– Tokia graži šventė, susitinka viso pasaulio lietuviai, gražiausi lietuviški muzikos kūriniai. Kur bus vagiama toje šventėje?

–  Nesakyčiau, kad pačioje Dainų šventėje kažkas ką nors vogs. Ten – licencijuoti kūriniai ir dainuos dainininkai, autoriams mokėdami pinigus. Klausimas, kada Dainų šventė prasideda? Jeigu ruošiasi ir dalyvauja atrankoje apie 39 tūkst. choristų, kyla klausimas, iš ko jie dainuoja, kokias natas jie naudoja? Čia klausimas Dainų šventės kontekste, gal nevertėtų pačios Dainų šventės apkaltinti, kiek visą sistemą iš principo.

Vaikams nuo pat mažumės, kai jie mokosi muzikos mokykloje, greičiausiai nėra duodamos originalios natos, jie naudoja kopijas. Ir tas kopijavimas – niekaip nereglamentuotas. Mokytojai arba chorai įsigyja vieną kopiją natų ir paskui jas padaugina ir naudoja. Kitaip tariant, kiekvienas turėtų naudoti teisėtai įgytus kūrinius, o šiuo atveju visi kūriniai – pavogti.  

–  Kaip turėtų atrodyti tas naudojimas, kad jis nepadarytų žalos kūrinių autoriams?  

–  Turėtų būti legaliai išleisti natų rinkiniai, oficialiai reikėtų, kad ir valdžia tam surastų lėšų. Kiek girdėjau, argumentas toks, kad tam lėšos – nenumatytos. Jis, švelniai tariant, keistas, nes jeigu nenumatyta lėšų kažkam pirkti, tai nereiškia, kad galima vogti. Yra tokių teiginių, kad lig šiol nebuvo precedento tam. Taip, lig šiol nebuvo, bet galbūt Dainų šventę būtų galima paversti atvirkščiai, ne didžiausia autorių teisių vagyste, o didžiausiu autorių teisių sutvarkymu ir reglamentavimu Lietuvoje.   

Kiek girdėjau, argumentas toks, kad tam lėšos – nenumatytos. Jis, švelniai tariant, keistas, nes jeigu nenumatyta lėšų kažkam pirkti, tai nereiškia, kad galima vogti.

–  Ar tokių argumentų, kad pasaulyje niekur už natas nemokama, nėra?  

–  Visur yra mokama už natas, aš net negirdėjau, kad kažkas būtų nemokamai. Yra kūriniai, kuriuos galima naudoti arba atlikinėti, bet visur nuo bilietų mokama autoriams arba mokama autoriams už panaudojimą.  

–  Ar galėtų būti įvesta panaši praktika, kaip, pavyzdžiui, su piratiniais filmais? Žiūrime per legalias platformas arba muzikos klausomės per muzikines platformas.  

–  Šiai dienai tai būtų normaliausias sprendimas. Nebūtinai tas natas reikia spausdinti. Vaikai turi telefonus, planšetes. Svarbiausia, kad ta kopija būtų legaliai įgyta. Klausimas apie nelegalų kopijavimą. Jis išnyra šioje vietoje pačiu netikėčiausiu atveju, jeigu anksčiau kalbėjome apie piratavimą, tai buvo apie popmuziką arba filmus. Pasirodo, kad dabar pirataujama visiškai nebe šitoje srityje, o toje, kuri lietuviams laikoma sakraline – Dainų šventė, šimtmetis. Visas sakralumas paremtas viena didele vagyste. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lietuvos nacionalinio kultūros centro vadovas Saulius Liausa pakomentavo susidariusią situaciją.

–  Pasirodė klaidinga informacija. Norėčiau paneigti, kad Dainų šventė pažeidinėja autorių teises. Mes užsakinėjame kūrinius Dainų šventei ir už visus kūrinius, kuriuos užsakome Dainų šventei, su jų autoriais atsiskaitome ir dar kartą autoriai gauna per Lietuvos Autorių teisių gynimo asociacijos agentūrą (LATGA), kada jie atliekami viešai mūsų šventės renginiuose.

Įsigyjame iš autorių teisę tiek platinti, tiek atlikti tuos kūrinius viešai. Platinimo teisė irgi yra įsigyta ir kiekvienoje sutartyje nurodome, kad platinimas – įvairiausiais būdais. Nebūtinai natų leidyba, nes iš natų leidybos niekada nėra jokios prievolės autoriams dar papildomai mokėti. Čia visai kita kūrybinės industrijos sritis – natų leidyba. 

–  Ar už tas natas, kurios yra padauginamos ir visiems dalinamos, atsiskaityti su autoriumi nereikia?  

–  Turime teisę platinti natas Dainų šventės dalyviams ir pasirenkame, ar leidinį leisti, ar platinti elektroniniu būdu. Pagal visas prievoles, kurios yra mums suteiktos, mes taip ir elgiamės.  

–  Ar kas bandė skaičiuoti, kiek per praėjusią Dainų šventę buvo sumokėta muzikos kūrinių autoriams?  

–  Mes esame vieni didžiausių, kurie daugiausiai skiria lėšų autoriams. Kiekvienais metais įsigyjame iš autorių naujus kūrinius, skatiname jų kūrybą. Kiekvienais metais autoriams sumokame per 50 tūkst. Taip pat, kaip minėjau, po Dainų šventės dar per LATGA atsiskaitome už viešą atlikimą.  

–  Autorių teisių tvarka, įsigijimas ir visa kita, ar yra pakankamai aišku, ar reikėtų įvesti daugiau taisyklių, daugiau tvarkos, kad nekiltų tokių ginčų?  

