Autovežių kamšatis Klaipėdoje

Per Klaipėdos uostą keliauja daug automobilių. Ne kiekvienas žmogus juos ir pastebi. Automobiliai iš trečiųjų šalių dažniausiai atgabenami konteineriuose. Tai, kad jie atvyko į Lietuvą, matoma tik jų iškrovimo vietose įvairiose aikštelėse.

Pastaruoju metu per uostą konteineriais gabenamų automobilių srautas smarkiai išaugo. Iš dalies tuo galima paaiškinti tai, kad pastaruosius kelerius metus konteinerių srautas Klaipėdos uoste smarkiai didėjo.

Atsiranda naujų automobilių iškrovimo vietų. Dalis jų įrengta Klaipėdos mieste.

Į iškrovimo vietas dažnai atvyksta autovežiai paimti automobilių. Kartais tarp autovežių vairuotojų ir gyventojų kyla konfliktai. Autovežiai užkiša gatves, atskiras, netoli automobilių aikštelių esančias žmonių įvažas į kiemus.

Apie tai informacija viešuosiuose tinkluose dalijosi ir kai kurie Seimo nariai klaipėdiečiai, į kuriuos gyventojai kreipėsi pagalbos. Įprasta, kad kai koks nors verslas greitai suklesti, paskui jį tempiasi ir nemažos chaoso gijos.

Automobilių pardavimo verslas šiuo metu yra ant bangos. Nors Ukrainoje vyksta karas, automobilių paklausa šioje šalyje yra didžiulė. Klaipėdoje lankosi nemažai autovežių vairuotojų iš Ukrainos, kurie iš Lietuvos verslininkų perka automobilius. Autovežius su Ukrainos numeriais galima pamatyti ne tik prie aikštelių, bet ir Lietuvos degalinėse, būriais po 3–5 važiuojančius autostradoje iš Klaipėdos iki Kauno, toliau iki Marijampolės ir per Lenkiją į Ukrainą.

Per Klaipėdos uostą eina Ukrainos aprūpinimo senais automobiliais vienas iš srautų. Kiti srautai, veikiausiai dar didesni nei Klaipėdoje, eina per Lenkijos, Rumunijos uostus.

Srautas: iš Klaipėdos nemažai naudotų ir daužtų automobilių išveža ukrainiečiai. / „VK.com“ nuotr.

Galimi ir organizuoti nusikaltimai

Tai, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro sunkių ir organizuotų nusikaltimų tyrėjai tyrė iš trečiųjų šalių, daugiausia iš JAV keliaujančius automobilių srautus, gali reikšti, kad šioje srityje yra daug nelegalios veiklos.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme išnagrinėta byla, pagal kurios duomenis matyti, kad iš JAV į Lietuvą konteineriais per Klaipėdos uostą būdavo įvežami naudoti apgadinti automobiliai su neteisingai deklaruotomis jų vertėmis.

Automobilių vertės dažniausiai būdavo sumažinamos tam, kad už juos mažiau reikėtų mokėti importo muito ar importo pridėtinės vertės mokesčio. Dažnai nuo kiekvieno automobilio būdavo „sutaupoma“ po 3–4 tūkst. eurų importo ir muito mokesčio dalis.

Kadangi per uostą konteineriais keliaujančių automobilių srautai yra dideli, galėjo susidaryti šimtatūkstantinės sumos. Iš dalies dėl to kriminalinė policija ir susidomėjo automobilių srautais.

Bet gali būti ir taip, kad per uostą konteineriais atvežami ir vogti automobiliai. Už to gali stovėti tiek Lietuvos, tiek JAV organizuotų nusikaltėlių gaujos. Giliau nepakapsčius sunku ir suprasti, kas stovi už vienos ar kitos lyg ir legalios bendrovės, muitinės tarpininko kompanijos ir panašiai.

Priteisė sumokėti mokesčius

Įprasta, kad kriminalinė policija tiria tokias bylas, kur automobilių gabenimo versle yra įžvelgiami sukčiavimo, neteisingų duomenų apie turtą ar pelną pateikimo, dokumentų klastojimo atvejai, kaip tai numato Lietuvos baudžiamasis kodeksas.

Pastaruoju metu per uostą konteineriais gabenamų automobilių srautas smarkiai išaugo.

Yra duomenų, kad organizuotos grupės nariai, sukūrę fiktyvias įmones, klastojo iš JAV importuojamų naudotų transporto priemonių įsigijimo dokumentus, juose nurodė netikrus pardavėjus, kelis kartus mažesnes mašinų įsigijimo vertes.

Konkrečioje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija šių metų vasario pradžioje patvirtino galutinį neskundžiamą sprendimą, kuriuo už du iš JAV įvežtus konkrečius automobilius priteisė iš vienos Lietuvos bendrovės sumokėti papildomai per 8 tūkst. eurų.

Ginčai bylose dėl šios palyginti nedidelės, bet konkrečios sumos vyko nuo 2022 m. Įprasta, kad tokios bylos nebūna itin sudėtingos ir dažniausiai teismuose sprendžiamos ne automobilių importuotojų, o muitininkų naudai. Minėtoje konkrečioje byloje dėl dviejų automobilių nesumokėto papildomo muito kaip tik ir buvo Kriminalinės policijos pažyma apie tai, kaip iš JAV per Klaipėdos uostą gabenami smarkiai nupiginti naudoti ir sudaužyti automobiliai.

Policija tyrė konkretų maždaug pusmečio laikotarpį ir nustatė, kad per kelis mėnesius buvo įvežti net 153 nupiginti naudoti sudaužyti automobiliai. Jų patekimas į rinką buvo sustabdytas, analizuota, ar automobiliai nėra vogti.

Išsiaiškinus, kad automobiliai nevogti, muitininkai jiems išrašė sumokėti papildomas muito ir pridėtinės vertės sumas. Tik nedidelė dalis automobilių savininkų kreipėsi į teismą, dauguma sumokėjo papildomus mokesčius ir atsiėmė automobilius.

Mokėti tūkstančius eurų už automobilį, apie kurio būklę reikia nuspręsti tik iš nuotraukų, tada dar keturženklę sumą atseikėti už gabenimą į Lietuvą, o vietoje – bent kelis šimtus už perdarymą? Taip už Atlanto pigaus automobilio kaina Lietuvoje gali išaugti keliomis dešimtimis procentų.

