„Generolas majoras Aharonas Haliva, suderinęs su generalinio štabo viršininku, paprašė baigti eiti savo pareigas dėl jo kaip žvalgybos direktorato vadovo atsakomybės už spalio 7 dienos įvykius“, – sakoma kariuomenės pareiškime.

„Buvo nuspręsta, kad Aharonas Haliva baigs eiti savo pareigas ir pasitrauks iš IDF (kariuomenės), kai tik tvarkingai ir profesionaliai bus paskirtas jo įpėdinis“, – teigiama jame.

A. Haliva tapo pirmuoju aukšto rango Izraelio pareigūnu, atsistatydinusiu dėl „Hamas“ išpuolio, per kurį žuvo apie 1,2 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, o dar apie 250 pateko į nelaisvę, ir kuris sukėlė šešis mėnesius trunkantį karą su palestiniečių grupuote Gazos Ruože.

„Mano vadovaujamas žvalgybos direktoratas nesugebėjo atlikti mums patikėtos užduoties. Nuo to laiko nuolat galvoju apie tą juodą dieną, diena po dienos, naktis po nakties. Šį skausmą visada nešiosiuosi su savimi“, – savo atsistatydinimo laiške rašė A. Haliva.

Laiško tekstą paskelbė kariuomenė.

Netrukus po „Hamas“ išpuolio A. Haliva viešai pasakė, kad jam tenka kaltė dėl to, kad Izraelis nesugebėjo užkirsti kelio išpuoliui. Jo vadovaujama karinė žvalgyba turi teikti vyriausybei ir kariuomenei bendresnio pobūdžio žvalgybinius ir kasdienius įspėjimus.

Jo atsistatydinimas gali sudaryti prielaidas kitiems Izraelio aukščiausio rango saugumo vadovams prisiimti kaltę dėl to, kad nesugebėjo užkirsti kelio išpuoliui, ir atsistatydinti.

Tačiau atsistatydinimų laikas lieka neaiškus, nes Izraelis vis dar kariauja su „Hamas“ Gazos Ruože ir kovoja su Libano kovotojų grupuote „Hezbollah“ šiaurėje. Įtampa su Iranu taip pat išaugusi, abiem nesutaikomiems priešininkams apsikeitus kariniais smūgiais.

Nors dalis pareigūnų, įskaitant A. Halivą, pripažįsta kaltę dėl to, kad neužkirto kelio atakai, dalis kitų pareigūnų, pirmiausia – ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus), atsakomybės neprisiima.

Premjeras yra sakęs, kad atsakys į sunkius klausimus apie savo vaidmenį, bet tiesioginės atsakomybės nepripažįsta ir apie galimą atsistatydinimą neužsimena.

„Hamas“ ataka, surengta per vieną žydų šventę, Izraeliui ir jo išgirtoms saugumo struktūroms buvo visiškai netikėta. Izraeliečių pasitikėjimas savo kariuomene, kurią daugelis žydų laikė viena patikimiausių šalies institucijų, buvo pakirstas, o atsistatydinimai galėtų padėti jį iš dalies atkurti.

Spalio 7-osios ataka išprovokavo niokojamą karą Gazos Ruože, kur, vietos Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, jau žuvo daugiau kaip 34 tūkst. palestiniečių, daugiausia moterų ir vaikų.

Karas nusiaubė du didžiausius Gazos Ruožo miestus, o 80 proc. teritorijos gyventojų privertė palikti namus ir pasitraukti į kitas apsiausto anklavo dalis. Karas taip pat sukėlė humanitarinę katastrofą; perspėjama, kad netrukus Gazos Ruožą ištiks badas.

„Hamas“ ataka supurtė ir visą regioną. Smarkiai išaugo įtampa Izraelio okupuotame Vakarų Krante, taip pat miestuose pačiame Izraelyje.

„Esmė yra ne pačios premjerės I. Šimonytės darbo kultūra, o jos komandos, kuri paskutinę minutę pasiūlo sprendimų, kurie yra ne kaip siūlymai, o pavedimai. Ten jau diskusijų nėra. Viskas būtų gerai, jeigu būtų diskusijų. Aš galiu prisiimti atsakomybę už save, galiu prisiimti atsakomybę už sprendimus, kurie buvo priimti iki manęs, bet aš nenoriu, kad tektų prisiimti atsakomybę už sprendimus, kuriais pats netikiu“, – teigė G. Jakštas.

– Jau ne kartą taip pasisakėte. Ar už tai buvote kaip nors baudžiamas, kritikuojamas? 

– Nebuvau. Nesakau, kad bloga kultūra. Galbūt ji taip ir turi veikti, bet man nepriimtina, kad patarėjai ateina su pavedimais viską įgyvendinti, o galimybės diskutuoti nėra.

– Ar naujų pokyčių įvedimas reiškia, kad šis eksperimentas su bandomaisiais tarpiniais egzaminais nepavyko?

