Pranoko dyzelius

2023 m. naujų elektromobilių rinkos dalis ES valstybėse pasiekė 14,6 proc. ir pranoko dyzeliniais varikliais varomų transporto priemonių dalį – ši susitraukė iki 13,6 proc.

Geriausiai perkamu automobiliu po agresyvios kainų mažinimo kampanijos taip pat tapo elektra varomas modelis – kompaktinis krosoveris „Tesla Model Y“. Bendrovės „Dataforce“ duomenimis, jo parduota 254 822 vienetai.

Elektromobilio gamintojams pavyko pralenkti vidaus degimo variklius turinčių „Dacia Sandero“ (235 893 vnt.) ir „Volkswagen T-Roc“ (206 438 vnt.) pardavimo rodiklius. Šie modeliai užėmė atitinkamai antrą ir trečią vietas.

Šiemet „Tesla“ skaičiuos jau ketvirtąsias „Model Y“ gamybos metines, tačiau 2023-iaisiais Europos regiono rinkose netrūko ir įdomių naujutėlių elektra varomų modelių pristatymų. Prognozuojama, kad ne vienas jų pelnys pirkėjų simpatijų.

„Europos metų automobilio 2024“ konkurso 59 žiuri komisijos nariai iš 22 Europos šalių į rinkimų finalininkų septynetą greta vidaus degimo varikliais ar hibridinėmis jėgainėmis varomų 5-osios serijos BMW ir „Toyota C-HR“ atrinko elektromobilius „BYD Seal“, „Kia EV9“, „Renault Scenic“, „Volvo EX30“ ir tiek elektrinę, tiek tradicinę pavarą turintį naująjį „Peugeot 3008“.

Korėjiečių koziriai

Kone visi Europos konkurso finalininkai Senajame žemyne buvo pristatyti baigiantis 2023 m., tad jie nespėjo dalyvauti žiemos pradžioje finišuojančiuose „Lietuvos metų automobilio 2024“ rinkimuose.

Tačiau ir mūsų šalies konkurse netrūko elektra varomų automobilių: čia varžėsi „Audi SQ8 Sportback e-tron“, „Citroën ë-C4 X“, „Hyundai Kona Electric“, „Jeep Avenger BEV“, „Mercedes-Benz EQE“, „Nissan Townstar EV“, „Subaru Solterra“, „Toyota bZ4X“, „Volkswagen ID.3 Pro Performance“ ir geriausiu šalies metų elektromobiliu paskelbtas „Hyundai Ioniq 6“.

„Lietuvos metų automobilio 2024“ žiuri narys Justas Lengvinas sakė, kad jam iš pernai visų bandytų elektromobilių vienas įsimintiniausių buvo „Volkswagen ID.Buzz“. Tačiau šį modelį žurnalistas labiau įsidėmėjo ne dėl jo elektrinės pavaros savybių, o dėl dizaino ir gamintojo drąsos.

Sparčiausiai 2023 m. elektromobilių pardavimas tarp ES šalių augo Belgijoje (+148 proc.).

„Išsiskyrė ir „Ioniq 6“ – drąsus, aerodinaminę funkciją atliekantis dizainas ir visa visuma jį pavertė tikrai vienu geriausių elektromobilių rinkoje. Išbandytas „Kia EV9“ – didelis ir solidus visureigis – paliko įspūdį dėl to, kad kol kas rinkoje dar nedaug tokių elektromobilių. Šis modelis griauna elektromobilių ribas ir įrodo, kad jų gali būti visuose segmentuose“, – pažymėjo apžvalgininkas.

Jo žodžius patvirtino ir tai, kad Lietuvą pačioje metų pabaigoje pasiekęs „Kia EV9“ jau spėjo nuskinti laurus anapus Atlanto kiek netikėtoje kategorijoje. Korėjiečių gaminys paskelbtas geriausiu Šiaurės Amerikos 2024 m. modeliu ieškantiems praktiško automobilio (angl. Utility Vehicle of the Year).

