Jis ragina paramos gavėjus pateikti ataskaitas, nes laiku to nepadarę rizikuoja prarasti paramos gavėjo statusą.

„Palyginti su praėjusiais metais, kai analogiškus įspėjimus gavo apie 6,5 tūkst., šiemet vėluojančiųjų pateikti savo ataskaitas organizacijų yra perpus mažiau. Pernai iš minėto skaičiaus maždaug pusė organizacijų per nurodytą terminą pateikė ataskaitas ir taip išsaugojo paramos gavėjo statusą“, – pranešime sakė Registrų centro Juridinių asmenų departamento vadovė Jolanta Kazlauskienė.

„Vis dėlto dalis jo neteko ir taip gerokai apsunkino savo galimybes veikti. Buvo tokių atvejų, kai į Registrų centrą kreipiamasi jau netekus paramos gavėjo statuso. Deja, tačiau tokiais atvejais niekuo padėti nebegalime, todėl raginame organizacijas ir jų atstovus neignoruoti gautų perspėjimų“, – pridūrė ji.

Šią savaitę ataskaitų nepateikusios organizacijos gaus įspėjimus. Registrų centras gali panaikinti paramos gavėjo statusą, jei per du mėnesius nuo gauto įspėjimo jis nepateikia ataskaitų.

Registrų centro duomenimis, šiuo metu paramos gavėjo statusą iš viso turi apie 30 tūkst. juridinių asmenų.

Iki šiol metines ataskaitas už 2022 metus jau yra pateikę per 10 tūkst. asociacijų, 6,2 tūkst. viešųjų įstaigų ir 0,8 tūkst. labdaros ir paramos fondų.

LNK klausė žmonių, ką jie mano apie savo vardus.

– Koks jūsų vardas?

– Girdutė

– Ar esate patenkinta savo vardu?

– Ne.

– Kodėl?

– Todėl, kad visą gyvenimą visi pravardžiavo.

– O kaip jus pravardžiuodavo?

– Hidra, girta. Mokykloje tai visą laiką girta vadindavo.

– Ar nebuvo tuomet minties pasikeisti vardą?

– Ne, mamos, tėvų įžeisti negalima. O paskui jau susigyvenau. Tas, aišku, buvo iki maždaug 25 metų, kol mokiausi. Nors ir universitete, visur pravardžiavo patirtimi pasidalijo moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Aš esu Kristina“, – prisistatė kita moteris. Kristina teigė, kad yra patenkinta savo vardu, bet jo reikšme nesidomėjo.

„Žinokite, nesidomėjau. Tiesiog man jis patinka ir tiek“, – šyptelėjo moteris.

Ar vaikams, kai rinkote vardus, vadovavotės kokiomis nors strategijomis?Žiūrėjote, kokie vardai populiariausi? „Žinokit, neturiu vaikų. Bet pagalvoju, kad visai norėčiau duoti savo vardą, man jis tiesiog yra gražus. Gal kažkaip suderinti. Bet tikrai nebūčiau prieš“, – kalbėjo Kristina.

Kita praeivė kalbėjo apie savo patirtį, renkant vardą dukrai.

Kaip savo vaikams rinkote vardus? „Sunkiai rinkom. Pagal vyrą išrinkom ir pagal reikšmę“, – teigė kita moteris.

Ar žiūrėjote, kokie vardai populiariausi? „Taip“, – atsakė pašnekovė.

Kokius vardus davėte vaikams?  „Daviau Amandos vardą, turiu vieną dukrelę“, – sakė moteris.

Ar ir žiūrėjote, kad vardas būtų išskirtinis? „Taip. Vyro vardas prasideda A raide, tai norėjau, kad ir dukros būtų kažkaip panašiai ir kad su mano sutaptų, bet gavosi panašesnis į vyro“, – apibendrino moteris.

O dabar apie tai, kaip geriausiai išrinkti vaikui vardą, pokalbis su psichologe Ugne Juodyte.

– Gal yra kažkokia strategija, kaip geriausia vaikui išrinkti vardą?

Tėvai galėtų pagalvoti, kokią žinutę neš, kaip į tą santykį nesąmoningai, čia labai svarbi žinutė, vaikas pasiims tą žinutę ir kaip jis eis į tą ryšį.

