Nesumeluota bendrystė

TV3 televizijos projektas "Lietuvos garbė" jau šešioliktus metus Kovo 11-ąją kvies paminėti vieną svarbiausių valstybinių švenčių – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Pagrindinė šių metų renginio idėja – paprasti žmonės daro nepaprastus darbus šiuo nepaprastu laiku.

Projektas "Lietuvos garbė" pagerbia tuos, kurie tyliai daro gerus darbus – padeda į nelaimę patekusiems, savanoriauja, aukojasi dėl kitų gerovės, garsina Lietuvą savo talentais, meno ar mokslo pasiekimais. Tai žmonės, kuriais galime ir turime didžiuotis, tad neatsitiktinai jie pagerbiami tokią svarbią mums dieną – Kovo 11-ąją.

"Praėjusieji metai daugeliui buvo kitokie. Jie nepašykštėjo iššūkių ir išbandymų. Tačiau yra dalykų, kurių niekas negali pakeisti. Nacionaliniai apdovanojimai "Lietuvos garbė" – ilgametė TV3 televizijos tradicija, kasmet suburianti tautą pagerbti tuos, kurie atliko nepaprastus žygdarbius. Jie gyvena tarp mūsų, dažnai niekieno nepastebėti, nes yra per kuklūs, kad garsiai kalbėtų ar girtųsi. Tačiau tai mūsų televizijos galia – parodyti visai šaliai jų pasiaukojamus darbus, drąsias širdis ir įkvepiančias istorijas", – sakė TV3 grupės vadovė Laura Blaževičiūtė ir kvietė minėti Kovo 11-ąją kartu su "Lietuvos garbės" apdovanojimais.

Nepaisant visų karantino apribojimų, sunkumų ir iššūkių, laukia septynios nominacijos, septynios istorijos ir jų herojai. Apdovanojimai bus įteikti septyniose skirtingose Lietuvos vietose, pasitelkiant kranus, dronus, limuzinus, raudonus kilimus ir deglus, o TV3 televizijos žiūrovus džiugins mylimų atlikėjų koncertas, kuriame pasirodys žaibiškai išpopuliarėjusi Austieja, visų mylimi Saulius Prūsaitis, Marijonas Mikutavičius, Evgenya Redko, grupė "Lietuvaičiai" ir daugelis kitų. Apdovanojimus ves A.Kudabienė, Mindaugas Stasiulis ir M.Mikutavičius.

Stengiesi matyti tą, kuris gali pakovoti už kitą, kuris dėl kito gali neskaičiuoti savo pinigų, rūpintis, kad senesnis žmogus turėtų ir draugystės, ir maisto.

Kaip sako A.Kudabienė, kiekvieną kartą, artėjant šiam renginiui, jos viduje atsiranda jaukios šilumos burbulas. "Tokią progą, tokią dieną norisi paminėti, švęsti – ir aš nė kiek neabejoju, kad ne man vienai, – ne pompastiškai, bet labai labai jautriai, labai smagiai, labai džiugiai. Ar kalbėtume apie valstybės gyvenimą, ar apie žmogaus gyvenimą, visą laiką yra smagūs tie momentai, kurie skatina judėti į ateitį. Pasižiūri į tuos žmones, kurie kažin kelintą kartą yra pagerbiami šiuose renginiuose, ir ramybė ateina širdin", – sako ji.

Žurnalistę nuoširdžiai žavi jauni žmonės, kurie kuria mokslą, kultūrą, sveikatos apsaugą, kurie ištiesia pagalbos ranką kitam žmogui, kad ir kas jis būtų – kaimynas ar nepažįstamas. "Išgelbėti skęstantįjį, žmogų iš degančio namo ar nuo ginkluoto nusikaltėlio nukentėti galintį asmenį. Atrodo, kad tokiose situacijose kiekvienas galvojame apie save, bet čia staiga matai, kad ne – yra tikros ir nesumeluotos bendrystės tarp mūsų. Kai matai tokių pavyzdžių, tokius žmones ir jų konkrečius išgyvenimus, tikrai apima įkvepiantis ir saulėtas jausmas", – šypsosi A.Kudabienė.

Jaudulio nepaslėpsi

Ne pirmus metus "Lietuvos garbės" apdovanojimus vedančiai žurnalistei labiausiai į atmintį įsirėžęs herojų jaudulys, jiems įžengus į dideles sales – ar tai būtų Nacionalinis dramos teatras, ar Nacionalinė filharmonija.

