Erzina koncertai ir kvapai

Naujoji automobilių statymo tvarka senamiesčio centre ir siūlymas įvesti vienpusį eismą sukėlė audringas diskusijas.

Kažkodėl iniciatyva senamiestyje įrengti daugiau automobilių stovėjimo vietų sukėlė senamiesčio gyventojų atstovų kritiką.

Kai kuriems kliuvo tai, kad automobilius dabar kai kur galima statyti statmenai, o ne išilgai gatvės.

Kai kuriems centro gyventojams nepatinka per miesto šventes senamiestyje sklindantys rūkyklų ir kepyklų kvapai, erzina viešųjų renginių ir koncertų keliamas triukšmas.

Vietinius nervina ir mugių metu prekybininkų naudojami elektros generatoriai.

Stebint senamiesčio gyventojų atstovų viešąsias diskusijas su savivaldybės atstovais, kartais susidaro įspūdis, kad senamiesčio gyventojai yra absoliučiai viskuo nepatenkinti.

„Ir aš šių diskusijų metu žiūrėdama į šiuos jaunus veidus stebiuosi. Lyg tai būtų senyvo amžiaus žmonės. Sunku paaiškinti šių jaunų žmonių mintis. Gal jiems norėtųsi, kad automobilių senamiestyje iš viso nebūtų ir jie čia galėtų ramiai vaikščioti, kaip po parką? Bet miestui juk reikia gyvybės“, – kalbėjo verslininkė Inga Česnakienė.

Pastarojoje viešoje diskusijoje, vykusioje Eismo saugumo komisijos posėdyje, senamiesčio gyventojai vardijo tokius argumentus – pakeitus automobilių stovėjimo tvarką, pablogėjo eismo saugumas centre.

Esą vietiniams tapo nesaugu vaikščioti šaligatviais. Vienas senamiesčio gyventojas smulkiai pasakojo, kaip jis stovėjo ant šaligatvio ir stebėjo automobilį norintį pastatyti vairuotoją. O šis, išvydęs akis išpūtusį pėsčiąjį, neva net nusistebėjo, kodėl sulaukė dėmesio, lyg darytų kažką neleistino.

„Aš girdėjau tuos argumentus. Na, man jie juoką kelia. O kažkam viskas atrodo labai rimta. Nerandu net prasmės šioje neargumentuotoje kritikoje“, – pastebėjo I. Česnakienė.

Justas Liubinskas / Stop kadras

Nuomoja savo butus

Tik mažoji vietinių senamiesčio gyventojų dalis aktyviai dalyvauja diskusijose su miesto valdžia.

Dalis jų, kaip aiškėja, tyliai daro biznį – užsiima savo būstų nuoma.

Vienoje populiarioje interneto platformoje galima suskaičiuoti apie 120 privačių asmenų, nuomojančių būstus trumpalaikiam ar ilgalaikiam poilsiui.

Butus ir apartamentus tik nuomai laikantys gyventojai neretai gyvena net ne Klaipėdoje.

Tad kyla klausimas – kokie tikrieji yra Klaipėdos senamiesčio gyventojų interesai ir pageidavimai?

„Aš nemanau, kad užsieniečiui labai nepatiks triukšmas ar rūkomų žuvų kvapai. Kiti to kaip tik ir ieško – triukšmo, linksmybių. Man šis nepasitenkinimo reiškimas panašesnis į lipimą ant „bačkos“. Labai viskas keista. Diskusijos keliamos net ten, kur klausimų niekam kitam nekyla. Vis reiškiamas amžinas nepasitenkinimas“, – svarstė I. Česnakienė.

Pasigirdus siūlymams, kad Klaipėdos senamiestį vertėtų iš viso uždaryti automobilių eismui, verslininkė stebėjosi.

„Žmogui turi likti nors menka galimybė įvažiuoti į senamiestį. Kitaip jis čia iš viso neužsuks. Jis važiuos ir nuvažiuos pro šalį. Galimybė pasiekti senamiestį automobiliu yra vienas argumentų gaivinant senamiestį“, – pastebėjo I. Česnakienė.

Ji senamiesčio gaivinimui mato tik vienintelį kelią.

„Senamiestis turi būti gyvas, o tokį jausmą suteikia kavinės, barai, linksmybės, pramogos. Kodėl visi veržiasi į Vilniaus senamiestį? Todėl, kad ten vyksta šurmulys. Žmogų traukia žmogus“, – patikino I. Česnakienė.

Įvaizdis: I. Česnakienė prisiminė atvejį, kai senamiesčio centre sutikti užsieniečiai jos klausė, kaip pagaliau surasti Klaipėdos senamiestį. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Suvokia, kur gyvena

Klaipėdos senamiesčio gyventojų bendruomenės pirmininkas Justinas Liubinskas, paklaustas, kiek iš tiesų senamiesčio gyventojų gyvena jame, o kiek tik užsiima butų nuoma, patikino, kad tokį skaičių būtų sudėtinga įvardinti.

