„Sveiki visi. Noriu atsiprašyti savo draugų ir gerbėjų iš Ukrainos, kurie teisėtai įsižeidė ir buvo įskaudinti dėl mano neapdairaus įrašo, kur dėkojau Rusijos gerbėjams už džemperį, kurį jie man pagamino su mano logotipu ir Rusijos vėliava.

Aš nuoširdžiai gailiuosi, kad buvau tokia nejautri tokiu metu. Tai buvo didelė klaida. Labai atsiprašau. Noriu pabrėžti, kad myliu ir palaikau Ukrainą ir visada palaikysiu“, – socialiniame tinkle kalbėjo LP.

Instagramo stop kadras. 

Primename, kad LP socialiniuose tinkluose vėlų pirmadienio vakarą pasidalijo vaizdo įrašais, kuriuose ji matoma pasipuošusi džemperiu su Rusijos vėliavos spalvomis papuoštu laivu ir užrašu „LP Russia Official“. Atlikėja džiaugėsi Rusijoje turinti didelį gerbėjų būrį, tad šis džemperis – jų dovana.

Viename atlikėjos pasidalintame vaizdo įraše matyti ir prie dovanos gautas atvirukas.

„Tai džemperis, kurį užsakiau tau kaip mūsų gerbėjų klubo dovaną už 2020 metų turą, kuris niekada neįvyko. Kas galėjo pagalvoti... Gyvenimas jau nebėra toks pats, bet, laimei, meilė gyvuoja ilgiau. Šis džemperis negali gulėti sandėlyje amžinai. Manau, kad jau atėjo laikas tau jį turėti. Tegul jis apsupa tave šiluma, leidžia tau jaustis jaukiai, ypač, kai oras prastas“, – rašoma atviruke, kurį pasirašė gerbėja Olga.

Į akis krenta atviruko pasirašymo data – vasario 24-ąją, kai buvo minimos antrosios Rusijos įsiveržimo į Ukrainą metines.

Pirmadienį dainininkė pasidalijo nauju vaizdo įrašu iš Kopenhagos, kuriame pasakojo, jog myli gerbėjus visame pasaulyje, tad nekantrauja surengti pasirodymą Baltijos šalyse. Ankstesnius vaizdo įrašus ir nuotraukas, kuriose džiaugiasi gerbėjų iš Rusijos dovana, dainininkė iš socialinių tinklų ištrynė.

„Aš taip didžiuojuosi ir esu dėkinga savo gerbėjams visame pasaulyje. Žinau, kad Baltijos šalyse yra daug ukrainiečių pabėgėlių ir noriu, kad mano ukrainiečiai gerbėjai žinotų, kaip stipriai juos palaikau, visuomet palaikiau ir myliu jus“, – kalbėjo atlikėja.

„Kalanta ten – ne prie ko. Reikia suprasti humorą. Ten yra bajeris. Nenaudokite Kalantos vardo kaip bajerio – tą ten sakau. O Oželytė perskaitė ir nesuprato – Dieve mano, saugok senyvas moteris nuo interneto ir to, kaip jos supranta humorą“, – vakar portalui kauno.diena,lt sakė atlikėjas.

Šiandien LNK.lt skelbia, kad šeštadienį  Vaidas Baumila sureagavo į kilusį skandalą ir tvirtino suprantantis, kad turėtų aiškiau komunikuoti humorą.

Kartu jis atsiprašė visų, kuriuos įžeidė jo įrašas socialinėje platformoje „Threads“.

V. Baumilai leidus, dalijamės jo įrašu su LNK.lt skaitytojais, rašo LNK.lt.

„Dėl vakar išėjusios informacijos apie Romo Kalantos atminimo suteršimą.

Visų pirma noriu atsiprašyti, ką įskaudino įrašas „Threads“ platformoje.

Antra, noriu aiškiai ir tvirtai pasakyti, kad esu nepaprastai nuolankus Lietuvos patriotas, niekada neatsisakantis dalyvauti Lietuvos kariuomenės, Lietuvos laisvės minėjimų, ir kitokio pobūdžio Lietuvos vardą ir Lietuvos didvyrius mininčiuose bei garbinančiuose, pagerbiančiuose renginiuose.