–  Aš nemanau, kad čia ginčas. Čia – iš kažkur paleista informacija. Mes atsiskaitome ir elgiamės pagal įstatymus, tačiau yra tam tikrų klausimų dėl pačių natų leidybos, dėl administravimo. Supraskite teisingai, Dainų šventė vyksta vieną kartą į ketverius metus, o šį kartą po pandemijos ir šešerius metus, o kasdienis gyvenimas vyksta kasdien ir tai – ne vien Dainų šventė. Kalbamės ir su Kompozitorių sąjunga, ir su muzikos informacijos centru, ir su LATGA, ir ministerijoje dar kartą turėjome pokalbį, pasitikrinome sutartis, ar jos atitinka teisės aktus. Reiktų eiti į priekį ir išsiaiškinti nesklandumus bei neaiškumus.

Nuramino nuogąstaujančius dėl autorių teisių

Antradienį Dainų šventės organizatoriai pateikė savo atsaką, nuramino nuogąstaujančius dėl autorių teisių.

Spaudoje pasirodžius muzikos prodiuserių nuogąstavimams, kad artėjant jubiliejinei Dainų šventei bus neatsiskaityta su muzikos autoriais, sureagavo šventės organizatoriai. Jų teigimu, šie nuogąstavimai – nepagrįsti, o autorių teisių užtikrinimas – svarbi šventės organizavimo proceso dalis, kuriai kaskart skiriama daug dėmesio.

„Kiekvienais metais skiriame apie 50 tūkst. eurų naujiems kūriniams sukurti ir jų teisėms įsigyti, – komentavo Dainų šventės organizatoriaus Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius S. Liausa. – Autoriai, kurių kūrinių teisės įsigyjamos, suteikia teisę naudoti, platinti ir atlikti kūrinius, tad jiems yra sumokama už Dainų šventėje naudojamus kūrinius, įskaitant ir tų kūrinių natas. Be to, kaip ir per kiekvieną Dainų šventę už atliktus kūrinius bus mokama LATGAI, kuri gautas pajamas paskirstys autoriams. 2024 m. numatyta pakankamai lėšų naujiems kūriniams įsigyti ir už kūrinių atlikimą sumokėti LATGAI“.

Organizatorių teigimu, vis daugiau dėmesio skiriama naujų kūrinių įtraukimui į Dainų šventę, premjeroms, repertuaro atnaujinimui. „Kasmet organizuojame viešus naujų kūrinių konkursus, kuriuose dalyvauja ir geriausi Lietuvos kompozitoriai, ir karjerą tik pradedantys jauni kūrėjai,  –  pasakojo S. Liausa. – Šiuose konkursuose premijuojami kūriniai siūlomi Dainų šventės renginių programas sudarančioms kūrybinėms grupėms. Sukurti ar aranžuoti kūrinį specialiai Dainų šventei – nemažas iššūkis, tad kasmet šiuos konkursus plečiame ir pritraukiame vis daugiau kūrėjų“.

Organizatoriai skaičiuoja, kad šiemet Dainų šventėje nuskambės net 40 valandų programos, kurią sudarys ir autentiška folkloro muzika, ir šiuolaikinių kūrėjų premjeros, ir lietuvių liaudies dainų aranžuotės. Šimtmetį mininti Dainų šventė prasidės birželio 29 d. Kaune, o nuo birželio 30 iki liepos 6 d. tęsis Vilniuje ir iš viso apims 14 renginių. Šventę vainikuos Dainų diena Vilniaus Vingio parko estradoje, kurią žiūrovai kviečiami nemokamai stebėti Vingio parko pievoje arba įsigyti bilietus į organizatorių paruoštas sėdimas vietas.

„Atnaujintas įstatymas nustato teisingesnes autorių teisių rinkos taisykles, padeda griežčiau ginti saugomą turinį, o vartotojams atveria daugiau galimybių pasiekti kitose ES šalyse esančių transliuotojų perduodamas internetines televizijos ir radijo programas. Taigi teigiamus pokyčius pajus tiek autorinio turinio kūrėjai, tiek jo vartotojai“, – sako kultūros ministras Simonas Kairys.

Pagal pakeisto įstatymo nuostatas bus reguliuojamos naujos paslaugų rūšys. Internetinėms transliavimo paslaugoms, kurias teikia transliuojančiosios organizacijos, bus taikomas kilmės šalies principas. Tai reiškia, kad teises, reikalingas įtraukiant tam tikras programas į transliuotojo internetines paslaugas, reikia įgyti tik pagrindinėje transliuotojo įsisteigimo šalyje, o ne visose ES  narėse, kuriose transliuotojas nori programas padaryti prieinamas visuomenei.

Įstatymo pataisomis sprendžiami klausimai dėl autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojimo, kai retransliuotojai savo klientams teikia su retransliavimo paslaugomis glaudžiai susijusias papildomas interaktyvias paslaugas: televizijos programų (laidų) įrašų peržiūrėjimą kliento pasirinktu laiku ir televizijos programų (laidų) sustabdymą.

Pagal atnaujintą įstatymą bus reguliuojamas tiesioginis signalų perdavimas. Tai toks technologinis signalų perdavimo būdas, kuriuo transliuotojai transliuoja savo programas ne tiesiogiai jas perduodami visuomenei ryšio priemonėmis, bet per signalų skleidėjus. Taip pat reguliavimas bus taikomas ne tik kabeliniam retransliavimui, kaip kad buvo iki šiol, bet visoms retransliavimo paslaugoms, nepriklausomai nuo technologinių signalo perdavimo priemonių ar būdų.