– Tai nėra toks didelis skirtumas nuo to, ką siūlėme pačioje pradžioje. Liepos mėnesį pirmas sprendimas buvo, kad tie, kurie laikys tarpinį egzaminą vienuoliktoje klasėje, dvyliktoje klasėje turės antrą galimybę ir bus automatiškai parinktas geresnis rezultatas. Viena iš esminių tarpinių patikrinimų problemų, kad tai vyksta ugdymo metu, kad sunkiai suderinama su tvarkaraščiu, todėl mokykloms kilo daug iššūkių. Tai siūlymas ir yra, kad gali vienuoliktoje klasėje išsilaikyti dalį, o jeigu rezultatas netenkina, tada dvyliktoje klasėje viską. Tas buvo siūloma ir anksčiau.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Premjerė pareiškė, kad jeigu jau padarėte viską, ką galėjote, tai galite išeiti. Ko, anot premjerės, jūs nepadarėte? Ir kaip vertinate tokią I. Šimonytės reakciją?

– Korektiška reakcija. Visko padaryti neįmanoma. Tokioje pozicijoje turbūt niekada nesibaigs darbai. Anksčiau ar vėliau turi įvykti ta pabaiga. Jeigu būčiau matęs, kad galiu sėkmingai dirbti, tai būtų galima spręsti problemą, bet kaip ir minėjau, man būtų sudėtinga dėl premjerės komandos. Kai tokios rizikos, kitos išeities nematau.

– Nemanote, kad dabar tiek pačią Vyriausybę, tiek ministeriją paliekate tokioje sudėtingoje situacijoje? 

– Yra pasiūlyti visi sprendimai. Dėl likusių tarpinių, tai praktika yra suformuota, yra padaryta papildoma užduočių peržiūra. Visa tai – sudėliota, paruošti visi reikalingi sprendimai. Nematau didelės problemos, kad kažkas kitas eitų šias pareigas. Visi girdėjom, kai bus išrištas mazgas dėl tarpinių egzaminų, mano atsakomybė bus reikalinga, aš manau, kad visi mazgai jau išrišti. 

Planų ateičiai neturiu.

– O ar teisinga visą atsakomybę prisiimti tik jums ir viceministrui? Dirbo ir ekspertai, ir Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), ir Vyriausybės vadovės komanda davė nurodymus. Jūsų išėjimas kaip ir nieko neišsprendžia.

– Iš viešosios erdvės matėme, kad išsprendžia. Ministerija ir NŠA yra atsakingos dėl įgyvendinimo nacionaliniu mastu. Atsakingi institucijų vadovai, tai aš ir prisiėmiau tą atsakomybę. Dėl NŠA, suprantame, kad ten nėra politikų, kurie galėtų prisiimti atsakomybę. Vyksta auditas ir tarnybinis patikrinimas, kuris įvertins, ar su procesais buvo padaryta klaidų, ar kažkurie darbuotojai nesilaikė nustatyto proceso. Aš jaučiuosi visiškai ramus, nesu priėmęs nė vieno sprendimo, kuriuo netikėjau. Yra sprendimų, kuriuos paveldėjau, aš tą suprantu, bet atsakomybės iš premjerės komandos nematau. Jeigu buvo kažkokie patarimai ir juos priėmiau, tai priėmiau tikėdamas jais. Tačiau gaudamas spaudimą, kad reikia priimti sprendimus, kuriais netikiu, atsistatydinau tą pačią dieną.

– Kokie jūsų planai ateičiai? Ką veiksite toliau?

– Planų ateičiai neturiu. Pagrindinis tikslas buvo sudėlioti planą švietimo sistemai. Išėjęs iš darbo galėsiu galvoti apie save.

Premjerės tyla

Įvykių siužetas – vertas politinio trilerio. Penktadienį tuoj po 16 val. žurnalistas Edmundas Jakilaitis feisbuke trumpai ir aiškiai išdėsto pokyčius Vyriausybėje: „Ačiū Arvydui Anušauskui. Pažiūrėsime, kaip seksis Laurynui Kasčiūnui.“

Porą valandų, kol viešojoje erdvėje įsisiūbuoja spėlionės, kas vyksta, – spengianti tyla oficialiuosiuose valdžios informaciniuose šaltiniuose, nors tai ne tas atvejis ir nelaikas tylėti. Kai karas pašonėje ir valdantieji konservatoriai nuolat kartoja apie Lietuvai gresiantį pavojų, o dar ir padidintas budrumas, nes šalyje agresorėje kaip tik šiomis dienomis vyksta prezidento pseudorinkimai, staigus ne kurio kito, o krašto apsaugos ministro pakeitimas gali reikšti velniai žino ką.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nė neketina raminti, kad padidinto pavojaus Lietuvos saugumui nekilo, dėl ko būtų reikėję žaibiškai persiorientuoti nuo taikos meto krašto apsaugos ministro prie labiau tinkamo naujoms aplinkybėms.

Pagaliau Vyriausybė po 18 val. patvirtina: taip, gautas A. Anušausko atsistatydinimo prašymas. Premjerė tai pakomentuosianti pirmadienį. Suprask, darbo valandos baigėsi, o šventą dieną dirbti – nuodėmė?

Prezidentūra paviešina, kad šeštadienį A. Anušauskas pasiprašė priėmimo pas Prezidentą.

