Jie vainikuoti simboliniais „Aukso vainikais“ kaip geriausi 2023 metų liaudies meistrai iš trisdešimties dalyvavusių Kretingos muziejuje įrengtoje baigiamojoje respublikinėje parodoje.

Šioje parodoje eksponuojami vertingiausi vaizdinės liaudies dailės, skulptūros, tapybos, grafikos ir taikomųjų dailės šakų bei kryždirbystės kūriniai, pranešė Nacionalinis kultūros centras.

„Gali pasirodyti, kad nacionalinė „Aukso vainiko“ paroda yra tarsi varžytuvės dėl geriausiojo titulo. Tačiau išties tai yra mūsų šimtametes tradicijas puoselėjančių meistrų šventė“, – sako Lietuvos nacionalinio kultūros centro tautodailės specialistė Asta Valiukevičienė.

Lietuvos nacionalinio kultūros centro įsteigti „Aukso vainiko“ apdovanojimai yra svarbiausias šalies tautodailininkų įvertinimas.

Laureatais skelbiami pirmųjų vietų laimėtojai – po vieną vaizdinės, taikomosios dailės ir kryždirbystės atstovą.

Pasak organizatorių, 19-ąjį kartą surengtu konkursinių parodų ciklu „Aukso vainikas“ siekiama išsaugoti vertingus tradicinės lietuvių liaudies dailės bruožus, paskatinti ieškoti įkvėpimo senosiose tradicijose.

Vertingiausius kūrėjų darbus bus galima pamatyti ir 2024 metais Lietuvos dainų šventės dienomis vyksiančioje Liaudies dailės parodoje.

Ekspoziciją sudarys per pastaruosius penkerius metus sukurti vaizduojamosios, taikomosios ir paprotinės liaudies dailės darbai. Parodoje dalyvaus apie pusę tūkstančio meistrų.

Nacionalinėje parodoje savo darbus pristatė ir garbingiausio Lietuvos tautodailės apdovanojimo – „Aukso vainiko“ – siekė 28 senųjų amatų tradicijas tęsiantys kūrėjai. Konkurso komisija, sudaryta iš žinomų šalies menotyrininkų, tautodailės plėtotojų, išrinko ir geriausiais metų meistrais paskelbė vaizdinės liaudies dailės meistrą, medžio drožėją Vytą Jaugėlą iš Plungės, taikomosios liaudies dailės meistrę Vitą Babičienę iš Vilniaus ir kryždirbį Evaldą Kapčių iš Vilniaus.

Antrą vietą vaizdinės dailės kategorijoje pelnė Vytautas Jackūnas iš Pasvalio, trečią – Adolfas Andriejus Viluckis iš Kretingos. Taikomosios dailės grupėje antroji vieta skirta Irenai Vapšienei iš Kupiškio, trečioji – Janinai Blažukienei iš Vilkaviškio. Kryždirbystės srityje antroji vieta teko Edvadui Mačaičiui iš Šakių, trečioji – Alvydui Pociui iš Šilalės.

Specialūs diplomai įteikti tapytojui Zenonui Bulgakovui už stiliaus savitumą ir kolekcijos vientisumą, kalviui Ričardui Grekavičiui už meistrystę ir ornamentiką, tautinių kostiumų audėjai Galinai Švedienei už žemaitiško kostiumo puoselėjimą, medžio drožėjui Alfonsui Mauliui už savitą šventųjų įvaizdžio pateikimą ir tautinių juostų audėjai Sigitai Milvydienei.

Šventėje aukso vainikai įteikti ir geriausiems 2020 m. meistrams – Viktorui Žilinskui, Birutei Andrijauskienei ir Sauliui Kroniui, taip pat pagerbti antrų ir trečių vietų bei specialiųjų diplomų laimėtojai, nes iškilmingą ceremoniją pernai sutrukdė pandemija.

Lietuvos nacionalinio kultūros centro įsteigti „Aukso vainiko“ apdovanojimai – svarbiausias šalies tautodailininkų – iškilių liaudies dailės kūrinių autorių – įvertinimas. Apdovanojimai skiriami už liaudies vaizdinę (skulptūrą, tapybą, grafiką, karpinius), taikomąją dailę (tekstilės, keramikos, medžio, kalvystės, juvelyrikos bei paprotinius dirbinius – margučius, verbas, sodus) bei kryždirbystę (kryžius, stogastulpius, koplytstulpius, koplytėles ir kitus tradicinės formos paminklus). 

