Aktyviai kurianti jaunoji menininkė nėra prisirišusi prie vieno žanro. Jos kūryboje – natiurmortai, kasdienybės buitį reflektuojančios interjero kompozicijos, architektūros, gamtos motyvai. Tarp šios įvairovės – ir autoportretai, kuriems būdingas žvilgsnis į save iš šono, savęs šaržavimas, objektizavimas ar sudaiktinimas. Kalbėdama apie kūrinį, kurį pasirinko "Autoportreto" rubrikai, tapytoja sako, kad įdomiausia jame buvo atskleisti gyvosios ir negyvosios erdvių skilimą, subtiliai jį perteikiant veidui suteikus spalvų ir refleksų žaismės, o supančiai aplinkai ir jos rekvizitams – tamsos, masyvumo, simboliškai įrėminčio autoportretą.

– Asociacija, kuri kyla pažvelgus į jūsų autoportretą – Pablo Picasso ir jo mėlynasis periodas. Šio laikotarpio menininko kūriniams būdinga vaizduojamos figūros deformacija, jos paslaptingumas, pridengiant veidą ir kūną sunkios, tamsios medžiagos draperijomis, minimalizuota kompozicija, melancholija. Ar P.Picasso įtaka šiam jūsų kūriniui tik atsitiktinis mano pastebėjimas?

– Visiškai atsitiktinis. Bet iš visų P.Picasso darbų vienintelio mėlynojo periodo kūriniai man patinka. Įtakos šiam mano darbui labiau turėjo olandų tapytojo Jano van Eycko vėlyvosios gotikos ir ankstyvojo Renesanso laikotarpiais kurti autoportretai, kuriuose rūbai vaizduojami kaip plokščios, abstrakčios spalvinės dėmės, o veidas ir rankos yra detaliai ištapyti. Tai mane žavi.

Mano mąstymas yra vizualus, todėl pradžioje pamatau kažką neapsakomai gražaus, įdomaus ar nesuprantamo, ir tik tada bandau suvokti, kodėl man tai įdomu.

– Dėl ryšio su P.Piccaso kūryba suklydau, tačiau galbūt nebūsiu neteisi pastebėdama, kad kurdama išgyvenate tam tikrus periodus (motyvų, temų ar pan.)?

– Taip, nors ir sakoma, kad nereikėtų kūrybos tapatinti su kūrėju. Manau, tai neišvengiama, nes darbas tik tada kalbasi ne tik su jo autoriumi, bet ir su žiūrovu, kai yra nuoširdus, o nuoširdūs kūriniai, mano nuomone, yra tokie, kurie perteikia asmeninius išgyvenimus ir patirtis. Skirtingus kūrybinius periodus dažniausiai išgyvenu per motyvus. Paveiksluose atsiranda pasikartojantys motyvai, kuriuos vis pastebiu aplinkoje ir kurie persekioja mane tol, kol jų neperkeliu į darbus. Galbūt pirma turėtų atsirasti temos, o tik tada – motyvai, tačiau mano mąstymas yra vizualus, todėl pradžioje pamatau kažką neapsakomai gražaus, įdomaus ar nesuprantamo, ir tik tada bandau suvokti, kodėl man tai įdomu. Spalvos visada seka iš paskos: jei motyvas pakeri, dažnai norisi jį pagražinti, pabrėžti spalvų ir refleksų gausą, o jei jis man asmeniškai yra jautrus – spalvos temsta, kartais jomis šaržuoju vaizdą.

Ju­li­ja Sku­du­ty­tė. Au­to­port­re­tas.

– Svarbiausiu raiškos elementu jūsų autoportrete tampa šviesotamsa: tamsus fonas ir jame išryškėjantis blyškus jūsų veidas. Šiuo kontrastu siekiate eliminuoti bet kokias pašalines detales, žiūrovo dėmesį sutelkdama tik į veidą?

– Man visada labai patiko tai, kokį efektą portrete sukuria pridengtas kūnas ir detaliai ištapytas veidas bei rankos. Tai perteikia dviejų erdvių – gyvosios ir negyvosios – skilimą. Medžiagos, drabužiai yra plokšti ir spalviškai ramūs, o žmogaus kūnas – pilnas refleksų, šviesos, šešėlių žaismės. Norėjau, kad mano autoportrete spalvos ir refleksai subtiliai žaistų, o masyvūs rūbai apgaubtų, įtrauktų ir simboliškai įrėmintų juose skęstantį veidą.

– Naratyvą kuriančių detalių nebuvimas šiame darbe tarsi apsaugo jus, suteikia anonimiškumą. Paveiksle esate nebe Julija, o nežinoma kūrinio veikėja? O tamsus drabužis su gobtuvu, kurį vilkite paveiksle, tai noro pasislėpti simbolis?

– Šis darbas yra keturių paveikslų serijos dalis. Visos dalys jungiasi į vieną autoportretą, tačiau tik šiame paveiksle vaizdavau savo veidą, kituose kūriniuose – avys. Viename – avis, ėdanti kitą avį, kitame – avis, įsimylėjusi vilką, trečiame – avys, apsivilkusios karakulių kailius ir, mano neakivaizdžiu sumanymu, pardavinėjančios juos kaip amoralią ir uždraustą prekę. Šis autoportretas tai ketvirtas serijos kūrinys, kuris suklaidina žiūrovą ir skatina jį abejoti, ar tai aš esu tos avys visuose paveiksluose, ar jomis tik manipuliuoju? Vienu ar kitu atveju tai yra pasislėpimas, nes tiek prisidengimas tamsiais kailiniais, kurie gali būti suprasti kaip aliuzija į vilką avies kailyje, tiek susitapatinimas su avimis išlaiko atstumą tarp žiūrovo ir manęs, leidžia lengviau kalbėti apie save ir man jautrią – savidestrukcijos – temą.

– Šiek tiek paradoksalu, kad, atsisakydama detalių, prisidengdama tamsiais, sunkiais kailiniais, atvirą paliekate veidą – iš kurio apie žmogų galima sužinoti labai daug. Balansuojate tarp noro būti nematomai ir, sykiu ta, į kurią sutelktas visas dėmesys?