Kai kas piktinasi A. Anušausku, kad šis ne laiku ir ne vietoje atsistatydino, nebent nutiko kas, ko dar nežinome. Be to, jis dar ir pažeidžia valstybėje galiojančią procedūrą: ministras pirmininkas turi atnešti prezidentui teikimą atleisti ministrą iš pareigų, o ne pats ministras turi eiti pas prezidentą prašytis būti atleidžiamas.

Antra vertus, jei premjerė, bent jau taip galima manyti, neinformavo Prezidento apie gautą ne kurio kito, o krašto apsaugos ministro atsistatydinimo pareiškimą, tai bent jau jis pats negali Prezidento, kaip vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado, kelioms dienoms palikti nežinioje.

Spėlionių maratonas tęsiasi visą penktadienio vakarą: premjerė ir A. Anušauskas tyli, į viešumą ištraukti Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai tik spėlioja, nors Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas LRT ištaria vėliau kartosimą leitmotyvą apie didesnio tempo šioje srityje būtinybę esant tokiai įtemptai geopolitinei situacijai.

Valdančiosios koalicijos partneriai prisipažįsta nieko nežinoję apie tokias permainas, opozicija piktinasi.

Susitikimas: I. Šimonytė aiškino, kad krašto apsaugos ministras keičiamas siekiant šioje srityje veikti maksimaliai efektyviai per maksimaliai trumpą laiką, o G. Nausėda ragino nekelti santa barbarų į viešumą ir pasakyti Lietuvos žmonėms, ar valdantieji pajėgūs toliau dirbti.  / L. Balandžio / BNS nuotr.

Įtarimai korupcija

Šeštadienio rytas dar labiau įkaitina politinę situaciją valstybėje. Pagaliau amą atgauna I. Šimonytė. Feisbuke ji pareiškia, kad Lietuvos saugumo labui krašto apsaugos srityje reikia padaryti „dar daugiau ir greičiau“, o iš krašto apsaugos ministro šiuo metu tikimasi „maksimalaus įsitraukimo“. Pagaliau ji nuramina visuomenę, kad ministro pasitraukimas nesusijęs su „kaip nors staiga pakitusia Lietuvos nacionalinio saugumo būkle, pasikeitusiomis grėsmėmis ar kokiomis nors neigiamomis žiniomis apie ministerijos veiklą“.

Dar priduria apgailestaujanti, kad „šios informacijos nutekėjimas sukėlė įvairių spekuliacijų, kurių galėjo ir nebūti ir dalis kurių yra tiesiog išsigalvojimai“.

Žinoma, ir tai konservatoriams garbės nedaro, bet jei Vyriausybė būtų tą informaciją paskelbusi laiku, o premjerė pakomentavusi, jos pačios žodžiais tariant, įvairių spekuliacijų būtų išvengta.

Po susitikimo su Prezidentu A. Anušauskas perskaitė iš anksto pasirengtą tekstą, kuriame atskleidė tris naujus aspektus. Pirma, ačiū Dievui, valstybėje nekilę kokių naujų saugumo pavojų. Antra, ne jis pats sumanė atsistatydinti tokiu netinkamu momentu, o premjerė pasiūlė jam susikeisti su Seimo komiteto pirmininku (nesunku atspėti, kurio) postais. Tokios rokiruotės jis atsisakė. Tačiau į klausimą, ar premjerė nori, kad jis atsistatydintų, gavęs teigiamą atsakymą ir pasiūlymą tai padaryti nuo kitos savaitės, nedelsė, nors jokių priekaištų iki tol dėl kokių nors neįgyvendintų Vyriausybės programos punktų jam ir nebuvo išsakyta.

Reikia tikėtis, kad naujo ministro skyrimas netaps dar vienu premjerės ir Prezidento galių pasimatavimu, o pats ministras bus geresnis nei pirmtakas.

Tačiau, trečia, sprogimo efektą sukėlė A. Anušausko tezės, kad jis kovoja su korupcija, bet tokie Seime ne visi: jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus, tačiau jos „rado atviras duris pas kitus politikus“, o su kai kuriais ypač grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais jam teko supažindinti ir teisėsaugą.

Sukonkretinti A. Anušauskas atsisakė. Tačiau į jo tezes sureagavusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pranešė šios Vyriausybės kadencijos metais nepradėjusi jokių tyrimų dėl galimai neskaidriai vykdytų viešųjų pirkimų Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) ir iš jos negavusi jokios informacijos apie bandymus papirkti ministerijos darbuotojus, organizuojančius viešuosius pirkimus, ar jiems daromą spaudimą.

STT tėra iš KAM gavusi vieną informacinio pobūdžio raštą apie Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nario liberalo Raimundo Lopatos pateiktus klausimus ministerijai dėl organizuojamų viešųjų pirkimų, jis yra vertinamas.

Pats R. Lopata neneigia KAM teiravęsis dėl antidroninių sistemų tiekimo Ukrainai, nes jam kilo įtarimų, ar čia viskas skaidru. Apie tai jis yra paskelbęs ir viešai.

