Įtarimai: tai – korupcija

„Savivaldybė padarė automobilių aikštelę ties Danės gatvės 9-uoju namu. Buvo panaikinta vaikams skirta smėlio dėžė, sumažinti „praėjimai“. Buvo aiškinama, kad visi gyventojai galės statyti mašinas, aš gyvenu 7 name. O dabar matome, kad įrengtas atitvaras, nes sklypas išnuomotas 9-ojo namo gyventojams. Konkreti korupcija. Mes galvojame, kad šiame name gyvena koks nors savivaldybės veikėjas“, – „Klaipėdai“ kaimynus skundė gretimo namo gyventoja.

Moteris pripažino išsiuntusi skundus savivaldybei, tačiau gavusi atsakymus, kad kaimynai viską įsirengė legaliai, nenurimo.

Prisidėjo savo lėšomis

Danės gatvės 9-ajame name įsikūrusi daugiabučio namo savininkų bendrija „Šeimyna“. Jai vadovaujantis Aloyzas Sabutis net nustėro išgirdęs, kad Klaipėdos savivaldybei kaimynai siunčia skundus.

„Mes trejus metus rengėme projektą. Šitiek leidimų, suderinimų reikėjo. Kai siūlėme kaimyniniam namui prisijungti, jo gyventojai nesutiko, niekam nieko nereikėjo. O kai atsirado aikštelė, buvo trinkelėmis iškloti pėsčiųjų takai, jie paklausė – kodėl prie jų namo trinkelės nesudėtos? Tai kaip vertinti tai?“ – stebėjosi bendrijos pirmininkas.

Danės 9-ojo namo gyventojai kvietė prie projekto jungtis ir Jūros gatvėje esančio kaimyninio namo gyventojus. Tačiau ir šie neparodė iniciatyvos.

Bendrija mokėjo ne tik už dokumentacijos rengimą, bet ir atliko kadastrinius sklypo matavimus. Nacionalinė žemės tarnyba išnuomojo sklypą bendrijai.

Jei nieko nedarysi, nieko nebus. Teliks tik skųstis ir dejuoti.

„Parengę projektą dar turėjome gauti policijos suderinimus. Ne taip lengva įgyvendinti visa tai. Savivaldybės, aplinkosaugininkų, transportininkų – visi leidimai yra. Mūsų iniciatyva atsirado ir vaikų žaidimų aikštelė. Jei nieko nedarysi, nieko nebus. Teliks tik skųstis ir dejuoti. Savivaldybės taryba yra nusprendusi, kad prioritetas teikiamas tiems projektams, prie kurių prisideda gyventojai. Bendrijos gyventojai savo lėšomis prisidėjo“, – tikino A. Sabutis.

Pirmininkas ragino kaimynus pasidomėti tvarkomis ir patiems imtis iniciatyvos.

„Nereikia laukti, kol kas nors kitas padarys. Tegul ateina, aš pakonsultuosiu, kaip reikia rengti dokumentus ir ko reikia tokiam projektui“, – šypsojosi A. Sabutis.

Patvirtino tvarką

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus specialistas Karolis Šakarnis teigė, kad Danės gatvės 9-ojo namo patirtis yra unikali.

„Jie kitu keliu ėjo, jiems reikėjo daugybės suderinimų, gyventojai savo iniciatyva rengė projektą, jie turi visus leidimus. Jiems reikėjo nueiti kryžiaus kelius. Dabar tvarka jau yra patvirtinta savivaldybės tarybos sprendimu. Nuo šiol gyventojams yra galimybė dalyvauti programoje“, – paaiškino K. Šakarnis.

Tai reiškia, kad tie daugiabučiai namai, kurie yra pasiruošę prisidėti savo lėšomis prie kiemo sutvarkymo, turės galimybę dalyvauti programoje.

„Pernai buvo vienas namas, kuris išreiškė norą, ir mes įtraukėme jį į planus kiemo sutvarkymui. Šiemet vėl skelbsime informaciją. Žiūrėsime, kiek bus norinčiųjų. Kol kas daug dar nėra. Jei žmonės sėdi ir nieko nedaro, o tik skundžiasi, nieko nebus. Reikia bent jau prašymą savivaldybei parašyti“, – pripažino savivaldybės specialistas.