– Bandau įvesti mistikos elementus ir palieku vietos žiūrovo interpretacijai. Nenorėčiau diktuoti, ką jam galvoti žiūrint į paveikslą – tai tarsi uždaryti duris į jo pasąmonės klajones. Meno kūriniai kalba kiekvienam asmeniškai. Kituose šios keturių dalių serijos darbuose su žiūrovu kalbuosi per gyvūnų – avių – pavidalus, tačiau viename kūrinyje norėjau parodyti ir save. Tarsi šelmiškai išlįsti iš už kampo ir nevengti tiesioginio dialogo su žiūrovu.

Nenorėčiau diktuoti, ką jam galvoti žiūrint į paveikslą, – tai tarsi uždaryti duris į jo pasąmonės klajones. Meno kūriniai kalba kiekvienam asmeniškai.

– Ar būti ir paveikslui pozuojančiu modeliu, ir jį kuriančia menininke nėra sudėtinga?

– Save vaizduoti man yra lengva. Mėgstu iš savęs pasityčioti tiek gyvenime, tiek kūryboje, nes man nesunku į save pažiūrėti kaip į objektą, daiktą ar priemonę, kuria naudojuosi gyvenime. Būna sunkiau susitaikyti su savęs, kaip objekto, daikto, nereikalingumu. Todėl svarbu, kad pačiai būtų įdomu tai, ką darau, o naudoti save kūryboje ne tik smagu, bet ir patogu. Galiu sau pozuoti, kiek noriu ir kada noriu, statyti į nepatogias padėtis. Nereikia prašyti leidimų ar sau mokėti. Gal tik kartais – nepamiršti savęs mylėti.

– Darbas yra sukurtas prieš trejus metus – 2017-aisiais. Kokią save regite, žvelgdama iš trejų metų perspektyvos?

– Jaučiuosi perlipusi labai daug pačios susikurtų sienų, o kūryboje aktualios temos liko tos pačios. Manau, patys sau esame didžiausia mįslė ir, kaip sakė Jeanas-Paulis Sartre'as: "Kitas žmogus pagal apibrėžimą yra kitas." Niekada nesugebėsime visiškai kito pajausti, suprasti. Per daug detalių žmogaus gyvenime, kurios neleidžia to padaryti. Tačiau suprasdama, kad kito niekada nepavyks pažinti iki galo, didžiausia mistika man tampa gyvenimas su savimi ir savyje, nes ir savęs geriau už kitą nepažįstu. Sunku save kritiškai vertinti, todėl mokymasis suprasti savo jausmus tampa viso gyvenimo tikslu.

Plačiau apie tai, kas yra meno mugė, kuo šiais metais ji įdomi ir netikėta – interviu su "ArtVilnius" vadove Diana Stomiene.

– Pradėkime nuo apibrėžimo: kas yra meno mugė ir kuo ji skiriasi nuo parodos?

– Mugė yra gyvesnis darinys nei paroda, kadangi lankytojai kontaktuoja su galerininkais ir menininkais, jie naudojasi galimybe užsiimti tinklaveika, užmegzti naudingus kontaktus, be to, mugės metu visus, galerijų stenduose pristatomus kūrinius galima įsigyti.

Mugės rengimas yra svarbus reiškinys ne tik Lietuvai, bet ir visam Baltijos regionui. Tiesioginė "ArtVilnius" įtaka jaučiama Rytų regione – neseniai lankėmės pirmojoje Tbilisio meno mugėje, kuri, tam tikra prasme, yra įkvėpta mūsų mugės pavyzdžio. Besilankant ką tik pasibaigusioje Kijevo meno savaitėje, kurios metu vyko ir meno mugė, sužinojome, kad rudenį laukia dar viena mugė – dedikuota fotografijai.

Kitais metais švęsime "ArtVilnius" dešimtmetį, todėl džiugu, kad renginys duoda naudą ne tik Vilniaus miestui, bet inspiruoja visą Baltijos regioną ir skatina judesius meno rinkoje.

– Šių metų "ArtVilnius" tema "Focus – Baltic", sietina su Baltijos šalių valstybingumo 100-mečiais. Kokie akcentai išryškina kiekvieną Baltijos regiono šalį? Kokius Lietuvos, Latvijos, Estijos šiuolaikinio meno savitumus siekiate atskleisti? Kokius menininkus pristatote?

– Šiemet meno mugėje dalyvauja 55 galerijos, kurios pristato 250 menininkų iš 20 šalių, tačiau daugiausia dėmesio skiriama kaimyninių šalių menui. Mes nestatome mugėje dalyvaujančių galerijų į temos rėmus, tačiau šiemet sutapo, kad visos trys Baltijos šalys mini svarbų 100-metį. Todėl tiek latvių, tiek estų galerijų stenduose galima pamatyti kūrinių, kurie šiuolaikiškai interpretuoja nepriklausomybės ir valstybingumo klausimus.

Pristatoma labai plati šiuolaikinio meno panorama, kurioje – nuo Venecijos bienalės atlikėjų iki pačių jauniausių, bet jau žinomų vardų. Į mugę atkeliavo ne tik dešimt garsiausių kaimyninių šalių galerijų, bet ir atskirų menininkų projektų.

Šiuolaikinio meno platforma "Noar" pristato Estijos valstybės 100-mečiui paminėti skirtą Estijos "Banksy" vadinamo menininko Edwardo von Lõnguso projektą, jau aplankiusį daugelį Europos sostinių. Projektų zonoje savo kūrinius pristato Estijai ne kartą Venecijos bienalėje atstovavęs menininkas Marko Mäetammas. "Okapi" galerija į "ArtVilnius" atvežė performansų menininkę iš Meksiko Nina Yhared, pristatančią projektą "Via Baltic", kurio pagrindinė ašis – Baltijos kelias, sujungęs Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojus už rankų.

– Šių metų mugės programa išties įdomi ir įvairialypė. Penkerius metus "ArtVilnius" partneriu esantis "Lewben Group" įsteigtas fondas "Lewben Art Foundation" pristato rinktinę savo darbų kolekciją. Gal galite šiek tiek atskleisti jos turinį?

– Fondas meno mugės projektų zonoje pristato dalį savo kolekcijos Francescos Ferrarini kuruojamoje ekspozicijoje "Pasakos? Kodėl gi ne", kurioje mugės lankytojai atras Vadimo Fishkino (Rusija, Slovėnija), Andrea Crespo (JAV), Rezos Arameshos (Iranas, Jungtinė Karalystė) darbus. Kiekvienas žiūrovas galės pasinerti į trijų garsių menininkų sekamas šiuolaikinio pasaulio pasakas.