Pagaliau pirmiausia iš Prezidento patarėjo, o paskui ir paties Prezidento lūpų šeštadienį tapo aišku, kad A. Anušausko atleidimui prieštarauta nebus. Tačiau, pasak Gitano Nausėdos, Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas – tik „vienas iš kandidatų“ jį pakeisti.

Papiktino ir opoziciją

Ir sugebėk taip lygioje vietoje valstybės mastu sukelti chaosą. Reikia tikėtis, kad naujo ministro skyrimas netaps dar vienu premjerės ir Prezidento galių pasimatavimu, o pats ministras bus geresnis nei pirmtakas.

Tačiau nevykusi krašto apsaugos ministro rotacija jau padarė didžiulę žalą. Lietuvos visuomenės, tarptautinių partnerių ir mūsų valstybės nedraugų akyse pademonstruota, kad valstybės saugumo paslaptis turintys saugoti asmenys nemoka laikyti liežuvio už dantų, sukeltos abejonės dėl milijardus kainuojančių pirkimų krašto apsaugai skaidrumo ir apskritai dėl mūsų valstybės valdančiųjų gebėjimo deramai bendradarbiauti priimant svarbius sprendimus.

Padariniai pasireiškė jau pirmadienį: premjerė buvo pakvietusi partijų lyderius, verslo, profsąjungų atstovus į antrąjį susitikimą dėl gynybos finansavimo. Tačiau opozicija pranešė susitikime nedalyvausianti, nes krašto apsaugos ministro nėra, o, svarbiausia, neaišku, ar tie pinigai panaudojami skaidriai.

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga pareiškė pasitraukianti iš partijų susitarimo dėl gynybos, o partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis pridūrė, kad arba I. Šimonytė turi įrodyti, kad A. Anušauskas sakė netiesą, arba trauktis pati su visa Vyriausybe.

Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė piktinosi, kad konservatoriai savo vidines kovas pavertė valstybės problema.

Tačiau piktinosi ir savi. Laisvės partija pareikalavo skubiai sušaukti koalicinę tarybą, nes, pasak jos pirmininkės Aušrinės Armonaitės, tai bendra Vyriausybė, tad ir atsakomybė bendra. Šios partijos atstovas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas feisbuke parašė: „Lietuvos saugumas tapo santykių aiškinimosi aikštele. Premjerės konfliktiškumas, įsisenėję Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko ir ministro nekalbadieniai ir net patyčios vainikavosi šios dienos įvykiais.“

Pirmadienį popietę paskelbtas ir TS-LKD frakcijos nuotolinis posėdis.

G. Nausėda taip pat pareiškė nerimaujantis dėl Vyriausybę pastaruoju metu ištikusio „emocinio nestabilumo“, susikirtimų tarp atskirų Vyriausybės narių, nesitarimo su koalicijos partneriais. „Manau, kad tai pirmiausia jų pačių interesas išsiaiškinti neaiškumus tarpusavyje, nekelti šitų santa barbarų į viešumą ir pasakyti Lietuvos žmonėms, ar jie pajėgūs toliau dirbti“, – pareiškė Prezidentas. Jo nuomone, dabar, kai liko keli mėnesiai iki Seimo rinkimų, ne laikas drastiškiems pokyčiams, bet, pasak jo, „tikrai nesame suinteresuoti naujomis emocinėmis bangomis kiekvieną savaitę“.

Prezidentas patikino ketinąs gilintis ir į A. Anušausko įtarimus dėl pirkimų krašto apsaugai skaidrumo, nors apgailestavo, kad šis pasidalijo savo abejonėmis tik dabar, o galėjo tą padaryti ir anksčiau.

Pirmas: dar kadencijos pradžioje konservatoriai ministro poste matė L. Kasčiūną. Tačiau, neoficialiomis žiniomis, jis netiko Prezidentui. / P. Peleckio / BNS nuotr.

Koks buvo ministras?

Dėl nevykusios ministro atstatydinimo formos pasimetė ir esminis klausimas: ar A. Anušauskas – prastas krašto apsaugos ministras ir jį reikia keisti? Pirmadienį susitikusi su Prezidentu, I. Šimonytė pokyčių priežastimi nurodė, kad „dabar esame kitame etape, kai finansai kaip mana iš dangaus ant KAM nebekris“, o ambicijas saugumo srityje reikia įgyvendinti „maksimaliai efektyviai per maksimaliai trumpą laiką“. Ji pareiškė, kad viename svarbiausių darbų Seimo pavasario sesijoje – šaukimo į kariuomenę pertvarkoje, bandant sutelkti paramą – jai pritrūko A. Anušausko aktyvumo. Tokių pastangų reikia ir kuriant diviziją, kitais klausimais.

Verta prisiminti, kad A. Anušauskas nebuvo konservatorių pirmasis pasirinkimas ir formuojant Vyriausybę 2020-aisiais. Ir anuomet šiame poste jie matė L. Kasčiūną. Tačiau, neoficialiomis žiniomis, G. Nausėdai jo kandidatūra netiko, taip pat ir dėl to, kad jis kažkada buvo, švelniai tariant, ne ES entuziastas.

