Pernai saulės modulius gaminantys robotai plušo be sustojimo. Nukritus elektros kainoms, šiandien saulės energijos poreikis mažėja. Tad viena didžiausių saulės modulių gamintoja „Soli Tek cells“ jau perspėjo 30 darbuotojų apie atleidimą.

„Nauja įranga, kuri leidžia padidinti gamybos pralaidumą ir sumenkus rinkoms, automatiškai atsirado vakuumas. Kur nereikia dirbti naktimis ir savaitgaliais“, – teigė pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Daugiausiai pranešimų apie atleidimus iš apdirbamosios pramonės bendrovių: baldų, maisto gamybos, tekstilės. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos akimis, situacija valdoma.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Pramonės ir prekybos įmonėse, kuriuose Lietuvoje dirba daugiausia gyventojų, šiuo metu tikrai mažinamas darbuotojų skaičius. Kita vertus, matome, kad kiti sektoriai bent kol kas atsveria“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.

Iki šiol saulės modulius gaminanti įmonė „Soli Tek“ pelnu nesiskundė ir darbuotojų vidurkis čia siekė 2,5 tūkst. eurų. Pramoninkų konfederacijos vadovas perspėja, kad vis daugiau atleidimo lapelius gali įteikti pelningų, aukštųjų technologijų įmonių.

Nerimo žodžiai ir iš ekonomisto – rudenį atleistųjų bus daugiau nei vasarą. Užimtumo tarnyba skelbia, kad pernai apdirbamosios pramonės srityje įvyko trečdalis visų atleidimų, šiemet jau daugiau nei pusė.

900 šeimų be pajamų gali likti ir Kėdainiuose. Viena didžiausia trąšų gamintojų „Lifosa“ dėl jai taikomų sankcijų jau įspėjo darbuotojus. Įmonė pernai sugebėjo gauti pelno, bet keturis kartus mažiau nei įprastai.

Ministerija ir Užimtumo tarnyba ruošiasi blogiausiam.

„Žmonės yra kompetentingi, daugeliui jų būtų įmanoma surasti darbą. Bet gali būti sudėtinga pasiūlyti tokios pačios kokybės sąlygas“, – teigė viceministras.

Grupiniai atleidimai įvyksta, kai iš įmonės išeina dešimtadalis ar daugiau darbuotojų. Teisininkė sako, kad tai kraštutinė priemonė – darbdavys turi griežtai sekti įstatyme numatytus atvejus.

„Pavyzdžiui, darbuotojo funkcija tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų“, – sakė „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Aurelija Daubaraitė.

Įspėjimas apie atleidimą – tai dar ne tiesus kelias į Užimtumo tarnybą.

Galbūt atrodysime dar prasčiau po tos galimos mokesčių reformos.

„Darbdavys per įspėjamąjį laikotarpį iki 3 mėn. turi suteikti 10 proc. darbo laiko naujo darbo paieškoms, turi siūlyti darbo pozicijas toje pačioje įmonėje“, – sakė V. Šilinskas.

Atleistiems darbuotojams darbo kodeksas numato garantijas, konkrečios išmokos priklauso nuo išdirbto laiko.

„Standartinis darbuotojas, kuris dirba įmonėje ilgiau nei vienerius metus, turi teisę į vieno mėnesio įspėjimą ir 2 mėn. išeitinę kompensaciją“, – kalbėjo teisininkė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina šiemet skyrusi net 80 mln. eurų darbuotojų perkvalifikavimui, dar 20 mln. eurų naujoms darbo vietoms steigti. Lūkestis auginti informacinių technologijų, žaliosios ekonomikos specialistus.

„Net įgyvendinus visas tas priemones, vargu ar pramonė pradės didinti darbuotojų skaičius“, – teigė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

„Galbūt atrodysime dar prasčiau po tos galimos mokesčių reformos“, – teigė V. Janulevičius.

Šiemet daugiausiai pranešimų apie grupinius atleidimus sulaukta kovą – įmonės pranešė planuojančios atleisti beveik tiek pat darbuotojų, kiek planavo sausį ir vasarį kartu, skelbia tarnyba.