"Ten paprastai vyksta grandioziniai, įspūdingi menininkų pasirodymai – tarsi ne su mūsų, paprastų mirtingųjų, gyvenimu susiję. Ir čia staiga žmogus lipa ant scenos, mato didelę minią žmonių, kuri stojasi, jam lipant ant scenos, kuri jam ploja, nes ką tik pamatė, ką jis nuveikė. Pagerbiami žmonės dažniausiai būna labai sutrikę, nes jie yra ne žvaigždės, atrodytų, lyg mes patys: gyvena šalia, atrodo paprastai, elgiasi paprastai, be jokių ypatingų gaidelių balsuose. Staiga jie sutrinka, kad jiems reikia tapti herojais, kuriuos norime pagerbti. Nebuvo nė vieno, kuris nesijaudintų, nė vieno, kuris neklaustų: kodėl mane čia pakvietėte? Juk aš nieko nepadariau. O jis ką tik išgelbėjo vaikus iš degančio namo", – pasakoja ji.

"Lietuvos garbė" skatina kasdienybėje dažniau atkreipti dėmesį į tokius žmones. "Stengiesi matyti tą, kuris gali pakovoti už kitą, kuris dėl kito gali neskaičiuoti savo pinigų, rūpintis, kad senesnis žmogus turėtų ir draugystės, ir maisto. Tokie veiksmai juos atliekančiam nėra materialiai naudingi ar apskaičiuoti – tiesiog tai gera žmogaus širdis. Visą laiką stengiesi pasidžiaugti tokiomis asmenybėmis ir susitikus jas pagirti, nebijoti tai daryti, nes kartais gal mes iš tiesų per mažai vienas kitame matome gerų dalykų ir per retai vienas kitam pasakome gražesnį žodį", – atvirauja A.Kudabienė.

Kovo 11-ąją ji švenčiu kartu su tais, kurie dalyvauja rengiant "Lietuvos garbės" transliaciją. "Su tais, kurie rengia siužetus, su operatoriais, su režisieriais. Iš tiesų ten būna be galo daug žmonių – televizijos žiūrovas nemato daugybės jų, kuri dirba, kad tos kelios eterio valandos virstų švente. Mes su jais, pasidabinę kokiu nors lietuvišku ženkliuku, kad atpažintume vienas kitą, jog švenčiame ir džiaugiamės, būname tądien kartu. Man asmeniškai net nėra smagesnio būdo, kaip švęsti Kovo 11-ąją", – dalijasi žurnalistė.

A.Kudabienė puikiai prisimena ir 1990-ųjų Kovo 11-ąją, nuotaiką šios dienos išvakarėse. "Tada su Gintaru Kudaba, turėdami Kultūros fondo kamerą, lakstėme ir klausinėjome to meto politikų, paprastų žmonių apie nuotaikas, apie pasirengimą, apie prognozes. Man labiausiai išliko jausmas, kad tada buvo įtampos, bet ir didžiulis laisvės noras bei nerimas, kurie sukuria įdomų jausmų kokteilį. Supranti, kad kelio atgal nėra, bet kitas žingsnis – neaiškus. Tą vakarą buvo jaučiamas giedras nerimas visų, kuriuos kalbinome, – patikėkite, o jų buvo labai daug, nebuvo nė vieno, kuris būtų sakęs, kad gal dar truputėlį per anksti, neskelbkime", – pamena ji.

Mokame švęsti

A.Kudabienė nė kiek neabejoja – praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams lietuviai moka švęsti laisvę.

"Mes mokame pabambėti, vienas kitą iškeikti, mokame daugybę visokių dalykų, kurie parodytų, kad lietuvis lietuviui – geriausias patiekalas. Bet iš tiesų man atrodo, kad bet kokioje valstybėje ir tautoje yra to paties. Visiškai normalu yra ginčytis, bartis, ieškoti geriausio kompromisinio sprendimo, paskui vienas kitą kritikuoti. Tai paprasčiausiai žmogiška", – pastebi ji.

"Bet Kovo 11-ąją, Vasario 16-ąją ir Liepos 6-ąją matai žmones, kurie iš vidaus šviečia. Tie žmonės išeina į gatves, kelia vėliavas, puošia savo namus ir aplinką tautine atributika – jie pažymi, kad jiems tai svarbu. Kuo toliau, tų žmonių yra daugiau, ir jie išradingai puošiasi, taip sukurdami šventinę atmosferą. Tada matai, kad viskas yra gerai", – sako A.Kudabienė.

"Man gera gyventi šitoje žemėje, šitoje vietoje, šituo laiku. Taip, visokie kasdieniai rūpesčiai, klausimai, diskusijos, problemos, nusistebėjimai, kritika niekur nedingsta, bet tai yra kasdienybė. O kai ateina diena, kai  pasakome, ką mes iš tiesų galvojame apie savo valstybę, iš tiesų užplūsta giedras ir neišpūstas pasididžiavimo jausmas, kad aš esu čia, dabar ir su visais šiais žmonėmis", – šypsosi žurnalistė.