„Mūsų bendruomenę sudaro apie 80 narių. Kiek jų užsiima nuoma, sunku atsakyti. Tokia informacija niekas nelinkęs dalintis. Yra ir tokių, kurie yra išsikraustę į užmiestį, o būstą senamiestyje nuomoja“, – kalbėjo J. Liubinskas.

Kyla klausimas – kas tie senamiesčio gyventojai? Ar apartamentus nuomojantys ir užmiestyje gyvenantys žmonės yra tikrieji senamiesčio atstovai?

Tačiau J. Liubinskas tikino, kad kritika valdžios sprendimams nėra jau tokia bereikšmė.

„Juk buvo minėta, kad pagal projektą visai kitaip turėjo būti organizuotas automobilių stovėjimas. Už europines lėšas vykdytas projektas. Buvo išsakytas siūlymas padaryti vienpusį eismą senamiestyje – Teatro ir Sukilėlių gatvėse. Gal tai ir būtų sprendimas. Bet prasidėjus remontams kitose gatvėse, gyventojai galės įvažiuoti tik per vieną pusę“, – aiškino J. Liubinskas.

Tačiau ko nori patys senamiesčio gyventojai, aiškiai ir paprastai J. Liubinskas negalėjo sudėlioti.

„Viešbučiai ir kavinės nori terasų ir kuo mažiau automobilių. Iki 2030 m. numatyta, kad senamiestyje iš viso nebeliks automobilių. Kelerius metus dar grūsime automobilius į senamiestį, o po to jų turės nelikti“, – kalbėjo bendruomenės pirmininkas.

Tačiau J. Liubinskas pripažino, kad ir jis pats neturi kur pasistatyti automobilio.

„Mes suprantame, kur mes gyvename. Neįmanoma išvengti triukšmo, pramogų ar dar kažko. Mes siūlėme restoranų ir kavinių terasas perkelti į Teatro aikštės centrinę dalį. Didžiąją metų dalį aikštė būna tuščia“, – pastebėjo J. Liubinskas.

Vis tik bendruomenės pirmininkas įsitikinęs, kad automobilių senamiestyje neturi likti.

Jei žinotume, kaip atgaivinti senamiestį, nebūtume tiek metų įstrigę.

„Visi įpratę privažiuoti prie pat durų. Reikėtų keisti tokią kultūrą. Kažkas bijo pabranginti automobilių stovėjimą senamiestyje, nes niekas nevažiuos. Tačiau paskaičiuota, kad leidimų gyventojams yra išduota daugiau, nei realiai yra vietos jų mašinoms senamiestyje. Jei žinotume, kaip atgaivinti senamiestį, nebūtume tiek metų įstrigę“, – pripažino J. Liubinskas.

Išguis generatorius?

Klaipėdos miesto taryboje dar turėtų būti svarstomi pakeitimai dėl renginių organizavimo taisyklių viešose teritorijose.

Panašu, kad linkstama iš tiesų uždrausti elektros generatorių naudojimą senamiestyje renginių metu.

„Jūros šventės metu juk tokie generatoriai nebenaudojami. Tačiau sprendimas dar ruošiamas, negaliu iš anksto įvardinti, koks jis bus. Kiek teko domėtis, kuo galingesnis ir šiuolaikiškesnis generatorius, tuo jis tyliau veikia. Bet kaip suprantu, valdžios noras yra, kad mieste nebeliktų dyzelinu varomų generatorių“, – tikino Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Poimanskis.

Kol kas aiškinamasi, kaip praplėsti elektros jungčių skaičių vietose, kur vyksta lauko prekyba.

„Jei Jūros šventės metu pavyksta įgyvendinti tai, tada ir mugių metu tikrai turi pavykti. Bet štai M. Mažvydo alėjoje nėra galimybės jungtis prie elektros tiekimo“, – kalbėjo M. Poimanskis.

Renginių organizatoriai jau išreiškė nepasitenkinimą, kad generatoriai bus gujami iš renginių vietų.

Dar vienas siūlymas – nukelti vidaus degimo generatorius ir maisto rūkyklas 25 metrus nuo pastatų – kelia rūpesčių taisyklių projekto rengėjams.

„Yra vietų, kur net nebūtų tų reikalaujamų 25 metrų. O jei stovės kas už 24 metrų? Kaip jam reikėtų liepti pasitraukti, jei nebūtų jau kur trauktis? O kas eis ir matuos metru? Nežinau, kaip čia reikėtų įgyvendinti. Suraskite 25 metrus kur nors Turgaus ar Tiltų gatvėje, kur nebūtų gyvenamojo namo“, – svarstė M. Poimanskis.