– Jeigu žiūrint iš psichologinės perspektyvos, tai galim pagalvoti, kaip padaryti, kad tam vaikui būtų patogu su tuo vardu gyventi skirtinguose gyvenimo etapuose. Nes pagalvokime, kai vaikas yra visiškai mažas, tai kas jam svarbu? Kad galėtų jį ištarti, kad galėtų greitai prisistatyti, paskui svarbu, kad galėtų užrašyti. Tai galim pagalvoti, ką galim padaryti, kad jam būtų paprasta, komfortiška. Paskui, kai vaikas auga, prasideda paauglystė, tada svarbu, su kuo jį asocijuoja, kaip tas vardas skamba, ar iš jo negali gimti kažkokios patyčios – apie tai tikrai dar galėsime pakalbėti. Tai vėlgi, man atrodo, tėvų atsakomybė yra šiek tiek patikrinti, kaip visa tai atrodo. Na, ir jeigu žiūrint jau į visiškai tolimą perspektyvą, šiuo metu žmonės dirba, gyvena įvairiuose pasaulio kraštuose. Turim pasižiūrėti, kokias reikšmes vardai turi ne tik čia, Lietuvoje, bet ir dabar jau pasaulyje, kad paskui nebūtų kuriozinių situacijų, kai vardą pasako, ir visi užsidengia burną, ir neaišku, ką tai reiškia.

– Tad renkant vardą vaikui galima pridaryti ir žalos, jeigu tas vardas gali sukelti pašaipas?

– Taip, tikrai taip. Yra nemažai istorijų, kai tėvai išrinko labai gražų vardą, jis yra ilgas. Ir ką mėgsta vaikai? Jie mėgsta sutrumpinti vardą. Nes kai kviečia draugą eiti žaisti, reikia tai padaryti greitai. Ir tas sutrumpinimas kartais veda į patyčias. Reikia labai apgalvoti, ką galima daryti, kad taip neatsitiktų. Jeigu dar kalbame apie patyčias, labai svarbu, kokį kontekstą neša vardas. Pavyzdžiui, yra labai gražūs vardai, tačiau jie turi kažkokią neigiamą asociaciją. Kokia žinutė, kokia asmenybė, žmonės buvo su tokiais vardais? Ir pagalvoti, kokias asociacijas gali kurti suaugusių žmonių galvose tas vardas. Ir, be abejo, reikia pagalvoti apie mažų vaikų vardų asociacijas. Čia labiau apie reikšmes, kad jos būtų lengvai, aiškiai suprantamos, kuo mažiau vietos interpretacijoms.

– Kokią įtaką turi vardas tarp bendraamžių, vaikui bendraujant su kitais vaikais?

– Manau, kad turi nemažą. Aišku, jeigu kalbame apie ilgalaikę perspektyvą, tai ten jau mezgasi santykis, kiti niuansai. Tačiau jeigu mes pirmą kartą susitinkame su žmogumi ir jis klausia, koks tavo vardas. Na, vaikai taip bendrauja. Ir kaip tas vaikas save pristato gali turėti labai didelę reikšmę – ar jis visas pasitikintis savimi, ar kaip tik susigūžia ir vos vos savo vardą tyliai ištaria. Tai rodo, kiek aš tikiu savimi. Santykiui tai gali turėti daug reikšmės. Kalbant apie tas pačias asociacijas, yra padaryta tyrimų, gaila, ne Lietuvoje, kurie teigia – kiekvienas vardas neša labai stiprią žinutę. Pavyzdžiui, pas mus Lietuvoje tai galėtų būti Mindaugas, Aistė. Tokie vardai, kurie iškart užkoduoja tokį pasitikėjimą. Smiltutė – tokį švelnumą. Čia tik pavyzdžiai. Tėvai galėtų pagalvoti, kokią žinutę neš, kaip į tą santykį nesąmoningai, čia labai svarbi žinutė, vaikas pasiims tą žinutę ir kaip jis eis į tą ryšį.

– Kokiame darželyje yra 10 lukų, 10 matų, markų, sofijų, pijų, kamilių – tokie populiarūs vardai. Ir visi tais vardais vadina. Kodėl yra toks noras vadinti tokiu vardu, kas yra populiaru? Kokia motyvacija slepiasi renkant vardą?

