Tuo pat metu ministras interviu palestiniečių laikraščiui pabrėžė, kad neketina pradėti naujo karo Gazos Ruože. Toks karinis konfliktas būtų jau ketvirtasis šiame anklave nuo 2008 metų.

A.Liebermanas paragino palestiniečius spausti Gazos Ruožą kontroliuojantį islamistų judėjimą „Hamas“ „liautis vykdžius savo beprotišką politiką“.

„Kaip gynybos ministras norėčiau paaiškinti, kad mes neturime ketinimų pradėti naują karą su mūsų kaimynais Gazos Ruože ar Vakarų Krante, Libane ar Sirijoje“, – sakė ministras Jeruzalėje leidžiamam didžiausiam palestiniečių laikraščiui „Al Quds“ (Jeruzalė).

„Tačiau Gazoje jie, kaip ir iraniečiai, ketina sunaikinti Izraelio valstybę… Jei dėl jų kils kitas karas su Izraeliu, jiems jis bus paskutinis. Noriu dar kartą pabrėžti: tai bus jų paskutinė konfrontacija, nes mes visiškai juos sunaikinsime“, kalbėjo A.Liebermanas.

A.Liebermanas dirba Izraelio vyriausybėje, kuri laikoma griežčiausios dešiniosios pakraipos ministrų kabinetu per visą žydų valstybės istoriją. Kelios įtakingos premjero Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahus) valdančiosios koalicijos figūros atvirai pasisako prieš palestiniečių valstybės įkūrimą.

Pats A.Liebermanas laikomas griežtojo kurso šalininku saugumo klausimais, tačiau jis tiki, kad konfliktą įmanoma išspręsti įgyvendinus dviejų valstybių sprendinį, pagrįstą apsikeitimu žemėmis.

Ministras interviu palestiniečių dienraščiui pakartojo šią savo poziciją. Jis sakė, kad nausėdijos okupuotame Vakarų Krante pagal galutinį taikos susitarimą turėtų likti Izraelio dalimi.

Gegužę gynybos ministru tapęs A.Liebermanas taip pat pažėrė kritikos palestiniečių prezidentui Mahmudui Abbasui (Mahmudui Abasui). Pasak ministro, M.Abbasas nesiima sunkių kompromisų, kurie galėtų atverti kelią taikai.

A.Liebermanas prognozavo, kad M.Abbasas pralaimėtų rinkimus, jei šie būtų surengti. Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad dauguma palestiniečių norėtų, kad jų 81 metų lyderis atsistatydintų.

Tokie rinkimai galėtų atverti kelią „Hamas“ perimti valdžią Vakarų Krante, kur šiuo metu dominuoja M.Abbaso sekuliarus judėjimas „Fattah“. Tačiau A.Liebermanas išsakė nuomonę, kad galimas ir kitas variantas.

„Palestiniečių administracijoje yra pakankamai nuovokių žmonių, suprantančių situaciją ir žinančių, kad jei tektų rinktis tarp „Hamas“ ir Izraelio, geresnis partneris jiems būtų Izraelis“, – sakė A.Liebermanas.

Ministras jau anksčiau kalbėjo apie galimybę apeinant palestiniečių lyderius mėginti užmegzti ryšius tiesiogiai su bendruomenėmis. Regis, šis jo interviu yra dalis šių pastangų.

„Al Quds“ socialinėje žiniasklaidoje sulaukė aštrios kritikos iš palestiniečių. Jų teigimu, dienraščiui nederėjo imti interviu iš Izraelio valstybės pareigūno, nes tai prilygsta pritarimui, kad būtų „normalizuoti“ santykiai su okupacine valstybe.

Prieš tapdamas gynybos ministru A.Liebermanas yra paskelbęs virtinę prieštaringų pareiškimų. Vienas jų buvo nukreiptas konkrečiai prieš „Hamas“ lyderį Gazos Ruože Ismailą Haniyą (Ismailą Haniją).

A.Liebermanas tąsyk sakė, kad duotų I.Haniyai 48 valandas paleisti į laisvę du sulaikytus žydus civilius ir perduoti Izraeliui 2014 metų kare žuvusių karių palaikus. Pasak jo, jei to nepadarytų, I.Haniyos lauktų mirtis.

