Apie tai pranešta praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai milijardierius sukėlė audrą, nes savo socialiniame tinkle „X“ pritarė vienai prieš žydus nukreiptai sąmokslo teorijai.

Pasak Europos žydų asociacijos (EŽA), E. Muskas per privatų vizitą buvusioje mirties stovykloje padėjo vainiką ir dalyvavo atminimo ceremonijoje. Jį lydėjo EŽA pirmininkas rabinas Menachemas Margolinas.

E. Muskas ir JAV dešiniųjų pažiūrų politikos komentatorius Benas Shapiro vėliau turėtų kalbėti EŽA rengiamoje konferencijoje.

Lapkričio mėnesį E. Muskas atsiprašė, kai komentaru „tikra tiesa“ sureagavo į platformoje „X“ (buvusiame tviteryje) paskelbtą įrašą, kuris buvo sukritikuotas kaip atkartojantis sąmokslo teoriją. Tai paskatino reklamuotojus stabdyti reklamavimą šiame socialiniame tinkle. Technologijų magnatas taip pat susilaukė kaltinimų, kurie susiję su neapykantos kalbos plitimu tinkle „X“.

EŽA nurodė, kad Krokuvoje bus surengtas aukšto rango politinių veikėjų iš įvairių Europos šalių ir E. Musko susitikimas, skirtas „aptarti ir rasti sprendimus“ klausimams, susijusiems su „Europą veikiančiu smarkiu antisemitizmo augimu“. „Ši nerimą kelianti tendencija“ intensyvėja nuo tada, kai prasidėjo karas tarp Izraelio ir „Hamas“, pažymėjo EŽA.

Šis simpoziumas rengiamas likus kelioms dienoms iki 79-ųjų Aušvico išlaisvinimo metinių, kurios bus minimos sausio 27-ąją – ši data yra tapusi Holokausto atminimo diena.

Šioje stovykloje, kurią okupuotoje Lenkijoje 1940-1945 m. pastatė nacistinė Vokietija, mirė 1 mln. Europos žydų.

„Prosemitiška“

M. Margolinas buvo pakvietęs E. Muską apsilankyti Aušvice per gyvą diskusiją, kuri rugsėjį buvo surengta tinkle „X“. Jis sakė, kad tai būtų „labai stiprus“ signalas, kuris prisidėtų prie „informuotumo apie Holokaustą ir pastangų kovoti su antisemitizmu“.

Turime su tuo kovoti drauge, nes platformose, kurioms jūs vadovaujate, deja, yra daug... antisemitizmo.

Tada E. Muskas sutiko, kad tai galėtų būti „naudinga“ ir būtų „pavyzdys kitiems“.

Diskusijos metu E. Muskas apibūdino save kaip „siekiantį tapti žydu“ ir nurodė, kad lankė hebrajų ikimokyklinio ugdymo įstaigą. „Absurdiška būti kažkuo kaltinamam, kai visi įrodymai nukreipia priešinga kryptimi ir mano viso gyvenimo istorija iš tiesų yra prosemitiška“, – pridūrė jis.

E. Muskas yra pagrasinęs pateikti ieškinį prieš žydų teisių gynimo grupę „Anti-Defamation League“ dėl jos teiginių, kad po to, kai verslininkas įsigijo „X“, šioje socialinių tinklų platformoje padaugėjo problematiškos ir rasistinės retorikos.

„X Corp“ šiuo metu taip pat bylinėjasi su ne pelno siekiančia organizacija „Media Matters“, kuri esą atbaidė reklamuotojus, nes vaizdavo socialinį tinklą kaip kupiną antisemitiško turinio.

„Kvailiausias įrašas“

Įraše, kuriam lapkričio mėnesį pritarė E. Muskas, sakoma, kad žydų bendruomenės neva pasisako už „dialektinę neapykantą baltiesiems“.

Po E. Musko pritarimo tinklą „X“ paliko daugybė didžiųjų reklamuotojų, o Baltieji rūmai apkaltino verslininką „bjauriu antisemitizmo propagavimu“.

Socialinių tinklų titanas vėliau atsiprašė už „tiesiogine to žodžio prasme blogiausią ir kvailiausią įrašą“, kurį jis kada nors yra paskelbęs. E. Muskas tikino, kad įrašas buvo neteisingai suprastas, o jis vėliau bandė patikslinti savo komentarą kituose įrašuose.