– Aš galvoju, kad slepiasi keletas dalykų. Pirmas yra mūsų istorinis momentas. Pasižiūrėkite, visai daug tėvų duoda vardus, kurie jų giminėje jau yra buvę. Kiek man tenka pastebėti, vardai banguoja. Tai reiškia, jeigu mano močiutė, pavyzdžiui, buvo Elena, tai tikėtina, kad aš dukrai galbūt duočiau Elenos vardą. Ir tada jau masė tų vaikų susidaro. Kitas dalykas – populiarumas apskritai irgi nėra blogas dalykas. Jis saugus dalykas. Tai reiškia, daug tokių pačių vardų – mažiau patyčių. To išskirtinumo šiek teik mažiau, bet tai yra saugus variantas.

Tokį sprendimą komitetas priėmė trečiadienį apsvarstęs Asociacijų įstatymo pataisas – atlaisvinti šių organizacijų veiklą pasiūlė liberalas Arminas Lydeka.  

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad „yra šiek tiek nerimo“ dėl noro asociacijoms leisti skolintis iš savo narių ir mokėti palūkanas.

„Ar tokiu būdu nebūtų atlaisvinamos pinigų plovimo ir mokesčių vengimo prevencijos nuostatos“, – komiteto posėdyje svarstė jis. 

Valstybinės mokesčių inspekcijos Tiesioginių mokesčių skyriaus vedėjo Rolando Ragėno aiškinimu, leidus asociacijoms skolintis iš savo narių ir mokant palūkanas, būtų daroma įtaka pelnui. 

„Palūkanos bus sąnaudos ir mažins pelną. Galimai gausis kaip ir toks netiesioginis pelno paskirstymas per sąnaudas, nes kitas įstatymas savo nariams asociacijoms pelną draudžia skirstyti“, – teigė jis.   

R. Ragėnas, be kita ko, įspėjo, kad kiltų rizikos dėl asociacijų gaunamos paramos naudojimo: „Per palūkanas ją galbūt išskirstyti asociacijos nariams - juridiniams asmenis, kurie tą paramą gal buvo suteikę“.

Toliau pataisas dar svarstys Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o Seimas jo imsis pavasarį.

Prieš šešerius metus, 2015-aisiais, Klaipėdai narystė Lietuvos savivaldybių asociacijoje siekė 34 tūkst. eurų.

O dalyvio mokestis už narystę tarptautinių organizacijų veikloje Klaipėdai tuomet kainavo dar 9 tūkst. eurų.

Šiuo metu Klaipėda priklauso 11 asociacijų ir ta narystė šiemet miestui kainuos 75 tūkst. eurų, pernai ta suma buvo 63,3 tūkst. eurų.

"Šiemet bus didesnis Lietuvos savivaldybių asociacijos mokestis, kuris priklauso nuo biudžeto dydžio. Koeficientas yra 0,03 proc., kadangi Klaipėdos biudžetas augo, tai ir narystės mokestis šiemet yra didesnis", – paaiškino Klaipėdos tarybos sekretorius Modestas Vitkus.

Viena pirmųjų organizacijų, prie kurios 1991 m. prisijungė Klaipėda, buvo Baltijos miestų sąjunga (Union of the Baltic Cities).

Klaipėda dar priklauso asociacijoms – Europos miestai prieš narkotikus, Baltijos kruizai, Pasaulinei sveikatos organizacijai, Tarptautinei vietos valdžios institucijų organizacijai aplinkosaugos klausimais (KIMO), Istorinių miestų lygai, "Tall Ships Races Europe", Žydų kultūros paveldo Europoje asociacijai, "Baltic Sail" bei Lietuvos savivaldybių asociacijai.

Visose jose narystė Klaipėdai kainuoja po keliasdešimt tūkstančių eurų per metus.

„Paprastai atsakingiausios įmonės išrenkamos, paskelbiamos ir apdovanojamos pavasarį, susumavus ir įvertinus praėjusių metų rezultatus. Tenka apgailestauti, kad pirmoji ir antroji karantino bangos bei bendravimo ribojimai išbalansavo tradicijas. Tačiau niekas negali sutrukdyti pagerbti ir pagarsinti tuos, kurie nusipelnė įvertinimo. Sveikinu laimėtojus ir linkiu nesustoti auginant atsakingą verslą ir darant gerus darbus“, – sakė KPA prezidentas Egidijus Mockus.