Purvas: tokiame purvyne savo automobilius laikantiems Naujakiemio gatvės gyventojams trūko kantrybė – žmonės susivienijo ir nusprendė savomis lėšomis prisidėti prie automobilių aikštelės įrengimo. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Sulaukia gyventojų skambučių

Pasak K. Šakarnio, Danės gatvės 9-ojo namo gyventojų iniciatyva yra pirmoji uostamiestyje.

"Reikia suprasti, kad lėšų viskam vienu metu tikrai neužteks. O žmonės juk nori turėti kieme aikštelę, nori apšvietimo", – sakė K. Šakarnis.

Dar vienas pavyzdys – Naujakiemio gatvės 15-ojo namo gyventojai, apsisprendę imtis aikštelės įrengimo darbų prisidedant savo lėšomis.

"Naujakiemio gatvės namo iniciatyvai perkame projektavimo paslaugą. Tada vyks projekto parengimas ir tik tuomet darbai", – pasakojo Miesto tvarkymo skyriaus specialistas.

Savivaldybė netrukus skelbs visą reikiamą informaciją apie galimybes ir kitiems daugiabučiams įgyvendinti projektus prisidedant savo lėšomis.

„Mes sulaukiame tiek gyventojų, tiek bendrijų atstovų skambučių, žmonės domisi. Tačiau kaip realiai jiems pavyks susitarti, kai reikės įgyvendinti projektą, neaišku. Bet susidomėjimas yra“, – pasakojo K. Šakarnis.

Specialistas paaiškino, kad prieš atsirandant automobilių aikštelei dažniausiai tenka rūpintis ryšių ir kitų požeminių komunikacijų išsaugojimu ar net iškėlimu.

Tenka pasirūpinti papildoma lietaus nuvedimo sistema.

„Neužtenka pastatyti aikštelę, o ji po to visą laiką tyvuliuos po vandeniu. Juk padidėja kietųjų paviršių plotas, turi kažkur nubėgti vanduo. O tai padidina įrengimo kainą. Būtų puiku, jei kartu būtų įgyvendinamas ir apšvietimo projektas“, – kalbėjo K. Šakarnis.

Skaičiuojama, kad didesnio daugiabučio aikštelės įrengimui kiekvienas butas turėtų prisidėti nuo 100 iki 200 eurų. Jei gyventojų yra mažiau, suma gali keistis.

Danės 9-ojo namo gyventojai per kurį laiką buvo sukaupę 10 tūkst. eurų sumą. Ją ir panaudojo projekto, dokumentacijos rengimui ir pačios aikštelės atsiradimui.

Svarbiausia – iniciatyva

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis patikino, kad šioje istorijoje svarbiausia yra gyventojų iniciatyva.

„Reikėjo įdėti daug energijos, kad tas projektas atsirastų. Danės gatvės 9-ojo namo gyventojai ne tik iniciatyvą parodė, bet ir pavyzdį. Visiems kitiems daugiabučiams taip pat yra sudaryta galimybė gauti finansavimą su dalies lėšų prisidėjimu. Tvarka yra patvirtinta, daugiau informacijos galima gauti Miesto tvarkymo skyriuje“, – pažymėjo A. Dobranskis.

Jis pripažino, kad pirmas sunkumas, kurį įgyvendinant tokį projektą namo gyventojams tektų įveikti patiems – gebėjimas susitarti ir nutarti.

„Dažniausiai ne visi sutinka, ne visi nori. Labai svarbu, kad kaimynai būtų solidarūs, nes teks rasti lėšų prisidėjimui. Kaimynai turi draugauti, kitaip nieko nebus“, – akcentavo A. Dobranskis.

Veikia ir daugiau programų, kuriose gyventojai gali dalyvauti prisidėdami savo lėšomis.

„Iš pradžių visiškai nejudėjo gatvių asfaltavimo programa su gyventojų prisidėjimu. Tačiau viskas pajudėjo, ir nemažai gatvių išasfaltuota – Tauralaukyje, pietinėje miesto dalyje, Irklų gatvėje. Bet daugiabučių kiemų programa norėtųsi, kad judėtų sparčiau“, – tikino A. Dobranskis.

Nugvelbė ir kapotą

Oficialioje Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinių įvykių suvestinėje antradienį pranešta, kad 13.50 val. policiją pasiekė žinia apie vagystę iš įmonei priklausančios automobilių aikštelės Artojo gatvėje.