Nominacija gali atrodyti kiek netikėta elektromobilių segmente, tačiau EV9 iš kitų išsiskiria erdviu septynviečiu salonu, o kitas jo išskirtines savybes užtikrina specialiai elektros pavarai sukurta E-GMP platforma.

Tarp kitų šio modelio kozirių – 76,1 kWh arba net 99,8 kWh talpos baterija, leidžianti viena įkrova nuvažiuoti iki 563 km, iki 283 kW siekianti pavaros galia ir galimybė komplektuoti visų varančiųjų ratų sistemą. Dėl 800 V elektros sistemos sparčiojo įkrovimo stotelėje talpesniosios baterijos energijos atsargas vos per 15 minučių galima papildyti tiek, kad automobilis nuvažiuotų papildomus 249 km.

Pagrindinę metų Šiaurės Amerikos automobilio nominaciją laimėjo naujosios kartos „Toyota Prius“.

Ko tikėtis šiemet?

ACEA duomenimis, sparčiausiai 2023 m. ES elektromobilių pardavimas augo Belgijoje (+148 proc.), Danijoje (+104 proc.) ir Portugalijoje (+102 proc.).

Vertinant absoliučiaisiais skaičiais, daugiausia elektra varomų transporto priemonių parduota Vokietijoje (524 219 vnt., arba +11 proc.), Prancūzijoje (298 219 vnt., arba +47 proc.), Nyderlanduose (113 981 vnt., arba +56 proc.) ir Švedijoje (112 208 vnt., arba +18,1 proc.).

Žvelgdamas į 2024-uosius, J. Lengvinas prognozuoja, kad elektromobilių pardavimo augimo tempas turėtų lėtėti, tačiau bendri realizavimo skaičiai ir toliau pamažu didės.

„Vienas didžiausių opių klausimų – įkrovimo infrastruktūra. Tačiau aš noriu būti optimistas, tad, manau, artimoje ateityje į šią sritį ateis vis daugiau verslo ir turėsime vis daugiau įkrovimo vietų, o tai konvertuosis į augančią elektromobilių pardavimo apimtį“, – reziumavo apžvalgininkas.

Asmeninių automobilių buvo 11,3 tūkst., o lengvųjų komercinių – 712. Daugiausiai įregistruota „Volkswagen“ (1,6 tūkst.), BMW (1,5 tūkst.) ir „Audi“ (898) markių automobilių.

Pirmą kartą Lietuvoje įregistruotų naudotų automobilių vidutinis amžius siekė 10,1 metų. Dyzelinių automobilių dalis buvo 68,8 proc. (pernai  vasarį – 66,3 proc.).

Praėjusį mėnesį pasikeitė 15 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių savininkai – 9,9 proc. daugiau nei prieš metus, iš jų 14,5 tūkst. – asmeninių automobilių, o 620 – lengvųjų komercinių. Vidutinis tokių automobilių amžius buvo 14,2 metų.

Sausį–vasarį pirmą kartą įregistruota 22,7 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių – 0,4 proc. daugiau nei prieš metus. Vidutinis jų amžius siekė 10,2 metų. Dyzelinių automobilių dalis siekė 68,6 proc. (68 proc.).

Šiemet atlikta 30,64 tūkst. savininkų keitimo operacijų – 8,2 proc. daugiau, vidutinis automobilių amžius – 14,2 metų.

Pernai Lietuvoje pirmą kartą įregistruota 154,2 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių – 3,9 proc. daugiau nei 2022 metais. Vidutinis jų amžius siekė 13,2 metų.

Augimas – 8,9 proc.

„AutoTyrimų“ duomenimis, praeitą mėnesį Lietuvos naujų lengvųjų automobilių (M1 ir N1) registravimas išaugo 8,9 proc., iki 2 380 vnt. (2023 m. vasarį – 2 186 vnt.).

Asmeninių automobilių (M1) registravimas padidėjo vos 0,1 proc., o lengvųjų komercinių transporto priemonių (N1) – net 118,6 proc.