Diktuoja kūrybos planus

Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) įsteigti „Aukso vainiko“ apdovanojimai – svarbiausias šalies tautodailininkų įvertinimas. Renginys sumanytas siekiant palaikyti tradicinių liaudies dailės šakų gyvybingumą, skatina domėtis liaudies amatais, gaivinti užmirštas technikas ir technologijas, pritaikyti jas šiandienos poreikiams.

Kaip pastebi „Aukso vainiko“ iniciatoriai, per kone du dešimtmečius liaudies meno paroda įgavo pagreitį, daug kas vyksta lyg ir savaime – dar nesibaigus vienam konkursui, meistrai jau ruošiasi kitam.

Kasmečiu trijų pakopų (rajoninės, apskričių ir respublikinės) parodų ciklu siekiama atskleisti ir pagerbti talentingiausius meistrus, kurie, remdamiesi tradicijomis, sukūrė iškilių liaudies dailės kūrinių.

Kiekvienas, kurio galvą puošia aukso vainikas, įsipareigoja nenuklysti nuo šaknų, tęsti vietines liaudies meno ir amatų tradicijas, puoselėti meistriškumą, būti pavyzdžiu kitiems kūrėjams, siekiantiems prisidėti prie lietuvių liaudies dailės gyvybingumo.

Konkursas – paskata palaikyti liaudies meno tradicijas, ugdant naują kūrėjų kartą užtikrinti jų tęstinumą. Žvelgiant į finalinės parodos katalogą, kuriame pristatytų menininkų dauguma – vyresnės kartos atstovai, o 30-ies neturinčių kūrėjų – vos viena, kol kas akivaizdu, kad šia prasme projektas dar turi erdvės augti. Šia prasme itin svarbus ir jaunuosius liaudies menininkus suburiantis konkursas „Sidabro vainikėlis“.

2021-ųjų tendencijos

Regioninės konkurso parodos 2021-aisiais pasižymėjo liaudies meno sričių įvairove, kurią siekta perteikti ir finalinėje parodoje. Utenos regionas komisiją nustebino originaliu ir įdomiu pasirinkimu konkurso dirbinius integruoti į nuolatinę muziejaus ekspoziciją.

„Tautodailė neatitrūkusi nuo tradicijos ir šalia muziejinių eksponatų dera lyg čia buvusi, nes meistrai stengiasi išlaikyti savo kraštui būdingas tradicijas“, – šiųmečio konkurso kataloge rašo LNKC Etninės kultūros skyriaus tautodailės specialistė Asta Valiukevičienė.

Už eksponavimą komisija pagyrų negailėjo ir Alytaus bei Telšių apskričių regioninių parodų rengėjams. Marijampolėje vyravo suvalkietiškais, Telšiuose – žemaitiškais raštais marginti audiniai. Pamario kraštas rodė savitumą išlaikiusius delmonus, nors ir neiškopusius į nacionalinę parodą, taip pat niekur kitur Lietuvoje nesutinkamas vėtrunges.

Molėtų krašto muziejuje eksponuojamoje nacionalinėje parodoje didesnės medžio skulptūros ir kalviškų saulučių kolekcijos, tačiau apstu ir kitų dirbinių. Įdomu tai, kad šiemet pristatomos pirštinės per visus septyniolika metų tik antrą kartą puikuojasi nacionalinėje parodoje, taip pat – molinės švilpynės.

Žvelgiant į nacionalinę parodą matyti, kad Lietuvoje stipriausia tebelieka medžio apdirbimo tradicija.

Ypatinga medžio trauka

Organizatorius džiugina nauji meistrai, pirmą kartą dalyvaujantys regioninėse parodose ir jau iškopę į finalą. Tai esą rodo atsakingą požiūrį į konkursą ir aukštą pasirengimo lygį.

Žvelgiant į nacionalinę parodą matyti, kad Lietuvoje stipriausia tebelieka medžio apdirbimo tradicija. Tiek finalinėje, tiek regioninėse parodose gausu skulptūros, taip pat taikomojo medžio dirbinių – rankšluostinių, indų, žaislų.

Konkursui įtakos turi įrašymas į UNESCO reprezentatyvųjį nematerialaus kultūros paveldo sąrašą ir Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašą. 2017 m. į konkursą įtraukus kryždirbystę, šios šakos meistrai ėmė aktyviai dalyvauti parodose. Vis dėlto, kaip pastebi A.Valiukevičienė, pastaruoju metu jų sumažėjo. Kai kuriuose regionuose kryždirbiai nė neturi su kuo varžytis dėl konkursinių vietų.

„Šiaudiniai sodai bene kiekviename regione sulaukia ilgų komisijos diskusijų, nes iš gausių kolekcijų sudėtinga išrinkti geriausius. Šiais metais sodai nepateko į finalinę parodą, tačiau daug jų rišėjų apdovanota antros ir trečios vietos diplomais“, – rašo A.Valiukevičienė.

