Atšvaitai, pasak pareigūnų, gali išgelbėti gyvybę. Nustatyta, kad tamsoje neapšviestu keliu einančius pėsčiuosius vairuotojai pastebi likus tik apie 20–30 metrų iki jų.

Atšvaitą turintį pėsčiąjį vairuotojas, įjungęs trumpąsias šviesas, pastebi iš 140 metrų, o įsijungęs ilgąsias – iš 300 metrų atstumo. Tokio atstumo vairuotojui pakanka saugiai sumažinti važiavimo greitį ar prireikus sustabdyti automobilį.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnų duomenimis, Kelių eismo taisyklės įpareigoja pėsčiuosius, dviratininkus ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus įvertinti eismo padėtį ir, esant blogam matomumui bei tamsiu paros metu, turėti atšvaitus ar neštis žibintą.

Atšvaitą prie drabužių reikėtų pritvirtinti taip, kad jis būtų matomas iš visų pusių. Pakabinamą ar prisegamą atšvaitą rekomenduojama prisegti prie kišenės, dešinėje pusėje, kad jis švytuotų žmogaus kelių aukštyje. Atšvaitą-juostelę uždėti ant drabužių rankovės ar kojos blauzdos srityje.

Jei žmogus turi tik vieną atšvaitą, jį prisisegti prie drabužių reikia dešinėje pusėje taip, kad automobilių žibintai jį apšviestų.

Už atšvaito neturėjimą gali būti skiriama bauda nuo 20 iki 40 eurų.

Pasak pareigūnų, šį kartą idėja – ne tik dalinti atšvaitus, bet ir juos „prilituoti“ prie gyventojų dažniausiai dėvimų, šaltuoju metų sezonu, lauko rūbų ir kuprinių kilo tuomet, kai buvo pastebėta, kad daugelis žmonių tamsiu paros metu juos vis vien pamiršta užsidėti arba palieka namie.

„Statistiškai vienam gyventojui jau yra išdalinti ir priklauso trys ar keturi atšvaitai, tačiau pastebėti pilietį su atšvaitu, geriausiu atveju, galime tik kas trečią“, – darbo patirtimi ir įžvalgomis dalinasi pareigūnė Ernesta Abromavičienė.

Bendruomenės pareigūnai, ieškodami naujų sprendimo būdų, kaip padidinti gyventojų matomumą ir atšvaitų nešiojimą, prieš keletą metų įsigijo modernius pagalbininkus – atšvaitų klijavimo aparatus, kurių dėka vien šį mėnesį pareigūnai atšvaitais papuošė beveik tūkstantį gyventojų, o per kelis metus – per dešimtį tūkstančių visoje apskrityje. Pareigūnai šią iniciatyvą vykdė įvairiose Kauno miesto mikrorajonuose ir vietose – mokymo įstaigose, bažnyčiose, bibliotekose ir reabilitacijos centre. Galimybe tapti matomais susidomėjo tiek senjorai, atėję į pamaldas, tiek jaunesni, švietimo įstaigose apsilankę, asmenys.

Pakalbinta kaunietė teigė, kad kartu su sūnumi užsukusi į Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Šančių padalinį grąžinti jau perskaitytas knygas ir pasikeisti jas į naujas, pastebėjo pareigūnų vykdomą akciją. Moteris paatviravo, jog sūnui visuomet stengiasi uždėti atšvaitą, o sau kartais ir pamiršta. Netrukus ji kartu su sūnumi taip pat stojo į eilę, kad jų lauko drabužiai būtų papuošti ilgaamžiais atšvaitais.

Kauno policijos nuotr.