Rinkoje užtikrintai pirmavo „Toyota“ (590 vnt.), antroje vietoje buvo „Škoda“ (290 vnt.), trečioje – „Volkswagen“ (284 vnt.).

Tarp asmeninės paskirties automobilių pirmavo „Toyota RAV4“ (141 vnt.), „Toyota Corolla / Corolla Cross“ (134 vnt.) ir „Škoda Kodiaq“ (103 vnt.), tarp lengvųjų komercinių – „Toyota Hilux“ (77 vnt.) ir „Volkswagen Crafter“ (44 vnt.).

Praeitą mėnesį Lietuvoje įregistruota 114 tikrųjų elektromobilių (EV), tai – 3,6 proc. daugiau nei prieš metus. Populiariausias modelis – „Volkswagen ID.4“ (32 vnt.).

„Nissan Leaf“. / „Facebook“ nuotr.

Išskirtinis mėnuo

Lenkijos automobilių pramonės asociacijos (PZPM) duomenimis, šalyje per 2024-ųjų vasarį įregistruoti 45 973 nauji automobiliai – 7,4 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai.

Teigiama, kad tai – antras derlingiausias mėnuo Lenkijos transporto istorijoje.

Asmeninės paskirties automobilių lyderis – „Toyota Yaris Cross“ (1 325 vnt.). Į pirmą penketą kartu su „Kia Sportage“ (679 vnt.) ir „Hyundai Tucson“ (446 vnt.) pateko dar du „Toyota“ atstovai – C-HR (581 vnt.) ir „Corolla“ (478 vnt.).

Asmeninės paskirties automobilių lyderis Lietuvoje – „Toyota RAV4“, Lenkijoje – „Toyota Yaris Cross“.

Bendrovių prioritetai – „Toyota Corolla“ (2 051 vnt.), „Škoda Octavia“ (1 584 vnt.) ir „Toyota Yaris Cross“ (788 vnt.). Didžiausią pokytį – net +195,6 proc. – užfiksavo „Citroen“: įregistruoti 467  C3 modelio automobiliai.

Komercinių transporto priemonių lyderis – „Renault“ (963 vnt.), toliau rikiavosi „Fiat“ (859 vnt.). Populiariausi modeliai – „Renault Master“ (676 vnt.), „Fiat Ducato“ (636 vnt.).

Dyzelinių – mažuma

Praeitą mėnesį Lenkijoje įregistruota daugiau nei 22 tūkst. naujų hibridinių (HEV ir MHEV) automobilių. Tai – 48 proc. visos vasario apimties.

Benzininiai automobiliai sudarė 36,3 proc., dyzeliniai – 6,8 proc.

Lenkai nupirko 1 373 vnt. elektrinių (EV) ir vandeniliu varomų (FCEV) automobilių – 18,9 proc. daugiau nei 2023 m. vasarį.

Populiariausi EV modeliai – „Nissan Leaf“, BMW i3, „Tesla Model 3“, „Renault ZOE“, „Kia e-Niro“.

„Neveikia mobilus parašas ar Smart ID… Atitinkamai atsitinka taip, kad jeigu užsienietis, pavyzdžiui, Baltarusijos pilietis įsigyja transporto priemonę ir jis neturi atsidaręs sąskaitos, tada taikomos tam tikros išimtys“ – aiškino VMI kontrolės departamento vyresnysis patarėjas Rolandas Puncevičius.

Jei VMI šie paaiškinimai neįtikina, laukia baudos. Jų išrašyta jau beveik pusantro šimto.

„Jeigu suma neviršija 2,5 tūkst., tokiu atveju sankcija pirmą kartą padarius pažeidimą yra nuo 100 iki 500 eurų, jeigu tai yra juridinis asmuo – nuo 500 iki 1000 eurų“, – informavo R. Puncevičius.

Tačiau nuo nesąžiningų automobilių pardavėjų nukenčiantiems pirkėjams padedantys verslininkai pastebi, kad kas sukčiavo anksčiau, tas sukčiauja ir dabar.