"Lietuvos garbė" – kovo 11 d. 19.30 per TV3.

„Kaip žmonės patenką į jūsų laidą?“, – klausė laidos viešnios Justinas Jankevičius

„Visaip patenka žmonės į laidą „Prieš srovę“. Būna, kad patys paskambina, būna, kad patys paskundžia, būna, kad mes ilgai ieškome ir randame. O yra vienas adresas Gedimino prospekto gale, kur nieko ieškot nereikia, reikia tik atvažiuot“, – šmaikštavo A. Kudabienė.

Audrė pasakojo, kad laidos „Prieš srovę“ redakcija kasdien sulaukia apie dešimt skambučių su įvairiais prašymais ir istorijomis. „Būna, kad žmonės  nepasikuklina paskambint ir trečią valandą nakties, pavyzdžiui, dėl to, kad „vaikų teisės“ atėmė vaikus. Bet, dažniausiai, kai ryte mes patys paskambiname, jau viskas būna gerai“, – sakė Audrė.

Laida  ne kartą demaskavo įvairius apgavikus ir šarlatanus. Audrė „Gero vakaro šou“ studijoje papasakojo ne vieną tokį nutikimą, pavyzdžiui, apie garbaus amžiaus senjorę, kuri padėjo atskleisti telefoninius sukčius: „Man paskambino anūkas, kad pateko į nelaimę. Bet aš neturiu anūko, dėl to skambinu jums“, – pasakė moteris, paskambinusi Audrei.

Kitas nutikimas – apie pagyvenusį vyrą, nepagailėjusį įspūdingos sumos būrėjai, kad ši padėtų susigrąžinti jauną žmoną... Audrė galėtų pasakoti ir pasakoti tokias istorijas. 

Ką Audrė atsakys į kitus Mindaugo ir Justino provokuojančius klausimus? Kiek ir kas jai daugiausia siūlė, kad laida neišvystų dienos šviesos? Ar galėtų dirbti būrėja? Ar Mindaugas gražus vyras? Kokios užduotys ir išbandymai jos laukė „Gero vakaro šou“ studijoje – žiūrėkite šiandien, 19.30 val. per TV3.

Laidos studijoje užvirs tikras kulinarinis mūšis. Burtai lems, jog Mia, kartu su laidos vedėja Ilona Juciūte-Čibirkiene, gamins meksikietiškas buritas su vištiena, o Audrė, padedama „Kamado Bono“ grilio virtuozo Vadimo Amosovo, ruoš brandintus jaučio žandus tamsiame aluje.

Aksominio balso savininkė bei itin charizmatiška moteris Vilija Pilibaitytė-Mia gerbėjus savo dainomis džiugina jau 15 metų. Mia tikina nuo prigimties iššūkių nebijanti ir prieš pusmetį save išbandė naujame amplua, prisijungdama prie publicistikos laidos „Prieš srove“ komandos.

Ten, kur ateina Mia, prasideda neįtikėtinos energijos pliūpsnis.

„Ėjau, ėjau, įkritau į upę ir pradėjau plaukt prieš srovę – taip ir susipažinau, tiek su Audre, tiek su visa „Prieš srove“ laidos komanda. Niekada nebijau iššūkių, mano visas gyvenimas yra vienas didelis iššūkis“, – laidoje juokaus Mia, paklausta kaip gimė mintis išbandyti šį karjeros kelią.

Du dešimtmečius gyvuojančios publicistinės laidos „Prieš srovę“ vedėja Audrė Kudabienė neslepia, jog Mia, prisijungus prie komandos, įnešė naujų vėjų ir tikina, kad tai turėtų ne tik sudominti žiūrovą, bet ir suteikti naujų patirčių.

„Ten, kur ateina Mia, prasideda neįtikėtinos energijos pliūpsnis, tad mes jos dėka atgavom labai daug energijos. Nemeluosiu, Mia prisidirba kiekvienoje laidoje – ten, kur ji filmuojasi, ji būtinai ką nors sugalvoja – tai provokaciją, tai kokius alimentus išmuša iš vyro, kuris jų iki šiol nemokėjo, tačiau viskas tik į gerą“, – gražių žodžių naujai kolegei negailėjo Audrė.

Mia neslepia, jog suderinti naują darbą televizijoje bei muzikinę karjerą ir koncertus nėra lengva, tačiau jei ji užsibrėžia tikslus – jų pasiekti nesutrukdys niekas, nes patirtos traumos.

„Teko neseniai atšaukti keletą koncertų, nes patyriau traumą – susilaužiau abi pėdas. Vaikystėj šokinėdavau nuo stogų, dabar šokinėju nuo scenos, bet viskas jau gerai, aš jau čia ir aš jau stoviu. Esu maksimalistė, niekas manęs nesustabdys ir viską gyvenime jeigu darau, tai darau stipriai“, – drąsiai apie gyvenimo mestus iššūkius pasakos Mia.