Sparčiausiai 2019 metais auginusiai verslą įmonei „Voltas atiteko apdovanojimas „Už atsakingą verslą“.

Labiausiai savo įmonės darbuotojais besirūpinančiai VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija teko apdovanojimas „Už darbuotoją“.

Daugiausiai dėmesio skyrusiai visuomeninėms ir socialinėms iniciatyvoms įmonei „Klaipėdos energija“ skirtas apdovanojimas „Už mūsų Klaipėdą“.

Pagrindinį apdovanojimą „Atsakingiausia KPA įmonė 2019“ pelnė daugiausiai balų vertinimo lentelėje surinkusi įmonė – bendrovė „Klaipėdos baldai“.

KPA iniciatyva rengiamo „Atsakingo verslo" konkurse turėjo galimybę dalyvauti visos asociacijos įmonės. Nominantai buvo renkami atsižvelgiant į aštuonis vertinimo kriterijus: apyvartos, darbuotojų skaičiaus, vidutinio atlyginimo augimas, o taip pat buvo vertinamos darbuotojų skatinimo priemonės, Aplinkosaugos priemonės, dalyvavimas miesto gyvenime ir parama, studentų praktika įmonėje.

2020 metų socialiai atsakingiausios įmonės bus renkamos ir paskelbtos kitais metais.

KPA apdovanojimus kūrė menininkas Vidas Bizauskas.

Jis teigė palaikantis ir privalomą susitikimų su lobistais deklaravimą.

„Pritarčiau platesniam lobisto apibrėžimui“, – penktadienį Žinių radijui sakė G. Landsbergis.

„Pritarčiau, nes turiu patirties iš Europos Parlamento praktikos. Ten labai platus lobisto apibūdinimas. Kiekvienas asmuo, turintis interesą, privalo registruotis Skaidrumo registre, nurodydamas, koks jo yra interesas dėl vieno ar kito teisės akto. Tai gali būti visuomeninis interesas, gali būti verslo interesas ir t. t. Jis patenka į EP tik turėdamas specialų leidimą, kuris yra ypatingos spalvos, jį galima atpažinti, nes leidimą reikia laikyti matomoje vietoje. Skaidrumo yra tikrai daugiau“, – tvirtino opozicijos lyderis.

Jis taip pat sakė, kad yra už privalomą politikų, tarnautojų susitikimų su lobistais deklaravimą.

Pasak parlamentaro, Seimas turėtų pasinaudoti proga ir pataisyti lobistinės veiklos reglamentavimą.

„Man atrodo, kad yra proga, ji suteikta visuomenės dėmesiu, vykstančiu turimu, – peržiūrėti Lietuvoje galiojančias taisykles“, – sakė G. Landsbergis.

Pagal šiuo metu galiojantį Lobistinės veiklos įstatymą, lobistu gali būti tik fizinis asmuo, siekiantis daryti įtaką sprendimų priėmėjams, kad būtų priimami arba nepriimami teisės aktai, administraciniai sprendimai.

Lobistai įpareigoti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai teikti savo veiklos deklaracijas, tuo metu politikai, tarnautojai neprivalo pranešti apie buvusius susitikimus su lobistais.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė, kad kitą savaitę dar kartą registruos naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymą.

Jo teigimu, bus mėginama įteisinti privalomą vadinamąjį kryžminį deklaravimą, kai apie buvusią lobistinę veiklą privalo deklaruoti ir lobistai, ir su jais bendravę politikai, tarnautojai.

Naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymo projektą Teisingumo ministerija registravo 2018 metų gruodį.

Seime jis įstrigo praėjusių metų pabaigoje priėmimo stadijoje.

Praėjusių metų pabaigoje „valstiečiai“ R. Karbauskis ir Agnė Širinskienė buvo pateikę pataisas, kuriomis siūlyta įpareigoti politikus ir valstybės tarnautojus deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą.

Pagal pataisą, prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai, viceministrai, Vyriausybės, ministerijų kancleriai, politinių partijų vadovai, merai, savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių administracijų direktoriai ir jų pavaduotojai būtų privalėję per septynias dienas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai deklaruoti, su kokiais lobistais buvo susitikę, apie kokį teisės akto projektą kalbėjo.