Vis tik yra gerų žinių dėl amžino ginčo, kaip gaivinti senamiestį.

„Šiais metais numatyta 300 renginių. Būta metų, kai vykdavo vos 150. Prieš porą mėnesių buvome ausis suglaudę, nes neturėjome nė vienos paraiškos kokiam nors renginiui. Nebežinojome, kas čia vyksta. Dažniausiai vasario gale jau viskas paaiškėja. Tačiau net tada, kai kažkas kažką daro, vis tiek atsiras toks, kuris sakys, kad blogai viskas padaryta. Nežinau, tai gal iš viso nešvęsti miestui jokių švenčių?“ – svarstė M. Poimanskis.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Stovės nemokamai

Paklaustas, kokių vizijų turi dėl senamiesčio gaivinimo, Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Andrius Žukas tikino, kad neišnaudotų galimybių dar yra.

„Visame pasaulyje miestų senamiesčiai yra gyvi. Tik Klaipėdoje jis verčiamas miegamuoju rajonu. Bet mes ieškome bendrų sąlyčio taškų tarp verslo ir gyventojų. Kitaip nieko nebus. Negali būti tik vieniems ar kitiems geras“, – pastebėjo A. Žukas.

Direktorius patikino, kad miesto valdžia pritaria idėjai keisti automobilių stovėjimo apmokestinimo tvarką.

„Žvejų gatvėje, į dešinę nuo Pilies tilto iki pasukamojo tiltelio ne sezono metu galėtų būti nemokamas stovėjimas. Stovėjimas nemokamas būtų savaitgaliais. Tai būtų paskata žmonėms atvažiuoti į centrą ir čia lankytis, nes už stovėjimą nereikėtų mokėti. Reikia kavinių ir renginių. Kam žmogui važiuoti į senamiestį, jei nėra kur pavalgyti? Ko čia keliauti iš kitų miestų, jei nėra renginių? Žmonės nori paprastų dalykų“, – teigė A. Žukas.

Jis priminė, kad šiais metais buvo atsisakyta rengti Šviesų festivalį.

„Netenkino koncepsija ir kaina. Renginių reikia ne dėl paukščiuko, o tam, kad jie pritrauktų daugiau žmonių“, – kalbėjo A. Žukas.

Surinko šimtus parašų

Apie 400 parašų surinko Vitės kvartalo gyventojai, prašydami panaikinti šiame miesto rajone mokestį už automobilių stovėjimą.

Šioje zonoje už dviejų valandų automobilio stovėjimą skaičiuojamas 30 centų mokestis, gyventojams leidimas metams kainuoja 10 eurų. Už antrą automobilį mokestis siekia 80 eurų.

Vitėje apmokestinta tik dalis kvartalo iki Malūnininkų gatvės.

Dalis tų, kam tenka mokėti, patenkinti, kad jų kiemuose nebėra iš atokiau atvažiuojančių ir čia kiemus užkemšančių automobilių.

Kita dalis pyksta, kad įsigiję metinį leidimą statyti mašiną prie savo namų, lankydami vos už kelių šimtų metrų gyvenančius savo tėvus yra priversti mokėti stovos mokestį.

Dar labiau nepatenkinti šiuo mokesčiu tie, kurie gyvena už Malūnininkų gatvės, arčiau stadiono. Jie – laisvi nuo mokesčio, bet negali privažiuoti prie savo namų per tokio mokesčio vengiančiuosius.

„Visa gatvė net dienos viduryje užstatyta automobiliais, įvažiuoti į nuosavo namo kiemą neįmanoma. Tie, kas vengia net tokio menko mokesčio, diskriminuoja čia gyvenančius žmones“, – piktinosi Viršutinės gatvės gyventoja.

Siūlo daugybę variantų

Ginčydamiesi šio mokesčio šalininkai ir priešininkai gali savo tiesas aiškinti iki užkimimo. Vieni įsitikinę, kad būtų prasminga apmokestinti visą kvartalą iki pat stadiono su sąlyga, kad metinis mokestis antrajam automobiliui būtų ne 80, o 20 eurų.

Kiti mano, kad problemą pavyktų išspręsti apmokestinamos zonos ribą perkėlus iki S. Dariaus ir S. Girėno gatvės.

Aptarinėdami šią problemą bendruomenės susirinkime kai kurie siūlė šiame kvartale gyvenantiems žmonėms įvesti viso labo vieno cento mokestį, o atvykėlių automobilius apmokestinti kur kas brangiau.

Susirinkimo metu gyventojai buvo raginami balsuoti, nors tie balsai neturėjo jokios galios.

Gintaras Neniškis. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Vicemeras liepė paskaičiuoti

Vakar viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ vadovas Gintaras Neniškis patikino, kad savaitgalį vykusio Vitės bendruomenės susirinkimo atgarsiai jį jau pasiekė.