„Automobiliai iš JAV į Lietuvą gabenami dažniausiai todėl, kad ten kainuoja mažiau. Labai retais atvejais amerikiečiai jį perka dėl išskirtinumo: yra modelių, kurie Europoje neparduodami, o už Atlanto jų – daugybė. Bet dažniausia priežastis – ekonominė“, – teigia skelbimų portalo autogidas.lt vadovas Nerijus Paketūras.

Automobiliai nėra kitokie

Vienas dažniausiai pasitaikančių mitų apie amerikietiškus automobilius, neva jie yra kitokie nei europietiški, juos remontuoti brangu, o detales gauti – sudėtinga.

„Daugelis automobilių, pavyzdžiui, „Volkswagen Passat“, išskyrus kelis išorinius skirtumus, techniškai yra panašūs tiek Europoje, tiek JAV. Juose kartais skiriasi varikliai, komplektacijos, tam tikros komforto ypatybės, tačiau iš principo jie yra vienodi. Gamintojams per didelė prabanga būtų kurti du visiškai kitokius modelius skirtingoms rinkoms“, – aiškina N. Paketūras.

Yra modelių, kurie Europoje neparduodami, o už Atlanto jų – daugybė. Bet dažniausia priežastis – ekonominė.

Daug automobilių techniškai yra vienodi ar labai artimi, tačiau vadinami skirtingai: „Lexus GX“ atitikmuo Europoje – „Toyota Land Cruiser“, „Acura TSX“ – „Honda Accord“, „Buick Regal“ – „Opel Insignia“, „Buick Encore“ – „Opel Mokka“, „Ford Fusion“ – „Ford Mondeo“ ir t. t.

Automobilių, kurie nauji neparduodami Lietuvoje, remontas jau gali kelti rūpesčių, pavyzdžiui, „Dodge Challenger“ ar „Ford F150“ europinių atitikmenų neturi, tad tiek kėbulo, tiek kitos detalės šioms susidėvėjus gali būti brangios.

Tikslas – prabanga

Ne paslaptis, kad JAV – didelių automobilių tėvynė. Šeštąjį dešimtmetį Europa džiaugėsi po karo atsigaunančia ekonomika, išgyveno kūdikių bumą ir vis daugiau žmonių galėjo įpirkti „Citroen 2CV“, „Volkswagen Kafer“ bei panašius modelius, kurių vienintelis tikslas – būti iš taško A į B vežančiomis transporto priemonėmis. O tuo metu JAV džiaugėsi šešių metrų ilgio kadilakais su V8 varikliais. Net ir atėjus naftos krizei bei rinką vienam po kito užkariavus importuotiems automobiliams, Amerika liko šešių metrų ilgio katerių su ratais sostine.

Dabar nei Europa, nei Amerika jau negali skųstis prabangių automobilių trūkumu. Nors požiūris į prabangą tarp žemynų yra radikaliai skirtingas, europiečiai dažnai ieško automobilių iš JAV dėl vieno elemento – važiavimo komforto. Dažnai jis pabrėžiamas kalbant apie didžiausius automobilius – visureigius.

„Kiekvienas žmogus, ieškodamas visureigio, turėtų atsakyti sau, kokiam tikslui jį naudos. Amerikietiški visureigiai „Cadillac Escalade“, „Chevrolet Tahoe“ bei „Suburban“, GMC bei kiti neskirti vežioti bulvėms ar kažkam panašaus. Jie visi yra dideli ir alsuoja prabanga, bet tikrai ne bekelės visureigiai. Kas nori pajusti amerikietišką dvasią, komfortą ar tiesiog išsiskirti iš minios, tai – puikus pasirinkimas, – sako Aurimas Jurčius, Motorinių transporto priemonių iš JAV importuotojų ir pardavėjų asociacijos prezidentas. Ir priduria: – Tačiau naujausi modeliai nėra pigūs“.

Darbui amerikiečiai naudoja pikapus – „Ford F150“ daugelį metų JAV yra perkamiausias automobilis. Tarp populiariausių patenka ir „Chevrolet Silverado“, „Dodge Ram“, „GMC Sierra“, „Toyota Tacoma“ bei kiti. Tai – „darbiniai arkliai“, kurie truputį patobulinti gali būti naudojami ir bekelėje.

JAV taip pat vangiai parduodami automobiliai su dyzeliniais varikliais, o V8 benzininiai motorai ir degalų sąnaudos lietuvį gali nustebinti neigiama prasme.

„Mūsų tautiečiai be vargo į juos montuoja taip pamėgtas dujas“, – teigia A. Jurčius. Ir tuomet kelionė su 300 AG ir daugiau pasiekiančiu benzininiu ir dujiniu visureigiu tampa ne ką brangesnė nei su 200 AG dyzeliniu.

Daužti beveik visi

Ne specialistui automobilį iš populiariausių JAV aukcionų įsigyti sudėtinga ne tik dėl apmokėjimo, gabenimo ir kitų niuansų. Dauguma copart.com ir panašiuose aukcionuose parduodamų automobilių – daužti. Tik patyrę mechanikai gali, remdamiesi vien nuotraukomis, įvertinti automobilio būklę, kiek apytiksliai kainuos remontas bei ar bus saugu juo važinėti.

„95 procentai iš Amerikos įvežtų automobilių yra nukentėję avarijose. Norint neapsigauti, patarčiau naudotis vežėjų iš JAV paslaugomis – įmonės, turinčios ne vienerių metų patirtį, gali patarti, kurį automobilį įsigyti verta, o kurį geriau praleisti. Žinoma, kartu tarpininkauti pargabenant automobilį į Lietuvą bei jį remontuojant. Mano žiniomis, vidutiniai tarpininkų komisiniai yra apie 200 eurų“, – pasakoja A. Jurčius.

Dažnai pasitaiko ir jau suremontuotų, pagražintų automobilių, kuriuos specialistai vadina lėlėmis. Tai – tuose pačiuose aukcionuose nupirkti daužti, sutvarkyti ir vėl parduodami modeliai. Dažniausiai jie tvarkomi tik dėl patrauklios išvaizdos, o važinėjant problemų gali atsirasti gana greitai.