Kovą tarnyba gavo 10 pranešimų apie įspėtus 400 darbuotojų, vasarį gauti keturi pranešimai apie 266 žmones, o sausį – keturi pranešimai apie 162 darbuotojus.

Kovą septyni pranešimai gauti iš pramonės sektoriaus, du – iš paslaugų, vienas – iš statybos. Pramonėje atleidimai buvo suplanuoti apdirbamosios pramonės įmonėse (210 darbuotojų), o paslaugų sektoriuje – transporto ir saugojimo  įmonėse (32 darbuotojai).

Aštuoni grupės darbuotojų atleidimai vyko dėl darbo organizavimo pakeitimų, po vieną – dėl struktūrinių pertvarkų ir bankroto.

Kovą, palyginti su 2022 metų kovu, pranešimų apie atleidimus gauta tiek pat, tačiau planuojamų atleisti darbuotojų šiemet buvo 39 proc. mažiau, nei pernai kovą (657). 

Ši grupė patyrė didelių nuostolių dėl neapgalvotų veiksmų, dėl kurių žlugo puolimas prie Vuhledaro Donecko srityje. Dėl to R. Muradovą aštriai kritikavo tiek valstybinė žiniasklaida, tiek kariškiai, sakoma socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame britų žvalgybos vertinime.

Žvalgyba pažymi, kad jis yra aukščiausio rango karininkas, atleistas 2023-iaisiais, tačiau tikėtina, kad tokių atleidimų bus daugiau, nes Rusijai ir toliau nepavyksta pasiekti savo tikslų Donbase.

Tačiau BNS kalbinti analitikai skirtingai prognozuoja prekybos dinamiką artimiausiu metu – vieni sako, kad jeigu kainos išsilaikys tokios pat ar dar kils, prekybos apimtys toliau mažės, kiti galvoja, kad vartojimas gali kiek išaugti, nes žmonės patikės, kad laukta krizė taip ir neatėjo.

„Skaičiai rodo augantį palūkanų normų poveikį Lietuvos gyventojų perkamajai galiai, tas aspektas turėjo pagrindinį poveikį, nes jei pasižiūrėtume statistiką, Lietuvos gyventojų nuotaikos gruodį sparčiai kilo į viršų, žmonės buvo pozityviau nusiteikę dėl ekonomikos, darbo rinkos, finansų“, – BNS sakė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. 

„Palūkanų normų augimas labiausiai sumažino vartojimą, nes kylant paskolų palūkanoms, žmonės mažesnę dalį savo pajamų skiria pirmo ir ne pirmo būtinumo prekių vartojimui“, – pridūrė jis.

Labai gali būti, kad sausį arba vasarį žmonės patikės, kad krizė neatėjo ir galbūt plačiau atvers savo pinigines.

„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad smukusią prekybą labiausiai lėmė tai, kad kainos augo greičiau nei gyventojų pajamos.

„Tiesiog mažėjo gyventojų perkamoji galia, neapibrėžtumas dėl žiemos, taip pat pasijuto palūkanų normų kilimas. Galbūt Lietuvą pasiekė pranešimai apie masinius darbuotojų atleidimus, ypač didžiosiose korporacijose, kurie prasidėjo Jungtinėse Valstijose – galbūt žmonės šiek tiek atsargiau leidžia pinigus“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Dar viena smukusios prekybos priežastis, pasak analitiko, – prieššventinis lietuvių apsipirkimas Lenkijoje. 

„Jeigu žmonės prieš šventes apsipirkinėjo didesniais kiekiais, tai gali būti sužaidusi ir Lenkijos korta. Vartojimo prekių kainų atotrūkis tarp Lietuvos ir Lenkijos pernai buvo rekordinis, nes Lenkijos zlotas euro atžvilgiu pernai buvo susilpnėjęs, be to, Lenkijoje buvo mažesnė infliacija nei Lietuvoje“, – teigė Ž. Mauricas.