Turiu pripažinti, kad nors ir norėjau „Threads“ platformoje vartotojams pasakyti, kad Romo Kalantos pavardės naudojimas metaforoje „susideginti“ yra netinkamas, mano parinkti žodžiai kažkam galėjo sukelti absoliučiai atvirkščią neigiamą atoveiksmį.

Suprantu, kad turėčiau aiškiau komunikuoti humorą net ir tokiose platformose, kur kandumas ir aštrus sarkazmas, ar kitokio pobūdžio juodas humoras yra esminis kriterijus.

Turiu jausti didesnę atsakomybę ir stengsiuosi ateity tą daryti.

Nepažadu, kad visad būsiu taiklus ir tobulas, nes Dievaži net ir natos dainuojant slysta pro šalį kartais (o gal ir ne kartais), bet pažadu mokytis.

Linkėjimai visiems ir geriausių Naujųjų“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė V. Baumila.

Šešiais balsais buvo patvirtinta Liberalų sąjūdžio atstovo Andriaus Bagdono parengta išvada, kad Seimo nariai A. Širinskienė, Dainius Kepenis ir Remigijus Žemaitaitis nesilaikė Valstybės politikų elgesio kodekso, kai feisbuko įrašuose paskleidė „nepragrįstus ir visuomenę klaidinančius teiginius apie O. Šurajevo einamas pareigas“.

Taip pat šiems parlamentarams siūloma savo pasisakymuose remtis patikrintais faktais ir atsiprašyti premjerės bei jos patarėjų dėl „viešai paskelbtų visuomenę klaidinančių teiginių“.

Už „valstietės“ Guodos Burokienės parengtą išvadą, kuria buvo siūloma konstatuoti, kad pažeidimas nenustatytas, balsavo trys komisijos nariai.

A. Bagdonas sako, kad O. Šurajevui dėl jo elgesio Seime skirta ir administracinė nuobauda, todėl bet kurio politiko paminėjimas šiame kontekste jį pažemintų.

„O. Šurajevo elgesį vertino policija, jam skirta administracinė nuobauda, ir bet kurio Seimo nario susiejimas su tą dieną ne visiškai tinkamai besielgiančiu asmeniu nesuderinamas su politiko elgesio normomis“, – BNS sakė A. Bagdonas.

Seimo EPK posėdyje dalyvavusi A. Širinskienė teigė, kad ji nepripažįsta sakiusi netiesą, nes O. Šurajevą premjerės patarėju pavadino bendrine prasme, o ne įvardijo kaip einantį pareigas Vyriausybėje.

Aš tikrai nepripažįstu, kad sakiau netiesą, lietuvių kalbos žodyne yra nurodyta, kad šis žodis gali būti naudojamas bendrine prasme.

„Aš tikrai nepripažįstu, kad sakiau netiesą, lietuvių kalbos žodyne yra nurodyta, kad šis žodis gali būti naudojamas bendrine prasme, pvz., „Pyktis – blogas patarėjas“, ta bendrine prasme iš tikrųjų aš ir naudojau juokaudama. Aš tikrai juokaudama nemaniau, dar pačiai pasakius premjerei, kad ji gauna (O. Šurajevo – BNS) patarimus, kad galima staiga sugalvoti, kad patarėjas yra oficiali pareigybė“, – sakė A. Širinskienė.

Ji taip pat sakė, kad ir leidinys „Ūkininko patarėjas“ nei yra įdarbintas valstybės tarnyboje, nei susijęs darbo sutartimi su kiekvienu ūkininku. Parlamentarė teigė nematanti savo elgesyje nieko, dėl ko turėtų atsiprašyti.

Konservatorius Sergejus Jovaiša teigė, kad kiekvienam gali išsprūsti frazė, kuri kitam žmogui gali nepatikti, o šiuo atveju A. Širinskienės pasisakyme buvo „tarsi pagiežingas prielipas pridėtas“. Jis sakė, kad ir krepšininkui Arvydui Saboniui teko sovietmečiu Kremliuje gerti šampaną, bet jis tikrai nenorėtų dėl to būti pavadintas „L. Brežnevo sugėrovu“.

Socialdemokratė Dovilė Šakalienė sakė negalinti balsuoti nei už vieną išvadą, nes jos atrodo netinkamos, ir teigė, kad parlamentarai nuklysta į per daug detaliu bandydami nustatyti ribą, kiek Seimo narys gali juokauti.

