Diena – it dėlionė

Ketverius metus Asta dirbo žinių radijuje – vedė laidą "Prie pietų stalo". Tiesa, jos pašnekovai apie patiekalus kalbėjo labai retai – dalijosi savo profesijos įdomybėmis, patirtimis, įkvepiančiomis veiklomis.

"Darbas radijuje buvo nuostabus potyris, tačiau televizija – vieta, kur jaučiuosi geriausiai, esu savo rogėse. Televizijos žurnaliste dirbu jau 20 metų. Išbandžiau viską: buvau žurnaliste, redaktore, atsakinga už laidos turinį, temas ir pašnekovus, buvau kadre ir už kadro, – vardija A.Dudurytė, kurią LNK žiūrovai prisimena iš pokalbių šou "Negaliu tylėti" ir "Vasara su Asta". – Pastaroji laida daugeliui įsiminė – visiems patiko mano raudonoji sofa."

Šiandien Asta dirba LNK žinių tarnybos žurnaliste – rengia reportažus, neretai ekrane jos net nepamatysi – girdi tik balsą. Pasak pašnekovės, kiekviena jos darbo diena tarsi dėlionė, kurioje susipina malonumas ir rutina, įtampa ir džiaugsmas, atradimai ir nusivylimai.

"Kaip eksperimentai virtuvėje, – šypsosi Asta, kuriai profesinio darbo virtuvė – labai aiški ir paprasta. – Pagrindiniai ingredientai – geros emocijos, nuoširdumas, teigiamas požiūris, sąžiningumas su pašnekovu."

Didžiausia ir bene sunkiausia darbo dalis – ieškoti temų ir pašnekovų, paskui juos įkalbėti duoti interviu ir filmuotis. Kalbėti sutinka beveik visi, bet stoti prieš operatoriaus kamerą – retas. Žurnalistei prireikia kantrybės ir išmonės prikalbinti žmones, ypač jei interviu – apie skaudžias asmenines patirtis ar opias socialines temas.

"Toliau seka linksmoji dalis: kartu su operatoriumi vykstame filmuoti. Turime suktis greitai – dirbant televizijoje nuolat spaudžia laikas, todėl suderintas komandinis darbas labai svarbus. Liūdnoji dalis – medžiagos šifravimas: analizuoji vaizdo kokybę, kas kaip atrodo, ką sako – jaučiu įsipareigojusi savo pašnekovui, negaliu jo nuvilti – juk sutikęs kalbėti jis manimi pasitikėjo. Nuobodžioji dalis – medžiagos montavimas, nors ir ji gali būti ir smagi, įdomi", – pasakoja žurnalistė, mananti, kad optimistinis nusiteikimas – nesvarbus jos kūrybos bruožas.

Sako, kad kai yra mokinys, atsiras ir mokytojas: gyvenimas mane suvedė su žaliavalgystės specialistais.

Atsipalaiduoja vairuodama

A.Dudurytė tiki minties galia: paleistos mintys visada vienaip ar kitaip materializuojasi. Nedaug kas žino, kad jaunystėje ji norėjo tapti aktore.

"Mokykloje lankiau dramos būrelį – užlipdavau ant scenos ir jaučiausi primadona. Tačiau, kai reikėjo rinktis specialybę, pritrūkau drąsos: buvau prisiklausiusi pasakojimų, kokia didelė atranka, kaip sunku įstoti į Teatro ir muzikos akademiją, pasukau kitu keliu – įgijau laisvalaikio renginių organizatorės diplomą", – pasakoja žurnalistė, dar studijų metais turėjusi progą išbandyti save televizijoje.

Pasak jos, spaudžiama mamos, kuri, matyt, jau tada įžvelgė dukters gebėjimus ir polinkį, Asta baigė žurnalistikos mokslus.

"Žvelgdama iš savo 46 metų perspektyvos nežinau, ar dabar norėčiau būti aktore – tai buvo tik jaunystės kvaitulys. Mintys materializavosi pasukdamos gyvenimo kelią ten, kur labiau linko širdis. Žurnalisto ir aktoriaus darbo ingredientai panašūs, tik produktas kitas!" – taikliai pastebi žinoma moteris.