Pareigūnai negalėjo patikslinti, ar vagystę pirmas pastebėjo apvogto automobilio savininkas, ar aikštelės darbuotojas.

Pasak pareigūnų, apvogtos keturios tos pačios markės mašinos. Šįkart nukentėjo "Ford Mustang" automobiliai. Komisariato atstovai teigė, kad visos mašinos priklausė skirtingiems savininkams.

Paaiškėjo, kad visi keturi "Ford Mustang" liko be priekinių ir galinių žibintų. Iš dviejų mašinų vagys išlupo multimedijos įrangą. O vienas automobilis liko dar ir be variklio dangčio.

Vaizdo stebėjimo kamerų įrašai parodė, kad įsibrovėliai buvo du ir darbavosi naktį.

Laikė neužrakintas

Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Kaip nusikaltėliai pateko į aikštelę, policininkams suteikė žinių aikštelės savininkas Artūras Selenis.

Pasirodo, savaitgaliais, kai aikštelės darbuotojai nedirba, visa teritorija stebima vaizdo stebėjimo kameromis.

Pirmadienį į aikštelę atėjo vienas "Ford Mustang" savininkas. Visi keturi šios markės automobiliai buvo kažkada apgadinti eismo įvykių metu.

Aikštelėje jie stovėjo neužrakinti pačiame tolimiausiame kampe, kur interesantai neina, o ir neleidžiama vaikštinėti.

"Tiesiog savininkams leidome juos ten pasistatyti. Ne kartą jiems minėjau, kad mašinas užrakintų, o raktus paliktų mūsų darbuotojams, taip būtų kur kas saugiau. Bet jie nenorėjo taip daryti, paliko mašinas nerakintas, o raktus turėjo patys. Pirmadienį vienas savininkas atėjo ir pasakė, kad rado mašinas be žibintų", – pasakojo A.Selenis.

Tada ir paaiškėjo, kad nuo vagių nukentėjo keturios mašinos.

Dirbo profesionalai

Vaizdo stebėjimo kamerų įrašai parodė, kad įsibrovėliai buvo du ir darbavosi naktį. Užsivožę ant galvos gobtuvus jie į teritoriją pateko pro plyšį tvoroje pačiame tolimiausiame teritorijos kampe.

Atrodo, kad saugos tarnybos darbuotojai, įrengę signalizaciją, pripažino šią spragą, tačiau ar jie atlygins patirtą žalą, dar nežinia. Viskas priklausys nuo to, ar sutartyje bus likę mažomis raidelėmis įrašytų punktų.

"Man visiškai aišku, kad vagys veikė tikslingai, turėdami labai konkretų užsakymą. Netoli tų fordų stovi brangios apynaujės mašinos, bet jos vagių nesudomino. Įrašuose matėme, kad jie darbavosi apie 40 minučių, pasišvietė mažais žibintuvėliais. Visiškai aišku, kad dirbo profesionalai, labai tiksliai ir greitai. Kiek ten tų daiktų – žibintai, multimedijos įranga, susidėjo į maišelius ir išsprūdo pro tą neapsaugotą vietą. Aš pats iki tol nė nežinojau, kad ten tokia galimybė yra", – kalbėjo A.Selenis.

Vagystę pastebėjęs vienas nukentėjusysis paskaičiavo, kad jam padaryta žala gali siekti apie 1,7 tūkst. eurų.

Aikštelės savininkas atviravo, kad šis įvykis jam bus pamoka ir stimulas dar kartą patikrinti teritorijos apsaugą.

Daugiau nei pernai

Viešosios įstaigos "Klaipėdos keleivinis transportas" vadovas Andrius Samuilovas teigė, kad šią vasarą pajūryje įrengtais parkomatais surinkta net 280 tūkst. eurų.

Tai yra 110 tūkst. eurų daugiau nei per praėjusių metų vasarą.

Dar apie 200 tūkst. eurų per metus surenkama užmaršumo mokesčio, kai laiku nesumokama už stovėjimą.

Visi šie pinigai nukeliauja į miesto biudžetą. Tik po to savivaldybė apmoka už "Keleivinio transporto" darbuotojų vykdomas mokamų aikštelių administravimo paslaugas.

Žmonės išvengtų nuobaudų, jei nepatingėtų pavažiuoti į Karklę.