Visoms retransliavimo paslaugoms, kūrinių ir gretutinių teisių objektų viešam paskelbimui arba jų viešam prieinamumui bus taikomas privalomasis kolektyvinis teisių administravimas. Taip supaprastinamos taisyklės, pagal kurias paslaugų teikėjai gali įgyti reikiamas teises: jas reikės įgyti  ne iš atskirų teisių turėtojų asmeniškai, o iš kolektyvinio administravimo organizacijų.

Atnaujinti ir papildyti turtinių teisių apribojimai, ką ir kaip galima naudoti be autoriaus, atlikėjo ar duomenų bazės gamintojo leidimo ir be autorinio atlyginimo. Taip daugėja galimybių naudotis autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių saugoma medžiaga švietimo, mokslinių tyrimų, duomenų analizės ir kultūros paveldo išsaugojimo tikslais. Naudojimo šiais tikslais išimtys atnaujinamos taip, kad suskaitmenintą medžiagą būtų galima naudoti internetu ir tarpvalstybiniu mastu.

Detaliau ir plačiau reglamentuojami individualūs sutartiniai santykiai ir nustatomos bendros autorių ir atlikėjų teisės: teisė gauti informaciją apie atlyginimą bei kūrinių ar įrašų naudojimą; teisė prašyti papildomo atlygio, kai iš pradžių sutartas atlygis, palyginus su vėlesnėmis gautomis pajamomis, tampa neproporcingai mažas; teisė nutraukti ar pakeisti sutartį, kai kūrinys ar įrašas yra nenaudojamas. Taip užtikrinamas skaidrumas bei tinkamas atlyginimas autoriams ir atlikėjams, stiprinama jų derybinė pozicija.

Atnaujintos įstatymo nuostatos elektroninės spaudos leidėjus pripažįsta teisių turėtojais ir jiems suteikia išimtines turtines teises pasirinktinai leisti arba neleisti internete atgaminti ir padaryti viešai prieinamą elektroninį spaudos leidinį, kiek tai susiję su naudojimo būdais, kuriuos taiko informacinės visuomenės paslaugų teikėjai. Leidimų įvedimas už elektroninių spaudos leidinių naudojimą internete sudarys galimybes elektroninės spaudos leidėjams (taip pat ir žurnalistams bei fotografams) gauti pajamų už tokį naudojimą, daugiau investuoti į turinio gamybą ir taip plėtoti spaudos sklaidą internete.

Interneto platformoms numatoma atsakomybė, susijusi su naudotojų įkelto turinio apsauga: pavyzdžiui, nustatant reikalavimus, kaip naudoti saugomą turinį, kurį įkėlė patys naudotojai; numatant sąlygas, kada atsakomybė platformoms netaikoma, ir kaip sprendžiami ginčai. Taip sustiprinamos teisių turėtojų pozicijos derantis ir reikalaujant atlygio už jų turinio naudojimą interneto platformose („Facebook“, „YouTube“), į kurias turinį kelia naudotojai.

Praktikoje teisių perėmėjas neretai siekia sutartimi perimti iš autoriaus ar atlikėjo jo teisę gauti atlyginimą, kurį autorius arba atlikėjas gautų iš kolektyvinio administravimo organizacijų, administruojančių jų teises. Taip autorius ir atlikėjas praranda teisę į tinkamą ir proporcingą atlygį. Todėl Seimo Kultūros komiteto pastangomis įstatymas papildytas nuostatomis, kad, kai autoriaus teises ar teisę gauti atlyginimą administruoja kolektyvinio administravimo organizacija, teisė gauti atlyginimą už tokių teisių naudojimą yra ir neperleidžiama.

Seimo priimtu įstatymu į nacionalinę teisę perkeliamos dviejų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų nuostatos: dėl naudojimosi autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, taikytinomis tam tikroms transliuojančiųjų organizacijų internetu transliuojamoms programoms bei retransliuojamoms televizijos ir radijo programoms (direktyva (ES) 2019/789) ir dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje (direktyva (ES) 2019/790). Įstatymas įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d.

Jis įregistravo tai numatantį Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo projektą.

Juo siekiama sudaryti teisines sąlygas taikyti autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo priemones, kurios pašalintų galimybes surasti ir prieiti prie neteisėtai viešai skelbiamo autorių teise saugomo turinio internete, taip efektyviau užkertant kelią neteisėtam autorių teise saugomo turinio atgaminimui ir viešam paskelbimui internete.

Įstatymo pataisų projekte siūloma numatyti, kad interneto paieškos sistemų teikėjai privalo iš savo paieškos sistemų pašalinti visas nuorodas paieškos rezultatuose į neteisėtai viešai paskelbtą autorių teisių saugomą turinį ir į interneto domeno vardą, identifikuojantį interneto svetainę, dėl kurių Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) yra priėmusi sprendimą taikyti privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti tokį turinį ir domenų vardus tol, kol LRTK privalomų nurodymų nepanaikina ir jie skelbiami LRTK interneto svetainėje.

Anot A. Kupčinsko, LRTK priėmus sprendimą taikyti privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjams ir gavus teismo sankciją, tokį sprendimą įgyvendintų ir interneto paieškos sistemų teikėjai, pašalindami visas nuorodas, turinčias domeno vardą, kurį blokuoti nurodė LRTK.

Šiuo metu LRTK skelbia interneto svetainių, kuriose neteisėtai viešai paskelbtas autorių teisių saugomas turinys, sąrašą savo interneto svetainės puslapyje.

LRTK sprendimai dėl privalomų nurodymų taikymo taip pat skelbiami viešai LRTK interneto svetainėje. Todėl, anot A. Kupčinsko, interneto paieškos sistemų teikėjams įgyvendinti įstatymo įpareigojimus yra sudarytos visos praktinės sąlygos.

