Šiame teisiniame procese UAB „Klaipėdos baseinas“ dalyvavo kaip trečiasis asmuo. Baseino direktorė Ieva Vaičiurgė teigia, kad bendrovė šioje byloje atstovavo ir apgynė viešąjį interesą. Kartu ji pabrėžia, kad supranta, jog šis sprendimas dar gali būti skundžiamas apeliaciniam teismui. Kartu tikimasi, kad po šio, kad ir negalutinio teismo verdikto, kartu su savivaldybe pavyks rasti sprendimus, kaip pašalinti likusius defektus.

Klaipėdos baseino vadovė akcentuoja, kad dalis trūkumų buvo nuolat šalinami nelaukiant bylinėjimosi pabaigos – ir koncesininko lėšomis, ir savivaldybei panaudojus bankinę garantiją. Žinia, dėl pastarosios „Axis Industries“ buvo pareiškusi priešieškinį, bet teismas jį atmetė.

I. Vaičiurgė akcentuoja, kad teismas atmetė ir visus rangovo bei kai kurių jo samdytų subrangovų kaltinimus dėl neva netinkamos eksploatacijos.

„Noriu pabrėžti, kad šis pastatas ne tik buvo, bet ir išlieka saugus naudotis visiems lankytojams, o užfiksuoti defektai neturi jokios įtakos mūsų klientams. Mūsų reguliariai vykdoma techninė priežiūra leidžia užtikrinti, kad visos patalpos atitiktų nustatytus reikalavimus ir lankytojų lūkesčius. Esame įsipareigoję ne tik išlaikyti, bet ir gerinti paslaugų prieinamumą ir patogumą, kad kiekvienas apsilankymas būtų be priekaištų“, – teigė baseino vadovė.

Pasak I. Vaičiurgės, reguliariai atliekant klientų apklausas bandoma įgyvendinti jų idėjas bei pasiūlymus. Naujovių baseine bus ir ateityje – vyks įvairios treniruotės, iniciatyvos, projektai.

2023 metais Klaipėdos baseinas sulaukė beveik 400 000 klientų. Vien mokymo plaukti treniruotės nuolat lankė per 800 vaikų ir suaugusiųjų. 600 Klaipėdos rajono antrokų čia siekė tobulinti savo plaukimo įgūdžius. Praėjusiais metais buvo suorganizuota 15 plaukimo varžybų. Bene daugiausiai atgarsio pernai susilaukė kartu su „Švyturio“ arena organizuota iniciatyva „Gerumo PARA-TONAS“, kurios metu už surinktą paramą buvo nupirkta būtinų priemonių Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namams. Šios iniciatyvos metu visą parą plaukta 1440 minučių, vis perduodant estafetę kitam plaukikui. Iš viso buvo nuplaukta 341,3 km.

„Teismo mediacija baigėsi šalims nesusitarus, derybų detalės konfidencialios ir negali būti atskleidžiamos“, – BNS šią savaitę informavo Klaipėdos savivaldybės Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas.

Klaipėdos baseinas, kurio statybos atsiėjo apie 16,6 mln. eurų, buvo atidarytas 2018-ųjų birželį nepašalinus daugybės defektų, užfiksuotų akte. Vėliau jų padaugėjo ir galiausiai savivaldybė 2019 metų pavasarį kreipėsi į teismą, kad šis įpareigotų pagrindinį rangovą „Axis Industries“ ir jau bankrutavusią bei išregistruotą bendrovę „Deglas“ atlikti atitinkamus darbus.

Viena didžiausių problemų – vandenį praleidžianti nardymo šachta.

Po devynių mėnesių mediacijos penktadienį šioje byloje vyko teismo posėdis, jie numatyti ir kovo pabaigoje bei balandį.

Anot savivaldybės teisininko, kol vyko mediacijos procesas, Klaipėdos savivaldybė patikslino defektų Klaipėdos baseino nardymo šachtoje šalinimo kainą. Tai padaryta po gautos antros teismo ekspertizės.

Šiuo metu savivaldybė iš bendrovės „Axis Industries“, kuri statė Klaipėdos baseiną ir buvo atsakinga už nardymo šachtos įrengimą, prašo teismo priteisti 1,14 mln. eurų defektų šalinimo išlaidų bei 8 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat prašoma priteisto teisinės pagalbos išlaidas.

Patikslintas savivaldybės ieškinys sumažintas apie 11 tūkstančių eurų. Anot Klaipėdos apygardos teismo, tai padaryta motyvuojant, kad dalies defektų šalinimo kaina dubliuojasi, o dėl kai kurių trūkumų nėra rangovo kaltės.

„Bylos nagrinėjimo metu dalis smulkių defektų buvo pašalinta, tačiau esminiai trūkumai, kurių egzistavimo atsakovai neneigia ir kurių šalinimo kaštai yra dideli, vis dar yra nepašalinti, nors nuo ieškinio teismui pateikimo jau yra praėję daugiau kaip trys metai“, – teigė A. Kačalinas.

Nardymo šachta, kuri netrukus po atidarymo ėmė leisti vandenį, jau trejus metus dėl nesandarumo neveikia. Anksčiau savivaldybė skelbė, kad tai bus viena moderniausių devynių metrų gylio šachtų Baltijos šalyse. Jos įrengimas kainavo kiek daugiau kaip pusę milijono eurų.

Šioje šachtoje buvo numatytos treniruotės narams ir tarnybų atstovams, jų praktikavimasis šaltuoju metų laiku.

Dėl nesandarumo iš šachtos pro nesandarius plyšius veržęsis vanduo iškilnojo grindis. Byloje iš viso išvardyta apie pora šimtų defektų.

Rangovas ir daugelis subrangovų su jiems pareikštais reikalavimais nesutinka. Su aptiktais trūkumais baseino šachtoje nesutinka ir ją įrengusi bendrovė „Montuotojas“.

Bendrovės gynėjas anksčiau teisme motyvavo, jog netinkamas šachtos metalas buvo pasirinktas techniniame projekte, o defektus nulėmė ir netinkama priežiūra.

Motyvuojama, jog kai kurie defektai atsirado dėl koncesininko, paties Klaipėdos baseino kaltės.

Anot jo, Vyriausybei nusprendus perskirstyti stadionui Šeškinėje numatytas Europos Sąjungos (ES) lėšas, šiuo metu dėl galimo finansavimo deramasi ir su neįvardijamu rizikos kapitalo fondu. 

„Mes norime išspręsti tam tikras rizikas, kurias turi projektas – tai yra operavimo rizika, kad po statybų sumokėjus didžiąją dalį pinigų koncesininkas nepasitrauktų, taip pat, kad būtų suvaldytos politinės rizikos. Tam reikalingas finansuotojas, norime savo dalį finansuoti per ilgesnį laikotarpį, maždaug 20 metų. Tai yra rizikos kapitalo fondai“, – BNS sakė P. Poderskis, paklaustas, su kuo kalbamasi dėl projekto finansavimo.