Su kokiais sunkumais žinomai dainininkei tenka susidurti naujame darbe, kokiomis dovanomis Audrę lepina vyras ir kurios patiekalas – Mios ar Audrės bus gardesnis – paaiškės jau šį šeštadienį 9 val. laidoje „Virtuvės istorijos“.

Ilgametė renginio vedėja Audrė Kudabienė, šalies herojus pristatysianti jau šeštą kartą, pasakoja apie būsimą reginį.

A. Kudabienė atskleidžia: dabar kaip tik tas metas, kada ji „perkrato“ bei permąsto visus savo jausmus ir poelgius. „O kai  jau sulaukiu, man patinka švęsti, pasakoti gražius dalykus ir džiaugtis, dalintis tuo jausmu su kitais“, – entuziastingai kalba Audrė.

Paklausta apie pirmąją vestą „Lietuvos garbės“ ceremoniją Audrė neslepia susižavėjimo: „Tas laisvės ir nesuvaidintos šventės jausmas. Jis labiausiai įsiminė. <…> Visi mes skirtingi. Bet  kalbam ir savo oda pajuntu, kad sėdžiu šalia savų žmonių, kurie savo namus, savo tėvynę, apgintų plikomis rankomis.“ Pasak vedėjos, „Lietuvos garbės“ apdovanojimuose keičiasi istorijos, bet nesikeičia jausmas, kad Kovo 11-oji yra mūsų šventė.

Apibūdinimų „Lietuvos garbės“ didvyriams A. Kudabienė nepritrūksta: „Tai nuostabūs, be galo šilti žmonės, šalia kurių pabuvusi gaunu įkvėpimo didžiuotis mūsų valstybe. Jie yra Lietuva“. Anot jos, apie tokius herojus yra svarbu pasakoti, kad turėtume iš ko mokytis, turėtume į ką lygiuotis bei kad nepamirštume, kas yra Lietuva.

Audrė puikiai atsimena daugybę „Lietuvos garbės“ istorijų, tačiau paklausta apie didžiausią įspūdį palikusį momentą, ji paminėjo vieną sukrečiančią istoriją: „Tosios trapios moters, apsirengusios juodais drabužiais, ant scenos beveik nesimatė. Ji beveik nekalbėjo, sunkiai kvėpavo, ji visa buvo vien skausmas. Ji buvo tik ką palaidojusi staiga dėl aneurizmos mirusį 15metį sūnų, – pasakojo A. Kudabienė. – Bet kai scenos ekrane buvo papasakotas jos žygdarbis, kelias akimirkas salėje, regis, galėjai girdėti kaip sninga už lango. Juodžiausią akimirką po vaiko mirties Ilona sutiko, kad jos sūnus taptų donoras. Ji padovanojo viltį  kitiems – 7 sunkiai sergantiems žmonėms. Man ir šiandien kaupiasi ašaros, kai galvoju apie šios moters kilnumą. Apie jos jėgą – sunkiausiu momentu pagalvoti apie kitų žmonių sveikatą, apie kitų laimę.“

„Pasiaukojimas – tai akimirka, kai pamiršti save ir gyveni, dirbi, rizikuoji dėl kito žmogaus, tai – labai kuklių, tylių, bet labai gerų žmonių savybė“, – priduria ji.

Audrės manymu, Kovo 11-oji – tai sava, šilta šventė, tad nacionaliniai apdovanojimai „Lietuvos garbė“ iš tiesų yra tinkamiausias būdas ją švęsti. „Lietuvos garbėje“ man neteko girdėti pompastiškų žodžių, oficialių kalbų“ , – sako Audrė.

Kas bus šių metų herojai? Tai paaiškės jau greit – kovo 11 d. „Valdovų rūmuose“ vyksiančioje iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje, kuri bus tiesiogiai transliuojama per TV3.

Pirmą kartą Lietuvos televizijų istorijoje naujojo sezono atidarymo renginį ves televizijos vadovė. TV3 generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė kaip TV vedėja debiutuos su  Justinu Jankevičiumi ir Mindaugu Stasiuliu.

TV3 gimtadienio transliacijoje, ketvirtadienį 19.30 val.,  žiūrovai galės mėgautis koncertu su Igle, grupe BIX, Linu Adomaičiu, Monique, Beatrich, Daddy Was A Milkman, Donny Montell, Jazzu ir kitais atlikėjais, o pertraukose jųs lauks pokalbiai iš specialios TV3 studijos. 