– Įdomu ir tai, kad Krokuvos šiuolaikinio meno muziejus MOCAK, trečią kartą grįžtantis į mugę, atvežė tarptautinę menininkų iš Lenkijos, Izraelio, Norvegijos, Rumunijos ir Ukrainos parodą, kurios ašis – vaizdo menas. Kuo ši paroda praplečia / papildo "ArtVilnius" kontekstą?

– Mugė neatsilieka nuo tarptautinių tendencijų. O būtent dabar šiuolaikinio meno pasaulyje vyrauja aktyvesnis domėjimasis vaizdo menu, todėl mes taip pat norime parodyti kur link eina jo kūrėjai. Šioje ekspozicijoje bus galima išvysti ir jau mugėje dalyvavusio bei lankytojų pamėgto menininko Nikita Shalenny fotografijas.

– Kasmetėje tarptautinėje parodoje "Takas" pristatyta 30 menininkų. Kokius šiuolaikybės diskursus nagrinėja jie?

– Šioje parodoje pristatomos ne tik didelių gabaritų skulptūros ir instaliacijos, bet ir performansai. "Tako" dalyviai liečia aktualias temas – nuo politinių aspektų iki tapatybės klausimų. Ekspozicijoje galima pamatyti garsių Lietuvos menininkų: Vlado Urbanavičiaus, Mindaugo Navako, Kęstučio Grigaliūno kūrinius, jaunų, kylančių lietuvių ir užsienio menininkų kūrybą. Šiemet parodoje "Takas" dalyvauja menininkas iš Estijos E.von Lõngusas, Kauno galerija "Meno parkas" pristato Patricijos Gilytės vaizdo instaliaciją ir Marijos Griniuk performansą.

– Pamaloninate ir Fluxus meno gerbėjus – Jono Meko vizualiųjų menų centras surengė pasaulinę premjerą – eksponavo dar niekur nerodytą Jurgio Mačiūno kūrinį. Skamba intriguojančiai.

– Tai J.Mačiūno ikona. Nedaugelis žino, kad prieš tapdamas Fluxus tėvu, J.Mačiūnas buvo sukūręs apie 50 ikonų (tai iš dalies susiję su rusiška menininko kilme), kurių iki mūsų dienų išliko vos viena ar dvi. Meno mugėje galima išvysti vieną ikonų, kurią išsaugojo J.Mačiūno sūnėnas, protestantų pastorius Andrius Valaitis. Ši ikona niekada nebuvo eksponuota viešai, todėl galima sakyti, kad tai bus pasaulinė premjera.

– Kokie dar projektai papildo meno mugę?

– "ArtVilnius" projektų zonoje pristatomi garsių menininkų solo kūriniai: tai nacionalinės premijos laureatų Svajonės & Pauliaus Stanikų instaliacija "Caras", Gintaro Makarevičiaus tapyba, specialius projektus pristato Jurga Barilaitė, Katryna Čemmė, Kęstutis Svirnelis.

Meno mugėje galima išvysti vieną ikonų, kurią išsaugojo J.Mačiūno sūnėnas, protestantų pastorius Andrius Valaitis.

– Ar Kauno miesto galerijos aktyviai prisijungia prie "ArtVilnius" programos?

– Kauno galerijos kaip ir kasmet aktyviai prisistato "ArtVilnius" programoje. Šiemet turime tris galerijas: "Meno parką", "Kauno langą" ir "Aukso pjūvį". Kauno galerijų ekspozicijose galima pamatyti ir garsių Lietuvos kūrėjų darbus, ir jaunų talentų kūrinius. Galerininkai į mugę atveža jau lankytojų pamėgtų menininkų: Monikos Žaltauskaitės–Grašienės, Roberto Antinio, Eglės Ulčickaitės, Česlovo Lukensko darbus, taip pat praėjusių metų geriausiu jaunuoju "ArtVilnius'17" menininku pripažinto Povilo Ramanausko kūrinius. POST galerija šiemet prisistato be stacionaraus stendo ir atidarymo dieną kviečia į butō šokio teatro "Okarukas" teatralizuotą mugės ekskursiją-šokį.

– Mugė kviečia ir į edukacinius renginius. Gal galėtumėte akcentuoti, kokios paskaitos, diskusijos laukia meno mylėtojų?

– Šiais metais turime plačią edukacinę programą – "Tarp kūrėjų". Meno mugės komanda siekia, kad "ArtVilnius" lankytojai kūrybinių dirbtuvių metu pamatytų, kaip gimsta kūriniai, ir patys bandytų kurti. Šiemet edukacinėje programoje dalyvauja Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykla, Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokykla bei meno galerija ir edukacinės programos rėmėja – dailės reikmenų parduotuvė "Skizze". Lankytojų laukia tapybos, grafikos, molio lipdymo ir architektūros dirbtuvės, o projekto "Meno portalas" metu mugėje besilankantys meno gerbėjai kartu su režisiere Saule Norkute ir scenografe Šarūne Pečiukonyte bus kviečiame tapti detektyvais.

– "ArtVilnius" antrą kartą organizuoja renginį "Naktis galerijoje". Kokia Vilniaus galerijų programa?

– "Nakties galerijoje" metu galima ne tik pamatyti parodas, susipažinti su menininkais, bet ir sudalyvauti neįprastose veiklose. Net 21 galerija birželio 8 d. bus atvira lankytojams iki 23 val. Galerijoje "Vartai" bus galima susipažinti su "Moi non–moi" – trijų žymių šiuolaikinio meno atstovių: Louise Bourgeois, Maria Lassnig, Maria Helena Vieira da Silva kūrinių paroda, "The Rooster Gallery" kvies į Auksės Miliukaitės parodą ir ekskursiją su menininke, "Meno Niša" rodys vaizdo menininko Rimo Sakalausko solo projektą. Įdomią programą ruošia ir Vilniaus dailės akademijos ekspozicijų salės "Titanikas" – pristatysiančios jaunosios kartos kūrybą.

Kas: mugė "ArtVilnius'18".

Kur: Lietuvos parodų ir kongresų centre "LITEXPO".

Kada: birželio 7-10 d.

Viešnios teisės – Lenkijai

Galerijos savo ekpozicijas pristatys trijose "Litexpo" centro salėse. Šiemetis mugės svečias – Lenkijos menas, kurį reprezentuoja dešimt meno galerijų ir institucijų iš Lenkijos.

