Į Klaipėdos rajoną parvežtas jau 8 apdovanojimas: Energetikos ministerija įvertino Klaipėdos rajono savivaldybę už didžiausią šuolį į žaliąją energiją.

„Galvojant apie ateitį, klimato kaitą, visi suprantame, kokie svarbūs į tvarią ateitį orientuoti energetikos projektai ir iniciatyvos. Atsinaujinančių energijos išteklių plėtra yra vienas iš svarbiausių Lietuvos energetikos nacionalinių tikslų. Savivaldybė irgi žengia šiuo keliu: daugėja elektromobilių įkrovimo stotelių, rajone atnaujinome visą apšvietimo tinklą, ir šiuo metu įgyvendiname kitą svarbų projektą – perkame nutolusias saulės elektrines, kurios energija aprūpins ne vieną ugdymo įstaigą“, – sako Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Modernizuotas apšvietimo tinklas

Klaipėdos rajone šiemet baigtas įgyvendinti apšvietimo modernizavimo projektas. Keisti ne tik seni tinklai, atramos, bet ir šviestuvai – vietoje senų natrio lempų sumontuoti LED šviestuvai, kurie ne tik taupesni, bet ir geriau apšviečia gatvę ar taką tamsiu paros metu.

Apšvietimo modernizacija palietė visas seniūnijas. Seni šviestuvai, atramos ar elektros linijos buvo keičiamos nuo Judrėnų iki Gargždų, nuo Kretingalės iki Priekulės. Modernizacijos metu buvo pakeista daugiau kaip keturi tūkstančiai šviestuvų, per dvi dešimtys elektros spintų ir daugiau nei septyni kilometrai apšvietimo laidų.

Daugiau patogumo elektromobilių savininkams

Klaipėdos rajone daugėja ir elektromobilių įkrovimo stotelių vietų. Jau nuo liepos pradžios gyventojai elektromobilius gali krauti patogiau – įrengtos 6 naujos stotelės Gargžduose ir Vėžaičiuose. 

Gargždiškiai elektromobilius gali krauti naujose stotelėse prie Sporto centro, tarp prekybos centrų „Norfa“ ir „Maxima“. Vėžaitiškiai elektromobilius jau gali krauti Gargždų gatvėje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Taip pat elektromobilių įkrovimo paslaugomis galima naudotis ir jau anksčiau veikiančioje stotelėje, kuri įrengta automobilių stovėjimo aikštelėje prie Savivaldybės aikštės.

Iš viso iki 2030-ųjų planuojama įrengti net 26 elektromobilių įkrovimo prieigas. Jos atsiras visame Klaipėdos rajone – Drevernoje, Doviluose, Priekulėje ir kitose gyvenvietėse. Tad pasirinkusieji šias tvarias transporto priemones galės keliauti patogiau ir efektyviau planuoti savo laiką, nes padaugėjus įkrovimų vietų skaičiui, nebereikės laukti eilėje, kol atsilaisvins kuri nors stotelė.

Elektra – iš atsinaujinančių šaltinių

Prie tvarios aplinkos kūrimo Savivaldybė prisideda ir diegdama inovatyvius, šiuolaikiškus elektros energijos ir šildymo sprendimus.

Saulės elektrinės įrengtos ant Gargždų ligoninės ir V. Gaigalaičio globos namų stogų. Elektrą iš nutolusių saulės elektrinių jau ima ir kelios rajono ugdymo įstaigos – Priekulės I. Simonaitytės gimnazija ir Vėžaičių pagrindinė mokykla bei jos skyrius Girininkuose.

Šiuo metu perkami dar keli nutolę saulės elektrinių parkai, kurie elektros energija aprūpins Jurgio Šaulio gimnaziją Veiviržėnuose, Dovilų seniūniją, Gargždų sporto centrą, „Kranto“ ir „Minijos“ progimnazijas Gargžduose bei darželius – „Gintarėlį“, „Saulutę“, „Ažuoliuką“ ir „Naminuką“.

Ministerija teigia, kad Lietuvos savivaldybių asociacijos renginyje spalio pabaigoje Tauragę apdovanojo ne už pačius namus, o už indėlį stiprinant jų tinklą.