Šiemetėje parodoje Kauno apskričiai atstovauja daugkartinis konkurso laureatas, išskirtinių kryždirbystės kūrinių autorius Adolfas Teresius, įspūdingai išraižytas rankšluostines pristato Edmundas Akulauskas. Kalvio Ričardo Grekavičiaus geležinės saulutės – iš tradicijų ir ypatingos meistrystės atsiradę linijų lengvumu grafikos piešiniui nenusileidžiantys kaltos geležies kūriniai.

Kauno regioniniame ture antrą vietą užėmė tapytoja Elvyra Butkienė, juostas konkurse pristačiusi Jolanta Levinskienė, kryždirbys Tomas Stambrauskas. Trečia vieta skirta tapytojoms Rasai Triukienei, Reginai Juodžbalienei, keramikui Sauliui Bobinui ir skaras pristačiusiai Ritai Budrevičienei.

Lietuvos nacionalinio kultūros centro įsteigti „Aukso vainiko“ apdovanojimai yra svarbiausias šalies tautodailininkų įvertinimas.

Anot organizatorių, renginys skatina domėtis liaudies amatais, gaivinti užmirštas technikas ir technologijas, pritaikyti jas šiandienos poreikiams.

„Aukso vainiko“ konkurso, kuris surengtas jau 17 kartą, laureatai tradiciškai skelbiami Trijų karalių dieną.

Pagal pranešimą, šiųmetėje baigiamojoje konkursinėje „Aukso vainiko“ parodoje pristatyti dvidešimt aštuonių kūrėjų, geriausių savo apskričių meistrų, vertingiausi vaizdinės liaudies dailės, skulptūros, tapybos, grafikos ir taikomųjų dailės šakų bei kryždirbystės kūriniai. Nugalėtojais tapo ir simboliniais aukso vainikais buvo karūnuoti po vieną vaizduojamosios, taikomosios dailės ir kryždirbystės atstovą: skulptorius Artūras Janickas iš Alytaus už skulptūrėlių iš medžio kolekciją, audėja Aurelija Gražina Rukšaitė iš Kauno r. už įspūdingus juostų kilimus ir kryždirbys Rimantas Zinkevičius iš Ukmergės krašto už kryždirbystės paminklus.

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, sveikindamas iškilmių dalyvius, pabrėžė, kad tautodailė – tai nuostabus mūsų paveldas, perteikiantis tautos kultūros esmę. Bet tai nėra tik paveldas, į tautodailę turime žvelgti ir kaip į aktualų kultūros lauką, išsaugojusį darnų ryšį su vieta, kurioje užaugome, gyvename. Mums, šiuolaikiniams žmonėms, tautodailė, folkloras padeda suprasti, kad žmogus nėra tik sau, jis yra ir tautai, ir bendruomenei, ir jį supančiam pasauliui.

2020-uosius paskelbus Tautodailės metais visuomenė ir ypač jaunimas bus skatinami domėtis tautodailės raida, jos šakomis, suvokti tradicinės dailės ir amatų kultūrinę ir meninę vertę. Tam visoje Lietuvoje bus rengiamos konferencijos, parodos ir konkursai, vykdomi edukaciniai bei kiti projektai. Vienas jų – kasmetis konkursinių parodų ciklas, pavadintas „Aukso vainiko“ vardu, kviečiantis ir skatinantis visų dailės šakų kūrėjus išsaugoti vertingiausius tradicinės lietuvių liaudies dailės bruožus šiandienos kultūroje, įkvėpimo ieškant senosiose tradicijose, drąsiai, savaip jas interpretuoti ir kurti.

Per penkiolika metų respublikinėse „Aukso vainiko“ parodose eksponuotos net 85 tradicinių medžio skulptūrų kolekcijos. Iš taikomosios dailės žanrų gausiausiai atstovauta tekstilė, taip pat pristatyta nemažai kalvystės kūrinių bei keramikos dirbinių, paprotinės dailės dirbinių – sodų, margučių bei juvelyrikos kūrinių kolekcijų. Kryždirbiai į „Aukso vainiko“ parodas įsitraukė tik trečiaisiais konkurso metais. Nuo to laiko baigiamosiose parodose pristatyta 81 kryždirbystės paminklų kolekcija. Kryždirbystės konkursą remią dailininkas skulptorius Tadas Gutauskas.