Didelis susidomėjimas pareigūnų vykdoma atšvaitų klijavimo akcija pastebėtas ir švietimo įstaigoje, kur vyko praktikos ir karjeros dienos. Studentai prie įsikūrusios pareigūnų atšvaitų klijavimo dirbtuvėlės rikiavosi ne tik su tikslu – papuošti savo rūbus šviesą atspindinčiu atšvaitu, bet ir pabendrauti su pareigūnais. Bažnyčiose senjorai taip pat mielai prieidavo prie pareigūnų ir pasidabindavo angeliuko formos atšvaitu.

Intensyviai lapkričio mėnesį vykdytos atšvaitų klijavimo akcijos metu pareigūnai atkreipė piliečių dėmesį į atšvaitų nešiojimo svarbą tamsiu paros metu. Tokias ir panašias prevencines priemones pareigūnai ir toliau vykdys visoje Kauno apskrityje.

Klaipėdos apskrities VPK pareigūnai jau visą savaitę rengia prevencines priemones prie ugdymo įstaigų, prekybos centrų ar kitose žmonių gausiai lankomose vietose visoje apskrityje. Per jas bendrauja su eismo dalyviais, skatina elgtis kultūringai ir atsakingai, gerbti vieniems kitus kelyje.

Pareigūnai stebi, ar vaikai vežami specialiose kėdutėse, ar pėstieji turi ir dėvi šviesą atspindinčius elementus tamsiuoju paros metu, o jų neturintiems atšvaitus dovanoja.

Sekmadienį, spalio 22 d., pareigūnai dalyvaus ir mišiose Klaipėdos Šv. Juozapo Darbininko parapijoje. Čia, minint Atšvaitų dieną, taip pat žmonėms primins saugaus elgesio kelyje taisykles, dalins atšvaitus, su mažaisiais bendraus policijos bičiulis Amsis.

Pareigūnai kasmet atkreipia dėmesį, kad šaltuoju metų laiku, kai temsta anksčiau, o švinta vėliau, matomumą dažnai blogina ir krituliai bei rūkas, todėl pėstieji eismo dalyviai privalo segėti atšvaitus.

Jų nesegintis žmogus vairuotojui matomas tik 30–50 metrų atstumu, tuo metu segintis atšvaitus pastebimas jau už 150 metrų.

Teigiama, kad neapšviestu keliu einančiajam be atšvaito rizika patekti į eismo įvykį padidėja net aštuonis kartus.

Pareigūnai akcentuoja, kad aplink rankinės ar kuprinės rankeną apsuktas atšvaitas nieko negelbsti, nes vairuotojams jis yra nematomas. Atšvaitai visuomet turi būti kabinami dešinėje pusėje, geriausia, kad jie švytuotų ar tabaluotų ties pėsčiojo keliais, atšvaitų juosteles reikėtų dėti ties riešais ir ant blauzdų.

Patikima priemonė yra ir liemenė su šviesą atspindinčiais elementais – ji ypač padeda vairuotojams pastebėti vaikus.

16 metų tęsiamas projektas „Apsaugokime mūsų ateitį“ šiais metais aplankė beveik 250 mokyklų, kuriose mokosi 3500 pirmos klasės mokinių. Išdalinta 3500 liemenių, tiek pat mokomųjų spalvinimo užduočių knygelių ir 6000 atšvaitų. Kitais metais sieksime šviesą atspindinčiomis liemenėmis aprūpinti visus Lietuvos pirmokus.

Sukurti verslą yra geras darbas

Paklausta, kodėl verslas daro gerus darbus, VŠĮ „Saugi pradžia“ direktorė Rūta Jasienė, stebisi, o kodėl verslas neturėtų jų daryti?

Partnerio nuotr.