Tačiau per priėmimo stadiją pritarta Povilo Urbšio pataisai, kad minėtiems asmenims užtektų savo įstaigų interneto svetainėse pranešti apie buvusį susitikimą su lobistais. Šią pataisą palaikė ir valdančiųjų, ir opozicinių frakcijų atstovai.

Tuomet balsuojant dėl viso įstatymo priėmimo, kita dalis politikų nesiregistravo, ir priimti naują Lobistinės veiklos įstatymo redakciją neužteko balsų.

Apie būtinybę tobulinti Lobistinės veiklos įstatymą imta kalbėti po to, kai teisėsaugos įtarimų sulaukė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus žurnalistams sakė, kad šioje byloje įtariami nusikaltimai yra susiję su lobistine veikla.

Pasak dienraščio, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacija "Linava" pernai patyrė 0,55 mln. eurų nuostolių, Lietuvos pramonininkų konfederacija - beveik 28 tūkst eurų, bet turi sukaupusi rezervą, iš kurio gali padengti 21 tūkst eurų, Lietuvos verslo konfederacija - 21 tūkst eurų nuostolių.

Lietuvos darbdavių konfederacija 2015 - uosius baigė su 13 tūkst. eurų, o Lietuvos prekybos, pramonės ir amatu rūmu asociacija - su 3,5tūkst. eurų nuostoliais.

Nebūtina atlikti psichologinių tyrimų, norint nustatyti, kad, vaikui davus neigiamą asociaciją turintį vardą, jam bus nelengva gyventi, sako Mykolo Riomerio universiteto profesorius Gediminas Navaitis. Anot jo, taip pat keblumų gyvenime gali sukelti mažybiniai vardai ir turintys visuotinai žinomą reikšmę ar simboliką.

„Kai pamatai žmogų, kurio pavardė, pavyzdžiui, Pušytė, o vardas Eglė, tai pagalvoji, kad keistoką humoro jausmą turėjo tėvai“, – pastebėjo G. Navaitis.

Šią savaitę Permėje, Rusijoje, tėvai kūdikiui davė Liuciferio vardą. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Naujoje Zelandijoje, šis vardas įtrauktas į draudžiamų, pernelyg keistų ar įžeidžiančių vardų sąrašą.

Tačiau, Vilniaus universiteto Balistikos katedros docentės Daivos Sinkevičiūtės manymu, tokio vardo suteikimas galėjo ir neturėti neigiamos potekstės.

Vaiko vardas atspindi tėvų lūkesčius

G. Navaičio teigimu, dažnai už vardų slypi daugiau nei gražus vardo skambesys. Esą dažniausiai vaiko vardas parodo, ko iš vaiko yra tikimasi, arba atskleidžia tėvų pažiūras, nes ką tik gimę kūdikiai yra savotiškai vienodi ir nepasižymi išskirtinėmis savybėmis ar akivaizdžiais gabumais.

„Tikrai sunku įžiūrėti kokius nors ypatingus, sakysim, organizacinius talentus ar nepaprastą grožį ir moteriškumą. Todėl, jeigu tėvas pavadina ar nori pavadinti vaiką Napoleonu, o motina – Džiuljeta, tai, tikriausiai, yra nuostata, ko tikimasi iš vaiko ir kaip ruošiamasi jį auklėti“, – aiškino psichologas.

Pašnekovas tikino, kad vardo suteikimas tarsi užprogramuoja būsimą vaiko gyvenimą, jam yra priskiriami tėvų lūkesčiai. Pasak G. Navaičio, tai galima pastebėti ir tarp populiariausių vardų. Pavyzdžiui, atgimimo metais vaikams būdavo duodami tautiniai vardai: Vytautas, Gediminas, Aistė. Pastaruoju metu dažniau vaikai pavadinami vardais, kurie gali būti išversti į kitas kalbas: Lukas, Matas.

G. Navaičiui pritarė ir Vilniaus universiteto Balistikos katedros docentė D. Sinkevičiūtė. Anot jos, tėvai dažnai duoda į kitas kalbas išverčiamus vardus, nes apsvarsto galimybę, kad vaikas gali studijuoti ar išvykti gyventi į kitą šalį.

