– Ko tikėtis iš permainų „Twitter“?

– Permainų bus daug. Kol kas mažai informacijos, daug gandų ir spekuliacijų. Žiniasklaida nuomonę susidaro realiai iš dviejų šaltinių – tai, ką E.Muskas paskelbia „Twitter“, ir iš įvairiausių buvusių darbuotojų gandų. Dabar bent 3,5 tūkst. buvusių darbuotojų yra labai pikti, nes buvo atleisti brutaliu būdu. Kai kurios socialinio tinklo paslaugos taps mokamos, vertė vartotojui iki šiol mažai suprantama. Verslininkai, žinomi žmonės, politikai, greičiausi ir Rusijos, Kinijos troliai galės susimokėti 8 dolerius per mėnesį ir jų paskyra bus patvirtinta kaip saugi, autentiška.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar verta nerimauti?

– Gerų naujienų kol kas nedaug. Geras argumentas, kad pirmąją dieną, kai „Twitter“ tapo E.Musko, jis pasidalijo netikra šlykščia naujiena. Kai „New York Times“ apie tai parašė, jis ištrynė savo paskelbtą informaciją ir pasijuokė. Manau, reikėtų nerimauti dėl melagienų bangos „Twitter“. Šio socialinio tinklo populiarėjimas Lietuvoje stebimas didelis. „Bitė“ yra dariusi tyrimą: apie 100 tūkst. lietuvių aktyviai naudojasi šiuo socialiniu tinklu. Jo populiarumas auga. „Twitter“ yra labai geras greitų, momentinių, operacinių žinių šaltinis, kas darosi fronte Ukrainoje.

– Socialinių tinklų vartotojai jaučia nerimą, kad tokiu keliu žengs ir kiti milžinai – „Facebook“, „Instagram“.

Visi, kas jį seka, tikrai ne kartą matė, kai E.Muskas tyčiojasi iš žmonių.

– Jau ne vienus metus diskutuojama, kad socialinių tinklų verslo modelis ydingas, nes jo esmė kuo didesnis įsitraukimas. Palaikyčiau tokį modelį, kai žmonės šiek tiek mokės už naudojimąsi socialiniais tinklais su sąlygą, kad gaus daugiau vertės – gal nematys Rusijos ir Kinijos propagandos. Lietuviai vis daugiau moka už turinį, geriausias pavyzdys – mokama televizija. Vis mažiau vagiame ir vis daugiau mokame.

– Ką manote apie kalbas, kad E.Muskas žengia neapykantos kurstymo link, atblokuodamas uždaryta paskyras?

– Visi, kas jį seka, tikrai ne kartą matė, kai E.Muskas tyčiojasi iš žmonių. Tai tikriausios patyčios. Kai žmogus neturi absoliučiai niekam atsiskaityti, tai problema.

„Sodros“ duomenimis, dabar įmonėje dirba 298 žmonės.

Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė BNS informavo, kad „Belorus“ nurodė, jog grupės darbuotojų atleidimas suderintas su sanatorijos profesine sąjunga.

„Pagal šiuo metu pateiktus pranešimus, įspėtas 51 darbuotojas. Jiems įteikti įspėjimai dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės“, – BNS teigė M. Jankauskienė.

Anot jos, daugiausiai gavusių įspėjimus asmenų dirba mokykloje, gydymo ir buhalterijos padaliniuose. Daugiausiai įspėta valytojų, slaugytojų, mokytojų, auklėtojų, kineziterapeutu.

2020 metų gruodį dėl Europos Sąjungos (ES) Baltarusijai įvestų sankcijų bankas „Swedbank“ buvo įšaldęs sanatorijos sąskaitas, kurios buvo atblokuotos pernai liepą.

„Belorus“ bandė pasiekti, kad „Swedbank“ veiksmai būtų pripažinti neteisėtais, tačiau Vilniaus apygardos teismas pernai lapkričio pradžioje atmetė sanatorijos skundą ir nutraukė bylą.

Baltarusijos valdomai Druskininkų sanatorijai taip pat nepavyko panaikinti „Sodros“ sprendimo dėl priverstinio sanatorijos turto įkeitimo, taip užtikrinant jos skolos „Sodrai“ grąžinimą.

Didžiausia įmonės skola „Sodrai“ pernai liepą siekė 202,8 tūkst. eurų, tačiau šiuo metu įsiskolinimų sanatorija neturi.

„Belorus“ iki 2021 metų birželio vidurio priklausė Baltarusijos prezidento reikalų valdybai. Jai vadovavo į ES sankcijų sąrašus daugiau nei prieš dešimtmetį įtrauktas Viktoras Šeimanas, tačiau pernai birželio viduryje jis išėjo į pensiją.