A.Samuilovas tikino, kad rinkliavos administravimas vertas ne daugiau kaip 31 proc. visos surenkamos mokesčio už automobilių stovėjimą sumos. Visi likę pinigai naudojami aikštelėms ir takams tvarkyti, perėjoms ženklinti, apšvietimui.

Šiemet parkomatai atsirado tik Parko gatvėje, o mokesčio surinkta daugiau ir todėl, kad keitėsi mokesčio laikas ir apmokestintų zonų spalvos.

Nuo artėjančių metų sausio 1-osios mokestį už automobilių stovėjimą mokėsime iki Kauno, Agluonos, Minijos, Šilutės plento bei Malūnininkų gatvių.

Andrius Samuilovas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Šios teritorijos gyventojus informuosime, kad galima neišeinant iš namų užsisakyti ir turėti galiojantį gyventojo leidimą", – tikino A.Samuilovas.

Pirks dar paspirtukų

Nors vasara buvo itin karšta, įstaiga apsiėjo be papildomų pajėgų. Tiesa, vasaros įkarščiui nuo birželio vidurio buvo pasamdyti du jaunuoliai.

Visų kontrolierių atlyginimas priklauso nuo darbo rezultatų, paprastai vienas jų uždirba 700–800 eurų į rankas.

Tikrindami, ar visi vairuotojai sumokėjo stovos mokestį, kontrolieriai šiemet pasitelkė ir nuotolines priemones. Lietingą ar vėjuotą dieną iš stebėjimo kamerų fiksuojamų vaizdų žinodavo, kiek automobilių yra aikštelėse, ir spręsdavo, ar kontrolieriams verta važiuoti į pajūrį.

Darbo dienomis visame mieste dirbo nuo dviejų iki keturių kontrolierių, savaitgaliais – ne daugiau kaip trys tikrintojai.

Kontrolieriai yra aprūpinti trimis automobiliais ir trimis elektriniais paspirtukais. Paspirtukai ypač pasiteisino dirbant Klaipėdos pajūryje ir Smiltynėje, kur automobiliu nuvykti – komplikuota.

"Taip patogiau, greičiau, švariau. Tikėtina, kad kitais metais paspirtukų turėsime daugiau. Svarstėme galimybę įsigyti elektrinį dviratį, bet panašu, kad paspirtukas – patogesnė priemonė, užima mažiau vietos ir reikia skirti mažiau dėmesio", – teigė įstaigos vadovas.

Visi skuba į Melnragę

"Šią vasarą automobilių pajūryje buvo ypač daug. Jau ruošiamės kitų metų vasarai, galvojame, kaip dirbsime. Faktas tas, kad atskirose aikštelėse teks imtis priemonių. Antai prie molo aikštelėje netilpo visi norintieji. Dėl to skundėsi ir gyventojai. Dėl dabartinės tvarkos susidarydavo eilės, o pasistatyti automobilius galėjo ne visi. Ši vieta tapo labai populiari", – kalbėjo A.Samuilovas.

Nors garsiai apie mokesčio didinimą šioje aikštelėje nekalbama, galima tikėtis, kad patekimą į ją nuosavais automobiliais bus siekiama apriboti.

Dar viena klaipėdiečius piktinanti aikštelė pajūryje yra ties Olando Kepure. Joje telpa pernelyg mažai mašinų, todėl žmonės jas palieka šalikelėse ir dažniausiai sulaukia už tai nuobaudų.

"Čia matome problemą. Žmonės išvengtų nuobaudų, jei nepatingėtų pavažiuoti į Karklę, kur aikštelės tuščios. Šalikelėse negalima palikti mašinų, tai yra regioninis kelias. Tai tokia savotiška juoda zona", – teigė A.Samuilovas.

Pastebėta, kad po dviejų karantinų žmonės kur kas dažniau stovos mokestį moka ne parkomatuose, o telefonu.

Žydintis rožynas pačiame miesto centre, šalia J.Karoso muzikos mokyklos, per kelias dienas virto juodu sklypu, visus gėlių kelmus teko iškasti ir perkelti į kitas klombas.

Miesto želdinius prižiūrinčios įmonės darbuotojai iškasė beveik 200 brandžių rožių kelmų.

Į šalia esantį Vydūno skverą pasodinti 108 kelmai, iki dešimties rožių perkelta į Lietuvininkų aikštės gėlyną ir per 80 – į gėlyną prie senojo turgaus.

