Minimą nuotrauką, kuri buvo išplatinta sekmadienį, AFP ir kitos naujienų agentūros kiek vėliau atšaukė.

42 metų Catherine viešumoje nesirodė nuo Kalėdų, o sausį jai buvo atlikta pilvo operacija. Tai pakurstė gandus, ypač internete, apie jos sveikatą.

Jos Kensingtono rūmai sekmadienį pabandė išsklaidyti gandus ir išplatino oficialią nuotrauką, kaip teigiama, padarytą jos vyro princo Williamo (Viljamo). Nuotraukoje, skirtoje Motinos dienai, matyti besišypsanti Catherine ir trys poros vaikai.

Motinos diena Jungtinėje Karalystėje šiemet minėta šį sekmadienį.

Tačiau dėl nuotraukos greit kilo klausimų. Pavyzdžiui, buvo pastebėta, kad aštuonmetės princesės Charlotte (Šarlot) kairioji ranka nesutampa su megztuko rankove, kad trūksta rankovės dalies.

AFP, „Getty“, AP ir „Reuters“ turi nusistačiusios politiką dėl pakeistų atvaizdų skelbimo ir atšaukė Kensingtono rūmų pateiktą nuotrauką, nors iš pradžių ją paskelbė.

Britų naujienų agentūrai „Press Association“ taip pat atšaukus nuotrauką, rūmai socialiniame tinkle „X“ paskelbė pareiškimą, pasirašytą „C“ (Catherine).

„Kaip ir daugelis fotografų mėgėjų kartais eksperimentuoju su redagavimu, – sakoma jame. – Norėjau atsiprašyti dėl painiavos, kurią sukėlė mūsų vakar pateikta šeimos nuotrauka.“

Daugelis komentatorių pažymi, jog kilęs triukšmas vėl pasėjo abejonių dėl rūmų patikinimų apie Catherine sveikatą ir atsigavimą.

Pastarosiomis savaitėmis socialiniuose tinkluose pasipylė sąmokslo teorijos dėl darbštumu ir pareigingumu garsėjančios princesės nesirodymo viešumoje.

Tokios kalbos kilo nepaisant to, kad Kensingtono rūmai buvo pranešę, kad Catherine „greičiausiai negrįš prie viešųjų pareigų iki pat Velykų“.

Taip pat rūmai teigė, kad operacija nebuvo susijusi su vėžiu.

Beveik tuo pat metu, kai buvo paskelbta apie Catherine operaciją, pranešta, kad Williamo tėvui karaliui Charlesui III (Karoliui III) atlikta operacija dėl gerybinio prostatos padidėjimo. Vėliau jam buvo diagnozuotas vėžys, bet karališkieji rūmai patikino, kad tai nesusiję su šia procedūra.

Kol gydosi, 75 metų karalius pasitraukė iš viešųjų pareigų, nors neseniai dalyvavo pamaldose ir surengė reguliarų susitikimą su britų premjeru.

Princesė Catherine yra viena populiariausių britų karališkosios šeimos narių.

Praėjusią savaitę lenkų ūkininkai per naujausius protestus užblokavo tris sienos su Ukraina kirtimo punktus, piktindamiesi, jų nuomone, nesąžininga ukrainietiškų grūdų importo į Europos Sąjungą konkurencija.

Sekmadienį lenkų ūkininkai sustabdė sieną kertantį ukrainietiškus grūdus vežusį sunkvežimį ir išpylė jo krovinį.

Lenkijos žemės ūkio ministras Czeslawas Siekierskis (Česlavas Sekerskis) pasmerkė incidentą, tačiau pabrėžė sunkią ūkininkų padėtį.

„Lenkijos ūkininkų vardu atsiprašau už tokį desperacijos aktą ir prašau suprasti jų nepaprastai sunkią padėtį“, – teigė Cz. Siekierskis.

Incidentas sulaukė aštrios Kyjivo kritikos. Ukraina paragino Lenkiją nubausti kaltininkus.