„Apdovanojimas buvo įteiktas ne už konkrečius pusiaukelės namus, o už tai, kad savivaldybė palaiko pusiaukelės namų filosofiją“, – BNS teigė teisingumo ministrės patarėjas Paulius Žeimys.

Derybos dėl pastato

Pusiaukelės namus ketinama įkurti įmonei „Tauragės agrotechnika“ priklausančiame pastate. Įmonės savininkas nelinkęs pasakoti apie galimą turto pardavimą valstybei.

„Nieko aš jums nepaaiškinsiu. Kol neturiu sutarties rankose, tai viskas yra kaip pirštu ant vandens. Vienas dalykas kalbos, galvojimai, o iki realybės – dar galbūt ir toli. Šiai dienai aš galiu įvardyti, kad čia yra viešbutis, o paskiau bus matyti“, – BNS sakė įmonės direktorius Edmundas Abromas.

Vis dėlto Teisingumo ministerija ir Kalėjimų departamentas tikisi, kad pusiaukelės namus pavyks įkurti dar iki šių metų pabaigos ar kitų pradžioje, tačiau derybų proceso nekomentuoja.

„Kadangi šiuo metu vyksta tos procedūros, mes nelabai ir galime komentuoti tų visų niuansų“, – BNS teigė Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotoja Ligita Valalytė.

Ji pabrėžė, kad prieš pasirenkant potencialią vietą būsimiems pusiaukelės namams vykdytos rinkos konsultacijos, kalbėta ir su vietos savivalda, tačiau pastaroji neturėjo tam tinkamų pastatų.

„Tokių patalpų, kad būtų pramonės zonoje ir būtų tinkamos tokiai veiklai, manau, visoje Lietuvoje sunku rasti“, – BNS nurodė Tauragės meras Dovydas Kaminskas.

Dėl to, pasak jo, ministerijai pasiūlyta pasikalbėti su tokias patalpas turinčiu verslininku.

L. Valalytės teigimu, patalpos perkamos ne viešojo konkurso būdu.

„Šita procedūra nėra viešasis pirkimas, mes visą šitą procedūrą darome pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintą tvarką“, – sakė ji.

Mato įvertinimo prasmę

Nepaisant dar nesančio pastato, ministerija teigia matanti prasmę apdovanoti savivaldybę.

„Savivaldybė, kaip gyventojų visuma, kaip bendruomenė, prisideda prie pusiaukelės namų plėtros diskutuodama tiek su Kalėjimų departamentu, tiek su Teisingumo ministerija“, – kalbėjo P. Žeimys.

Abiem atvejais jos įteiktos už sistemos stiprinimą, už tai, kad palaiko filosofiją.

„Pernai ministerijos įsteigta krivūlė už bausmės vykdymo sistemos plėtrą skirta Vilkaviškio savivaldybei už Kybartų pataisos namų perdavimą pasieniečiams migrantų krizės kontekste“, – sakė ministerijos atstovas.

„Abiem atvejais jos įteiktos už sistemos stiprinimą, už tai, kad palaiko filosofiją“, – pridūrė jis.

Pasak Tauragės mero, miesto gyventojai idėją dėl pusiaukelės namų regione sutiko ramiai, dėl to skundų nesulaukta.

Tuo metu teisingumo ministrės patarėjas Rokas Uscila pabrėžė, kad savivaldybės geranoriškumas tokiuose projektuose yra labai svarbus.

„2014 metais Šiauliuose norėjome steigti pusiaukelės namus, nors ten buvo ne gyvenamasis rajonas, į miesto pakraštį, tai tada buvo milžiniškas pasipriešinimas. Kiek nuo tada jau praėjo laiko, tai mes dabar vėl grįžtame prie to klausimo ir bandome jį spręsti“, – sakė patarėjas.

„Tad Tauragės savivaldybės laikysena, geranoriškumas yra labai svarbūs. Gal iš šono žmonėms tai atrodo ne tiek svarbu, kiek tai yra mums, kurie kasdien su tuo klausimu susiduriame“, – pridūrė jis.

Tinklo plėtra

Tauragės savivaldybė – ne vienintelė, kur planuojama įrengti pusiaukelės namus. Juos planuojama įkurti Šiauliuose ir Plungėje.