ES 2020 metų pabaigoje įvedė sankcijas Vyriausiajai ūkio valdybai (GHU), kuri yra tiesiogiai pavaldi Baltarusijos prezidento reikalų valdybai.

Birželio viduryje sanatorija Aleksandro Lukašenkos įsakymu buvo perduota Baltarusijos visuomenės sveikatingumo ir sanatorinio-kurortinio gydymo respublikiniam centrui, rodo Registrų centro duomenys.

Nagrinėjamoje byloje ieškovai teigė, kad jie buvo atleisti neteisėtai, pažeidžiant Darbo kodekso reikalavimus, sakoma teismo pranešime. Jų teigimu, Airijos bendrovei perdavus verslą Lenkijos bendrovei, darbuotojai turėjo būti perkelti dirbti į Lenkijos bendrovę tomis pačiomis sąlygomis. Bet abi oro linijų bendrovės su ieškinio reikalavimais nesutiko, teigė, kad ieškovai buvo atleisti dėl šiurkščių darbo drausmės pažeidimų, vadovaujantis sutartyse numatyta mobilumo sąlyga, juos perkėlus iš Kauno aerouosto į Stanstedo aerouostą ir jiems neatvykus į darbo vietą.

Airijos bendrovė taip pat patikino, kad bylą nagrinėjantis teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti bylą ir byla turėtų būti nagrinėjama pagal Airijos teisę, nes taip šalys susitarė darbo sutartyse. Kauno apylinkės teismas dėl ginčui taikytinos teisės konstatavo: nors šalys sudarydamos darbo sutartis pasirinko Airijos Respublikos teisę, tačiau ieškovams, kaip darbuotojams, suteikiama apsauga, atsižvelgiant į palankesnes nuostatas, galiojančias vietoje, kurioje įprastai atliekamas darbas. Šiuo atveju – Lietuvos Respublikoje. „Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos darbo kodeksas numato, kad net ir pasirinkus užsienio taikytiną teisę, toks pasirinkimas nepaneigia Lietuvos Respublikos imperatyvių normų taikymo“, – išaiškino teismas.

Abi bendrovės neigia buvus verslo perdavimą. Airijos oro linijos teigia, kad nusprendė nebevykdyti veiklos Lietuvoje, atsižvelgiant į su COVID-19 susijusią situaciją.

Teismo nuomone, nors Lenkijos bendrovei nebuvo išsaugota ankstesnės įmonės struktūra ir organizacija, nebuvo sudaryta jokia verslo perdavimo sutartis, tačiau verslo perdavimą patvirtino tai, kad Lenkijos bendrovei buvo perduota dalis darbuotojų, o atsakovių veikla iš esmės yra ta pati – keleivių pervežimas oru. Nors Lenkijos bendrovė aiškino, kad tiesioginių skrydžių nevykdo, o tik nuomoja orlaivį su įgula, bet veiklos rezultatas išlieka tas pats – keleivių pervežimas oru. Taigi, kad Lenkijos bendrovės veikla būtų vykdoma tinkamai, jai reikėjo tas pačias funkcijas kaip ir Airijos bendrovėje atliekančių darbuotojų.

Tai patvirtino ir Lenkijos bendrovės teikti darbo pasiūlymai visiems Airijos bendrovės darbuotojams. Be to, Airijos bendrovė veiklą Lietuvoje baigė 2020 metų birželio 30 dieną, o Lenkijos – veiklą pradėjo 2020 m. liepos 1 d. Įmonės veikė tame pačiame sektoriuje ir iš esmės identiškomis konkurencinės verslo aplinkos sąlygomis. Lenkijos įmonė pradėjo vykdyti užsakomuosius skrydžius iš Kauno aerouosto su oro linijų logotipu (tiek Airijos, tiek Lenkijos bendrovė yra antrinės oro linijų bendrovių grupės). „Teismas nurodytus aspektus vertina kaip įrodančius įvykusį dalies verslo (veiklos iš Kauno oro uosto) perdavimą“, – pažymėjo teismas.