Vėliau A.Liebermanas atsisakė tokių pareiškimų ir sakė, kad pasisako už „atsakingą ir protingą politiką“.

Izraelio pajėgos smogė Gazai

Izraelio oro pajėgos pirmadienį smogė islamistų judėjimo „Hamas“ kariniam postui Gazos Ruože, kai iš šio palestiniečių anklavo į Izraelio pusę buvo paleista raketa.

Apie žuvusius ar nukentėjusius žmones pranešimų kol kas negauta.

„Į Pietų Izraelio pusę iš Gazos Ruožo buvo paleista raketa“, – rašoma žydų valstybės pajėgų išplatintame pranešime, kuriame priduriama, kad „nė viena raketa Izraelio teritorijoje nenukrito“.

Izraelio visuomeninis radijas pranešė, jog manoma, kad raketa nepasiekė Izraelio ir nukrito Gazos Ruože, kurį kontroliuoja „Hamas“.

„Reaguodamos į ataką, Izraelio oro pajėgos smogė „Hamas“ kariniam postui Gazos Ruožo šiaurėje“, – rašoma kariškių pranešime.

Izraelis ir palestiniečių kovotojai nuo 2008 metų triskart kariavo Gazos Ruože. Anklavo ir Izraelio pasienyje neretai plyksteli smurtas.

Izraelis į apšaudymą raketomis iš Gazos Ruožo paprastai atsako aviacijos smūgiais.

Atsakomybę už pastarojo meto raketų atakas iš Gazos Ruožo prisiėmė džihadistai, prijaučiantys judėjimui „Islamo valstybė“. Tačiau Izraelis už visas raketų atakas laiko atsakingu „Hamas“.

Ministro pirmininko Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahaus) pasirinkimas, kad Gynybos ministerijai vadovautų griežtosios linijos šalininkas A.Liebermanas, sukėlė nerimą Izraelio nuosaikiuosiuose sluoksniuose ir buvo atvirai kritikuojamas Jungtinių Valstijų.

Jo paskyrimas buvo patvirtintas 55 balsais prieš 43, vienam įstatymų leidėjui susilaikius. Dar 21 deputatas 120 vietų Kneseto balsavime nedalyvavo.

Savo inauguracinėje kalboje 57 metų buvęs užsienio reikalų ministras ir ultranacionalistas, vadovaujantis partijai „Yisrael Beitenu“ („Izraelis – mūsų namai“), stengėsi nuraminti susirūpinimą, kad jo paskyrimas padidins neramumus regione.

„Išklausiau viską, ką jūs (B.Netanyahu) sakėte, ir absoliučiai sutinku su kiekvienu jūsų žodžiu, taip pat apie dvi valstybes dviem tautoms“, – pareiškė jis.

A.Liebermanas taip pat gyrė Egipto prezidento Abdel Fattaho al Sisi (Abdel Fataho Sisio) neseniai pateiktą pasiūlymą atgaivinti įstrigusias izraeliečių ir palestiniečių taikos derybas, sakydamas, kad tai „sukurtų realią galimybę“.

„Privalome stengtis pakelti pirštinę“, – sakė jis, turėdamas omenyje Arabų taikos iniciatyvą, kurioje, anot A.Liebermano, esama „kai kurių labai, labai teigiamų elementų“.

B.Netanyahu, kuris buvo kaltinamas suformavęs dešiniausią vyriausybę per Izraelio istoriją, buvo priverstas paskutinę minutę išspręsti ginčą su kita partija, kad galėtų įtraukti „Yisrael Beitenu“ į savo koaliciją.

Kneseto balsavimas suteikia jam 66 vietų daugumą parlamente.

Stovėdamas greta A.Liebermano po to balsavimo, B.Netanyahu taip pat minėjo „teigiamus elementus“ Arabų Lygos iniciatyvoje, pasiūlytoje 2002-aisiais ir atnaujintoje 2007-aisiais. Pagal tą planą numatoma, kad arabų valstybės pripažintų Izraelį, jeigu jis pasitrauktų iš okupuotų palestiniečių teritorijų.

„Esame linkę derėtis dėl arabų valstybių pakeitimų toje iniciatyvoje, kad ji atspindėtų dramatiškus pokyčius regione nuo 2002 metų, bet išlaikytų sutartą tikslą – dvi valstybės dviem tautoms“, – sakė premjeras.