Tokie namai jau veikia Alytuje, Vilniuje, Marijampolėje, Pravieniškėse ir Panevėžyje.

„Tikslas – padengti visas Lietuvos apskritis. Aišku, turime dar neuždengtą Klaipėdą, Uteną. Čia jau mūsų ateities darbai. Ką rodo kitų šalių praktika, kad nesikoncentruoja pusiaukelės namai viename regione ar mieste“, – sakė ministrės patarėjas R. Uscila.

Pusiaukelės namai skirti bausmę baigiantiems atlikti nuteistiesiems, kurie siekia integruotis į visuomenę. Ministerijos teigimu, tokiems žmonėms reikia sudaryti galimybę atlikti bausmę „arčiau gyvenamosios vietos“.

„Tai nėra kaip kalėjimai ar kalėjimų dalis, tai yra daugiau kaip socialinės paskirties laikinojo apgyvendinimo patalpos“, – sakė R. Uscila.

Tokių vietų įrengimas Lietuvoje finansuojamas Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis.

Pirmajame etape penkiems pusiaukelės namas, kurie buvo įkurti Kalėjimų departamentui priklausiusiose patalpose, skirta 937 tūkst. eurų.

Antrame etape planuojamiems trims pusiaukelės namams, kurie bus įkurti naujose patalpose, numatyti 2 mln. eurų.

– Kaip vertinate tokį gausų nominacijų derlių?

– Labai džiaugiuosi, tai – aukščiausi mūsų savivaldos apdovanojimai. O nominantus atrenka ir teikia ministerijos, kitos organizacijos: malonu, kai pastebi ir pagal tam tikrus kriterijus įvertina kiti. Labiausiai džiugina tai, kad esame apdovanoti už nuopelnus ir pasiekimus įvairiose – švietimo, kultūros, socialinių reikalų, verslo plėtros, užsienio bendradarbiavimo – srityse. Tai liudija, kad Kauno rajonas gyvybingas ir pasiekęs daug svarių rezultatų. Žinoma, pamatai apdovanojimams buvo pakloti anksčiau, o apdovanojimas vainikuoja įdėtą triūsą.

– Pirmoji „Auksinė krivūlė“ į pakaunę atkeliavo 2006 m., tuomet Kauno rajono savivaldybė buvo pripažinta šviesiausia. Kaip per šį laikotarpį keitėsi ugdymo laukas?

– Didžiuodamasis sakau, kad mums tiek politiniu, tiek administraciniu lygmeniu pasisekė susitarti su bendruomene ir švietimas daugelį metų yra prioritetinė sritis. Tai suvokiame kaip investiciją į jaunus žmones, į būsimus mūsų šalies ateities kūrėjus. Pirmąjį apdovanojimą gavome už tam tikrų infrastruktūrinių projektų įgyvendinimą, švietimo įstaigų renovaciją, ugdymo aplinkų kūrimą ir ugdymo turinio tobulinimą. Gera mokykla, mūsų nuomone, yra ta, kurioje gera vadyba, kompetentingi mokytojai ir geros erdvės: sporto aikštynai, kabinetai, laboratorijos, klasės. Ne mažesnį vaidmenį vaidina ir emocinė aplinka. Šiandien drąsiai galiu pasakyti, kad mūsų pasirinktas kelias buvo teisingas. Per laikotarpį, kai buvome pripažinti šviesiausia savivaldybe, teko plėtoti ikimokyklinį, priešmokyklinį ir pradinį ugdymą. Kalbu ne tik apie naujas mokyklas, bet ir apie specialistų pritraukimą, jų rengimo finansavimą. Iki pirmosios „Auksinės krivūlės“ ir dabar kasmet atnaujiname kelias mokyklas, anksčiau orientavomės į bendrojo lavinimo mokyklas, konkurencingumo sudarymą pirmajame žiede, kad išvengtume nukraujavimo, mūsų gabiausiems vaikams emigruojant į miesto mokyklas. Mums reikėjo pademonstruoti, kad mūsų įstaigos – tokios pat konkurencingos. Tuomet jau žvilgsnį nukreipėme į atitolusias mokyklas Čekiškėje, Piliuonoje, Ežerėlyje, Zapyškyje, Babtuose.