„Dauguma verslininkų pasakys, kad verslas nėra kuriamas tik dėl pinigų. Verslas yra kuriamas dėl idėjos, kurią nori įgyvendinti ir kuri būtų naudinga žmonėms. Ir jeigu tau pavyko sukurti pelningą verslą, tai rodo, kad tavo idėja - verta dėmesio, o verslo strategija - sudėliota teisingai ir aktualiai. Manau, kad jau pats verslo sukūrimas yra geras darbas, ypač, jeigu verslas yra kuriamas sąžiningai ir skaidriai. SDG verslo idėja – rūpintis darbuotojų sauga ir sveikata, todėl vienas iš šios socialinės akcijos tikslų, kad žmogus augtų su mintimi, kad saugumas – tai ir jo asmeninis rūpestis. Ši socialinė akcija yra labai susijusi ir su mūsų SDG konsultacijų kompanijos teikiama paslauga,“ – pasakojo R. Jasienė.

Akcijos idėja ir asmeninis saugumas

Prieš keliolika metų vyravo nuomonė, kad už viską įmonėje, taip pat ir už darbuotojų saugą yra atsakingas darbdavys. Žinoma, teisinė atsakomybė yra įmonės vadovo, bet SDG pradėjo kalbėti ir apie tai, kad kiekvienas darbuotojas turi saugotis pats ir būti atidus kylantiems pavojams savo darbo vietoje. „Kadangi imliausi bet kokiems mokslams yra vaikai, ši akcija yra tam tikra mokomoji priemonė ateities darbuotojams ir darbdaviams,“ – teigė SDG generalinis direktorius Eduardas Jasas.

Partnerio nuotr.

Gerus darbus visada lydi iššūkiai

„Didžiausias iššūkis, kad Rugsėjo 1-oji visose mokyklose išaušta tą pačią dieną. SDG turi skyrius 12 Lietuvos miestų, juose dirba apie 250 darbuotojų, kurie aplanko mokyklas. Jų dėka, žinia apie socialinę akciją „Apsaugokime mūsų ateitį“ paskleidžiama plačiai,“ – sakė R. VŠĮ „Saugi pradžia“ direktorė.

Be draugų nėra gerų darbų

„Prieš keturis metus išsikėlėme sau tikslą, kad visi kaimo mokyklų pirmokai gautų liemenes, bet tokį ambicingą tikslą galėjome pasiekti tik su rėmėjais ir labai džiaugiamės, kad ir verslui ši idėja pasirodė artima. Turim tokių įmonių, kurios remia šią akciją jau dešimt metų,” – džiaugėsi akcijos organizatorės VŠĮ „Saugi pradžia“ direktorė Rūta Jasienė dėkodama įmonėms, prisidėjusioms prie projekto įgyvendinimo tikslų: AKSTĖ-servisas, UAB; Jankauskas ir partneriai advokatų profesinė bendrija; UAB „KG Constructions Group“; UADBB „Rizikos valdymo specialistai“; UAB „ProDJ“, MB „Kabelistas“, UAB „RNDV statyba“, UAB „Fakto autocentras“, „Sidabravo“ ŽŪB, UAB LT respublikos vairavimo mokykla, UAB „Kogus“, „Brolių medus“, UAB „Festo“, UAB Dėmesio srautas, UAB „Egersund Net“, UAB „Lankų bokštai“, UAB „Okona“, UAB „Gailestis“, Laimučio Palionio firma, ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, UAB „Alsena“, UAB „Padėklų centras“, UAB „MK LAIVYBA“, UAB „Soleka“, UAB „Simonta“, UAB „Iclean“ valymo sprendimai, Raudoniaus Antano ūkis, Romualdo Trijonio ūkis, UAB CONER, UAB GATAS, UAB „Dzūkijos inžinerija“, UAB „Insitus“, MB „Egiroma“, UAB ESSPO, UAB „Dekorė“, UAB „Tankos“, UAB „Vaidminas“, Žemės ūkio inovacijų centras, UAB „Hustal UAB Finaneta“, UAB „Gelgaudiškio gelžbetonis“, ŽŪB „Draugas“, Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Partnerio nuotr.