A. Anušausko vertinimai visuomenės ir kai kurių krašto apsaugos ekspertų, taip pat ir politikų akimis – kardinaliai skirtingi. Visuomenės apklausose jis – populiariausias valdančiosios daugumos atstovas, net patenkantis į populiariausių politikų trejetuką. Tačiau, primena visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius sociologas Vladas Gaidys, ir anksčiau krašto apsaugos ministrai buvo vertinami geriausiai. Kadencijoms einant į pabaigą, iš visų Vyriausybių šios srities ministrų tik Rasa Juknevičienė ir Juozas Olekas turėjo neigiamą vertinimų balansą. Beje, šis postas ir vienas stabiliausių Vyriausybėje.

A. Anušausko populiarumą dar padidino tai, kad kilus karui Ukrainoje krašto apsaugos ministras tapo matomiausiu. Dalį visuomenės žavi ir A. Anušausko aktyvumas socialiniuose tinkluose, nors kartais tai balansuoja net ant valstybės paslapties išdavimo ar bent jau politinės nuovokos ribos. Pavyzdžiui, pernai, kai po Valstybės gynimo tarybos posėdžio jis ištrimitavo Lietuvos ketinimus pirkti tankų, Generalinė prokuratūra net buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, ar jis neišdavė įslaptintos informacijos. Nors verdiktas buvo jam palankus, bet ministrui patikimumo tokie atvejai neprideda. Drąsa nepavadinsi ir to, kad apie, jo manymu, galimai neskaidrius politikų užmojus krašto apsaugos pirkimuose jis prabilo tik stumiamas iš posto.

Nuolat išlįsdavusius nesutarimus su TS-LKD lyderiais dėl saugumo situacijos vertinimo A. Anušauskas labai aiškiai įvardijo ir savo kalboje po susitikimo su Prezidentu, pareiškęs, kad „visuomenei reikia ne institucinių kovų, įkyraus tarškėjimo apie „pasaulio pabaigos“ geopolitiką, bet realių veiksmų stiprinant mūsų valstybės gynybinę galią, tą pačią kariuomenę“.

Ne vienas komentatorius išsakė ir tokią poziciją: keisti krašto apsaugos ministrą – teisingas, bet pavėluotas sprendimas. Tačiau kažin ar labai racionalus premjerės siūlymas jam vietoj ministro posto siūlyti Seimo NSGK pirmininko kėdę. Jei ji taps laisva, t. y. jei L. Kasčiūnas taps ministru, net viešumoje matomi jųdviejų nesutarimai kažin ar padėtų siekti sprendimų greičio, nurodomo kaip oficiali ministro keitimo priežastis.

Vis dėlto įsukę tokį politinį šaršalą konservatoriai eilinį kartą įrodė, kad iš savo klaidų nepasimoko.

Ar L. Kasčiūnas, jei bus paskirtas, geriau vadovaus krašto apsaugai? Tikėtina, būtų greitesnis sprendimuose, iniciatyvesnis, geriau angliškai susišnekantis su NATO partneriais, o išmanymo šioje srityje vadovaudamas NSGK jis tikrai turi. Kai šiai Vyriausybei belikę aštuoni devyni mėnesiai, ko gero, logiškiausia ministrą pakeisti NSGK pirmininku ar kuriuo iš viceministrų.

Pats L. Kasčiūnas šeštadienį tikino su premjere šio klausimo neaptaręs, bet, jei sulauksiąs kvietimo užimti šias pareigas, tam pasiruošęs. Jei taptų ministru, savo esminiu tikslu jis įvardijo plačios visuotinės gynybos vizijos įtvirtinimą.

Sau įsimušti įvartį

Vis dėlto įsukę tokį politinį šaršalą konservatoriai eilinį kartą įrodė, kad iš savo klaidų nepasimoko. Pernai jie sukėlė chaosą, kai kilus savivaldybių čekiukų skandalui I. Šimonytė, užuot atsisakius su juo susijusių trijų ministrų, pareiškė, kad atsistatydins visa Vyriausybė, imta siūlyti net naujus Seimo rinkimus. Tačiau užmojai subliuško, premjerė persigalvojo.

I. Šimonytė kryžiumi guldavo už ministrus, net kilus skandalui bet kokia kaina juos stengdavosi išsaugoti, bet iš A. Anušausko nutarė atimti portfelį be didelių priekaištų jam ir įtikinamų argumentų. Jis bus antras po švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, kuri pernai atsistatydino po čekiukų skandalo, pasikeitęs Vyriausybės narys.

Pagarbiai skaitytis su koalicijos partneriais ir po daugybės lėkščių daužymo, atrodo, konservatoriai taip ir neišmoks. Kaip ir viešosios komunikacijos, nes viena yra demonstruoti sąmojį feisbuke, kita – profesionaliai informuoti visuomenę. Kodėl konservatoriai arba neturi, arba neklauso šios srities specialistų, taip ir lieka mįslė.