Įsimintinoje šventėje Alytaus kultūros centre dalyvavo Alytaus miesto mero pavaduotoja Jurgita Šukevičienė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa, Lietuvos tautodailininkų sąjungos regioninių skyrių ir bendrijų nariai, menotyrininkai, etnologai, žymūs visuomenės, kultūros veikėjai. Koncertavo vyrų grupė „Ugniavijas“, Alytaus šokio studija „Aušrinė“, cirko studija „Dzūkija“.

E.Banys buvo apdovanotas už vaizdinės liaudies dailės kūrinius – medžio skulptūras, R.Grekavičius – taikomosios dailės srityje už metalinius kryžius.

"Menininkai, kūrėjai, dalyvaujantys šioje konkursinėje parodoje, savo darbais atkreipia dėmesį į tikrąsias liaudies meno vertybes ir mūsų etninių tradicijų unikalumą bei garsina Kauno rajoną", – sakė Ramučių kultūros centro etnografė Jolanta Balnytė.

Abu šie Kauno rajono menininkai – žinomi kūrėjai, ilgamečiai Lietuvos tautodailininkų sąjungos nariai.

Abu šie Kauno rajono menininkai – žinomi kūrėjai, ilgamečiai Lietuvos tautodailininkų sąjungos nariai. E.Banys parodose dalyvauja nuo 1990 m. Lietuvos viešąsias erdves puošia jo stogastulpis ir koplytstulpis garsiam etnografui Baliui Buračui Karmėlavoje, paminklas generolui Silvestrui Žukauskui Ramučiuose, šv.Florijonas Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos kieme I.Kanto gatvėje Kaune, paminklas generolui Juozui Vitkui ir kryžius su pieta žuvusiems partizanams atminti ir kiti. Daug autoriaus darbų yra privačiose kolekcijose Lietuvoje, Anglijoje, Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Olandijoje, Švedijoje, Vokietijoje.

R.Grekavičius savo darbus pristato visoje Lietuvoje, dalyvauja įvairiuose pleneruose, rengia parodas. Kasmet dalyvauja kūrybiniuose pleneruose ir seminaruose Lietuvoje, Latvijoje, demonstruoja kalvystės amatą miestų ir amatų šventėse, mokyklose.

Konkurse "Aukso vainikas", kurio finalas šiemet vyko Širvintų kultūros centre, yra palaikomos ir populiarinamos tos kūrybos kryptys, kurių šaknys remiasi Lietuvos etninėmis tradicijomis. Tokie kūriniai – tai mūsų šalies aukso fondas, užtikrinantis tolesnį liaudies meno gyvybingumą ir tąsą. Nominuojama už geriausius paskutiniųjų penkerių metų laikotarpiu sukurtus vaizduojamojo ir taikomojo meno darbus.

Šiais metais konkursinėje parodoje dalyvavo ir pasipuošti garbingiausiu Lietuvos tautodailės apdovanojimu – aukso vainiku – siekė 27 kūrėjai, kurie pristatė savo darbus tapybos, karpinių, skulptūros, puodininkystės, keramikos, medžio drožinių, kalviškos kryždirbystės, tekstilės, kryždirbystės srityse.

Pirmųjų vietų laimėtojai – po vieną vaizdinės, taikomosios dailės ir kryždirbystės atstovą – bus apdovanoti simboliniais aukso vainikais kaip geriausi 2018 metų liaudies meistrai.

„Aukso vainiko“ konkursas šiemet rengiamas jau keturioliktą kartą. Kasmečiu trijų pakopų (rajoninės, apskričių ir respublikinės) parodų ciklu siekiama atskleisti ir pagerbti talentingiausius meistrus, kurie, remdamiesi tradicijomis, sukūrė iškilius liaudies dailės kūrinius. Konkurso organizatoriai – Lietuvos nacionalinis kultūros centras – tikisi, kad renginys, sumanytas palaikyti tradicinių liaudies dailės šakų gyvybingumą, skatina domėtis dailiaisiais liaudies amatais, gaivinti užmirštas technikas bei technologijas, pritaikyti jas šiandienos poreikiams.

Apžvelgę regioninių parodų nugalėtojų gretas, rengėjai džiaugiasi, kad ypač gyvybingos kryždirbystės tradicijos. Ne tik liaudiškų paminklų statytojai, bet ir medžio drožėjai, skulptoriai sukūrė daug brandžių kūrinių, pasižyminčių tradicijų tąsa ir drauge ištobulintu asmeniniu braižu. Vaizdinės dailės srityje besivaržantys skulptoriai laimėjo septyniose apskrityse ir tik viena tapytoja ir viena grafikė pateko į trečiąjį konkurso etapą. Tuo tarpu taikomosios dailės srityje varžysis net aštuonių skirtingų žanrų menininkai. Iš viso geriausiųjų vardo sieks 27 liaudies meistrai.