Jis neatmetė, jog prekybos nuosmukį galėjo lemti ir emigracija: „Įtarčiau, kad poveikis čia gali būti pakankamai nemažas“.

Anot Ž. Maurico, prekybos rodiklius ateityje lems kainų pokyčiai: „Jeigu kainų lygis išsilaikys toks, koks yra šiuo metu, arba šiek tiek kils daugiau, gali būti, kad tos apimtys toliau mažės“.  

Tuo metu A. Izgorodino teigimu, artimiausiu metu vartojimas gali kiek padidėti – statistikos duomenimis, gyventojų nuotaikos kelis mėnesius iš eilės kyla į viršų, matoma vis mažiau panikos.

„Labai gali būti, kad sausį arba vasarį žmonės patikės, kad krizė neatėjo ir galbūt plačiau atvers savo pinigines“, – teigė ekonomistas.

Visgi jis mano, kad Europos Centriniam Bankui ir toliau didinant palūkanų normas, mažmeninė prekyba mažės. Tą lems ir diskusijos apie artėjančią krizę.

„Iš vienos pusės matome, kad situacija energetikos stabilizavosi, bet viešojoje erdvėje buvo daug diskusijų, kad krizė jau čia pat. Manau, kad gruodį vartojimo kritimas yra susijęs ir su tuo, kad žmonės dirbtinai susimažino vartojimo išlaidas, nes ruošėsi krizei, kuri taip ir neatėjo“, – sakė A. Izgorodinas.

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) gruodį siekė 1,706 mlrd. eurų ir per metus – palyginti su 2021-ųjų gruodžiu – sumažėjo 6,2 proc. Per mėnesį – gruodį, palyginti su lapkričiu – ji sumenko 3,3 procento.

Atleis 52 darbuotojus

Bankrotų departamento duomenimis, vien rugsėjo mėnesį 13-ai Klaipėdoje registruotų įmonių yra iškeltos bankroto bylos.

Rugsėjo 2 d. bankroto byla iškelta 17 metų veikusiai bendrovei "Švaros artelė", kuri užsiiminėjo paprastuoju pastatų valymu.

Interneto portalas rekvizitai.lt skelbia, jog šios įmonės skola "Sodrai" siekia 92,5 tūkst. eurų, o 2021 m. pateikta informacija liudija, kad įmonė jau tada turėjo 185 tūkst. eurų grynojo nuostolio.

Praėjus daugiau nei trims savaitėms po bankroto bylos iškėlimo, apie grupinį šios bendrovės darbuotojų atleidimą paskelbė ir Užimtumo tarnyba.

Pranešta, jog bus atleisti 52 darbuotojai.

Bankroto siekia ir viena seniausių šiame sąraše esančių uostamiesčio bendrovių "Vakarų perlas", kuri veikė 21,5 metų.

Liko skolos "Sodrai"

Rugsėjo 5 d. bankroto bylos buvo iškeltos dar trims uostamiestyje registruotoms bendrovėms.

Viena jų – "Transmainas", veikusi 11 metų.

Bylos iškėlimo metu joje dirbo 2 darbuotojai, skola "Sodrai" siekė 2 859 eurus.

Toks pat likimas ištiko ir įmonę "Technoversa", kuri veiklą vystė 5 metus, joje nuo birželio 11 d. darbuotojų nebebuvo, skola "Sodrai" susikaupė per 4 tūkst. eurų.

Bankroto byla iškelta ir bendrovei "Derina", kuri veikė beveik 2 metus ir "Sodrai" liko skolinga 1 750 eurų.

Bankrutuoja įmonė "Housta", taip pat 17 metų veikusi "Egvasta" bei po pusmetį gyvavusios įmonės "Tedita" ir "Eidintra".

Bankroto byla iškelta ir bendrovei "Latloja", kuri veikė 5 metus, ir dar pernai turėjo 15 apdraustųjų darbuotojų, bet prieš dvi savaites jų neliko nė vieno, tik – skola "Sodrai" – 1 755 eurai.

Rekvizitai.lt užfiksuota, jog dar 2020 m. šios bendrovės grynasis nuostolis siekė 22 tūkst. eurų.