Iki šiol preliminariame susitarime buvo numatyta už stadiono statybas visiškai atsisakyti per dvejus metus, tam naudojant ir ES fondų lėšas. Anot P. Poderskio, ieškoti naujo finansavimo šaltinio nutarta reaguojant į „Axis industries“, taip pat „politikų ir visuomenės“ įvardijamas rizikas.

„Lapkričio mėnesį mes planuotume ateiti į tarybą su sutarties projektu ir su visais priedais, siektume jį patvirtinti ir pasirašyti dar tą patį lapkritį“, – tikino savivaldybės administracijos vadovas.

Po beveik pusmetį užtrukusių teisinių procesų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas rugpjūtį atvėre galimybę savivaldybei pasirašyti sutartį su konkurso laimėtoja, galutinai atmetęs kitos konkurso dalyvės – bendrovės „Vilniaus nacionalinis stadionas“ skundą dėl sprendimo pašalinti ją iš konkurso.

Vyriausybė, planavusi projektui skirti valstybės ir apie 30 mln. eurų ES lėšų, europinį finansavimą nusprendė skirti kitiems projektams, nes užsitęsus deryboms dėl stadiono kyla rizika Lietuvai šiuos pinigus apskritai prarasti. Sostinės savivaldybė liepą nusprendė projektą tęsti už savo ir Vyriausybės pinigus – iš sostinės biudžeto projektui reikėtų apie 50 mln. eurų.

P. Poderskis anksčiau teigė, kad dėl besikeičiančių finansavimo šaltinių ir atsirandančio pridėtinės vertės mokesčio bendra projekto vertė gali išaugti nuo anksčiau planuotų 93 mln. eurų iki maždaug 106 mln. eurų (su PVM). Teigta, kad dalį mokesčių Vyriausybė galės susigrąžinti.

Pagal projektą, komplekse su stadionu dar būtų lengvosios atletikos aikštė, įvairios treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės, vaikų darželis, biblioteka.

Tarptautinius reikalavimus atitinkantį stadioną sostinės Šeškinės mikrorajone bandoma pastatyti nuo 1987-ųjų, pastarąjį kartą statybos pradėtos 2008-aisiais, tačiau sustabdytos nutraukus finansavimą.

Lietuvos apeliacinis teismas penktadienį nutarė, kad savivaldybė pagrįstai pašalino bendrovę Vilniaus nacionalinis stadionas iš sporto komplekso statybų konkurso. Teismas paliko galioti Vilniaus apygardos teismo balandį priimtą nutartį, kuria atmestos bendrovės pretenzijos. Taip pat panaikintos laikinosios apsaugos priemonės.

Įmonė teisme siekė, kad būtų panaikintas savivaldybės sprendimas atmesti jos preliminarų pasiūlymą, nekviesti dalyvauti tolesnėse procedūrose, įpareigoti savivaldybę pripažinti, kad įmonė atitinka reikalavimus ir vertinti jos pasiūlymą.

„Bendrovė nepateikė visos konkurso komisijos reikalautos informacijos, todėl buvo pagrįstai pašalinta iš tolesnių procedūrų. Komisija keturis kartus kreipėsi į bendrovę dėl duomenų pateikimo, ji jų nepateikė, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su Vilniaus nacionaliniu stadionu, kad jo pasiūlymas atmestas nepagrįstai“, – rašoma teismo nutartyje.

Pasak teisėjų kolegijos, bendrovė nurodė alternatyvių partnerių ir finansavimo šaltinių, tačiau konkurso sąlygos nenumatė tokios galimybės, be to, ji turėjo nurodyti konkrečią dalyvavimo projekte struktūrą. Be to, ant teismo, Vilniaus nacionalinis stadionas teikė melagingą informaciją, kad stadiono statyboms pasitelks Lenkijos kompaniją „Budimex“.

„Įmonės pozicija, nežiūrint į jos subjektyvią nuomonę dėl „Budimex“ veiksmų, nepripažintina sąžininga: žinodama, jog subtiekėjas nevykdys įsipareigojimų ir šio fakto neatskleisdama konkurso komisijai, toliau tvirtindama, jog kompanijos pajėgumai jai yra prieinami, įmonė klaidino konkurso komisiją: teikė melagingą informaciją dėl savo atitikimą konkurso atrankos kriterijams“, – rašoma teismo nutartyje.

Teismo vertinimu, bendrovė taip pat žinojo, jog projekto nefinansuos nei bankas „Luminor“, nei investicijų bendrovė „BaltCap“, tačiau teikė klaidinančią informaciją.

„Bendrovė taip pat turėjo pateikti įrodymus ir dėl banko „Luminor“ rašto galiojimo, tačiau savivaldybės ir departamento iniciatyva gautas ir banko raštas, kuriuo kredito įstaiga informavo projekto finansavimo nebesvarstysianti, patvirtina, kad Vilniaus nacionalinis stadionas į kredito įstaigą rašto galiojimo niekada nesikreipė“, – rašoma nutartyje.

Nuo kovo pradžios Vilniaus nacionalinio stadiono prašymu Vilniaus apygardos teismas buvo uždraudęs savivaldybei pasirašyti sutartį su „Axis Industries“. Kiek vėliau laikinųjų apsaugos priemonių mastas buvo sumažintas, tačiau draudimas sudaryti sutartį buvo likęs galioti.

Vasario pabaigoje Vilniaus taryba pritarė 79,9 mln. eurų vertės Nacionalinio stadiono statybų sutarčiai su „Axis Industries“. Tuomet sutartį planuota pasirašyti per mėnesį.

Vilniaus nacionalinį stadioną konkurso komisija antrą kartą iš pirkimo pašalino sausio pabaigoje dėl nepakankamos kvalifikacijos ir galbūt melagingai teiktų duomenų. Anot savivaldybės, įmonė per daugiau nei du mėnesius taip ir nepateikė įrodymų, kad jos ar jos partnerių pajėgumai yra realūs, užtikrinti ir pakankami sėkmingam projekto įgyvendinimui, o tai darydama klaidino vertinimo komisijos narius ir ekspertus.

Pagal projektą, komplekse su stadionu dar būtų lengvosios atletikos aikštė, įvairios treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės, vaikų darželis, biblioteka.

Planuojama, kad 36,5 mln. projekte investuos valstybė, 33,5 mln. eurų sudarys Europos Sąjungos parama, 2,96 mln. – savivaldybės lėšos.

Tarptautinius reikalavimus atitinkantį stadioną sostinės Šeškinės mikrorajone bandoma pastatyti nuo 1987-ųjų, pastarąjį kartą statybos pradėtos 2008-aisiais, tačiau sustabdytos nutraukus finansavimą.