JAV kelia „teisėtų klausimų“

B.Netanyahu susitarimas su „Yisrael Beitenu“, kuriai taip pat buvo atiduota Absorbcijos ministerijos, vadovaujančios imigracijos politikai, kontrolė, sulaukė kritikos tiek Izraelyje, tiek užsienyje.

Anksčiau A.Liebermanas yra žadėjęs imtis griežtų priemonių prieš palestiniečius „teroristus“, taip pat spaudė plėsti žydų nausėdijas Vakarų Krante.

Visgi pradėdamas darbą gynybos ministro poste jis pažadėjo veikti „atsakingai“.

Jungtinės Valstijos sakė, kad dėl naujos koalicijos kyla „teisėtų klausimų“, ar B.Netanyahu vyriausybė sieks įgyvendinti dviejų valstybių sprendinį.

Kai buvo sudarytas šis susitarimas, aplinkos ministras Avi Gabbay (Avis Gabajis) iš centro dešiniosios partijos „Kulanu“ atsistatydino, sakydamas: „Nemanau, kad teisinga ... suformuoti ekstremistinę vyriausybę.“

A.Liebermano pirmtakas Moshe Yaalon (Mošė Jalonas) iš B.Netanyahu partijos „Likud“ paliko gynybos ministro postą gegužės 520 dieną, perspėdamas, kad jo partijoje stiprėja ekstremistinės nuotaikos.

B.Netanyahu mėginimas išplėsti koaliciją taip pat dar kartą atskleidė trintį jo vyriausybėje – be kita ko su religine nacionalistine partija „HaBayit HaYehudi“ („Žydų namai“).

Sekmadienio vakarą premjeras pasiekė kompromisą su tos partijos lyderiu Naftali Bennettu (Naftaliu Benetu), kai pastarasis pareikalavo įsteigti ryšių su kariuomene pareigūno postą prie vyriausybės saugumo kabineto.

Pasak N.Bennetto, toks postas reikalingas, kad saugumo kabineto nariai neliktų neinformuoti apie svarbius įvykius.

Pagal kompromisą, sudarytą padedant sveikatos apsaugos ministrui Yaakovui Litzmanui (Jakovui Licmanui) iš žydų ultraortodoksų partijų aljanso „Yahadut HaTora HaMeuhedet“ („Jungtinis Toros judaizmas“), saugumo kabineto nariai pagal laikiną schemą bus reguliariai asmeniškai informuojami Nacionalinio saugumo tarybos.

Kai kurie analitikai sakė, kad toks pokytis buvo pribrendęs, bet kai kurie N.Bennetto reikalavimą taip pat vertina kaip manevravimą prieš kitus visuotinius rinkimus, kurie turi įvykti ne vėliau negu 2019 metais.

Daugelio nuomone, N.Bennettas siekia tapti B.Netanyahu įpėdiniu.

B.Netanyahu, kaltinamas, kad nukreipia savo vyriausybę kraštutinių dešiniųjų kursu, buvo priverstas išspręsti paskutinės minutės ginčą su kita savo koalicijos partija, kad būtų padaryta pažanga.

Vienas iš B.Netanyahu koalicijos partnerių grasino per balsavimą parlamente blokuoti numatytą koalicijos išplėtimą ir tokiu būdu galbūt atverti kelią naujiems rinkimams, jei nebus įvykdyti reikalavimai dėl procedūrinės reformos.

Tačiau sekmadienį vėlai vakare B.Netanyahu ir jo oponentas, ultradešiniųjų partijos „HaBayit HaYehudi“ („Žydų namai“) lyderis Naftali Bennettas (Naftalis Benetas) pasiekė kompromisą.

Tikimasi, kad vėliau pirmadienį parlamentas pritars buvusio užsienio reikalų ministro ir ultranacionalisto A.Liebermano, kuris žadėjo griežtas priemones prieš palestiniečių „teroristus“, paskyrimui.

A.Liebermanas ir jo kraštutinių dešiniųjų partija „Yisrael Beitenu“ („Izraelis – mūsų namai“) B.Netanyahu minimalią daugumą 120 vietų parlamente padidins penkiais įstatymų leidėjais – iki 66 deputatų.