Autogidas.lt atstovas N. Paketūras priduria, kad norint įsigyti patikimą amerikietišką automobilį, galima dairytis ir į Lietuvoje jau esančius suremontuotų transporto priemonių skelbimus. Automobilių iš JAV pardavimu užsiimančios įmonės juos aukcionuose nuperka, pargabena, suremontuoja ir pirkėjui gali parodyti visą istoriją – avarijoje nukentėjusias vietas, pakeistas dalis, senas nuotraukas ir kitą aktualią informaciją.

Registruoti – sunkiau nei europietišką

JAV nupirktas, į Lietuvą atplukdytas automobilis turi būti ne tik suremontuotas, bet ir įregistruotas. Ši procedūra – kiek sudėtingesnė nei iš Europos importuotam modeliui, nes Amerikoje transporto priemonėms galioja kiti reikalavimai.

Prieš registravimą reikia pateikti ratų geometrijos pažymą – įrodymą, kad po avarijos ji atstatyta tinkamai. Turi būti tinkamai paruošti žibintai: priekyje atsirasti papildomi gabaritiniai žibintai, ant priekinių sparnų arba veidrodėlių – papildomi posūkių indikatoriai, o galiniai posūkių žibintai – oranžinės spalvos. Taip pat gale turi būti įrengiamas rūko žibintas.

Kaip teigia A. Jurčius, standartinis automobilio iš JAV „sueuropinimas“, neskaičiuojant remonto dėl avarijos, Lietuvoje kainuoja apie 200–300 Eur.

Bendra automobilio iš JAV kaina, įskaičiuojant gabenimą, papildomus mokesčius (PVM bei muitą), remonto ir perdarymo procedūras, gali būti apie 10–20 proc. mažesnė nei analogiško modelio Lietuvoje. Tačiau naudą pajusti galima tik perkant naujesnius, brangesnius automobilius – jeigu jūsų pirkinio biudžetas nesiekia bent 10 tūkstančių Eur, finansinė nauda bus minimali arba jos nebus išvis. Vien aukciono mokestis, automobilio gabenimas iki kelto bei jo plukdymas gali atsieiti apie 2–3 tūkst. JAV dolerių. O kur dar Lietuvoje laukiantis muitas, PVM, remontas, registracijos ir kiti mokesčiai?

Kreiva įstatymo raidė

Dienraštis jau rašė, kad nuo praėjusių metų liepos įsigaliojo aplinkos ministro įsakymas, kurio tikslas – uždaryti vartus nepataisomai apgadintoms transporto priemonėms patekti į Lietuvą. Siekis kilnus, tačiau pradėjus įgyvendinti įsakymą iš maišo išlindusios ylos apnuogino šiurkščias įsakymo spragas. Nustatyti, ar automobilis sunkiai apgadintas, ar ne ir ar jį ekonomiškai tikslinga remontuoti, turi Regionų aplinkos apsaugos departamentų (RAAD) specialistai, pasitardami su Aplinkos apsaugos agentūra. Įdomiausia, kad šiame aptarime pats transporto priemonės savininkas net nedalyvauja. Taigi už savininko akių nutariama, kada transporto priemonę remontuoti netikslinga ir ji pripažįstama pavojinga atlieka. Ir tai dar ne liūdnų žinių pabaiga. Kadangi į mūsų šalį atgabenta transporto priemonė buvo pripažinta pavojinga atlieka, jos laukęs asmuo turi susimokėti už pavojingų atliekų utilizavimą t.y. už savo turto visišką sunaikinimą, taip pat jam skiriama bauda už nelegalų pavojingų atliekų gabenimą.

"Taigi susidaro juokingai graudi istorija, kai žmogus JAV aukcione įsigyja transporto priemonę – nenurašytą, tačiau su tam tikrais trūkumais, o pasiekusi Lietuvą ji staiga tampa pavojinga atlieka", – stebisi advokatas Raimondas Kivylius.

Ministro įsakymą ėmę nagrinėti teisininkai nustėro – jis prieštarauja ne tik galiojantiems Lietuvos įstatymams, bet ir Konstitucijai.

Statistika byloja, kad lietuvių perkamų naudotų automobilių amžiaus vidurkis siekia kone 12 metų, o iš JAV dažniausiai vežami 4–5 metų automobiliai.

Netobuli vertinimo kriterijai

Automobiliui atliekos statusas suteikiamas, jei nusprendžiama, kad remonto išlaidos atsieis 75 proc. nesudaužytos transporto priemonės vertės, kurią nustato įstaiga "Emprekis", administruojanti automobilių rinkos katalogą. Pati įstaiga pripažįsta, kad jų kataloge skelbiamos automobilių vertės – tik orientacinės, tad pagal duomenis, už kurių tikslumą "Emprekis" neprisiima jokios atsakomybės, sprendžiama, ar automobiliui toliau riedėti, ar tapti atlieka.

Transporto priemonių pirkėjai, prieš jas įsigydami, gali duomenų bazėje pasitikrinti, kokia jų vidutinė vertė rinkoje, tačiau vis tiek neviršyti 75 proc. ribos ne visada taip paprasta. Aukcione transporto priemonės perkamos apžiūrint tik jų nuotraukas arba kontaktuojant su pardavėju, Lietuvą pasiekęs automobilis gali būti apgadintas labiau, nei numanoma. Dažniausiai nepastebėti apgadinimai nėra kritiniai, pavyzdžiui, gali būti nepastebėtos stiklo įdaužos, nedideli kėbulo pažeidimai. Transporto priemonę vertinantys asmenys, naudodamiesi tuo pačiu netiksliu automobilių rinkos katalogu, tokius požymius gali įrašyti prie remontuotinų, o tai didina automobilio remonto kainą, kuri gali peržengti ribą, kai aplinkosaugininkai nusprendžia, kad transporto priemonę remontuoti ekonomiškai nenaudinga ir ji tampa pavojinga atlieka.

Įdomiausia tai, kad net patys transporto priemonių vertintojai atkreipia dėmesį, kad pažymose nurodytos sumos dažnai neatspindi realybės, nes pateikti duomenys yra paremti netikslia automobilių, jų dalių ir remonto kainų skaičiavimo metodika.

"Galima sakyti, kad mes paskaičiuojame preliminarią remonto kainą, bet ji gali lengvai svyruoti apie 20 proc.", – atskleidė transporto priemonių vertintojas, bendrovės "Autosigma" direktorius Artūras Ūsovas.