Po incidento „SpaceX“ įkūrėjas apsilankė Izraelyje, tačiau pažymėjo, kad ši kelionė buvo suplanuota iš anksto ir nebuvo „atsiprašymo gastrolės“.

Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas pasakė technologijų magnatui, kad kovoje su antisemitizmu jam tenka „svarbus vaidmuo“. „Turime su tuo kovoti drauge, nes platformose, kurioms jūs vadovaujate, deja, yra daug... antisemitizmo“, – nurodė I. Herzogas.

Manoma, kad kai kurie iš rastų daiktų buvo naudojami planuojant pabėgimus iš stovyklos.

Daiktai, tarp kurių taip pat buvo ir peilių, kablių, žirklių, odos atraižų ir batų dalių, buvo rasti koncentracijos stovyklos 17-e bloke praeitą mėnesį, praneša Nacionalinis Austrijos nacionalsocializmo aukų fondas.

Ruošdamasis vienai parodai minėtas fondas finansavo renovacijos ir restauracijos darbus viename iš Lenkijos teritorijoje veikusios koncentracijos stovyklos padalinių.

„Šie įrankiai, laikyti paslaptyje nuo SS sargybos, tikriausiai buvo naudojami batsiuvių ar ruošiantis pabėgimui, o galbūt paprasčiausiai valgant,“ – naujienų agentūrai AFP teigė fondo generalinė sekretorė Hannah Lessing (Hana Lesing).

Tikėtina, jog rasti objektai buvo slepiami kamine todėl, kad 17-e bloke buvo apgyvendinti fizinį darbą atlikdavę darbininkai.

„Ne atsitiktinumas, kad būtent kaminu buvo pasinaudota kaip slėptuve pastate, kuriame buvo apgyvendinti kaminkrėčiai“, – pranešime spaudai sakė fondo statybų konsultantas Johannesas Hofmeisteris (Johanesas Hofmeisteris).

Rasti objektai netaps parodos, atversiančios duris 2021 metais, ekspozicijos dalimi, tačiau bus perduoti saugoti Aušvico-Birkenau muziejui.

Milijonas Europos žydų mirė Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje, kurią nacių valdoma Vokietija įkūrė Lenkijoje 1940 metais ir kuri tapo didžiausia mirties stovykla Europoje.

Taip pat čia mirė daugiau nei 100 tūkst. ne žydų kilmės žmonių: lenkų, romų, Sovietų Sąjungos karo kalinių bei prieš nacistinį režimą kovojančių žmonių.

Įvairūs daiktai, pasklidę po stovyklos teritoriją ir jos apylinkes, periodiškai aptinkami vykdant renovacijos darbus.

Nėra sunku pykti ant Vladimiro Putino. Rusų lyderis pasinaudojo Aušvico mirties stovyklos išvadavimo 75-osiomis metinėmis kaip proga pasakyti sovietų laikų stiliaus propagandinę kalbą, prisiimdamas didžiąją dalį kančių ir šlovės. Keturiasdešimt procentų Holokausto aukų buvo „Sovietų Sąjungos piliečiai“, pareiškė jis per ceremoniją Jeruzalėje esančiame memoriale „Yad Vashem“. Tai yra perdėtas tvirtinimas – praleidžiant nepatogią detalę, kad etiketė „Sovietų Sąjungos pilietis“ buvo nesavanoriška. Prieš Vokietijai užpuolant Sovietų Sąjungą, Stalinas užėmė teritorijas, kur gyveno daug žydų, pavyzdžiui, dalį Lenkijos ir Lietuvą.

Neginčijamas faktas, kad sovietų kariuomenė sulaužė Hitlerio karo mašiną, nepaverčia pergalės „rusiška“. Dauguma kovų vyko ir civilių aukos buvo sudėtos ne Rusijoje, o dabartinėje Ukrainos ir Baltarusijos teritorijoje. Raudonosios armijos įvykdytą Rytų Europos išvadavimą iškart pakeitė ilga ir brutali sovietinė okupacija.

Kaip bebūtų, rusų egocentriškas ir selektyvus požiūris į istoriją gali atrodyti keistai panašus į mūsiškį. Kai ateinančią vasarą minėsime 80-ąsias Britanijos mūšio metines, ruoškitės mūsų pačių propagandai, panašiai į skleistą Sovietų Sąjungos.