Jau daugybę metų su žiūrovais kiekvieną savaitę laidoje „Prieš srovę“ besisveikinanti, o dabar ir žinias vedanti Audrė Kudabienė sako, kad jeigu šiandien galėtų švęsti savo 25-erių metų gimtadienį, tai darytų pašėlusiai, būtinai Lietuvoj ir būtinai su visais draugais, o savo tikrąjį 25-metį Audrė taip pat puikiai atsimena: „Gimtadienis man buvo įspūdingas dėl kelių dalykų: kaip tik tais metais pabaigėm pirmąjį savo dokumentinių filmų ciklą, pagal Gintaro (Audrės vyro – aut.) tėčio, Česlovo Kudabos knygas, pirmą kartą pirkome bilietus į Kretą, kuri labai greit tapo mėgstamiausia atostogų „uoga“, o tuosyk, pirmąjį kartą, sėdėjom įkopę į kalną, žiūrėjom į jūrą ir buvo tiek romantikos, laisvės, azarto, kad atrodė, ar gali viso to būti daugiau“, – prisiminimais dalijosi A. Kudabienė.

Sėdėjom įkopę į kalną, žiūrėjom į jūrą ir buvo tiek romantikos, laisvės, azarto, kad atrodė, ar gali viso to būti daugiau.

Serialo „Moterys meluoja geriau“ žvaigždė Nerijus Gadliauskas, kurį žiūrovai geriausiai pažįsta kaip Robertėlį, sako kad labiau nei gimtadienių jis vaikystėje laukė, kol užaugs. „Svarbus buvo 16 gimtadienis, kai gavau pasą, dar 18-tas, nes buvo išleistuvės iš mokyklos. O paskui tie metai eina... Labiausiai laukiau ne kokių nors metų. Kai buvau pradinukas ir matydavau vyresnius, kurie eidami pro medžius turėdavo pasilenkti, kad nekliūtų už šakų, tai labai norėjau ir aš tokio laiko sulaukti, kai man reikės pasilenkti einant pro medžius. Labai greitai tas laikas ir atėjo“, – pasakoja Nerijus, kuris savo ūgį mielai išnaudoja žaisdamas krepšinį.

„TV pagalbos“ narė Gerda Žemaitė sako, kad jei dabar švęstų 25-ąjį gimtadienį, tai švęstų jį lygiai taip pat kaip tuomet, kai jai suėjo 25-eri. „Savo 25 gimtadienį aš tiesiogine to žodžio prasme atšvenčiau su trenksmu. Buvau grįžusi iš Airijos, kur praleidau metus, todėl gimtadienio tema buvo aiški – meilė Lietuvai. Sukviečiau artimuosius ir būrį draugų į sodybą, kur visa atributika buvo tautiška, gimtadienis prasidėjo nuo Tautiškos giesmės giedojimo, o tada vyko visokie žaidimai, vainikų pynimai. Šis gimtadienis buvo vienas įsimintiniausių“, – prisimena Gerda.

Šį kartą kulinarinės laidos „Virtuvės istorijos“ aikštelėje konkurencingai dvikovai susitiks žurnalistė, laidų vedėja A. Kudabienė ir „Vienas už visus, visi už vieną“ paramos fondo įkūrėjas Julius Davidonis. Bičiulių sugebėjimus vertins dešinioji Juliaus ranka – žmona Vilija.

Prieš prasidedant kulinarinei kovai studijoje tvyros jaudulys: abu konkurentai virtuvėje tvirtai nesijaus. „Kulinarija – ne pati stipriausia mano pusė“, – atviraus žurnalistė. Julius taip pat prisipažins, kad namuose geresnė šefė – žmona.

Konkurentai atviri ir nuoširdūs ne tik prie virtuvės stalo. Abiejų pašaukimas ir darbas yra vienaip ar kitaip prisidėti prie visuomenės gerovės. J. Davidonis, kalbėdamas apie savo paramos fondo įkūrimą, teigs, kad viskas nutiko kartą nusprendus savanoriškai padėti vienos moters šeimai, nukentėjusiai nuo gaisro.

„Pasisiūliau atvažiuoti į svečius. Jie gėdijosi parodyti, kad gyvena tvarte, nes vaikai lanko mokyklą, gėdijosi, kad po to kažkas sužinos. Iškart pagalvojau: kodėl gėda jiems, o ne kitiems, kurie nepadeda. Paskelbiau žinią ir labai greitai sulaukiau didžiulio dėmesio“, – apie iniciatyvos pradžią pasakos vyras.

Dar vis Vasario 16-tosios nuotaikomis ir „Lietuvos Garbės“ laukimu gyvenanti A. Kudabienė neslėps džiugesio: „Kai matai savo miestą, savo kraštą, žmones, pasipuošusius trispalvėmis ir iš tiesų nuoširdžiai širdyse besidžiaugiančius, tu didžiuojiesi, kad gyveni šitoje šalyje ir esi jos dalis.“

Aktyvi, energinga ir charizmatiška laidų vedėja išduos, kas labiausiai atskleidžia ir išlaiko moters jaunatviškumą ir grožį. „Paprasčiausias ritualas – daugiau šypsotis ir viskas. Ypač, kai būna proga – kaip ir dabar“, – šypsosis moteris.

