „Liaudies tarnas“ frakcija rinksis svarstyti kadrų klausimų, tarp jų bus ir VRM vadovo klausimas. Planuojama, kad posėdyje dalyvaus prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Ukrainos vidaus reikalų ministro pareigas A. Avakovas ėjo nuo 2014 metų vasario 27 d. Jis – vienintelis  ministras, kuris išsaugojo savo postą nuo 2014 metų, nors šalies vyriausybės sudėtis ne kartą keitėsi.

Baltarusių informatoriui pateikus informacijos apie žurnalisto nužudymo užsakovus, ministras sakė: „Neprivalome žiūrėti, ar (šie parodymai) atitinka (bendrą bylos pagrindą). Klausimas tas, ar tai tiesa, ar ne. Visuomet užduodame sau klausimą: „O koks motyvas?“ Ir štai pamatėme motyvą, kad baltarusių specialiosios tarnybos nusprendė jį (P. Šeremetą) esant neparankiu žmogumi“, – antradienį laidoje „V gostiach u Gordona“ sakė A. Avakovas.

Ministras priminė, kad dėl informatoriaus buvo atlikta tyrimo veiksmų Ukrainoje.

„Jis pateikė liudijimą. Parodymai nėra neįdomūs. Dar bus du įdomūs tyrimo veiksmai, o tada generalinis prokuroras nuspręs, a galima šią informaciją viešinti ir ką su ja toliau daryti“, – pridūrė A. Avakovas.

Sausio 4 dieną interneto leidinys „Ukrainska pravda“ remdamasis paviešintais garso įrašais ir belgų leidiniu „EUobserver“ pranešė, kad P. Šeremeto nužudymą rengė Baltarusijos specialiosios tarnybos. Kaip rodo Baltarusijos KGB vadovo 2008–2012 metais Vadzimo Zaicavo numanomų pokalbių įrašai, kuriuos leidiniui „Ukrainska pravda“ perdavė baltarusių opozicija, šios šalies slaptosios tarnybos prezidento Aliaksandro Lukašenkos nurodymu 2012-aisiais aptarinėjo galimybę susprogdinti P. Šeremetą. Po ketverių metų tai buvo padaryta.

2016-ųjų liepos 20-osios ryte Kijevo centre buvo susprogdintas automobilis, kuriame buvo P. Šeremetas. Žurnalistas mirė iškart. Įtarimai dėl jo nužudymo buvo pareikšti trims asmenims: kariuomenės slaugytojai Janai Duhar, savanorei ir vaikų kardiologei Julijai Kuzmenko, taip pat muzikantui ir „mūšių Donbase veteranui“ Andrijui Antonenkai. Ikiteisminis jų bylos tyrimas buvo baigtas 2020 metų gegužės 22 dieną. Nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės dėl dalyvavimo P. Šeremeto nužudyme nepripažįsta.

Šių metų sausio 4-ąją Ukrainos policija pranešė gavusi informacijos apie galimus P. Šeremeto nužudymo užsakovus: dokumentų ir garso įrašų, padarytų ne vėliau kaip 2012 metais.

Policija taip pat nurodė, kad tyrėjams buvo leista atlikti tyrimo veiksmus vienoje Europos šalių, o informaciją perdavęs asmuo pakviestas dalyvauti tyrime.

Tą patį vakarą baltarusių opozicijos aktyvistas, buvęs Baltarusijos specialiųjų pajėgų narys Iharis Makaras, kuris išplatino minėtus garso įrašus ir nusiuntė juos Ukrainai bei Europos Sąjungai, paskelbė esąs pasirengęs atvykti į Kijevą ir duoti parodymus.

Sausio 5 dieną Ukrainos policija paskelbė, kad yra suinteresuota gauti papildomos informacijos, galimai susijusios su P. Šeremeto nužudymo užsakovais, todėl ketina imtis atitinkamų tyrimo veiksmų dėl asmens, turinčio garso įrašą, kuriame, kaip manoma, Baltarusijos KGB pareigūnai aptarinėja politinių oponentų pašalinimą.