Sprendimas patikėti gynybos ministro postą 57 metų griežtojo kurso šalininkui A.Liebermanui pakurstė didžiulį nerimą tarp Izraelio centristinio ir kairiojo sparno politikų, taip pat tarp kai kurių B.Netanyahu partiečių.

Vienas A.Liebermano provokuojamo elgesio pavydžių – neseniai jo pareikštos pastabos apie islamistų judėjimo „Hamas“ lyderį Gazos Ruože Ismailą Haniya (Ismailą Haniją).

Jis pareiškė suteiksiąs I.Haniyai 48 valandas, kad paleistų į laisvę du sulaikytus Izraelio piliečius ir perduotų nukautų per 2014 metų karą žydų karių palaikus, „arba būsi negyvas“.

B.Netanyahu pirmadienį pasakė, kad „mes tęsime atsakingą ir atkaklią saugumo politiką ... ir to pačiu ieškosime kelių į taika, ypač per regionų plėtrą, kurią mes ne tik pripažįstame, bet ir joje dalyvaujame“.

Informaciją apie pasiektą susitarimą Izraelio visuomeniniam radijui patvirtino turizmo ministras Yarivas Levinas (Jarivas Levinas), o naujienų agentūrai AFP- A.Liebermano atstovas spaudai.

Prisijungus „Yisrael Beitenu“, premjero Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahaus) koalicija parlamente turės 66 deputatus, o A.Liebermanas bus paskirtas gynybos ministru.

A.Liebermano atstovas spaudai sakė, kad susitarimas bus pasirašytas parlamente 11 val. Lietuvos laiku.

Be A.Liebermano, kuriam atiteks gynybos ministro portfelis, dar vienas „Yisrael Beitenu“ narys bus paskirtas imigrantų absorbcijos ministru.

Pagal susitarimą vyriausybė taip pat sutiko skirti maždaug 1,4 mlrd. šekelių (325 mln. eurų) žydų, tarp jų imigrantų iš buvusios Sovietų Sąjungos, kurie yra aktyviausi A.Liebermano šalininkai, pensijoms.

„Tai du pagrindiniai klausimai, kurie svarbūs mūsų rinkėjams, ir todėl tai yra didžiulis pasiekimas“, – naujienų agentūrai AFP sakė A.Liebermano atstovas spaudai.

57 metų A.Liebermanas yra vienas labiausiai visuomenę skaldančių Izraelio politikų.

Per tris dešimtmečius jis kartais būdavo B.Netanyahu artimiausias sąjungininkas, o kartais – pikčiausias priešas.

A.Liebermanas, kuris yra gimęs anuomet dar sovietinėje Moldovoje, kėlė klausimus dėl Izraelio arabų mažumos ištikimybės, kritikavo palestiniečius ir ginčijosi su Izraelio kritikais užsienyje, tad kartais atstumdavo Izraelio sąjungininkus, tuo pačiu metu tapdamas įtakingu balsu tėvynėje.

A.Liebermanas išgarsėjo kaip B.Netanyahu sėkmingos kampanijos už premjero postą 1996 metais architektas, o vėliau tapo B.Netanyahu administracijos vadovu. Šis įtakingas užkulisinis veikėjas gyvena žydų gyvenvietėje Vakarų Krante.

Praeityje A.Liebermanas stūmė įstatymų projektus, kurie, pasak kritikų, buvo diskriminaciniai Izraelio arabų atžvilgiu. Tarp tų siūlymų buvo nesėkmingas bandymas įvesti reikalavimą, kad izraeliečiai pasirašytų ištikimybės priesaiką ir kad priešingu atveju iš jų būtų atimta pilietybė. Jis skeptiškai vertindavo taiką su palestiniečiais, o dabar stumia pasiūlymą įvesti mirties bausmę arabams, nuteistiems už teroro aktus.

Griežta A.Liebermano linija ilgą laiką kelia prieštaringus vertinimus. Praėjusį dešimtmetį, kaip vyriausybės ministras, jis ragino išsprogdinti palestiniečių degalines, bankus ir prekybinius centrus. Jis sakė, kad buvęs Egipto prezidentas Hosni Mubarakas (Hosnis Mubarakas) gali „eiti pragaran“, o kartą net grasino susprogdinti Asuano užtvanką.

Jis taip pat vadovavo nesenam parlamento vajui neleisti arabų partijoms dalyvauti rinkimuose, bet tokį žingsnį atšaukė Izraelio Aukščiausiasis Teismas.

