„Jis darbą pradės rugsėjo 27 dieną. A. Imbrasas laikinuoju teatro vadovu skiriamas siekiant užtikrinti sklandų teatro darbą, telkiant daugiakultūrę teatro bendruomenę“, – nurodoma Kultūros ministerijos pranešime.

Šokio kritikas, kultūros vadybininkas ir buvęs kultūros viceministras A. Imbrasas konkursą į minėtas pareigas laimėjo liepą, tačiau jo rezultatus teismui apskundė buvusi teatro vadovė Olga Polevikova.

Ji teigia tokį žingsnį žengusi, kilus abejonių dėl ministro patvirtinto konkurso aprašo ir galimai neskaidrios komisijos narių atrankos.

Vilniaus senasis teatras anksčiau buvo vadinamas Lietuvos rusų dramos teatru, tačiau po Rusijos karo Ukrainoje pradžios šį pavadinimą nuspręsta pakeisti.

Vilniaus senojo teatro vadovo kadencijos trukmė – penkeri metai.

Iki šiol jis ėjo Visagino kultūros centro direktoriaus pareigas.

Pasak ministerijos, A. Imbrasas iš konkurse dalyvavusių aštuonių pretendentų surinko daugiausiai komisijos balų.

A. Imbrasas 2016–2017 metais ėjo kultūros viceministro pareigas, 1995–2016 metais vadovavo Lietuvos šokio informacijos centrui, 2002–2015 metais – šiuolaikinių scenos menų centrui „Menų spaustuvė“.

Jis taip pat dvi kadencijas dirbo Vilniaus savivaldybės taryboje, 2015-aisiais buvo išrinktas su Liberalų sąjūdžiu, 2019-aisiais – su tuometinio mero Remigijaus Šimašiaus komitetu.

A. Imbrasas yra inicijavęs įvairių projektų bei renginių, dirbęs korespondentu spaudos leidiniuose. Jis turi baleto artisto ir žurnalisto diplomus, yra stažavęsis scenos menų, akademinėse organizacijose Europoje, Azijoje, JAV, buvęs daugelio kultūros fondų ir programų ekspertu.

Pareigas jis pradės eiti po teisės aktuose numatyto teisėsaugos institucijų patikrinimo.

Konkursas paskelbtas birželio pradžioje, baigiantis dabartinės vadovės Olgos Polevikovos kadencijai.

Dabartinis teatro pavadinimas buvo patvirtintas praėjusių metų rugsėjį. Anksčiau Jono Basanavičiaus gatvėje esanti įstaiga turėjo Lietuvos rusų dramos teatro pavadinimą.

Dėmesio Vilniaus senasis teatras sulaukė ir šių metų balandį, kuomet LRT radijo teigimu, į repertuarą grąžino dalį prorusiškų kūrėjų spektaklių.

Vilniaus senojo teatro vadovo kadencijos trukmė – penkeri metai.

Šie apdovanojimai paskirti penktąjį kartą, jų laureatai renkami Asociacijos narių visuotiniu balsavimu.

2017 m. S. Juraškaitė, kaip šokėja, dalyvavo šių choreografų kūrybiniuose darbuose:  Viktorijos Bobinaitės („Būsenos“ – magistrinis darbas), Linos Puodžiukaitės-Lanauskienės („Exodus“ bei šokio ir cirko spektaklis „Viskas įskaičiuota“), Vyčio Jankausko („Agonija“), Rūtos Butkus (performansas „T-shape“ Nyderlanduose), Agnijos Šeiko (eskizas „Banginių dainos“), Agnietės Lisičkinaitės (šokio spektaklis paaguliams „Z plius“), rašoma LRT.lt siųstame pranešime.

S. Juraškaitė, M. Bartaševičiaus nuotr.

R. Butkus 2017 m. kūrė choreografiją įvairaus pobūdžio kūriniams: šokio ir muzikos performansui „Kišeninės simfonijos“ (Klaipėda, Koncertų salė), šokio performansui „Bokso pirštinės, siena ir aš“ (Vilnius, trumpametražių filmų festivalio „Future Shorts“ atidarymas menų fabrike „Loftas“), šokio performansui „Atmata“ (Vilnius, šiuolaikinio meno mugės „ArtVilnius“ atidarymas, kartu su Benu Šarka), instaliacijai „Duplicate“ (Londonas, Chalton galerija), šokio ir garso performansui „Rain Man“ (Kauno menininkų namai), šokio performansui „Poilsio zona. Prisiliesti“ (Vilnius, meno galerija „Open Gallery“), šokio ir garso performansui „Energosound“ (Klaipėda, festivalis „Plartforma“), video klipui „Mother“ (pristatytas Vilniuje ir Londone, grupė „Anchorsong“).