Vienas didelis mitas – kad kritus Prancūzijai Britanija „vienui viena“ atsilaikė prieš nacių ordas. Tiksliau būtų sakyti, kad ji buvo vienintelė su naciais 1940 metais kovojusi vokiečių neokupuota šalis. Tačiau mes kovojome ne vieni. Europoje vyko pogrindinė rezistencija: Prancūzijoje, Graikijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje ir kitose šalyse. Visa britų imperija stojo mūsų pusėn. Per Britanijos mūšį Karališkosioms oro pajėgoms priklausė Čekoslovakijos ir Lenkijos eskadrilės, taip pat buvo pilotų iš Belgijos, Prancūzijos, Airijos ir Jungtinių Valstijų.

Nors tie amerikiečiai pilotai buvo šiltai priimti, dažnai sukrečia, kai suvoki, jog JAV ir Rusijos požiūriai į klausimą, kada prasidėjo karas, sutampa – netikėtais 1941-ųjų puolimais: Perl Harboru amerikiečiams ir „Barbarosos“ operacija – rusams. Prancūzijos kritimas, Diunkerkas, mūšis dėl Britanijos, Narviko nelaimė, Singapūro užėmimas ir visi kiti įvykiai per pirmuosius dvejus karo metus, itin giliai įsirėžę britų atmintyje, jiems tėra detalės.

Vis dėlto ir mes patys pernelyg susitelkiame į šlovę ir ignoruojame, kas buvo anksčiau ir vėliau, ypač jei aplinkybės mums nepalankios. Pavyzdžiui, praleidžiame 1935-ųjų anglų ir vokiečių susitarimą, pagal kurį Karališkasis jūrų laivynas pasitraukė iš Baltijos jūros, leisdamas vokiečių įtakai stiprėti tame taikiame probritiškame regione ir tokiu būdu skatinti Sovietų Sąjungos pastangas tam priešintis. Dėl 1938-ųjų Miuncheno susitarimo, kuriuo privertėme Čekoslovakiją susitaikyti su savo padalijimu, teisinamės, kad tuo metu nebuvome pasirengę karui. Lygiais tokį patį pasiteisinimą naudoja rusai, kalbėdami apie Molotovo-Ribbentropo paktą, kurį 1939 metais pasirašė nacių ir sovietų režimai.

Taip pat perrašome istoriją kalbėdami apie to karo tikslus. Mes kariavome ne siekdami išsaugoti žydus. Holokausto siaubą visuomenė suvokė tik po karo (ir daug fragmentiškiau, nei galėtumėt įsivaizduoti). Nuvertinome žydų kančias nacių rankose, bijodami, kad priešingu atveju sumažės amerikiečių palaikymas dalyvavimui kare. Desmondas Mortonas, Winstono Churchillio žvalgybos vadas, sutrukdė lenkų pasiuntinio bandymams pranešti mums apie žydų naikinimą.

Apiberiame kaltinimais Sovietų Sąjungą už 22 tūkst. lenkų karininkų žudynes Katynėje ir kitur. Tačiau pamirštame, kad karo pabaigoje dvigubai daugiau kazokų ir kitų antikomunistiškai nusiteikusių rusų, ukrainiečių ir jugoslavų, kurie kreipėsi į mus ieškodami saugaus prieglobsčio, pasmerkėme siaubingai mirti komunistų slaptosios policijos rankose.

Derinant mūsų karinio aljanso su Sovietų Sąjunga būtinybę ir „gero karo“ idėją buvo sukrečiančiai peržengtos moralės normos. Abejoju, kad daugelis šios šalies žmonių minės 2021-ųjų gruodžio 5-ąją – mūsų karo paskelbimo Suomijai 80-ąsias metines. Tąsyk karą paskelbėme draugiškai demokratijai, kurios vienintelė kaltė – jog ji tapo mūsų „sąjungininkės“ Sovietų Sąjungos neišprovokuotų išpuolių taikiniu.

Suprantama, kodėl V. Putinas skleidžia sovietinius mitus apie istoriją. Pasiskolintas heroizmas stiprina patriotiškus jausmus savo paties susitraukusioje, sustingusioje valstybėje. Kelerius metus iškart po karo, kai trauma buvo tikra, sovietų valdžia karą menkino. Veteranų, ypač neįgaliųjų, buvo gėdijamasi. Tik prisiminimams išblėsus, nostalgijos mašina pradėjo veikti. Nekreipkite dėmesio, kad nevykdomi pažadai pasiekti geresnį rytojų – tiesiog pasinerkite į praeityje sudėtų aukų šlovę. V. Putinas taip pat naudojasi kiekviena proga apkaltinti besipriešinusius sovietų valdymui buvus nacių talkintojais.