Dar vienas klausimas: ar krašto apsaugos ministro pakeitimas – pokyčių visų laikų pačioje tvariausioje Vyriausybėje pabaiga? G. Nausėda šeštadienį pareiškė, kad padarė klaidą paskirdamas G. Jakštą švietimo, mokslo ir sporto ministru. Premjerė patvirtino, kad kritikos dėl vienuoliktokų tarpinių patikrinimų sulaukęs ministras penktadienį jai įteikė atsistatydinimo prašymą. Tačiau, pasak jos, prie šio klausimo bus grįžta vėliau, o sprendimas priklausys nuo to, kaip jam pavyks susitvarkyti su šia situacija.

 „Aš tuo metu sakiau, kad nesutinku, nes tai (vadovavimas NSGK – ELTA) sprendžiama ne Vyriausybėje. Tai sprendžia politinė bendruomenė – frakcija. Tie dalykai bei aptarimai turi vykti plačiau, o ne tarp dviejų ar trijų žmonių“, – Eltai pirmadienį sakė A. Anušauskas, leisdamas suprasti, kad svarstytų galimybę vadovauti visuomenėje itin matomam parlamento komitetui.

Labai nemėgstu užkulisinio manipuliavimo ir juo neužsiimu.

„Labai nemėgstu užkulisinio manipuliavimo ir juo neužsiimu, tad man rūpi demokratinis procesas ir viešumas. Tad negalėčiau pasakyti, kad sutinku ar nesutinku. Tai, ką darome, turi turėti viešumą“, – teigė iš ministro posto atsistatydinantis A. Anušauskas.

Ypatingo proveržio iš naujo ministro nesitiki: jei bus stabtelėjimas, gali nukentėti Vokietijos brigados įkurdinimas

Darbą Vyriausybėje baigiantis A. Anušauskas nebuvo konkretus, vertinant L. Kasčiūno galimybes vadovauti Krašto apsaugos ministerijai (KAM). Pasak jo, bet kuris jį poste pakeisiantis politikas susidurs su panašiais iššūkiais.

„Kas bebūtų ministras, jam reikės išlaikyti darbų tęstinumą ir tempą. Betonas stingsta per tam tikrą laiką, o ne akimirksniu“, – vaizdžiai tarė A. Anušauskas.

Kritikos dėl lėto tempo iš konservatorių lyderių sulaukęs politikas teigė, kad apskritai iš naujojo ministro nereikėtų tikėtis didelio proveržio. Jo teigimu, „kažką padaryti išskirtinai ypatingo per 9 mėnesius“ nebus lengva, nes daugelis svarbių Lietuvai klausimų priklauso ne nuo jos pačios.

„Ne nuo mūsų priklauso gamybos pajėgumai“, – sakė jis.

Be to, tęsė A. Anušauskas, naujajam ministerijos vadovui bei jo komandai tikru iššūkiu taps operatyvus įsijungimas į svarbiausius darbus.

„Iš savo patirties galiu pasakyti, pirmus du mėnesius aš dirbau be politinės komandos, nes jie buvo tikrinami Antrojo operatyvinių tarnybų departamento. Tai būtina patikra, jei nori dirbti su slapta informacija (...). Šio proceso nelabai ir pagreitinsi, jei tie žmonės prieš tai nedirbo su slapta informacija“, – sakė politikas, pažymėdamas, kad šiuo metu svarbiausia dėti pastangas, kad nenukentėtų vokiečių brigados įkurdinimo Lietuvoje procesas.

„Vokietijos brigadai ypatingai šie mėnesiai yra kritiškai svarbūs. Vyksta daug derybų, daug derinimų... Jei bus stabtelėjimas, mes, deja, bet galime pristabdyti brigados atėjimą tam tikram laikui“, – sakė A. Anušauskas.

ELTA primena, kad žinia apie netikėtą ministro atsistatydinimą informacija pasirodė penktadienį. A. Anušauskui nei patvirtinant, nei paneigiant socialiniuose tinkluose pasklidusių kalbų apie atsistatydinimą, Vyriausybės spaudos tarnyba penktadienio vakare patvirtino, kad premjerė I. Šimonytė gavo A. Anušausko prašymą trauktis iš Ministrų kabineto.

Netrukus po šios žinios, šeštadienio rytą A. Anušauskas susitiko su prezidentu G. Nausėda ir pateikė daugiau detalių apie savo sprendimą trauktis. Politikas pripažino iš premjerės sulaukęs netikėto pasiūlymo užleisti krašto apsaugos ministro pareigas kitam politikui, o pačiam užimti jo, komiteto pirmininko vietą Seime. A. Anušauskas tikino, kad atsisakė tokios rokiruotės.

Šeštadienio rytą daugiau informacijos apie pokyčius Vyriausybėje pateikė ir ministrė pirmininkė. Pasak jos, A. Anušausko atsistatydinimas yra susijęs su lūkesčiu per likusią Vyriausybės kadenciją padaryti „dar daugiau ir greičiau“.

Vienu iš realiausių kandidatų pakeisti A. Anušauską tiek premjerė, tiek prezidentas įvardija Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Lauryną Kasčiūną. Šis tikino esąs pasirengęs tapti ministru, jeigu tik sulauks tokio pasiūlymo.