Džiazas patyrė nuostolių

Po devynerių metų veiklos bankroto byla iškelta ir "Memelio grupei".

Kaip liudija rekvizitai.lt, šios kavinės-džiazo klubo "Kurpiai" grynasis nuostolis 2021 m. siekė 263 tūkst. eurų.

Įsiskolinus 38 tūkst. eurų "Sodrai", rugsėjį bankroto byla iškelta ir dar vienai uostamiestyje registruotai bendrovei – "Minto statyba".

Ši įmonė veikė trejus su puse metų, šiemet gegužės pabaigoje joje dar dirbo 30 apdraustųjų darbuotojų, liepos pabaigoje – 20, o rugpjūčio 11 d. neliko nė vieno.

Bankroto siekia ir viena seniausių šiame sąraše esančių uostamiesčio bendrovių "Vakarų perlas", kuri veikė 21,5 metų.

Po pusdevintų metų darbo rugsėjį bankroto byla iškelta ir "Baltijos logistikos grupei", šios įmonės skola "Sodrai" – 5 tūkst. eurų, grynasis nuostolis – 127 tūkst. eurų.

Rekvizitai.lt duomenimis, šioje bendrovėje yra likęs vienintelis darbuotojas.

„Kaišiadorių paukštynui“ kartą jau teko masiškai atleisti darbuotojus. Prieš kiek daugiau nei pusmetį Kaišiadoryse uždarius paukščių skerdyklą į gatvę išėjo 250 žmonių. Dabar žvilgsnis krypsta į vienintelį likusį įmonės paukštyną Vilniuje.

„Vilniaus paukštynas“ yra likusi vienintelė Lietuvoje europinio lygio, Lietuvą sugebanti pamaitinti įmonė, todėl mes net negalvojame apie tai, kad mes atleidinėsime žmones ar kad uždarysime įmonę“, – kalbėjo Kaišiadorių ir Vilniaus paukštynų vadovas Darius Gudačiauskas.

Užtat pačioje darbo rinkoje – mažiau užtikrintumo. Užimtumo tarnyba praneša, kad šiemet apie atleidimus įspėtų darbuotojų – du kartus daugiau nei pernai.

„Šiemet, lyginant su pernai metais, planuojama atleisti beveik 4,5 tūkst. darbuotojų“, – pasakojo Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė.

Ekonomistų teigimu, tai toli gražu ne atleidimų pabaiga.

Apie bent dešimtadalio savo darbuotojų atleidimus jau įspėjo Lietuvos geležinkelių grupės bendrovės, taip pat Lietuvos paštas, birių krovinių terminalas.

„Apie 40 proc. atleidžiamų žmonių yra nekvalifikuoti arba neturintys paklausios profesijos darbo rinkoje, tačiau šią dieną valstybė yra suteikusi visas garantijas persikvalifikavimui tiek paslaugų prasme, tiek finansų“, – tęsė I. Balnanosienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Užimtumo tarnybos teigimu, dauguma įmonių atleidimus planuoja dėl geopolitinės situacijos ir sankcijų, bet jau yra pavienių atvejų ir dėl elektros bei dujų kainų.

„2020 metais gruodžio mėnesį mano vadovaujamų įmonių dujų sąskaita buvo 380 tūkst., tai dabar gruodžio mėnesį laukiame 4 mln. 126 tūkst. eurų“, – sakė D. Gudačiauskas.

Tai yra investicijos į ateitį, o ne į dabartį. Kalbant apie dabartį, man labai trūksta valdžios dėmesio verslui.

„Jeigu situacija nesikeis, jeigu įmonėms nebus didesnės valstybės paramos, jeigu energetikos kainos nemažės, tai, manau, kad nuo spalio mėnesio mes matysime dar blogesnę situaciją darbo rinkoje. Tada mes tikrai galėsime kalbėti apie tūkstančių žmonių atleidimus“, – kalbėjo ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Praeitos savaitės pradžioje Ekonomikos ir inovacijų ministerija pristatė įmonėms pagalbos planą – 1 mlrd. Lietuvos ekonomikai, bet jame nė lašo to, ko verslui reikia šiandien.