Lenkija pirmadienį pradėjo tyrimą dėl muitinės apsaugos pažeidimo ir turto sunaikinimo. Už šiuos pažeidimus gresia maksimali penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

„Tai nėra tinkama protesto forma, tačiau ją dažnai naudoja įvairių šalių ūkininkai“, – apie incidentą prie Dorohusko sankryžos sakė Cz. Siekierskis.

Lenkijos ūkininkų vardu atsiprašau už tokį desperacijos aktą ir prašau suprasti jų nepaprastai sunkią padėtį.

Ukrainos, kadaise vadintos Sovietų Sąjungos duonos kraite, žemės ūkio sektorius dėl Rusijos invazijos patyrė didžiulių nuostolių užblokavus daugelį Juodosios jūros eksporto kelių bei po to, kai dėl karo veiksmų žemės ūkio paskirties plotai tapo nebetinkami naudoti.

Nauji protestai – dar vienas smūgis Ukrainos ir jos sąjungininkės Lenkijos, kuriai vos prieš kelias savaites pavyko numalšinti panašią du mėnesius trukusią Lenkijos sunkvežimių vairuotojų blokadą, santykiams.

Praėjusiais metais, kai Lenkija vienašališkai uždraudė grūdų importą iš Ukrainos, tarp šalių kilo nesutarimų dėl grūdų.

Ukrainos pasieniečiai antradienį pranešė, kad naujausia protestų banga sutrikdė krovininių transporto priemonių eismą penkiuose sienos perėjimo punktuose.

„Nuo šio ryto visuose kontrolės punktuose stovi apie 1 tūkst. 250 sunkvežimių“, – naujienų agentūrai „Interfax-Ukraina“ sakė Ukrainos pasienio apsaugos tarnybos atstovas spaudai.

„Nuoširdžiai atsiprašau už aukų ir jų šeimų skausmą, netektis ir kančias“, – sakė jis prasidedant dvi dienas truksiančiam liudijimui.

„Suprantu [...] šeimų jausmus“, – sakė jis.

Buvęs ministras pirmininkas, kuris sulaukė griežtos buvusių padėjėjų kritikos dėl numanomo neryžtingumo ir mokslinio nusimanymo trūkumo pandemijos metu, pripažino, kad neabejotinai buvo padaryta klaidų.

B. Johnsonas pernai buvo priverstas atsistatydinti dėl vakarėlių Dauningo gatvėje, rengtų per pandemiją, pažeidžiant dėl COVID-19 įvestus suvaržymus.

59 metų B. Johnsono liudijimą trumpam buvo nutraukęs incidentas, kai iš patalpos teko išlydėti protestuotoją, atsisakiusį sėstis per atsiprašymą.

„Neišvengiamai kažką padarėme blogai“, – sakė B. Johnsonas, bet pridūrė, kad vyriausybė stengėsi kaip įmanydama ir kad jis prisiima asmeninę atsakomybę už priimtus sprendimus.

B. Johnsonas į posėdį atvyko maždaug trimis valandomis anksčiau. Kai kas komentavo, kad taip jis norėjo išvengti COVID-19 aukų giminaičių, vėliau ryte susirinkusių lauke.

Iki 2021 metų liepos vidurio Jungtinėje Karalystėje nuo COVID-19 mirė beveik 130 tūkst. žmonių. JK rodiklis vienam gyventojui buvo tarp didžiausių Vakarų valstybėse.

B. Johnsonas tvirtins, kad jo priimti sprendimai galiausiai išgelbėjo šimtus tūkstančių gyvybių, rašė laikraštis „The Times“, cituodamas ilgą rašytinį pareiškimą. Visas pareiškimas turėtų būti paskelbtas vėliau trečiadienį.

Praėjusią savaitę per Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą įvykęs incidentas sukrėtė Kanadą, privertė atsistatydinti parlamento pirmininką ir sukėlė diplomatinę sumaištį.

„Norėčiau be išlygų atsiprašyti už tai, kas įvyko penktadienį, prezidento V. Zelenskio ir Ukrainos delegacijos už padėtį, į kurią jie pateko, visų mūsų, kurie ten dalyvavome“, – įstatymų leidėjams sakė premjeras.