Nacionalinis stadionas – be ES paramos

Teismui leidus pasirašyti Nacionalinio stadiono statybos sutartį su konkurso laimėtoja, Vilniaus valdžia teigia, kad projektas bus įgyvendinamas be Europos Sąjungos (ES) paramos – apie 50 mln. eurų jam bus skirta iš miesto biudžeto.

„Kompleksą savivaldybė ir Vyriausybė imasi įgyvendinti savo lėšomis be ES paramos. Ambicingo projekto įgyvendinimui savivaldybei prireiks apie 50 mln. eurų miesto biudžeto lėšų. Šį sprendimą miesto taryba svarstys liepos 10 dieną“, – pranešime spaudai sakė savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Jo teigimu, stadiono koncesininkė – konkurso laimėtoja „Icor“ bendrovė „Axis Industries“ – lėšas gaus tik visiškai užbaigusi statybą.

Tačiau rangovė tvirtina, kad pastato trūkumai atsirado ne dėl jos kaltės, o dėl projektuotojų ir naudotojų.

Projektas pateko į Valstybės kontrolės akiratį, tyrimą ketina pradėti ir Centrinė projektų valdymo agentūra, jai nustačius pažeidimų gali tekti grąžinti dalį projektui skirtų ES lėšų.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas sako, kad dabartinė situacija jam primena bylinėjimąsi dėl „Švyturio" arenos defektų su rangovais.

„Šiek tiek apmaudu, kad ir baseine panašus pėdsakas yra. Bet nebūtų problemų, nebūtų teismų – nebūtų broko, nebūtų reikėję eiti jo likvidavimo keliais. Apmaudu ir gaila, tai yra visiems ir laiko, jėgų bei turbūt lėšų eikvojimas, kai tenka aiškintis, kas ko nepadarė. Bet dėl rangovų neatsakingumo esame įvelti į tuos procesus", – BNS sakė jis.

Miesto savivaldybė kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydama įpareigoti rangovą ištaisyti broką, o to nepadarius, priteisti iš statybininkų po 500 eurų baudą už kiekvieną pradelstą dieną.

Teismas gegužės pabaigoje skundą atsisakė priimti nurodydamas, kad savivaldybė turėtų kreiptis į Klaipėdos apylinkės teismą, savivaldybė šiuo metu vertina teisines galimybes grįžti su ieškiniu į tą patį teismą.

Defektų nustatė perėmę pastatą

Savivaldybės projektų valdymo poskyrio vedėjas Gintaras Dovidaitis tvirtino, kad defektus, kurie trukdo baseino darbui, per teismą prašoma ištaisyti nes rangovas to nesutiko padaryti pats. Jis sako, kad defektai gali būti įvertinti „ne vienu šimtu tūkstančių“ eurų.

„Yra blogai suformuoti nuolydžiai, yra stogo sandarumo problemų, kažkur atsiradęs pelėsis, kurio neturėtų būti, į kai kurias patalpas prabėga vanduo. Kadangi defektai per metus  nebuvo ištaisyti, prašome teismo įpareigoti tai padaryti“, – BNS sakė G. Dovidaitis.

Anot jo, rangovai dalį defektų ištaisė, bet „didesnė dalis kol kas nepašalinta“.

Yra blogai suformuoti nuolydžiai, yra stogo sandarumo problemų, kažkur atsiradęs pelėsis, kurio neturėtų būti, į kai kurias patalpas prabėga vanduo.

Baseiną valdančios koncesininkės bendrovės „Klaipėdos baseinas“ vadovė Ieva Vaičiurgė BNS sakė, kad dėl defektų brangsta baseino eksploatacija.

„Defektai daugiau tokie techniniai-estetiniai, kaip vanduo, bėgantis per stogą ir fasadą, nekokybiškai užsėta veja, susibangavę guminiai slenksčiai, vėdinimo problemos. Tai mums asmeniškai lemia didesnes pastato išlaidas: papildomas valymas, nuolatinė techninė priežiūra“, - kalbėjo ji.

Pasak baseino valdytojos, defektai pastate užfiksuoti vos tik perėmus pastatą prieš daugiau nei metus.

„Defektus fiksavome nuo baseino perėmimo dienos. Situacija tokia, kad rangovas visus metus vilkina jų šalinimą: netvarko, imituoja tvarkymą arba nepripažįsta“, – teigė I. Vaičiurgė.

Siūlo ekspertizę

Baseiną už 16,6 mln. eurų statė įmonės „Axis Industries“ vadovaujamas konsorciumas. Bendrovės generalinis direktorius Mantas Galdikas BNS sakė, kad įmonė atsisakė taisyti defektus, kurie atsirado ne dėl jos, o dėl projektuotojų ir valdytojų kaltės.

„Operatyviai sprendžiame tuos baseino garantinio laikotarpio klausimus, kurie susiję su mūsų atliktais darbais, tačiau nesutinkame dirbti darbų, kurie mums nepriklauso. Daugelis klausimų, nurodytų defektiniame akte, susiję su techninio projekto rengėjų, eksploatuotojo ar trečiųjų asmenų veikla. Pavyzdžiui, tarp mums priskirtų defektų nurodomos slidžios plytelės. Tačiau mes jas dėjome ne savo nuožiūra, o tas, kurios nurodytos techniniame projekte. Tokių pavyzdžių daugybė“, – aiškino jis.

Anot M. Galdiko, bendrovė siūlė savivaldybei atlikti ekspertizę, kuri nustatytų, kas turi taisyti pastato trūkumus.

„Kviečiame savivaldybę organizuoti nepriklausomą ekspertizę – tegul ekspertai įvertina ir nurodo, kurie klausimai būtų sprendžiami paties užsakovo, o kurie priskirtini prie garantinio laikotarpio defektų. Mes vadovavomės pateiktu techniniu projektu. Defektinis aktas leidžia daryti išvadą, kad Klaipėdos savivaldybė tam tikrais atvejais kvestionuoja savo paties projektinius sprendinius“, – teigė jis.

Atlieka auditą, pradės tyrimą

Klaipėdos baseino projektas, kurio statyboms skirta 11,6 mln. eurų ES paramos, pateko į Valstybės kontrolės akiratį, nors pats vertinimas pradėtas ne konkrečiai dėl šio projekto, o audituojant ES išlaidas institucijose.

Valstybės kontrolės atstovai BNS teigė negalintys kol kas komentuoti jo išvadų, nes auditas dar nebaigtas.

„Departamentas šiuo metu atlieka ES fondų investicijų institucijose teisėtumo auditą, jo išvada bus pateikta Europos Komisijai. Į audito apimtį pateko ir Klaipėdos daugiafunkcio sveikatingumo centro projektas, tačiau auditas nebaigtas – institucijose, tarp jų ir Centrinėje projektų valdymo agentūroje, toliau atliekamos procedūros. Tik atlikus visas planuotas audito procedūras, jo rezultatai bus paviešinti“, – BNS sakė Valstybės kontrolės Europos Sąjungos investicijų audito departamento direktorius Arūnas Siniauskas.