Projektas „Apsaugokime mūsų ateitį“ tęsis visą rudenį. Prisijunkite prie šios socialinės akcijos ir padovanokite mokiniams šviesą atspindinčias liemenes. Susisiekime: saugipradzia@sdg.lt

Nuo 8 iki 16 val. atšvaitų ir kitų saugaus eismo priemonių platinamo akcija vyks Kelių direkcijoje Vilniuje.

Kiekvienam atėjusiam į akciją bus skiriama po vieną atšvaitą ar kitą priemonę.

Atšvaitų dienos tikslas – priminti pėstiesiems, kad einant tamsoje ar esant blogam matomumui būtina su savimi turėti taisyklingai pritvirtintus atšvaitus, neštis šviečiantį žibintą ar vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, paraginti naudoti atšvaitus.

„Kiekvienas turime rūpintis savo, savo artimųjų ir kitų eismo dalyvių saugumu. Pradėkime nuo savęs – pasitikrinkime, ar visada į tamsų kelią išeiname su atšvaitais, ar jie taisyklingai pritvirtinti. Esame tikri, kad daugelis žmonių turi atšvaitų, tačiau ne visi juos naudoja. Stalčiuje padėtas atšvaitas tikrai nepadarys jūsų matomu“, – sakė Kelių direkcijos direktorius Remigijus Lipkevičius.

Kelių direkcija primena, kad atšvaitai padeda automobilių vairuotojams tamsoje pamatyti pėsčiuosius. Jei automobilis važiuoja įjungtomis trumposiomis šviesomis, su atšvaitu esantį pėsčiąjį vairuotojas pastebi iki jo likus 150 metrų, jei pėsčiasis atšvaito nedėvi, vairuotojas jį pamato likus 30–50 metrų, o toks atstumas yra per mažas sustabdyti ir išvengti susidūrimo.

Užmiestyje pėstieji privalo eiti prieš automobilių judėjimo kryptį ir turi būti užsidėję juostinį atšvaitą ant dešinės rankos kiek aukščiau rankos riešo, ant kojos – blauzdos srityje arba prisisegti pakabinamą atšvaitą prie palto ar striukės kišenės taip, kad jis būtų suaugusio žmogaus kelių aukštyje – taip pakabintą atšvaitą lengvai apšvies automobilio žibintai.

Mieste pėstieji atšvaitus turėtų užsisegti ar užsidėti taip, kad jie būtų matomi, jog automobilių žibintai atšvaitus galėtų apšviesti.

Kelių policijos pareigūnai užfiksavo vieną pažeidimą – automobilio vairuotojas neleistinai naudojosi mobiliuoju telefonu.

Prevencijos pareigūnai nemažai mažųjų eismo dalyvių įspėjo, nes jie per gatvę ėjo akis nudelbę į mobiliuosius telefonus, naudojosi ausinukais, nors to daryti negalima. Pagal Kelių eismo taisykles, pėstieji, prieš įžengdami į važiuojamąją dalį ir eidami ja, turi vengti bet kokių veiksmų (naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis ir panašiai), kurie atitrauktų jų dėmesį nuo aplinkos, trukdytų stebėti eismo situaciją ir įsitikinti, kad eiti saugu. Už šio reikalavimo nepaisymą, pasak kelių policijos pareigūnų, gali grėsti ir bauda nuo 10 iki 12 eurų. Todėl tėvelius pareigūnai ragina dar kartą vaikams priminti visas pėsčiųjų ir dviratininkų pareigas dalyvaujant eisme.

Per priemonę prie mokyklos praeiviams pareigūnai išdalijo daugiau nei 100 atšvaitų. Aiškino, kodėl svarbu juos segėti, nes pastebėjo, kad daug moksleivių jų neturi arba segi neteisingai.

Pareigūnai primena, kad šaltuoju metų laiku, kai matomumą dažnai sunkina tamsa, krituliai ar rūkas, atšvaitus segėti būtina. Teigiama, kad neapšviestu keliu einančiajam be atšvaito žmogui rizika pakliūti į eismo įvykį padidėja net aštuonis kartus – atšvaito nesegintis žmogus vairuotojui matomas tik 30–50 metrų atstumu, o jį segintis pastebimas jau už 150 metrų.