„Tai yra investicijos į ateitį, o ne į dabartį. Kalbant apie dabartį, man labai trūksta valdžios dėmesio verslui“, – tęsė A. Izgorodinas.

Verslo raginimai – įvairūs. Kas prašo bent laikinai atidėti mokesčius, kas – leisti lengviau pasiskolinti bankuose.

„Lyginant su, pavyzdžiui, Liuksemburgu, mes esame beveik dešimt kartų mažiau įsiskolinę. Tada atsirastų priėjimas prie pinigų, kad galėtume mokėti atlyginimus“, – teigė darbdavių konfederacijos vadovas Danukas Arlauskas.

Yra, kas griežtai kalba: vienintelis kelias – tik subsidijos.

„Šiandien kalbame apie 10 mln. eurų subsidijų, kad jų reikėtų šiai žiemai išgyventi. Kalbame, kai vien tik mano vadovaujamos įmonės per metus sumoka 14 mln. eurų mokesčių. Tai apie kokio lygio mes kalbame pinigus ir kur čia verslas? Verslas yra valstybės pusėje. Valstybė yra vienintelis naudos gavėjas“, – sakė D. Gudačiauskas.

Ekonomistas sako, kad masinių atleidimų kaina valstybei būtų skaudesnė. Dalis gali virsti ilgalaikiais, vien tik išmokomis išlaikomais bedarbiais, o ir recesija būtų gilesnė.

„Tai paveiks vartotojų nuotaikas. Žmonės taps dar atsargesni, dar mažiau vartos ne pirmo būtinumo prekių bei paslaugų, mes matysime didesnį vartojimo kritimą“, – kalbėjo A. Izgorodinas.

Užimtumo tarnyba skelbia, kad rinkoje formuojasi paradoksas: viena vertus – atleidimų daugės, kita vertus – išlieka ir darbo rankų poreikis. Rugpjūtį buvo trečdaliu daugiau darbo skelbimų nei liepą.

Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis sako, kad jei ekonominė situacija dėl energetikos išteklių krizės nesikeis, pranešimų apie atleidimus skaičius gali augti.

„Darbo rinkoje – paradoksali situacija. Rugpjūtį kone 30 proc. padidėjo darbo jėgos paklausa – laisvų darbo vietų platformoje net 36 tūkst. pasiūlymų. Tuo pačiu regime didesnį atleidžiamų darbuotojų skaičių“, – pranešime teigė G. Darulis. 

Anot jo, šiemet daugiausiai darbuotojų ketino atleisti apdirbamosios gamybos, transporto ir saugojimo įmonės, pavyzdžiui, „LTG Cargo" (1207), Lietuvos paštas (592), „LTG Infra“ (469), „Lietuvos geležinkeliai" (274), Kaišiadorių paukštynas (395), Birių krovinių terminalas (136).

Pasak G. Darulio, dažniausiai nurodomos atleidimų priežastys – darbo organizavimo pakeitimai, dėl susitraukusių užsakymų ir mažėjančios veiklos darbuotojų funkcijos tampa perteklinės.

Geležinkelių profsąjungos federacijos, turinčios per 1,8 tūkst. narių vadovas Vilius Ligeika su Mariumi Skuodžiu antradienį aptarė numatomą 300 LTG darbuotojų atleidimą. Pasak jo, susitikime sutarta, jog prieš „afišuojant“ atleidimus LTG administracija iš pradžių turėtų įvertinti, kur grupėje trūksta darbuotojų. 

„Sutarėme, kad dabar LTG administracijai duotas nurodymas peržiūrėti laisvas darbo vietas ir tik po tokio audito išeiti tolesnėms konsultacijoms su profsąjunga dėl darbuotojų atleidimo“, – BNS sakė V. Ligeika.

Jo teigimu, tik gavusios visą informaciją apie numatomus atleidimus ir laisvas vietas profsąjungos žada pradėti derybas dėl darbuotojų atleidimo.