Buvusi rožių augavietė bus užlyginta ir užasfaltuota, taip praplečiant greta esančią automobilių stovėjimo aikštelę šalia baigiamo atnaujinti viešbučio „Viktorija“, kuris priklauso Klaipėdos tarybos nariui, „valstiečių“ frakcijos atstovui, verslininkui Arūnui Tumai.

Prieš kelias dienas jo patikėtinis, prieš pusantrų metų aukštas pareigas Klaipėdos savivaldybėje palikęs valdininkas Liudvikas Dūda kreipėsi į savo buvusią darbovietę  ir pranešė, kad išsikastų rožes, nes reikia pradėti aikštelės įrengimo darbus.

Klaipėdos savivaldybėje patvirtino, kad viešbučio „Viktorija“ aplinkos sutvarkymo projektas yra suderintas.

Pagal jį ir buvo numatyta rožyną prie J.Karoso muzikos mokyklos sunaikinti.

Iš pradžių tikėtasi, kad rožes pavyks toje vietoje išsaugoti, bet esą ten yra požeminės elektros komunikacijos ir rožės nebegalėjo likti.

„Atsižvelgusi į pareigūnų rekomendacijas, Seimo kanceliarija užtikrins automobilių stovėjimo aikštelės apšvietimą masinių renginių metu prie Seimo. Ilgalaikiai sprendimai dėl aikštelės apšvietimo ir aikštelės dangos keitimo yra svarstomi. Seimo kanceliarija teiks savo siūlymus Seimo valdybai“, – BNS ketvirtadienį sakė Seimo kanceliarijos atstovė spaudai Justė Radzevičiūtė-Laugalienė.

„Taip pat pažymėtina, kad tam turėtų būti numatytos papildomos lėšos Seimo kanceliarijos biudžete“, – pridūrė ji.

Į Seimo kanceliariją, vadovybę bei sostinės savivaldybę dėl automobilių aikštelės kreipėsi policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.

„Vakar pasirašiau raštą Vilniaus miesto savivaldybei su kopija Seimo kanceliarijai apie tai, kad būtų imtasi priemonių ir pagaliau būtų pradėti darbai eliminuojant šitą grėsmę, kuri susijusi su neasfaltuota aikštele“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė šalies policijos vadas.

Jis teigė saugumo prasme neigiamai vertinantis tai, kad ši aikštelė vis dar neasfaltuota, pilna akmenų.

Pagal panaudos sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe, Seimo kanceliarijai priklauso dvi automobilių stovėjimo aikštelės – viena yra bendro naudojimo, jos plotas siekia 0,49 hektaro, o kita beveik 0,5 ha ploto aikštelė skirta Seimo kanceliarijos darbuotojams ir Seimo lankytojams.

Panaudos sutartis sudaryta 99 metams. Sutartis pasirašyta 2004 metais.

Šioje automobilių aikštelėje ir šalia jos rugpjūčio 10 dieną buvo kilusios riaušės, dalis proteste dalyvavusių asmenų nepaklauso pareigūnų reikalavimams, mėtė į juos akmenis, kitus daiktus. Riaušės buvo numalšintos, pradėti keli ikiteisminiai tyrimai.

Minėtos riaušės kilo po šalia parlamento organizuoto mitingo, nukreipto prieš Vyriausybės planuotus ribojimams, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pranešimą policija gavo antradienį 13.16 val. Moteris, paskambinusi policijai, paaiškino, kad Dubysos gatvėje stovi du automobiliai, kuriuose sėdėjusių jaunuolių elgesys jai sukėlė įtarimų.

Buvo panašu, kad asmenys gali vartoti narkotines medžiagas.

Atvykę pareigūnai pastebėjo, kad automobilio „Chrysler“ vairuotojo vietoje sėdintis 1996 m. gimęs vyras rankoje laiko folijos lankstinuką, kuriame – žalsvos spalvos augalinės kilmės, specifinio kvapo galbūt narkotinė medžiaga.

Policijos kinologai su tarnybiniu šunimi Naruto apžiūrėjo įvykio vietą. Šalia kito automobilio, kuris buvo tuščias, prie medžio rastas užkastas folijos lankstinukas su žalsvos spalvos augalinės kilmės, specifinio kvapo, ko gero, narkotine medžiaga.

Automobilyje „Chrysler“ buvęs 1996 m. gimęs vyras sulaikytas ir pristatytas į areštinę. Pradėtas tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

Pareigūnams antradienį įkliuvo ir nuo alkoholio apsvaigę vairuotojai.