Pareigūnai taip pat atkreipia dėmesį, kad aplink rankinės ar kuprinės rankeną apsuktas atšvaitas nieko negelbsti, nes vairuotojams jis yra nematomas. Atšvaitai visuomet turi būti kabinami dešinėje pusėje, geriausia kad jie švytuotų ar tabaluotų ties pėsčiojo keliais, atšvaitų juosteles reikėtų dėti ties riešais ir ant blauzdų. Patikima priemonė yra ir liemenė su šviesą atspindinčiais elementais – ji vairuotojams ypač padeda pastebėti vaikus.

Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pranešė, kad tik apie trečdalis sutiktų gyventojų dėvėjo atšvaitus ir juos buvo tinkamai prisisegę.

Pasak policininkų, atšvaito nesegintis žmogus tamsiu paros metu gerokai dažniau rizikuoja patekti į eismo įvykį negu segintis atšvaitą, kadangi pirmąjį vairuotojai pamato iš labai arti – 30–50 m atstumu.

Nelaimingo nutikimo rizika tokiu atveju padidėja net iki aštuonių kartų.

Atšvaitą turintį žmogų vairuotojai pastebi 150 m atstumu.

Policijos pareigūnai primena, kad atšvaitas, pervertas grandinėle, turi būti dešinėje pusėje, kad švytuotų ties pėsčiojo keliais.

Atšvaitą-juostelę reikėtų dėti ties riešais ir ant blauzdų.

Taip pat galima dėvėti ir liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.

Pasidalijo šiurpinančiais vaizdais

Vaizdais, fiksuotais vaizdo registratoriumi 2021 metų gruodžio 28-osios vakarą, pilietiškas vyras pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“ esančioje grupėje „Kur stovi policija Kaune“.

Prie tamsoje kone nematomo pėsčiojo nuotraukų jis paliko ir įrašą. „...ten policija nestovėjo, todėl atsirado idėja videožaidimui. Turi pusantros sekundės: per tą laiką, akinamas priešais atvažiuojančių automobilių, turi spėti pastebėti puse savo korpuso, o kartais ir visu korpusu, siauresnėje už standartinę autostradinę važiuojamąja dalimi kėblinantį tamsiai pasirėdžiusį „kėglį“ be jokių atšvaitų. Jei „kėglį“ nukirsi – iškart -50 sveikatos! Jei vis vien nukirtai, ir tavo greitis mažesnis už konvencinį 90 km/val., t. y. velkiesi ir stabdai eismą – iškart  -100 sveikatos!!! Jei taip jau nutiko, kad net 100-tu važiuodamas „kėglio“ nenukirtai – tai gal koks saldainis priklauso, – net neįsivaizduoju“.

Atgal į praeitį

Portalo kauno.diena.lt žurnalistams susisiekus su įrašo socialiniame tinkle autoriumi, šis sakė, kad visa tai matė plente Garliava-HES, maždaug 1,3-1,6 km už Garliavos.

„Tąsyk ir giedras dangus, ir šlapias asfaltas buvo juodutėliai, ir realybėje tas pėsčiasis dėl dar didesnio savojo juodumo ir akinančių priešais atvažiuojančių automobilių šviesų kontrasto matėsi gerokai prasčiau nei atrodo nuotraukose. Ir jį pastebėjau likus gal vos penkiems metrams – kai jau buvo vėlu ką nors daryti, net jei jis ir gulėtų skersai kelio. Todėl ir vadinu jį „kėgliu“, nes žingsniuodamas važiuojamąja dalimi, žmogelis žaidžia rusišką ruletę. Gerai, kad aš važiavau pačiu savosios juostos viduriu, o būna ir tokių, kurie vengia purslų iš po priešais atvažiuojančių mašinų, ir važiuoja bemaž dešiniu kelkraščiu“, – pasakojo pilietiškas vyras.

