Jūros gėrybių tinklą „Selfish bistro“ valdanti bendrovė apie grupinį 39 darbuotojų atleidimą Užimtumo tarnybai pranešė kovo 6 dieną.

Įmonės skola „Sodrai“ kovo 8 dieną siekė 135 tūkst. eurų. Bankroto byla bendrovei iškelta vasario pabaigoje.

2022 metais bendrovės pajamos siekė beveik 3,1 mln. eurų (2021 metais – 2,8 mln. eurų), grynasis pelnas – 8,2 tūkst. eurų (25,4 tūkst.  eurų).

Tarybos atstovė Milda Jankauskienė BNS informavo, kad įmonė nurodė žmones atleidžianti dėl jai iškeltos bankroto bylos. Daugiausiai atleidžiama pardavėjų – 45 ir 24 darbininkai.

Registrų centro duomenimis, 2023 metais įmonės pajamos mažėjo 12,8 proc. iki 2,4 mln. eurų, nuostoliai išaugo nuo 10,2 tūkst. iki 368,2 tūkst. eurų.

Įmonės parduotuvės veikia Panevėžyje, Šiauliuose, Vilniuje, Pakruojyje, Radviliškyje, Telšiuose, Kuršėnuose, N. Akmenėje.

Bendrovė praėjusią savaitę Užimtumo tarnybai pranešė, kad atleidžia visus 75 darbuotojus.

Įmonės likvidatore paskirta advokatų profesinės bendrijos „Roedl & Partner“ teisininkė Eglė Pinaitė BNS teigė, kad akcininkė priėmė sprendimą nutraukti veiklą Lietuvoje.

„Įmonės akcininkas, įvertinęs savo tolesnę plėtrą ir veiklos galimybes, finansinius aspektus, priėmė sprendimą nebevykdyti veiklos Lietuvoje“, – BNS sakė E. Pinaitė.

Įmonės akcininkas, įvertinęs savo tolesnę plėtrą ir veiklos galimybes, finansinius aspektus, priėmė sprendimą nebevykdyti veiklos Lietuvoje.

Registrų centro duomenimis, sprendimą dėl įmonės likvidavimo vienintelis jos akcininkas – Vokietijos bendrovė „Van Hessen Germany Casings“ – priėmė gegužės 22-ąją.

Nuo 1996-ųjų Vilniuje veikusi bendrovė (ankstesnis pavadinimas „Darsela“) pastaruosius penkerius metus dirbo nuostolingai, rodo jos finansinės ataskaitos. Bendrovės pagrindinė veikla yra gyvūnų žarnų rūšiavimas ir prekyba.

Kaip BNS informavo Užimtumo tarnyba, darbo neteks 50 rūšiuotojų, 15 gamybos darbininkų ir du mechanikai, kuriuos numatoma atleisti nuo birželio 30 dienos iki vasaros pabaigos.

Tarnybos specialistai šią savaitę įmonėje susitiks su darbuotojais ir pristatys jiems, kokios pagalbos galima tikėtis iš įstaigos, taip pat praneš apie galimybes įsidarbinti.

„Užimtumo tarnybos specialistai šį trečiadienį, birželio 21 dieną, vyks į „Van Hessen Lithuania“ pristatyti paslaugų ir laisvų darbo vietų likviduojamos įmonės darbuotojams“, – teigiama tarnybos komentare.

„Atsižvelgiant į tai, po konsultacijų su Darbo taryba šiandien darbuotojams pranešėme apie sprendimą neženkliai sumažinti pozicijų skaičių Vilniaus padalinyje, kad atitiktume dabartinius gamybos apimties poreikius“, – BNS komentavo bendrovė.

Nurodoma, jog darbuotojų, kuriuos paveiks šis spendimas, skaičius nesiekia daugiau nei 30 žmonių ribos, dėl kurios reikia informuoti Užimtumo tarnybą.

„Thermo Fisher Scientific“ nuolat vertina vykdomą veiklą pasaulinėse rinkose, siekdama užtikrinti efektyvumą ir atitikti klientų poreikius. Kartais verslas turi koreguoti darbuotojų skaičių, kad jis atitiktų kintančius gamybos apimčių poreikius ir makroekonomines sąlygas“, – teigė bendrovė.

„Šis sprendimas nekeičia mūsų ilgalaikio įsipareigojimo vystyti veiklą Lietuvoje“, – nurodė ji.

Pirmasis apie tai pranešė portalas „15min“.

Pernai liepą „Thermo Fisher Scientific Baltics“ skelbė planuojanti plėstis ir statyti naują gamybos ir sandėliavimo pastatą Vilniuje. 2021 metais bendrovė sukūrė daugiau nei 440 naujų darbo vietų, pernai gegužę joje dirbo beveik 1,9 tūkst. darbuotojų.

Įmonė laikoma vertingiausia bendrove Baltijos šalyse – jos vertė pernai išaugo 39 proc. (1,7 mlrd. eurų) ir pasiekė 6,06 mlrd. eurų. Be to, ji yra daugiausia mokesčių (be PVM ir akcizų) pernai sumokėjusi Lietuvos įmonė – 215,2 mln. eurų, arba 51 proc. daugiau nei 2021 metais.