8.13 val. policijai paskambino dar vienas pilietiškas miestietis.

Pareigūnai, reaguodami į pranešimą, nuvyko į Šilutės plentą. Patikrinimo metu automobilio „Peugeot“ vairuotojui, gimusiam 1975 m., nustatytas 2,05 prom. neblaivumas.

17.37 val., taip pat gavus pranešimą, Klaipėdoje, Jotvingių gatvėje, automobilio „Ford“ vairuotojui, gimusiam 1977 m., nustatytas 3,17 prom. neblaivumas. Vyras uždarytas į areštinę.

Žmonių skambučiai netilo visą dieną, dar vieno pranešimo sulaukta 20.36 val.

Informuota, kad galbūt neblaivus vairuotojas Kauno gatvėje automobiliu „Audi A4“ kliudė stovėjusį automobilį „Toyota Solara“ ir pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Pareigūnai nustatė, kad automobilį „Audi A4“ vairavo 1957 m. gimęs vyras, kuriam nustatytas 2,08 prom. neblaivumas. Jis uždarytas į areštinę.

Dar vienas girtas vairuotojas sučiuptas Debreceno gatvėje 11 minučių po vidurnakčio.

Sustabdyto automobilio „Ford Focus“ vairuotojui, gimusiam 1981 m., nustatytas 2,44 prom. neblaivumas. Vyras sulaikytas ir uždarytas į areštinę.

Kaip pranešė ligoninė, parkavimo problema Kauno klinikų teritorijoje ir aplinkinėse gatvelėse buvo aktuali ne vienerius metus.

„Džiaugiamės, kad dėka šios aikštelės pacientams ir lankytojams į Kauno klinikas atvykti bus patogiau. Daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė yra tik vienas iš infrastruktūros tobulinimo projektų, kurio metu kuriama pacientams ir darbuotojams patogi ir prieinama aplinka. Planuojame kurti ir daugiau parkavimo vietų darbuotojų ir pacientų bei lankytojų automobiliams“, – pranešime cituojamas Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius.

Atviro tipo trijų aukštų automobilių stovėjimo aikštelėje įrengtos dvi laiptinės ir liftas, įdiegta  atsiskaitymo sistema. Statybų metu įrengti ir susisiekimo keliai iki jos, pertvarkyta transporto judėjimo schema, panaikintas nesaugus išvažiavimas iš Kauno klinikų teritorijos į Sukilėlių prospektą.

Bendradarbiaujant su Kauno miesto savivaldybe, statomas šviesoforas, perėjos, takai, apšvietimas ir kiti saugos elementai.

Kauno klinikose dirba daugiau nei 7 tūkst. darbuotojų, todėl su automobilių statymo problema susiduria ir jie. Praėjusiais metais Kauno klinikose įrengtos dvi darbuotojams skirtos automobilių parkavimo aikštelės, kuriose yra 205 vietos.

„Siekiant pagerinti ligoninės infrastruktūrą ir sukurti daugiau parkavimosi vietų darbuotojams, nuo šių metų vasaros pradės veikti dar viena, šiuo metu šalia Vaikų ligų klinikos statoma aikštelė,“ – teigia R. Jurkevičius.

Joje tilps 154 darbuotojų automobiliai.

Kauno klinikos tarpukariu pastatytos teritorijoje, tuo metu buvusioje miesto pakraščiu, todėl jose nebuvo numatyta vietos tokiems automobilių srautams, kokie yra šiuo metu, įstaigai gerokai išsiplėtus.

Kasdien į Kauno klinikas atvyksta daugiau nei 5 tūkstančiai pacientų, iš kurių nemaža dalis atvažiuoja automobiliais. Šiuo metu Kauno klinikų teritorijoje veikia iš viso trys automobilių parkavimo aikštelės pacientams ir lankytojams.

Aikštelėje nebebuvo vietos

Klaipėdietis Vladimiras į Rumpiškės gatvę atvažiuoja dažnai, joje gyvena jo mama.

Vyras puikiai žino, kad čia reikia mokėti už mašinos laikymą, tik dažniausiai jis savo automobilį palikdavo aikštelėje prie namo.

Klaipėdietis vietos aikštelėje nerado ir paliko mašiną prie gatvės.