Patyčias provokuoja asociatyvūs vardai

G. Navaitis akcentavo, kad svarbu ir dažnai rimtu motyvu tampa vardo ir pavardės sąskambis. Tačiau nereikėtų pamiršti atkreipti dėmesio į galimus komiškus sutapimus.

„Kai pamatai žmogų, kurio pavardė, pavyzdžiui, Pušytė, o vardas Eglė, tai pagalvoji, kad keistoką humoro jausmą turėjo tėvai“, – pastebėjo G. Navaitis.

Psichologo teigimu, manymas, kad retas vardas gali tapti patyčių priežastimi, nėra pagrįstas. Esą dažniau iš vaiko bendraamžiai gali šaipytis dėl kylančių asociacijų. Be to, vardo retumą dažnai sunkoka nustatyti, nors tokią informaciją būtų galima gauti metrikacijos skyriuje.

Problemą gali kelti retas vardas, kurį tėvai vaikui davė vien dėl patiems žinomų asociacijų, kurios nėra aiškios kitiems žmonėms.

„Galėčiau keletą tokių anekdotiškų vardų pasakyti. Pavyzdžiui, vaikas pavadintas Srūčiu. [...] Tėvai interpretavo ir paaiškino, kad Srūtis reiškia „veržlus“, „sraunus“. Galbūt tėvams taip ir atrodo“, – svarstė psichologas ir patikino, kad daugumai žmonių šis vardas tikrai nekels tos pačios asociacijos.

Pasak Vilniaus civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Ilonos Jurgutienės, Lietuvoje tėveliai savo kūdikiui gali suteikti bet kurį norimą vardą, tačiau galioja tam tikros taisyklės. Vardas turi atitikti vaiko lytį, negali pažeisti moralės normų, pavyzdžiui, negali vaiko žeminti. Taip pat vardas negali prieštarauti viešajai tvarkai.

„Prie viešosios tvarkos Lietuvoje yra priskiriamos lietuvių kalbos taisyklės. Vardas turi atitikti visas mūsų kalbos rašybos taisykles“, – paaiškino I. Jurgutienė.

G. Navaitis patarė tėvams nevadinti vaiko mažybiniu vardu. Priežastis paprasta – vaikas suaugs ir mažybinė vardo forma atrodys prieštaringai.

Lietuvoje būta baisesnių vardų

D. Sinkevičiūtės teigimu, XVI a. lietuvių literatūroje yra išlikusių įrašų, kur nurodomi tokie žmonių vardai kaip Šūdeikis, Piktutis ar Šunis. Anot docentės, seniau vardai dažniausiai buvo duodami pagal žmogaus išskirtines savybes. Tačiau sunku pasakyti, ar išlikę įrašai nurodo vardus, kuriais žmogų vadino kiti, ar ir pats žmogus save taip vadino.

„Kadangi dalis mūsų antrųjų asmenvardžių rodydavo tėvų vardus, galima įtarti, kad tokio pobūdžio vardai tikrai buvo vartojami mūsų bendruomenėje ir aplinkoje, nes visa tai vėliau tapo pavardėmis“, – aiškino pašnekovė.

Ji pridėjo, kad slaviškose tautose, iki krikščionybės, baisią reikšmę turintys vardai turėjo apsaugos, o ne apibūdinimo funkciją. Esą blogybės, išsigandusios žmogaus vardo, jį aplenkia.

Diskusiją sukėlusį Liuciferio vardą D. Sinkevičiūtė taip pat vertino nevienareikšmiškai. Nors žmonės šį vardą sieja su velniu ar Šėtonu, Biblijoje nėra parašyta, kad Liuciferis tapo velniu. Jis įvardijamas kaip kritęs angelas. Todėl docentė svarstė, kad tokio vardo suteikimas galėjo ir neturėti neigiamos potekstės.

„Rusija yra didelis kraštas ir nuprotėjusių procentas turėtų būti, jeigu ir panašus kaip Lietuvoje, tai skaičius, akivaizdžiai, daug didesnis. Todėl tame skaičiuje galėjo ir atsirasti vienas kitas, pavadinkime švelniai, savotiškas tėvas ir motina“, – sakė G. Navaitis.

Pasak psichologo, Liuciferio vardas kūdikiui ateityje tikrai nepalengvins gyvenimo.