ES paramą administruojanti Centrinė projektų valdymo agentūra BNS patvirtino birželį planuojanti pradėti tyrimą.

„Atsižvelgusi į Valstybės kontrolės audito pastabas, agentūra šį mėnesį pradės galimo pažeidimo dėl neatitikimo techninio projekto sprendiniams tyrimą ir, jei pažeidimas pasitvirtins, projekto vykdytojui bus pritaikytos atitinkamos sankcijos – netinkamai panaudotas išlaidas teks grąžinti“, – sakė agentūros atstovė Aušra Pocienė.

Atidarytas prieš metus

Klaipėdos baseinas greta „Švyturio“ arenos atidarytas 2018 metų birželio pradžioje.

Pastatą, iškilusį Klaipėdos Dubysos g. 12, projektavo Olandijos kompanija „Slangen+Koenis International“ ir Lietuvos architektų biuras „Cloud architektai“. Apie 7,4 tūkst. kvadratinių metrų ploto objektą nuo 2016 metų rudens statė bendrovė „Axis Industries“.

Trijų aukštų pastatas suskirstytas į keturias zonas: plaukimo, nardymo, sporto ir SPA procedūrų. Jame veikia dešimt takelių, 50 metrų ilgio ir 25 metrų pločio baseinas su kilnojamu dugnu, devynių metrų gylio nardymo šachta.

Atidarant baseiną skelbta, jog nors projekte buvo numatyta, kad pastatas bus A energetinės klasės, jis yra A+ klasės. Taip pat papildomai įrengtas plaukikams ruošti skirtas treniruoklis – srautinė vonia su povandeninėmis kameromis ir 130 kilovatų galios saulės elektrinė, kuri objektui gamins elektros energiją.

Pagal koncesijos sutartį, 15 metų baseiną valdo bendrovė „Klaipėdos baseinas“, jos savininkai taip pat valdo Klaipėdos „Švyturio“ areną bei Kauno „Girstučio“ baseiną.

Tokį sprendimą Vilniaus apygardos teismas priėmė iš konkurso pašalintos bendrovės Vilniaus nacionalinis stadionas prašymu.

Vilniaus nacionalinis stadionas teismo prašė sustabdyti visas koncesijos konkurso procedūras, įpareigoti  savivaldybę bei Kūno kultūros ir sporto departamentą nesudaryti koncesijos sutarties su „Axis industries“, iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas byloje, kurioje įmonė prašo ją gražinti į konkursą.

Teismas bendrovės prašymą patenkino tik iš dalies – jis nesustabdė visų konkurso procedūrų, tik nurodė, jog kol kas negalima pasirašyti sutarties.

„Bendrovė neįrodė, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones visuomenei gali kilti reali žala ir jog visuomenės intereso tenkinimas reikalauja ypatingos skubos, taip pat jog būtų prarastas ES finansavimas ir dėl to projektas apskritai žlugtų. Teismas nutarė iš dalies tenkinti bendrovės prašymą ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę bei Kūno kultūros ir sporto departamentą nesudaryti koncesijos sutarties“, - BNS informavo teismas.

Nieko kito ir nesitikėjome. Tačiau svarbu, kad procedūros tęstis gali ir mes jas tęsime.

Sprendimą per 7 dienas galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Pasak P. Poderskio, savivaldybė planuoja jį skųsti, tačiau tai neužkerta kelio toliau derinti sutarties sąlygas su konkurso laimėtoja bei miesto taryboje.

„Nieko kito ir nesitikėjome. Tačiau svarbu, kad procedūros tęstis gali ir mes jas tęsime. Teismas uždraudė pasirašyti sutartį, visa kita, kas su ja susiję – derybos, tarybos sprendimai, kurie gali būti reikalingi, su tuo mes toliau dirbsime. O šitą sprendimą esame įvertinę ir atitinkamai reaguosime“, – BNS sakė jis.

Konkurso komisija Vilniaus nacionalinį stadioną antrą kartą iš pirkimo pašalino sausio pabaigoje dėl nepakankamos kvalifikacijos ir galbūt melagingai teiktų duomenų. Anot savivaldybės, įmonė per daugiau nei du mėnesius taip ir nepateikė įrodymų, kad jos ar jos partnerių pajėgumai yra realūs, užtikrinti ir pakankami sėkmingam projekto įgyvendinimui, o tai darydama klaidino vertinimo komisijos narius ir ekspertus.

Vasario pabaigoje Vilniaus taryba pritarė 79,9 mln. eurų vertės Nacionalinio stadiono statybų sutarčiai su „Axis industries“. Ją planuota pasirašyti per mėnesį.

Pagal projektą, komplekse su stadionu dar būtų lengvosios atletikos aikštė, įvairios treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės, vaikų darželis, biblioteka.

Planuojama, kad 36,5 mln. projekte investuos valstybė, 33,5 mln. eurų sudarys Europos Sąjungos parama, 2,96 mln. – savivaldybės lėšos.

Tarptautinius reikalavimus atitinkantį stadioną sostinės Šeškinės mikrorajone bandoma pastatyti nuo 1987-ųjų, pastarąjį kartą statybos pradėtos 2008-aisiais, tačiau sustabdytos nutraukus finansavimą.

Sutarties projektui pritarė 26, prieš buvo 10, susilaikė 7 tarybos nariai.

Tačiau savivaldybės sprendimus teismui dar ginčija iš konkurso pašalinta antroji dalyvė – bendrovė Vilniaus nacionalinis stadionas. Vilniaus apygardos teismui trečiadienį pateikė ieškinį panaikinti sprendimą ją pašalinti iš konkurso bei naują prašymą laikinai stabdyti jo procedūras. 

Tuo metu Vyriausybė įspėja apie riziką dėl užtrukusių procesų prarasti 33,5 mln. eurų Europos Sąjungos paramos ir ragina svarstyti apie finansavimo alternatyvas.

Projektui priešinosi ir dalis Vilniaus tarybos opozicijos atstovų, reiškę abejonių derybų skaidrumu, per menkomis garantijomis netesybų atveju jau pastačius stadioną, neaiškaus likimo dėl ES lėšų, per trumpo laiko įsigilinti į patį sutarties projektą.

„Mums kabina rinkimus, visa kita. Bet sąlygos yra žalingos, duodama joms išsiaiškinti dvi savaites tarybos nariams, kurie neturi galimybių visiškai įsigilinti į informaciją“, – sakė opozicinių konservatorių atstovas Adomas Bužinskas.