A.Liebermanas buvo ministras dviejose Izraelio centristų vyriausybėse, bet buvo atleistas dėl nepritarimo pasitraukimui iš Gazos Ruožo 2005 metais ir atsistatydino protestuodamas prieš taikos derybų pradžią 2007 metais konferencijoje Anapolyje Merilande. Jo planas už Izraelio sienų perbraižymą taip pat reikštų kai kurių žydų gyvenviečių, galbūt net tos, kur jis gyvena, panaikinimą.

Jo atėjimas į vyriausybę tokiu metu, kai Izraelio ir palestiniečių taikos pastangos yra smarkiai įšalusios, dar labiau atitolintų viltis atgaivinti šias derybas.

Premjerą jau kritikuoja jo artimiausi sąjungininkai, JAV ir svarbios Europos šalys, už nepakankamas pastangas deryboms atgaivinti.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus), patekęs į aklavietę derybose dėl valdančiosios koalicijos sudarymo, turi iki vidurnakčio suformuoti naują kabinetą, nes priešingu atveju jis gali netekti galimybės vadovauti vyriausybei ketvirtą kadenciją.

Praėjus beveik dviem mėnesiams po įtikinamos pergalės pirmalaikiuose rinkimuose, B.Netanyahu nepavyksta užsitikrinti tvirtos parlamento daugumos. Jo padėtis tapo dar keblesnė, kai šią savaitę nuo premjero nusigręžė buvę sąjungininkai.

Dabar B.Netanyahu politinė ateitis priklauso nuo ultradešiniosios partijos „HaBayit HaYehudi“ („Žydų namai“), pasisakančios už tai, kad būtų aneksuota dalis okupuotų teritorijų, kuriose palestiniečiai nori įkurti savo valstybę.

Po kovo 17 dieną vykusių rinkimų B.Netanyahu ir jo partija „Likud“ („Konsolidacija“) ėmėsi formuoti dešiniosios pakraipos vyriausybę, kuri 120 vietų parlamente turėtų 67 deputatų palaikymą.

Tačiau pirmadienį kadenciją baigiantis užsienio reikalų ministras Avigdoras Liebermanas (Avigdioras Libermanas), kuris anksčiau buvo artimas B.Netanyahu bendražygis, tačiau vėliau jų santykiai smarkiai pašlijo, netikėtai paskelbė, kad jo partija „Yisrael Beitenu“ („Izraelis – mūsų namai“), kuri yra griežtojo kurso šalininkė, traukiasi iš derybų dėl koalicijos.

Dabar premjeras turi dviejų ultraortodoksų partijų ir vienos centro dešiniosios politinės jėgos paramą. „ Likud“ ir šios trys partijos parlamente drauge kontroliuoja 53 vietas, todėl B.Netanyahu būtina, kad prie koalicijos prisijungtų partija „HaBayit HaYehudi“, nes jos turimos 8 vietos garantuotų jam daugumą.

Dėl tokio neužtikrinto vyriausybės palaikymo parlamente B.Netanyahu gali būti priverstas taikstytis net su jauniausių jo koalicijos partnerių politiniais reikalavimais, pratęsdamas jau seną nestabilios politikos tradiciją.

Ultradešinioji partija „HaBayit HaYehudi“ („Žydų namai“) neabejotinai reikalaus plėsti žydų nausėdijas okupuotoje teritorijoje, nors tokia politika gali dar labiau sustiprinti Izraelio nesutarimus šiuo klausimu su savo pagrindinėmis sąjungininkėmis, Jungtinėmis Valstijomis, ir Europos Sąjunga.

Partijos lyderis Naftali Bennettas (Naftalis Bennetas) ragina aneksuoti dalį Vakarų Kranto. O tai jau viršija B.Netanyahu pažadą tęsti gyvenviečių statybas rajonuose, kuriuos Izraelis ketina pasilikti sau bet kokiame būsimame taikos susitarime su palestiniečiais.

N.Bennettas taip pat aktyviai palaiko B.Netanyahu remiamą įstatymo projektą, kuris įtvirtintų apibrėžimą, jog Izraelis yra žydų tautos nacionalinė tėvynė. Šio projekto kritikai, tarp jų ir Izraelio prezidentas Reuvenas Rivlinas, sako, kad toks įstatymas prieštarauja valstybės tėvų žydų ir arabų pilietinės lygybės vizijai.

