Šią savaitę į Lietuvą atvyko Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir beveik tuo pačiu metu Lietuvos Konstitucinis Teismas paskelbė nuosprendį dėl lenkiškų pavardžių rašybos. Jau daugiau nei metus Lietuvoje asmenvardžiuose leidžiama rašyti ne lietuviškas W, Q, X raides. Valstybinė lietuvių kalbos komisija anksčiau tam nepritarė, bet Seimas neatsižvelgė ir raides įteisino. Konstitucinis Teismas pareiškė, kad Seimas būtų privalėjęs sureaguoti tuomet, jeigu komisija būtų įžvelgusi pavojų lietuvių kalbai.

„Valstybinė lietuvių kalbos komisija nemotyvavo, kad tokių atvejų numatymas sudarytų pavojų bendrinei lietuvių kalbai, jos savitumui. Tarpukario Lietuvoje tos trys raidės, apie kurias mes kalbame šiandien, atsispindėjo lietuvių kalbos rašmenyse“, – pabrėžė Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Mizaras.

Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska buvo tarp tų Lietuvos lenkų, kurių vardo ir pavardės rašyba pasikeitė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„718 asmenų pasinaudojo įstatymo galimybe pasikeisti rašmenis pavardėse“, – sakė teisingumo ministrė E. Dobrowolska.

„Aš buvau pirmas, kuris padavė dokumentus į metrikacijos skyrių. Mano senelio pavardė, mano visų protėvių pavardės buvo užrašytos su „W“. Tarpukariu buvo visi diakritiniai ženklai. Manau, kad ir šie ženklai neprieštarauja įstatymams“, – teigė Ryszard Rotkiewicz.

Dalis vietos lenkų teigia, kad jų netenkina ir nauja tvarka. Ji vis tiek neleidžia užrašyti asmenvardžių originalia forma, diakritiniai ženklai dar neįteisinti.

„Antpuolis prieš Konstitucinį statusą turinčią valstybinę kalbą tęsiasi. Šis Seimas yra pats nedraugiškiausias lietuvių kalbai“ , – piktinosi Seimo narys Audronius Ažubalis.

Į Konstitucinį Teismą kreipėsi 30 Seimo narių, daugiausiai opoziciniai valstiečiai, bet buvo ir valdančiųjų konservatorių. Jie remiasi Konstitucijos 14 straipsniu, kuris sako, kad valstybinė kalba yra lietuvių.

„Tokiu būdu užsieniečiai, norintys kreiptis prieglobsčio, į Lietuvą turės vykti per pasienio kontrolės punktus, o ne neteisėtai kirsdami Lietuvos Respublikos išorės sieną“, – sako Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas A. Ažubalis, įregistravęs tokį pasiūlymą Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo projektui.

Pagal jo siūlomą projektą,  „užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas: pasienio kontrolės punktuose – Valstybės sienos apsaugos tarnybai; Lietuvos Respublikos teritorijoje – Migracijos departamentui.“

Antradienį neeilinėje Seimo sesijoje Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pristatys Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimus, kuriuose siūloma numatyti, kad, valstybėje susidūrus su išaugusiu migracijos srautu ir įvedus ekstremalią situaciją, būtų galima apriboti tam tikras prieglobsčio prašytojo teises.

L. Kasčiūno teigimu, Lietuvos laisvės lyga yra tikras nepriklausomybės ledlaužis, tačiau, akcentavo politikas, nepaisant LLL nuopelnų Lietuvos valstybingumui, organizacijos atminimas iki šiol nėra tinkamai įamžintas ir pagerbtas valstybės viešosiose erdvėse.

Atsižvelgdami į tai, kad LLL savo veiklą aktyviai vykdė Vilniaus mieste, Seimo nariai jau antrą kartą prašo Vilniaus miesto savivaldybės suteikti Lietuvos laisvės lygos pavadinimą vienai iš Vilniaus mieste esančių viešųjų erdvių ar gatvių bei pasitarus su už istorinės atminties įvertinimą ir įprasminimą atsakingomis institucijomis inicijuoti paminklo, atminimo lentos ar kitokio simbolio skirto LLL nuopelnams įamžinti pastatymą.

„2018 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisija buvo priėmusi sprendimą pritarti LLL įamžinimo idėjai. Tačiau ligi šiol jokių veiksmų nebuvo imtasi. Todėl kreipiamės antrą kartą“, – teigia L. Kasčiūnas.

Savo ruožtu A. Ažubalis primena, kad 2018 m. birželio 12 d. Seimas vienbalsiai priėmė rezoliuciją „Dėl Lietuvos laisvės lygos 40-mečio“, kurią teikė daugumos parlamentinių partijų atstovai. Šia rezoliucija buvo siekiama atkreipti dėmesį į itin reikšmingą Lietuvos laisvės lygos vaidmenį Lietuvos Nepriklausomybės kovose tiek vietiniu, tiek tarptautiniu lygmenimis.