P. Poderskis: yra ir planas B, ir C

Savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis sako, kad sutartį tikimasi pasirašyti per mėnesį, pakoregavus projektą pagal tarybos narių, savivaldybės kontrolieriaus, Finansų ministerijos pastabas.

„Kai jie („Axis Industries“ – BNS) atsiųs galutinį pasiūlymą, mes galėsime dėti parašus. Tai gali užtrukti nuo savaitės iki mėnesio“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie Vyriausybės įspėjimus, P. Poderskis patvirtino, kad Vyriausybė trečiadienį pavedė Vidaus reikalų ministerijai įvertinti rizikas ir apsispręsti, ar reikia perskirstyti pinigus.

Jis sako, kad blogiausiu atveju, savivaldybė turi atsarginius planus perskirstyti kitiems projektams numatytas lėšas.

„Jie paraleliai dirbo su mumis, mūsų sprendimų dar nežinojo. Vidaus reikalų ministerija įvertins, pamatys, kad mūsų sprendimai priimti ir jokio perskirstymo, manau, nebus. Galų gale yra ir B, ir C planas finansuoti projektą, jei matysime, kad jis įgauna didelę riziką“, – žurnalistams aiškino jis.

Anot jo, tai būtų galima padaryti padidinus kai kuriems projektams skiriamą ES lėšų dalį, ir atsilaisvinusius savivaldybės biudžeto pinigus nukreipti į kompleksą su stadionu Šeškinėje.

Kartu jis tikino, kad savivaldybė nemato rizikų dėl ES lėšų praradimo – tai nutiktų tuo atveju, jei stadionas nebūtų pastatytas iki 2023-iųjų spalio pradžios, tačiau tuo esą nebūtų suinteresuotas pats koncesininkas, kuriam pagal sutartį ir užkraunama rizika iki statybų pabaigos.

V. Šapoka: nutarta lėšas perskirstyti kitoms sritims 

Finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad Vyriausybė trečiadienį nutarė perskirstyti nacionaliniam stadionui ir kitiems infrastruktūros projektams skirtas ES lėšas, tačiau Vidaus reikalų ministerija iki vasario pabaigos privalo pateikti naujus, alternatyvius siūlymus.

„Yra grėsmė prarasti apie 30 mln. eurų ES investicijų. Šiandien buvo priimtas sprendimas, kad ES investicijų dalyje, kuri yra susijusi su Didžiųjų miestų infrastruktūros priemone, kadangi Europos Komisija įvertino, jog Lietuva nepasiekia tarpinių rezultatų, tai natūralu, atsižvelgiant į tai, buvo priimtas sprendimas tas lėšas perskirstyti kitoms sritims ir Vidaus reikalų ministerijai yra duotas pavedimas konkretizuoti, pateikti savo siūlymus iki vasario 28 dienos“, – Vyriausybėje trečiadienį žurnalistams sakė V. Šapoka.

Jis įsitikinęs, kad savivaldybei reiktų galvoti apie alternatyvas nacionalinio stadiono finansavimui, ir šių alternatyvų galima surasti.

„Todėl savivaldybė, siekdama užtikrinti tokio svarbaus objekto kaip nacionalinis stadionas įgyvendinimą, turės taip pat įvertinti šį faktorių ir nusimatyti, ir pasitobulinti patį finansavimo mechanizmą. (...) Tų alternatyvų įmanoma surasti, tą patvirtino ir vidaus reikalų ministras. Tiesiog savivaldybė turi reaguoti, turi pademonstruoti ir lankstumą, ir bendrą darbą ir sutarimo ieškojimą“, – pridūrė V. Šapoka.

R. Načajus: sutarties su „Axis Industries“ pasirašyti negalima

Vilniaus nacionalinio stadiono vadovas ir bendraturtis Rentas Načajus sako, kad pagal Koncesijų įstatymą, įmonei pateikus ieškinį teismui, savivaldybė negali sudaryti koncesijos sutarties su „Axis Industries“.

„Informavome apie tai konkurso komisiją. Viliamės, kad bus gerbiamas teisinis konkurso procesas, nors pastarojo laikotarpio miesto administracijos elgesys pasitikėjimo nekelia“, – BNS atsiųstame pranešime sakė R. Načajus.

Anot jo, bendrovė neketina nuleisti rankų ir toliau gins savo ir visuomenės teises.

„Jau kreipėmės į antstolius dėl LAT nutartimi pritaikytų laikinų apsaugos priemonių vykdymo, taip pat vakar paprašėme prokuratūros ginti viešąjį interesą, o šiandien pateikėme ieškinį Vilniaus apygardos teismui, ginčydami neteisėtą mūsų pašalinimą iš konkurso. Ieškiniu taip pat paprašėme taikyti laikinąsias apsaugos priemones“, – teigė R. Načajus.

Pernai spalį LAT sustabdė stadiono koncesijos konkursą, įpareigojo Vilniaus valdžią priimti iš konkurso pašalintos bendrovės Vilniaus nacionalinis stadionas preliminarų pasiūlymą ir jį svarstyti. LAT taip pat pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo savivaldybę nepasirašyti sutarties su „Axis Industries“ vadovaujamu konsorciumu.

Sausio pabaigoje konkurso komisija dar kartą pašalino Vilniaus nacionalinį stadioną iš proceso dėl nepakankamos kvalifikacijos ir galbūt melagingai teiktų duomenų.

Anot savivaldybės, įmonė per daugiau nei du mėnesius taip ir nepateikė įrodymų, kad jos ar jos partnerių pajėgumai yra realūs, užtikrinti ir pakankami sėkmingam projekto įgyvendinimui, o tai darydama klaidino vertinimo komisijos narius ir ekspertus.

R. Šimašius laukia grįžtant S. Skvernelio

Meras Remigijus Šimašius tikina, kad „vienintelė likusi rizika“ projektui yra galimi Vyriausybės sprendimai perskirstyti nacionaliniam stadionui numatytas ES lėšas kitiems projektams. Jis sako lauksiantis, kol tai galės aptarti su iš atostogų sugrįšiančiu premjeru Sauliumi Skverneliu.

„Vakar du ministrai pasisakė, galbūt šiek tiek skirtingai, pradžioje vienaip, paskui kitaip. Grįš premjeras, natūralu, su juo reikės aptarti tuos dalykus“, – žurnalistams kalbėjo jis.

Taryboje trečiadienį nesvarstytas opozicijos atstovo Artūro Zuoko siūlymas suteikti stadionui Vyčio vardą, tačiau politikai įtvirtino galimybę tarybai apsispręsti dėl pavadinimo vėliau. Pritarimo nesulaukė ir šios frakcijos siūlymas padidinti baudą netesybų atveju jau po stadiono statybų nuo dabar esančių 2 iki 10 mln. eurų.