Receptas: pasak V. Makūno, sėkmę lemia komandinis darbas. E. Mališausko nuotr.

– Visuomet akcentuojate, kad prioritetas yra švietimas, tačiau net dvi krivūlės susijusios su verslo plėtra ir investicijų pritraukimu.

– Išties ir šioje srityje esame tie, kurie gali būti pavyzdžiu kitiems. Kauno rajono savivaldybė pirmoji Lietuvoje žymiai sumažino verslo liudijimų kainą, taip siekdama paskatinti gyventojus skaidriai užsiimti verslu. Palanki mokesčių politika nukreipta skatinti darbo vietų kūrimą: rajone veiklą pradedančios, investuojančios įmonės trejus metus atleidžiamos nuo žemės, žemės nuomos ir turto mokesčių, jei 50 proc. darbuotojų yra Kauno rajono gyventojai. Turime programą, remiančią smulkųjį ir vidutinį verslą, įvairias veiklas vykdo Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras: konsultavimas, dalyvavimas parodose, įvairių projektų įgyvendinimas. Kita kryptis – biurokratinės naštos mažinimas verslui įgyvendinant įvairius projektus rajone. Nelikome nuošalyje plėtojant LEZ, įmonėms kuriantis Kumpių kaime ir kitose kadastrinėse vietovėse. Mes visada norime būti kartu su verslu ir kartu galvojame apie gyventojų gyvenimo kokybę. Tai davė rezultatą: šiandien yra per 3 tūkst. įmonių – pradedant didelėmis, tarptautinėmis ir visiškai mažutėmis, bet žinomomis ne tik Lietuvoje.

– Kuri iš nominacijų jums arčiausiai širdies?

– Man jos visos labai brangios, nes liudija ne mero, ne pavienių žmonių, o visos bendruomenės, visų čia gyvenančių, dirbančių žmonių indėlį. Juk savivaldos pamatas ir yra žmonių pilietiškumas, kūrybiškumas, atsakomybė už savo gyvenamąją vietą. Šiuos apdovanojimus aš priimu kaip visos bendruomenės įvertinimą.

– Kokie darbai ir iniciatyvos lėmė šiųmetį apdovanojimą?

– Šias metais buvome tarp septynių pretendentų gauti „Auksinę krivūlę“ už piliečių žaliųjų iniciatyvų įgyvendinimą. Gautas apdovanojimas dar kartą paliudijo, kad tai – visos bendruomenės nuopelnas. Komponentų yra daug: daugiabučių namų renovacija, saulės ir vėjo elektrinių statybos ir žaliojo kurso reikalavimų atliepimas, piliečių ryžtas išsaugoti Pakarklės mišką, tam buvo sujungtos politikų, administracijos ir bendruomenės pajėgos, nuo žvyro kasėjų invazijos apginti Virbaliūnai, kartu su bendruomenėmis Garliavos, Karmėlavos, Neveronių, Užliedžių, Vilkijos ir kitose seniūnijose kuriami parkai, skverai.

Kompleksiškumas: atnaujinta ir Šlienavos pagrindinė mokykla, ir jos aplinka. E. Mališausko nuotr.

– Kokia siekiamybė ateičiai?

– Mūsų siekiamybė – ne gauti dar vieną krivūlę, o dirbti gerai, atliepti gyventojų lūkesčius, išspręsti kilusias problemas, kad žmogus savo kasdienybėje pajustų gerėjančią gyvenimo kokybę, jam rodomą dėmesį. Tai mums būtų pats didžiausias apdovanojimas. Žinoma, smagu, kai būname pastebėti ir įvertinti nacionaliniu lygmeniu ir džiaugsimės bet kurios srities krivūle, suteikta šiam kraštui.

Kauno rajono pelnytos „Auksinės krivūlės“

2006 m. atiteko šviesiausios šalies savivaldybės nominacija.

2008 m. pripažinta rūpestingiausia Lietuvoje.

2013 m. už plėtojamus ryšius su užsienyje gyvenančiais tautiečiais. Tuometiniam mero pirmajam pavaduotojui Petrui Mikelioniui už ypatingus nuopelnus savivaldai suteiktas Auksinės krivūlės riterio titulas.

2015 m. už sparčiausią verslo plėtrą.