Tokio požiūrio atgarsius girdžiu ir mūsų itin supaprastintame požiūryje į istoriją: juk, šiaip ar taip, esam „saujelės“ pasipriešinusių palikuoniai, persmelkti „Blitzo“ dvasios, niūniuojame melodiją iš „The Dam Busters“, kai plaukiame laiveliais, išgelbėjusiais mūsų vaikinus Diunkerke. Visi kiti yra bailiai.

Aušvico išvadavimo metinės turėtų būti priminimas, kad mirusieji nusipelno daugiau nei mūsų pastangos pasitenkinti mitų kūrimu ir pasipuikuoti. Tai yra proga gedėti aukų ir apmąstyti, kas anuomet motyvavo nusikaltėlius. Be to, nors sakome, kad tai „niekada nebepasikartos“, turime pagalvoti, kad šiuo metu tekursto neapykantos kupinus jų įpėdinius.

Turime atsakyti į nepatogius klausimus, kaip prasidėjo karas ir kaip jis baigėsi. Europiečiai ypač turėtų pagalvoti apie itin svarbų, bet vis dar neužbaigtą uždavinį – susitaikyti ir užtikrinti teisingumą tarp šalių ir jų viduje. Melžti mūsų moralinį kapitalą gali atrodyti viliojama, tačiau rezultatai netrukus surūgs.

„Atvykau į Lenkiją, Osvencimą, išreikšti nuoširdžios pagarbos milijonams žydų, kurie neteko savo gyvybių per Holokaustą Antrojo pasaulinio karo metais“, – pranešime spaudai teigė G. Nausėda.

„Lenkiuosi ir daugiau nei dviejų šimtų tūkstančių mūsų tautos aukų atminimui. Tai viso pasaulio ir Lietuvos tragedija. Negalime prikelti nekaltų aukų, negalime sumažinti jų artimųjų patirto skausmo. Tegalime išlaikyti tų žmonių atminimą, ieškoti istorinės teisybės“, – teigė jis.

G. Nausėda taip pat teigė, kad nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos vykdyta šalių okupacija Antrojo pasaulinio karo metais sukėlė pražūtingų padarinių – suardė valstybes, visuomenines struktūras, supriešino bendruomenes, sužadino jų kerštą, neapykantą ir agresiją vienoms prieš kitas.

„Neleiskime tam pasikartoti ir atpažinkime kurstančias jėgas“, – sakė G. Nausėda.

Neleiskime tam pasikartoti ir atpažinkime kurstančias jėgas.

Į ceremoniją Lenkijoje G. Nausėda atvyko su žmona Diana, taip pat lietuvių delegacijoje buvo ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Šalies vadovas į Aušvicą nusprendė vykti praėjusią savaitę atsisakęs dalyvauti Tarptautinės Holokausto dienos proga organizuojamame forume Izraelyje.

Jeruzalėje vykusiame renginyje nedalyvavo ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda), nes jam, priešingai nei Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, nebuvo numatyta teisė pasakyti kalbą.

Aušvice vykusioje ceremonijoje skaudžiomis istorijomis dalijosi Holokaustą išgyvenusieji ir jų artimieji, „Atminimo kolonų“ fondo atstovas, Aušvico-Birkenau valstybinio muziejaus direktorius. Pasaulio lyderiai pagerbė aukų atminimą malda ir išreiškė pagarbą prie atminimo paminklo.

Nacistinės Vokietijos okupuotoje Lenkijos teritorijoje įkurtas Aušvicas buvo didžiausia koncentracijos ir naikinimo stovykla.

1940-1945 metais čia buvo nužudyta apie 1,5 mln. įvairių tautybių žmonių. Likę gyvi Aušvico koncentracijos stovyklos kaliniai buvo išlaisvinti 1945 metų sausio 27 dieną.

Ceremonijos išvakarėse, sekmadienį, šalies vadovo iniciatyva Plungės rajone esančiame Litvakų atminimo sode pasodinta iš metalo kaldinta obelis Darbėnų litvakams atminti.