Savivaldybės indėlis – 3 mln. eurų

Derybose su „Axis industries“ savivaldybės ir Vyriausybės institucijų komisija sutarė kompleksą pastatyti už 79,9 mln. eurų, už statybas planuojama atsiskaityti per metus pradėjus veikti kompleksui.

Pakeistose sąlygos, priešingai nei anksčiau, nenumato konkretaus savivaldybės indėlio kasmet išlaikant kompleksą po jo statybų.

Pagal projektą, komplekse su stadionu dar būtų lengvosios atletikos aikštė, įvairios treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės, vaikų darželis, biblioteka.

Planuojama, kad 36,5 mln. projekte investuos valstybė, 33,5 mln. eurų sudarys Europos Sąjungos parama, 2,96 mln. – savivaldybės lėšos.

Tarptautinius reikalavimus atitinkantį stadioną sostinės Šeškinės mikrorajone bandoma pastatyti nuo 1987-ųjų, pastarąjį kartą statybos pradėtos 2008-aisiais, tačiau sustabdytos nutraukus finansavimą.

Jis pripažįsta, jog suderėtas mokėjimų grafikas neatitinka koncesijos apibrėžimo, tačiau esą toks modelis pasirinktas taupant.

„Kapitalo investicijos atlyginamos per metus nuo komplekso sukūrimo ir operavimo paleidimo. Tai reiškia, kad jis (koncesininkas – BNS) turi pastatyti, priduoti savivaldybei objektą ir pradėti jame teikti paslaugas. Tuomet mes susimokame už tas kapitalo investicijas apie 79 mln. eurų“, – BNS sakė P. Poderskis.

Tuo metu finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad valstybei apsisprendus dalyvauti Nacionalinio stadiono projekte, turi būti suvaldyta galima Europos Sąjungos paramos praradimo rizika. Ministerijos Valstybės turto valdymo departamento direktorė Aušra Vičkačkienė pripažįsta, kad sutartyje numatytas  trumpas atsiskaitymo terminas didins rizikas viešajam sektoriui.

Lietuvai skirtą ES paramą administruojanti Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), taip pat dalyvaujanti ir viešojo bei privataus sektoriaus partnerystės projektuose, Nacionalinio stadiono projekto planuojamos sutarties BNS nekomentavo.

Vilniaus savivaldybės taryba šiuo metu svarsto koncesijos sutarties su „Axis industries“ projektą. Galutinio sprendimo tikimasi šį trečiadienį.

Pauliaus Peleckio / Fotobanko nuotr.

P. Poderskis: rinkomės pigesnį variantą

Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus, dėl būtent tokio mokėjimo grafiko su konkurso laimėtoja „Axis industries“ sutarta derybų metu. Jo teigimu, su koncesininku atsiskaitant per vienerius metus, o ne 22 metus mokant koncesijos mokestį, bus pigiau.

„Kadangi pinigai šiuo metu gana nebrangūs ir mes jų turime, galime susimokėti visą sumą iš karto. Mums svarbiausia eliminuoti statybų riziką, kurią visuomet prisiimdavo savivaldybė: pinigų nebelieka, valdžia pasikeičia ir turim griaučius. Dabar mes šią riziką perkeliame ant koncesininko“, – BNS aiškino P. Poderskis.

Pinigų nebelieka, valdžia pasikeičia ir turim griaučius. Dabar mes šią riziką perkeliame ant koncesininko.

„Tas modelis galėtų iš esmės būti kitoks, bet tai kainuotų brangiau, nes pinigai irgi kainuoja“, – pridūrė jis.

P. Poderskis pabrėžė, kad „Axis industries“ derybų metu siekė, jog bendrovei būtų mokama jau statybų metu, tačiau savivaldybė su tuo nesutiko.

„Tada tikrai būtų nebe koncesija, ir su tuo mes griežtai nesutikome, ir pasiekėme, kad atsiskaitymas būtų per metus. Jie su tuo sutiko ir prisiėmė tą 90 mln. eurų riziką, kad jie investuos tiek į projektą ir tik po to tikėsis investicijas atgauti. Manau, kad šitas suderėtas rezultatas yra geras miestui“, – tvirtino administracijos direktorius.

Jis pripažįsta, jog toks atsiskaitymo modelis neatitinka koncesijos apibrėžimo, tačiau aiškina, kad gautus 33,36 mln. eurų ES paramos savivaldybė turi sumokėti rangovui iškart.

„Projektas yra sudėtingas ir tai nėra gryna koncesija. Tačiau mes turime ES pinigus, kuriuos turime sumokėti koncesininkui iki to laiko bet kuriuo atveju. Jeigu mes prašysime koncesininko kapitalo investicijas išdėstyti per laiką, jis pridės palūkanas. Mes už tinkamai sukurtą objektą visus pinigus sumokame iš karto ir eliminavę statybų riziką gauname kompleksą į savo balansą“, – aiškino P. Poderskis.

Klausiamas, ar tokiu atveju nevertėjo skelbti rangos konkurso, P. Poderskis tvirtino, jog būtent dėl tokio modelio projektas iki šiol buvo neįgyvendintas. Administracijos direktorius teigė manantis, jog konkurencijos koncesijos konkurse pakako.

„Skelbti projektavimo ir rangos konkursus, taip, buvo galima. Tačiau jau porą kartų buvo bandyta ir nepavyko. Matyt, reikia ieškoti kitų būdų. Konkurencija konkurse buvo pakankama, nes ne pasiūlymų skaičius, o galutinio pasiūlymo kokybė lemia konkurenciją. Tai, kas suderėta, yra kokybiška, atitinka specifikaciją ir yra įgyvendinama“, – sakė P. Poderskis.

Jo teigimu, jei „Axis industries“ nebaigtų statyti komplekso, savivaldybė jai nemokės už atliktus darbus, o sutartyje už tai numatoma ir 10 mln. eurų bauda.

„Mes mokėsime tik tada, kai bus pastatyta, priduota ir veiks. Jeigu nebaigs statyti, koncesininkas gaus 10 mln. eurų baudą ir jam nebus mokama už iki tol atliktus darbus. Tai bendrovei, kad ir kokia ji didelė bebūtų, labai skausminga“, – tvirtino P. Poderskis.

Sutarties riziką prisiima viešasis sektorius

Pasak ministerijos Valstybės turto valdymo departamento direktorės, planuojamoje Nacionalinio stadiono koncesijos sutartyje numatytas sąlyginai trumpas atsiskaitymo terminas turės įtakos šalies fiskaliniams rodikliams.

„Pagal Eurostato valstybės skolos ir deficito vadovą, tokių sutarčių riziką prisiima viešas sektorius, ir tai turės įtakos savivaldybės ir valstybės fiskaliniams rodikliams – deficitui ir skolai, jie būtų padidinti kapitalo investicijų suma“, – BNS sakė A. Vičkačkienė.