Be to, policija informavo, jog tyrėjai parengė oficialų kvietimą atvykti į Ukrainą šį garso įrašą turinčiam asmeniui, kad jis dalyvautų tyrimo veiksmuose.

Protestuotojai, daugiausia jauni žmonės, dėvintys veido kaukes, kad apsisaugotų nuo koronaviruso, laikė iškėlę signalines raketas ir sudegino seną policijos automobilį, reikalaudami ilgamečio ministro Arseno Avakovo pasitraukimo.

Kai kurie protestuotojai turėjo plakatų su užrašais „Ne policinei valstybei!“ ir „Avakovas privalo būti atleistas!“.

„Siaubinga situacija, kai teisėsaugos institucijos, gyvendamos iš mūsų mokesčių, kankina ukrainiečius“, – į protestuotojus kreipėsi aktyvistė Dana Vynogradova ir pridūrė: „Avakovo privalo nelikti.“

Daugelis ukrainiečių nusivylė nesėkmingomis Vakarų remiamomis, 2015 metais pradėtomis pastangomis reformuoti korupcija liūdnai pagarsėjusias ir dažnai neveiksmingas policijos pajėgas.

Pasipiktinimas dar labiau sustiprėjo po to, kai vienas policijos pareigūnas galimai išžagino 26 metų moterį policijos nuovadoje Kagarlyko mieste, esančiame netoli sostinės Kijevo.

Kaip pranešama, tai moteriai buvo prievarta uždėta dujokaukė ir antrankiai, o tada ji buvo kelis kartus išžaginta. Praėjusį mėnesį dėl šio incidento buvo sulaikyti du pareigūnai.

Kritikai taip pat kaltino Kijevo policiją nevykdžius savo pareigų po praėjusios savaitės susišaudymo tarp gaujų, susijusių su konkuruojančiomis autobusų kompanijomis; tąkart buvo sužeisti trys žmonės.

A. Avakovas, kuris Vidaus reikalų ministerijai vadovauja nuo 2014 metų ir išlaikė savo postą pernai prezidentu tapus Volodymyrui Zelenskiui, penktadienį gynėsi prieš įstatymų leidėjus parlamente.

Jis sakė, kad pareigūnai nedelsdami sureagavo į „gėdingus“ kaltinimus dėl išžaginimo ir kad bus imtasi priemonių užkirsti kelią tolesniam piktnaudžiavimui.

„Prašau nesmerkti visų policijos pajėgų dėl kelių niekšų“, – sakė jis.

SBU antradienį pranešė sulaikiusi savo aukšto rango darbuotoją, įtariamą šnipinėjimu Rusijai ir teroro atakų planavimu.

Tyrimo metu surinkta „neginčijamų įrodymų“, įskaitant garso ir vaizdo įrašus, rodančių, kad generolas majoras Valerijus Šaitanovas planavo teroro atakas Ukrainoje ir rinko žvalgybinę informaciją Rusijos Federalinei saugumo tarnybai (FSB).

„Šiandien ryte kalbėjausi su vidaus reikalų ministru. Jis sakė, kad Saugumo tarnyba ir jos operatyviniai kanalai mums pranešinėjo, kad generolas majoras Šaitanovas, be pasikėsinimo į [savanorį] Adamą Osmajevą, bet dėjo pastangas organizuoti pasikėsinimą į vidaus reikalų ministro gyvybę“, – televizijai „Ukraina 24“ sakė A. Heraščenka.

Pasak jo, šis pasikėsinimas į A. Avakovo gyvybę buvo jau ne pirmasis.

„Dėkoju SBU darbuotojams už veiksmingą darbą ir pavojingo valstybinio nusikaltėlio ir šnipo sulaikymą“, – kalbėjo viceministras.

Kalbėdamas apie V. Šaitanovo sulaikymo operaciją A. Heraščenka sakė: „Generolas Šaitanovas palaikė kontaktus su FSB darbuotojais ir šiuo tikslu vykdavo į komandiruotes užsienyje, bet mūsų kolegos europiečiai ir amerikiečiai valdo padėtį dėl Rusijos agentų [ir] perdavė SBU informacijos, kad SBU generolas palaiko keistus ryšius su Rusijos žvalgybininkais“.