Papildomos dvi savaitės, kurias R.Rivlinas suteikė B.Netanyahu suformuoti vyriausybei, pasibaigus anksčiau šiam tikslui skirtam 28 dienų laikotarpiui, baigiasi vidurnaktį.

Pagal Izraelio įstatymus R.Rivlinas gali pavesti kitam parlamentarui formuoti vyriausybę, ir tai gali būti Issacas Herzogas (Isakas Herzogas), centro kairiųjų opozicijos Sionistų sąjungos lyderis.

Izraelio užsienio reikalų ministras Avigdoras Liebermanas (Avigdoras Libermanas) pirmadienį pareiškė, kad jo vadovaujama griežtojo kurso šalininkė „Yisrael Beitenu“ („Izraelis – mūsų namai“) nesidės prie premjero Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahaus) formuojamos koalicinės vyriausybės, pranešė vietos žiniasklaida.

„Priėjome aiškios ir nedviprasmiškos išvados, kad iš mūsų perspektyvos būtų neteisinga jungtis prie dabartinės koalicijos“, – sakė ministras, kurį cituoja interneto svetainė „Haaretz“, likus dviems dienoms iki termino, per kurį B.Netanyahu turi suformuoti naują vyriausybę, pabaigos.

Kraštutinių dešiniųjų A.Liebermano pasitraukimas iškėlė perspektyvą B.Netanyahui, kurio konservatyvioji partija „Likud“ laimėjo daugiausia vietų per rinkimus kovo 17 dieną, formuoti siauresnį aljansą daugumai 120 vietų parlamente užsitikrinti.

B.Netanyahu gali siūlyti pagrindinei centro kairiųjų opozicijos partijai, pasivadinusiai Sionistų sąjunga, prisidėti prie„tautos vienybės“ vyriausybės, nors lig šiol abi pusės neigė tokią galimybę.

Žurnalistams A.Liebermanas sakė, kad per derybas dėl koalicijos jo partijai buvo siūlomi du postai vyriausybėje, bet partija vis tiek liko nepatenkinta.

„Tokia koalicija iš tikrųjų, deja, neatspindi tautinės stovyklos pozicijų ir mums ji nepatinka, švelniai kalbant“, – sakė jis ir pridūrė, kad jis pats atsistatydinąs iš užsienio reikalų ministro posto.

B.Netanyahu praėjusią savaitę sutarė dėl naujosios koalicijos su ultraortodoksine Vieningosios Toros judaizmo partija bei centristine partija „Kulanu“ („Mes visi“) ir tokiu būdu galės kontroliuoti 46 vietas parlamente.

„Likud“ dar tebesideri su kraštutinių dešiniųjų partija „Žydų namai“ ir ultraortodoksų partija „Shas“.

Izraelis šnipinėjo Irano derybas su Jungtinėmis Valstijomis ir kitomis galingosiomis šalimis dėl Teherano vykdomos branduolinės programos, antradienį pranešė JAV dienraštis „The Wall Street Journal“.

Izraelis nedelsdamas pareiškė, kad tas pranešimas „neteisingas“ ir paneigė šnipinėjęs Jungtines Valstijas.

Tačiau dienraščio pranešime, kuriam cituojami dabartiniai ir buvę JAV pareigūnai, sakoma, kad per tą operaciją žydų valstybė siekė infiltruoti į tas derybas savo agentus ir surinkti kompromituojančios medžiagos, kuri padėtų sužlugdyti planuojamą susitarimą.

Izraelis ne pasiklausydavo pokalbių, bet it gaudavo informacijos iš konfidencialių pasitarimų Jungtinėse Valstijose, taip pat informatorių ir diplomatinių kontaktų Europoje, pareigūnai sakė „The Wall Street Journal“.

Pranešime sakoma, kad Baltuosius rūmus labiau negu šnipinėjimas suerzino faktas, kad Izraelis dalijosi konfidencialia informacija su Amerikos įstatymų leidėjais, stengdamasis nuteikti juo prieš sutartį, turinčią nustatyti apribojimus Irano branduolinei veiklai.

Daugelis JAV respublikonų nusistatę prieš tokią sutartį.