„Tada ir spręsim, ar einam į darbo ginčą, ar susitariame, nes tokia procedūra yra numatyta kolektyvinėje sutartyje, jei vyksta pakeitimai, susiję su rimtomis darbuotojus liečiančiomis reorganizacijomis“, – teigė V. Ligeika.

Susisiekimo ministerija teigia, kad nors ji nenustato bendrovėms personalo ar atlygio politikos, jai svarbus įmonės vadovų dialogas su darbuotojais.

„Nors ministerija nenustato akcinėms bendrovėms personalo ar atlygio politikos, visgi mums svarbus įmonės vadovų dialogas su darbuotojais, bendros sprendimų paieškos, ilgalaikio atlyginimų augimo politika. Per susitikimą išgirdau LTG ir darbuotojų atstovų pasiryžimą kartu ieškoti sprendimų visais aktualiais klausimais“, – BNS atsiųstame komentare cituojamas ministras M. Skuodis.

Ministerija taip pat nurodė, kad 2016–2021 metais „Lietuvos geležinkelių“ grupėje darbuotojų skaičius sumažėjo nuo maždaug 12 tūkst. iki 8 tūkst.

Profsąjungos vadovas teigė, kad tiek ministras, tiek ministerijos atstovai valdyboje „išgirdo mūsų balsą“ dėl premijų už 2021 metus bei dėl atlyginimų didinimo visiems grupės darbuotojams.

„Taip, mus patikino ir valdybos narė Agnė (ministerijos deleguota LTG valdybos narė Agnė Mikalonė – BNS), ir pats ministras, kad profsąjunga bus informuota apie tai, kokias išmokas planuojama išmokėti, ko niekada nebūdavo. Visą laiką būdavo, kad valdyba priima sprendimus, juos nuleidžia administracijai, o po to ši mums pradeda aiškinti, kas ten ir kaip“, – sakė V. Ligeika.

„Taip pat buvo išgirstas mūsų siūlymas atlyginimą kelti ne pagal darbuotojų rezultatus, o atsispirti į bendrą rinką jį didinant apie 10 proc.“ – pridūrė profsąjungos vadovas.

Praėjusią savaitę LTG grupė pranešė, jog planuoja atleisti iki 300 įvairių sričių specialistų. Daliai jų, kaip teigta, gali būti pasiūlytos laisvos darbo vietos kitose grupės įmonėse.

V. Ligeika anksčiau antradienį BNS teigė, jog numatoma atleisti apie 200 „LTG infra“ ir apie 60 „LTG Cargo“ darbuotojų, taip pat kelis Geležinkelio tiesimo centro žmones.

„Lietuvos geležinkelių“ grupės įmonėse dirba apie 8 tūkst. darbuotojų.

Prancūzijos bendrovė tvirtino, kad per maždaug tris metus bus įgyvendinta įmonės restruktūrizaciją, tačiau darbuotojai nebus vienašališkai atleidžiami. „Michelin“ planuoja nekeisti į pensiją išeinančių darbuotojų ir siūlyti išmokas savanoriškai darbą paliekantiems darbuotojams.

Šiuo metu „Michelin“ Prancūzijoje dirba apie 20 tūkst. žmonių.

Konkurencija su pigesnių padangų gamintojais pakenkė „Michelin“, kuri nuo 2017 m. Prancūzijoje, Vokietijoje ir Jungtinėse Valstijose jau atleido 1 500 darbuotojų.

Bendrovė taip pat pažadėjo sukurti naujų darbo vietų aukštos klasės padangų gamybos srityje, kurios būtų naudojamos žemės ūkyje, pramonėje ar profesionaliose lenktynėse.

„Michelin“ nepalieka Prancūzijoje ir toliau smarkiai investuoja čia“, – pranešime cituojamas generalinis direktorius Florent'as Menegaux.

„Michelin“, be kita ko, investuos į vandenilio technologijas, 3D spausdinimą ir plastiko perdirbimą. Iki 2030-ųjų „Michelin“ planuoja gauti 30 proc. visų savo pajamų iš kitų veiklų nei padangų gamyba.