Rengdami pažymas vertintojai naudoja katalogus, kuriuose yra tik oficialių dalių tiekėjų nurodytos mažmeninės kainos be nuolaidų. Tokios pačios kokybės dalis galima gauti ir pigiau, jau nekalbant apie remonto įkainius. Jie gali skirtis kartais, gal ir dar daugiau, jei pirkėjas automobilį sugeba remontuoti savo rankomis arba transporto priemonę importavusios įmonės servise.

Užšaldyta svajonė

Dienraščio redakciją pasiekė ir dar vieno nuo šio įsakymo nukentėjusio skaitytojo laiškas. Darius rašo, kad savo 40-ojo jubiliejaus proga nusprendė pasidovanoti dovaną – JAV aukcione surado savo bendraamžį motociklą "Harley Davidson", kuris buvo su šiokiais tokiais apgadinimais. Prieš kraunant motociklą į jūrinį konteinerį už Atlanto, Darius sužinojo, kokių detalių prireiks motociklo remontui ir leidosi į jų paieškas internete. Netrukus skaitytojo garaže jau buvo sukrautos visos detalės, beliko tik sulaukti motociklo, kuriam jos buvo skirtos. Deja, bent jau kol kas atrodo, kad Darius šį sezoną į gatves su savo bendraamžiu harlėjumi neišvažiuos. Dėl jau mūsų minėto įsakymo Dariaus motociklas užstrigo Klaipėdos jūrų uoste, nes buvo pripažintas ekonomiškai nenaudingu remontuoti. "Kaip kažkas gali nuspręsti, ar man tai naudinga ekonomiškai, ar ne. Aš juk leidžiu savo pinigus. Taip, gal visos detalės, kurias tenka nusipirkti, kainuoja panašiai kaip motociklas ar automobilis, tačiau mes kiekvienas renkamės, kaip galime leisti ir kur leidžiame pinigus", – savo susierzinimo neslėpė Darius.

Yra vos viena išimtis, kai ekonominio naudingumo kriterijus, kalbant apie transporto priemonės remontą, netaikomas. Transporto priemonė turi būti istorinė, tačiau Lietuvos transporto saugos administracija (buvusi Valstybinė kelių transporto inspekcija) yra patvirtinusi taisykles, kaip į Lietuvą atgabentos transporto priemonės turi būti pripažįstamos ir priskiriamos istorinėms, – jas turi įvertinti specialistai, o kad taip nutiktų, transporto priemonę reikia parodyti ekspertams, tačiau tokios galimybės nėra, nes ji saugoma uždaroje aikštelėje uoste, tad ir ši, neva situaciją turinti gelbėti išimtis, niekuo nepasitarnauja.

Keistas taikinys

Ministro įsakymas paskatino kalbas, kad juo siekiama susidoroti su viena verslo šaka – automobilių iš JAV importu. Įsakymas į spąstus leido suvaryti visus automobilius, atgabentus iš anos Atlanto pusės, o transporto priemonės iš Europos plaukia kaip plaukusios. Paradoksali situacija susidarė dėl to, kad kovą su atliekomis deklaruojanti Aplinkos ministerija šiuo įsakymu gerokai apsunkino dar gana nesenų mašinų importą iš JAV, tačiau pagrindinės fiziškai ir morališkai pasenusių transporto priemonių upės neužtvenkė.

Statistika byloja, kad lietuvių perkamų naudotų automobilių amžiaus vidurkis siekia kone 12 metų, o iš JAV dažniausiai vežami 4–5 metų automobiliai. JAV keliami aplinkosaugos reikalavimai automobiliams yra itin aukšti, ten neklastojami odometrų duomenys.

"Įsakymas skatina pirkti seną, aplinkosaugos reikalavimų neatitinkantį dyzelinį automobilį su suklastota rida iš Europos, o ne apynaujį naujos kartos automobilį iš JAV", – stebėjosi A.Ūsovas.

Reikia atkreipti dėmesį, kad įstatymai leidžia remontuoti ir atgal į gatves grąžinti visas Lietuvoje smarkiai sudaužytas ar čia iš Europos atvežtas transporto priemones, jei po remonto tai leidžia jas įvertinę ekspertai. Net ir iš JAV atvežtą sveiką, bet Lietuvoje sudaužytą į šipulius automobilį įmanoma prikelti antram gyvenimui, tačiau įsivežti tokią mašiną iš JAV šiuo įsakymu draudžiama.

Pralaimi Lietuva

Motorinių transporto priemonių iš JAV importuotojų ir pardavėjų asociacijos prezidentas Aurimas Jurčius pasakojo, kad kol kas dėl įsakymo patirti nuostoliai sunkiai suskaičiuojami. Nuo praėjusios vasaros muitinėse įstrigę automobiliai jau nuvertėjo, kai kurių pasiimti net neapsimoka.

"Įsivaizduojate, žmogus įsigijo savo svajonių automobilį ar motociklą, sumokėjo pinigus, kai kuriais atvejais skolintus, o Aplinkos ministerijai pavaldžios institucijos ir juose dirbantys valdininkai, besivadovaujantys aukštesniems teisės aktams prieštaraujančiu ministro įsakymu, praneša, kad šis turtas turi būti sunaikintas, dar ir bauda skiriama už pavojingų atliekų vežimą. Transporto priemonės sulaikytos nuo vasaros, kai ministerijos pareigūnai buvo visiškai nepasiruošę naujovėms ir taisykles kaitaliojo kiekvieną dieną. Nuo tada už vienos transporto priemonės stovėjimą uoste kasdien reikia mokėti 15 eurų be mokesčių. Vien už transporto priemonių saugojimą susidarė apie pusė milijono eurų. Jau nekalbame apie išlaidas advokatams, kurie visomis išgalėmis stengiasi išsaugoti Lietuvos piliečių turtą, piliečių, kurie moka mokesčius ir išlaiko tuos pačius valstybės tarnautojus, kurie stengiasi jų turtą sunaikinti", – skaičiavo A.Jurčius.

Jis taip pat nesiryžo skaičiuoti, kiek per tą laiką pajamų prarado valstybė ir Lietuvoje automobilių remontu besiverčiantys žmonės. Dalis įsakymo išgąsdintų verslininkų transporto priemonių nebeplukdo į Lietuvą, o konteinerius iškrauna Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje ar Olandijoje, kur ir sumoka mokesčius.