A. Kupčinskas sako, kad naujos autorių teisių gynimo priemonės turėtų padėti užkirsti kelią autorių teisių pažeidimams internete. Parlamentaro teigimu, tiek meno kūrėjams (autoriams ir atlikėjams), tiek kūrybinių industrijų (fonogramų ir audiovizualinių kūrinių gamintojams bei leidėjams, taip pat teisėtiems platintojams) labai svarbu, kad jų turimos intelektinės nuosavybės teisės būtų efektyviai įgyvendinamos ir ginamos pačiais efektyviausiais teisių gynimo būdais.

„Todėl neteisėto kūrinių panaudojimo problema svarbi ne tik meno kūrėjams, bet ir verslo subjektams, ypatingai verslininkams, plėtojantiems savo komercinę veiklą informacinės visuomenės srityje“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.  

Šiuo metu galiojantis įstatymas numato procedūrą, pagal kurią nagrinėjami teisių turėtojų ar jų atstovų prašymai taikyti privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjams dėl neteisėto turinio blokavimo. Jos metu LRTK patikrina faktus ir juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat turi gauti teismo sankciją.

„Tačiau vien interneto prieigos blokavimas, panaikinant galimybę pasiekti domeno vardą, identifikuojantį interneto svetainę, kurioje skelbiamas neteisėtas, autorių teises pažeidžiantis turinys, yra nepakankamai efektyvus, nes nuorodos į ieškomą neteisėtą turinį išlieka prieinamos interneto paieškos sistemose“, – sako A. Kupčinskas.

Seimo TS-LKD frakcijos narys A. Kupčinskas dirba Seimo Ekonomikos komitete, yra Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitečio pirmininkas.

Kaip praneša Kultūros ministerija, jis nustatys teisingesnes autorių teisių rinkos taisykles, padės griežčiau ginti saugomą turinį, o vartotojams atvers daugiau galimybių pasiekti kitose ES šalyse esančių transliuotojų perduodamas internetines programas.

Įstatymo pataisų ir papildymų projekte numatoma reguliuoti naują paslaugų rūšį – internetines transliavimo paslaugas, kurias teikia transliuojančiosios organizacijos, norėdamos įtraukti tam tikras programas į transliuotojo internetines paslaugas. Šioms paslaugoms taip pat numatoma taikyti kilmės šalies principą: tai reiškia, kad teises, reikalingas įtraukiant tam tikras programas į transliuotojo internetines paslaugas, reikia įgyti tik pagrindinėje transliuotojo įsisteigimo šalyje, o ne visose ES  narėse, kuriose transliuotojas nori programas padaryti prieinamas visuomenei.

Atnaujintame įstatyme taip pat bus reguliuojamas tiesioginis signalų perdavimas: tai būdas, kuriuo transliuotojai transliuoja savo programas ne tiesiogiai jas perduodami visuomenei ryšio priemonėmis, bet per signalų skleidėjus. Reguliavimas bus taikomas ne tik kabeliniam retransliavimui, kaip kad buvo iki šiol, bet visoms retransliavimo paslaugoms.

Projekte numatoma išplėsti privalomąjį kolektyvinį teisių administravimą visoms retransliavimo paslaugoms ir viešam paskelbimui per signalų skleidėjus, dalyvaujančius tiesioginio signalų perdavimo procese. Taip supaprastinamos taisyklės, pagal kurias retransliavimo paslaugų teikėjai gali įgyti reikiamas teises: jas reikės įgyti  ne iš atskirų teisių turėtojų asmeniškai, o iš transliuotojų, kurių kanalus jie retransliuoja, ir iš kolektyvinio administravimo organizacijų.

Taip pat numatoma atnaujinti ir papildyti turtinių teisių apribojimus (ką ir kaip galima naudoti be autoriaus, atlikėjo ar duomenų bazės gamintojo leidimo ir be autorinio atlyginimo): pavyzdžiui, patikslintos išimtys mokymo bei kultūros paveldo išsaugojimo tikslais. Detaliau ir plačiau bus reglamentuojami ir individualūs sutartiniai santykiai: nustatomos bendros autorių ir atlikėjų teisės gauti informaciją apie atlyginimą, prašyti papildomo atlygio, nutraukti ar pakeisti sutartį.

Atnaujintos įstatymo nuostatos taip pat numatys galimybes elektroninės spaudos leidėjams suteikti turtines teises. Bus suteikiamos dvi išimtinės turtinės teisės – pasirinktinai leisti arba neleisti internete atgaminti ir padaryti viešai prieinamą elektroninį spaudos leidinį, kiek tai susiję su naudojimo būdais, kuriuos taiko informacinės visuomenės paslaugų teikėjai.

Projekte reglamentuojamas ir kūrinių bei kitų  objektų, kuriais nebeprekiaujama, naudojimas: apibrėžiama, kaip bus galima naudoti tokius kultūros paveldo įstaigų fonduose ir kolekcijose esančius objektus, kurių nebėra ar niekada ir nebuvo viešojoje prekyboje.

Interneto platformoms taip pat numatoma atsakomybė, susijusi su naudotojų įkelto turinio apsauga: pavyzdžiui, nustatant reikalavimus, kaip naudoti saugomą turinį, kurį įkėlė patys naudotojai; numatant sąlygas, kada atsakomybė platformoms netaikoma. Taip sustiprinamos teisių turėtojų pozicijos derantis ir reikalaujant atlygio už jų turinio naudojimą interneto platformose („Facebook“, „Youtube“), į kurias turinį kelia naudotojai.