„Išlipau iš automobilio ir tiesiu taikymu nuėjau prie greta esančio parkomato. Kaip esu pratęs, sumokėjau, padėjau kvitą prie mašinos lango ir nuėjau pas mamą. Buvau sumokėjęs už pusantros valandos, o kai grįžau prie mašinos po valandos, jau radau baudos kvitą, jame nurodyta sumokėti šešis eurus. Vietoj papildomų 30 centų. Nesupratau, už ką, o kai pradėjau domėtis, paaiškėjo, kad mano mašina stovėjo ne mėlynojoje, o brangesnėje, geltonojoje, zonoje. Bet juk ne aš pasirinkau, kaip mokėti, parkomatas man išdavė tokį kvitą. Aš juk neatsisakiau mokėti“, – stebėjosi Vladimiras.

Aiškumui: žemėlapis ant parkomato padeda susigaudyti, kurioje vietoje jis yra ir kokiai zonai priskiriamas. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Vyras bandė aiškintis, kaip atsirado tokia klaida, ir sužinojo, kad toje pačioje Rumpiškės zonoje yra ir mėlynoji, ir geltonoji zonos, tad ir mokestis jose – nevienodas.

Vladimiras tikino, kad šios zonos nepažymėtos.

„Man sakė, kad aš pats turiu tuo domėtis. Aikštelė yra mėlynojoje zonoje, o prie gatvės – geltonoji. Palikdamas mašiną prie gatvės turėjau kažkur, už kito namo kampo, ieškoti kito parkomato. Bet kodėl? Atvažiavau, priėjau prie artimiausio parkomato, sumokėjau, ir viskas“, – piktinosi Vladimiras.

Įsiterpė į kitą zoną

Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vadovas Rimantas Mockus paaiškino, kad mėlynosios zonos apmokestintos mažiausiu tarifu.

Jos sukurtos tam, kad žmonės jose galėtų palikti transporto priemones ilgesniam laikui ir pėsti ar viešuoju transportu vyktų į senamiestį arba centrinę miesto dalį, kur mokestis už mašinų stovą didžiausias.

Sprendimas: R.Mockus paaiškino, kad mėlynosios zonos sukurtos tam, kad žmonės jose galėtų palikti transporto priemones ir pėsti ar viešuoju transportu vyktų į centrinę miesto dalį. (Vytauto Petriko nuotr.)

Geltonojoje zonoje yra kelios pigiau apmokestintos aikštelės, tuo galima įsitikinti atidarius parkavimo zonų žemėlapį internete.

Viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ Teisės ir administravimo departamento vadovas Julius Paulikas patikino, kad prie Rumpiškės gatvės 4 namo yra parkomatas, ant kurio užklijuotas nemažas žemėlapis.

Šeši eurai yra neatidumo kaina. Tai nėra bauda, tai – vienas mokėjimo būdų.

Jis ir paaiškina, kokiai zonai priskiriama ši aikštelė.

Tokių parkomatų, kurie stovi abejonių galinčiose sukelti vietose, Klaipėdoje yra ir daugiau.

Be to, prie mokos aparato įrengtas ir kelio ženklas, žymintis tam tikrą zoną.

„Vairuotojui tiesiog reikėtų atidumo. Jeigu žmogus moka per programėlę, žemėlapyje pavaizduojama jo buvimo vieta ir jis pats mato, kurioje zonoje stovi jo mašina. Mieste tokių vietų, kur į vieną zoną įsiterpia kita, nėra daug. Yra vietų, kur parkomatas ir viena zona nuo kitos – vos per žingsnį, bet tokios problemos neįmanoma išspręsti objektyviai. Toks zonų suskirstymas galioja daugiau nei 10 metų. Formuodami praktiką dėl vairuotojo pareigų, teismai akcentuoja, kad vairuojantieji turi būti  rūpestingesni ir domėtis visais dalykais, susijusiais su vairavimu ir automobilių statymu“, – tikino J.Paulikas.

Jis patikino, kad Vladimiras – ne vienintelis neteisingai sumokėjęs už automobilio stovėjimą, bet tokie įvykiai nėra masinis reiškinys.

Laukia pokyčiai

J.Paulikas minėjo, kad žmonės moka tarsi automatiškai, daug nesigilindami į zonų pobūdį.

Balandžio gale savivaldybės tarybos posėdyje ketinama plėsti apmokestinamas zonas ir didinti transporto priemonių stovėjimo kainas.