Trečiadienį teismas leido suimti valstybės išdavystę įtariamą V. Šaitanovą iki birželio 14 dienos.

V. Šaitanovas, kuris generolo majoro laipsnį gavo po kruvino provakarietiško 2014 metų sukilimo, kaip teigiama, perdavė savo Rusijos žvalgybos tarnyboms informacijos apie slaptas Ukrainos pajėgų, šalies rytuose kovojančių su Kremliaus remiamais separatistais, operacijas.

Jis taip pat planavo teroro atakas Ukrainoje, už kurias jam buvo pažadėta 200 tūkst. dolerių (182,4 tūkst. eurų) ir rusiškas pasas, teigia SBU.

Taip pat įtariama, kad V. Šaitanovas planavo nužudyti čečėną A. Osmajevą, kaltinamą sąmokslu nužudyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną 2012 metais.

A. Osmajevas ir jo žmona Amina Okujeva kaip savanoriai drauge su Ukrainos armija kovojo šalies rytuose.

A. Osmajevas išgyveno du bandymus jį nužudyti, bet per antrąjį žuvo jo žmona – poros automobilis buvo suvarpytas kulkomis, kai 2017 metais važiavo per geležinkelio liniją netoli Kijevo.

Ukrainos ir Rusijos ryšiai nutrūko Maskvai 2014 metų kovą aneksavus Ukrainos Krymą. Vėliau Maskva ėmė remti prorusiškus separatistus Rytų Ukrainoje, kur konfliktas jau nusinešė daugiau nei 13 tūkst. gyvybių.

„Rusijos tyrimų komiteto vyriausioji tyrimų valdyba iškėlė baudžiamąją bylą Ukrainos vidaus reikalų ministro Arseno Avakovo atžvilgiu dėl trukdymo Rusijos piliečiams pasinaudoti rinkėjų teisėmis per Rusijos prezidento rinkimus“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė komiteto atstovė spaudai Svetlana Petrenko.

Tyrėjų duomenimis, per kovo 18-ąją vykusį balsavimą A. Avakovas „jam pavaldiems Ukrainos VRM darbuotojams, atsakingiems už Rusijos diplomatinių įstaigų Kijeve, Lvove, Odesoje ir Charkove apsaugą ir saugumą, davė nurodymų neleisti į rinkimų apylinkes Rusijos piliečių, (norinčių) dalyvauti Rusijos Federacijos prezidento rinkimuose“.

„Dėl Avakovo ir kitų asmenų nusikalstamų veiksmų buvo šiurkščiai pažeistos RF konstitucijos garantuojamos piliečių teisėtos teisės ir interesai“, – pabrėžė S. Petrenko.

Ji nurodė, kad Rusijos baudžiamojo kodekso nuostatos leidžia Tyrimų komitetai traukti atsakomybėn kitų šalių piliečius, įvykdžiusius nusikaltimų už Rusijos ribų, jeigu šie veiksmai yra nukreipti prieš Rusijos arba jos piliečių interesus.

„Sekmadienį, 2018-ųjų kovo 18 dieną, Ukrainos teritorijoje Kijeve, Charkove, Odesoje ir Lvove esančių Rusijos diplomatinių misijų apsaugos režimas neleis šiose įstaigose Rusijos piliečiams balsuoti rinkimuose“, – pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas.

„Patekti į šias įstaigas galės tik diplomatinį statusą turintys asmenys. Kiti asmenys ir Rusijos Federacijos piliečiai į diplomatinių atstovybių teritoriją įleidžiami nebus“, – penktadienį A. Avakovas parašė savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.

Išvakarėse Rusijos ambasada Kijeve pranešė, kad Rusijos piliečiai galės atiduoti savo balsą prezidento rinkimuose keturiose rinkimų apylinkėse Ukrainoje.