„Atleidimo priežastys – darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju“, – BNS teigė tarnybos atstovė Milda Jankauskienė.

Kauno apygardos teismas liepos pradžioje įmonės prašymu iškėlė bankroto bylą. Įmonė teismui nurodė, kad nuostolingai dirba nuo 2020 metų, didžiausios įtakos tokiems rezultatams turėjo dėl Covid-19 pandemijos įvestas karantinas.

Balandžio pabaigos duomenimis, įmonė turi turto už 196,4 tūkst. eurų, o įsiskolinimai kreditoriams siekia 937,4 tūkst. eurų

Registrų centro duomenimis, pernai įmonės pajamos mažėjo 16 proc. iki 2,3 mln. eurų, nuostoliai sumenko 26,1 proc. iki 390,2 tūkst. eurų. Pernai įmonėje vidutiniškai dirbo 47 darbuotojai, 2020 metais – 56.

Apie tai įmonė praėjusią savaitę informavo Užimtumo tarnybą. „Šilutės komunalininko“ vadovas sako, kad sprendimas priimtas pralaimėjus Šilutės rajono savivaldybės konkursą dėl teritorijų priežiūros.

„Mes turėjome pastovią priežiūrą keliose seniūnijose, tačiau šiuo metu pralaimėjome tų darbų konkursą. Tame padalinyje, kuriame šie žmonės dirbo – žaliųjų plotų priežiūra – dabar jie tapo nereikalingi“, – BNS sakė bendrovės direktorius Audrius Benkunskas.

Apie atleidimą įspėti septyni darbininkai, šeši gatvių valytojai, keturi vairuotojai ir du traktorininkai, nurodo tarnyba. Bendrovės vadovas sako, kad dalis iš jų eis dirbti į kitas įmones, dalis yra pensinio amžiaus.

„Čia nieko baisaus nėra, dalis išeis kitur, keturi, atrodo, jau pensininkai“, – sakė A. Benkunskas.

Iš viso bendrovėje dirba 63 darbuotojai. Registrų centro duomenimis, pernai „Šilutės komunalininkas“ gavo 1,46 mln. eurų pajamų – 31 proc. daugiau nei užpernai (1,1 mln. eurų) ir uždirbo 94 tūkst. eurų pelno – dešimt kartų daugiau.

Užimtumo tarnybos duomenimis, Šilutės rajone liepos pradžioje darbo neturėjo 7,3 proc. visų darbingo amžiaus žmonių.

Įmonės vadovė Vanda Likša sako, kad toks buvo akcininkų sprendimas, nes nebeapsimoka tęsti veiklos.

„Padidėjo medžiagų kainos, energija, viskas, ir tapome nekonkurencingi, nebeapsimoka. Dabar jau atleidinėjame žmones, veikla nevykdoma“, – BNS sakė ji.

Pasak Užimtumo tarnybos atstovės Mildos Jankauskienės, įmonė numatė atleisti dešimt surinkėjų, taip pat operatorių, sandėlininką, pakuotoją, brigadininką ir kitus.

Bendrovė užsiėmė medicinos ir odontologijos prietaisų, instrumentų ir reikmenų gamyba.

Registrų centro duomenimis, 2020 metais įmonės pajamos mažėjo 55 proc. iki 484,4 tūkst. eurų, ji patyrė 173,1 tūkst. eurų nuostolį, kai 2019 metais buvo uždirbusi 25,7 tūkst. eurų pelno.

Įmonės akcijos priklauso Italijos „Sofar Spa“.

„Atleidžiami 49 žmonės, procesai pradėti, į numatytas likusias vietas žmonės nebus priimami, todėl etatai naikinami“, – BNS sakė „Achemos grupės“ komunikacijos vadovė Jolita Macelytė.

Bendrovės krova pastaruoju metu sumažėjo ketvirtadaliu, o atrasti naujų rinkų ir diversifikuoti veiklą trukdo institucijų nesusikalbėjimas, pranešė bendrovė.

„Krovinių apimtys sumažėjo ketvirtadaliu, įmonė bando diversifikuoti veiklą, tačiau tam kuriamos kliūtys. Neturime kito pasirinkimo, kaip mažinti darbuotojų skaičių“, – pranešime sakė „Klasco“ generalinis direktorius Vytautas Štumbergas.

Pasak J. Macelytės, darbuotojai bus atleidžiami ne vienu metu, todėl bendrovė neprivalo apie tai informuoti Užimtumo tarnybą.

„Bendrovė neturi pareigos informuoti Užimtumo tarnybą, nes darbuotojai atleidžiami ne iš karto, o palaipsniui“, – BNS teigė ji.

Darbo kodeksas numato, kad tarnybai apie atleidimą būtina pranešti tuo atveju, kai atleidžiama daugiau nei 10 proc. darbuotojų.