Panašu, kad pakeitimai palies ir savivaldybės įrengtas aikšteles, apmokestintas mažiausiu tarifu. Gali būti, kad jos nebeįsiterps į geltonąją ar raudonąją zonas.

„Šeši eurai yra neatidumo kaina. Tai nėra bauda, tai – vienas mokėjimo būdų. Jei žmogus nesumokėtų net tos sumos, tada jau gautų baudą“, – paaiškino J.Paulikas.

Vladimiras dar gali nesutikti su nurodymu sumokėti šešis eurus ir laukti, kada bus nagrinėjama administracinė byla.

Jeigu pareigūnams nepavyktų įrodyti, kad žmogus nusižengė taisyklėms, jam nebus taikoma atsakomybė ir nebus pareigos mokėti rinkliava vadinamų šešių eurų sumos.

Bet jeigu Vladimirui nepavyktų įrodyti savo tiesos, jis bus dar ir nubaustas bauda.

Galima spėti, kad bandymas ieškoti tiesos jam gali kainuoti kur kas brangiau – maždaug dvigubai didesnę sumą.

Situacijos yra skirtingos, tad ir sprendimai nagrinėjant administracinę bylą būna nevienodi.

„Atverta nauja parkavimo vieta padės spręsti automobilių statymo problemą centrinėje Kauno dalyje. Juo labiau Skad atnaujinus Vienybės aikštę ir greta jos įsikūrusiame verslo centre BLC pradėjus veikti restoranų zonai, čia praleisti laiko atvyksta vis daugiau žmonių. Taip pat šioje aikštelėje bus patogu palikti transporto priemones vykstant į „Žalgirio“ rungtynes ar renginius arenoje, nes nuo čia iki jos – vos 10 min. pėsčiomis. Miestiečius dar norime nudžiuginti ir žinia, kad požeminėje aikštelėje automobilio statymas kainuos pigiau nei aplinkinėse gatvėse“, – sako Vienybės aikštę atnaujinusios ir požeminę aikštelę įrengusios SBA bendrovės „Urban Inventors“ valdybos pirmininkas Lionginas Šepetys.

Anot jo, aplinkinių gyventojų patogumui bus galima automobilius statyti ir ne darbo metu bei savaitgaliais. Bus parduodamas tam tikras skaičius abonementų, o tai turėtų palengvinti kaimynystėje įsikūrusių kauniečių vargus ieškant, kur pasistatyti automobilį aplinkinėse gatvėse arba, atėjus žiemai, čia laikomi automobiliai bus apsaugoti nuo apledėjimo ar užšalimo. Savaitgaliais ir švenčių dienomis, taip pat norintiems palikti čia automobilį nakčiai, valanda stovėjimo kainuos 0,6 euro, sakoma SBA grupės pranešime. Atsiskaityti už stovėjimą galima mobiliąja „Unipark“ programėle arba grynaisiais bei banko kortele mokėjimo kasoje.

Požeminę automobilių aikštelę atvėrus miestiečiams, pradės veikti ir liftai, kuriais bus patogu į Vienybės aikštę pakilti šeimoms, į miesto centrą atvykstančioms su vaikiškais vežimėliais, ir neįgaliesiems.

Po Vienybės aikšte įrengtoje 2 aukštų požeminėje aikštelėje, kaip nurodo SBA, – beveik 500 vietų automobiliams. Pagal sutartį su savivaldybe, ne mažiau kaip 50 vietų skiriama miestiečiams, likusios – šalia esančiame BLC verslo centre įsikūrusių įmonių darbuotojams.

Vienybės aikštę atnaujino ir požeminę stovėjimo aikštelę už savo lėšas įrengė SBA grupė. Kauno savivaldybė nupirko granitą viršutinei dangai. Į aikštės atnaujinimą SBA investavo beveik 10 mln. eurų, į greta esantį BLC verslo centrą – dar apie 30 mln. eurų.

Vienybės aikštės architektūrinė koncepcija, kurią sukūrė Vokietijos kompanija „3deluxe“, Vokietijos dizaino tarybos apdovanojimuose pripažinta geriausia „Miesto erdvės“ kategorijoje. O šiais metais prestižiniuose „Dezeen Awards“ apdovanojimuose ji pateko tarp 25 geriausių „Atgimusio projekto“ kategorijoje.