„Tie, kurie visaip vengia mokesčių, tai jie ir toliau vengia mokesčių. Iki 5 tūkst. eurų, ką yra privaloma deklaruoti, jie tą deklaruoja, visus kitus ima grynais“, – teigė „Autopretenzijos.lt“ įkūrėjas Ramūnas Mackevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kiti sako, kad nemažai pardavėjų pabėgo pas kaimynus.

„Labai daug prekybininkų atsidarė įmones ir sąskaitas Lenkijoje. Tai galbūt kiek daugiau surinko mokesčių su šiuo žingsniu, tai, neaišku, kiek iš jų pabėgo. Tai sumažėjo tų pačių pirkėjų, turgūs kažkiek susitraukė“, – sakė Naudoto transporto pardavėjų asociacijos vadovas Vismantas Baršys.

Ypač tai palietė pirkėjus iš Vidurio Azijos ir kitų trečiųjų šalių.

„Iš tos, sakykim, buvusios Sovietų Sąjungos valstybių žmonės net negali padaryt pavedimų. Jeigu jie padaro pavedimą, tai jis užstringa banke 2-3 savaites, aiškinasi, ar iš tikrųjų nesankcionuoti ar dar kažkokie pinigai. Tiesiog yra kliuvinys, tie patys Lenkijos bankai to nedaro“ – tvirtino V. Baršys.

Labai daug prekybininkų atsidarė įmones ir sąskaitas Lenkijoje.

Kiti automobilių pardavėjai atsiskaitymo grynaisiais atsisakė dar prieš visus ribojimus ir to nesigaili. Kai kas pastebi, kad daugiau pirkėjų galėtų būti sąmoningesni.

„Pirkėjas perka automobilį ne kas dieną, o maždaug kas 3-5 metus, paėmus Lietuvos rinką. Ar jis gali susižiūrėti visus įstatymus, kaip ten kas turi būti padaryta tvarkingai? Manau, kad ne. Ir tuo nesąžiningi pardavėjai naudojasi“, – teigė R.  Mackevičius.

Tačiau VMI duomenys rodo, kad šios priemonės pasiteisino.

„Per pastaruosius metus padidėjo individualią veiklą vykdančių asmenų apie 40 proc., juridinių asmenų išaugo iki 11 proc. Taip pat per pastaruosius keletą metų papildomai biudžeto kontrolės veiksmų metu nustatyta virš 4 mln. eurų nesumokėtų mokesčių“, – statistika dalijosi VMI kontrolės departamento vyresnysis patarėjas.

VMI įspėja, kad negalima sandorio ir skaldyti t. y. dalį sumos sumokėti grynaisiais, dalį – pavedimu.

Iš jų asmeninių automobilių buvo 12,2 tūkst., o lengvųjų komercinių – 763, remdamasi preliminariais „Regitros“ duomenimis, skelbia bendrovė „AutoTyrimai“.

Spalį šalyje daugiausiai įregistruota „Volkswagen“(1,9 tūkst.), BMW (1,6 tūkst.) ir „Audi“ (1,2 tūkst.) markių automobilių.

Pirmą kartą Lietuvoje įregistruotų naudotų automobilių vidutinis amžius siekė 9,6 metų. Dyzelinių automobilių dalis buvo 67,3 proc. (2022 metų spalį – 69,1proc.).

Praeitą mėnesį Lietuvoje buvo 17,7 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių savininkų pasikeitimų – 0,5 proc. daugiau ei pernai spalį, iš jų 17 tūkst. – asmeninių automobilių, 674 – lengvųjų komercinių. Vidutinis savininką pakeitusių naudotų automobilių amžius buvo 13,7 metų.

Šiemet sausį-spalį Lietuvoje pirmą kartą įregistruota 130,5 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių – 5,7 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu 2022 metais. Vidutinis jų amžius siekė 10,2 metų. Dyzelinių automobilių siekė 66,8 proc. (prieš metus – 68,2 proc.).