Ant naujai pastatyto metalinio medžio lapų iškalti užrašai „Darbėnų žydų bendruomenė“ ir „Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda“.

Ant obuolio iškalta garsaus Darbėnuose gimusio ir augusio litvako Dovydo Volfsono pavardė. Jis buvo vienas iš Izraelio valstybės kūrėjų.

Prieš daugiau nei savaitė G. Nausėda lankėsi Plungėje, taip pat aplankė ir netoliese esantį Litvakų atminimo sodą.

Iš viso laukiama daugiau nei 200 iš stovyklos išlaisvintų žmonių, daugiausia pagyvenusių žydų, įveikusią ilgą kelionę iš savo namų Izraelyje, JAV, Australijoje, Peru, Rusijoje, Slovėnijoje ir kitose šalyse.

Daugelis šių žmonių taip pat yra netekę tėvų ir senelių Aušvice ar kitose nacių mirties stovyklos; dabar juos lydi vaikai, anūkai ir net proanūkiai.

Didžioji dalis 1,1 mln. nacių vokiečių pajėgų nužudytų žmonių buvo žydai, tačiau tarp kalinių buvo ir lenkų bei rusų. Šių tautų atstovų taip pat dalyvaus minėjimo ceremonijoje, kuriai vadovaus Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) ir Pasaulio žydų kongreso prezidentas Ronaldas Lauderis.

Pasaulio lyderiai praėjusią savaitę buvo susirinkę Jeruzalėje paminėti metinių per ceremoniją, daugelio palaikytą konkuruojančiu renginiu.

Tarp susirinkusiųjų Izraelyje buvo Rusijos prezidentas Vladmiras Putinas, JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as (Maikas Pensas), Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) ir Didžiosios Britanijos princas Charlesas (Čarlzas).

Šį įvykį aptemdė politiniai nesutarimai – A. Duda jį boikotavo, reikšdamas protestą dėl V. Putino pareiškimų, kad lenkai atliko tam tikrą vaidmenį sukurstant Antrąjį pasaulinį karą. A. Duda siekė galimybės pasisakyti prieš V. Putino kalbą arba po jos, kad apgintų savo šalies reputaciją nuo tokių kaltinimų, tačiau jam teisė pasakyti kalbą per ceremoniją Jeruzalėje nebuvo suteikta.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat ruošiasi dalyvauti renginyje Osvencimo mieste Lenkijoje pietuose, kurį okupavę vokiečiai karo metais vadino Aušvicu.

Jaunimas turėtų suprasti, kad niekas nėra užtikrinta, kad gali nutikti baisių dalykų; jie turėtų būti labai atsargūs. Neduok Dieve, kad tai, kas nutiko žydų tautai, kada nors pasikartotų.

Renginio Lenkijoje organizatoriai – Aušvico-Birkenau valstybinio memorialinio muziejaus ir Pasaulio žydų kongresas – stengėsi atkreipti dėmesį į buvusius stovyklos kalinius.

„Svarbiausia – gyvi išlikę žmonės, o ne politika“, – sekmadienį pareiškė R. Lauderis, atvykęs į mirties stovyklą kartu su keliais buvusiais kaliniais.

Jis perspėjo, kad lyderiai turi dėti daugiau pastangų kovojant su antisemitizmu – pavyzdžiui priimti naujus įstatymus.

Minėjimo išvakarėse gyvi išlikę žmonės, daugelis – prilaikomi savo vaikų ar vaikaičių – vaikščiojo vietovėje, kur jie buvo atvežti gyvuliniuose vagonuose, kur kentėjo nuo bado, ligų ir vos nemirė. Buvę kaliniai sakė, kad atvyko norėdami prisiminti tuos laikus, pasidalyti savo patirtimi su kitais ir pademonstruoti, kad jų nepavyko palaužti žmonėms, siekusiems juos sunaikinti.

Kai kuriems susirinkusiems tai yra vieta, kur nutrūko jų tėvų ir senelių gyvybės – taigi, jie ketina čia sukalbėti žydų gedulo maldą kadišą.

„Neturiu kapų, kur galėčiau nuvykti, ir žinau, kad mano tėvai čia buvo nužudyti ir sudeginti. Taigi, tokiu būdu atiduodu jiems duoklę“, – sakė iš Australijos atvykusi 92 metų Yvonne Engelman (Ivon Engelman), prie kurios prisijungė dar trijų po pasaulį išsibarsčiusių kartų atstovai.