Projektu, kuriam šiandien pritarė Vyriausybė, į nacionalinę teisę perkeliamos dviejų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų nuostatos: dėl naudojimosi autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, taikytinomis tam tikroms transliuojančiųjų organizacijų internetu transliuojamoms programoms bei retransliuojamoms televizijos ir radijo programoms (direktyva (ES) 2019/789) ir dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje (direktyva (ES) 2019/790).

Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisų ir papildymų projektas teikiamas svarstyti Seime. Įstatymo įsigaliojimo data numatoma 2022 m. balandžio 1 d.

Tai numatantį  Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo projektą įregistravo Seimo narys Petras Gražulis.

Parengti įstatymo pataisas parlamentarą paskatino tai, kad šiuo metu  žmonių susirinkimuose reiškiama nuomonė viešai apie savo įsitikimus „gali būti autorių ir gretutinių teisių saugotojo apmokestinta ar net uždrausta“.

Šią savaitę asociacija LATGA pranešė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino jos ieškinį dėl neteisėto kūrinių naudojimo Didžiojo šeimų gynimo maršo renginiuose  ir priteisė iš renginių organizatorių autorinį atlyginimą už neteisėtą muzikos kūrinių panaudojimą pavasarį vykusiuose renginiuose Vilniuje, Kaune ir Panevėžio rajone. 

„Tai absurdas, priteistos milžiniškos sumos, net autoriai nemokamai negali atlikti savo kūrinių. Dėl to siūlau ištaisyti tai įstatymo pataisomis“, – Eltai sakė P. Gražulis.

Tai absurdas, priteistos milžiniškos sumos, net autoriai nemokamai negali atlikti savo kūrinių. Dėl to siūlau ištaisyti tai įstatymo pataisomis.

Jo nuomone, dabartinis teisinis reguliavimas diskriminuoja mitingų ir susirinkimų dalyvius.

„Autorių ir gretutinių teisių saugotojas turi neribotą laisvę ir priklausomai tik nuo jo valios gali leisti naudoti kūrinį susirinkime arba uždrausti, gali apmokestinti arba leisti naudotis nemokamai. Taigi, toks įstatymo reguliavimas diskriminuoja ne tik susirinkusius į mitingą asmenis, bet ir patį kūrinio autorių, jei jis savo pasisakymo negali, nenori ar nesugeba išsakyti kitaip kaip tik menine forma“, – sako projekto autorius P. Gražulis.

Jis pažymi, kad šiuo metu Autorinių ir gretutinių teisių įstatymas yra tiesiogiai taikomas komerciniams ir nekomerciniams renginiams, susirinkimus suplakant į vieną nekomercinio renginio sąvoką, bet jo nuostatos nėra taikomos religinėms apeigoms, tai yra kūrinio panaudojimui religinių apeigų metu.  

„Šiuo metu leidžiama be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo atgaminti ir viešai skelbti kūrinį religinių apeigų metu. Autorinių teisių ir gretutinių teisių turėtojai LATGA ir AGATA šiandien neturi aiškios pozicijos, kaip taikyti įstatymą nekomercinių susirinkimų, mitingų ar panašių susibūrimų atveju, numatytų Susirinkimų įstatyme ir ši sąvoka nėra išaiškinta iki šiol. Taigi, Susirinkimų įstatyme numatyti susirinkimai pritempiami prie be tokių neatlygintinų renginių kaip antai koncertai ir pramoginiai renginiai be įėjimo mokesčio“, – dokumento aiškinamajame rašte sako P. Gražulis.

Pasak jo, susirinkimai, mitingai yra numatyti Susirinkimų įstatyme, aiškiai nusakant, kad renginių pobūdis nėra komercinis, taip pat numatoma, kad savivaldybės negali įpareigoti imtis priemonių, kurioms įgyvendinti reikalingi finansiniai ištekliai.

Siūloma, kad įstatymo pataisos įsigaliotų  2022 m. sausio 1 d.

– Ar LATGA fiksavo šio renginio atlikėjų pasirodymus, ar pastebėjo pažeidimų ir kaip jūs tai vertinate?

– Pradėkime nuo to, kad visi renginiai Lietuvoje turi licencijuotis, kokia muzika grojama, ypač, koks LATGA autorių repertuaras. Tai nebuvo padaryta. Todėl LATGA administracija fiksavo, kokie yra skambantys kūriniai, kas vyksta, kokia muzika groja.

– Ar jūs turėjote kontaktą su organizatoriais ir ar įspėjote juos, kad jie turi pristatyti, kokį repertuarą naudos Vingio parke ar kitur, kur vyko šio mitingo sudedamosios dalys?

Jeigu autorius išreiškia valią, kad jis nenori, jog jo kūryba būtų siejama su tam tikromis vertybėmis, su kažkokiu renginiu ar tiesiog nenori, kad skambėtų jo kūrinys, jis tai gali padaryti, nes čia jo kūryba.

– Be abejo, buvo kreiptasi į organizatorius, kiek buvo įmanoma gauti jų kontaktus. Buvo priminta, kad jie turi pagal įstatymą licencijuotis muzikos kūrinius arba patį grojimą. Čia aš teisinių dalykų jau neįvardinsiu, bet jie to nepadarė. Jie gavo prie to rašto ir žmonių, kurie ir socialinėje erdvėje ir kurie kreipėsi tiesiai į LATGA, kad jie iš viso nesutinka, kad jų muzika skambėtų tame renginyje, mitinge.

– Kiek atlikėjų išreiškė tokią valią ir oficialiai kreipėsi į LATGA instituciją?

– Negaliu pasakyti tikslaus skaičiaus, nes buvo ir grupės, ir vieni asmenys. 40 manau, kad bus.