Daug atgarsių sulaukęs humoristo O. Šurajevo apsilankymas Seime vyko kovo viduryje, ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei atsakant į Seimo narių klausimus dėl per Vilniaus knygų mugę pašalintos Sveikatos teisės instituto COVID-19 pandemijos valdymą kritikuojančios knygos reklaminės instaliacijos. Ji pašalinta, kai į „Litexpo“ vadovybę dėl šios instaliacijos bei knygos kreipėsi O. Šurajevas.

Po A. Armonaitės kalbos visuomenininkas O. Šurajevas Seime filmavo kai kuriuos parlamentarus, uždavinėjo jiems klausimus ir komentavo jų veiksmus ar žodžius, atsistojęs šalia žurnalistų filmuojamo Petro Gražulio laikė telefoną su LGBTQ+ vėliava, bandė perduoti šokoladą parlamentarei A. Širinskienei.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija dėl šio incidento vertino ir A. Armonaitės elgesį. Etikos sargai konstatavo, kad Laisvės partijos lyderė pažeidė Seimo vidaus taisykles, išrašydama O. Šurajevui vienkartinį leidimą patekti į parlamentą, bet jo nelydėdama Seimo rūmuose.

A. Armonaitė teigė teigė, kad visuomenininkas su ja nederino savo veiksmų parlamente, o už juos yra atsakingas pats.

Po šio incidento humoristui neterminuotai apribota galimybė patekti į Seimą.

Vilniaus policija savo ruožtu pripažino O. Šurajevą Seime pažeidus viešąją tvarką, įžeidinėjus kai kuriuos politikus. Administracinio nusižengimo protokolu nukentėjusiaisiais įvardyti Seimo nariai Aidas Gedvilas, Mindaugas Puidokas, R. Žemaitaitis, D. Kepenis, A. Širinskienė, Petras Gražulis.

„Birželio 25 d. vakarą savo feisbuko paskyroje pasidalinau įvykiu, kai Šiaulių autobusų stotyje, man kartu su sūnumi pasitinkant iš Vilniaus atvykusius giminaičius, mano autistiško paauglio vairuotojas paklausė: „Ar tau viskas gerai su galva?“

Nutariau pasitikslinti – galbūt mums pasigirdo? Sūnus tiesiog priėjo pasisveikinti, pamojavo dėdei ranka – mat visi autobusų vairuotojai ir patys autobusai jam kelia susižavėjimą, dėl to ir važiavau kartu su sūnumi stotin. Paauglys nedarė nieko neleistino. Autobusas buvo sustojęs, keleiviai išlipę, kažkam vairuotojas atidavė paskutinį bagažą.

Sureagavau, nes esu įsitikinusi, kad žmogus, kurio kasdienis darbas yra susijęs su pačių įvairiausių poreikių keleivių vežimu ir bendravimu, tokiomis replikomis svaidytis negali – net tada, kai šalia esantis žmogus galbūt elgiasi neįprastai“, – pasakojo autistiško paauglio mama Kristina.

Po šios situacijos paviešinimo feisbuke moteris sulaukė daug ir labai įvairių reakcijų. Pasak jos, tai tik dar kartą patvirtina temos aktualumą.

„Pati istorija ir netgi komentarai man dar kartą parodo, kiek daug pamokų mes, kaip visuomenė, dar turime išmokti. Viena tų pamokų – suprasti ir priimti, kad žmonės gali būti įvairūs ne tik savo išvaizda, išore, atvirai matoma negalia – įprasta išvaizda gali neatskleisti nematomų dalykų, taip vadinamos nematomos negalios, neuroįvairovės, kurią turintys taip pat neretai susiduria su aplinkinių nejautrumu ar stigmatizuojančiu elgesiu.

Išdrįskime griauti mitus, kad psichikos sveikatos sunkumų ar sutrikimų gali turėti „kažkas, tik ne mes“.

Kai pripažįstame, kad tokie įvykiai, replikos nebėra „nieko tokio“ – prasideda ne tik problemos viešinimas, bet ir atsiranda galimi jos sprendimai. Vienas jų – psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyva „Žvelk giliau“, – teigė Kristina.

Anot moters, „Busturo“ darbuotojams bus organizuojamas renginys, mažinantis psichikos sveikatos stigmą visuomenėje.