Ji prisiminė, kaip gyvuliniu vagonu buvo atvežta į Aušvicą iš geto Čekoslovakijoje, kaip ji nusirengė, buvo nuskusta ir pasiųsta į dujų kamerą. Per stebuklą tą dieną dujų kamera nesuveikė, todėl ji išliko gyva, nepaisant vergiško darbo ir mirties maršo, kai artėjant frontui dalis kalinių buvo perkelti.

96 metų buvusiai kalinei Jeanette Spiegel (Žanet Špygel) buvo 20 metų, kai ji buvo atgabenta į Aušvicą, kur išbuvo devynis mėnesius. Dabar ji gyvena Niujorke ir nerimauja dėl Jungtinėse Valstijose intensyvejančio antisemitinio smurto.

„Manau, kad jie skriaudžia žydus, nes esame labai nedidelė mažuma ir mus lengva skriausti“, – sakė ji, tramdydama ašaras.

„Jaunimas turėtų suprasti, kad niekas nėra užtikrinta, kad gali nutikti baisių dalykų; jie turėtų būti labai atsargūs. Neduok Dieve, kad tai, kas nutiko žydų tautai, kada nors pasikartotų“, – pridūrė moteris.

Tokį būdą pagerbti žydų aukų atminimą šalies vadovas pasirinko praėjusią savaitę nusprendęs nevykti į Holokausto minėjimą Izraelyje, taip pasekęs Lenkijos pavyzdžiu.

Šios šalies prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) atsisakė kvietimo į Jeruzalę, nes jam, priešingai nei Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, nebuvo numatyta teisė pasakyti kalbą.

Vietoje G. Nausėdos į Jeruzalę važiavo V. Pranckietis.

Pirmadienį organizuojamą Aušvico-Birkenau valstybinio muziejaus renginį, kuriame laukiama 120 valstybių vadovų ir atstovų, globoja Lenkijos prezidentas.

Ceremonijoje daugiausia dėmesio sulauks Holokaustą Aušvice išgyvenę asmenys – jų liudijimai ir šiandien neleidžia užmiršti vienos didžiausių tragedijų žmonijos istorijoje, teigiama Lietuvos prezidentūros pranešime.

Nacistinės Vokietijos okupuotoje Lenkijos teritorijoje įkurtas Aušvicas buvo didžiausia koncentracijos ir naikinimo stovykla.

1940–1945 m. čia buvo nužudyta apie 1,5 mln. įvairių tautybių žmonių. Likę gyvi Aušvico koncentracijos stovyklos kaliniai buvo išlaisvinti 1945 metų sausio 27 dieną.

Holokausto aukų atminimo diena pirmadienį bus paminėta ir Lietuvoje. Šia proga Lietuvos žydų bendruomenė organizuoja renginį savo patalpose, minėjimai organizuojami žydų žudynių vietose.

„Paskutiniai išgyvenusieji vis dar yra su mumis [ir] aš šiandien vyriausybės vardu atsiprašau už tai, ką valdžia tuomet padarė“, – kalbėjo M. Rutte 75-ųjų Aušvico mirties stovyklos išvadavimo metinių išvakarėse. Jis Amsterdame sakė kalbą Holokausto aukų atminimui.

Tik 38 tūkst. iš 140 tūkst. Nyderlanduose gyvenusių žydų išgyveno Antrąjį pasaulinį karą, bet iki šiol nebuvo jokio vyriausybės atsiprašymo už valdžios suvaidintą vaidmenį.

Atsiprašymo klausimas buvo iškeltas 2012 metais, kai M. Rutte taip pat buvo premjeras, bet jis sakė, kad trūko informacijos apie vyriausybės veiksmus karo metais ir kad pritarimas oficialiam atsiprašymui buvo „nepakankamai platus“.

2000-aisiais tuometinis premjeras Wimas Kokas (Vimas Kokas) atsiprašė už „šaltą sutikimą“, kuris nacių mirties stovyklose išgyvenusių žmonių laukė sugrįžus į Nyderlandus.

Mūsų vyriausybės institucijos neveikė kaip teisingumo ir saugumo sargai.