– Kalbant apie repertuarą, ar užfiksavote pažeidimų Vingio parke? Ir ar turite informacijos iš kitų taškų, kur prasidėjo Šeimos gynimo maršo kolonos, įvairiausios muzikos transliacija per kolonėles?

– Dabar tiksliai negalėčiau įvardinti, bet yra užfiksuota dalykų. Jau vien esminis dalykas, kad nebuvo licencijuota. LATGA autorių kūryba taip pat skambėjo, bet visų smulkmenų ir niuansų šiuo metu tikrai dar nepakomentuosiu. Ir papildomuose renginiuose girdėjome dainas, kurios negalėjo skambėti, nes autoriai patys nesutiko.

– Apie kokią sumą kalbame, jeigu jie būtų licencijavę kūrinius?

– Klausimas administracijai, aš tikrai dabar nesuskaičiuosiu. Esu tarybos prezidentė, tikrai nežinau šiai dienai.

– Kalbant apie pačių dalyvių elgseną: jie informavo, kad naudos atlikėjų kūrinius, ar jūs stebėjote jų reklaminę kampaniją? Ar jau tada buvo kažkokių neatitikimų su tuo, kaip autorių teises gina LATGA?

– Turbūt visi matėme, kad patys autoriai parodė socialinėje erdvėje, jog jau reklaminėje kampanijoje buvo panaudoti kūriniai. Jie išreiškė valią, kad nenori būti su tuo siejami. Nuo to viskas turbūt ir prasidėjo, kad buvo pastebėta. Kitas dalykas – grįšiu prie to pačio: pagal įstatymą nebuvo elgtasi. Visada taip yra, kai yra kreipiamasi, kai yra pastebima. Ypač tokio masto renginys.

Aš noriu, kad autoriai jaustųsi saugūs, globojami ir kad jais būtų rūpinamasi. Man atrodo, kad to nori kiekvienas menininkas.

– Buvo pastebėta iš periferijos dar neatvykus į Vingio parką, kad kai kurių atlikėjų dainos, kūryba buvo perdainuota kitų žmonių. Pavyzdžiui, „Sisters on wire“ grupė, feisbuke išplito poros vyrukų pasirodymas ir tos dainos atlikimas. Ar tai galima traktuoti kaip renginį toje vietoje? Ar jūs, kaip LATGA, traktuotumėte Vingio parke tai, kas vyko, kaip renginį? Teisiškai žiūrint, kokių svertų ir galių tai turi šioje vietoje?

– Norėčiau, kad teisinius dalykus komentuotų teisininkai. Muzika skambėjo, vyko renginys, vyko mitingas, kuriame buvo daug žmonių, žiūrovų. Muzika skambėjo nuo scenos. Kalbant apie Bistrampolį, kur grojo „Sisters on wire“ kūrinys, atliekamas kitų atlikėjų, tai taip pat atrodė, kad tai yra renginys. Mano vienasmenė nuomonė. Bet šiuo metu taip pat yra kontaktuojama su tais, kas davė leidimus, su pačiais organizatoriais, kuriuos, kaip minėjau, atrasti ne taip ir lengva.

– O grupė „Sisters on wire“ buvo išreiškusi valią, kad jų kūrinių nenaudotų, ar ne?

– Jie, pastebėję, kas vyksta, patys galėtų atsakyti, kaip į tai reagavo.

– Kokių dabar galite imtis žingsnių kaip LATGA? Kokie bus jūsų tolimesni veiksmai ginant autorių teises?

– Viskas bus vykdoma pagal įstatymą. Aš kartoju ir kartoju tuos žodžius ne veltui. Vėlgi, ką LATGA daro? Ji kolektyviai gina autorių teises. Jeigu matome, kad įvyko kažkoks pažeidimas ir autoriai išreiškė tam tikrą savo nuomonę, tai dialogo principu aiškinamasi situacija. Ir jeigu gražiuoju būdu nepavyks su organizatoriais ir tarp autorių susitarti, tai laukia kiti veiksmai. Viskas yra labai paprasta. Aš noriu, kad autoriai jaustųsi saugūs, globojami ir kad jais būtų rūpinamasi. Man atrodo, kad to nori kiekvienas menininkas. Nuo scenos skambėjo žodžiai, kad mes kažko, kaip asociacija, neleidžiame. Tai ne – mes norėjome padėti, kad jie tai darytų legaliai. Tai yra labai svarbu. Čia nėra kažkoks ginčas ar pasipriešinimas – tai yra paprasčiausiai prašymas veikti legaliai.

– Bet jeigu ir būtumėte leidę, tų atlikėjų, kurie draudė transliuoti jų kūrinius, jie ir negalėjo jų atlikti?

– Taip. Jeigu autorius išreiškia valią, kad jis nenori, jog jo kūryba būtų siejama su tam tikromis vertybėmis, su kažkokiu renginiu ar tiesiog nenori, kad skambėtų jo kūrinys, jis tai gali padaryti, nes čia jo kūryba.

– Kalbinau Bjellę, kaip LATGA tarybos prezidentę. O dabar kalbinu Bjellę, kaip atlikėją ir autorę. Iškart klausiu – ar teko matyti, kad ir tavo kūryba būtų naudojama Šeimos gynimo marše?

Tikrai skauda širdį matant, kai be kaukių, tokia didelė masė žmonių Vingio parke klausosi kūrybos, kalbų. Jiems tai galima, jiems suteiktas leidimas.

– Šeštadienį ryte gavau dalį kažkokios live transliacijos, po to pastebėjau, kad tai yra prie Šiaulių arenos, kur erdvėje, besirikiuojant mašinoms skambėjo mano kūrinys „Brolužis“.

– Transliavo per kolonėles, man atrodo, iš automobilio.