Pasak jos, tiek nusprendus projektą įgyvendinti viešosios ir privačios partnerystės (PPP) būdu, tiek pasirinkus tradicinį statybos rangos konkursą, visų rizikų išvengti nepavyktų.

„PPP sutarčių esmė ir yra, kad vienu pirkimu iš privataus sektoriaus nusiperkama daug paslaugų. Taip, tai kažkiek sumažina konkurenciją, tačiau valdžios subjektai, nusprendę pasirinkti tokią sutartį, taip pat turi savo argumentų (...) Pasirinkus tradicinę rangą ir norint infrastruktūrą sukurti per dvejus–trejus metus, reikia užsitikrinti finansavimą. Visi žinome apie dešimtmečiais nesibaigiančias statybas, kai vienais metais numačius finansavimą, kitiems metams pinigų nebelieka“, – aiškino A. Vičkačkienė.

Pasak jos, viešosios ir privačios partnerystės sutartys to leidžia išvengti, tačiau būtina įvertinti ir konkrečias sutarties sąlygas.

„Jei PPP sutartys yra gerai sudėliotos, jos nėra kažkoks blogis. Turime, pavyzdžiui, Vilniuje statomo policijos komisariato ir areštinės sutartį, kuri yra nebalansinė – privatus subjektas už savo investicijas stato infrastruktūrą ir prisiima didžiąją dalį rizikų, todėl ji neturės įtakos valstybės deficitui ir skolai. Nacionalinio stadiono sutartyje to nėra, šiuo atveju atsiskaitymas yra per trumpas“, – teigė A. Vičkačkienė.

„Tai nereiškia, kad tokia sutartis, kuri yra laikoma balansine, negali būti pasirašyta. Tai jau politiniai dalykai įsijungia. Tačiau mes, Finansų ministerija, konstatuojame faktą, kad tai yra balansinė sutartis“, – pridūrė ministerijos atstovė.

V. Šapoka: ES lėšų praradimo rizika turi būti suvaldyta

Pasak finansų ministro V. Šapokos, Nacionalinis stadionas yra vienas iš Vidaus reikalų ministerijos (VRM) prižiūrimų ES lėšomis finansuojamų projektų, o pastaroji kol kas nėra pasiekusi numatytų ES lėšų įsisavinimo rodiklių.

„Finansų ministerija trečiadienį pristatys ES lėšų investicijų pažangos ataskaitą ir rekomendacijas, kaip suvaldyti rizikas, kad nebūtų prarastos ES investicijos. Kalbant apie VRM projektus, sprendimą dėl lėšų perskirstymo atskiriems projektams, įskaitant ir Nacionalinį stadioną, turės priimti vidaus reikalų ministras“, – BNS aiškino V. Šapoka.

BNS pirmadienį nepavyko gauti vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno komentaro, ar ES parama Nacionalinio stadiono projektui bus skirta.

Praėjusią savaitę VRM komentare BNS pripažino, kad Nacionalinio stadiono projekto įgyvendinimo grafiko bei terminų kaita leidžia daryti prielaidą, kad jam numatyta ES parama gali būti prarasta.

„Šios rizikos įvertinimas ir jos valdymas yra Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybė ir priklauso nuo savalaikių savivaldybės sprendimų", – BNS nurodė ministerija.

Vilniaus savivaldybės taryba šiuo metu svarsto koncesijos sutarties su „Axis industries“ projektą. Galutinio sprendimo tikimasi vasario 20-ąją.

Sostinės valdantieji teigia gavę signalų iš Vyriausybės, kad nespėjus pasirašyti sutarties vasarį, statybų koncesijos projektas gali prarasti per 30 mln. eurų europinio finansavimo, jis būtų išdalytas kitiems projektams.

Planuojama projekto vertė – 79,9 mln. eurų, koncesijos sutartis bus sudaryta 25 metams. Derybų skaidrumu abejojantys opoziciniai konservatoriai ragina neskubėti su sprendimu ir palaukti, kol dėl antro dalyvio pretenzijų pasisakys teismai ir visą procesą įvertins Seimo Antikorupcijos komisija.

Pagal projektą, stadionas būtų daugiafunkcio komplekso dalis. Jame dar būtų lengvosios atletikos aikštė, įvairios treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės, vaikų darželis, biblioteka.

Vilniaus savivaldybė BNS patvirtino, jog įmonė iš konkurso pašalinta dėl nepakankamos kvalifikacijos ir galbūt melagingai teiktų duomenų.

„Vilniaus nacionalinis stadionas, siekdamas įrodyti savo tinkamumą reikalavimams, teikė galimai melagingą informaciją apie savo konsorciumo sudėtį, taip pat techninius bei finansinius pajėgumus, todėl yra šalinamas iš konkurso“, – informavo savivaldybė.

Pasak jos, įmonė per daugiau nei du mėnesius taip ir nepateikė įrodymų, kad jos ar jos partnerių pajėgumai yra realūs, užtikrinti ir pakankami sėkmingam projekto įgyvendinimui, o tai darydama klaidino vertinimo komisijos narius ir ekspertus.

Po šio sprendimo konkurse liko vienas dalyvis - koncerno „Icor“ valdoma įmonė „Axis Industries“. Konkurso procedūros toliau bus tęsiamos su ja.

Vilniaus savivaldybė jau anksčiau yra baigusi derybas su „Axis Industries“ ir 2018 metų pabaigoje ketino pasirašyti su ja sutartį, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas spalį įpareigojo savivaldybę priimti iš konkurso pašalinto Vilniaus nacionalinio stadiono preliminarų pasiūlymą ir jį svarstyti. Teismas taip pat uždraudė sudaryti sutartį su „Axis Industries“.

P. Poderskis: dalyvis sukėlė pagrįstų abejonių

„Labiausiai nuvilia tai, kad Vilniaus nacionalinis stadionas bandė savo kvalifikaciją pagrįsti neetiškais metodais, kai melavo teikdama duomenis ir bandė įrodyti, kad jos konsorciumo sudėtyje vis dar dalyvauja visi pirminiai finansuotojai arba techniniai rangovai”, – pranešime teigė savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Pasak jo, jau anksčiau viešumoje pasirodžiusi informacija, kad du iš trijų šio dalyvio pristatomų potencialių finansinių partnerių atsiribojo nuo įmonės Vilniaus nacionalinis stadionas, kėlė pagrįstų abejonių, ar toks projektas šiai įmonei yra įkandamas. Įmonė kaip savo potencialius partnerius yra įvardijusi Lenkijos kompaniją „Budimex“ ir investicijų bendrovės „BaltCap“ fondus, tačiau šie neigia bendradarbiavimą.

„Rizika, kad projektas žlugtų, šiai bendrovei tapus koncesininku, yra labai didelė, nes kaip minėjau, mes taip ir negalėjome įsitikinti pateiktų kvalifikacijos dokumentų teisingumu”, - teigė P. Poderskis.