Per dešimt mėnesių šalyje buvo 167,7 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių savininkų keitimų – 2 proc. daugiau nei prieš metus. Vidutinis savininką keitusių automobilių amžius siekė 14 metų.

Greitojo reeksporto mastai išliko nedideli: 63 įregistruotų naujų automobilių buvo išregistruota iki mėnesio pabaigos, o dar 10 bus išregistruota artimiausiu metu, remdamasi „Regitros“ preliminariais duomenimis, pirmadienį skelbia bendrovė „AutoTyrimai“.

Rugsėjį asmeninių automobilių registravimas padidėjo 2 proc. iki beveik 2,3 tūkst., tuo metu lengvųjų komercinių transporto priemonių įregistruota 17,9 proc. mažiau – 261.

Praėjusį mėnesį įregistruota 190 tikrųjų elektromobilių – 42,9 proc. daugiau nei prieš metus.

Per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje įregistruota beveik 24 tūkst. naujų lengvųjų automobilių – 3,1 proc. daugiau nei praėjusių metų sausį–rugsėjį.

Nuosmukis – 0,6 proc.

„Regitros“ duomenimis, praėjusį mėnesį Lietuvos naujų lengvųjų automobilių (M1 ir N1) registravimas sumažėjo 0,6 proc. – iki 2 636 vienetų. 2021 m. rugpjūtį šalyje buvo įregistruotas 2 651 automobilis.

Rugpjūtį asmeninių automobilių (M1) registravimas sumažėjo 4,6 proc., o lengvųjų komercinių transporto priemonių (N1) išaugo 33,6 proc.

Praėjusį mėnesį Lietuvos naujų automobilių rinkoje vėl pirmavo „Toyota“ (573 vnt.), antroje vietoje buvo „Volkswagen“ (429), o trečiąją vietą užėmė „Peugeot“ (195). Daugiausia prestižinių automobilių pardavė BMW (120 vnt.).

Tarp asmeninės paskirties (M1) modelių paklausiausi buvo „Toyota Corolla“ (134 vnt.), „Toyota RAV4“ (120) ir „Volkswagen Taigo“ (105), tarp lengvųjų komercinių automobilių (N1) – „Peugeot Partner“ (94) ir „Renault Master“ (45).

Rugpjūtį įregistruota 116 tikrųjų elektromobilių (EV), tai – 21,1 proc. mažiau nei prieš metus. Populiariausias modelis – „Volkswagen ID.4“ (18 vnt.).

Nuo šių metų pradžios Lietuvoje iš viso įregistruoti 20 705 nauji lengvieji automobiliai – 22,8 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai.

Rugpjūtį Lietuvoje įregistruota 116 tikrųjų elektromobilių, tai – 21,1 proc. mažiau nei prieš metus.

Prioritetas – visureigiai

Per aštuonis šių metų mėnesius Estijoje nupirkta 14,37 tūkst. naujų lengvųjų automobilių – 14,2 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė Estijos įgaliotųjų prekybos automobiliais atstovų asociacija (AMTEL).

Praėjusį mėnesį šalyje užregistruota 1,73 tūkst. naujų lengvųjų automobilių – 14,8 proc. mažiau nei praėjusių metų rugpjūtį, bet 10,2 proc. daugiau nei šių metų liepą.

Paklausiausi išliko vidutinės klasės ir mažieji visureigiai – jie sudarė atitinkamai 30,3 ir 21,2 proc. visų nupirktų automobilių.

Hibridinių automobilių rugpjūtį parduota 574 (per aštuonis mėnesius – 5,3 tūkst.), suslėgtomis gamtinėmis dujomis varomų – 43 (231), elektromobilių – 54 (468).

Populiariausi – „Toyota“ automobiliai (nupirkta 330), „Škoda“ (248), „Kia“ (150), o modeliai – „Škoda Octavia“ (100), „Toyota RAV4“ (74), „Toyota Yaris Cross“ (58).

AMTEL duomenimis, 2021-aisiais Estijoje buvo nupirkta 22,61 tūkst. naujų automobilių – 17,3 proc. daugiau 2020 m.