– Garsiai skambėjo. Dabar taip pat yra aiškinamasi, per kur skambėjo, kaip tai traktuoti.

– Ar tau tai patiko, ar tu nenorėjai, kad daina skambėtų?

– Aš garsiai ir viešai pasakiau, kad ne, nes aš nenoriu, kad su tokiomis vertybėmis, idėjomis būtų siejama mano kūryba. Aš tikrai tai gražiai, paprastai pasakiau, manęs nebuvo atsiklausta.

– O dabar klausiu ir kaip atlikėjos, ir kaip LATGA tarybos prezidentės. Matėme, kad Vingio parke buvo apie 10 tūkst. žmonių. Kaip minėjai – scena, bet organizatoriai traktuoja, kad tai nebuvo renginys. Kaip jūs traktuojate, ar tai buvo renginys?

– Žinote, kalbėkime iš esmės. Kultūros sektorius jau porą metų kantriai laukia, kai ateis diena, kada galės pilna koja dirbti. Dabar yra tikrai dideli ribojimai – 150 žmonių viduje. Tikrai skauda širdį matant, kai be kaukių, tokia didelė masė žmonių Vingio parke klausosi kūrybos, kalbų. Jiems tai galima, jiems suteiktas leidimas. Aš matau, kaip visiems autoriams, atlikėjams, kultūros atstovams tai yra nesuvokiama ir kaip niekas nenori dar daugiau pykčio, susipriešinimo ir baisių nemeilę ir netaiką siunčiančių žinučių. Todėl visi pasimetę. Aš gaunu daug nuomonių iš autorių ir drąsiai tai sakau ir pati matau: man tai skamba kaip dvigubi standartai. Kultūros sektorius turi kentėti, laukti ir kantriai po truputį skleisti savo kūrybą. O kažkas... Taip, sutinku, yra konstitucinė teisė, galimybė reikšti savo nuomonę. Bet iš šono atrodo labai negražiai.

– Ar LATGA nenorėtų kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę ir paprašyti išduoti leidimą tarkime autorių mitingui, kuriame legaliai galėtų transliuoti savo dainas nuo scenos ir pakviesti į mitingą lygiai taip pat žmones?

– Aš nežinau, kodėl klausiate apie LATGA. Nes ji rūpinasi pačių autorių finansų surinkimu. Ir čia jau klausimas autoriams.

– Ar jūs, kaip autorė, nenorėtumėte tokios idėjos iškelti?

– Aš juokavau kažkada ir viešai: ar neateina diena, kai reikės galvoti, dėl ko galėsime tai daryti? Nes tikrai svyra rankos, kai stengiesi, lauki, supranti, kad situacija sudėtinga. Ir taip įvyksta. Taip pat aš suprantu ir laisvę reikšti savo mintis. Aš esu pasimetusi ir tikrai nenoriu, kad būtų dar blogiau ir sudėtingiau mūsų visuomenėje.

– Ar autoriai, kurių kūryba skambėjo ir pastebėjo, jie iš naujo susisiekė su LATGA, ar dar kartą išreiškė savo pasipiktinimą, poziciją po šio mitingo?

– Negaliu atsakyti į šitą klausimą, nes yra darbuotojai, aš esu tarybos dalis. Viskas daugiau vyko prieš, nes buvo pastebėta, kad kai kurių (muzika, – red. past.) jau naudojama, kad kai kurie visiškai nenori būti su tuo siejami.

Aš esu pasimetusi ir tikrai nenoriu, kad būtų dar blogiau ir sudėtingiau mūsų visuomenėje.

– Ar pati, kaip autorė, kreipsiesi į LATGA?

– Aš prieš renginį išreiškiau socialinėje erdvėje, kad aš nenoriu, jog mano kūryba, juo labiau vienas mano kūrinys, būtų ten ir skambėtų. Bet mano kūrinys nuskambėjo Šiauliuose, neaišku, kokia forma. Aš nedarau skandalo, tik noriu dar kartą pabrėžti, kad mes gerbiame autorius, jų teises. Nepamirškime, kad tai, ko neapčiuopiame, yra labai brangu ir svarbu, ką sukuria mūsų Lietuvos autoriai. Reikia gerbti jų pasirinkimą, jų norą ir vertybes.

Šioje byloje Lietuvos autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija (LATGA) prašė interneto tiekėjus įpareigoti blokuoti prieigą prie minėtos svetainės, kuri naudojama pažeidžiant autorių teises.

LATGA nurodė, jog ji turi įstatymu nustatytą teisę be atskiro įgaliojimo teisme ginti autorių teises.

„Didžioji rinkmenų dalis su autorių teisių saugomu turiniu registruotiems linkomanija.net naudotojams yra padaryta viešai prieinama kompiuterių tinklais, neturint autorių teisių turėtojų sutikimų“, – rašoma LAT išplatintame pranešime.

Skunde buvo pažymėta, kad nėra žinoma, kas administruoja linkomanija.net, todėl tradicinių autorių teisių gynimo būdų kaip įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus ar draudimo atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti pažeistos autorių teisės arba atsirasti žala, taikymas šiuo atveju yra labai apsunkintas.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino ir įpareigojo interneto tiekėjus savo pačių pasirinktomis techninėmis priemonėmis ir LATGA sąskaita uždrausti pasiekti svetainę. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad prieigos prie linkomanija.net draudimas turi būti įgyvendintas interneto tiekėjų sąskaita.

LAT, išnagrinėjęs bylą, nutarė palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį.

„Nors ir egzistuoja galimybės apeiti prieigos prie interneto svetainės linkomanija.net blokavimo priemonę, tai nereiškia, jog tokia autorių teisių ir kitų intelektinės nuosavybės teisių gynimo priemonė yra netinkama“, – teigiama teismo pranešime.