Tuo tarpu Ukrainos nacionalistai skelbia apie planuojamas protesto akcijas Rusijos prezidento rinkimų dieną.

„Kai tapau ministru, daug bendravau su buvusiais ir esamais ministerijos darbuotojais, ir suprantu, kaip tokie mechanizmai veikia. Pats Viktoras Fiodorovičius (Janukovyčius) man, žinoma, šito nepranešė, bet aš žinau, kad tokias komandas jis davė“, – pareiškė Vidaus reikalų ministerijos vadovas Kijevo teisme, kur nagrinėjama valstybės išdavyste kaltinamo eksprezidento byla.

V. Janukovyčiaus advokatas Vitalijus Serdiukas liudyti iškviesto A. Avakovo paklausė, ar jis žino, kad eksprezidentas ir buvęs vidaus reikalų ministras Vitalijus Zacharčenka davė minėtas komandas.

A. Avakovas taip pat pažymėjo, kad tragiškiausi įvykiai Maidane nuo 2014-ųjų vasario 18 dienos įvyko dėl to, kad „V. Janukovyčius ir jo klika davė komandą kruvinai  išvaikyti Maidaną“.

Ukrainos nacionalinio antikorupcinio biuro (NABU) tyrimas, į kurį pateko vidaus reikalų ministro Arseno Avakovo šeimos narys, sukėlė nacionalinių policijos pajėgų pasipiktinimą.

Atliekamas tyrimas turėtų parodyti, kokios iš tiesų yra šios kovojančio su korupcija tarnybos, kurią palaiko Ukrainos partnerės Vakaruose, galios.

NABU pareiškime socialiniame tinkle „Facebook“ sakoma, kad atliktos kratos susijusios su „galimu valstybės lėšų grobstymu Vidaus reikalų ministerijos (vykdytame) kuprinių pirkime“.

A.Avakovas naujienų portalui „Ukainska Pravda“ patvirtino, kad NABU detektyvai „atėjo pas mano sūnų atlikti kratos“.

Pasak Ukrainos žiniasklaidos, ši byla yra susijusi su 2015 metų 14,5 mln. grivinų (460 tūkst. eurų) kontraktu, pasirašytu su bendrove, kaip įtariama, susijusia su A. Avakovo sūnumi Oleksandru.

Vidaus reikalų ministerija po kratos paskelbė pareiškimą, kuriame griežtai sukritikavo su korupcija kovojančio biuro veiksmus.

„Vidaus reikalų ministerija mano, kad NABU veiksmai yra pagrįsti politika, o ne įstatymu“, – sakoma ministerijos svetainėje paskelbtame pareiškime.

„Vidaus reikalų ministras pažymi, kad Ukrainoje vyksta hibridinis karas, siekiant diskredituoti politikus ir pareigūnus“, – nurodoma jame.

Buvęs A. Avakovo patarėjas Ilja Kiva Kijevo naujienų kanalui 112 sakė, kad kalbėjosi su ministro šeima ir sužinojo, kad Oleksandras Avakovas buvo sulaikytas ir nuvežtas į teismą.

Tačiau NABU šios informacijos nepatvirtino.

2015 metais įkurtas NABU susiduria su dideliu pasipriešinimu iš tokių institucijų kaip generalinė prokuratūra ir Ukrainos saugumo tarnyba (SBU).

Analitikų nuomone, abiem šioms institucijos poveikį daro tam tikri asmeniniai interesai, ir jos negali vykdyti nepriklausomų tyrimų dėl finansinių nusikaltimų aukščiausiuose valdžios sluoksniuose

Iki šio mėnesio P. Porošenka priešinosi idėjai įsteigti antikorupcinį teismą, turintį padėti NABU kovoti su šalyje įsišaknijusia korupcija.

Tačiau spalio 20 dieną prezidentas pažadėjo, kad naujas nepriklausomas teismas atsiras jau kitais metais.

2016 metais nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ paskelbtame Korupcijos suvokimo indekse šiai šaliai buvo skirta tik 131-a vieta iš 176.