„Šiandien telefonu kalbėjomės su „Busturo“ darbuotoja – pasidalinome nuomonėmis apie tai, kas vyko, ir sutarėme, kad artimiausiu metu kartu planuosime renginį įmonės darbuotojams, kuriame psichikos sveikatos ambasadoriai, neuroįvairovei save priskiriantys asmenys arba jų artimieji pasidalins savo išgyventa patirtimi. „Nes teorija yra teorija – ji gerai, tačiau reikia kažko kito, to tikro, gyvo pavyzdžio“, – taip sakė žmogus, pirmąsyk išgirdęs apie šią iniciatyvą. Patvirtino faktą, kurį ir girdėjau per iniciatyvos mokymus – kad ne informuotumo didinimas, o būtent pokalbiai su išgyventą patirtį turinčiu žmogumi mažina psichikos sveikatos stigmą visuomenėje.

Kviečiu netylėti tada, kai skauda. Nesitaikstyti, kai mus užgauna. Kalbėkime ir kalbėkimės. Išdrįskime griauti mitus, kad psichikos sveikatos sunkumų ar sutrikimų gali turėti „kažkas, tik ne mes“.

„Žvelk giliau“ yra apie mane. Apie kasdienį gyvenimą, kuris ištinka. Ir apie viltį, kad mes galime tapti jautresni ir išmokti priimti kitoniškumą“, – teigė Kristina.     

„Busturas“ atsiprašo

Bendrovės „Busturas“ Plėtros ir marketingo skyriaus vadovė Raimonda Pelutienė teigė, kad ši situacija įmonei yra žinoma.

„Labai apgailestaujame dėl įvykio ir suvokiame, kad tokie įvykiai negali likti nepastebėti ir neturi būti toleruojami“, – teigė R. Pelutienė.

Anot jos, apie įvykį buvo kalbėtasi su abiem pusėmis – ir su vairuotoju, ir su mama.

Vairuotojas savo poelgiu nenorėjo nieko įžeisti ar įskaudinti ir nuoširdžiai atsiprašo, jei kažką savo ištartais žodžiais įskaudino.

„Norėdami viską išsiaiškinti susisiekėme su vairuotoju. Pasak jo, kadangi jau buvo vėlyvas vakaras ir žmonių aplinkui beveik nebebuvo, vairuotojas nesitikėjo, kad prie jo kažkas prieis. Netikėtai pribėgus vaikui buvo tokia automatinė reakcija, nes jis nesuprato, ką pribėgęs vaikas pasakė. Vairuotojas savo poelgiu nenorėjo nieko įžeisti ar įskaudinti ir nuoširdžiai atsiprašo, jei kažką savo ištartais žodžiais įskaudino. Pasak vairuotojo, nenorėdamas aštrinti situacijos, su vaiko mama į tolimesnę diskusiją nesileido ir toliau dirbo savo darbą.

Norime pabrėžti, kad minėtas vairuotojas neturi jokių drausminių nuobaudų ir yra gavęs ne vieną pagyrimą iš keleivių. Įmonėje dirbantys vairuotojai yra mokomi ir įpareigoti elgtis profesionaliai su visais keleiviais, įskaitant asmenis su specialiais poreikiais arba negalia. Šiandien su mumis susisiekė gerbiama Kristina. Pokalbio metu dar kartą nuoširdžiai atsiprašėme dėl susiklosčiusios situacijos, kuri, tikime, nepasikartos“, – teigė R. Pelutienė.

Ji patvirtino, kad bus surengtas „Busturo“ darbuotojų ir „Žvelk giliau“ atstovų susitikimas.

„Sutarėme dėl bendro „Busturo“ darbuotojų bei psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos „Žvelk giliau“ atstovų susitikimo, kurio metu visi pasidalinsime savo patirtimi, padiskutuosime. Esame tikri, kad tai bus abipusiai naudinga ir padės geriau suprasti bei įžvelgti tai, kas kartais nėra akivaizdžiai matoma“, – apibendrino „Busturo“ atstovė.

Kreipimosi projektą trečiadienį LSA suvažiavimo delegatams pasiūlė asociacijos valdyba, tačiau jam pasipriešino įvairų miestų ir rajonų merai.