„Teismas nustatė, jog ieškovai atleisti 2020 m. birželio 30 d. darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla, – pažymima Kauno apylinkės teismo pranešime. – Teismas sprendė, kad Airijos bendrovė darbuotojus į Londono Stanstedo oro uostą perkėlė neteisėtai, neatsižvelgė į darbuotojų asmenines savybes. Pažymėjo, kad sudarant sutartis, iš darbuotojų buvo reikalaujama, kad jie gyventų 1 val. atstumu nuo Kauno oro uosto. Darbuotojai įsikūrė ir gyveno jau daug metų Lietuvoje, turėjo šeimas ir mažamečių vaikų, jų persikėlimas į Londono Stanstedo oro uostą jiems sukeltų neigiamų pokyčių. Tačiau atsakovė šių asmeninių aplinkybių nevertino, įvykdžiusi dalies verslo (veiklą Kauno oro uoste) perleidimą tai pačiai įmonių grupei priklausiusiai įmonei, darbuotojus be jų sutikimo perkėlė į Londono Stanstedo oro uostą. Nors bylos faktinės aplinkybės rodo, kad darbuotojai turėjo visas galimybes būti perkelti dirbti į Airijos įmonės verslą Kauno oro uoste perėmusią Lenkijos bendrovę“.

Iš nurodytų aplinkybių visumos teismas padarė išvadą, kad ieškovų atleidimas tiek darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės pagrindu, tiek dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra neteisėtas. Byloje nesant jokių duomenų apie galimybes grąžinti ieškovus į darbą (Lenkijos bendrovėje), ieškovai laikytini atleistais teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. „Teismui pripažinus, kad buvo dalies verslo perleidimas, taikytina solidari atsakovių atsakomybė“, – rašoma teismo sprendime.

Teismui pripažinus, kad buvo dalies verslo perleidimas, taikytina solidari atsakovių atsakomybė.

Patenkinus pagrindinį reikalavimą dėl atleidimo pripažinimo neteisėtu, patenkintas ir fakultatyvus reikalavimas – ieškovams priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.

Ieškovai (darbuotojai) prašė teismo priteisti kompensaciją už nesuteiktas pailgintas atostogas už trejus paskutinius metus. Atmesdamas šį ieškinio reikalavimą, teismas paaiškino, kad šiuo atveju ieškovams yra priteistos maksimalios kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką, negrąžinus jų į darbą. Taip pat – iki 6 VDU įskaitytinai kompensacijos už išdirbtus metus (išeitinė išmoka). Ši išmoka kompensuoja darbuotojui praradimus, kurių jis nepatirtų, būdamas grąžintas į pirmesnį darbą, tarp jų – ir kasmetines atostogas, kurias jis gautų už priverstinės pravaikštos laiką grąžinimo į darbą atveju. „Priešingas nurodytos situacijos aiškinimas lemtų nepagrįstą darbuotojo praturtėjimą“, – pažymėta sprendime.

Darbo kodekse numatyta, kad į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, tenkančių darbo dienų skaičių įskaitoma priverstinės pravaikštos laikas. Teismo vertinimu, ši nuostata taikytina tuo atveju, kai darbuotojas toliau tęsia darbo santykius (darbuotojas yra gražinamas į darbą), o kai darbo santykiai nutraukiami, pripažinus jų nutraukimą neteisėtu, yra numatytas kompensacinis mechanizmas.

Teismas atmetė ieškovų reikalavimą priteisti netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką kaip teisiškai nepagrįstą.

Ieškovai taip pat reiškė reikalavimą dėl 3 tūkst. eurų neturtinės žalos priteisimo. Nurodė, kad neteisėto atleidimo faktas juos sukrėtė, sukėlė jiems neigiamų dvasinių išgyvenimų, nerimą, neužtikrintumo ateitimi jausmą. Tenkindamas ieškinį iš dalies, teismas pripažino ieškovų atleidimą iš darbo neteisėtu, solidariai iš oro linijų bendrovių ieškovams priteisė iš viso 600 901,22 eurų, taip pat kiekvienam ieškovui – po 200 eurų neturtinės žalos.

Iš kiekvienos bendrovės ieškovams priteista po 2 786,00 eurų žyminio mokesčio bei 4 817,31 eurų už teisines paslaugas.

Kauno apylinkės teismo pranešime primenama, kad sprendimas nėra įsiteisėjęs ir dar gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.

Kaip informavo Statistikos departamentas, iš viso buvo atleista 11 Duomenų parengimo Klaipėdos skyriaus darbuotojų, įskaitant vedėją.

"Siekiant sumažinti socialinius bei ekonominius padarinius visiems darbuotojams, dirbusiems Panevėžyje ir Klaipėdoje, buvo pateikti siūlymai keisti darbo sutarties sąlygas, funkcijų atlikimo vietą perkeliant į Šiaulius. Kaip jau buvo minėta, darbuotojams buvo siūlomos kitos darbo vietos Lietuvos statistikos departamente, tačiau, nesutikus jų užimti, visi buvo atleisti", – patikslino Statistikos departamento atstovė Birutė Stolytė.