Buvusiam Lietuvos šokio informacijos centro, festivalio „Naujasis Baltijos šokis“, Menų spaustuvės ir kitų šiuolaikiniam šokiui svarbių reiškinių iniciatoriui A. Imbrasui apdovanojimas, minint Asociacijos dešimties metų jubiliejų, skirtas už viso gyvenimo nuopelnus. Tai pirmas toks atvejis, kuomet asociacija skiria šią premiją, ji bus ne kasmetinė – pasikartos tik išskirtinėmis progomis.

A. Imbrasas, M. Narbutaitės nuotr.

Asociacija, kurią 2007 m. įkūrė 25 Lietuvos šiuolaikinio šokio choreografai ir šokėjai, turintys meno kūrėjo statusą, siekia atstovauti šios profesinės bendruomenės narių interesus formuojant Lietuvos kultūros politiką ir sprendžiant kūrėjų kasdienio darbo sąlygų tobulinimo bei kūrybos pristatymo galimybių plėtros klausimus, skatinti bendruomenės narių kūrybinę veiklą, skleisti informaciją apie Lietuvos šiuolaikinį šokį, atstovauti jam tarptautinėse organizacijose ir dalyvauti jų veikloje. Šiuo metu asociacija vienija 49 Lietuvos kūrėjus ir atlikėjus.

Klausimą dėl viceministro tinkamumo opozicijos atstovas kelia žiniasklaidai paskelbus, kad A.Imbrasas, anksčiau vadovavęs „Menų spaustuvei“ ir Lietuvos šokio informacijos centrui, antraeilėse pareigose dirbo ir viešojoje įstaigoje „Vilniaus festivaliai“. Dėl jos po išorinio audito 2009 metais buvo paskelbtos nepalankios išvados.

„Vis dėlto tai, kad Kultūros ministerija būtent viceministro asmenyje patekusi į tą abejotiną kontekstą darosi pažeidžiama, yra faktas“, – per spaudos konferenciją penktadienį Seime sakė V.Juozapaitis.

Pranešime spaudai V.Juozapaitis teigė, kad viešojoje įstaigoje „Vilniaus festivaliai“ buvo įdarbinti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro direktorius Gintautas Kėvišas bei kiti nacionalinių, valstybės turtą valdančių, kultūros įstaigų vadovai.

„Įvertinus viešai skelbiamą informaciją, kyla rimtų abejonių, ar šie asmenys nebuvo įdarbinti fiktyviai bei didelis susirūpinimas dėl šios įstaigos veiklos ir mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimo skaidrumo“, – pranešime spaudai cituojamas V.Juozapaitis.

Spaudos konferencijoje penktadienį jis ragino ministeriją apsivalyti.

„Ministrei reikėtų padaryti viską, kad išties nekiltų jokių abejonių ir dėl jos, ir dėl pačios mūsų kultūros politikos noro išsiskaidrinti pirmiausia, o paskui deklaruoti prioritetus. Aš manau, kad ministrė bus pajėgi (...), tie darbai iš tikrųjų bus padaryti ir mes visi drauge džiaugsimės tais rezultatais ir švaria sąžine, išsivalę sutiksime tiek Kultūros dieną, tiek ir didįjį prisikėlimą, tiek ir visą ateitį“, – sakė politikas.

Kultūros ministrė L.Ruokytė-Jonsson sako nematanti kliūčių A.Imbrasui eiti pareigas.

„Kviesdama Audronį į savo komandą, iškėliau sąlygą, kad ateidamas dirbti viceministru, jis pasitrauks iš visų savo ligtolinių darboviečių. Jis taip ir padarė, likdamas tik rinktu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu. Visa ši informacija yra viešai prieinama ir atsispindi jo privačių interesų deklaracijoje. Jokios naujos informacijos, kuri keltų mano pasitikėjimo viceministru Imbrasu klausimą, aš neturiu“, – teigia ministrė. Jos komentarą BNS perdavė patarėjas Viktoras Bachmetjevas.