„Veikiau susiję su lūkesčiu per Vyriausybei likusios kadencijos laikotarpį padaryti dar daugiau ir greičiau, nei buvo daroma iki šiol, kad Lietuva jaustųsi saugi“, – feisbuke šeštadienį parašė ministrė pirmininkė.

„Padaryta tikrai nemažai, bet likę devyni mėnesiai yra netrumpas laikas, o ši Seimo sesija itin svarbi sprendimų, kur reikia maksimalaus įsitraukimo, priėmimui“, – pridūrė ji.

Susiję su lūkesčiu per Vyriausybei likusios kadencijos laikotarpį padaryti dar daugiau ir greičiau, nei buvo daroma iki šiol.

A. Anušauskas premjerei penktadienį įteikė atsistatydinimo pareiškimą, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, tačiau nė viena pusė iki šiol nekomentavo to priežasčių.

Anot I. Šimonytės, pasitraukimas nesusijęs su „kaip nors staiga pakitusia Lietuvos nacionalinio saugumo būkle, pasikeitusiomis grėsmėmis ar kokiomis nors neigiamomis žiniomis apie ministerijos veiklą“.

„Apgailestauju, kad šios informacijos nutekėjimas sukėlė įvairių spekuliacijų, kurių galėjo ir nebūti ir dalis kurių yra tiesiog išsigalvojimai. Tačiau noriu pabrėžti, kad Vyriausybė yra politinis darinys, todėl ir pokyčiai joje vyksta tada, kai toks pokytis yra reikalingas“, – teigė premjerė.

P. Paleckio/BNS nuotr.

A. Anušauskas šeštadienį susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda.

Kritikuoja ir savi, ir svetimi

Premjerė iš pradžių ketino konservatorių deleguoto A. Anušausko atsistatydinimą komentuoti pirmadienį, o tai sukėlė kitų politikų pasipiktinimą.

„Turėtų (premjerė – BNS) nedelsti ir kuo greičiau Lietuvos žmonėms paaiškinti, kodėl iš užimamų pareigų traukiasi krašto apsaugos ministras“, – šeštadienį išplatintame pranešime teigė socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė.

„Susidaro įspūdis, kad konservatoriai savo vidines kovas pavertė valstybės problema. Tai yra neprofesionalumo viršūnė. Vietoj žadėtos lyderystės Vyriausybėje matome vaikų darželį. Konservatorių vadovybė vis dar nesiteikia ir nenori visuomenei paaiškinti, kodėl vykstant karui ir likus šešiems mėnesiams iki rinkimų, ir dargi Rusijos prezidento vadinamųjų rinkimų savaitgalį, gali būti keičiamas mūsų krašto apsaugos ministras“, – pridūrė ji.

Seimo opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas irgi kritiškai vertina A. Anušausko sprendimą trauktis iš pareigų tuo metu, kai Lietuva yra sudėtingoje geopolitinėje situacijoje.

Pasak V. Fiodorovo, tai tik patvirtina, kad A. Anušauskas buvo silpnas ministras.

„Šioje Vyriausybėje A. Anušauskas buvo vienas silpniausių jos narių. Nepaisant to, šiandien, kai prie Lietuvos sienos vyksta aktyvus Baltarusijos karinių pajėgų judėjimas, geopolitinė situacija yra ypač įtempta, palikti savo postą yra ypatingai neatsakingas žingsnis. Faktiškai, jis įrodė, kad yra per silpnas iššūkiams, tačiau vargu ar galima buvo pasirinkti blogesnį laiką šiam žingsniui“, – šeštadienį pranešime pareiškė V. Fiodorovas.

Tuo metu „valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis ministro pasitraukimą pavadino „dovana Putino „perrinkimo“ proga“.

„Pirmas iš skęstančio laivo bėga A. Anušauskas“, – feisbuke rašė R. Karbauskis.

„Kvailiausia šioje situacijoje tai, kad konservatoriai (...) verčia visuomenę laukti premjerės komentaro iki pirmadienio. (...) Jei situacija tokia rimta, kodėl nėra konservatorių partijos pirmininko G. Landsbergio komentaro?“ – tvirtino jis. 

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ atsakingasis sekretorius Arnoldas Pikžirnis penktadienį premjerei siūlė lipti lauk iš ambicijų smėlio dėžės ir paaiškinti situaciją dėl A. Anušausko.

„Štai premjerė sau savaitgaliauja, raminasi nervus ir nesiruošia komentuoti iki pirmadienio. Lipkit lauk iš ambicijų smėlio dėžės ir kartu su prezidentu nuraminkite Lietuvos žmones“, – feisbuke rašė A. Pikžirnis.

Lipkit lauk iš ambicijų smėlio dėžės ir kartu su prezidentu nuraminkite Lietuvos žmones.

Valdančiosios koalicijos partneriai taip pat kritikavo A. Anušausko atsistatydinimo aplinkybes.