Kitaip tariant, Klaipėdoje dirbusiems žmonėms buvo siūloma persikelti dirbti į Šiaulius. Nesutikus jie buvo įspėti bei atleisti Darbo kodekso nustatyta tvarka.

Iš viso Klaipėdoje, Panevėžyje ir Vilniuje atleista 20 darbuotojų ir įsteigta 15 pareigybių Šiauliuose.

Teigiama, kad kartu atsisakyta ir dar vienos generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigybės.

"Po Duomenų parengimo skyrių reorganizacijos 2021 m. bus sutaupyta (atėmus išlaidas išeitinėms kompensacijoms ir ilgalaikio darbo išmokoms) 62 tūkst. eurų, o nuo 2022 m. – po 156 tūkst. eurų kasmet", – nurodė B.Stolytė.

Struktūrinių pertvarkymų tikslas esą buvo atsisakyti vertės nekuriančių veiklų.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. penki teritoriniai duomenų parengimo skyriai (Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus) sujungti į vieną Duomenų parengimo skyrių.

Teigiama, kad tuo siekta duomenų surinkimo procesą organizuoti efektyviau.

Iki šiol statistinės ataskaitos buvo renkamos regioniniu principu, t. y. penki minėti duomenų parengimo skyriai rinko ataskaitas iš jų teritorijai priskirtų įmonių.

"Pastaraisiais metais iš esmės pasikeitus duomenų surinkimo būdams (tik 8 proc. ataskaitų yra teikiama ne elektroninėmis priemonėmis, t. y. paštu arba atnešama į duomenų parengimo skyrių), o artimiausiu metu iš viso bus atsisakyta popierinių statistinių formuliarų, teritoriniu principu organizuotas statistinių ataskaitų duomenų surinkimas tapo nepagrįstas ir neefektyvus", – paaiškino B.Stolytė.

Socialiniuose tinkluose paskelbti vaizdai D. Maradoną, mirusį trečiadienį nuo širdies smūgio, dievinusioje šalyje sukėlė pasipiktinimą ir net išprovokavo grasinimų nužudyti.

Dešimtys tūkstančių gerbėjų ketvirtadienį eilėse laukė galimybės praeiti šalia futbolo grando karsto, stovėjusio prezidentūroje.

Claudio Fernandezas (Klaudijus Fernandesas) radijui „Radio 10“ patvirtino, kad neteko darbo laidojimo namuose „Pinier“ kartu su savo sūnumi Ismaelu ir Claudio Medina (Klaudijumi Medina).

Vienoje iš nuotraukų matyti šalia D. Maradonos, kuris mirė būdamas 60 metų, kūno besišypsantys ir nykštį į viršų iškėlę C. Fernandezas ir jo sūnus. Kitoje nuotraukoje tokia pačia poza matyti ir C. Medina.

C. Fernandezas tvirtino nežinojęs, kad buvo planuojama nusifotografuoti, o juolab išplatinti nuotraukas.

„Tai įvyko akimirksniu. Tiesiog pakėliau galvą, o mano sūnus pasielgė kaip ir bet kuris 18 metų vaikinas“, – radijui sakė vyras.

Jis pareiškė sulaukęs grasinimų iš kitų Paternalio rajono, kur D. Maradona 1976 metais debiutavo kaip profesionalus žaidėjas „Argentinos Juniors“ komandoje, gyventojų

„Jie mane pažįsta. Esu iš to rajono, – sakė C. Fernandezas. – Jie sako, kad mus nužudys, nusuks mums galvas.“

Futbolo komanda pareiškė svarstanti galimybę nutraukti C. Fernandezo narystę.

Dėl karantino, kuriuo siekta suvaldyti koronaviruso plitimą, darbo vietų skaičius JAV balandį sumažėjo 20,5 mln. Nedarbo lygis jau pasiekė 14,7 proc. Šį rodiklį galima palyginti su nedarbo lygiu kovą, kai jis atitiko 4,4 proc., penktadienį paskelbta Darbo departamento pranešime.

JAV yra COVID-19 ligos labiausiai paveikta pasaulio valstybė. Remiantis ketvirtadienį paskelbtais Johnso Hopkinso universiteto duomenimis, šalyje nuo koronaviruso protrūkio pradžios jau mirė daugiau nei 75 tūkst. žmonių, užregistruota iš viso 1,2 mln. užsikrėtimo atvejų.