„Mūsų vyriausybės institucijos neveikė kaip teisingumo ir saugumo sargai, – sekmadienį sakė M. Rutte. – Per daug valstybės tarnautojų vykdė okupantų įsakymus.“

Naciai šalį buvo okupavę 1940–1945 metais.

Kai kurie Holokaustą išgyvenę žmonės, kurie jau yra garbaus amžiaus, pirmadienį rinksis Aušvice paminėti 75-ųjų šios mirties stovyklos išvadavimo metinių. Stovyklą 1945-ųjų sausio 27-ąją išvadavo sovietų kariai.

Pasaulio lyderiai šia proga ketvirtadienį dalyvavo minėjimo ceremonijoje Jeruzalėje.

Iš viso Aušvice ir Birkenau buvo nužudyta 1,1 mln. žmonių, daugiausia žydų, bet taip pat lenkų, sovietų karo belaisvių, romų ir prieš nacius kovojusių asmenų. Dauguma šių žmonių mirė dujų kamerose, o kita dalis – nuo bado, ligų ir išsekimo.

Savaitraštyje „Der Spiegel“ ministras 75-ųjų Aušvico mirties stovyklos išvadavimo metinių išvakarėse rašė, kad žydų įžeidinėjimas ir puldinėjimas realiame gyvenime ir internete tapo „kasdieniu reiškiniu“.

Pasak H. Maaso, kone pusė žydų svarsto išvykti iš Vokietijos – šalies, kuri ilgai stengėsi stoti akistaton su savo nacistine praeitimi.

„Mums reikia skubiai imtis atsakomųjų priemonių ir užtikrinti, kad tokios mintys nevirstų karčia tikrove ir nenulemtų masinio žydų išvykimo iš Vokietijos“, – rašė jis.

Kova su antisemitizmu bus prioritetas, kai Vokietija liepą pusmečiui perims pirmininkavimą Europos Sąjungai, o lapkritį pradės pirmininkauti Europos Tarybai – pagrindinei žmogaus teises ginančiai žemyno organizacijai, pažadėjo H. Maasas.

Pasak jo, Vokietija sieks griežtesnių teisinių padarinių už antisemitinius aktus, be to, sieks, kad daugiau ES valstybių pripažintų Holokausto neigimą nusikaltimu. Šiuo metu neigti Holokaustą draudžiama keliolikoje ES narių, tarp jų Vokietijoje, Belgijoje ir Italijoje.

Berlynas taip pat suintensyvino kovą su neapykantos kalba prieš žydus ir dezinformacija socialinėje žiniasklaidoje, rašė H. Maasas. Pasak jo, kaltininkai „turėtų jausti visą įstatymo jėgą visoje Europoje“.

Spalį Vokietijos rytuose esančiame Halės mieste įvykdyta antisemitinė ataka, kai užpuolikas nesėkmingai bandė įsiveržti į sinagogą, o paskui nužudė vieną praeivį ir vieną klientą kebabinėje, pademonstravo, kad „žydų vietoms ir bendruomenėms“ reikia geresnės apsaugos „visur Europoje“.

Kad taip ir būtų, Vokietija šiemet skirs 500 tūkst. eurų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO), nurodė H. Maasas.

Mokyklinės ekskursijos

Vokietijos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad labai svarbu šviesti jaunimą apie Antrojo pasaulinio karo baisumus, kai naciai išžudė 6 mln. žydų.

Tyrimai parodė, kad „trečdalis jaunų europiečių sako mažai žinantys arba nieko nežinantys apie Holokaustą“, nurodė ministras.

H. Maaso komentarai pasirodė tą pačią dieną, kai sociologinių tyrimų agentūra „YouGov“ paskelbė per apklausą nustačiusi, jog 56 proc. vokiečių pritaria tam, kad moksleivių apsilankymas kurioje nors iš buvusių koncentracijos stovyklų būtų privalomas dalykas.

Jei dabar nesiimsime veiksmų, mūsų demokratijai gali iškilti rimtas pavojus.

Atskirame pareiškime Vokietijos centrinės žydų tarybos pirmininkas Josefas Schusteris (Jozefas Šusteris) perspėjo, kad dešimtmečius gyvuojantis vokiečių „konsensusas“ pripažinti nacių nusikaltimus ir juos atminti „byra“.