Kiek gyventojų prašymas lems, priklausys nuo mero ir miesto politikų daugumos.

Vicemeras Algirdas Kamarauskas pavedė įstaigos darbuotojams suskaičiuoti, kiek būtų surinkta pinigų, apmokestinus automobilių stovėjimą iki pat stadiono, ir kiek būtų išleista šio mokesčio administravimui.

Dar praėjusių metų pabaigoje buvo sudaryta darbo grupė, kuri analizuoja galimo mokesčių pakeitimo pagrįstumą.

Skaičiuojama, kiek miestui kainuotų, jei rinkliavos šioje vietoje būtų visiškai atsisakyta, ar jei būtų keičiama antrojo automobilio leidimų kaina.

„Kiek gyventojų prašymas lems, priklausys nuo mero ir miesto politikų daugumos, kuri apsispręs, ką daryti. Vitės kvartalo situacija – labai prieštaringa. Tai gyventojai prašo įvesti rinkliavą, tai jau ją atšaukti. Tokiuose kvartaluose rinkliavos dažniausiai ir įvedamos bendruomenių prašymu. Ten verda karštos diskusijos. Parkavimo vietų trūksta, vieni siūlo palikti du medžius, kiti – toje pačioje vietoje padaryti vietas keturiems automobiliams. Kompromisą bendruomenėje rasti nėra paprasta, juo labiau kad lyderiai šiuo klausimu laikosi skirtingų nuomonių“, – kalbėjo G. Neniškis.

Atrodo, kad šiemet miesto taryboje ketinama spręsti šį ir kitus panašius klausimus.

„Klaipėdos keleivinio transporto“ vadovas tikino, kad stovos mokestis aktualus ne tik Vitės kvartalui. Ir kitų uostamiesčio rajonų gyventojai kreipiasi dėl automobilių stovėjimo apmokestinimo. To prašo net Statybininkų prospekto bei Bandužių gatvės bendruomenės. Ypač aršios diskusijos vyksta Melnragėje.

Dabartinio mero Arvydo Vaitkaus pozicija šiuo klausimu yra aktyvi, jis nusiteikęs spręsti klaipėdiečiams itin skausmingą problemą.

Kaip pranešė savivaldybė, parkavimo vietos mieste būtų suskirstytos į dvi zonas – raudoną ir žalią, daugėtų mokamų transporto priemonių stovėjimo vietų.

Raudonojoje zonoje automobilio stovėjimas valandai kainuotų 60 centų, žaliojoje zonoje stovėjimo kaina liktų tokia, kaip iki šiol – 30 centų valandai. Kiekvienos papildomos 20 minučių žaliojoje zonoje ir papildomos 10 minučių raudonojoje zonoje kainuotų po 10 centų.

Iki šiol valanda mokamose stovėjimo vietose kainavo 30 centų.

Rinkliavos dydžius savivaldybės tarybą planuoja svarstyti kitą savaitę.

Savivaldybės Administracijos direktorius Tomas Jukna pabrėžia, kad net ir padidinus mokestį jis išliks vienas mažiausių šalyje.

Jis tvirtina, kad taip siekiama spręsti problemą, kai atvykę į centrinę miesto dalį ar gydymo įstaigą gyventojai sunkiai randa kur pastatyti automobilį.

„Remdamiesi pasauline gerąja praktika, tikimės, kad pokyčiai sureguliuotų transporto srautus, užtikrintų galimybę žmonėms rasti laisvų vietų pasistatyti automobilį, sudarytų galimybes investuoti į naujų parkavimo vietų projektavimą ir įrengimą“, – pranešime sako T. Jukna.

Rinkliavą kaip ir iki šiol bus galima mokėti parkomatuose ar mobiliąja programėle.

Šiuo metu Panevėžyje įrengti 45 parkomatai, apmokestinta 1200 automobilių stovėjimo vietų.

Vilniuje ir Klaipėdoje yra keturios parkavimo zonos, Kaune – penkios, Šiauliuose – trys.

Visuose didmiesčiuose pigiausioje zonoje valandai pastatyti automobilį kainuoja 30 euro centų.

Brangiausioje zonoje didžiausią sumą už valandą tenka sumokėti Vilniuje – 2,5 euro, Kaune – 2 eurus, Klaipėdoje – 1,5 euro, Šiauliuose – 90 centų.

Tokie sostinės savivaldybės administracijos siūlymai pristatyti Ekonomikos ir finansų komitetui.

Mėlynoje zonoje siūloma rinkliavą didinti nuo 2,5 eurų iki 5 eurų už vieną valandą, raudonoje – nuo 1,5 eurų iki 3 eurų, geltonoje zonoje didėtų nuo 0,6 euro iki 1,2 eurų už valandą, o žalioje zonoje mokestis didėtų nuo 0,3 euro iki 0,6 euro.