„Aš turiu eiti ir atsiprašinėti dėl to, ko nesu padaręs? (...) Jeigu vienas žurnalistas ar dar kas nors pasakė, kad tu esi blogas, nereiškia, kad esi blogas. (...) Kodėl mes patys save lupame?“ – sakė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis taip pat teigė nematąs pagrindo atsiprašymams, nes jokių išmokų neėmė, į tarybos posėdžius vykdavo savo automobiliu, o už dalyvavimą posėdyje gaudavo nuo 23 iki 38 eurų.

Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, Panevėžio miesto meras Rytis Račkaukas siūlė, kad kiekviena savivaldybė apsvarstytų situaciją pas save ir pati nuspręstų, ar turi kreiptis į rinkėjus, ar ne.

Ž. Gedvilos/BNS nuotr.

„Atsiprašinėja tas, kas kažką padarė, o kai paėmei 00,00, nėra už ką atsiprašyti“, – teigė Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis.

Jis yra Lietuvos socialdemokratų partijos narys, ši partija šeštadienį per suvažiavimą atsiprašė Lietuvos žmonių „už savivaldoje susiklosčiusią neskaidraus lėšų panaudojimo praktiką“.

Finansų ministrės Gintarės Skaistės vyras, Vilniaus savivaldybės taryboje dirbantis konservatorius Audrius Skaistys, siūlė prašyti Vyriausybės atstovų apskrityse teisiškai įvertinti galiojančias lėšų mokėjimo tvarkas.

LSA valdyba siūlė suvažiavimo dalyviams priimti kreipimąsi į visuomenę ir atsiprašyti už savivaldybių tarybų narių veiklos apmokėjimo tvarkos keliamas abejones dėl skaidrumo, pareikšti, kad prisiima atsakomybę dėl to, kad neskaidri sistema gyvavo ne vienus metus ir nesiimta veiksmų ją pakeisti.

Kreipimosi projekte teigta, kad dabartinė ydinga apmokėjimo tvarka privalo būti keičiama iš esmės, siūlyta įstatyme įtvirtinti fiksuotą atlygį už savivaldybės tarybos nario darbą.

LSA prezidentu perrinktas Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius vėliau žurnalistams teigė manąs, kad tokio atsiprašymo reikėjo.

„Bendrai, manau, kad situacija yra bloga, bent tokia, kokia pasimatė iki šiol. Taupyti atsiprašymų, manau, šitoje vietoje nereikia. Manau, tai būtu garbinga, ir politikoje turi būti suprantamas atsiprašymo žanras. Tiesiog jis mūsų politinėje kultūroje dar retas“, – kalbėjo LSA vadovas.

Anot jo, kreipimosi priimti nepavyko, nes savivaldybėse labai skiriasi situacijos.

„Vietos politikai, matydami savo situaciją, savo savivaldybėje, ją įvertins patys. Jeigu yra dėl ko atsiprašyti – bus atsiprašyta, daugelis kolegų jau atsiprašė, dalis kolegų nemato tokio poreikio. Matyt, toks nuomonių skirtumas atsiranda dėl skirtingos savivaldybių situacijos“, – teigė M. Sinkevičius.

Diskusijos dėl savivaldos politikų elgesio su išmokomis prasidėjo visuomenininkui Andriui Tapinui pradėjus iniciatyvą „Skaidrinam“.

Jos metu skelbta, jog kai kurie savivaldos politikai maksimaliai panaudojo galimas sumas, nepaisant to, kad per koronaviruso pandemiją judėjimas ir kitokia veikla buvo smarkiai apriboti, pylėsi kurą mokėdami skirtingomis banko kortelėmis, skirtinguose miestuose beveik tuo pačiu metu, lėšas naudojo kitais abejonių sukėlusiais būdais.

Reaguodama į skelbiamus duomenis, dalyje savivaldybių teisėsauga pradėjo viešojo intereso gynimo arba ikiteisminius tyrimus. Tuo metu valdantieji konservatoriai siūlo surengti pirmalaikius Seimo rinkimus, argumentuodami tai siekiu perkrauti politinę sistemą, o iniciatyvai nesulaukus palaikymo žada atsistatydinti Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė.