Epidemija JAV ekonomikai padarė neįtikėtinai daug žalos.

Per dvejus metus, kai pasaulį buvo apėmusi finansų krizė, darbo vietų skaičius JAV sumažėjo 8,6 mln. ir nedarbo lygis 2009 m. spalį pasiekė 10 proc.

Siekiant atsigauti po krizės, nuo 2010 m. vasario iki 2020 m. vasario šalyje buvo sukurta maždaug 23 mln. darbo vietų.

Ne žemės ūkio darbuotojų skaičius šiuo metu yra žemiausias nuo 1939 m. Nedarbo lygis pasiekė didžiausią lygį nuo 1948 m.

Be to, kovą darbą prarado gerokai daugiau žmonių, nei pranešta iš pradžių. Nors dauguma verslų veiklą sustabdė tik antroje kovo pusėje, darbo vietų sumažėjo 870 tūkst.

Atleidžia masiškai

UT praėjusį mėnesį praktiškai kasdien sulaukdavo įmonių pranešimų apie planuojamus masinius darbuotojų atleidimus. Tarp optimizuojančių veiklą ar uždaromų yra daug labai žinomų įmonių pavadinimų. Daugiausia – 370 – žmonių atsisako keleivinio oro transporto bendrovė "GetJet Airlines". Tuo pat besiverčianti UAB "Avion Express" – 50.

Kaune paslaugų centrą turinti JAV kapitalo informacinių technologijų (IT) medicinoje kūrimo bendrovė "Intermedix Lietuva" pranešė atleidžianti dar 175 darbuotojus. Tiesa, šis darbuotojų atleidimas nesusijęs su COVID-19 krize, nes kompanija yra priėmusi sprendimą nutraukti veiklą Lietuvoje. Dar sausio 3-iąją apie tokį likimą įspėjimus gavo 308 įmonės žmonės.

Didelę darbuotojų grupę atleidžia kita užsienio įmonė. Nuo 1993-iųjų Klaipėdoje laidų rinkinius automobilių pramonei gaminanti UAB "Yazaki Wiring Technologies Lietuva" (buvusi UAB "Baltijos automobilių technika", šią 2003 m. iš Vokietijos koncerno "Siemens" įsigijo Japonijos tarptautinė korporacija YAZAKI) pranešė, kad darbo neteks 89 žmonės. Dar viena vos dvejus metus uostamiestyje veikusi panašaus profilio bendrovė – Vokietijos kapitalo elektros laidų rinkinių gamybos įmonė "Baltijos Eukutecas", bendradarbiaujanti su Vokietijos plastiko ir elektros įrangos gamintoju "Werner Wirth" – balandžio viduryje pranešė atsisakanti 47 darbuotojų.

Dalis darbuotojų, kurie nebuvo atleisti, kovą dėl sumažintų atlyginimų epidemiją pajuto savo piniginėje.

Praėjusį mėnesį paskelbta, kad 84 žmonių paslaugų atsisako AB "Utenos trikotažas". Visus 76 darbuotojus nusprendė atleisti kita siuvimo įmonė – UAB "Rožė", 79 – avalynės gamintoja AB "Lituanica", 59 – elektrinės buitinės technikos prekybos tinklas UAB "Topo grupė". Pranešimus apie tai, kad atleidžia darbuotojus, atsiuntė keletas viešojo maitinimo įmonių, taip pat viena turizmo organizatorė.

Iki kovo vidurio UT apie masinius darbuotojų atleidimus pasiekdavo gerokai rečiau, vidutiniškai po du per savaitę, o pernai – vos po sykį.

Bedarbių srautas sumažėjo

UT duomenimis, praėjusią savaitę įregistruota mažiausiai darbo ieškančių žmonių per visą karantino laikotarpį – per darbo dieną vidutiniškai 1,1 tūkst. klientų. Kaip įprastai iki karantino. Pirmą karantino savaitę – beveik 1,2 tūkst., antrą – 1,4 tūkst., trečią – 1,8 tūkst., ketvirtą – 1,9 tūkst., penktą – 1,5 tūkst., šeštą, kaip ir pirmąją, – 1,2 tūkst.

Septintą karantino savaitę daugiausia registravosi nauji klientai, dirbę nekvalifikuotą darbą. Tarp darbo neturinčių 4,5 proc. augo įrenginių ir mašinų operatorių bei surinkėjų dalis, 2,7 proc. mažėjo paslaugų sektoriaus darbuotojų ir pardavėjų skaičius.