Kaip BNS nurodė Vilniaus savivaldybė, siūlymų teikimas tarybai kol kas atidėtas, tačiau jeigu jie būtų patvirtinti, mėlynosios zonos ribos sumažėtų, o mokestis joje būtų taikomas visą parą.

Tuo metu raudonosios zonos ribos būtų išplėstos, joje rinkliavos taikymo laikas nesikeistų, taip pat pasikeistų geltonosios ir žaliosios zonų ribos, bet mokestis jose būtų taikomas tik darbo dienomis.

„Bendra apmokestinta miesto teritorija nesikeistų, taip pat išnyktų rinkliavos dydžio netolygumai, kai, pavyzdžiui, vienoje gatvės pusėje yra mėlynoji zona, o kitoje – geltonoji. Brangiausioje – mėlynojoje – zonoje rinkliavos dydis būtų toks pat, koks jau kurį laiką taikomas Rygoje“, – atsakyme BNS nurodė savivaldybė.

Anot jos, tokių siūlymų tikslas – reguliuoti transporto priemonių srautus dažno gyventojų susibūrimo vietose, skatinti rinktis alternatyvius transporto būdus, gerinti gyvenamosios aplinkos kokybę, mažinant taršą, geriau valdyti transporto srautus. Pokyčiai nukreipti į tris aspektus: kainų peržiūrėjimą, rinkliavos zonų ribų keitimą ir laiko, kuomet taikomas mokestis už stovėjimą, koregavimą.

„Šiuo metu pėsčiomis ir viešuoju transportu kelionės sudaro po maždaug ketvirtadalį visų kelionių mieste, o automobiliu vyksta kas antra gyventojų kelionė. Taigi nepaisant sparčiai tobulinamos pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros ir didinamo viešojo transporto patrauklumo, automobilis vilniečiams, renkantis keliavimo būdą mieste, išlieka pasirinkimu numeris vienas“, – teigiama komentare.

Savivaldybės duomenimis, didelėje Vilniaus dalyje šiuo metu apmokestintų parkavimo vietų užimtumas siekia 85 proc. ir daugiau, vairuotojams tenka sukti ratus aplink norimas, bet nuolat užimtas stovėjimo vietas, dėl to didėja tarša, kyla papildomos spūstys piko metu.

„Esamas rinkliavos dydis nepadeda spręsti šios problemos – žaliosios ir geltonosios zonų tarifai nebuvo peržiūrėti ir keisti nuo 2005 metų, o mėlynosios ir raudonosios – nuo 2017 metų“, – tvirtino savivaldybė.

Anot jos, esami mokesčiai už parkavimą nebeatitinka realios ekonominės situacijos ir nemažina stovėjimo vietų užimtumo.

Kaip penktadienį pranešė savivaldybės įmonė JUDU, toks visos dienos rinkliavos mokestis taikomas tik tuo atveju, kai kontrolės vykdymo metu nustatoma, jog už automobilio stovėjimą nėra sumokėtas rinkliavos mokestis.

Taip pat įsigalioja ir mažesnė metinė (lengvatinė) 30 eurų rinkliava ne tik motociklams, bet ir mopedams, triračiams ir keturračiams raudonojoje, geltonojoje ir žaliojoje rinkliavos zonose.

Pasak įmonės, leidimai išduodami Klientų aptarnavimo centruose. Atvykus į vietą reikalinga užpildyti prašymą išduoti leidimą ir pateikti transporto priemonės registracijos liudijimą. Transporto priemonės savininkui išduodamas elektroninis leidimas, kuris galioja anksčiau minėtose vietinės rinkliavos zonose.

Nuostatų pakeitimai numato ir supaprastintą automobilių stovėjimų vietų suteikimą laikinam naudojimuisi, pavyzdžiui, filmavimų, laikinų apribojimų, statybų metu ir panašiais atvejais.

Atsižvelgus į Vidaus reikalų ministerijos bei susijusių institucijų prašymus, keičiasi ir specialiosios transporto priemonės sąvoka bei sąlygos, kai joms netaikoma vietinė rinkliava.

JUDU atsakinga už viešojo transporto paslaugų organizavimą, sklandaus eismo organizavimo užtikrinimą, automobilių stovėjimo infrastruktūrą mieste ir darnių keliavimo būdų skatinimą.

Visa Tiltų gatve driekiasi dviratininkams ir paspirtukininkams skirta juosta. Ji atribota ištisine linija, kurios paskirtis aiškiai nusakyta Kelių eismo taisyklėse.

Tačiau dienos metu kone prie kas antro Tiltų gatvės namo vairuotojai palieka savo mašinas, įjungę avarinius žibintus, ir pėdina savais reikalais – kažkas po parduotuves pavaikštinėti, kažkas pavalgyti.