Verslininkai, politikai ir teisininkai nuo vasaros aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui bandė parodyti įsakymo spragas ir prasilenkimą su aukštesnės galios teisės aktais. Ministras susitiko su verslininkais, tačiau argumentų neišgirdo ir įstatymo atšaukimo galimybės nesvarstė.

"Mes tikėjomės, kad ministras K.Navickas supras, jog įsakymas prieštarauja ne tik logikai, bet ir įstatymams. Tačiau įsakymas nebuvo atšauktas, tik pakoreguotas", – kalbėjo A.Jurčius.

Patenka į spąstus

Šių metų liepą pradėta vadovautis aplinkos ministro įsakymu, kurio oficialus tikslas – užkirsti kelią į Lietuvą patekti kritiškai apgadintoms transporto priemonėms, kurių nepanaudotos dalys teršia aplinką. Įsakymo vykdymo rezultatas – daugybė atliekomis pripažintų gana geros būklės automobilių ir motociklų, kurių nei pasiimti, nei parduoti, nei grąžinti savininkai nebegali. Automobilius atsivežę žmonės ir iš šio verslo gyvenančios įmonės skaičiuoja milžiniškus nuostolius, veiklą perkelia į kitas šalis, o įdomiausia, kad naujoji tvarka palietė tik tuos, kurie transporto priemones gabeno iš JAV. Iš Europos ir toliau lengvai plaukia fiziškai ir morališkai žlugusių automobilių upės.

Net ir šiuo metu iš JAV į Lietuvą automobilius ir motociklai plukdantys lietuviai negali jaustis drąsiai – šis jų turtas pateks į spąstus, iš kurių ištrūks ne visi. Mūsų šalyje nusprendžiama, ar pirkiniui bus leidžiama dalyvauti eisme, ar jis bus pripažintas atlieka ir pasmerkta būti sunaikinta, o savininkas taps pažeidėju už neteisėtą atliekų gabenimą.

Ministro įsakymą ėmė nagrinėti teisininkai ir politikai nustėro – jis prieštarauja ne tik galiojantiems Lietuvos įstatymams, bet ir Konstitucijai. Tačiau ministerija užsispyrusi – tvarkos atšaukti neketina.

Sprendžia ne specialistai

Prieštaringame dar buvusio ministro Kęstučio Trečioko pasirašytame įsakyme buvo numatyta, kad atvykusi transporto priemonė pripažįstama atlieka, jei už ją sumokėta kaina yra mažesnė, nei atsieis remontas. Liepą kilus triukšmui dėl nurašomų automobilių gausos, aplinkos ministras Kęstutis Navickas sutiko susitikti su transporto priemones iš JAV importuojančiais verslininkais ir truputį pakoregavo įstatymą.

Tai iš muitinių išlaisvino keletą automobilių, tačiau esmė nepasikeitė – ir toliau į Lietuvą neįleidžiama daugybė mašinų. Dabar joms atliekos statusas suteikiamas, jei nusprendžiama, kad remonto išlaidos atsieis 75 proc. nesudaužytos transporto priemonės vertės. Pavyzdžiui, automobilio rinkos vertei esant dešimt tūkst. eurų, jis atlieka taps, jei bus nuspręsta, kad remontas atsieis 7,5 tūkst. eurų. Galutinio sprendimo teisė suteikiama ne specialią kvalifikaciją ir įrangą turintiems specialistams, o aplinkos ministerijai pavaldžių įstaigų aplinkosaugininkams.

"Neaišku, ko siekia ministerija. Aplinkos taršai ar eismo saugumui jokios reikšmės neturi, kokia suma investuota į transporto priemonės suremontavimą po eismo įvykio", – stebėjosi su įsakymu susipažinęs Seimo narys Julius Sabatauskas.

J. Sabatauskas/DMN nuotr.

"Galų gale vertinti, ar transporto priemonė yra tinkama eksploatuoti, galima tik tada, kai ji yra suremontuota. Įvertinimą gali padaryti trylika Lietuvos įmonių, turinčių teisę atlikti kelių transporto priemonių techninę ekspertizę. O šiuo atveju apie transporto priemonių būklę sprendžia reikiamos kvalifikacijos neturintys Regionų aplinkos apsaugos departamentų pareigūnai", – aiškino advokatas Raimondas Kivylius.

"Mes tikėjomės, kad ministras Kęstutis Navickas supras, jog įsakymas prieštarauja ne tik logikai, bet ir įstatymams. Tačiau įsakymas nebuvo atšauktas, tik pakoreguotas", – kalbėjo Motorinių transporto priemonių iš JAV importuotojų ir pardavėjų asociacijos vadovas Aurimas Jurčius.

Skylėta metodika

Apskaičiuojant transporto priemonių vertę ir jų remonto išlaidas pasitelkiami transporto priemonių vertintojai. Jų pažyma pereina per nemažos dalies valdininkų rankas – pirmiausia pažymą gauna muitininkai, šie visus dokumentus perduoda Regiono aplinkos apsaugos departamentui (RAAD), kurio darbuotojai dar papildomai konsultuojasi su Aplinkos apsaugos agentūra Vilniuje. "Tada yra informuojamas vežėjas, kad buvo gabenamos atliekos, neturint tam reikalingų leidimų, ir jos turi būti perduotos tiems, kurie turi teisę jas sutvarkyti", – aiškino Klaipėdos RAAD direktorius Andrius Kairys.

Nė vienas iš šios grandies narių realiai jokio savarankiško sprendimo nepriima. Aplinkosaugininkai ir muitininkai aklai vadovaujasi transporto priemonių vertintojų pažymomis, tačiau patys vertintojai atkreipia dėmesį, kad pažymos dažnai neatspindi realybės, nes jose pateikti duomenys yra paremti netikslia automobilių, jų dalių ir remonto kainų skaičiavimo metodika.

Transporto priemonių vertė iki apgadinimo nustatoma pagal "Emprekis" kataloge esančius duomenis. Paklaidą pripažįsta ir automobilių kainų katalogą administruojančios viešosios įstaigos "Emprekis" vadovas Artūras Simanavičius – pateikiamos vidutinės rinkos vertės, vadovaujantis skelbimuose ir automobilių pardavimo vietose nurodytomis kainomis. "Emprekis" interneto svetainėje net pabrėžiama, kad "kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu. (….) Vartotojus, kuriems tokios sąlygos netinka, prašome nesinaudoti mūsų puslapiu." Pagal duomenis, už kurių tikslumą "Emprekis" neprisiima jokios atsakomybės, sprendžiama, ar automobiliui toliau riedėti, ar tapti atlieka. "Galima sakyti, kad tokiu būdu mes paskaičiuojame preliminarią kainą, bet ji gali lengvai svyruoti 20 proc.", – atskleidė transporto priemonių vertintojas, bendrovės "Autosigma" direktorius Artūras Ūsovas.

Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams. Ministro įsakymas nėra įstatymas.

Nustačius iki apgadinimo buvusią automobilio vertę, vertintojai ima skaičiuoti, kiek kainuos remontas. Tam tikslui naudojami kiti katalogai, kuriuose surašytos transporto priemonių dalių ir remonto darbų kainos. Tačiau šiuose kataloguose yra tik oficialių dalių tiekėjų nurodytos mažmeninės kainos be nuolaidų. Tokios pačios kokybės dalis galima gauti ir pigiau, jau nekalbant apie remonto įkainius. Jie gali skirtis kartais, gal ir dar daugiau, jei pirkėjas automobilį sugeba remontuoti pats arba transporto priemonę importavusios įmonės servise.

"Vertintojai įspraudžiami į labai ankštus rėmus. Vertinant automobilį ir jo remonto kainas, improvizacijai erdvės nepaliekama", – pasakojo A.Ūsovas.

Uoste darosi ankšta

Jei transporto priemonė pripažįstama atlieka, ją atsivežęs asmuo ar įmonė gauna RAAD inspektorių nurodymą turtą perduoti atliekas tvarkančioms įmonėms. Kadangi turtas tapo atlieka, jo negalima nei parduoti kitiems asmenims, nei grąžinti atgal į JAV. Be viso to, transporto priemonę atvežęs asmuo yra baudžiamas už neteisėtą atliekų gabenimą.

"Žmogus nusiperka daiktą. Planuoja jį naudoti arba parduoti, o čia jam pasakoma, kad tavo daiktas – atlieka, kurią privalai sunaikinti. Transporto priemonė tiesiog nusavinama, o tu dar gauni baudą už neteisėtą pavojingų atliekų gabenimą", – absurdišką situaciją apibūdino R.Kivylius.

Atliekomis pripažintų transporto priemonių savininkams nieko kito nebelieka, kaip teisybės ieškoti teismuose. Procesai jau prasidėjo.

Savininkai baiminasi neigiamų verdiktų, tad lūkuriuoja ir muitininkams savo transporto priemonių net nerodo, o muitinių aikštelės kemšasi nuo automobilių. Klaipėdos uoste spalį buvo apie tūkstantis automobilių, dėl kurių muitinės formalumai nebuvo pradėti. Dabar tokių automobilių jau yra apie 1,6 tūkst. "Sandėliavimo aikštelėse terminale yra vis daugiau automobilių, kuriems nebegalima įforminti muitinės procedūrų, o tai sukelia riziką, kad tokie automobiliai gali įstrigti uoste neribotam laikui", – teigė "Klaipėdos Smeltės" rinkodaros direktorius Eduardas Galuškinas.

Vilmanto Raupelio nuotr.

A.Jurčius pasakojo, kad kai kurie automobiliai Lietuvos kelių neišvys net ir tuo atveju, jei aplinkos ministro įsakymas bus atšauktas – už automobilių stovėjimo aikštelėse praleistą laiką gali tekti susimokėti daugiau, nei transporto priemonė kainavo.

Liepos mėnesį atliekomis buvo pripažinta apie 100 automobilių. Vienos mašinos saugojimo para kainuoja beveik 15 eurų. Nesunku apskaičiuoti, kad per pusmetį už vieno automobilio saugojimą prikapsėjo daugiau kaip 2,5 tūkst. eurų.

"Ir ši suma tėra tik už stovėjimą. Aš jau nekalbu apie automobilių nuvertėjimą. O kažkas tam automobiliui pinigus skolinosi, šeimos lėšas išleido", – kalbėjo A.Jurčius.

Verslininkai susiduria ir su kitomis netiesioginėmis išlaidomis. Jų aikštelėse nebėra pakankamai vietos, kurią užima atliekomis pripažinti automobiliai, todėl nespėjama iškrauti konteinerių. Už uždelsimą mokama po 400 eurų už konteinerį.

Šiaulietis negali patikėti

Sau ar parduoti transporto priemones iš JAV perkantys lietuviai rizikuoja neretai – realią automobilio būklę pamato tik tada, kai jis parplukdomas. Nesant kritinių pažeidimų, juos remontuoja net ir žinodami, kad rezultatas bus neigiamas, bet pavyks atsiimti bent dalį investicijos. Pagal galiojančią tvarką, už patį pirkėją, vadovaujantis skylėta vertinimo metodika, nusprendžiama, kad automobilis yra atlieka, o jo vieta – sąvartyne, ir visi sumokėti pinigai – kaip į balą.

"Dar nesuvokiu, kad tai yra įmanoma. Išsirinkau automobilį, net pasiskolinau jam įsigyti trūkstamų pinigų, susipirkau visas detales, kad kuo greičiau galėčiau mašiną susitvarkyti. O čia kažkas atėjo ir nusprendė, kad mano turtas yra atlieka", – pyko Eugenijus Ralys.

Šiaulietis pavasario pabaigoje JAV aukcione už 4,2 tūkst. JAV dolerių nusipirko 2015 m. "Dodge Challenger". Automobilis buvo po avarijos – patyręs smūgį į priekinio rato sritį, tačiau E.Ralys jo nepirko aklai – su draugais išanalizavo nuotraukas, žinojo, kad variklį galima įjungti, automobilis JAV pareigūnų nėra nurašytas.

"Nenorėjau vadinamojo lavono. Automobilis didelės avarijos nėra patyręs, rida – 18 tūkst. mylių. Skaičiavau, kad visas remontas man atsieis iki 3,5 tūkst. eurų", – pasakojo nuo liepos nei automobilio, nei pinigų neatgaunantis vyras.

"Corvette" vos praslydo

Naujosios tvarkos absurdiškumą savo kailiu išbandė Lietuvos automobilių klubo, įkurto 1926 m., Senovinių ir klasikinių automobilių padalinio vadovas Šarūnas Žitkevičius, iš JAV parsiplukdęs 1980 m. "Chevrolet Corvette". Išskirtinis automobilis tik per plauką netapo atlieka. Dabar jis su nerimu laukia, kol kitą mėnesį iš JAV bus atgabentas dar senesnis automobilis.