Į iniciatyvos „Skaidrinam“ akiratį yra patekusi ir Jonavos rajono savivaldybė, jai vadovauja LSDP pirmininkės pirmasis pavaduotojas M. Sinkevičius. Jis penktadienį per spaudos konferenciją neigė piktnaudžiavęs tarybos nariams skiriamomis išmokomis, tačiau žadėjo grąžinti 4 tūkst. eurų grąžinti, nes vienu iš jo telefonų kurį laiką naudojosi žmona.

Ministrė taip pat sako, kad reikėtų tobulinti šių išlaidų reglamentavimą.

„Atsiprašau tų žmonių, kuriuos nuvylė susidariusi situacija ir jei tų klausimų žmonėms kyla, akivaizdu, tam tikrą teisinį reglamentavimą reikėtų tobulinti ir manau, Seimas pasirengęs tuos sprendimus taip pat padaryti“, – žurnalistams Seime sakė ministrė.

Jos teigimu, Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, kaip atsiskaitoma už kanceliarines išlaidas, nėra tobula, ją reikėtų taisyti, kad klausimų visuomenei būtų mažiau.

„Seimo nariai taip pat turi nemažai iniciatyvų kaip būtų galima aiškiau reglamentuoti savivaldybės tarybos narių išlaidas, manau, artimiausiu metu tas ir bus padaryta“, – teigė G. Skaistė.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje nagrinėjamos jos pačios, švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės ir kultūros ministro Simono Kairio išlaidos jiems dirbant Kauno miesto savivaldybės taryboje.

Trečiadienį paviešintose S. Kairio ataskaitose matyti, kad jam dirbant Kauno taryboje išlaidos siekė daugiau kaip 35 tūkst. eurų, o G. Skaistės – daugiau kaip 20 tūkst. eurų. S. Kairys taryboje dirbo šešerius su puse metų, G. Skaistė – ketverius metus.

Praėjusią savaitę visuomenininkas Andrius Tapinas viešino, kad J. Šiugždinienės išlaidos jai dirbant Kauno miesto savivaldybės tarybos nare 2019–2020 metais siekė 13,8 tūkst. eurų.

Teisėsauga atlieka tiek viešojo intereso gynimo, tiek ikiteisminius tyrimus dėl tarybos narių išlaidų dalyje savivaldybių.

„Šis neskoningas ir klaidinantis straipsnis niekada neturėjo pasirodyti. Jis niekaip neatitinka žurnalistikos standartų, kurių mes – ir mūsų skaitytojai – tikimės iš tokio leidėjo kaip „Funke“, – šeštadienį sakė „Funke“ žurnalų generalinė direktorė Bianca Pohlmann (Bjanka Polman).

B. Pohlmann nurodė, kad „Funke“ atleido žurnalo „Die Aktuelle“, kuriame pasirodė „interviu“, vyriausiąjį redaktorių, o grupė atsiprašė M. Schumacherio šeimos.

Šeimos atstovė spaudai Sabine Kehm (Sabinė Kem) jau ketvirtadienį elektroniniu paštu naujienų agentūrai AP pranešė, kad planuoja imtis teisinių veiksmų dėl „netikro dirbtinio intelekto interviu, kurį paskelbė Vokietijos leidinys „Die Aktuelle“.

Šis neskoningas ir klaidinantis straipsnis niekada neturėjo pasirodyti.

Praėjusį savaitgalį žurnalas viršelyje išspausdino 54 metų M. Schumacherio nuotrauką ir žodžius: „Michaelis Schumacheris, pirmasis interviu!“

Žurnalas taip pat rašė, kad „tai skamba apgaulingai tikroviškai“, o tariamas M. Schumacheriui priskiriamas citatas sukūrė dirbtinis intelektas. „Die Aktuelle“ yra vienas iš daugelio bulvarinių įžymybių žurnalų Vokietijoje.

2013 metais slidinėdamas Prancūzijos Alpėse per nelaimingą atsitikimą M. Schumacheris patyrė rimtą smegenų traumą.

Po to jis nebuvo matomas viešumoje ir apie jo būklę buvo pateikta nedaug informacijos.

Pranešama, kad M. Schumacheris turi atminties, judesių ir kalbos sutrikimų ir yra slaugomas namuose netoli Ženevos.

„Asmeninis gyvenimas yra asmeninis, kaip jis visada sakydavo“, – 2021 metais „Netflix“ dokumentiniame filme sakė Michaelio žmona Corinna Schumacher (Korina Šumacher).