Nors „valstiečiai“ alkoholinių gėrimų įsinešimą į Seimą  uždraudė 2016 metais, kai kurie Seimo nariai nepaiso tokių draudimų. Po susitikimo su eurokomisaru Virginijumi Sinkevičiumi, viename iš Seimo rūmų kabinetų buvo kilnojamos taurės.

LNK žurnalistei paklausus, ar Seime galime gerti alkoholį, Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas atsakė: „Aš nežinau, mes negeriame. Taip, šampano šiandien išgėrėme. Šampanas ne alkoholis“, – pasakojo G. Kirkilas.

  Švenčiantis G. Kirkilas su kompanija buvo pastebėtas dieną – 12 val. 30 minučių.

Paklaustas, kokia proga ragauja šampaną, G. Kirkilas atsakė švenčiantis paskutinį komiteto posėdį.

"Manau, kad tai labai žmogiška, kada kai kurie žmonės stengiasi pamaloninti aukščiau stovintį komplimentu ar dar kažkuo. Tačiau tai neturi nieko bendro su žmogaus kompetencija, su jo išmanymu ir jo atsidavimu savo profesijai", - teigia A. Ažubalis.

Pasak jo, per pastaruosius trejus metus 20 žmonių iš ministro pažįstamų, bendradarbių ar buvusių partiečių tapo diplomatais.

"Juridiškai viskas atlikta nepriekaištingai. Tačiau tie žmonės iki tol neturėjo nieko bendro su diplomatija", - pastebi A.Ažubalis.

Susirūpino parlamentarai

Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo, publicisto, spaustuvininko bei vieno "Aušros" leidėjų M.Jankaus (1858–1946) atminimui Klaipėdoje dar 2013 m. ant Šaulių g. 5 namo sienos atsirado atminimo lenta.

Tačiau konservatoriai, Seimo nariai A.Ažubalis ir L.Kasčiūnas mano, kad to nepakanka. Ir savo rašte uostamiesčio merui Vytautui Grubliauskui pabrėžė, jog, "nepaisant M.Jankaus nuopelnų ir pasiaukojimo, jo atminimas iki šiol nėra deramai įvertintas".

Šiemet, minint M.Jankaus 160-ąsias gimimo metines, esą derėtų šio Mažosios Lietuvos patriarcho ir Tilžės akto signataro garbei Klaipėdos mieste pavadinti aikštę ar skverą.

Vis dėlto Klaipėdos Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos posėdyje nuspręsta, kad M.Jankaus atminimas įamžintas deramai, nes yra ne tik jam skirta memorialinė lenta, bet jo vardu pavadinta nedidelė gatvė Giruliuose.

Taip ir bus atsakyta raštą pateikusiems A.Ažubaliui ir L.Kasčiūnui.

Pagerbs Tilžės akto signatarą

Ta pati Žymių žmonių įamžinimo komisija svarstė, kur Klaipėdoje galėtų atsirasti atminimo lenta Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto nariui, Tilžės akto signatarui, visuomenininkui, kultūros veikėjui ir šaulių judėjimo aktyvistui Jurgiui Lėbartui.

Jis, beje, buvo šilutiškis ir šiame mieste jau pagerbtas. Tačiau ir Klaipėdoje jis aktyviai prisidėjo prie šaulių rinktinės kūrimo.

Istorikas Vasilijus Safronovas mano, kad priminti J.Lėbarto ir kitų žmonių, kūrusių Lietuvos šaulių sąjungos XX Klaipėdos rinktinę, nuopelnus būtų galima pritvirtinant atminimo lentą prie vieno iš pastatų, kur uostamiestyje veikė šios rinktinės štabas.

"1934 m. duomenimis, jis veikė adresu Liepų g. 4 (dab. Laikrodžių muziejaus pastatas, Liepų g. 12), vėliau rinktinė išsikėlė į naujai pastatytus Vytauto Didžiojo gimnazijos rūmus dabartinėje S.Daukanto gatvėje", – rašė V.Safronovas.

Dar bus nuspręsta, ant kurio iš šių minėtų pastatų galėtų atsirasti atminimo lenta J.Lėbartui.

Iki kito komisijos posėdžio Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikė Zita Genienė įpareigota pateikti šio veikėjo išsamią biografiją.

Prašo prisiminti karį savanorį

Į Klaipėdos vadovus jautriu laišku kreipėsi lygiai prieš 70 metų uostamiesčio sovietinio saugumo kalėjime nužudyto kario savanorio Vaclovo Šulco dukterėčia.

"Jis mirė Klaipėdos kalėjime 1948 m. birželio 30 d., vos 24 metų, nesulaukęs teismo. Užkastas be karsto buvusiose Klaipėdos kapinėse, kur yra Skulptūrų parkas. Prašau kokiu nors būdu padėti pagerbti mano dėdės atminimą. Viena, ką sugebėjau atlikti pati: įdėjau į nosinaitę žemės saują iš tos vietos, kur mano dėdė užkastas ir atvežiau į Jurbarko kapines, kur ilsisi Šulcų šeima", – laiške Klaipėdos merui rašė V.Šulco dukterėčia Remigija Zinkevičienė.