Ministrė aiškina, kad A.Imbrasą viceministru pasirinko kaip vieną labiausiai patyrusių Lietuvos kultūros vadybininkų, daug prisidėjusių prie „Menų spaustuvės“, Naujojo Baltijos šokio festivalio, Šokio informacijos centro, Naujojo cirko savaitgalio ir kitų reikšmingų Lietuvos kultūros reiškinių atsiradimo. Kai kuriuos iš jų jis organizavo ir kaip „Vilniaus festivalių“ darbuotojas.

Kaip rašo naujienų portalas delfi.lt, keli meno įstaigų vadovai šalia pagrindinių pareigų ilgus metus dalyvauja ir jų renginiams pinigus skirstančios Vilniaus savivaldybės įstaigos veikloje. Dar 2008 metais Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą atlikti jai priklausančios viešosios įstaigos „Vilniaus festivaliai“ veiklos auditą.

Tada, kaip ir dabar, įstaigai „Vilniaus festivaliai“ vadovavo Remigijus Merkelys. 2009 metais tarp jos darbuotojų buvo LNOBT direktorius G.Kėvišas, Nacionalinės filharmonijos direktorė Rūta Prusevičienė, dabartinis Lietuvos nacionalinio dramos teatro direktorius Martynas Budraitis ir kultūros viceministras Audronis Imbrasas, anksčiau vadovavęs „Menų spaustuvei“ ir Lietuvos šokio informacijos centrui.

Kaip teigiama audito ataskaitoje, šie ir dar keli asmenys asmenys „Vilniaus festivaliuose“ buvo įdarbinti 4 valandoms per dieną. Jiems tuo metu mokėtas 2–3 tūkst. litų arba 579–869 eurų atlyginimas už pusę etato. „Vilniaus festivaliai“ organizuoja ir finansuoja renginius kuriuose dalyvauja minėtų asmenų vadovaujamos institucijos. R.Merkelys delfi.lt patvirtino, kad G.Kėvišas, R.Prusevičienė įstaigoje dirba iki šiol, o A.Imbrasas buvo atleistas po to, kai tapo viceministru.

Minėtoje ataskaitoje rašoma: „Audito metu pastebėjome, kad darbuotojai dirbantys antraeilėse pareigose neatvyksta į darbą ir nesinaudoja įstaigos patalpomis. Atliekant auditą 2009-10-05 atlikome įstaigos darbuotojų faktinį darbo laiko patikrinimą, kurio metu nustatėme, kad darbo vietoje nebuvo nei vieno darbuotojo dirbančio antraeilėse pareigose <...>“.

Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos specialistai tuo metu prašė R. Merkelio ir jo pavaldinių paaiškinti priežastis, kodėl jie nebūna darbo vietoje. Už visus darbuotojus paaiškinimą parašė pats direktorius. Esą festivalių rengėjai, dirbantys viešoje įstaigoje, negali sėdėti darbo vietose nepertraukiamai nuo ryto iki vakaro – jiems reikia dažnai dalyvauti susitikimuose sprendžiant įvairius festivalių organizavimo klausimus (įvairias peržiūras, perklausas, posėdžius, derybas, susitikimus, renginius ir t.t.). Darbuotojai paaiškinimų nepateikė.

Audito metu R. Merkelys pateikė „Vilniaus festivalių“ Vidaus darbo tvarkos taisykles, kurios nebuvo suderintos su steigėju. Apskritai jos buvusios formalios, o su jomis pasirašytinai nebuvo susipažinęs nė vienas darbuotojas.

Taisyklėse antraeilininkams nebuvo nustatytas darbo laiko režimas, t.y. kasdienio darbo pradžia ir pabaiga, o tai, anot ataskaitos, prieštaravo Darbo kodeksui. „Todėl negalime patvirtinti, kad festivalių darbuotojai dirbo darbo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytą darbo laiką ir kad teisėtai ir teisingai jiems apskaičiuotas 174 249 Lt (daugiau kaip 50 tūkst. eurų) darbo užmokestis“, – rašoma ataskaitoje. Joje taip pat nurodyta, kad po pusę dienos dirbdami „Vilniaus festivaliuose“, G.Kėvišas, R.Prusevičienė, M.Budraitis, A.Imbrasas pagrindinėse darbovietėse dirbo po 8 val. per dieną.