"ArtVilnius" tradiciškai rengiama skulptūrų, instaliacijų ir performansų paroda "Takas", kurioje savo kūrinius eksponuoja 24 kūrėjai iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Danijos ir Olandijos. Ypatingas renginio partneris "Lewben" pristatys "Lewben Art Foundation" kolekciją – kuratorė iš Italijos Francesca Ferrarini žiūrovams paruošė ekspoziciją "Formuojant idėjas: skulptūros", kurioje supažindinama su devynių šiuolaikinių pasaulinio lygio meno žvaigždžių kūriniais (Michaelu Deanu, Marceliu, Hansu Op de Beecku ir kt.).

Didžiausias vizualiųjų menų renginys Baltijos šalyse stebins įdomia programa: meno mylėtojai galės susipažinti net su 60 meno galerijų iš dvylikos šalių, dalyvauti konferencijose, diskusijose, edukacinėse programose.

Laukiami su susidomėjimu

"ArtVilnius‘16" dalyvauja ir galerija "Post" su kūrėjos Eglės Rakauskaitės darbais. Virtuali galerija "Art-Cart" eksponuoja olandų menininkės, kuriančios performansus ir juos įamžinančios fotografijose Gudos Koster kūrybą. "Aukso pjūvio" galerija pristato išeivijos menininkę, poetę, gyvenančią Berlyne, Aldoną Gustas. "Kauno langas" į mugę išsiruošė su Martyno Vilimavičiaus ir Martyno Gaubo kūriniais, o galerija "Balta" eksponuoja tekstilininkės Jolantos Šmidtienės kūrybą.

"Iš Kauno galerijų tikimasi įdomios programos, nes šiuo metu jos yra aktyvios ne tik Kaune, bet ir užsienyje. Galerijos dalyvauja įvairiuose projektuose ir juos kuria. Manau, Kauno menininkų darbai sudomins mugės svečius ir meno kolekcininkus. Galbūt šis renginys kažkam bus tramplinas į platesnius tarptautinius vandenis, nes potencialo tikrai yra", – teigia meno mugės direktorė D.Stomienė.

Skirtingų kartų dialogas

"ArtVilnius’16" trečią kartą dalyvauja meninę ir edukacinę veiklą plėtojanti Irenos Mikuličiūtės-Mikos galerija, šiemet mininti 25 metų jubiliejų. Galerija pristatys vidurinės kartos tapytoją Arvydą Martinaitį ir jaunosios kartos tapytoją Romaną Averincevą. Abu kūrėjai – gerai žinomi Kauno meno lauke, atstovaujantys ekspresionistinei lietuviškosios tapybos mokyklai, kūriniuose analizuojantys filosofines, būties, žmogaus santykio su kitais ir supančia aplinka temas.

A.Martinaičio kūriniuose pagrindinis raiškos elementas yra spalva ir jos nepastovus būvis paveikslo erdvėje: vienuose paveiksluose spalva teka ar išsilieja, kituose – išsisklaido į daugybę smulkių potėpių ar susitelkia į stambius, mentele formuojamus plotus. Spalvos būvio įvairialypiškumas sukuria erdviškumą, kuris skatina žiūrovą tirti kiekvieną erdvę (sluoksnį) atskirai, sukuriant bendrą visumą – atrandant sąsajas ir jų reikšmes tarp sluoksnių, kurie kartais atskiriami lengvai, kartais yra nelyg suklijuoti, neperskiriami.

Tapytojo kūriniuose vyrauja abstrahuoti motyvai, perteikiantys įspūdį, emociją, akimirkos laikinumą. Atsirandančios lengvos, dinamiškos, peršviečiamos linijos tampa atsvara įvairiomis kryptimis drobės plokštumoje judantiems potėpiams, ryškioms ir kontrastingoms spalvinėms dėmėms. Raiškos priemonėmis sukuriama vibruojanti visuma, atskleidžianti temperamentingą tapytojo asmenybę.

Esminė menininko analizuojama tema – kaita, virsmas. Ekspresyvia raiška A.Martinaitis siekia sulaikyti akyse nykstančias akimirkas, kuriose pastebi gyvenimo tėkmę, iš kurios veržiasi pilnatvė, grožis, skausmas, ilgesys, vienatvė. Tačiau tapytojo drobėse negatyvios emocijos perteikiamos išvengiant slogaus įspūdžio. Visa, ką menininkas patiria gyvenime, reflektuoja jo darbuose.

R.Averincevas spalvas renkasi kiek santūriau nei A.Martinaitis. Jaunosios kartos tapytojo darbuose vyrauja sodrus, gilus koloritas, tačiau kaip ir A.Martinaitis, R.Averincevas potėpiais kuria kompozicijų dinamiką. Tapytojo drobėse atsiranda žmogus: siurrealistiškas, deformuotų proporcijų, neretai susimąstęs, kenčiantis, perteikiantis asmenines kūrėjo patirtis. Menininkas, plastine kalba perteikdamas autobiografinius elementus, jų iki galo neatskleidžia. Jie primena citatas, perimtas iš tam tikrų gyvenimo periodų, kurios fragmentiškai pasakoja apie patį kūrėją.

Menininko drobes jungianti tema – žmogaus silpnybės, valios destrukcija, moralės ribų peržengimas. Nepaisant sunkių temų, R.Averincevo darbai žiūrovą skatiną susimąstyti, atsigręžti į pamatines vertybes, siekti šviesos, vidinės ramybės. Autorius atvirai dalijasi savo patirtimis, siekdamas perspėti žiūrovą, apsaugoti jį nuo tykančių pagundų ir paklydimų ar paskatindamas jį prisipažinti turintį priklausomybių ir iš jų išsivaduoti.

Apžiūrėjus meno galerijų ekspozicijas ir pasimėgavus įspūdinga "ArtVilnius‘16" programa, paskutinę renginio dieną, birželio 12-ąją, 14 val. dalyviai ir žiūrovai yra laukiami Irenos Mikuličiūtės-Mikos galerijos stende paminėti 25-erių metų galerijos jubiliejaus.

Premjera Lietuvoje

Kauno fotografijos galerija šioje meno mugėje pristato Donato Stankevičiaus darbus iš ciklo "Seni vairuotojai" (2013–tebetęsiamas). Jau kuriant šį ciklą, dvylikos portretų rinktinė 2014 m. rudenį buvo eksponuota Niujorko meno festivalyje "Photoville", o 2015 m. – fotografijos festivalyje "Photo Auckland" Naujojoje Zelandijoje, tačiau Lietuvoje šie darbai bus rodomi pirmą kartą.