"Vertinti automobilius pagal 75 proc. ribą yra visiška nesąmonė. Dar didesnė nesąmonė kalbant apie senas mašinas. Aš galiu nupirkti išskirtinio automobilio kėbulą ir vieną ratą, kurie atskirai neturi didelės vertės, o vėliau po visą pasaulį ieškoti dalių ir suremontuoti taip, kad automobilis atitiktų visus reikalavimus, – kalbėjo Š.Žitkevičius. – Girdėjau jau ne iš vieno žmogaus, kad jie bijo pirkti automobilius JAV, nes neaišku, koks statusas jiems bus suteiktas Lietuvoje."

Aplinkos ministro įsakyme pažymėta, kad jo griežti reikalavimai netaikomi istorinėms transporto priemonėms. Tokį statusą galintys suteikti istorinių transporto priemonių vertintojai gūžčioja pečiais – pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) įsakymą, vertinimo procedūrą galima atlikti tik tada, kai istoriniu automobiliu ar motociklu pretenduojanti tapti technika yra visiškai sukomplektuota ir paruošta dalyvauti eisme.

Neaišku, ko siekia ministerija. Aplinkos taršai ar eismo saugumui jokios reikšmės neturi, kokia suma investuota į transporto priemonės suremontavimą po eismo įvykio.

Prasilenkia su logika

Ministerija tvirtina, kad nauja tvarka liečia ne tik iš JAV įvežamas transporto priemones, tačiau sumaitoti automobiliai iš kitų šalių į Lietuvą kaip važiavo, taip ir važiuoja. Tai prasilenkia su ministerijos deklaruojamu tikslu šiuo įsakymu kovoti su aplinkos tarša. A.Ūsovas atkreipė dėmesį, kad iš Europos į Lietuvą atkeliauja ne tik senesni naudoti automobiliai. Labai dažnai jie būna su suklastotais odometrų duomenimis. Tokių atvejų su automobiliais iš JAV nepasitaiko, nes ten už tokį sukčiavimą labai skaudžiai baudžiama.

"Ir išeina paradoksas, kad toks ministro įsakymas skatina pirkti seną, aplinkosaugos reikalavimų neatitinkantį dyzelinį automobilį su suklastota rida iš Europos, o ne apynaujį, naujos kartos iš JAV", – stebėjosi A.Ūsovas.

Statistika byloja, kad lietuvių perkamų naudotų automobilių amžiaus vidurkis siekia kone dvylika metų, o iš JAV dažniausiai vežami ketverių penkerių metų amžiaus automobiliai. A.Ūsovas pažymėjo ir tai, kad JAV keliami aplinkosaugos reikalavimai automobiliams yra itin aukšti. Būtent čia prasidėjo vadinamasis dyzelgeito skandalas, atskleidę "Volkswagen" grupės, vėliau ir kai kurių kitų gamintojų sukčiavimą klastojant dyzelinių variklių taršos duomenis.

Ministro įsakymo taikinyje atsidūrė būtent iš JAV vežamos transporto priemonės. Įstatymai leidžia remontuoti ir atgal į gatves grąžinti visas Lietuvoje smarkiai sudaužytas ar čia iš Europos atvežtas transporto priemones, jei po remonto tai leidžia jas įvertinę ekspertai. Net ir iš JAV atvežtą sveiką, bet Lietuvoje sudaužytą į šipulius automobilį įmanoma prikelti antram gyvenimui, tačiau įsivežti tokį iš JAV šiuo įsakymu draudžiama.

Aplaidus skubėjimas?

Paskutinėmis lapkričio dienomis J.Sabatauskas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą ištirti aplinkos ministro įsakymo teisėtumą. Jis suskaičiavo, kad įsakymas prieštarauja mažiausiai šešiems aukštesnės galios teisės aktams: keturiems įstatymas, Civiliniam kodeksui ir pačiai Konstitucijai. "Užtenka paskaityti Konstitucijos 23 straipsnį, kuriame parašyta, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams. Ministro įsakymas nėra įstatymas", – akcentavo J.Sabatauskas.

Įsakymo prieštaravimas įstatymams byloja apie labai didelį suinteresuotumą palaužti automobilių vežimo iš JAV verslą arba aplaidų skubėjimą. Pavyzdžiui, įsakymo nuostatas kone mintinai turintis mokėti tuometis ministerijos Atliekų departamento vadovas, dabartinis viceministras Dalius Krinickas, paklaustas, kodėl Lietuvoje smarkiai apgadintas transporto priemones galima vėl suremontuoti ir eksploatuoti, o JAV – ne, atsakė: "Manome, kad tokių ribojimų nėra. Į šį klausimą galėtų pakomentuoti Susisiekimo ministerija."

Praėjusiais metais, svarstant įsakymo projektą, Aplinkos ministerija, kaip ir priklauso, jį derino su įvairiomis institucijomis, kurios įsakyme numatytiems pasiūlymams turėjo įvairių pastabų. Susisiekimo ministerijai pavaldi VKTI konstatavo, kad vienas įsakymo punktų prieštarauja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymui, o siūlomo įsakymo projekto nuostatos "gali sukelti nepageidaujamų interpretacijų, dviprasmybių ar neapibrėžtų situacijų". Nepaisant to, įsakymą tuometis aplinkos ministras K.Trečiokas pasirašė. Tai jis padarė prieš pat kadencijos pabaigą – lapkričio 25 d. Natūralu, kad tokia įvykių seka paskatino kalbas, jog prie įsakymo kūrimo ranką pridėjo naujų automobilių pirkimą proteguojantys lobistai.

K.Trečiokas dienraščiui teigė, kad įsakymas kurtas siekiant suvaldyti situaciją automobilių laužynuose ir nebuvo nukreiptas prieš konkretų verslą. "Būtų gerai, kad atsiminčiau, kas tiksliai tada buvo kalbama, bet nepamenu. Taip, būdavo diskutuojama, kaip žmones paskatinti pirkti naujus automobilius, tačiau mes nesame tokie ekonomiškai stiprūs, kad ribotume nenaujų automobilių įsigijimą. Šiam įsakymui naujų transporto priemonių pardavėjai tikrai jokios įtakos neturėjo", – tikino buvęs ministras, kurį į šį postą delegavo partija "Tvarka ir teisingumas" (TT).