„Nesąmoningai pripažinti šį asmenį buvo baisi klaida ir nuo nacių režimo rankos skaudžiai nukentėjusių žmonių atminimo paniekinimas“, – pridūrė J. Trudeau.

Kalbėdamas parlamente premjeras turėjo omenyje praėjusios savaitės nutikimą, kuris sukėlė sumaištį per V. Zelenskio vizitą Kanadoje.

V. Zelenskis lankėsi Kanadoje, siekdamas sutelkti Vakarų šalių paramą Ukrainos kovai su Rusijos invazija.

Penktadienį Kanados parlamento pirmininkas Anthony Rota (Entonis Rota) pagerbė 98 metų ukrainiečių imigrantą Jaroslavą Hunką, kuris esą kovojo už Ukrainos nepriklausomybę.

Po to paaiškėjo, kad J. Hunka tarnavo su naciais susijusiame kariniame dalinyje.

Anksčiau trečiadienį J. Trudeau sakė, kad ši klaida yra didžiulė gėda parlamentui ir pačiai Kanadai. Jis taip pat atsiprašė Kanados visuomenės ir viso pasaulio žydų.

Nepaprastai neramu, kad Rusija ir jos rėmėjai šią šiurkščią klaidą politizuoja, siekdami skleisti melagingą propagandą apie tai, už ką kovoja Ukraina.

„Tai buvo siaubingas milijonų žmonių, žuvusių per Holokaustą, atminimo pažeidimas“, – sakė premjeras.

Atsistatydindamas A. Rota sakė, kad apgailestauja dėl padarytos klaidos, kuri sukėlė skausmo Kanados ir kitų šalių žydams.

Kanados vyriausybė patyrė itin didelį spaudimą dėl šio įvykio, kurį opozicijos lyderis konservatorius Pierre'as Poilievre'as (Pjeras Pualievras) pavadino didžiausia diplomatine gėda šalies istorijoje.

Parlamento pirmininkui pasakius, kad J. Hunka yra Antrojo pasaulinio karo veteranas, kovojęs su rusais už Ukrainos nepriklausomybę, „Ukrainos didvyris ir Kanados didvyris“, parlamento nariai J. Hunkai plojo atsistoję.

Ne pelno organizacija „Friends of Simon Wiesenthal Center“ (FSWC) nurodė, kad J. Hunka tarnavo nacių kariniame dalinyje – 14-ojoje SS grenadierių divizijoje, kurios Antrojo pasaulinio karo metais įvykdyti nusikaltimai žmonijai yra išsamiai dokumentuoti.

Žydų teisių grupė šį incidentą pavadino šokiruojančiu ir keliančiu didelį susirūpinimą.

Rusija greitai sureagavo į incidentą ir pareiškė, kad Kanada dabar privalo patraukti J. Hunką atsakomybėn.

Jau daugelį metų Maskva vaizduoja žydo Volodymyro Zelenskio vadovaujamą Ukrainos valdžią kaip neonacistinę ir šį naratyvą aktyviai naudoja valstybės kontroliuojamoje žiniasklaidoje, kad pateisintų invaziją į Ukrainą.

Rusijos ambasadorius Kanadoje Olegas Stepanovas pasmerkė šį incidentą ir paragino Kanados premjerą atsiprašyti Maskvos už karo nusikaltimus, kuriuos įvykdė J. Hunka ir jo divizija.

Kanadoje gyvena antra pagal dydį ukrainiečių diaspora pasaulyje po Rusijos.

J. Trudeau sakė, kad Kanada labai apgailestauja dėl situacijos, kurioje atsidūrė V. Zelenskis ir Ukrainos delegacija. Jis pareiškė, kad Otava taip pat atsiprašė Kyjivo.

„Nepaprastai neramu, kad Rusija ir jos rėmėjai šią šiurkščią klaidą politizuoja, siekdami skleisti melagingą propagandą apie tai, už ką kovoja Ukraina“, – nurodė premjeras. 