Projektą sudaro originalūs kino formato fotografiniai portretai su garbaus amžiaus vairuotojais ir jų senais automobiliais. Fotografijų ir kino kadrų sugretinimas tiek fizine, tiek mąstymo prasme čia pasirinktas tikslingai – siekiant sukurti realiai patirtą įspūdį, kai vieną akimirką pamatytas, o kitą jau išnykęs vaizdas tampa mąstymo objektu ir po kiek laiko vėl iškyla atmintyje. Tas vaizdas įsimena tarsi ryškus kino filmo kadras.

Iš pirmo žvilgsnio paprastas fotografijos objektas – senolis ir jo automobilis šalia garažo, stovėjimo aikštelėje ar kieme – iš tiesų yra subtiliai daugiasluoksnis. Savo kūryboje visuomet ne tiesmukai gvildenantis socialines temas D.Stankevičius ir šįkart pasirenka ne šiaip marginalus, galinčius iškart patraukti dėmesį savo drastišku keistumu, o Lietuvos fotografijoje visiškai neišeksploatuotą ir netipišką motyvą.

Kaip ir ankstesniuose projektuose, menininkui itin svarbus žmogaus santykis su jį supančia aplinka ir jų tarpusavio sąveika, fiksuojamojo vidinės būsenos atskleidimas. Vairuotojai fotografuojami, kai kelionė jau pasibaigusi, variklis išjungtas: aplinkoje, į kurią sugrįžus iš šių dienų šurmulio senas vairuotojas jaučiasi saugus ir gali pagaliau nugrimzti į save. Senolio kelis dešimtmečius turimas automobilis – lyg jo savasties dalis, tarsi šeimos narys: prisijaukintas, brangus, kuriuo, net jam pasenus, reikia juo rūpintis. Tai rodo ne tik žmogaus prieraišumą, lojalumą, atsakomybės jausmą, bet ir kalba apie vertybių skalę apskritai.

Žiūrovų laukia unikali ir inovatyvi parodos darbų pateikimo forma. Portretai eksponuojami visiškoje tamsoje. Žiūrovams patiems, pasinaudojus specialiu apšvietimu ir atrandant fotografijų vaizdinius, skatinama jų vizualinė atmintis. Taip pat tai būdas susipažinti ir įsigilinti į netipišką lietuvos fotografijoje motyvą ir vidinės būsenos fiksavimą.

Ir pamatyti, ir įsigyti

Pernai mugėje "ArtVilnius" buvo parduota meno kūrinių už 200 tūkst. eurų. Mugės rengėjai tikina, kad "ArtVilnius 2016" nebus atsitiktinio meno, ir kviečia įsigyti originalių, įspūdingų kūrinių. Ką intriguojamo mugėje nusižiūrėjo meno rinkos ekspertas Ernestas Parulskis?

"Būdama vienintelė dideliame regione, mugė tapo universaliai demokratiška. Galerijos orientuojasi į būsimus pirkėjus, svarsto jų finansines galimybes, skonio prioritetus. Jos siūlo kūrinius ir patyrusiems, akį nušlifavusiems diletantams, ir kolekcininkams. Tokio meno atrankos kriterijai nėra sudėtingi, daug sunkiau gauti kūrinius, kurie būtų ir giliai lokalūs, ir kartu totaliai globalūs", – sako jis.

Tarp lietuvių kūrybos šiemet jis sakosi radęs ir tokių, ir tokių  kūrinių. Kai kurie – ypač intriguojantys. "Aido" galerijoje būtina aplankyti naują, specialiai mugei sukurtą Vlado Urbanavičiaus kūrinį. Neabejoju, kad kažką ypač įdomaus "Artifex" galerijoje parodys Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė. "E.K.Art" galerijoje bus parduodamos fotomenininko Vito Luckaus fotografijos. "Menų tilte" privalu aplankyti Paryžiuje kūrusio grafiko Žibunto Mikšio kolekciją, o "Post" ir "Prospekto" galerijose – pasigėrėti Eglės Rakauskaitės ir Gintauto Trimako fotomeno kūriniais. Vilniaus fotografijos galerija be priekaištų įrėmino didelio formato bažnyčių nuotraukas, kurias padarė Raimondas Paknys", – vardijo jis.

"ArtVilnius" mugės dalyvių kainodara, E.Parulskio teigimu, – itin demokratiška. "Neabejoju, stenduose bus galima rasti kūrinių, kainuojančių kelias dešimtis eurų. Labiau patyrusiems meno mylėtojams tik priminsiu puikiai žinomas ribas – jei norite į namus grįžti su kūriniu, kuriuo girsis ir anūkai, verta rezervuoti apie tūkstantį eurų", – primena E.Parulskis ir pastebi: pinigų galima pasiimti tik bilietui ir kavai bei išnaudoti mugės suteiktą galimybę susipažinti su pasiūla ir pasiruošti ateities sprendimams.

Kaip žinoti, kad namo parsinešei tikrai vertingą meno kūrinį? "Vilniaus mugėje jau egzistuoja kokybinis barjeras – galerijų, norinčių patekti į "ArtVilnius", paraiškas peržiūri atrankos komisija. Kolektyvinis profesionalų filtras suteikia pirkėjams garantiją, kad nenusipirks diletantiškos produkcijos", – sako menotyrininkas.

Kas? Tarptautinė meno mugė "ArtVilnius".

Kur? Parodų ir kongresų centre "Litexpo" (Laisvės pr. 5, Vilnius).

Kada? Birželio 9–12 d.

Didžiausias vizualiųjų menų renginys Baltijos šalyse šiemet lankytojams siūlo gausią programą. Mugės svečiai susipažins 60 meno galerijomis iš 12 šalių ir išvys papildomų reginių.

Šiemet specialiu mugės svečiu tapo Lenkija, kuri pristatys 10 įdomiausių šalies meno galerijų ir institucijų. Gegužės pradžioje „ArtVilnius‘16“ Lenkijos programos kuratorė prof. dr. Raminta Jurėnaitė, LRT laidos „Durys atsidaro“ komanda, meno rinkos ekspertas Ernestas Parulskis ir Latvijos žurnalistai iš portalo artterritory.com vyko į Lenkiją susipažinti su mugėje dalyvausiančiomis Varšuvos ir Krokuvos galerijomis. Į kelionę šią grupę pakvietė Lenkijos kultūros institutas Vilniuje ir „Adomo Mickevičiaus institutas“ Lenkijoje.