Situacija kelia nuostabą, nes dėl to, kad lengvieji automobiliai paliekami ant dviračių tako, „apžergę“ ištisinę juostą, stringa autobusų eismas.

Gatvė siaura, tad užtenka vos vieno automobilio ir autobusams tenka stabdyti eismą, apvažinėti kliūtį, išlendant į kitą eismo juostą.

Susidaro ir tokios situacijos, kai mašinas vairuotojai palieka abiejose gatvės pusėse.

Tada autobusų vairuotojams tenka mirksėti vienas kitam šviesomis ir mojuoti rankomis, rodant, kurį vienas kitą praleidžia važiuoti pirmiau.

Andrius Samuilovas. I. Kiseliovaitės nuotr.

Stebint tokį chaosą, kyla klausimas, ar nereikėtų Tiltų gatvėje pastatyti automobilių stovėjimą draudžiančius ženklus?

Viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktoriaus pavaduotojas Andrius Samuilovas patikino, kad papildomų ženklų tikrai nereikia.

Yra sveikas protas. Laikas juo ir vadovautis.

„Ir be ženklų stovėjimas Tiltų gatvėje yra draudžiamas. Pagal Kelių eismo taisykles, jei sustojus nebelieka vietos prasilenkti, stovėti yra draudžiama. Tiltų gatvė yra labai siaura. Kodėl stovi? Visiems – dzin. Todėl ir stovi“, – kalbėjo A. Samuilovas.

Tiltų gatvėje besidriekianti dviratininkų juosta yra aiškiai pažymėta.

„Ten statyti automobilių negalima dar ir todėl, kad palei kelkraštį driekiasi dviračių takas“, – patikino A. Samuilovas.

„Klaipėdos keleivinio transporto“ specialistai pasigedo kontrolės Tiltų gatve.

„Už tokį elgesį turi būti aiškios pasekmės. Kadangi pasekmių nėra, todėl jie ir stovi. Nėra būtina statyti miško ženklų, nes Kelių eismo taisyklėse parašyta, kur stovėti galima, o kur ne. O jei kažkas miegojo, kai vairuotojo pažymėjimus dalijo, aš neturiu ką pasakyti. Yra sveikas protas. Laikas juo ir vadovautis“, – priminė A. Samuilovas.

Kaip ir kasmet, rinkliava pajūryje bus renkama iki rugsėjo 15-osios.

Mokestį privalu mokėti visame Klaipėdos pajūryje – Melnragėje, Giruliuose, Smiltynėje.

Parkavimo laikas Smiltynėje apmokestinamas nuo 8 iki 22 val., o Melnragėje ir Giruliuose – nuo 8 iki 20 val.

Smiltynėje mokama raudonosios zonos tarifu, Melnragėje ir Giruliuose galima rinktis stovėjimo vietą geltonojoje arba žaliojoje zonoje.

Smiltynėje raudonosios zonos tarifu už 12 min. reikės mokėti 30 centų, už valandą – 1,5 euro.

Melnragėje ir Giruliuose geltonojoje zonoje už 30 min. reikės mokėti 30 centų, už valandą – 60 centų.

Už automobilio vietą žaliojoje zonoje už valandą reikės mokėti 30 centų.

Nuo gegužės 1-osios taip pat bus apmokestinamas automobilių statymas Klaipėdos rajono teritorijoje esančioje Karklės gyvenvietėje ir jos prieigose.

Aikštelėje prie Olando Kepurės tarifas – euras už valandą, prie „Žilvičio“ stovyklavietės – 60 centų, kitose Karklės teritorijose – 30 centų už valandą.

Miesto centre apmokestinimo režimas keičiasi geltonojoje zonoje Piliavietės aikštelėje ir Poilsio parko prieigose, taip pat visoje raudonojoje zonoje. Čia mokestį mokėti bus privaloma kiekvieną dieną nuo 8 iki 22 val.

Paskutinę balandžio dieną, sekmadienį, mašinų stovėjimas prie jūros dar bus nemokamas.

Klaipėdiečiai raginami nepamiršti, kad atvykę pirmadienį už mašinų stovėjimą susimokėti jau privalės.

Tvarko ir namą, ir kiemą

Vitės progimnazija turi ne tik naują modernų stadioną, bet ir didelį kiemą, į kurį kas rytą suka daugybė mašinų, vežančių mokinukus į pamokas.

Dalis automobilių čia lieka visai dienai. Tik vakarais aikštelė ištuštėja, todėl greta gyvenantys žmonės, neradę savo kieme vietos, palieka savo automobilius progimnazijos kieme.