Po Naujųjų metų prie ministrės komandos kaip viceministras prisijungs archeologas Renaldas Augustinavičius, pranešė Kultūros ministerija.

Iki šiol Kultūros tarybos nare buvusi G.Žemaitytė kuruos vizualinius menus, valstybės politiką bibliotekų, muziejų bei regionų klausimais. A.Imbraso veiklos sritis bus profesionalus menas, Lietuvos kultūros taryba bei tarptautinis bendradarbiavimas. Jis taip pat yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys.

Į ministeriją iš Kultūros paveldo departamento ateisiantis R.Augustinavičius kuruos kultūros paveldo sritį.

Kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson komandoje patarėjais dirbs meno kuratorius Evaldas Stankevičius, projektų valdymo specialistas Aurimas Pautienius-Želvys ir komunikacijos specialistas, filosofas Viktoras Bachmetjevas.

Trečiadienį Vilniuje prasidės 19-asis Naujojo Baltijos šokio festivalis. Šiemet išskirtinis dėmesys – flamandų šokiui. Programoje taip pat bus dvi lietuvių choreografų premjeros ir pažintis su Kinijos šiuolaikiniu šokiu.

„Naujojo Baltijos šokio“ festivalį gegužės 6 d.pradės Belgijos-Norvegijos-Japonijos trupė „Fieldworks“ su spektakliu, kuriame šoks ir vaidins ne tik šokėjai, bet ir kulisai bei helio dujų balionai. Šis spektaklis bus rodomas Nacionalinio dramos teatro scenoje, o tą patį vakarą Menų spaustuvėje bus vaidinimas kitas flamandų spektaklis – choreografo Jano Martenso „Prakaituok, vaikeli, prakaituok“. Šis choreografas atvyksta kaip vienas perspektyviausių Europos jaunosios kartos choreografijos atstovų, teigia festivalio vadovas Audronis Imbrasas, ir prognozuoja, kad po kelerių metų galėsime sakyti matę vieną pirmųjų pasaulinės šokio žvaigždės darbų.

„Šiemet vienas iš pagrindinių akcentų – flamandų šokio gūsis, tam tikra maža flamandų šokio vitrina. Mes pasirinkome ne kažką iš matomiausių ir žinomiausių pavardžių, bet pristatome kitokių formatų, kitokių žanrų kylančius arba įdomius netikėtais rakursais spektaklius darančius kūrėjus. Pristatome projektą, kuriantį kitokią realybę – panardinamąją realybę. Tai yra belgų kūrybinės laboratorijos „Crew“ projektas, kurio metu jums uždeda šalmą, jūs matote filmą, o jums padeda pajusti pojūčius. Žmogaus jautrumo reikalas, pats išbandžiau – veikia“, – sako festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ vadovas Audronis Imbrasas.

„Crew“ trupės spektakliai bus vaidinami kasdien po kelis kartus nuo gegužės 7 d. iki paskutinės festivalio dienos – gegužės 12 d. – Menų spaustuvėje.

Taip pat programoje lietuvių choreografų premjeros. Tai – Kauno šokio teatro „Aura“ spektaklis „Monstrai“, kuriam choreografiją kuria prancūzas Samuelis Mathieu, ir urbanistinio šokio teatro „Low Air“, choreografų Lauryno Žakevičiaus ir Airidos Gudaitės spektaklis „Šventasis pavasaris“, Igorio Stravinskio baleto motyvais.

Šiemetiniame festivalyje be flamandų trupių – ir pirmoji pažintis su šiuolaikiniu Kinijos šokiu. Bus parodyti Tao šokio teatro iš Pekino choreografo Tao Ye du darbai, pavadinti „4“ ir „5“. Iš viso festivalyje dalyvaus 19 trupių, jungtinių grupių ar choreografų, atstovausiančių 18 valstybių ir pristatysiančių 22 šokio ar su šokiu susijusius kūrinius.