Teismas pažymėjo, kad svetainės valdytojas sąmoningai slepia savo duomenis, taip tik patvirtindamas savo akivaizdų nenorą bendradarbiauti. Taip pat svetainės valdytojas veikia siekdamas komercinės naudos – „Linkomanijos“ naudotojas gali nusipirkti VIP narystę, kuri suteikia papildomų paslaugų, tiesiogiai susijusių su neteisėtu kūrinių platinimu.

Teisėjų kolegija nusprendė, jog linkomanija.net valdytojas ne tik nebendradarbiauja kovojant su autorių teisių pažeidimais, bet ir gauna už tai komercinę naudą.

Interneto svetainė linkomanija.net yra trisdešimta pagal apsilankymų skaičių Lietuvos interneto svetainė. Ji sulaukia iki 102 tūkst. lankytojų per dieną.

Pasak teisėjų kolegijos, teismai pagrįstai priėjo prie išvados, kad interneto svetainėje linkomanija.net daromų autorių teisių ir kitų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų mastas yra didelis.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

„Žinoma, džiaugiamės tokia bylos baigtimi. Smagu, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimu dar kartą patvirtino tinkamo autorių teisių įgyvendinimo svarbą“, – sako asociacijos LATGA direktorius Jonas Liniauskas.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) pirmininkas Mantas Martišius šių metų birželio pabaigoje yra sakęs, kad interneto technologijų kompanija „Google“ nemato techninių galimybių riboti Lietuvoje draudžiamų tinklalapių, tarp jų – linkomanija.net pasiekimo.

Tokią poziciją „Google“ atstovai iš JAV pristatė gegužę vykusiame susitikime su LRTK Vilniuje. Komisijos ir interneto kompanijos atstovais tuomet aptarė klausimą dėl galimybės apriboti informacijos pasiekimą per „Google“ DNS serverį, kad LRTK sprendimai dėl interneto svetainių blokavimo būtų sunkiau apeinami ir efektyviau įgyvendinami.

Pagal pataisytą autorių teisių direktyvą interneto platformos yra teisiškai atsakingos už  autorių teisių saugojimą ir privalo tikrinti viską, ką jų vartotojai skelbia internete, kad būtų išvengta pažeidimų.

Dvejus metus rengtą reformą aktyviai palaiko žiniasklaidos organizacijos ir artistai, norintys gauti didesnį atlygį iš jų turinį naudojančių interneto platformų.

Tačiau jai griežtai priešinasi kai kurios interneto milžinės, gaunančios didžiulį pelną iš reklamos, ir laisvo interneto šalininkai. Lenkija buvo viena iš šešių ES valstybių, balsavusių prieš direktyvą.

„Lenkija šį rytą nusprendė pateikti skundą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui dėl ES autorių teisių direktyvos priėmimo“, – pareiškė užsienio reikalų ministro pavaduotojas K. Szymanskis valstybinei televizijai.

„Jos nuostatose, kurios dažnai nėra labai aiškios, matome rimtą grėsmę išraiškos laisvei, ypač išraiškos laisvei internete“, – kalbėjo jis.

Viceministras taip pat išreiškė susirūpinimą, kad po jų gali sekti „panašių nuostatų, panašių į prevencinę cenzūrą, priėmimas“.

Direktyva ne tik numatė interneto platformų atsakomybę už vartotojų skelbiamą turinį, bet dar ir nustatė vadinamąsias gretutines teises naujienų žiniasklaidai. Jos turi užtikrinti, kad naujienų kompanijoms būtų geriau atlyginama už jų turinio naudojimą tokiose vietose kaip „Google News“ ar „Facebook“.

Prieštaringai vertinamą autorių teisių direktyvą remia naujienų ir muzikos kompanijos, bet kritikuoja didelės technologijų bendrovės ir interneto laisvės gynėjai, besibaiminantys, kad direktyva gali prislopinti dalijimąsi informacija.

Komisija sprendimą dėl įpareigojimo interneto tiekėjams blokuoti svetainę ketina priimti trečiadienį, ją per tris dienas dar turės sankcionuoti teismas, BNS sakė LRTK pirmininkas Mantas Martišius.

„Gautas skundas iš Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA, kad yra autorių teisių pažeidimas internete. Ten yra labai didelis skaičius kūrinių. Ginant autorių teises, jei komisija sutiks ir teismas sankcionuos, svetainė turėtų būti blokuojama“, – teigė M. Martišius.

Ten yra labai didelis skaičius kūrinių. Ginant autorių teises, jei komisija sutiks ir teismas sankcionuos, svetainė turėtų būti blokuojama.

Komisija neįvardija svetainės nenorėdama skatinti daugiau nelegalių kūrinių parsisiuntimų.

LRTK Ūkio subjektų veiklos priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Katinas BNS sakė, kad egzistuoja ir daugiau šios svetainės versijų veidrodiniu principu, kol kas siekiama blokuoti vieną jų.

„Tinklalapyje yra per 90 tūkst. muzikos įrašų, apie 12 tūkst. – lietuviškų. Visa tai paskelbta be teisių turėtojų sutikimo. Grafinė sąsaja yra lietuviška, kūrinius galima ne tik perklausyti internete, bet ir atsisiųsti. Tinklalapis yra „paslėptas“, valdytojas nėra žinomas“, – sakė jis.

Jau anksčiau LRTK yra įpareigojusi blokuoti Lietuvoje kūrinių ir kitų failų dalijimosi svetainę linkomanija.net, tačiau daliai vartotojų, pasikeitusių interneto protokolo parametrus, ji ir toliau pasiekiama.