Viltingas prieaugis

Vokietijoje automobilių prekyba rugpjūtį ūgtelėjo, nepaisant tebesitęsiančių pasiūlos kliūčių.

Užregistruota kiek mažiau nei 200 tūkst. naujų transporto priemonių – 3 proc. daugiau nei tokį pat mėnesį prieš metus, sakoma Federalinės transporto tarnybos KBA pranešime.

Prieaugis nutraukė kelis mėnesius trukusią prekybos mažėjimo seriją, kai naujų registracijų skaičius sumažėjo atitinkamai 12,9 proc. liepą ir 18,1 proc. birželį.

Vis dėlto pažymėtina, kad prekybos augimą rodantį rodiklį lėmė itin silpni praėjusių metų rugpjūčio rezultatai, taip pat papildomos darbo dienos 2022-ųjų rugpjūtį.

„Minimalus automobilių registracijų augimas negali nuslėpti fakto, kad Vokietijos automobilių rinka artėja prie prasčiausio rezultato per 30 metų“, – pareiškė Automobilių importuotojų federacijos (VDIK) prezidentas Reinhardas Zirpelis.

Elektromobiliai ir toliau lenkė bendrąją automobilių rinką: rugpjūtį, palyginti su paskutiniu 2021-ųjų vasaros mėnesiu, prekyba išaugo 10,9 proc.

Ką rinkosi britai?

JK naujų lengvųjų automobilių rinka rugpjūtį per metus paaugo po nuosmukio, trukusio ankstesnius penkis mėnesius, tačiau jos dydis išlieka labai kuklus, skelbia Automobilių gamintojų ir prekybos atstovų organizacija (SMMT).

Praėjusį mėnesį šalyje užregistruota 68,86 tūkst. naujų lengvųjų automobilių – 1,2 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį, bet net 38,6 proc. mažiau nei šiemet liepą. Šių metų rugpjūčio rinka – viena sekliausių nuo 2013-ųjų.

Dyzelinu varomų automobilių prekyba per metus sumenko 12,3 proc., benzinu – padidėjo 7,5 proc., paprastų hibridinių – sumažėjo 0,7 proc., iš tinklo įkraunamų hibridinių – 23,1 proc., o elektromobilių išaugo 35,4 proc.

Perkamiausi modeliai praėjusį mėnesį – „Volkswagen Polo“ (1,9 tūkst.), „Ford Puma“ (1,88 tūkst.), „Hyundai Tucson“ (1,74 tūkst.), „Vauxhall Corsa“ (1,61 tūkst.), „Volkswagen T-Roc“ (1,46 tūkst.).

Per aštuonis šių metų mėnesius JK įsigyta 983,1 tūkst. naujų lengvųjų automobilių – 10,7 proc. mažiau nei prieš metus. Dyzelinu varomų automobilių paklausa sunyko 47 proc., benzinu – 17,7 proc., o elektra – ūgtelėjo 48,8 proc.

Pasak Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA), dėl besitęsiančio lustų stygiaus naujų lengvųjų automobilių registracijų skaičius ES sumažėjo iki 4,6 mln. Pardavimai Italijoje sumažėjo 22,7 proc., Prancūzijoje – 16,3 proc., Vokietijoje – 11 proc., o Ispanijoje – 10,7 proc. Tuo metu pardavimai ES nebepriklausančioje Jungtinėje Karalystėje (JK) sumenko 11,9 proc.

Pastaruosius metus automobilių pramonę smarkiai veikia transporto priemonėms svarbių lustų stygius. Prasidėjus pasaulio ekonomikos atsigavimui po COVID-19 pandemijos, lustų gamintojai nebesugebėjo pasivyti paklausos. Nors situacija su lustais jau po truputį gerėja, Europos automobilių gamintojams smogė Rusijos invazija į Ukrainą, nes pastarojoje šalyje iki tol veikė nemažai detalių gamintojų.

Pardavimui atsigavimui ateityje gali trukdyti ir įsiplieskusio karo sukeltas ekonominis neapibrėžtumas bei kainų kilimas, taip pat didėjančios palūkanų normos.