„Michaelis visada mus saugojo, o dabar mes saugome Michaelį“, – pridūrė ji.

M. Schumacherio iškovoti septyni „Formulės 1“ čempionų titulai yra geriausias rezultatas po Lewiso Hamiltono (Liuiso Hamiltono). Vokietis iškovojo pergalę 91 „Grand Prix“ lenktynėse ir nusileidžia tik L. Hamiltonui, kuriam pavyko išplėšti 103 „Grand Prix“ pergales.

24-erių M. Schumacherio sūnus Mickas (Mikas) taip pat yra „Formulės 1“ lenktynininkas, šiuo metu jis yra „Mercedes“ pilotas bandytojas.

Kauno vienuolyno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje tarnaujantis kunigas R. Taučius rinkimų naktį socialiniuose tinkluose sukėlė audrą viešai parašęs, jog geriausias siūlymas – V. Matijošaitį sudeginti ant XIII amžiaus laužo.

„Nebuvo nei grasinimas. Aš daugiau mėgstantis pajuokauti, bet niekada nėra tokios minties grasinti žmogui, nes tikrai nedera. Bet tikrai, pasidavęs rinkimų rezultatų sukeltoms emocijoms, neapgalvotai pajuokavau“, – pasiteisinimus dėstė kunigas R. Taučius.

Pranciškonų vadovybė liepė kunigui viešai atsiprašyti.

„Man kaip kunigui, vienuoliui, apskritai tikinčiam žmogui taip elgtis nedera. Nuoširdžiai atsiprašau tiek mero, tiek tų, kuriuos mano komentaras papiktino ir nuliūdino. Esame nusidėjėliai, reikia atsiversti mums visiems“, – toks buvo kunigo atsiprašymas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pranciškonų vadovybė tokį pasisakymą vertina griežtai.

„Mes turime atspindėti tą mylinčią bažnytinę visuomenę, tad nesuvokiama net protu, kaip galima išreikšti būtent tokius žodžius“, – komentavo Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos ministras Evaldas Darulis.

Kunigas sako, kad per aštriai sureagavo į rinkimų rezultatus.

„Stebėdamas bendrai, kas vyksta politinėje situacijoje, kaip įvyko savivaldybės rinkimai, kaip formuojasi, grynai, va, taip kritiškai vertinau pačių rinkimų eigą“, – sakė kunigas R. Taučius.

Į kunigo komentarą sureagavo ir V. Matijošaitis.

Nei šiam kunigui, nei kitiems Bažnyčios tarnams nesu niekuo nusidėjęs.

 

„Nei šiam kunigui, nei kitiems bažnyčios tarnams nesu niekuo nusidėjęs. Per aštuonerius metus nemažai bažnyčių atnaujinta, įrengtas pastatų apšvietimas, kad jos būtų iš tolo matomos ir puoštų mūsų miestą tamsiu paros metu. Tikiuosi, kad šis jauno žmogaus leptelėjimas buvo netyčinis ir nieko blogo nelinkintis, o klysti – žmogiška. Nemėgstu politikuoti pats, todėl nuoširdžiai linkiu neužsiimti tuo ir dvasininkams“, – toks buvo Kauno mero V. Matijošaičio komentaras. 

„Dvasininkai politiniais klausimais galbūt net ir neturėtų kalbėti, nebent tarpusavyje. Bet taip viešai reikšti savo nuomonę, kuri galėtų turėti įtaką, ypač jei dar ta kalba yra agresyvi, manau, apskritai tai neatspindi mūsų kaip dvasininkų pašaukimo“, – kalbėjo E. Darulis.

Gyventojai į kunigo pasisakymą reaguoja skirtingai.

„Man nepatinka, nehumaniška, ypač kunigui“, – teigė kalbinta moteris.

„Visi turime teisę į laisvą nuomonę, bet jei ji yra grindžiama neapykanta, tada gal geriau susilaikyti nuo tokių žodžių“, – sakė kita pašnekovė.

„Manau, savo nuomonę kiekvienas gali pasakyti. Tik ne visiems ta nuomonė patinka“, – kalbėjo moteris.

„Be abejo, blogai vertinu. Nėra už ką jį deginti iš tikrųjų“, – savo nuomonės neslėpė vyras.