„Vienas dalykas, kai JAV ir Izraelis šnipinėja vienas kitą. Kas kita – kai Izraelis vagia JAV paslaptis ir persiunčia jas JAV įstatymų leidėjams, kad pakenktų JAV diplomatijai“, – laikraštis citavo vieną aukšto rango Amerikos pareigūną, susipažinusį su tuo procesu.

JAV žvalgybos agentūros, šnipinėjančios Izraelį, nustatė, kad vykdoma tokia operaciją pagal perimtus kontaktus tarp Izraelio pareigūnų. Toje informacijoje buvo detalių, kurias, amerikiečių nuomone, buvo įmanoma žinoti tik turinti prieigą prie konfidencialių derybų medžiagos, sakė pareigūnai.

Tačiau Izraelio užsienio reikalų ministras Avigdoras Liebermanas (Avigdoras Lybermanas) atmetė tą pranešimą.

„Tas pranešimas neteisingas. Aišku, kad Izraelis turi ginti savo saugumo interesus, o mes turime savo žvalgybą. Bet mes nešnipinėjame Jungtinių Valstijų. Šiose derybose esama pakankamai dalyvių, įskaitant iraniečius“, – jis sakė Izraelyje.

„Gauname žvalgybos informacijos iš kitų šaltinių, ne iš Jungtinių Valstijų. Instrukcijos yra aiškios jau dešimtmečius: negalima šnipinėti Jungtinių Valstijų – tiesiogiai arba netiesiogiai“, – pridūrė A.Liebermanas.

JAV prisiekusieji pirmadienį pripažino Palestinos savivaldos administraciją atsakinga dėl šešių atakų Jeruzalėje, per kurias žuvo ir buvo sužeista amerikiečių, įpareigodami sumokėti aukoms ir jų šeimoms daugiau negu 218 mln. dolerių (193 mln. eurų ) kompensacijų.

Pagal JAV kovos su terorizmu įstatymą priteistos žalos suma automatiškai trigubinama, todėl iš Palestinos autonomijos (PA) ir Palestinos išvadavimo organizacijos (PIO) bus reikalaujama sumokėti daugiau negu 650 mln. dolerių (575 mln. eurų).

Izraelis pasveikino šią nutartį kaip „moralinę pergalę“, tuo tarpu palestiniečiai tvirtino, kad ši byla yra politiškai motyvuota, ir pažadėjo apskųsti sprendimą.

Prisiekusieji priėmė nutartį po dvi dienas trukusių svarstymų, užbaigdami svarbų teismo procesą, kuriam vadovavo federalinis teisėjas George'as Danielsas (Džordžas Danielsas) ir kuris Niujorke vyko ilgiau negu penkias savaites.

Per minėtus šešis išpuolius, įvykdytus nuo 2002-ųjų sausio iki 2004-ųjų sausio, žuvo iš viso 33 žmonės, o dar per 390 buvo sužeisti.

Tuos sprogdinimus ir šaudynes per antrąją palestiniečių intifadą (sukilimą) prieš Izraelį organizavo islamistų judėjimas „Hamas“ ir sukarinta organizacija „Al Aksos kankinių brigados“, kuriuos JAV laiko teroristinėmis organizacijomis.

12 prisiekusiųjų vienbalsiai nusprendė, kad PA ir PIO yra atsakingos dėl 25 nusikalstamų veikų, susijusių su tomis šešiomis atakomis.

Teismas amerikiečiams, kurie per šias atakas buvo sužeisti arba neteko artimųjų, paskirstė nuo 1 iki 25 mln. dolerių kompensacijas.

Priteista bendra suma yra gerokai mažesnė negu 1 mlrd. dolerių, kurio siekė advokatai, atstovavę 11 ieškovų šeimų.

Kol kas lieka neaišku, ar PA sutiks sumokėti ir kaip galėtų tai padaryti. Palestiniečių vadovybės finansinė padėtis yra kebli, nes jos vardu mokesčius okupuotose teritorijose renkantis Izraelis yra įšaldęs tas lėšas.

Izraelio užsienio reikalų ministras Avigdoras Liebermanas (Avigdoras Libermanas) pasveikino prisiekusiųjų sprendimą kaip „Izraelio valstybės ir terorizmo aukų moralinę pergalę“.