2016 m. Auksinės krivūlės riterio titulas skirtas merui Valerijui Makūnui – naujovėmis pasižyminčiam lyderiui, vienam labiausiai patyrusių Lietuvos merų.

2017 m. už investicijų pritraukimą ir verslo plėtrą.

2018 m. už pasiekimus kultūros srityje.

2022 m. už piliečių žaliųjų iniciatyvų įgyvendinimą.

Skyrė keturis kartus daugiau

Vien per šiuos metus išasfaltuota apie 12 km kelių, o automobilių stovėjimo vietų įrengta daugiau nei 3 tūkst. kvadratinių metrų plote.

2019 m. savivaldybė rajono keliams skyrė tris milijonus eurų, o 2022 m. – net keturis kartus daugiau – 12 mln. eurų.

"Manau, kad esame verti šio apdovanojimo. Lėšų augimas kelių infrastruktūrai – akivaizdus. Pagerėjusi kelių būklė – taip pat. Kai kuriose seniūnijose jau įgyvendintas 5 metų planas, nors iki 2025-ųjų dar daugiau nei 2 metai. Ne paslaptis, kad Klaipėdos rajono keliai buvo vieni prasčiausių, todėl džiaugiuosi, kad laiku priėmėme sprendimą imtis veiksmų ir iš esmės spręsti problemą, žymiai padidindami finansavimą keliams. Šiuos pokyčius bei investicijas, tikiuosi, įvertino ne tik ministerija, bet ir gyventojai", – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Išasfaltavo 12 km

Vien per 10 šių metų mėnesių Klaipėdos rajone išasfaltuota 40 gatvių ar jų ruožų.

Klaipėdos rajono savivaldybė investuoja ne tik į savo, bet ir į Lietuvos automobilių kelių direkcijai priklausančius kelius.

Šiuo metu su direkcija pasirašyta 11 bendradarbiavimo sutarčių dėl kelių asfaltavimo, stotelių įrengimo.

"Nuo 2019 m. pradėjome intensyviai bendrauti su Lietuvos automobilių kelių direkcija tam, kad dešimtmečius netvarkomi keliai pakiltų direkcijos prioritetų sąraše. Savivaldybė finansiškai prisideda prie šių kelių rekonstrukcijos, kitaip jie remonto, ko gero, nesulauktų dar daugybę metų. Žinoma, neturime didelės įtakos dėl darbų tempų, nes viską atlieka direkcija, tačiau svarbiausia, kad keliai sulauks tvarkymo", – kalbėjo B.Markauskas.

Krūvis administracijai

Tam, kad investicijos virstų realiais darbais, pečius turi suremti savivaldybės administracijos specialistai.

"Išaugęs finansavimas reiškia ir išaugusį darbo krūvį, nes reikia atlikti atitinkamai daugiau darbų. Pagrindinė darbų našta tenka Statybos ir infrastruktūros skyriaus specialistams, kurie turi glaudžiai bendradarbiauti su viešųjų pirkimų specialistais, architektais, žemėtvarkininkais. Pelnyta "Auksinė krivūlė" išties yra įvertinimas visai administracijai, kuri kasdien susitelkusi dirba tam, kad skirtos lėšos būtų greitai ir tinkamai panaudotos, o gyventojai galėtų saugiau ir patogiau keliauti po rajoną", – tikino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas.

Šiemet net kelios nominacijos buvo susijusios su žaliuoju kursu.

Kauno rajono savivaldybei aplinkos ministras Simonas Gentvilas „Auksinę krivūlę“ įteikė už piliečių žaliųjų iniciatyvų įgyvendinimą. Tai jau septintoji Kauno rajono pelnyta krivūlė.

Apdovanojimą atsiėmęs meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad tvarūs sprendimai ir gamtos saugojimas yra ne tik savivaldybės, bet ir visos bendruomenės rūpestis. Savivaldybė investuoja į elektros energijos gamybą iš atsinaujinančiųjų šaltinių, sparčiai plėtojama daugiabučių renovavimo programa. Savivaldybė kartu su Batniavos ir Vilkijos seniūnijų bendruomenėmis ryžtingai ėmėsi nuo žvyro kasėjų saugoti vertingą Pakarklės mišką. Kartu su bendruomenėmis Garliavos, Karmėlavos, Neveronių, Užliedžių, Vilkijos ir kitose seniūnijose kuriami parkai ir skverai.