Tarp naujų klientų mažiau registravosi iš apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, kitos aptarnavimo veiklos, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektorių. Iš didmeninės ir mažmeninės prekybos bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos sektorių besiregistruojančių skaičius mažėjo po 0,8 proc..

Karantino laikotarpiu 22,4 proc. darbo ieškančių asmenų dirbo prekybos sektoriuje, maždaug 20 proc. – apdirbamosios gamybos sektoriuje.

Darbo taip pat mažiau

Darbdaviai Lietuvoje nuo karantino pradžios (kovo 16 d.) iš viso pateikė 14,5 tūkst. darbo pasiūlymų. Praėjusią savaitę darbdaviai įregistravo 4 tūkst. laisvų darbo vietų, beveik du kartus daugiau nei balandžio 20–26 d. Daugiau nei pusė darbo pasiūlymų – Šiaulių apskrityje, kur transporto įmonės įregistravo beveik 2 tūkst. laisvų darbo vietų tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams arba vairuotojams ekspeditoriams. UT specialistai sako, kad tokia pasiūla stebina, nes COVID–19 pandemija nulėmė ir transporto įmonių veiklos mažėjimą.

Daugiau laisvų darbo vietų pateikta Marijampolės, Utenos ir Tauragės apskrityse. Marijampolės apskrityje jos skirtos plataus profilio statybininkams, Utenos – pagalbiniams darbininkams ir nekvalifikuotiems sodininkystės bei daržininkystės ūkio darbininkams, Tauragės – kelio darbininkams ir pastolių statytojams.

Labiausiai darbo pasiūlymų daugėjo tik transporto ir saugojimo sektoriuje, šiek tiek daugiau darbo pasiūlymų meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos bei informacijos ir ryšių sektoriuose. Muziejai, atrakcionų parkai ieško darbininkų įvairiems darbams lauke ir viduje, tvarkai palaikyti. Visuose kituose sektoriuose darbo pasiūlymų mažėjo. Nuo karantino pradžios išliko pagalbinių darbininkų ir valytojų poreikis.

Iki ekstremalios situacijos paskelbimo per savaitę vidutiniškai buvo įdarbinama po 4,6 tūkst. bedarbių. Nuo kovo 16 d. įdarbinimas sumažėjo daugiau kaip perpus – vidutiniškai 2,2 tūkst. per savaitę. Praėjusią savaitę įdarbinta 1,9 tūkst. asmenų – tai 7 proc. daugiau nei šeštąją. Įdomiausia, kad išaugo dirbančių pagal verslo liudijimus skaičius.

UT duomenimis, gegužės 4 d. šalyje buvo registruota 197,4 tūkst. darbo neturinčių asmenų – tai sudarė 11,5 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Nuo karantino pradžios darbo ieškančių asmenų padaugėjo 36,9 tūkst. (22,9 proc.).

Išmokų šuolis dar laukia

Kaip praėjusią savaitę skelbė "Sodra", balandį nedarbo išmokų gavėjų skaičius siekė beveik 70 tūkst. Tai yra maždaug 2,5 tūkst. daugiau negu kovą ir maždaug 10 tūkst. daugiau negu pernai metų balandį. Balandį "Sodra" priėmė 33 tūkst. sprendimų dėl nedarbo draudimo išmokų skyrimo ar atnaujinimo. Pernai per tą patį laikotarpį tokių sprendimų priimta kone perpus mažiau – apie 18 tūkst.

32 proc. kompanijų, turinčių biurus Baltijos šalyse, teigia, kad, lyginant visas tris šalis, pandemija labiausiai paveikė darbą Lietuvos rinkoje.

"Nedarbo išmokų augimas dar laukia. Situaciją, kai pranešimų apie atleistus darbuotojus skaičius viršija pranešimų apie priimtus skaičių, pradėjome stebėti tik antrą karantino savaitę. Žmonės, kuriems bedarbio statusas suteiktas balandį, nedarbo draudimo išmokas pradės gauti gegužę", – aiškino "Sodros" direktorė Julita Varanauskienė.

"Sodros" skaičiavimais, įvertinus, kiek išaugo ligos ir nedarbo socialinio draudimo išmokos, viena karantino diena socialinio draudimo fondui kainuoja papildomus maždaug 2 mln. eurų.

Pasak "Sodros", dalis darbuotojų, kurie nebuvo atleisti, kovą dėl sumažintų atlyginimų epidemiją pajuto savo piniginėje. Nors ilgą laiką buvo stebimas nuosekliai mažėjantis gyventojų, kurie uždirba mažesnę nei minimalią mėnesio algą (MMA), skaičius, kovas vėl bloškė į 2017 m. lygį – mažiau negu MMA uždirbančių darbuotojų kovą buvo 161 tūkst., arba 14,5 proc., kai atitinkamai vasarį – 120 tūkst., arba 10,8 proc.