„Terorizmas yra neatsiejama Palestinos autonomijos struktūros dalis“, – teigė A.Liebermanas.

Palestiniečių informacijos ministro pavaduotojas Mahmoudas Khalifa (Mahmudas Chalifa) savo ruožtu pareiškė esantis nuliūdintas to sprendimo ir pažadėjo, kad bus teikiama apeliacija dėl „neturinčių pagrindo“ kaltinimų.

Pasak jo, ši byla buvo politiškai motyvuota ir inspiruota „prieš taiką nusistačiusių frakcijų“ Izraelyje, siekiant užkirsti kelią dviejų valstybių sprendiniui Izraelio ir palestiniečių konflikte.

Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) pirmadienį, komentuodamas pastarąsias Paryžiuje įvykdytas teroro atakas, pareiškė, kad imigracija „jeigu ir nėra susijusi su terorizmu ... komplikuoja padėtį“.

„Imigracijos klausimas taps nepaprastai gilių debatų tema, nes nebegalime taip toliau gyventi. Imigracija, dėl kurios mums tenka spręsti tokias (dideles) problemas, kuria integracijos problemą, o integracija lemia komunitarizmą“ – glaudų žmonių susitapatinimą su savo bendruomene, sakė jis.

„Ir žmonės, tokie kaip įvykdę šias atakas, praeitą savaitę pražudžiusias 17 žmonių, gali pasislėpti tame komunitarizme“, – pažymėjo N.Sarkozy.

Izraelio premjeras aplankė žydų parduotuvę

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) pirmadienį aplankė Paryžiaus rytiniame rajone įsikūrusią košerinio maisto parduotuvę, kurioje praeitą savaitę per islamisto išpuolį buvo nušauti keturi žydai.

Toje vietoje susirinkę žmonės skandavo Izraelio vyriausybės vadovo pravardę – „Bibi“ – kai B.Netanyahu, apsuptas stiprių policijos pajėgų, atvyko į parduotuvę, kurioje užpuolikas Amedy Coulibaly (Amedi Kulibali) praeitą savaitę buvo paėmęs įkaitais niekuo dėtų pirkėjų ir keturis iš jų nužudė.

15 tūkst. karių - objektams saugoti 

Prancūzija dislokuos 15 tūkstančių policijos ir saugumo pajėgų narių „opių“ šalies vietų ir žydų mokyklų saugumui sustiprinti po virtinės teroro atakų, per kurias žuvo 17 žmonių, pirmadienį pranešė pareigūnai.

Gynybos ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas) sakė, kad 10 tūkstančių karių bus mobilizuota nuo antradienio vakaro saugoti „opių vietų visoje šalyje“, atsižvelgiant į „grėsmių Prancūzijoje“ mastą.

Prancūzijos pareigūnai pirmadienį jau pasiuntė 5 tūkstančių saugumo pajėgų narių ir policininkų saugoti 717 žydų objektų ir mokyklų.

Naujas saugumo priemones ministras atskleidė po neeilinio pasitarimo, sušaukto prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando), vyriausybei dedant pastangas užkirsti kelią naujiems išpuoliams po kruviniausių atakų Prancūzijoje per pastaruosius 50 metų.

„Tai pirmas kartas, kai mūsų kariai yra mobilizuojami tokiu mastu mūsų pačių žemėje“, – sakė ministras, pridurdamas, kad nenorėtų konkrečiai įvardinti sustiprintai saugomų vietų.

Pasak J.-Y.Le Driano, „dėl mūsų pajėgų greito reagavimo ir profesionalumo“ mobilizacija vyksta sėkmingai.

Izraelis penktadienį išreiškė susirūpinimą dėl „teroro atakų“ Prancūzijoje, kur ginkluotas vyriškis įsiveržė į košerinių produktų parduotuvę po žudynių žurnalo „Charlie Hebdo“ redakcijoje ir vienos policininkės nužudymo per kitą išpuolį.

„Izraelis stebi situaciją Paryžiuje su susirūpinimu“, – sakė užsienio reikalų ministras Avigdoras Liebermanas (Avigdoras Libermanas).

„Pastarąsias tris dienas vykstantis teroristinis puolimas yra ne tik prieš prancūzus ar prancūzų žydus, bet prieš visą laisvąjį pasaulį“, – pabrėžė jis.