Pranašumai skiriasi

Didžiulį miesto visureigių populiarumą visų pirma lėmė jų universalumas. Idealiu atveju vienas automobilis turi tikti visiems gyvenimo atvejams: važinėti kasdieniu maršrutu nuo namų iki darbo, savaitgalio išvykoms ir poilsinėms kelionėms, o prireikus – transportuoti ir didesnius krovinius.

Pageidautina, kad jis būtų saugus, komfortiškas ir kad jo pravažumo pakaktų ir sudėtingesnėmis žiemos sąlygomis. Visus šiuos kriterijus atitinka tik didesnio pravažumo keturračiai.

SUV modeliai vilioja visų segmentų pirkėjus ir nesunku suprasti kodėl. Pavyzdžiui, automobilis „Škoda Karoq“ 100 km sunaudoja tik kiek daugiau nei 4 l benzino. Naujos kartos „Kia Sportage“ montuojama elektronikos valdoma pakaba užtikrina komfortišką važiavimą, o 620 l „Hyundai Tucson“ bagažinės talpos užtenka ir persikraustant, tad kitiems kėbulų tipams tiesiog nelieka vietos.

Kasdieniai patogumai

Automobilių istorijos patikros platformos „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis pažymėjo, kad perėjimas prie SUV modelių yra tarsi naujas transporto industrijos raidos etapas.

Anot rinkos eksperto, tai lemia ir besikeičiantys vartotojų įpročiai, kai vis dažniau atsisakoma tiesioginės nuosavybės teisės ir pasirenkama ilgalaikė nuoma ar kito tipo panaši paslauga. Tokiomis sąlygomis SUV modeliai įgyja pranašumą dėl savo universalumo.

Už bazinės komplektacijos „Volkswagen Tiguan“ sumokėjus beveik 32 tūkst. eurų, automobilyje nebus netgi galinio vaizdo kameros.

„Tai tarsi kompromisinis variantas: SUV modelis visuomet bus universalesnis už bet kurio kito kėbulo tipo automobilį. Galbūt jis nėra idealiai pritaikytas konkrečiai užduočiai, tačiau tuo pat metu gerai tinka visiems gyvenimo atvejams“, – pagrindinę miesto visureigių populiarumo priežastį įvardijo pašnekovas.

Rinkos ekspertas pridūrė, kad kasdien vairuoti tokį SUV ar miesto visureigį yra paprasčiau nei kitokio tipo modelį, o tai labai vilioja pirkėjus. Dėl didesnės prošvaisos ir aukštesnio kėbulo lengviau atlikti kasdienius pasikartojančius veiksmus.

„Į tokį automobilį patogiau įlipti ir iš jo išlipti, aukštesnė sėdėsena taip pat užtikrina geresnį matomumą, ne taip baisu pastatyti automobilį arti bortelio kieme ar stovėjimo aikštelėje, galbūt mažiau akina kitų transporto priemonių šviesos ir t.t. Šie iš pažiūros maži dalykai žmonėms yra svarbūs“, – pastebėjo M.Buzelis.

Specialistas neatmetė galimybės, kad ilgainiui naujų automobilių rinkoje visiškai dominuos vien miesto visureigiai. Pasak eksperto, populiariausių gamintojų modelių gamose jau dabar išsiskiria būtent tokie automobiliai.

Pranašumai: SUV tipo automobiliai pasižymi itin talpia bagažine ir erdviu salonu. / Gamintojų nuotr.

Didesnė likutinė vertė

Miesto visureigiai geriau išlaiko vertę antrinėje rinkoje. M.Buzelio teigimu, šiuo atveju matematika labai paprasta: didesnė likutinė vertė lemia mažesnes išperkamosios nuomos įmokas. Šiuo atžvilgiu su miesto visureigiais negali konkuruoti jokio kito kėbulo tipo automobiliai.