Balandžio viduryje viename arti mokyklos esančiame name – J. Janonio gatvės 28 – prasidėjo renovacijos darbai. Taip sutapo, kad tuo pat metu tvarkomas ir kiemas. Kalbant tiksliau, kiemas išraustas, bet darbininkai kol kas darbuojasi prie kito namo.

Taigi gyventojai, iš darbo grįžę namo, dažną vakarą neranda vietos savo mašinoms.

Šioje miesto teritorijoje jau reikia mokėti už automobilių stovėjimą.

Puikiai suprantame, kad gyventojai šiuo metu patiria nepatogumų, todėl neketiname imtis drastiškų priemonių. Iki šiol nekvietėme policijos ir nė vienos mašinos iš čia neišgabenome.

Rado raštelį

Anksčiau mokyklos ir kaimynų bendravimas buvo paprastas ir geranoriškas. Būta baimės, ar mokykla įsileis gyventojų automobilius, kai jie dėl dviejų remontų neteks vietos kiemuose.

Vieną praėjusios savaitės dieną ši baimė įgavo realų pagrindą – už vieno automobilio valytuvų savininkas rado raštelį.

Tai buvo įspėjimas apie Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

„Automobilis yra nufotografuotas, – parašyta mokyklos administracijos pasirašytame raštelyje. – Pasikartojus pažeidimui, fotonuotraukos bus perduotos autotransporto policijai.“

Tokio padalinio kaip transporto policija nėra, todėl raštelio tekstas truputį primena gudravimą.

Vitės progimnazijos vadovė Renata Venckienė patikino, kad tokio raštelio jos pavaldiniai nerašė.

Dar pernai administracija buvo sukūrusi raštišką įspėjimą, kuriuo kaimynams primindavo, kad mokyklos teritorijoje automobilius gali statyti tik jos darbuotojai. Jeigu įspėjimo nepaisantis žmogus ir toliau pažeidinės taisykles, mašina gali būti nutempta.

Tokių priemonių teko griebtis, kai pernai šiame kvartale buvo apmokestintas automobilių stovėjimas. Policijos pareigūnai paaiškino, kad mokyklos kiemą turi prižiūrėti pati administracija, pareigūnai bausti čia mašinas statančius kitus vairuotojus neįgaliota.

Fiksuoja numerius

„Puikiai suprantame, kad gyventojai šiuo metu patiria nepatogumų, todėl neketiname imtis drastiškų priemonių. Iki šiol nekvietėme policijos ir nė vienos mašinos iš čia neišgabenome. Bendruomenės susirinkime aptarėme nepatogumus gyventojams. Neįsivaizduoju, kas galėjo užkišti tokį lapelį“, – stebėjosi mokyklos direktorė.

Problemų dėl automobilių statymo turi ne tik J. Janonio gatvės 26 ir 28 namų gyventojai.

Pasirodo, mokyklos kieme glaudžiasi ir artimiausios uosto įmonės darbuotojai. Todėl išvaža iš mokyklos teritorijos būna apstatyta taip tankiai, kad išvažiuoti iš kiemo nenubraižius kitų automobilių dažną dieną yra sudėtinga.

Be to, savo mašinas čia stato ir prie mokyklos esančio studentų bendrabučio gyventojai.

Mokyklos budėtoja yra užfiksavusi kelių uostininkų paliekamų mašinų valstybinius numerius.

Ilgės apmokėjimo terminas ir nebeliks geltonųjų lapelių

Įsigaliojus sprendimui, nuo šių metų spalio 1 dienos bus pailginta galimybė sumokėti vietinę rinkliavą už dieną – vietoje dabar taikomų 72 val., rinkliavą bus galima apmokėti per 168 val.

Taip pat nebeliks geltonų lapelių, kadangi atsiras galimybė savanoriškai registruoti automobilių valdytojų kontaktinius duomenis JUDU (SĮ „Susisiekimo paslaugos“) administruojamame savitarnos portale. Tai reiškia, kad užsiregistravusiems bus siunčiami pranešimai su siūlymu sumokėti rinkliavą už dieną arba priminimas sumokėti rinkliavą. Nenorintiems registruoti kontaktinių duomenų, bus galimybė savarankiškai pasitikrinti, ar nėra galiojančių įrašų apie užfiksuotą rinkliavos nesumokėjimo faktą, ir jei yra – greitai ir patogiai apmokėti.

Svarbūs pokyčiai turintiems lengvatų

Numatyti du būdai pasinaudoti vietinės rinkliavos lengvata: neįgalieji galės registruotis savitarnos portale ar klientų aptarnavimo centruose, nurodydami ne daugiau nei dviejų automobilių valstybinius numerius, susietus su neįgalių asmenų automobilių statymo kortele. Arba galės pasinaudoti mobiliąją programėle, pažymėdami nemokamą bilietą, kurį užsakant reikės nurodyti automobilio valstybinį numerį ir neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės numerį.