Išmaniojo dienos pietų restorano „ilunch“ virtuvėje šeštadienio rytą netrūks jaudulio, o azartiška kova užmegs itin nuoširdžius ir atvirus pokalbius. A. Kudabienė su šefe Ilona Juciūte-Čibirkiene ruoš plėšyto lavašo pyragą, o J. Davidonis, padedamas „Kamado BONO“ grilio šefo Kristupo Krivicko, keps čeburekus ant grilio. Judviejų kulinarinius sugebėjimus vertins Juliaus žmona Vilija.

Kokius patiekalus mėgsta gaminti A. Kudabienė? Kokio produkto žurnalistė negali pakęsti ir kaip išsaugo savo jaunatvišką žavesį? Kaip dažnai J. Davidonis ruošia pusryčius žmonai? Apie tai ir dar daug daugiau sužinosite jau rytoj laidoje „Virtuvės istorijos“.

„Virtuvės istorijos“ – šeštadieniais 9 val. per TV3!

Į teismą bus kviečiami Rūta Janutienė, Audrė Kudabienė ir Kristupas Krivickas, BNS pranešė teismo atstovas spaudai Vytautas Jončas.

Apklausti žurnalistus paprašė vienas kaltinamųjų – Andrejus Lobovas. Jam pritarė ir kiti kaltinamieji.

Sausį teismas nuotoliniu būdu apklausė nukentėjusiąja pripažintą valstybės saugomą Laimutę Stankūnaitę.

Pernai vasarį Šiaulių apygardos teismas pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą dėl neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, mirusiojo atminimo paniekinimo, šmeižimo, trukdymo antstolio veiklai, viešo raginimo smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą, grasinimo nužudyti.

Šioje byloje kaltinimai buvo pateikti ir buvusiai teisėjai Neringai Venckienei, tačiau jai pasislėpus JAV, jos byla išskirta.

Šioje byloje aprašyti nusikaltimai susiję su vadinamaisiais Garliavos įvykiais, kilusiais dėl tariamo vaiko seksualinio išnaudojimo.

Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2010 metų pradžioje N.Venckienė su savo teta Audrone Skučiene subūrė grupę, organizavo buvusio Kauno apygardos teismo teisėjo Alberto Milinio šmeižimą, organizavo duomenų apie privatų gyvenimą rinkimą. Teisėjo sūnus Vaidas Milinis buvo viešai apkaltintas pedofilija. Jo tėvai šioje yra pripažinti nukentėjusiaisiais.

Nukentėjusiais šioje byloje taip pat pripažinti L.Stankūnaitė su dukra, advokatas Gintaras Černiauskas, antstolė Sonata Vaicekauskienė.

Kaltinimai pateikti A.Skučienei, Ramintai Baltuškienei, Tatjanai Borovec, Gediminui Aidukui, Dariui Kaminickui, Vitalijui Keršiui, Rimantui Stanislovui Rinkevičiui, Gintarui Banaičiui, Violetai Banaitienei, A.Lobovui ir Renaldui Ščiglinskui.

Ši byla susijusi su vadinamąja Garliavos pedofilijos istorija.

2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas Jonas Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta L.Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė.

Prokurorai teigia nustatę, kad žmogžudystes įvykdė garliaviškis Drąsius Kedys. Jis kaltino V.Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L. Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, pačios V.Naruševičienės mažametę dukrą. J.Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A.Ūsą išteisino.

Po žmogžudysčių D.Kedžio ir L.Stankūnaitės dukra gyveno senelių ir tetos buvusios teisėjos, D.Kedžio sesers Neringos Venckienės namuose Garliavoje. Nors teismai nustatė, kad mergaitė turi gyventi su motina, antstoliams vis nepavykdavo įvykdyti teismo sprendimo ir grąžinti dukrą iš globojamų giminaičių.

2012 metų gegužės 17 dieną Kauno rajone, Garliavoje, dalyvaujant 240 policijos pareigūnų, įvykdytas teismo sprendimas ir tuomet aštuonerių metų mergaitė perduota motinai L.Stankūnaitei. Sprendimą vykdė antstolė S.Vaicekauskienė.

Po žudynių besislapsčiusio D.Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Vėliau negyvas rastas ir A.Ūsas. Teisėsauga teigia, kad jie mirė nesmurtine mirtimi.

Iškilmingą ceremoniją jau trečius metus ves puikiai susistygavusi trijulė: TV3 žinių vedėjas Rokas Petkevičius, laidos „Prieš srovę“ vedėja Audrė Kudabienė ir atlikėjas Marijus Mikutavičius.