Įsakymą kūrusioje darbo grupėje dalyvavo ir Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAS) atstovas. Asociaciją iš esmės sudaro naujais automobiliais prekiaujantys nariai. Tuo metu, kai grupė ėmėsi darbo, TT frakcijai Seime dar priklausė buvęs LAS prezidentas Stasys Brundza. Jis teigė kuriant šį įstatymą neprisidėjęs, tačiau labai juo džiaugiasi. "Labai teisingas sprendimas. Kiek galima į Lietuvą vežti laužus, kurie vėliau užmušinėja kitus eismo dalyvius, daro juos invalidais", – kalbėjo S.Brundza.

Panašiai kalba ir dabartinis ministras K.Navickas. Jis į Lietuvą importuojamus automobilius ne kartą yra pavadinęs skenduoliais ir frankenšteinais, kuriais važinėti nesaugu. R.Kivylius pastebi, kad ministras kapstosi ne tame darže ir savo įsakymu peržengia kompetencijos ribas – apie automobilių saugumą turėtų kalbėti Susisiekimo ministerija.

K. Navickas/V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Pralaimi Lietuva

Liepą su problemomis susidūrę automobilius iš JAV plukdantys verslininkai iškart persiorientavo – konteinerius su mašinomis nukreipia į kitų šalių uostus, kur nesusiduria su tokiomis problemomis.

"Bet kokiu atveju dažniausiai yra perkamos nuotraukos – gyvai mašinų niekas nemato. Gali nesimatyti kai kurie įlenkimai, apačia, net priekinio stiklo įskilimas. Gali būti, kad to ir tetrūksta, kad pagal naująją tvarką transporto priemonė taptų atlieka. Kai žmonės mato, kad yra tikimybė, jog 75 proc. riba bus neįveikta, automobilių iš konteinerių neiškrauna, o nukreipia juos į kitus uostus, kur ir sumoka visus mokesčius, o vėliau tą patį automobilį gali vežti į bet kurią šalį, taip pat ir į Lietuvą. Tad toks ministro sprendimas nieko nekeičia, tik kenkia Lietuvos biudžeto surinkimui", – aiškino A.Jurčius.

Dažniausiai konteineriai su lietuvių pirktais automobiliais iš JAV keliauja į Latviją, Estiją, Vokietiją. Šiuo metu atkeliauja nemažai konteinerių, kurie iš JAV buvo nukreipti tiesiai į Olandiją.

Žinios apie įsakymo spragas ir žalą jau pasiekė ne vieną Seimo narį. "Tai dar vienas daugiau žalos nei naudos šaliai duodantis įsakymas. Dėl jo sumažėja ne tik mokesčių surinkimas. Automobilių remonto versle dirba tūkstančiai žmonių, kurie jau prarado dalį pajamų", – kalbėjo Seimo narys Kazys Starkevičius.

K. Starkevičius/Vilmanto Raupelio nuotr.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) išaiškino bendrovę, įtariamą nuslėpus 2,6 mln. litų pajamų.

Kaip antradienį pranešė FNTT, automobilius iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) perpardavinėjusi bendrovė, naudodamasi keliose valstybėse įsteigtomis įmonėmis, kaip spėjama, nesumokėjo apie 500 tūkst. litų mokesčių.

Bendrovės savininkui ir penkiems šešėliniams neregistruotą ir neteisėtą veiklą vykdžiusiems automobilių prekeiviams pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, neteisėtos ūkinės komercinės veiklos. Byloje tiriamos aplinkybės ir dėl galimo nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo, vadinamojo pinigų plovimo.

FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) specialistai surinko duomenis, kad automobilių prekeiviai JAV aukcionuose įsigydavo mažai naudotas kelerių metų senumo transporto priemones ir organizuodavo jų pargabenimą į Lietuvą.

Automobiliai buvo remontuojami ir parduodami Vokietijos, Švedijos, Rusijos, Kazachstano ir Lietuvos gyventojams. Nustatyta, kad slėpdami tikrąsias gaunamas pajamas ir šešėlinės veiklos mastą, įtariamieji savo vardu nebuvo įsteigę įmonių ir neįregistravę savo veiklos VMI. 

Atsiskaitymams už JAV įsigytus automobilius automobilių prekeiviai naudojosi šešių Lietuvoje, Kipre ir Latvijoje įsteigtų įmonių paslaugomis. Pastarosios bendrovės ne tik atlikdavo piniginius pervedimus už perkamus automobilius, bet ir tvarkydavo Lietuvoje muitinės procedūras.

Vengiant mokėti muito, pridėtinės vertės, pelno mokesčius, automobilių kainos būdavo sumažinamos iki nerealiai žemų kainų: suklastojus automobilio importo ir pardavimo dokumentus, prabangi transporto priemonė būdavo įvertinta tik 5–10 tūkst. litų, kai tuo tarpu pirkėjas už automobilį realiai sumokėdavo apie 130 tūkst. litų.

Atskleista, kad dokumentai buvo klastojami visose šešėlinės prekybos grandyse: suklastotuose dokumentuose buvo įrašoma, kad automobiliai parduodami Latvijos ar Kipro įmonėms, nors faktiškai automobiliai iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto buvo pervežami tiesiai į nelegalias automobilių remonto dirbtuves Lietuvoje.

Ikiteisminio tyrimo metu pas įtariamuosius buvo rasti suremontuoti ar remontuojami automobiliai, kurių kaina siekia beveik 800 tūkst. litų. Siekiant užtikrinti galimus civilinius ieškinius dėl nesumokėtų mokesčių valstybei bei galimą turto konfiskavimą, buvo apribotos nuosavybės teisės į šiuos automobilius.

FNTT teigimu, tyrimo metu surinkti duomenys leidžia daryti prielaidą, kad šešėlinės veiklos mastas, importuojant naudotus automobilius iš JAV, išplitęs labai plačiai. Šioje veikloje dalyvauja daug pavienių fizinių asmenų, legaliai negaunančių jokių pajamų, kurie daugelį metų naudojasi priedangos įmonių, klastojančių dokumentus paslaugomis. Taip yra ne tik nuslepiami mokesčiai, bet ir sudaroma palanki terpė dideliam asmenų skaičiui vykdyti nelegalią veiklą.