Įtraukianti Varšuvos meno scena

„ArtVilnius‘16“ organizatoriai jau dėlioja baigiamuosius meno mugės akcentus ir vizito į Lenkiją metu pirmieji pamatė, kokie menininkų kūriniai bus eksponuojami Vilniuje. Galerija „local_30“ yra viena svarbiausių privačių šiuolaikinio meno galerijų Varšuvoje. Ji meno mugėje pristatys skandalingos menininkės Natalia LL kūrybą. Mugės lankytojai išvys ir Karolinos Bregulos, Filipo Berendto ir Zuzannos Janin kūrinius. Galerijos „local_30“ įkūrėja ir garsi menininkė Z.Janin pasakoja, kad į „ArtVilnius‘16“ atveš vieną naujausių kūrinių – milžiniškus dronus, kuriuos sukūrė iš automobilio „VolvoV70 Cross Country“.

„Pastarasis automobilio modelis dažnam asocijuojasi su šeima, saugumu, XX amžiaus kultūra. Supjausčiusi šią mašiną sukonstravau dronus, kurie atspindi nebe tokią saugią epochą. Į ją ateina dronai, kurie bando padėti, tačiau tuo pačiu tampa pavojingi, o kartais virsta ginklais kare“, – pasakojo galerijos „local_30“ įkūrėja ir menininkė Z.Janin.

Šešis metus veikianti galerija „Czułość“ jau mėnesį įsikūrusi naujoje erdvėje Varšuvos senamiestyje. „Czułość“ savininkas ir menininkas Janekas Zamoyskis sako, kad ši naujoji vieta yra savotiškas eksperimentas, nes galerija dirba su šiuolaikine fotografija, o yra įsikūrusi vienoje senamiesčio gatvėje.

„ArtVilnius‘16“ komanda Varšuvoje aplankė galeriją „m2“, kurios savininkė Matylda Prus supažindino su menininko Marcino Zawickio tapyba. Joje atsiskleidžia netikėti natiurmortai lydimi intriguojančių detalių. Su galerija „m2“ į Vilnių atvyks ir menininkas Grzegorzas Sztwiertnia. Savo studijoje jis parodė ciklą „Tarcyce/Targoids“. Pasitelkęs aliejinę tapybą menininkas kvadratinėse drobėse tarsi išoperuoja šautinės žaizdos vaizdinį.

Romantika ir vampyrai Krokuvoje

Krokuvos meno galerijos taip pat ruošiasi į „ArtVilnius‘16“. Galerija „Zderzak“ kvies į paslaptingą ir vieną romantiškiausių parodų. Galerijos vadovė Marta Tarabula atskleidžia, kad žiūrovai klaidžios ypatingu labirintu, kuriame susidurs su penkiomis skirtingomis temomis, nuo vampyrų iki

lunatikų. Ekspozicijoje bus pristatomi penkių Lenkijos menininkų kūrybą: Vilniuje gimusio Andrzejaus Wróblewskio, Monikos Szwed, Cyrylo Polaczeko, Piotro Jaros ir Łukasz Stokłosos, kurio darbai yra įtraukti į reikšmingą knygą „100 rytojaus tapytojų“. Parodą „Vampyrai iš Krokuvos“ rengiantis garsus Lenkijos kuratorių Janas Michalskis teigia, kad tai bus romantiškiausia ekspozicija visoje Centrinėje ir Rytų Europoje.

Dažna Krokuvoje aplankyta galerija yra įsikūrusi daugiabutyje, jos neturi ryškių iškabų gatvėse, tačiau į šių galerijų parodų atidarymus susirenka šimtai žmonių. Netradicines erdves galerininkai išnaudoja kūrybiškai, todėl galerijos veikia kaip tam tikras socialinis tinklas. Galerijos „F.A.I.T“ savininkai Magdalena Kownacka ir Gawełas Kownackis pasakoja, kad bute įrengta galerija turi daug pliusų. Jie ne tik išnaudoja netradicinio eksponavimo galimybes, bet ir tampa įvairių susitikimų vieta, galerijoje esantis baras yra vienas iš traukos židinių.

Ryškiausia Krokuvos meno institucija – Šiuolaikinio meno muziejus „Mocak“ į Vilnių atveža garsiausių Lenkijos menininkų kolekciją. Centrui priklauso tokių žymių menininkų kaip Marinos Abramovič, Sarah Lucas, Ai Weiwei, Mirosławo Bałkos, Paweło Althamerio ar lietuvio menininko Artūro Railos darbai.

Tarptautinė šiuolaikinio meno mugė "Art Vilnius'15" šiemet vyko jau šeštus metus. Būtų klaidinga sakyti, kad ši mugė parodo, kur krypsta menas: veikiau ji parodo, koks jis yra dabar. Šiemet žiūrovams pristatytos net 55 galerijos iš 14 užsienio šalių. Tai suteikė puikią progą kelias valandas, o kai kuriems – net ir kelias dienas – pagyventi meno pasaulyje.

Iš gero pusšimčio galerijų, daugiau negu 20 atstovavo užsienio šalims. Viena jų, Ukraina, atvėrė naują mugės puslapį – tapo pirmąja mugės šalimi viešnia. Viena stipriausių iš septynių "ArtVilnius'15" pristatytų Ukrainos galerijų buvo galerija TSEKH, vadinama viena inovatyviausių galerijų šalyje. Galerijos įkūrėjas Oleksandras Ščeluščenka šiais metais tapo Vilniaus meno mugės tarybos nariu.

Įkūrėjas išsako įdomią ir labai teisingą mintį, pagal kurią būtų galima įvertinti visus šiųmečius galerijų prisistatymus. "Galerininkas tarptautiniame meno pasaulyje gali būti įdomus tik tuomet, jei atranda ir pristato naujus menininkus, o dar geriau – naujas kryptis, tendencijas", – sako O.Ščeluščenka. Taigi kokius naujus menininkus, naujas kryptis ir tendencijas pristatė užsienio galerijos šiemet "ArtVilnius?