Pareiškime socialiniame tinkle „Twitter“ A. Ghani nurodė, kad išvyko raginamas rūmų apsaugos darbuotojų, kad išvengtų kruvinų susirėmimų gatvėse, ir dar kartą paneigė pavogęs milijonus iš valstybės iždo.

Buvęs bendrovės vadovas Liu Jianas (Liu Dzianas) ir keli kiti darbuotojai buvo nušalinti nuo pareigų, kol bus atliekamas vidaus tyrimas, sakoma praėjusią savaitę JAV vertybinių popierių ir biržų komisijai (SEC) pateiktame pareiškime.

„Bendrovė pasilieka teisę imtis teisinių priemonių prieš įtariamus asmenis ir neketina jų ginti ar būti atlaidi“, – sakoma „Luckin Coffee“ pranešime, kuris sekmadienį buvo paskelbtas „Weibo“ – „Twitter“ analoge Kinijoje.

„Luckin Coffee“ pridūrė, kad tinklo kavinės dirbs kaip įprasta ir prisipažino besitikinti savo klientų palaikymo.

Bendrovė savo pareiškime nurodė, kad pateikė neteisingus duomenis apie 732 mln. JAV dolerių neva siekusius pardavimus praėjusių metų antrą–ketvirtą ketvirčius, padidindama juos beveik per pusę.

„Luckin Coffee“ dar nepaskelbė savo ketvirtojo ketvirčio rezultatų.

Po ketvirtadienį atskleistos informacijos, NASDAQ indekse kotiruojamos įmonės akcijos smuko daugiau kaip 70 procentų.

Kinijos kavinių tinklas, įkurtas 2017 metais, 2019 metų gegužę įspūdingai debiutavo Volstryte, per viešą akcijų platinimą (IPO) pritraukdamas 561 mln. JAV dolerių. Pirminės prekybos metu akcijos pabrango daugiau kaip 50 procentų.

Kavinių startuolio tikslas buvo nukonkuruoti „Starbucks“ Kinijoje vykdant agresyvią plėtros strategiją, pritraukiant klientus programėlėmis grindžiamu pirkimo modeliu, kuriame pirmenybė teikiama produktų išsinešimui ir pristatymo galimybėms bei gausiems mobiliesiems kuponams.

Iki 2019 metų pabaigos kavinių tinklas, kurio būstinė įsikūrusi Siamene, buvo atidaręs 4,5 tūkst kavinių žemyninėje Kinijoje ir pagal šį skaičių jau pralenkė 4,3 tūkst. kavinių turintį „Starbucks“ tinklą, o investuotojai ėmė kalbėti apie bendrovės galimybes tapti pasauline.

„Atsiprašome už visas skriaudas, kurias padarė Bažnyčia. Visų krikščionių vardu atsiprašome už visų formų skriaudas, kurias padarėme. Apgailestaujame, kad Bažnyčios nariai pažeidė ištikimybės Dievo įsakymams priesaiką“, – sakoma Vyskupų konferencijos pareiškime, kuris buvo perskaitytas parapijose visoje šalyje.

Pareiškime pripažįstama, kad Bažnyčios nariai prisidėjo prie genocido planavimo, padėjo jį vykdyti ir jį vykdė. Genocido metu hutų etninės grupės ekstremistai išžudė daugiau kaip 800 tūkst. etninių tutsių ir nuosaikių hutų.

Po genocido, kurį išprovokavo tuometinio prezidento huto Juvenalio Habyarimanos (Žiuvenalio Habjarimanos) žūtis per lėktuvo katastrofą, Ruandos Bažnyčia priešinosi vyriausybės ir išgyvenusiųjų grupių pastangoms, kad būtų pripažintas jos bendrininkavimas vykdant masines žudynes. Bažnyčia tvirtindavo, kad nusikaltimus įvykdę jos pareigūnai veikė individualiai.