„Kol kas informacijos apie planuojamus atleidimus Užimtumo tarnybai įmonė nėra pateikusi, todėl ir komentuoti tai nėra pagrindo“, – BNS sakė tarnybos komunikacijos skyriaus vedėjas Liudas Dapkus.

„Klasco“ dabar dirba 560 darbuotojų, pasak įmonės vadovo, jei situacija artimiausiu metu nesikeis, gali tekti atleisti ir daugiau darbuotojų.

„Įmonė yra tapusi užburto rato įkaite. Vos gauname pasiūlymą krauti naujus krovinius, aplinkosaugininkai prašo tokios krovos poveikio aplinkai vertinimo, o miesto valdžia, remdamasi tų pačių aplinkosaugininkų išvadomis, tokio vertinimo atlikti neleidžia. Kreipėmės į Susisiekimo bei Aplinkos ministerijas dėl šios situacijos, tačiau kol kas jokių teigiamų žinių nėra“, – tikina V. Štumbergas.

„Klasco“ neseniai pristatė planus didinti krovos apimtis uoste, tačiau pirmadienį Klaipėdos taryba nepritarė bendrovės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programai.

Pasak įmonės vadovo Dariaus Gudačiausko, bendrovė priversta tą daryti, nes nesulaukė valstybės paramos kylant žaliavų ir ypač energetinių išteklių kainoms.

„Niekas neatvažiavo, neįsigilino, nesuprato. Ir šiandien pasekmė tokia, kad didžiausias darbdavys regione yra priverstas mažinti savo apimtis ir jau 200 žmonių atsiduria gatvėje“, – portalui teigė Kaišiadorių paukštyno vadovas.

Sausio pabaigoje „Linas Agro Group“ per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė, jog Kaišiadorių paukštynas nuo kovo 14 dienos stabdys paukščių skerdimo ir išpjaustymo cecho veiklą. Paukščiai bus vežami skersti į Vilniaus paukštyną, kur skerdykla dirbs visą parą trimis pamainomis.

Tuomet buvo skaičiuojama, kad ekonominis tokio sprendimo  efektas pasijus 2022–2023 finansiniais metais ir kasmet sieks apie 1,7 mln. eurų.

Pasak A. Pranckevičiaus, pradžioje bendras abiejų įmonių perdirbamas paukštienos kiekis bus 24 proc. mažesnis nei anksčiau, tačiau ateityje planuojama pajėgumus didinti iki dabartinio lygio.

Pernai liepą „Linas Agro Group“ įsigijo „Kauno grūdus“, Kaišiadorių ir Vilniaus paukštynus ir susijusias bendroves. 

Tarnyba ketvirtadienį ryte gavo bendrovės pranešimą apie grupės darbuotojų atleidimą.

„Šiandien gavome BKT pranešimą apie planuojamą 136 darbuotojų atleidimą, atleidimus planuojama pradėti nuo kovo 31 dienos ir tęsti iki gegužės 31 dienos“, – BNS ketvirtadienį sakė tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė.

„Sodros“ duomenimis, kovo 2-ąją BKT dirbo 141 darbuotojas.

Su BKT vadovu Vidmantu Dambrausku BNS susisiekti nepavyko, o 70 proc. įmonės akcijų valdantis Igoris Udovickis sako, kad tai lėmė Vyriausybės nutrauktas baltarusiškų kalio trąšų tranzitas.    

„BKT darbuotojų atleidimas vyksta Lietuvos Vyriausybei faktiškai uždraudus baltarusiškų kalio trąšų tranzitą“, – atsakyme BNS teigė I. Udovickis.

Jis neatsakė į klausimą, ar tai reiškia, kad artimiausiu metu BKT neplanuoja atnaujinti veiklos ir krauti kitus krovinius, pavyzdžiui, grūdus.

„(Užimtumo – BNS) tarnyba paskirs specialistus, kurie padės tiems žmonėms įsidarbinti, siūlome vietas kitose įmonėse, tų vietų būna uosto įmonėse, mokymuose žmonės gali dalyvauti, informuojame juos apie tai“, – sakė J. Petraitienė.

Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė antradienį Trišalėje taryboje teigė, kad dėl Rusijos karo Ukrainoje Lietuvos įmonėms nutraukiant ryšius su Rusija, Klaipėdos uoste jau esama darbuotojų atleidimo ženklų, tačiau konkrečių faktų teigė negalinti nurodyti.  

„Belaruskalij“ tranzitas nuo sienos su Baltarusija iki Klaipėdos uosto vyko ilgiau nei dešimtmetį, jis nutrauktas vasario 1-ąją, Vyriausybei patvirtinus, jog iki 2023 metų pabaigos turėjusi galioti sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ neatitinka šalies saugumo interesų. JAV sankcijos „Belaruskalij“ įsigaliojo pernai gruodį. 

Igorio Udovickio kontroliuojamos BKT 65 proc. akcijų paketas šių metų pradžioje perkeltas į Šveicariją, pranešė tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“. 30 proc. BKT akcijų valdo „Belaruskalij“, dar 5 proc. – pats I. Udovickis.