Viena iš darbo specifikos sudedamųjų dalių – didelė įtampa. Jos Asta atsikrato bėgiodama arba žaisdama badmintoną. Daugeliui atrodo, kad tai ne sportas, o tik vaikiškas žaidimas, tačiau, pasak pašnekovės, jis teikia daug pasitenkinimo. Dar Asta mėgsta pasivaikščioti – turi dvi skirtingo ilgio trasas, tačiau geriausia jos atsipalaidavimo priemonė – vairavimas.

"Automobilį vairuoju nuo 18 m. Šturmanu būti negalėčiau, bet sėdusi prie vairo jaučiuosi nerealiai – tiesiog kaifuoju: nusiraminu, atsipalaiduoju, sudėlioju mintis, randu geriausius sprendimus", – juokiasi Asta.

Atranda laiko ir kelionėms: kartą per metus išlekia į tolimą užsienį, o pastaruoju metu džiaugiasi atradusi artimą – dažnai vyksta pas draugus į Vokietiją.

Sveikai ir paprastai

Jos kelionių lagamine visada atsiranda vietos vežiojamajai kokteilinei – jau penkerius metus kasdien Asta pusryčiams gamina žaliuosius kokteilius. Sudėtis visada ta pati, ilgainiui ištobulinta pagal savo skonį ir savijautą: bananas, pusė avokado, du lapinio kopūsto lapai, saulelė šviežių ar šaldytų uogų, obuolys, kurį kartais pakeičia kvapnaus ananaso gabaliukai, žiupsnelis cinamono, šlakelis vandens, pasirinktinai šalavijų, sėmenų sėklų ar 6–8 migdolai – suteikia daugiau sotumo ir subtilų prieskonį, jei norisi saldžiau, įmeta datulių.

"Išgeriu dvi stiklines. Sako, kad tai cukraus bomba, bet aš jaučiuosi puikiai, esu energinga, – pasakoja A.Dudurytė, anksčiau ilgus metus pusryčiams valgiusi grikių košę. – Grikiai – maistingas, sveikas, skanus, visiems tinkantis maistas, deja, po trejų ar ketverių metų pradėjo kilti skrandžio rūgštingumas, buvau priversta ieškoti alternatyvos. Sako, kad kai yra mokinys, atsiras ir mokytojas: gyvenimas mane suvedė su žaliavalgystės specialistais. Netapau vegetare, bet įkvėpta šios mitybos principų peržiūrėjau mitybos racioną."

Pietūs žurnalisto dienotvarkėje – sunkiai prognozuojami, mat daugeliui įprastos pietų pertraukos šiame darbe nėra, tenka valgyti tada, kai turi laiko, ir ten, kur patogiau. Todėl Asta įprato pietus – kiaušinį su duona ar trupučiu ciberžolės, paprikos ir aliejumi pagardintas morkų salotas su apelsinu neštis į darbą, bet nutinka taip, kad maistas lieka šaldytuve, o ji su operatoriumi užkandžiauja kavinukėje ar kokiame greitojo maisto restorane.

"Namo grįžtu apie 18–19 val. Kad išalkusi neprisišlamščiau bet ko, nelaikau jokių nesveikų produktų: dešrų, rūkytos mėsos, duonos, bandelių ir pan. Mano tobula vakarienė – indelis konservuotų avinžirnių su pomidorais, pagardintų šviežiomis kalendromis, bazilikais, – pasakoja moteris, mokanti skaniai gaminti įvairius mėsos patiekalus, net Kijevo kotletus, kišus, kepti žemaičių blynus. – Gyvenu viena, todėl daug laiko virtuvėje negaištu – renkuosi skanų, paprastą maistą. Populiariausias produktas tiek salotoms, tiek karštam patiekalui – vištienos šlaunelių mėsa, ji man kur kas skanesnė už krūtinėlę."