Kunigo komentaras apie mero sudeginimą užkliuvo ir teisėsaugai.

Feisbuko nuotr.

„Gauta informacija, jog policijos pareigūnai socialiniuose tinkluose pastebėjo, jų nuomone, nederamo pobūdžio informaciją, komentarą. Ir ši informacija buvo užfiksuota. Dabar tikslinamos įvykio aplinkybės“, – informavo Klaipėdos policijos atstovė Andromeda Grauslienė.

Keli Meksikos leidiniai paskelbė laišką, kurį, kaip pranešama, paskelbė Meksikos įlankos kartelis ir kuriame organizacija pareiškė, kad griežtai smerkia ir atsiprašo už pagrobimus ir žmogžudystes, įvykdytas be grupuotės vadovų leidimo.

Keturi amerikiečiai praėjusią savaitę baltu mikroautobusu įvažiavo į šiaurinę Meksiką, o pasienio mieste Matamorose juos apšaudė ir pagrobė ginkluoti asmenys.

Antradienį du iš jų buvo rasti negyvi, trečias – su šautinėmis žaizdomis, o dar vienas buvo nesužeistas. Per šaudymą taip pat žuvo meksikietis praeivis.

Meksikos valdžios institucijos teigė, kad pagrobimas įvyko ne todėl, kad į tuos amerikiečius tikslingai taikytasi, o dėl to, kad kažkas supainiota.

Meksikoje tie amerikiečiai lankėsi, nes vienas iš jų planavo pasidaryti kosmetinę operaciją, sakė vienas meksikiečių pareigūnas.

Kartu su laišku vietos žiniasklaida ketvirtadienį taip pat paskelbė nuotrauką, kurioje matyti, kad ranka rašytas raštelis padėtas šalia penkių vyrų, gulinčių veidais žemyn ir surištomis rankomis.

Meksikos pareigūnai nepatvirtino, ar šie vyrai buvo įtariamieji nužudymu ir pagrobimu ir ar jie buvo perduoti valdžios institucijoms.

Prokuratūra pranešė, kad suimtas vienas įtariamasis, kuris, jos teigimu, saugojo pagrobtus amerikiečius.

Du išgyvenusieji buvo grąžinti į Jungtines Valstijas per sausumos sienos perėją tarp Matamoroso ir Braunsvilio Teksaso valstijoje.

Valdžios institucijos pranešė, kad dviejų žuvusių amerikiečių kūnai buvo repatrijuoti ketvirtadienį.

R. T. Erdoganas, siekiantis dar vienos prezidento kadencijos po dviejų dešimtmečių valdžioje, sulaukė griežtos kritikos iš nukentėjusiųjų nuo žemės drebėjimo Adijamane, Turkijos pietryčiuose.

Per paskutinius 2018 metų rinkimus R. T. Erdoganas toje provincijoje lengvai įveikė savo pasaulietinės opozicijos varžovą.

„Dėl pražūtingo drebėjimo poveikio ir blogų oro sąlygų pirmosiomis dienomis negalėjome dirbti taip, kaip norėjome Adijamane. Atsiprašau už tai“, – sakė jis.

Per vasario 6 dienos žemės drebėjimą Turkijoje žuvo daugiau kaip 44 tūkst. žmonių, dar tūkstančiai – kaimyninėje Sirijoje.

Vasario 10 dieną naujienų agentūra AFP iš Adijamano pranešė apie vietinių gyventojų pasipiktinimą vyriausybe.

„Antrąją žemės drebėjimo dieną iki 14 val. (vietos, 13 val. Lietuvos laiku) nieko nemačiau, – tuo metu AFP teigė vietos gyventojas Mehmetas Yildirimas (Mechmetas Jildirimas). – Jokios vyriausybės, jokių valstybės pareigūnų, jokios policijos, jokių kareivių. Gėda! Palikote mus vienus.“

Katastrofa įvyko kaip tik tuo metu, kai R. T. Erdoganas ėmė įgauti pagreitį ir kelti savo populiarumo rodiklius nuo žemumų, pasiektų per praėjusiais metais įsiplieskusią sunkią ekonomikos krizę.

Netrukus po žemės drebėjimo R. T. Erdoganas pripažino buvus nelaimės padarinių suvaldymo trūkumų.