Vidutinės pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, kovą buvo 1 324 eurai (iki atskaičiuojant mokesčius), t.y. 11 eurų, arba 0,8 proc. mažesnės negu vasarį.

"Remiantis preliminariais duomenimis, balandžio mėnesį draudėjų ir apdraustųjų socialinio draudimo įmokų surinksime maždaug 45 mln. eurų, arba 20 proc. mažiau, negu planuota sudarant šių metų biudžetą.

Mažėjant darbo užmokesčio fondui ir draudėjams atidedant socialinio draudimo įmokų mokėjimą, mažėja ir "Sodros" įplaukos. Todėl gali tekti pasitelkti ekonominio augimo laikotarpiu sukauptas "Sodros" atsargas. Šiuo metu jų esame sukaupę apie 0,5 mlrd. eurų", – teigė J.Varanauskienė.

Įmonės veržiasi diržus

"Pandemija neabejotinai palietė visus Lietuvos verslus. Bet tik dabar, baigiantis pirmai epidemijos bangai, galime pradėti vertinti, koks poveikio mastas yra iš tiesų ir kas mūsų laukia ateityje. Įdomu tai, kad nors verslai taupo ir optimizuoja savo veiklą, dalis jų įdarbinimo procesų nestabdo ir itin neigiamos karantino įtakos nejaučia. Vis dėlto bendra rinkos nuotaika jaudina – lietuviai gerokai labiau susirūpinę nei pasaulio ar net kaimyninės Latvijos verslo atstovai", – tvirtino Povilas Blusius, "Baltic Salary Survey" atlygio rinkos tyrimų konsultantas.

Nuo kovo 27 iki balandžio 1 d. vykusiame tyrime dalyvavo 175 Lietuvos įmonių žmogiškųjų išteklių ir aukščiausio lygio vadovų iš įvairių sektorių – IT, gamybos, pardavimų, paslaugų, finansų, nekilnojamojo turto (NT), viešojo sektoriaus ir kitų.

Pusė (51 proc.) apklaustų Lietuvos įmonių teigia, jog dėl pandemijos sukeltų iššūkių yra itin susirūpinusios, rodo tyrimo rezultatai. Būtent šiuo aspektu lietuviai išsiskiria ne tik tarp Baltijos šalių, bet ir pasauliniame kontekste. Nors sunkumus išgyvena visas pasaulis, susirūpinimo lygis užsienyje yra mažesnis – tik 24 proc. kompanijų itin jaudinasi dėl ateities. Net kaimyninėje Latvijoje verslai jaučiasi ramiau – čia susirūpinimo indeksas siekia 3,8 balo iš 5, o Lietuvoje jis kyla iki 4,2 balo.

"Nuotaikos Lietuvoje nekokios, tačiau susirūpinimo lygio skirtumai gali būti susiję ir su objektyviais faktoriais. Štai, pavyzdžiui, 32 proc. kompanijų, turinčių biurus Baltijos šalyse teigia, kad, lyginant visas tris šalis, pandemija labiausiai paveikė darbą Lietuvos rinkoje. Taigi, jei verslo situacija mūsų šalyje sudėtingesnė, natūralu, kad ir nuotaikos čia prastesnės", – svarsto P.Blusius.

Visi verslo sektoriai teigė, kad didžiausią įtaką padarė sumažėjęs projektų, klientų ar pirkėjų skaičius. Tik nekilnojamojo turto sektorius nurodė, kad didžiausią įtaką turėjo ne naujų klientų stoka, bet tai, kad nutrūko esami darbai – klientai įšaldė mokėjimus arba sustabdė pradėtus projektus. Labiausiai dėl ateities nuogąstauja transporto ir logistikos sektorius, mažiausiai – farmacijos.

Nepaisant išreikšto susirūpinimo pandemija, tik 15 proc. tirtų įmonių teigė aprūpinusios darbuotojus apsaugos priemonėmis. Šis skaičius taip pat išsiskiria pasauliniame kontekste – iš apklaustų užsienio kompanijų darbuotojų apsauga rūpinosi net 65 proc. verslų. Be to, nors dauguma Lietuvos įmonių reiškė susirūpinimą dėl darbuotojų emocinės sveikatos ir užsidegimo, vos 5 proc. ėmėsi sprendimų, kad situacija pasikeistų.