Pagal naują įstatymą pareigūnai privalo deklaruoti savo turtą ir pajamas internetu. Toks reikalavimas buvo priimtas dėl rugsėjį gautos 1 mlrd. dolerių (920 mln. eurų) išmokos iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), sulaikytos ilgiau kaip metus.

Šis žingsnis buvo žengtas šalyje, kurioje minimalus mėnesinis atlyginimas siekia 56 dolerius (apie 50 eurų) ir kuri siekia atsikratyti vienos labiausiai korumpuotų valstybių Europoje reputacijos

Daugiau kaip 100 tūkst. Ukrainos biurokratų pakluso minėtam reikalavimui. Tarp pateikusiųjų deklaracijas buvo ir prezidentas Petro Porošenka, kuris, kaip paaiškėjo, yra vienas turtingiausių šalies pareigūnų.

P. Porošenka buvo išrinktas valstybės vadovu 2014 metų gegužę, po ankstesnį prorusišką lyderį nuvertusios Maidano revoliucijos ir Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos. Laimėjęs rinkimus, P. Porošenka perdavė savo saldumynų imperiją „Roshen“.

Savo deklaracijoje prezidentas nurodė turįs daugiau kaip šimtą įmonių įvairiose šalyse, tarp jų – Rusijoje. Įvairiose bankų sąskaitose jis laiko daugiau kaip 26 mln. dolerių (per 23 mln. eurų).

Anot žurnalo „Novoe Vremia“, P. Porošenko turtas prilygsta maždaug 949 mln. dolerių (860 mln. eurų), o tokiu atveju jis yra ketvirtas turtingiausias ukrainietis. Pirmąsias tris vietas šalies turtingiausių žmonių reitinge užima oligarchai Rinatas Akhmetovas, Viktoras Pinčukas ir Igoris Kolomoiskis.

Tuo tarpu premjeras Volodymyras Hroismanas deklaravo turįs daugiau kaip milijoną dolerių (apie 888 tūkst. eurų) grynaisiais ir laikrodžių kolekciją, įskaitant du brangius laikrodžius „Rolex“.

Vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas deklaravo tris butus, iš jų vieną – 657 kvadratinių metrų, taip pat rūsį, kuriame yra 750 buteliai vyno. Be to, jis į deklaraciją įtraukė ir antikvarinių daiktų, meno dirbinių, tarp kurių yra ir P. Picasso paveikslas.

15 mln. dolerių grynaisiais

Kai kurie mažiau žinomi pareigūnai irgi deklaravo turį neįtikėtinų aktyvų.

Nepriklausomas įstatymų leidėjas Viačeslavas Konstantinovskis deklaravo 15 mln. dolerių (per 13,3 mln. eurų) grynaisiais, nors oficialiai kaip parlamentaras jis pernai uždirbo 2 tūkst. 825 dolerių (per 2,5 tūkst. eurų).

Kaip ir dauguma kitų pareigūnų V. Konstantinovskis nurodė, kad pinigus uždirbo dar prieš išrenkamas į valdžią.

Ukrainos ekonomiką analizuojantis JAV įsikūrusios Atlanto tarybos ekspertas Andersas Aslundas sakė, kad didelės pinigų sumos, laikomos grynaisiais, demonstruoja asmenų pasitikėjimo sistema trūkumą.

„Jie nepasitiki bankais, eurais, grivinomis ar rubliais“, – A. Aslundas rašė „Twitter“.

Tarp kitų neįprastų deklaracijose minimų daiktų buvo bažnyčia ir vienas XIII a. dirbinys.

Kai kurios deklaracijos atgaivino prisiminimus apie neįtikėtinus turtus, aptiktus nuversto prezidento Viktoro Janukovyčiaus rezidencijoje Mežyhirjėje. Ji visuomenei buvo atidaryta po to, kai V. Janukovyčius 2014 metų vasarį pabėgo iš šalies.