Pats į kelnes vos nepridėjau, kai su iš tamsos iššokusia šmėkla prasilenkiau vos per sprindį...

Jis užsiminė visuomet važiuojantis su įjungtu vaizdo registratoriumi, tačiau net ir tai neapsaugojo jo nuo išgąsčio. „Pats į kelnes vos nepridėjau, kai su iš tamsos iššokusia šmėkla prasilenkiau vos per sprindį... Pėsčiojo elgesys ne papiktino, o priminė, kas dėdavosi keliuose prieš 30 metų, kai dar nebuvo jokių atšvaitų, o girtų pėsčiųjų šalikelėse naktimis šlaistėsi gerokai daugiau. Tačiau ir automobilių tada buvo mažiau, mažiau akino priešais atvažiuojantys, todėl „kėglius“ pastebėti būdavo kiek lengviau“, – teigė pašnekovas.

Sukėlė diskusiją

Įrašas su pastarąja problematika patraukė ir internautų dėmesį. Tarp komentavusiųjų įsisiūbavo arši diskusija. „Yra buvę. Atšvaitai ne visada padeda, todėl ir esi atsakingas už save ir už kitą“, – rašė Kastytis pridurdamas, kad geriausia yra dėvėti šviesą atspindinčią liemenę, bet retas pėsčiasis ją turi. „Matyt, nevairuojantis esate, kad galvojate, jog vairuotojai visada viską mato kaip ereliai. Tik nevairuojantys gali taip vaikščioti. Kaip jiems negaila savęs ir vairuotojo, kad šitaip rizikuoja, galvodami: ai, pamatys, – sustabdys“, – stebėjosi Milda.

Feisbuko grupės „Kur stovi policija Kaune“ nuotr.

„Bet čia – graudi tiesa... Dar, nors oras geras – šiek tiek lengviau pastebėti, o kai lyja ir tokia situacija... Aš išvis už tai, kad pradėtų štampuoti bent po 100 eurų pirmą kartą pastebėtiems tokiems „kėgliams“ baudas. Ir dar už tai, kad prieš įžengdami į kelią perėjose nesugeba net suktelėti galvos, o neria iškart“, – piktinosi Mantas. „Man prieš porą metų vaikas, einantis į mokyklą, pasimaišė. Mašina priekyje spigino. Tai gerai, kad pripratęs į dešinę žvilgsnį nukreipti, kai spigina. Neužkabinau per stebuklą. Sustojau. Ėjo pana pasišvilpaudama. Sakau: ar kvaila? Atšvaitas kur? Sako: Ai, taip, turiu, kišenėje. Kai riktelėjau, kad išsitrauktų visus, kuriuos turi, tai išsitraukė“, – asmenine patirtimi dalijosi Vytautas. „Man buvo taip, kad kelio viduriu ėjo... Na, tik per delną vos nenumušiau.... Kai sustojau, tai pakeitė savo ėjimo trajektoriją arimais... Daug girtų dabar žabalioja – neužtenka elnių ar briedžių...“ – pridūrė Inga.

Aš išvis už tai, kad pradėtų štampuoti bent po 100 eurų pirmą kartą pastebėtiems tokiems „kėgliams“ baudas.

„Aš būčiau sustojęs ir jam paaiškinęs. Dar policiją iškvietęs ir parodęs turimą vaizdo medžiagą. Jei nori mirti, tai nereikia kitų nusitempti į neviltį. Džiaugiuosi, kad viskas baigėsi gerai. Bet čia mes, lietuviai, viskas mums dzin“, – piktinosi ir Arnoldas. „Sustoti negalėjau, ir nebuvo kur: man iš galo buvo kita mašina. Jei dar būčiau stabdęs ir ant šlapio asfalto būtų sumėtę – ten išvis neįsivaizduojama košė būtų užvirusi, su virtine žuvusių ir sužeistų, nes ir priešais ne viena mašina važiavo (...) Girtą nelabai paprotinsi, o čia net neuosčius aišku, kad neblaivus žirgliojo“, – aiškino įrašo autorius.