Jau septynioliktus metus LSA rengiamų apdovanojimų ceremonijoje skulptoriaus Ramūno Almino sukurtas „Auksinės krivūlės“ statulėles merams įteikė visų 14 ministerijų, Europos Komisijos atstovybės ir Lietuvos verslo konfederacijos vadovai.

„Savivaldybės ne tik padeda valstybei sudėtingose situacijose, bet ir rūpinasi ne mažiau svarbiais kasdieniais gyventojų poreikiais: švietimu, regionų ekonomikos skatinimu, socialinės atskirties mažinimu, infrastruktūra, aplinkosauga, kultūros sklaida“, – pastebėjo LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

Tryliktus metus rengiamų „Auksinės krivūlės“ apdovanojimų metu 14-os ministerijų, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje bei Lietuvos verslo konfederacijos vadovai paskelbė savo įsteigtų nominacijų laureatus, labiausiai tam tikrose srityje pasižymėjusias savivaldybes.

Kauno rajoną „Auksinės krivūlės“ apdovanojimui pristatė Kultūros ministerija. „Kultūra Kauno rajone visada buvo prioritetinė sritis, todėl šiandien galime didžiuotis aukšto lygio kolektyvais ir atlikėjais“, - sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Daugelis Kauno rajono saviveiklos kolektyvų žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Tai Neveronių folkloro ansamblis „Viešia“ (vad. Jolanta Balnytė), Domeikavos vaikų folkloro ansamblis „Serbentėlė“ (vad. Daiva Bradauskienė), Batniavos folkloro ansamblis „Karklė“ (vad. Regina Aleknienė),  Babtų pučiamųjų orkestras „Algupys“ (vad. Jonas Girnius), Raudondvario folkloro ansamblis „Piliarožė“ (vad. Vilius Marma), Raudondvario mišrus choras „Svajonė“ (vad. Renata Mišeikienė) ir daug kitų.

Vasarą nuaidėjusioje Šimtmečio dainų šventėje Kauno rajono delegacija tarp kaimiškų savivaldybių buvo skaitlingiausia:  14 folkloro ansamblių, 8 kapelos, 13 šokių kolektyvų, 5 suaugusiųjų ir 3 vaikų chorai, du orkestrai trys saviveikliniai teatrai, ansambliai – iš viso beveik tūkstantis saviveiklininkų.

Kauno rajono tautodailininkai už aukštą meistriškumą yra pelnę ne vieną „Aukso vainiką“, o medžio drožėjas iš Garliavos Adolfas Teresius šį titulą yra gavęs net tris kartus.

Pakaunės kraštas garsėja festivaliais, šventėmis. Didžiulį gerbėjų būrį sutelkia Kulautuvoje vykstantis dainuojamosios poezijos festivalis „Akacijų alėja“ ir Raudondvario „Ant pasaulio krašto“,  Zapyškio aitvarų festivalis, Samylų šventė „Iš marių dugno“, kiti renginiai.

Raudondvario dvare įkūrus menų inkubatorių, atsirado puiki erdvė profesionaliajam menui. Čia veikia Martyno Levickio „accoAkademija“, įgyvendinami bendri projektai su Kauno filharmonija, Nacionaliniu Kauno dramos teatru, Kauno valstybiniu muzikiniu teatru, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, vyksta muzikos festivaliai, parodos.

2022 metais Kauno rajonas kartu su Kauno miestu taps Europos kultūros sostine ir jau dabar vykdo daug bendrų projektų.

Ministerijų, Lietuvos verslo konfederacijos, Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vadovai paskelbs savo „Auksinės krivūlės“ laureatą – labiausiai tam tikroje srityje pasižymėjusią savivaldybę.

Taip pat bus įteikti „Auksinės krivūlės riterio“ apdovanojimai asmenims, ypač nusipelniusiems Lietuvos savivaldai, jos plėtrai ir stiprinimui, pranešė Lietuvos savivaldybių asociacija.

Savivaldos apdovanojimai bus teikiami tryliktą kartą.