Visuomenės pyktis

„Kiekvieną kartą, kai matau tas deklaracijas, prisimenu, kaip mus šokiravo Mežyhirjė“, – savo feisbuke rašė savanorė Olha Rešetylova, padedanti ukrainiečių kariuomenei kovoti su prorusiškais sukilėliais šalies rytuose.

„Visas tas pyktis, ir kas tada? Jie toliau kolekcionuoja laikrodžius ir ikonas, kainuojančias po kelis milijonus“, – pridūrė ji.

Ukraina kenčia gilų ekonomikos nuosmukį, jau ilgiau kaip dvejus metus besitęsiant karui su prorusiškais separatistais šalies rytuose, o jos bendrasis vidaus produktas pernai susitraukė 9,9 proc.

Kijevo sąjungininkės Vakaruose, palaikiusios 2014 metų revoliuciją, nori, kad Ukraina prisiimtų daugiau atsakomybės kovoje su korupcija visais vyriausybės lygiais.

Taigi, tokios ekstravagantiškos deklaracijos gali sukelti šaliai dar daugiau bėdos.

„Derybos su užsienio skolintojais dabar bus sudėtingesnės. Dabar jie žino, kad turime pinigų“, – savo tinklaraštyje rašė Ukrainos ekonomistas Valerijus Pekaras.

Su korupcija kovojanti organizacija „Transparency International“ skyrė Ukrainai 130 vietą iš 168 galimų reitinge, kuriame šalys suskirstytos nuo mažiausiai korumpuotos iki didžiausią korupcijos lygį turinčių valstybių.

Kompiuteriniai įsilaužėliai paskelbė tų reporterių asmeninius duomenis.

Žurnalistų organizacijos smerkė Kijevo vyriausybę palaikančių programišių grupę, šią savaitę paviešinusių sąrašą, rodantį, kad tūkstančiai reporterių gavo separatistų akreditaciją dirbti jų kontroliuojamose teritorijose.

Į tą sąrašą buvo įtraukti naujienų agentūros AFP ir kitų tarptautinių žiniasklaidos organizacijų darbuotojai. Be jų vardų, sąraše buvo nurodyti reporterių elektroninio pašto adresai ir telefonų numeriai.

Žurnalistai, atvykstantys į karo zoną, turėdavo gauti specialius separatistų institucijų leidimus dirbti teritorijoje, kurią Kremliaus remiami sukilėliai kontroliuoja nuo konflikto pradžios 2014 metų balandį.

Tačiau A. Avakovas griežtai pasmerkė tuos, kas dirbo gavę separatistų leidimą. „Man atrodo neįmanomi bet kokie kontaktai su apsišaukėliška okupacine valdžia – neįmanomi ir amoralūs! – ministras rašė savo „Facebook“ paskyroje.

„Kažkas gali turėti kitokių argumentų – ir TAI JŪSŲ PASIRINKIMAS – bendradarbiauti su okupacine valdžia. ... Tik neslėpkite šio SAVO PASIRINKIMO, kaltindami“ nutekintą medžiagą paskelbusį tinklalapį „Mirotvorec“ („Taikdarys“), pridūrė jis.

Nuo tos informacijos paskelbimo vienintelė Ukrainos pareigūnė, išreiškusi palaikymą žurnalistams, buvo informacijos politikos viceministrė Tetjana Popova, kuris sakė nesuprantanti, kam reikėjo viešinti asmeninius duomenis. „Tai sukėlė didžiulių grėsmių žurnalistams ir man“, – ji rašė savo „Facebook“ žinutėje.

Laiške, kurį pasirašė žurnalistai iš dienraščio „The New York Times“ ir „The Economist“, taip pat nevyriausybinės organizacijos „Žurnalistai be sienų“ (RSF) atstovas Ukrainoje, sakoma, kad tos medžiagos paviešinimas sukėlė pavojų reporterių gyvybei.

Tinklalapis „Mirotvorec“ galiausiai buvo uždarytas. Prorusiškų separatistų sukilimas nusinešė jau per 9,3 tūkst. žmonių gyvybių ir pablogino Maskvos santykius su Vakarų šalimis labiausiai nuo Šaltojo karo.