Daug aukų žuvo kunigų, kitų dvasininkų ir vienuolių moterų rankose, tvirtina kai kurie išgyvenusieji. Ruandos vyriausybė sako, kad daug žmonių žuvo bažnyčiose, kuriose ieškojo prieglobsčio.

Vyskupų sekmadienio pareiškimas yra laikomas pozityviu žingsniu Ruandai siekiant susitaikymo.

„Atleiskite mums už neapykantos nusikaltimą šalyje tokiu mastu, taip pat kad buvo nekenčiami mūsų kolegos dėl savo etninės tapatybės. Neparodėme, kad esame viena šeima, žudėme vieni kitus“, – sakoma pareiškime.

Jis buvo paskelbtas tą pačią dieną, kai baigėsi popiežiaus Pranciškaus paskelbti Gailestingumo jubiliejaus metai, kurių tikslas buvo skatinti susitaikymą ir atlaidumą Katalikų Bažnyčioje ir pasaulyje, sakė Ruandos Katalikų Bažnyčios atstovas vyskupas Phillipe'as Rukamba (Filipas Rukamba).

Ruandos genocidą tyrinėjantis Tomas Ndahiro (Tomas Ndahiras) išreiškė viltį, kad Bažnyčios pareiškimas prisidės prie Ruandos gyventojų vienybės.

„Taip pat labai džiaugiuosi sužinojęs, jog savo pareiškime vyskupai atsiprašo už tai, kad negalėjo užkirsti kelio genocidui“, – sakė jis.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) pirmadienį viešai atsiprašė dėl savo pasisakymo rinkimų išvakarėse, kad šalies arabai „būriais“ plūsta balsuoti, kurį daugelis pasmerkė, įskaitant Jungtines Valstijas.

„Žinau, kad mano pareiškimai praeitą savaitę įžeidė kai kuriuose Izraelio piliečius ir Izraelio arabų bendruomenės narius. Niekada neketinau to padaryti. Dėl to atsiprašau“, – premjeras sakė per susitikimą su izraeliečiais arabais, kurį transliavo televizija.

„Laikau visus Izraelio piliečius partneriais kurias klestinčią ir saugią Izraelio valstybę visiems izraeliečiams“, – pabrėžė jis.

B.Netanyahu prieš praeitą antradienį vykusius rinkimus paskutinę minutę paragino savo šalininkus eiti balsuoti, kad atsvertų didelį izraeliečių arabų rinkėjų aktyvumą.

„Dešiniųjų valdymas pavojuje. Arabų rinkėjai skelbia, kad ketina būriais eiti į balsavietes!“ – jis sakė socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame vaizdo pranešime.

„Eikit į balsavimo apylinkes! Balsuokit už „Likud“!“, – pridūrė premjeras, turėdamas omenyje savo dešiniąją partiją.

Premjero atsiprašymas atrodo kaip mėginimas sušvelninti susipriešinimą ir nutildyti kritiką Izraelyje bei Jungtinėse Valstijose. Savo šalyje B.Netanyahu buvo kaltinamas rasizmu, ypač arabų mažumos narių.

Tačiau JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) personalo vadovas Denisas McDonough (Denisas Makdona) atmetė B.Netanyahu pastangas atsiriboti nuo savo komentarų, pirmadienį sakydamas vienai Izraelio interesų lobistų grupei, kad Vašingtonas negali žiūrėti pro pirštus į tai, ką B.Netanyahu kalbėjo savo perrinkimo išvakarėse.

Neseniai įkurtas keturių arabiškų partijų aljansas, pasivadinęs Jungtiniu sąrašu, kovo 17 dieną vykusiuose rinkimuose iškovojo precedento neturinčių laimėjimų ir surinko pakankamai balsų, kad taptų trečia didžiausia partija Izraelio parlamente.

Izraelio pilietybę turintys arabai sudaro iki 20 proc. šalies gyventojų. Izraelio įstatymai numato visų piliečių lygybę, bet daugelis arabų jau seniai skundžiasi diskriminacija – daugiausiai darbo ir gyvenamojo būsto rinkose.