Pagal apdovanojimų nuostatus, minint Lietuvos savivaldos dieną, įvertinamos didžiausią pažangą atskirose srityse padariusios savivaldybės bei apdovanojami žmonės, prisidėję prie to, kad vietos savivalda taptų stipresnė, efektyvesnė ir artimesnė kiekvienam gyventojui.

Tuo metu uostamiesčio savivaldybė įvertinta už intensyvią, organizuotą ir gerai visos šalies kultūros gyvenime žinomą bei matomą kultūrinę veiklą – Klaipėdos miesto savivaldybei suteiktas Kultūros ministerijos apdovanojimas "Savivaldybė – kultūros puoselėtoja".

"Džiugu, kad klaipėdiečių pastangos, įdirbis ir pasiekti rezultatai kultūros srityje sulaukė įvertinimo. Tai visos kultūros bendruomenės įvertinimas, ir drąsiai sakau, kad jis tikrai yra pelnytas. Tikiu, kad šis apdovanojimas dar labiau sutelks kultūros bendruomenę vienyti pastangas tam, kad Klaipėda ir ateityje būtų neužšąlantis kultūros uostas. Kultūros puoselėjimas – nuolatinis ir nesibaigiantis procesas, o kultūros bendruomenės susitelkimas bendram darbui yra vertybė ir pats didžiausias apdovanojimas, kurį krivūlė tik įprasmina", – teigė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Klaipėda yra šių metų Lietuvos kultūros sostinė, čia įgyvendinama programa "Klaipėda – neužšąlantis kultūros uostas". Šiemet taip pat parengta miesto Kultūros strategija, apibrėžianti ambicingus tikslus bei kultūros plėtros kryptis iki 2030 m. Miesto politikai yra apsisprendę iki 2019 m. padvigubinti finansavimą kultūrai.

Lietuvos savivaldybių asociacijos organizuojami "Auksinės krivūlės" apdovanojimai Lietuvos savivaldybėms teikiami už ryškiausias iniciatyvas ir darbus. Ceremonija rengiama Lietuvos vietos savivaldos dienos proga, šiemet ji minima jau dvyliktą kartą. Savo įsteigtų nominacijų laureatus – labiausiai tam tikrose srityse pasižymėjusias savivaldybes – skelbė visų 14 šalies ministerijų, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje bei Lietuvos verslo konfederacijos vadovai.

Dvyliktus metus Vilniuje rengiamų „Auksinės krivūlės“ apdovanojimų metu 14-os ministerijų, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje bei Lietuvos verslo konfederacijos vadovai paskelbė savo įsteigtų nominacijų laureatus, labiausiai tam tikrose srityje pasižymėjusias savivaldybes.

Kauno rajoną „Auksinės krivūlės“ apdovanojimui pristatė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.

Atsiimdamas apdovanojimą Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pasidžiaugė, kad pakaunėje kuriasi garsios tarptautinės kompanijos – „Hella“, „Hollister“, „Hegelmann Transporte“, „Lidl“, „Decura“. Meras pabrėžė, kad pritraukiant užsienio investicijas svarbų vaidmenį suvaidino ne tik patraukli verslui aplinka ir palanki geografinė padėtis, bet ir Ūkio ministerijos bei viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ pastangos.

Šiemet tikras proveržis įvyko Karmėlavos seniūnijoje įsikūrusioje Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, kur jau veikia 27 investuotojai, sukurtos 3 456 darbo vietos, pritraukta 489 mln. eurų investicijų, iš kurių 70 proc. – tiesioginės užsienio investicijos.

Šiemet čia nusprendė kurtis viena stambiausių Vokietijos įmonių „Hella“, gaminanti elektronikos komponentus automobiliams. 8,9 ha sklype įmonė ketina statyti vieno modulio 7 tūkst. kvadratinių metrų ploto gamybines patalpas, kurios ateityje gali plėstis dar trimis moduliais. Pirmajame plėtros etape planuojama investuoti iki 30 milijonų eurų ir sukurti iki 250 darbo vietų. Pirmasis gamybos modulis jau statomas ir pradės veikti kitų metų gegužę-birželį. Per keletą metų baigus projektą įmonėje turėtų dirbti iki 2 tūkst. žmonių.