„Pasakysiu tiesiai – Lietuvos saugumas tapo santykių aiškinimosi aikštele. Premjerės konfliktiškumas, įsisenėję Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko (Lauryno Kasčiūno – BNS) ir ministro nekalbadieniai ir net patyčios vainikavosi šios dienos įvykiais. Drąsios šalies politikai paaiškintų viską tuojau pat, netupėdami krūmuose iki kitos darbo dienos“, – feisbuke rašė Laisvės partijos atstovas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas.

„MĮSLĖ. Ketvirtadienio vakare RANDA laiko viešai, Facebook erdvėse, aprašyti savo santykius su teisingumo ministre. Penktadienio vakare NERANDA laiko parašyti, kodėl atsistatydina krašto apsaugos ministras. KAS?“ – feisbuke teigė Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas, turėdamas omenyje premjerę.

Atsistatydindamas jis baigs ilgiausiai JAV istorijoje Senate dirbusio politiko kadenciją.

„Šiandien stoviu prieš jus, pone prezidente ir kolegos, kad pasakyčiau, jog tai bus paskutinė mano, kaip respublikonų lyderio, kadencija“, – teigė M. McConnellas.

„Įteikiau vyriausybės atsistatydinimo pareiškimą prezidentui Mahmoudui Abbasui (Mahmudui Abasui)“, – sakė M. Shtayyeh.

Jis pridūrė, kad vyriausybė atsistatydina po „įvykių, susijusių su agresija prieš Gazos Ruožą ir eskalavimu Vakarų Krante bei Jeruzalėje“.

M. Shtayyeh paragino imtis naujų priemonių atsižvelgiant į tebesitęsiantį karą Gazos Ruože.

„Kitam etapui ir jo iššūkiams reikia naujų vyriausybinių ir politinių priemonių, kuriomis būtų atsižvelgta į naują tikrovę Gazos Ruože“, – sakė jis.

M. Shtayyeh taip pat paragino siekti palestiniečių tarpusavio sutarimo ir išplėsti palestiniečių savivaldos valdymą visose palestiniečių teritorijose.

Jis sakė, kad praėjusį antradienį pasiūlė atsistatydinimą, tačiau oficialiai atsistatydinimo pareiškimą įteikė pirmadienį.

Spalį pasidėjus Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ karui, M. Abbasas sulaukia vis daugiau pykčio dėl to, jog griežtai nepasmerkė Izraelio puolimo Gazos Ruože ir didėjančio smurto Vakarų Krante.

Kitam etapui ir jo iššūkiams reikia naujų vyriausybinių ir politinių priemonių, kuriomis būtų atsižvelgta į naują tikrovę Gazos Ruože.

Nuo 2007 metų ribotą valdžią Vakarų Krante turi M. Abbaso vadovaujama palestiniečių savivalda, o Gazos Ruožą valdo „Hamas“.

M. Shtayyeh atsistatydina tokiu metu, kai kelios šalys, įskaitant JAV, ragina sukurti reformuotą palestiniečių savivaldą, kuri pasibaigus karui Gazos Ruože perimtų vadovavimą visoms palestiniečių teritorijoms.

Karą Gazos Ruože sukėlė precedento neturintis „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį spalio 7 dieną, per kurį žydų valstybėje žuvo apie 1 tūkst. 160 žmonių, daugiausia civilių, rodo naujienų agentūros AFP duomenys, pagrįsti oficialiais skaičiais.

„Hamas“ kovotojai taip pat pagrobė apie 250 įkaitų, o Izraelis teigia, kad Gazos Ruože dar liko apie 130 įkaitų, kurių mažiausiai 31, kaip manoma, buvo nužudytas.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį Gazos Ruože žuvo mažiausiai 29 tūkst. 782 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai, skelbia „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerija.

„Atsistatydinu iš pareigų“, – pareiškė ji.

Artima Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano sąjungininkė ir pirmoji moteris, kuri nuo 2022-ųjų kovo mėnesio eina šias iš esmės simbolines ir ceremonines pareigas, pripažino padariusi klaidą.

„Atsiprašau tų, kuriuos įskaudinau, ir visų aukų, kurios galėjo susidaryti įspūdį, kad jų nepalaikau. Aš esu, buvau ir būsiu už vaikų ir šeimų apsaugą“, – sakė 46-erių K. Novak.

Prieštaravimų bangą sukėlė praėjusių metų balandį, popiežiaus Pranciškaus vizito Budapešte metu, suteikta malonė buvusiam vaikų globos namų direktoriaus pavaduotojui, kuris padėjo nuslėpti savo viršininko seksualinę prievartą prieš vaikus ir paauglius.

Nuo tada, kai praėjusią savaitę nepriklausoma naujienų svetainė 444 atskleidė šį sprendimą, šalies opozicija ragino prezidentę atsistatydinti.

Praėjus kelioms minutėms po jos pranešimo, kita V. Orbano sąjungininkė, buvusi teisingumo ministrė Judit Varga, pranešė apie pasitraukimą iš politikos.

Ji nurodė, kad praėjusių metų balandį sutiko su malonės suteikimu, ir pridūrė, kad taip pat neketinanti dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą.

„Atsisakau parlamento narės mandato ir Europos Parlamento sąrašo lyderės statuso“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė J. Varga.