Jungtinio sąrašo vadovas Aymanas Odeh (Aimanas Odė) sakė televizijai „Channel 2“, kad B.Netanyahu atsiprašymas nebuvo priimtas.

„Tai nėra tikras atsiprašymas, – pabrėžė A.Odeh. – Jis kurstė prieš piliečius, kurie naudojosi savo esmine teise balsuoti renkant Knesetą.“

Ultradešiniųjų pažiūrų Norvegijos ektremistas Andersas Behringas Breivikas (Andersas Bėringas Breivikas), kuris iki šiol nedemonstravo jokios atgailos dėl 77 žmonių nužudymo 2011 metais, per pasimatymą su savo motina prieš jai mirštant nuo vėžio anksčiau šiais metais, apkabino ją ir atsiprašė, kad sugriovė jos gyvenimą, sakoma naujoje biografijoje.

Ketvirtadienį išleistoje žurnalistės Marit Christensen knygoje „Motina“ (Moren), pagrįsta daug valandų trukusiais pokalbiais su Wenche Behring Breivik (Venche Bėring Breivik), sakoma, kad ji pavadino save liūdniausia pasaulyje motina, kuri savo sūnų ir myli, ir jo nekenčia.

Motina teigė nieko nežinojusi, kad jos sūnus planuoja atakas, įvykdytas 2011-ųjų liepos 22 dieną. Ji prisiminė, kaip pagamino jam spagečių, kurie aušo, bergždžiai laukė jo sugrįžtančio, žiūrėdama naujienų pranešimus apie nežinomo užpuoliko sprogdinimus bei šaudymus.

Moteris apsipylė ašaromis, kai policija tą vakarą atvyko į jos namus ir pranešė, kad jos sūnus kaltas dėl žudynių – aštuonių žmonių gyvybes nusinešusio sprogdinimo Osle ir šaudymų netoliese esančioje saloje, kur buvo nužudyti 69 žmonės, daugiausiai paaugliai.

Prieš islamo „įsigalėjimą“ Europoje ir multikultūralizmą griežtai pasisakantis fanatiškų pažiūrų A.B.Breivikas, kuriam dabar 34 metais, atlieka laisvės atėmimo bausmę griežčiausio režimo Norvegijos kalėjime už atakas prieš Darbo partijos vadovaujamą vyriausybę ir jos jaunimo organizaciją.

Wenche Breivik kelios dienos prieš savo mirtį šių metų kovą buvo nuvežta greitosios pagalbos automobiliu susitikti su savo kalinamu sūnumi.

Per ankstesnius pasimatymus jiedu būdavo atskirti stiklinės pertvaros, tačiau šį kartą Andersui buvo leista išeiti. Kaip rašoma naujoje knygoje, jis apkabino motiną rankomis, ant kurių tebebuvo uždėti antrankiai, ir sušnibždėjo: „Atsiprašau, kad sugrioviau tau gyvenimą.“

Tačiau A.B.Breivikas nerodė jokios užuojautos savo aukoms, o teisme pareiškė, kad pakartotų savo išpuolius, jeigu turėtų galimybę.

Jo tėvas, buvęs Norvegijos diplomatas, po minėtų žudynių sakė, jog būtų geriau, kad Andersas niekada nebūtų gimęs.

„Aš jo nekenčiu“, – Wenche Breivik sakė apie savo sūnų, kelias dienas praleidusio psichiatrijos ligoninėje, kur atsidūrė dėl žudynių sukelto sukrėtimo. Vėliau motina sakė, kad jaučiasi kalta ir bijanti, jog gali būti nužudyta kerštaujančiųjų.

„Niekada negalima liautis mylėjus savo vaiko ... Tokia prigimtis“, – M.Christensen komentavo Wenche Breivik prieštaringas emocijas.

Prieš pat savo mirtį Wenche Breivik nutraukė savo bendradarbiavimą su M.Christensen, sakydama, kad nenori, jog ta knyga būtų išleista. Tačiau leidykla „Aschehoug“ nepaisė jos valios, argumentuodama, kad ši biografija yra svarbi visuomenei.