„Taip, žmonės dažnai renkasi SUV modelius, nes turi galimybę sutaupyti mokėdami mažesnes mėnesines įmokas, taip pat daugiausia tai lemia didesnė būtent tokių automobilių paklausa antrinėje rinkoje“, – apie ekonominę naudą kalbėjo rinkos ekspertas.

Pašnekovas pastebėjo, kad neslopstantis miesto visureigių populiarumas keičia automobilių išvaizdą. Gamintojams orientuojantis į didesnio pravažumo automobilių dizainą, skirtingų segmentų modeliai tampa panašūs vienas į kitą.

Matas Buzelis. / V. Pilkausko nuotr.

„Vis sudėtingiau tiksliai įvardyti, kurie nauji modeliai yra SUV tipo, o kurie – ne. Šiuolaikinių elektromobilių kėbulo tipai apskritai atrodo tarsi naujai sukurti. Pavyzdžiui, „Volkswagen ID.4“ savo proporcijomis primena hečbeką, tačiau jo ratai gerokai didesni ir pats automobilis – aukštesnis“, – apie nykstančias ribas dėstė M.Buzelis.

Komplektacija skiriasi

Naują automobilį kiekvienas pirkėjas komplektuoja pagal individualius poreikius, tačiau, siekiant kuo mažesnio nuvertėjimo, M.Buzelis rekomenduoja rinktis svarbiausias naujas sistemas turinčias versijas. Geriausi tokios įrangos pavyzdžiai – didesni multimedijos ekranai, greičio palaikymo sistemos, parkavimo davikliai, kameros ir beraktis užvedimas.

„Dar geriau, jei, tarkime, greičio palaikymo sistema yra adaptyvi, t.y. gali fiksuoti atstumą iki priekyje važiuojančios transporto priemonės ir, prireikus, pristabdyti. Toks automobilis iškart tampa patrauklesnis pirkėjams, nes tai labai praverčia kelionėse. Arba, pavyzdžiui, dabar nieko nestebina galinio vaizdo kamera, tačiau 360° panoraminis vaizdas – malonus pranašumas“, – komentuoja pašnekovas.

Į tokį automobilį patogiau įlipti ir iš jo išlipti, aukštesnė sėdėsena taip pat užtikrina geresnį matomumą.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad rinkoje siūlomų naujų modelių kainodara yra labai skirtinga. Už bazinės komplektacijos „Volkswagen Tiguan“ sumokėjus beveik 32 tūkst. eurų, automobilyje nebus netgi galinio vaizdo kameros ir beraktės durų atidarymo ir užvedimo sistemos. Už tai tektų papildomai atverti piniginę.

Kitoje šio spektro pusėje yra tokie modeliai kaip „Hyundai Tucson“, kuriuose, pradedant nuo 26 tūkst. eurų, montuojama visa aukštesnį komforto lygį užtikrinanti įranga, įskaitant 10,25 colio skaitmeninį prietaisų skydelį, „Bi-LED“ priekinius žibintus, belaidį išmaniųjų telefonų įkrovimą ir automatinę dviejų zonų klimato kontrolę.

Vien gegužę Lietuvoje pirmą kartą įregistruota 15,6 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių – 37 proc. daugiau nei pernai gegužę. Šį augimą labiausiai lėmė žema palyginamoji bazė, remdamasi „Regitros“ duomenimis, pranešė bendrovė „AutoTyrimai“.

Per penkis mėnesius šalyje buvo 77,9 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių savininkų keitimų – 5,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Vidutinis savininką keitusių automobilių amžius buvo 14,4 metų.

Vien gegužę Lietuvoje buvo 17 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių savininkų keitimų – 8 proc. daugiau nei prieš metus. Asmeninių automobilių savininkų keitimų buvo 16,3 tūkst., o lengvųjų komercinių – 682.

Gegužę savininkus dažniausiai keitė „Volkswagen“ (2,9 tūkst.), BMW (1,9 tūkst.) ir „Audi“ (1,7 tūkst.) markių automobiliai. Vidutinis savininką pakeitusių naudotų automobilių amžius buvo 14 metų.