Ukraina

Menininkų darbuose nejaučiamas ramybės siekis ar noras vaizduoti gražų pasaulį – veikiau priešingai. Ukrainiečių menininkai dažniausiai vaizduoja (neretai – kiek sutirštintomis spalvomis) realų gyvenimą. Kinder Album slapyvardžiu pasivadinusi menininkė Oksana Bulyk (pristatė galerija "ArtSvit") piešiniais rodo apnuogintus asmenis, gyvūnus, kurie naudojasi viskuo aplinkui ir taip naikina aplinką. Galerijos TSEKH pristatomas menininkas Ievgenas Petrovas kuria hiperrealistinius akvarele tapytus darbus. Menininkas išsiskiria ne tik savo tapymo maniera (dažniausiai tapant hiperrealizmo maniera pasirenkama medžiaga yra aliejiniai dažai, o ne akvarelė), tačiau ir temomis. Darbuose galima rasti netiesioginių užuominų apie Ukrainos politinę situaciją. Tapytojas Igoris Yanovychius ("YA gallery") linksta į gesto tapybą ir drobes dengia juodomis aliejinių dažų dėmėmis, taip spalvomis išreikšdamas vidinę būseną.

Baltarusija

Baltarusija pristatė dvi galerijas – "DK gallery" ir "Ў gallery". Menininką Aleksanderį Zabavchiką pristačiusi pirmoji galerija įvardijo kaip vieną iškiliausių baltarusių avangardistų. Abstraktaus ekspresionizmo stilistika tapančio kūrėjo darbuose spalvos neryškios, blankios – atrodo, tarsi būtų tapoma ant rentgeno nuotraukų. Taip tarsi siekiama, kad tapyba paliestų žmogaus vidų ir jį visą persmelktų. "Ў gallery" pristatyto menininko Mikhailo Gulino kūriniuose vyrauja itin ryškios spalvos, o herojai primena animacinių filmukų personažus, bukais, intelekto nesužalotais veidais. Menininkas nevengia naudoti ir teksto. Savo kūriniais analizuodamas realybę jis bando apmąstyti šiuolaikinių žmonių sąmonėje esančias fobijas ir stereotipus. Kai kurie menininko kūriniai beveik vienspalviai, su minimaliais kitų spalvų intarpais – taip asketiškai naudodamas spalvą jis bando pasiekti aklavietės atmosferą, parodyti bevalį ir neaktyvų žmogų. M.Guliną galima drąsiai vadinti, anot O.Ščeluščenkos, tuo naujuoju menininku, kurį atrado sėkmingas "Ў" galerininkas.

Latvija

"Tifana" galerijos pristatyta menininkė Aija Zarina kūrinyje "Šviesos riteris" žaidžia intertekstais – keliomis nuorodomis į skirtingus, regis, tarpusavyje nesisiejančius kontekstus. Šventąjį Jurgį vaizduojantis personažas auksiniais plaukais, aukso sagtimis kaustytais batais ir raudona, sparnus primenančia skraiste itin panašus į Antoine'o de Saint-Exupéry sukurtą Mažojo princo personažą. O Mažojo princo vis dar neprijaukinta lapė – tai tarsi tas tamsus, ugningais degančiais sparnais vaizduojamas slibinas. Kitos Latvijos menininkės – Ivetos Laure (galerija "Maksla XO") kūrybai atstovavo iš šilko ir plieno (regis, nesuderinamų medžiagų) sukurta instaliacija "Meilė ir šilkas", eksponuota "Litexpo" parodų rūmų kieme. Į vaikiškas drugelių gaudykles panašūs kūriniai, kurie pučiant vėjui išsiskleidžia ir parodo savo tikrąsias formas – moteriškų baltų pėdkelnių motyvus. Tarsi baltomis pėdkelnėmis papuoštų balerinų kojos ore atliktų jeté žingsnelius.

Nyderlandai ir Danija

Šalis pristatė dvi galerijas – "jeroenboschhuis" ir "Eightfold". Pirmoji galerija pristatė lietuvį menininką Paulių Arlauską. Akriliniais dažais ant drobės piešti kūriniai, kupini įvairių simbolių, kūrė įspūdį, kad yra nuausti. Kruopščiuose kūriniuose slypėjo gilus meditatyvumas. Dar vienas užsienio galerijos pristatomas lietuvių menininkas – Vilmantas Marcinkevičius, kuriam galerija iš Danijos "NB galleri" atstovavo kartu su dar trimis kūrėjais. Žinomas tapytojas dažnai yra įvardijamas kaip vienas iš žymiausių ir įsimintiniausių mūsų šalies neoekspresionistų. Kurdamas itin ryškiomis spalvomis autorius nevengia kelti nepatogių temų. Pats menininkas teigia, kad "kartais sunkios ir kontrastingos spalvos paveiksluose atsiranda iš šiandienos pasaulio atspindžių. Naudoju nepatogių ir netradicinių spalvų harmoniją – spalvų, kurios drįsta kalbėti drąsiai ir aiškiai. Mane domina iššūkiai, kurie lydi kiekvieną paveikslą." Iš tiesų savo tapymo maniera V.Marcinkevičius yra unikalus, ryškios spalvos tapyboje po truputį dingsta ir tai sąmoningas kūrėjo pasirinkimas.

Prancūzija

Į Vilnių atkeliavo dviejų Prancūzijos galerijų "Karavan" ir "Le point fort" atstovai. Pirmoji pristatė kone dvi dešimtis menininkų. Noras parodyti daug ir nekoncentruotai (pristatyti labai skirtingi menininkai – nuo fotomenininkų iki tekstilininkų) nebūtinai dėkingas: galerijai sudėtinga parodyti, ką nauja atrado. Kita vertus, galerijos pavadinimas "Karavan" ir sufleruoja, kad visa meninė kūryba pinasi, keliauja, grįžta ir vėl susilieja tarpusavyje. Įdomu tai, kad tarp "Karavan" buvo dar viena Lietuvos kūrėją pristatanti galerija: šįkart tai Eglė Ganda Bogdanienė.

Didžioji Britanija

Kitos dalyvavusios šalys pristatė po vieną galeriją. Pavyzdžiui, Didžioji Britanija su galerija "Pitt Projects" pristatė lietuvių menininką Saulių Leonavičių. Autorius mugėje sukūrė interaktyvų kūrinį – lankytojai galėjo pasinaudoti galimybe kalbėti jo teiginiais. Autorius pasiūlė lankytojams specialius spaudus su įvairiais teiginiais – tarsi spaudos žinutėmis apie įvairius kultūrinius įvykius. Šiais spaudais kiekvienas lankytojas galėjo pasižymėti savo lapus, o gal net ir save pačius.