Papildomi pasikeitimai 

Nuostatų pakeitimai numato ir daugiau pokyčių – supaprastintas automobilių stovėjimų vietų suteikimas laikinam naudojimuisi, pavyzdžiui, filmavimų, laikinų apribojimų, statybų metu ir panašiais atvejais.

Taip pat numatyta mažesnė metinė (lengvatinė) 30 eurų rinkliava ne tik motociklams, bet ir mopedams, triračiams ir keturračiams raudonojoje, geltonojoje ir žaliojoje rinkliavos zonose.

Atsižvelgus į Vidaus reikalų ministerijos bei susijusių institucijų prašymus, keisis ir specialiosios transporto priemonės sąvoka bei sąlygos, kai joms netaikoma vietinė rinkliava.

Šie pokyčiai įsigalios jau nuo sprendimo paskelbimo dienos.

Kalbinti vilniečiai neslėpė, kad daugiabučių aikštelėse nėra, kur statyti automobilių, todėl tenka palikti juos ir ant pievos, kur tik randa vietos. Šeimos turi ne po vieną, o kelis ar daugiau automobilių. Miestiečiai pažymi, kad su problema dažniau susiduria senesnių rajonų gyventojai.

Apie daugiabučių gyvenamųjų namų automobilių aikštelių problemas pokalbis su „Vilnius Tech“ profesoriumi Vidu Žurauliu.

– Iš kur kyla problemos?

– Problemų atsirado projektuojant kitoms žmonių realijoms, kitokiems poreikiams. Tikrai nebuvo skaičiuojama tokiam skaičiui transporto priemonių, kurias naktį reikia kažkur pastatyti. Naujai statomuose ar atnaujinamuose kiemuose situacija geresnė. Manau, kiekvienas ar didžioji dalis esame susidūrę, kai sudėtinga rasti vietą, kur pastatyti automobilį.

– Kokia tai problema Lietuvos mastu?

– Problema pagrindiniuose didžiuosiuose miestuose. Maži miesteliai pagal demografinę padėtį nedidėja, o pagrindiniai – plečiasi. Natūralu, kad problemos tampa tik aktualesnės.

– Daugiabučiai vienodi, vietos automobiliams irgi, tačiau miestai skirtingi ir jų dydis skiriasi.

– Taip, skiriasi ir gyventojų pragyvenimo lygis. Mažuose miesteliuose kai kurie išsiverčia su vienu automobiliu, didmiestyje turi daugiau mobilumo poreikių, veža vaikus, važiuoja darbo reikalais. Kartais šeima turi du ar daugiau automobilių.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar tai automobilių ir daugiabučių klausimo problema?

– Tai gana plati problema. Mūsų supratimas apie mobilumą, žvelgiant iš tvaraus vartojimo pusės, turėtų būti permąstomas. Tikiuosi, ateinantys dešimtmečiai turėtų keistis į gerąją pusę, kai mažinsime asmeninių automobilių skaičių, įsitrauksime į dalijimosi paslaugas. Naujosios kartos jau kitaip žiūrės. Šiandien dar turime gyventi ir verstis su šiomis problemomis.

– Ką galėtume padaryti ir kas daroma posovietinėse valstybėse, kur didžiulės problemos?

– Jeigu renovuojamas senos statybos daugiabutis, būtina neužmiršti ir jo prieigų, infrastruktūros, kad būtų išplėstas statymo vietų skaičius, optimizuotas plotas. Jeigu buvo galimybė lygiagrečiai statyti automobilį, stačiai išplėtus tą zoną keletą metrų jau dvigubina vietų skaičių. Su didesnėmis investicijomis atsiranda daugiau parkavimo vietų. Reikia neužmiršti išnaudoti aikštelių, kurios yra prekybos centruose.

– Taip, susidaro kontroversiška situacija, kai daugiabučių namų aikštelės užkištos, o priešais esančio prekybos centro – tuščios.

– Prekybos centrai arti gyvenamųjų rajonų ir tikrai galėtų aikštelės būti efektyviau išnaudojamos. Dalis naudojama, tačiau verslininkai turi savų interesų. Naktis – metas, kada įmanoma prižiūrėti, reikia rasti sprendimą, kad abi pusės nenukentėtų. Nereikėtų mažinti parkų, žaliųjų zonų, įrengiant plačias aikšteles, o išnaudoti tai, kad jau yra. Tai – tvarumas.

– Ar reikėtų savivaldybei įsikišti ir padėti, kad prekybos centrai leistų statyti automobilius?

– Tai gyventojų interesas. Jie moka mokesčius į savivaldybės biudžetą ir tikisi savivaldybės atsako. Jie turėtų dalyvauti derinimo procese, įsikišti tarp verslininkų ir gyventojų, kad būtų užtikrintas gerbūvis.