„Savižudis. O kaltas, tai vairuotojas būtų“, – svarstė dar vienas internautas. „Su vaizdo registratoriaus medžiaga vairuotojas kaltu nebūtų. Aiškiai ir šalikelė visai praeinama, o vadovaujantis Kelių eismo taisyklėmis, pėsčiajam ja ir priklauso eiti, jei ji neužpustyta ir praeinama“, – aiškino įrašo autorius. „O kiek aišinimosi per tokį kvailį? Lai per sniegą brenda, o ne keliu sliūkina“, – piktinosi kiti.

„Tegul jis nors ir važiuojamąja dalimi sėlina, vairuotojai kaip nors susitaikys, jei pėsčiasis bus bent su atšvaitu! Dabar, kai jo nesimato, nėra galimybių nė apvažiuoti“, – pabrėžė rizikingą situaciją fiksavęs pilietiškas vyras.

„Tai reikėjo sustoti ir pasiūlyti pavežti. Nemanau, kad ir pats pėsčiasis savo noru vaikšto tokiais plentais, kurie, beje, geriau nuvalyti nei šaligatviai“, – rašė Rimantas. „Aš jį mielai būčiau pavežęs ir toliau nei jis tikėjosi, kad ir iki Klebarų, tačiau priekyje buvo transporto srautas ir „ant uodegos“ mašinėlė kabojo. Tokiomis sąlygomis bandyti sustoti siaurame kelyje paimti pakeleivį tolygu savižudybei“, – aiškino įrašo autorius.

Gali grėsti bauda

Primename, kad Kelių eismo taisyklėse (KET) pažymima, kad pėstieji, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą.

Pažymima, kad už važiuojamosios kelio dalies perėjimą arba ėjimą ja ten, kur draudžiama, nepaklusimą eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymą KET pėstiesiems, dviračių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymą numatyta atsakomybė. Tokie veiksmai užtraukia baudą nuo 20 iki 40 eurų. O įvykus eismo įvykiui bauda gali siekti 230 eurų.

Avarija sekmadienio vakarą, apie 16.53 val., Spaudžių kaime, pranešė policija.

Automobilio „VW Caddy“ blaivus 65 metų vairuotojas kliudė tamsiu paros metu skersai važiavimo krypties ėjusius, jokių šviesą atspindinčių elementų nedėvėjusius pėsčiuosius.

43 metų vyras ir 56 metų moteris gydomi ligoninėje.

Mažina riziką

Eismo saugumo specialistai pabrėžia: tamsoje ir pėstieji, ir dviratininkai privalo dėvėti jų matomumą gerinančias priemones.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, pernai visuose Lietuvos keliuose žuvo 51 pėsčiasis, iš jų 36 – tamsiuoju paros metu (tai 71 proc. visų žuvusių pėsčiųjų).

"Skaudžią statistiką būtų galima gerokai sumažinti, jei eismo dalyviai labiau rūpintųsi savo saugumu. Tamsiame kelyje privalu dėvėti atšvaitą, šviesą atspindinčią liemenę – tai paprastos priemonės, kurios sumažina eismo nelaimės riziką tamsoje ir saugo eismo dalyvių gyvybes", – sakė draudimo bendrovės "Gjensidige" vadovas Marius Jundulas.

"NielsenIQ" atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenys liudija, kad atšvaitus nuolatos dėvi 35 proc. šalies gyventojų, 27 proc. visuomenės juos segasi retkarčiais, 16 proc. mūsų šalies žmonių šią eismo nelaimės riziką mažinančią priemonę naudoja sezoniškai.