1,1 tūkst. – vidutiniškai tiek naujų bedarbių kasdien kreipėsi į Užimtumo tarnybą praėjusią savaitę.

"Svarbu paminėti tai, kad nors apsaugines priemones darbuotojams suteikė tik dalis verslų, teigti, jog darbuotojais įmonės nesirūpino, tikrai negalime. Štai, pavyzdžiui, net 62 proc. apklaustų kompanijų žmonėms suteikė instrukcijas, kaip dirbti iš namų, 60 proc. pasirūpino patalpų valymu ir dezinfekcija. Daugiau nei pusė kompanijų atliko apklausas, padedančias sužinoti, ką apie pandemiją mano ir kaip jos metu jaučiasi darbuotojai. 59 proc. įmonių, siekdamos palengvinti nuotolinį darbą, jam reikalingas priemones iš biurų perkėlė į darbuotojų namus, kad šiems nereikėtų naudoti asmeninių įrenginių", – pasakoja P.Blusius.

Nors karantino apribojimai mažėja, o pandemijos mastai pasaulyje švelnėja, Lietuvos įmonės teigia, kad viruso įtaka verslui dar nesibaigė. Kiek daugiau nei pusė (51 proc.) apklaustų kompanijų nurodė manančios, kad pandemijos įtaka verslui baigsis tik šių metų paskutinio ketvirčio metu.

Jei verslo situacija Lietuvoje negerės, įmonės planuoja dar labiau mažinti darbuotojų skaičių ir atlygio dydžius, rodo tyrimo duomenys.

"35 proc. įmonių planuoja vidutiniškai 21,9 proc. sumažinti atlyginimus ir kitas išlaidas, jei situacija nesikeis ar pablogės. O organizacijos, planuojančios mažinti darbuotojų skaičių, vidutiniškai jų atleistų apie 16,9 proc. Taigi galime teigti, kad verslai pasiryžę stipriai taupyti resursus. 32 proc. įmonių veržtis diržų neketina ir situacijai stabilizuoti sieks gauti valstybės paramą", – teigia P.Blusius.

Įdomu tai, kad, nepaisant susidariusios situacijos, dalis verslų nenutraukia samdos procesų. 30 proc. kompanijų sako, kad įdarbinimo praktikos nepasikeitė, pakito tik vienas dalykas – interviu su kandidatais atliekami nuotoliniu būdu. O štai kai kurios įmonės netgi stebi augantį paraiškų dėl darbo skaičių – jis ryškiausias finansų sektoriuje. Tuo metu viešbučių ir restoranų sektoriuje paraiškų skaičius sumažėjo drastiškai – 85 proc.

Ataskaitoje analizuojami duomenys, surinkti iki mėnesio 12 dienos, – tokią strategiją naudoja ir Užimtumo departamentas. ADP teigė, kad tai reiškia, jog duomenys neatspindi viso COVID-19 pandemijos poveikio darbo rinkoje. Nepaisant to, ataskaitos rodmenys yra prasčiausi duomenų rinkimo istorijoje.

Didelėse bendrovėse, turinčiose po daugiau nei 500 darbuotojų, atsisakyta beveik 9 mln. darbo vietų, teigė ADP. Vidutinio dydžio bendrovėse atsisakyta 5 mln. darbo vietų, o nedidelėse įmonėse, kuriose dirba po mažiau nei 50 darbuotojų, atleista 6 mln. žmonių.

Oficialiais duomenimis, nuo kovo vidurio, kai dėl koronaviruso protrūkio pradėta uždarinėti įmones, paraiškas nedarbo išmokoms gauti pateikė apie 30 mln. žmonių.

Paslaugų sektoriuje darbo neteko 16 mln. žmonių, teigiama ataskaitoje, o prekių gamybos sektoriuje atsisakyta 4,2 mln. darbo vietų.

Tokie duomenys šalyje vyrauja net ir įgyvendinus paskolų ir dotacijų schemą, dar žinomą kaip Atlyginimų apsaugos programą (Payroll Protection Program, PPP), pagal kurią paskirstyta 350 mlrd. dolerių pagalbos suma, kurią vėliau papildė dar 320 mlrd. dolerių suma.

Oficialius nedarbo duomenis Užimtumo departamentas turėtų paskelbti penktadienį, nors jie taip pat neparodys tikrojo balandžio nedarbo masto.

Baltieji rūmai skaičiavo, kad dabartinis nedarbo lygis gali pasiekti Didžiosios depresijos teritoriją ir birželį sudaryti 20 proc.

Prieš pandemiją šalyje darbą turėjo bent 150 mln. žmonių.