Sausio 6 d. 13 val. Širvintų kultūros centre paaiškės, kurie konkurse dalyvaujantys autoriai užsidės aukso vainikus. Tačiau ne tik trys iškiliausieji, bet ir likusieji per žingsnį kitą nuo aukščiausio apdovanojimo bus įnešę gražų ir ryškų indėlį į visų mūsų puoselėjamą tradicinės liaudies dailės lobyną.

Konkurso komisija geriausiais metų menininkais paskelbė vaizduojamosios liaudies dailės meistrą Zenoną Skinkį iš Vilkaviškio, keramikę Virginiją Silvestrą Šufinskienę iš Kuršėnų ir skulptorių, kryždirbį Adolfą Teresių iš Garliavos.

Tai jau trečiasis A. Teresiaus Aukso vainikas, rašoma Kauno rajono savivaldybės pranešime. Pirmasis buvo įteiktas 2008 m, antrasis 2012 m. už kolekciją "Atlaidų diena". Menininko darbai puošia daugelį Kauno rajono ir Lietuvos vietų.

Vienas naujausių garliaviškio darbų – atkurtos Lietuvos šimtmečiui kartu su bičiuliais iš ąžuolo išskaptuotas Lietuvos himno tekstas.

A. Teresius taip pat yra Liongino Šepkos premijos laureatas (2001), firmos „Bosch“ ir žurnalo „Meisteris“ respublikinio konkurso nugalėtojas (2002), Respublikinio Prakartėlių konkurso Rokiškyje laureatas (2004), geriausias Kauno apskrities meistras vaizduojamojo meno nominacijoje (2006), Metų garliavietis (2006), geriausias Kauno apskrities meistras kryždirbystės nominacijoje (2007).

Konkurso komisija, sudaryta iš žinomų šalies menotyrininkų, išrinko ir geriausiais metų meistrais paskelbė vaizduojamosios liaudies dailės meistrą, medžio drožėją Zenoną Skinkį iš Vilkaviškio, taikomosios liaudies dailės meistrę, keramikę Virgiliją Silvestrą Šufinskienę iš Kuršėnų ir skulptorių, kryždirbį Adolfą Teresių iš Garliavos, rašoma pranešime spaudai.

Antrą vietą vaizduojamosios dailės kategorijoje pelnė grafikė Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė iš Utenos, trečią – medžio drožėjas Steponas Kaminas iš Telšių. Taikomosios dailės grupėje antroji vieta skirta Vytautui Raukčiui iš Šilutės rajono, trečioji – šiaudinių sodų rišėjai Linai Živatkauskaitei-Žaliauskienei iš Lazdijų rajono. Kryždirbystės srityje antroji vieta teko skulptoriui, kryždirbiui Rimantui Zinkevičiui iš Ukmergės, trečioji – kryždirbiui Andriui Bieliukui iš Šakių rajono.

Specialūs diplomai įteikti tapytojui Zenonui Bulgakovui už poeziją tapyboje, audėjai Aldona Morkūnaitei-Valkauskienei už savitą tradicijos interpretaciją ir spalvas, kryždirbiams Aleksui Eugenijui Kulviečiui ir Pranui Petroniui už tradicijos puoselėjimą Lietuvoje ir pasaulyje, tautinių kostiumų audėjai Editai Šūmakarienei už gražų debiutą, kalviui Stanislovui Špukui už aukštą meistrystę ir kryždirbiui Daliui Udrakiui už įspūdingą debiutą.

Lietuvos nacionalinio kultūros centro įsteigti „Aukso vainiko“ apdovanojimai – svarbiausias šalies tautodailininkų – iškilių liaudies dailės kūrinių autorių – įvertinimas. Apdovanojimai skiriami už liaudies vaizdinę (skulptūrą, tapybą, grafiką, karpinius), taikomąją dailę (tekstilės, keramikos, taikomųjų medžio dirbinių, kalvystės, juvelyrikos bei paprotinius margučių, verbų, sodų dirbinius) bei kryždirbystę (kryžius, stogastulpius, koplytstulpius, koplytėles ir kitus tradicinės formos paminklus).  

Įdomiausius, tradicijos atspindžio ir meniškumo požiūriu vertingiausius darbus bus galima pamatyti ir Lietuvos dainų šventės dienomis Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje rengiamoje tradicinėje liaudies meno parodoje.

2018 m. birželio 30 – liepos 6 d. Vilniuje vyksianti dainų šventė „Vardan tos...“ skiriama Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.