Tyrimo duomenimis, Lietuvoje atšvaitų niekada nenaudoja 12 proc. žmonių, dar 8 proc. gyventojų jų nedėvi, tačiau pasirūpina, kad atšvaitus turėtų jų vaikai. Tarp nedėvinčiųjų labiausiai išsiskiria 16–19 metų amžiaus grupė – net 23 proc. jų sakė niekada nesegintys atšvaito.

Gajus mitas, kad atšvaitai būtini tik tamsiuoju paros metu užmiesčio keliuose. Anaiptol – atšvaitai itin svarbūs ir miestų gatvėse.

Mieste ir užmiestyje

M.Jundulo nuomone, pėsčiųjų ir dviratininkų elgsenos taisyklių būtina mokytis nuo pat mažų dienų.

Pavyzdį pirmiausia turėtų rodyti tėvai, sutemus į gatvę su atžalomis eidami tik prisisegę atšvaitus, pagal poreikį – ir dėvėdami ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais.

Vairavimo mokyklos vadovas, saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas atkreipė dėmesį į klaidingą atšvaitų dėvėjimo praktiką Lietuvoje.

"Gajus mitas, kad atšvaitai būtini tik tamsiuoju paros metu užmiesčio keliuose. Anaiptol – atšvaitai itin svarbūs ir miestų gatvėse. Tikriausiai kiekvienas vairuotojas prisimena atvejų, kai tamsoje vos nekliudė pėsčiojo, einančio per perėją ar kitoje vietoje kertančio važiuojamąją kelio dalį. Prietemos ar dulksnos sąlygomis, kitomis eismą sunkinančiomis aplinkybėmis prastas matomumas būna ir miestų gatvėse, ir užmiesčio keliuose", – kalbėjo A.Pakėnas.

Pasak saugaus eismo eksperto, auštant arba temstant regėjimas dar neprisitaikęs prie aplinkos, todėl šie pereinamieji paros laikotarpiai   eismo dalyviams sudėtingiausi. Prietemos laikas – itin apgaulingas, jį vertinti reikia labai atsakingai.

Skirtingi požiūriai

Pasak A.Pakėno, atšvaitus turėtų dėvėti ne tik pėstieji, dviratininkai ir važiuojantieji paspirtukais, tačiau ir automobilių vairuotojai.

"Pateiksiu pavyzdį: kai vairuotojas, nedėvėdamas jokių jo matomumą gerinančių priemonių, kelkraštyje keitė automobilio ratą tamsiuoju paros metu, kita keliu važiavusi transporto priemonė jį stipriai sužalojo", – priminė vairavimo mokyklos vadovas.

Eksperto teigimu, yra eismo dalyvių, kuriems saugumas – visada svarbiausias veiksnys kelyje. Suaugusiems dviratininkams Lietuvoje šalmas nebūtinas, tačiau dauguma žmonių, leisdamiesi į kelią dviračiu, šalmą visada užsideda. Paprastai tokie eismo dalyviai važiuoja dviračių taku, netrukdo pėstiesiems, kirsdami važiuojamąją dalį nulipa nuo transporto priemonės. Pavyzdingai ir atsakingai besielgiančių žmonių gausu ir tarp pėsčiųjų, kurie atšvaitus dėvi ant viršutinių drabužių, rankinių, kuprinių, visada pasirūpina atšvaitais vaikams.

Vis dėlto, A.Pakėno nuomone, Lietuvos keliuose ir gatvėse gausu eismo dalyvių, neigiančių rizikas, keliančių grėsmę visiems eismo dalyviams.

Tamsiuoju paros metu ir esant geroms oro sąlygoms vairuotojas, važiuodamas su įjungtomis artimosiomis šviesomis, pėsčiąjį be atšvaito pastebi likus iki jo 50 m, o su atšvaitu – iki 150 m.