Kauno LEZ kuriasi ir kita milžinė – JAV medicinos priemonių gamintoja „Hollister“. Amerikiečiai pakaunėje planuoja investuoti 50 mln. eurų ir sukurti 300 darbo vietų.

Raudondvarį pasirinko „Decura“ akademija, rengianti mokymus tokioms žinomoms kompanijoms, kaip BMW, „Siemens“, „Osram“, „Rols Royce“.

Domeikavos seniūnijoje, Žemaitikiemio kaime prasidėjo Vokietijos bendrovės „Hegelmann Transporte“ logistikos centro statybos.

Šiemet Kauno rajono savivaldybė buvo įvertinta ir tarptautiniu mastu - liepos 3 d. Liucernoje (Šveicarija) vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Pranašumai kokybėje (Exellence in Quality“) Europos verslo asamblėja apdovanojo Kauno rajono savivaldybę už inovacijas ir verslui palankių sąlygų kūrimą.

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) ir Ūkio ministerija spalio 23 d. Savivaldos dienos proga surengtose iškilmėse Kauno rajonui už sparčiausią verslo plėtrą įteikė „Auksinę krivūlę“.

LSA tokį renginį jau dešimtą kartą organizuoja, siekdama pagerbti daugiausia įvairiose srityse nuveikusias, inovatyvias savivaldybes. Iškilminga apdovanojimų ceremonija vyko „Litexpo“ parodų centre, Vilniuje.

Visų keturiolikos ministerijų vadovai paskelbė savo laureatę – labiausiai tam tikroje srityje pasižymėjusią savivaldybę – ir įteikė apdovanojimą.

Kauno rajono mero pavaduotojui Kęstučiui Povilaičiui „Auksinę krivūlę“ įteikė ūkio viceministrė Rasa Noreikienė. Ji pabrėžė, kad Kauno rajonas pasižymi darnia plėtra: itin sparčia gyvenamojo būsto statyba, plėtojamomis laisvalaikio ir verslo zonomis.

Šiemet Kauno rajono savivaldybė pasižymėjo darbo vietų kūrimo tempais, užsienio investicijomis, o naujų įmonių steigimosi skaičiumi net 10 kartų viršijo Lietuvos vidurkį.

Karmėlavos seniūnijoje įsikūrusioje Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje jau veikia 19 kompanijų, pritraukta 360 mln. Eur. investicijų sukurta beveik 2 tūkst. naujų darbo vietų.  Plečiasi ir šalia magistralės Vilnius-Kaunas besikuriantis logistikos parkas, kuriame veikia mažmeninės prekybos milžinės „Lidl“, Lietuvos pašto, farmacijos įmonės „Limedika“ sandėliai.

Žemės ūkio technika prekiaujančios ir agroserviso paslaugas teikiančios įmonės telkiasi Kumpių kaime. Verslas sparčiai vystosi ir Garliavos, Alšėnų, Ringaudų, Babtų, Užliedžių seniūnijose. 

„Mes seniai nustojome bijoti verslo, nes suprantame, kad kartu galime daugiau nuveikti bendruomenei. Be verslo neįsivaizduojame kultūros renginių, švenčių, kartu rengiame socialines akcijas“, - tvirtina Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Bendradarbiaudama su verslu, Kauno rajono savivaldybė įgyvendino daug projektų. Vienas tokių pavyzdžių – kartu su bendrove „VIA Baltica dvaras“ atnaujinta Raudondvario dvaro oranžerija.

Kauno rajono savivaldybė pirmoji Lietuvoje ženkliai sumažino verslo liudijimų kainą, taip siekdama paskatinti gyventojus skaidriai užsiimti verslu. Kita iniciatyva buvo nukreipta skatinti darbo vietų kūrimą. Įmonės, įdarbinusios daugiau kaip 50 proc. Kauno rajone gyvenamąją vietą deklaravusių darbuotojų, tris metus atleidžiamos nuo žemės, žemės nuomos ir nekilnojamo turto mokesčių.

Pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudarytą Lietuvos savivaldybių indeksą Kauno rajono savivaldybė tris kartus (2011, 2013 ir 2014 m.) buvo pirma, o 2012 m. užėmė antrą vietą tarp 53 ne miesto savivaldybių.