Vedėjai prisipažįsta, kad kasmet laukia „Lietuvos garbės“ renginio, nes jis atskleidžia gražiąją Lietuvos pusę ir suteikia daugybę gerų emocijų.

„Aš kiekvienais metais vis iš naujo apsidžiaugiu pamatęs, kad ta geroji, gražioji, kilnioji Lietuva yra daug didesnė nei mes įsivaizduojame“, – kalbėjo Rokas Petkevičius.

Jų poelgiai keičia mūsų dienas, ne tik sustiprina pasididžiavimo sava tauta jausmą, bet ir įkvepia džiaugsmui, drąsai, vilčiai.

„Kai matai ant scenos žmones, kurių drąsi širdis kažkam išgelbėjo gyvenimą, kažkam gyvybę, negali vien paploti, nusilenkti ar akimirkai iš susižavėjimo nutilti. Šie kuklūs didvyriai yra šviesa, apie kurią giedam Lietuvos himne, jų poelgiai keičia mūsų dienas, ne tik sustiprina pasididžiavimo sava tauta jausmą, bet ir įkvepia džiaugsmui, drąsai, vilčiai. Tai skambūs žodžiai, bet be šių dalykų mūsų žmogiškas pasaulis būtų juodas ir nykus“, – įsitikinusi Audrė Kudabienė.

Rokas neslepia, kad jį labiausiai domina bendravimas su žmonėmis: „Man labai įdomu matyti tiek valstybės vadovus, tiek žmones, kuriuos mes kviečiame ir apdovanojame, visuomet smagu su jais pabendrauti ir išgirsti kitokias istorijas, nors kartais būna tikras iššūkis juos prakalbinti ir atverti“.

Tuo metu Audrė puikiai atsimena daugybę istorijų ir sako, kad ją ypač domina tolimesnis „Lietuvos garbės“ herojų likimas. „Panevėžio medikė Vilija, išgelbėjusi tris žaibo nutrenktus jaunuolius, gal ir nesureikšmina savo staigios reakcijos, savo šaltų nervų ir drąsos, bet ši trijulė (dėkojusi medikei ant „Lietuvos garbės“ scenos) rugsėjo šeštąją kartu su savo tėvais rinkosi nešini tortais ir gėlėmis švęsti bendro pirmo gimtadienio po nelaimės. O štai du našlaičiais likusius berniukus nuo mažumės auginti paėmęs Karolis (juos visus tris pernai matėme „Lietuvos garbėje“ pasipuošusius Šaulių uniformomis) didžiuojasi ne savimi, septyniasdešimtmečiu tėčiu, kuris tapo tikro žmogaus pavyzdžiu savo vaikams. Jis tiesiog sako, kad dešimtokas Marius ir devintokas Mindaugas yra geri vaikai, puikiai mokosi, net savo gimtadienių šventes (kaip ir visas šeimos šventes) pradeda iškeldami Lietuvos vėliavą savo namų kieme. O Tadas, jaunasis mokslininkas, sukūręs išmanųjį bakterijas aptinkantį pleistrą, po apdovanojimo „Lietuvos garbės“ statulėle šiandien tik kukliai prasitaria, kad žengia toliau, kad jau laimėjo finansavimą savo išrasto pleistro gamybos technologijai sukurti“, – atrodo, kad Audrė galėtų be paliovos pasakoti įkvepiančias istorijas.

Šiemet „Lietuvos garbės“ ceremonijoje taip pat sutiksime žmones, apie kurių tylius žygdarbius dabar išgirs visa Lietuva.

„Lietuvos garbė 2017“ – kovo 11 d. 19.30 val. tiesiogiai per TV3.

17 metų patirtį turinti žurnalistė eteryje pavaduos šeimos pagausėjimo laukiančią Renatą Šakalytę-Jakovlevą ir sūnų auginančią Kristiną Aleknaitę.

A. Kudabienė pripažįsta, kad pasiūlymas vesti žinias maloniai nustebino. „Buvo tikrai netikėta. Tuo pačiu metu sukrito kelios laidos „Prieš srovę“ filmavimų užduotys ir pasiūlymas tapti žinių vedėja. Paprašiau šiek tiek laiko, nes norėjau sulaukti ramesnio periodo ir pati sau susidėlioti atsakymą.  Ačiū, kad televizija leido neskubėti“, – šypsosi Audrė.

Nors A. Kudabienės patirtis žurnalistikoje – įspūdinga, žinoma moteris naują etapą pasitinka su jauduliu. „Tai naujas darbas, naujos užduotys, taisyklės ir iššūkiai. Nors mes visi nuo vaikystės mokomi nesibaiminti naujovių, nes tik taip judam į priekį, sakau nuoširdžiai – vistiek širdies kamputyje nerimo yra“, – sako naujoji TV3 Žinių vedėja.