„Jei dabar nesiimsime veiksmų, mūsų demokratijai gali iškilti rimtas pavojus, – sakė jis. – Kalbama ne tik apie žydų bendruomenės ateitį, bet ir apie Europos ateitį.“

Kai kurie Holokaustą išgyvenę žmonės, kurie jau yra garbaus amžiaus, pirmadienį rinksis Aušvice paminėti 75-ųjų šios mirties stovyklos išvadavimo metinių. Stovyklą 1945 metų sausio 27-ąją išvadavo sovietų kariai.

Pasaulio lyderiai šia proga ketvirtadienį dalyvavo minėjimo ceremonijoje Jeruzalėje.

Iš viso Aušvice ir Birkenau buvo nužudyta 1,1 mln. žmonių, daugiausia žydų, bet taip pat lenkų, sovietų karo belaisvių, romų ir prieš nacius kovojusių asmenų. Dauguma šių žmonių mirė dujų kamerose, o kita dalis – nuo bado, ligų ir išsekimo.

Šiemet, minint Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metus, kaip niekad svarbu kalbėtis ir diskutuoti ne tik apie žydus, kūrusius Lietuvą, tačiau ir apie bendrą skaudžią tautiečių istoriją bei šviesesnę visuomenės ateitį, pabrėžiama muziejaus pranešime.

Pirmadienį muziejaus Holokausto ekspozicija kvies nemokamai apsilankyti ir dalyvauti ekskursijose lietuvių ir anglų kalbomis. Ekskursijos dalyviai sužinos apie žydų gyvenimą Lietuvoje iki Holokausto ir kaip jis pasikeitė prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, išgirs apie Holokausto aplinkybes ir raidą Lietuvoje, ginkluoto ir dvasinio pasipriešinimo Vilniaus ir Kauno getuose svarbą. Norintieji turės galimybę aplankyti malinos – geto slėptuvės – instaliaciją, kurioje išgirs Icchoko Rudaševskio dienoraščio fragmentus.

Pirmadienio vakarą muziejaus Tolerancijos centre, bendradarbiaujant su Izraelio ambasada, Lietuvoje bus rodomas Amichai Greenberg filmas „Testamentas“ (hebrajų k. su liet. sub.). 2017 m. „Testamentas“ Venecijos filmų festivalyje buvo pristatytas programoje „Horizontai“ ir pelnė specialųjį prizą, o Haifos filmų festivalyje buvo pripažintas geriausiu metų filmu. Izraelio režisieriaus filmas pasakoja apie Holokausto tyrėją Yoelį, kuris yra įsitraukęs į teisinę kovą dėl žiaurių žydų žudynių Lensdorfe, įvykusių Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Kaip istorikas, turintis įsipareigojimą kovoti dėl tiesos iki galo, jis nusprendžia tęsti tyrimus netgi jei tai jam kainuos jo asmeninį bei profesinį gyvenimą.

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus nuotr.

Ketvirtadienį Tolerancijos centre, muziejui bendradarbiaujant su Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, į Lietuvą atvyks paroda iš valstybinio Aušvico-Birkenau muziejaus. Paroda „Nacistinės Vokietijos Aušvico koncentracijos stovykla“ suteikia istorinį kontekstą iki koncentracijos stovyklos įsteigimo, jos atsiradimo procesą bei atskleidžia ten vykusių žiaurumų mastą. Paroda veiks iki kovo 15 d.

Ceremonijoje ketina dalyvauti daugiau kaip 200 šią mirties stovyklą ir Holokaustą išgyvenusių buvusių kalinių. Tragediją Aušvice išgyvenę liudininkai dalysis pasakojimais ir prisiminimais.

Seimo pirmininko vadovaujamoje delegacijoje į minėjimo renginį kartu vyks Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Izraelio valstybe grupės pirmininkas Emanuelis Zingeris, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Vizito metu sausio 28 dieną Lietuvos parlamento vadovas lankysis Lenkijos Seime ir Senate, kur susitiks su abiejų Lenkijos parlamento rūmų vadovais.

Susitikimuose su Senato maršalka Tomaszu Grodzkiu ir Lenkijos Seimo pirmininke Elżbieta Witek bus aptariami regiono gynybos ir saugumo, istorinės atminties klausimai bei Lietuvos ir Lenkijos tarpparlamentinio bendradarbiavimo tęstinumas.

Seimo pirmininkas V. Pranckietis taip pat pakvies Lenkijos Seimo ir Senato vadovus kartu sutikti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį kovo 11 d. Vilniuje.