Slovakija

Slovakijai atstovavusi "Soda gallery" pristatė dešimt menininkų. Ypač empatiškų jausmų sukėlė Viktoro Frešo kūrinys "Bird of Niemand", kuriame nuogų žmogučių skulptūros (beje, itin panašios į garsiuosius tapytojo Rimanto Sližio personažus), surauktais veidukais ir išpampusiais pilvais stebi jiems nepalankią aplinką. Kiti šios galerijos pristatyti menininkai taip pat nesirenka vienos meno krypties braižo – darbai laviruoja nuo instaliacijų iki tapybos.

Lenkija

Kaimyninės Lenkijos "Stalowa galeria" atstovauta menininkė Julita Malinowska darbuose rodo žmogaus būtį, tačiau tai atskleidžia tarsi per nuobodulį, lėtą laiko tėkmę ir lengvai apčiuopiamos nostalgijos aspektus. Marcinas Kowalikas pasakoja apie tai, kas vyksta keliautojo proto ir vaizduotės vingiuose, kokie yra žmogaus kelionės lūkesčiai ir kaip žmogus suvokia vykstantį gyvenimą už lango. Menininkai – jų "Stalowa galeria" pristatė penkis – ir jų idėjos įdomios, puikiai derančios mugės kontekste, bet nepasakančios nieko nauja.

Rusija

Šios šalies galerija "Kovcheg" tarp kitų menininkų (Maria Arendt, Natalia Sitnikova, Julia Malinina) pristatė ir lietuvių menininką Vigintą Stankų.

Tai, kad užsienio galerijos pristato lietuvių menininkus, atveria galimybes užmegzti su šalimis kur kas glaudesnius ryšius.

Lietuvos galerijos pristatė beveik vien lietuvių menininkus.

Skaičiai ir laurai

Kaip teigia Vilniaus meno mugės organizatoriai, per keturias mugės dienas parodų ir kongresų centre "Litexpo" apsilankė 18,5 tūkst. lankytojų, parduota apie 100 meno kūrinių už 200 tūkst. eurų. Šie skaičiai esą liudija, kad "ArtVilnius" įsitvirtino vietinėje ir užsienio meno rinkoje bei meno mylėtojų privalomų aplankyti renginių sąraše.

Mugėje išrinkti geriausi menininkai ir galerijos. Laurų pelnė Kijevo galerija TSEKH ir Vilniaus "Prospekto" galerija. Geriausios mugės menininkės titulas atiteko Laimai Oržekauskienei-Ore (galerija "Art Cart", Kaunas).

Menininkas Petras Lincevičius tapo geriausiu jaunuoju menininku (nominaciją įsteigė ir 1 000 eurų premiją skyrė mugės mecenatas advokatų kontora "Cobalt").

Geriausia mugės instaliacija – Nikitos Shalenny kūrinys "Sibiras".

Nominuoti geriausią galeriją ir geriausią menininką taip pat galėjo ir žiūrovai. Jų išrinkta geriausia galerija – ARTCO (Vokietija), o geriausia menininke tapo Monika Dirsytė, pristačiusi performansą "Aš tavo saulė".

Dosnumu kultūrai, švietimui ir menui garsėjusio romėno Gajaus Cilnijaus Mecenato vardu šiandien vadinami visi menininkus remiantys filantropai. Jų Lietuvoje – vis dar saujelė, todėl siūloma, kad prisidėti prie paramos menininkams, nepraverdami savosios piniginės, galėtų visi gyventojai. Jie menininkams galėtų skirti 2 proc. savo Gyventojų pajamų mokesčio.

33 metų kaunietis Andrius Pukis šiuolaikinio meno mugėje „Art Vilnius“ pernai buvo pripažintas geriausiu jaunuoju menininku. Paties įsteigtai galerijai „Post“, kurią mugės publika išrinko geriausia Lietuvoje, vadovaujantis skulptorius ir instaliacijų kūrėjas abejoja, ar būtų galėjęs tiek pasiekti be mecenatų paramos.

„Kultūra nėra verslas, kai tu, pavyzdžiui, investuoji į miltus, iškepi bandeles, jas parduodi ir gauni pinigų. Kultūroje tu ieškai rėmėjų, rašai projektus į ministerijas, bendradarbiauji su užsienio fondais ir iš ten gauni pinigų padengti įvairiausias išlaidas. Tai yra būtina ir be mecenatystės kultūriniai procesai sunkiai rutuliotųsi“,– pasakojo galerijos „POST“ įkūrėjas A. Pukis.

Siekdama paskatinti mecenatystę, Kultūros ministerija siūlo Labdaros ir paramos įstatymą papildyti mecenavimo veikla, kad šalies gyventojai kasmet deklaruodami pajamas galėtų skirti iki dviejų procentų pajamų mokesčio ne tik paramos gavėjų statusą turinčioms organizacijoms, kaip iki šiol, bet ir pavieniams menininkams. Paramą galėtų gauti visi kūrėjo statusą turintys asmenys, jokių papildomų dokumentų ar procedūrų nereikės.

„Mes esame viena iš mažiausiai remiančių savo kultūrą arba mecenuojančių valstybių ir dažnai buvo samprotaujama, kad valstybė turi tai daryti ir kad tai yra valstybės reikalas. Aš su tuo niekaip negaliu sutikti – kiekvienas žmogus galėtų prisidėti prie kūrybos, prie meno. Pavyzdžiui, perskaitęs knygą, kuri jam patiko, jis galėtų skirti nedidelę dalį savo gyventojų pajamų mokesčio būtent tam kūrėjui“,–sakė kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Daug Lietuvos menininkų remiantis Rolandas Valiūnas sako, kad mecenatystės populiarėjimui Lietuvoje kliudo ir lėšų, ir įpročio stygius, ir visuomenėje gajus pavydas bei įsitikinimas, esą, jei turi pinigų menui ir kultūrai remti, greičiausiai juos uždirbai nešvariais būdais. Mecenatas viliasi, kad padėtis pasikeis kartu su karta ir įstatymais.

„Pavyzdžiui Vakarų Europos ar JAV tradicijoje šeimose iš kartos į kartą perduodamos mecenatystės, labdaros, paramos tradicijos – jos įaugusios į kraują ir aš manau, kad Lietuvoje pamažu tos tradicijos formuosis ir gilės“,– vylėsi mecenatas R. Valiūnas.

Lietuvoje meno kūrėjų statusą turi 5 tūkstančiai žmonių. Jei Seimas projektui pritars, tikimasi, kad paramą menininkams visi fiziniai asmenys galės skirti jau kitų metų pavasarį deklaruodami pajamas.