Didžiausia savo nuodėme žurnalistė laiko miltinius produktus: jei Asta savęs nuolat netramdytų, kažin, ar pro duris pralįstų. Pagundon veda įvairūs blynai, apkepai, bandelės, pyragai, bet sunkiausia jai atsilaikyti prieš itališką virtuvę – picas ir makaronus. "Makaronus ruošiu labai įvairiai, tačiau labiausia mėgstu – su lydyto sūrelio ir grietinės padažu bei krevetėmis", – prisipažįsta televizijos žurnalistė

Lavašo suktinukai 

"Jie puikiai tinka kaip užkandis svečiams, gelbsti kelionėse, – pastebi Asta, mėgstanti eksperimentuoti. – Galite naudoti labai įvairius produktus. Man skaniausias derinys – sūdyta ar rūkyta lašiša su tepamuoju varškės, o kumpis – su lydytu sūreliu."

1 lavašas,

2 indeliai tepamojo varškės sūrio,

2–3 skiltelės česnako,

6 skiltelės saulėje džiovintų ir konservuotų aliejuje pomidorų,

1 pakuotė salotų mišinio.

Lavašą tolygiai ištepkite sūreliu, pabarstykite trintu česnaku, susmulkintais pomidorais, gausiai išklokite salotų lapais. Lavašą standžiai susukite voleliu, įvyniokite į foliją ir palaikykite šaldytuve, kad skoniai susimaišytų.

Karšta kalakutiena su daržovėmis 

Kalakuto šlaunies dalis su kaulu,

šlakelis terijakio padažo,

nedaug sojų padažo,

2–4 skiltelės česnako,

2 pakuotės gražgarsčių,

1 apelsinas,

1 raudonasis svogūnas,

alyvuogių arba riešutų aliejus,

sojų padažo.

Kalakutieną įtrinkite susmulkintu česnaku, terijakio ir sojų padažais, pamarinuokite porą valandų ir 1 val. kepkite kepimo rankovėje iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje. Paruoškite salotas. Nuplautas gražgarstes suberkite į dubenį, virš jo laikydami išlupkite apelsino skiltelių minkštimą iš odelių: sultys – puikus salotų pagardas ir visai nesvarbu, kad mėsytės gabalėliai bus nevienodo dydžio. Suberkite plonais pusžiedžiais supjaustytus svogūnus, pagardinkite sojų padažu ir aliejumi.

Kalakutieną galite pjaustyti riekelėmis ar gabaliukais, pateikite su gaiviomis salotomis.

Tobulas pyragas

"Šis pyragas tobulas. Ne, reikėtų sakyti – TO-BU-LAS! Jį dažnai kepu sau ir draugams palepinti. Visada visi giria, tad, tikiuosi, ir jūs nenusivilsite", – šypsosi A.Dudurytė.

Tešla

2 stiklinės miltų,

½ stiklinės cukraus,

180 g sviesto,

½ pakelio kepimo miltelių.

Įdaras

6 dideli obuoliai,

⅓ pakelio sviesto, ,

stiklinė cukraus,

žiupsnelis vanilinio cukraus,

šiek tiek cinamono,

nutarkuotos citrinų žievelės.

Tešlai atšaldytą sviestą, vis pavoliodami miltuose, sutarkuokite burokine trintuve, supilkite cukrų ir visus produktus sutrinkite rankomis į smėliuką. Iš jo suformuokite du vienodo dydžio kamuoliukus, įsukite į maistinę plėvelę ir padėkite į šaldytuvą. Paruoškite įdarą. Obuolius nulupkite, išimkite sėklalizdžius ir supjaustykite vidutinio storio skiltelėmis. Keptuvėje įkaitinkite sviestą, suberkite cukrų ir patirpinkite, tada sudėkite obuolius, suberkite prieskonius ir vis maišydami pašutinkite iki išsiskirs sirupas, bet obuoliai vis dar bus sveiki, nesukris į košę.

21 cm skersmens formą išklokite kepimo popieriumi ir suberkite bei tolygiai paskirstykite vieną burokine tarka sutarkuotą tešlos kamuoliuką. Ant jo su visu skysčiu supilkite obuolius, tolygiai paskleiskite, ant viršaus suberkite antrą sutarkuotą tešlos kiekį. Jei įdaras labai skystas, galima įmaišyti šiek tiek krakmolo. Pyragą kepkite 45 min. 180 °C orkaitėje. Labai skanu valgyti tiek vieną atvėsusį, tiek karštą su ledais.