Komisija nusprendė, kad V.Šulco atminimas bus įamžintas atnaujinus Skulptūrų parką. Ten atsiras lenta, kur bus įrašytos visų čia palaidotų žmonių pavardės, tarp jų – ir sovietų nukankinto Lietuvos kario savanorio V.Šulco pavardė.

Suabejojo dėl laivyno kūrėjo

Žymių žmonių įamžinimo komisija atidėjo svarstymą dėl ilgamečio Lietuvos jūrų laivininkystės viršininko Alfonso Ramanausko (1929–1998) atminimo lentos atsiradimo.

A.Ramanauskas 1959 m. VU įgijo juristo specialybę ir tais pačiais metais buvo paskirtas Klaipėdos uosto viršininku. Dar po 10 metų tapo tik ką įsikūrusios Lietuvos jūrų laivininkystės viršininku.

Atminimo lentą A.Ramanauskui norima pakabinti ant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pastato, J.Janonio gatvėje 24.

Lentos sukūrimą finansuoja Lietuvos jūrininkų sąjunga, tačiau įamžinimo, regis, dar teks palaukti.

Esą tai buvo tarybinių laikų veikėjas ir norima patikrinti kai kuriuos jo biografijos duomenis.

Nuspręsta kreiptis į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, kad būtų surinkta informacija, ar A.Ramanauskas nedalyvavo sovietinių represinių struktūrų veikloje.

Tokias Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas Seime registravo konservatoriai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis.

Jie sako, kad taip būtų įvertintas pirmųjų krašto apsaugos savanorių indėlis į Lietuvos krašto apsaugos sistemos stiprinimą.

Jeigu Seimas pataisą priims, ji įsigaliotų nuo sausio.

Dabar į stažą įtraukiamas tik laikotarpis iki 1994 metų pabaigos.

„Vyksta du labai atsakingi žmonės. Valdyba nusprendė, kad jų užtenka racionalumo, taupymo ir atstovavimo prasme“, – BNS sakė pirmoji Seimo vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė.

Anot jos, konservatorius A. Kubilius – patyręs politikas, todėl galės tinkamai atstovauti Lietuvai ir perduoti jos poziciją.

Pasak R. Baškienės, komandiruodama Seimo narius į įvairius renginius valdyba stengiasi išlaikyti valdančiųjų ir opozicijos atstovavimo bei proporcingumo principą – jeigu į renginį kviečiami keli parlamentarai, siunčiami skirtingų frakcijų atstovai.

R. Juknevičienė savo „Facebook“ paskyroje pranešė, kad į Krynicos ekonomikos forumą buvo kviesta skaityti pranešimo apie saugumą.

„Buvau pakviesta skaityti pranešimą Krynicos forume Lenkijoje. Tai vienas svarbiausių saugumo renginių mūsų regione. Mano tema taip pat svarbi – „Kibernetinis karas ir geopolitika – Šaltojo karo naujasis frontas“. Tačiau „valstiečių“ valdoma Seimo valdyba manęs neišleido. Gal jei būčiau skridusi kur nors į Australiją, būtų kitaip“, – paironizavo politikė.

Seimo valdybos sprendimas į Australiją ir Okeaniją komandiruoti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnę Ritą Tamašunienę buvo sukėlęs nemažą rezonansą. Ji ten dalyvauja 4-ojoje Okeanijos apaštališkojo gailestingumo konferencijoje ir susitikimuose su Australijos lietuvių bendruomene Melburne.

Ekonomikos forumas Krynicoje rengiamas daugiau nei du dešimtmečius. Į šį forumą, kuris neoficialiai vadinamas Rytų Europos Davoso forumu, kasmet susirenka Vidurio ir Rytų Europos verslo bei politikos lyderiai. Paprastai jis vyksta rugsėjo pradžioje.

Šiemet į jį ketina vykti ir Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis.

Nustatyta, kad A. Ažubalis šių metų vasarį pavėluotai deklaravo duomenimis apie sutuoktinės darbą Mykolo Marcinkevičiaus ligoninėje bei tris pernai sudarytus sandorius: du automobilio išperkamosios nuomos sandorius su „Swedbank lizingu“ ir transporto priemonės pardavimo sandorį su bendrove „Raitas“.

„Nesmagu dėl tokio neapsižiūrėjimo, nes buvau aklai įsitikinęs kad tuos sandorius reikės deklaruoti 2019-aisiais, kartu su metine turto ir pajamų deklaracija. VTEK teisingai konstatavo, kad nedeklaravau ir pažeidžiau įstatymo normas. Tas pats ir dėl mano žmonos ketvirčio etato kitoje darbovietėje. Galiu pasakyti, kad apgailestauju“, – BNS sakė A. Ažubalis.