„Kita vertus, TV3 Žinių komanda – fantastiškas kolektyvas: ir geriausi profesionalai, ir puikūs žmonės. Tą ne sykį jau esu patyrusi. Užtenka praverti šio biuro duris ir pasijunti kaip namie: įdomu, smagu, paprasta bendrauti, o ir pats biuras jaukus, šiltas“, – tęsia A. Kudabienė.

„Man jau teko pasisukioti Žinių studijoje tiesioginės transliacijos metu, o tai – pats įdomiausias momentas. Žinios – žaibiska, profesionali žurnalistų reakcija iš pradžių filmuojant, paskui paruošiant siužetus eteriui. Tai ir tikslūs režisierių sprendimai, ir dienos redaktorių tiesiog sprinteriška nuovoka. Negalėjau nesižavėti, matydama, kaip per kelias akimirkas jau tiesioginio eterio metu laida papildoma naujausiomis žiniomis, – įspūdžiais dalinasi Audrė. – Kad ir kiek tiesioginio eterio patirties būtų, jos niekada nebūna per daug. Patikėkit, tie režisieriaus per ausinę sakomi „Trys, du, vienas – eteris“ pirmąją akimirką tampa milžinišku adrenalino užtaisu.“

TV3 Žiniose debiutuojanti A. Kudabienė tęs darbus laidoje „Prieš srovę“: „Besąlygiškai pasitikiu savo laidos komanda. Tai stiprūs, įžvalgūs žmonės. O Žiniose, kaip ir kiti kolegos, dirbsiu kas antrą savaitę, kol kolegų vaikai paaugs.“

„Audrę pasirinkome, nes ji – viena geriausių televizijos laidų vedėjų. Praėjusiais metais TV3 žinių kolektyvo nariams gimė 8 vaikai. Šiais metais kolegos taip pat žada augimą, tad Audrės pagalba labai reikalinga“, – pokyčius  komentuoja TV3 Žinių tarnybos vadovas Sigitas Babilius.

Lapkričio 21-ąją pasaulis švenčia Tarptautinę televizijos dieną. Daugelio gyvenimas jau neįsivaizduojamas be televizijos laidų, filmų ir serialų, kurie žiūrovus lydi kasdien. Visai kitokį televizijos veidą – laidų kūrimo užkulisius, repeticijas, pašnekovų paieškas – mato televizijos laidų kūrėjai ir vedėjai.

„Televizija mano gyvenime – tarsi meilužė, su kuria kiekvienas kartas sunkiai nuspėjamas. Kartais – nieko ypatingo, o kartais tiesiog raunantis stogą. Lyg ir nieko pastovaus, bet kartu niekada negali žinoti – galbūt ilgai ir laimingai“, – šmaikštauja laidos „Gyvenimas yra gražus“ kūrėjas Edvardas Žičkus.

Kulinarinės laidos „Beatos virtuvė“ kūrėja Beata Nicholson prisipažįsta: „Televizija visada buvo ir bus mano meilė. Aš ja domiuosi, ir joje dirbu. Tiesą sakant, nuo pat jaunų dienų ir kai įstojau į žurnalistiką, žinojau, kad noriu dirbti televizijoje, o ne spaudoje. Man televizija įdomi visame pasaulyje – visada pasižiūriu, ką rodo kanalai šalyse, po kurias keliauju. Nepaliauju stebėtis, kokios išradingos ir kūrybingos yra Lietuvos televizijos. Televizija man yra ir darbas, ir pomėgis..“

Pasaulinę televizijos dieną  laidos „Prieš srovę“ vedėja žurnalistė Audrė Kudabienė prisimena vaikystę: „Vaikystėje niekaip negalėjau suprasti, kaip tie visi dėdės ir tetos telpa į stebuklingą dėžutę, vadinamą televizorium. Pro televizoriaus aparato groteles žvalgydavausi į vidų – ten tuomet mįslingai žibėjo įvairios detalės. Ir štai... aš čia! Šiandieną jau žinau, kokia svarbi mūsų visų bendravimo priemonė yra televizija. Kaip malonu per ją daug sužinoti, o taip pat – pasiekti tiesą.“

Muzikinio projekto vedėja ir dalyvė dainininkė Vilija Matačiūnaitė džiaugiasi, kad televizija netapo jai nuobodžia kasdienybe, rutina: „Džiaugiuosi galėdama pati būti televizijoje ir dažnai sulaukti vis naujų iššūkių. Tikiuosi, kad televizija bus viso mano darbinio gyvenimo ašimi ir toliau teiks man tokį didelį džiaugsmą“.