Anot jo, sutarties projekte numatyti saugikliai, kad kompleksas su stadionu Šeškinėje bus statomas koncesininko lėšomis, t.y. reikalaujama „aiškių įrodymų“, jog konkurso dalyvis gali investuoti 80 mln. eurų. Numatyta, kad valstybė ir savivaldybė su rangovais atsiskaitys tik užbaigus visus darbus, o tai turėtų apsaugoti nuo nesėkmės statybose.

Administracijos vadovas taip pat sako, kad informacija apie galimą kinų investuotoją Vilniaus nacionalinio stadiono pateiktuose dokumentuose pasirodė „ne taip užtikrintai“ ir tebuvo susidomėjimas konkursu be konkrečių įsipareigojimų.

R. Načajus: jei informacija pasitvirtins, skųsimės teismui

Bendrovės Vilniaus nacionalinis stadionas bendraturtis ir vadovas Renato Načajaus sako, kad savivaldybės sprendimą vertinantis kaip susidorojimą. Anot jo, grįžusi į konkursą bendrovė jautė savivaldybės spaudimą.

Tokį sprendimą vertintume kaip siekį su mumis susidoroti, paminant konkurenciją ir atveriant kelią vieninteliam kitam konkurso dalyviui iš miesto ir valstybės išsireikalauti jam pačių palankiausių sąlygų.

„Neabejojame, kad kvalifikacijos reikalavimus atitinkame. Tokį sprendimą vertintume kaip siekį su mumis susidoroti, paminant konkurenciją ir atveriant kelią vieninteliam kitam konkurso dalyviui iš miesto ir valstybės išsireikalauti jam pačių palankiausių sąlygų. Tai nebūtų pirmas kartas – spalį jau esame grąžinti į konkursą, po to, kai buvome iš jo neteisėtai pašalinti. Šįkart taip pat sieksime įrodyti teisingumą“, – BNS komentavo R. Načajus.

Penktadienį išplatintame pranešime spaudai jis teigė, kad bendrovei teko susidurti su absurdiškais savivaldybės reikalavimais.

„Konkurso komisija nusprendė, kad mums reikia iš naujo praeiti kvalifikacinį etapą, kurį jau buvome praėję. Tuo pačiu gavome gerokai griežtesnius reikalavimus, palyginti su tais, kurie buvo pateikti prieš dvejus metus. Kai kurie nurodymai skambėjo absurdiškai – pavyzdžiui, buvome paprašyti pateikti vienos didžiausių Kinijos statybų kompanijų, mūsų potencialių partnerių, banko sąskaitų išrašus. Vis dėlto kruopščiai atsakėme į kiekvieną užklausą, įvykdėme visus pagrįstus reikalavimus“, - teigiama pranešime.

Bendrovė neatmeta galimybės dėl savivaldybės sprendimo kreiptis į teismą.

„Tikime, kad mūsų pasiūlymas yra geresnis – tą rodo ir skaičiai, nes siūlome talpesnį stadioną bei daugiau papildomos vertės su mažesne kaina. Vis dėlto, net jei ir būtų priimtas sprendimas pasirinkti kitą tiekėją, vien mūsų dalyvavimas konkurse sutaupytų miestui ir valstybei milijonus eurų“, – teigiama pranešime.

Po 50 proc. Vilniaus nacionalinio stadiono akcijų valdo verslininkų R. Načajaus ir Vitalijaus Vasiliausko įmonė „Nacionalinio stadiono operatorius“ bei Anelės Irutės Brusokienės valdoma įmonė „Naudos virsmas“.

Tęs derybas su „Axis industries“

„Axis Industries“ projektą su bendrovėmis „Venetus Capital“, „Kauno arena“, „Populous“ bei „Cloud architektai“ ketina įgyvendinti už 79,9 mln. eurų (be PVM).

„Axis industries“ pasiūlyme, kaip ir reikalaujama, numatytas 15 tūkst. vietų UEFA IV kategorijos futbolo stadionas su dengtomis tribūnomis, 300 vietų vaikų darželis, konferencijų centras su biblioteka, sporto muziejus, 6 krepšinio aikštelės, meninės ir sportinės gimnastikos salė, bokso, imtynių ir treniruočių salė, administracinės patalpos, 3 futbolo aikštės, 3 tūkst. vietų lengvosios atletikos stadionas.

BNS žiniomis, „Axis industries“ projektą nurodo finansuosianti savomis lėšomis, o tam turi Lietuvos komercinio banko garantiją.

Objekto statytų „Axis industries“, projektavimui bendrovė planuoja pasitelkti architektą Damoną Lavelle'ą, atstovaujantį tarptautinei kompanijai „Populous“ ir bendrovę „Cloud architektai“. Bendrovė „Kauno arena“, valdanti Kauno „Žalgirio“ areną, konsultuotų stadiono operatorių, o koncerno „Icor“ akcininkei priklausanti įmonė „Venetus Capital“ finansuotų projektą.

Pagal bendrovės pasiūlymą, futbolo stadionas turėtų kainuoti apie 33,8 mln. eurų, sporto salė su administracinėmis patalpomis, lengvosios atletikos stadionas ir 3 futbolo aikštės – 16,4 mln. eurų, bendra infrastruktūra – 11 mln. eurų, kultūros centras su biblioteka – 4,6 mln. eurų, sporto muziejus – 4,2 mln. eurų, darželis - 3,6 mln. eurų. Dar 6,3 mln. eurų ketinama skirti kitoms išlaidoms.

Sostinės savivaldybė skelbė, jog sutartis su privačiu investuotoju bus pasirašoma 25 metams. Vyriausybė yra įsipareigojusi per 25 metus komplekso statyboms ir išlaikymui, renginiams (20 dienų per metus) iš viso skirti 53 mln. eurų. Konkretus kiekvienos šalies indėlis paaiškės pasirašius sutartį.

Visas kompleksas priklausytų Vilniaus savivaldybei. Jame suplanuotą vaikų darželį, biblioteką ir dalį neformaliam ugdymui skirtų patalpų valdys savivaldybė, sporto muziejų – Kūno kultūros ir sporto departamentas, likusią dalį - koncesininkas.

Teismas neskundžiama nutartimi įpareigojo Vilniaus savivaldybę nesudaryti sutarties su koncerno „Icor“ valdomos bendrovės „Axis Industries“ vadovaujamu konsorciumu. Maždaug pusmetį trukusios derybos su juo baigtos spalio 11 dieną, o sutartį planuota pasirašyti jau gruodį.

Vilniaus valdžia turės priimti iš konkurso pašalintos bendrovės „Vilniaus nacionalinis stadionas“ preliminarų pasiūlymą ir jį svarstyti, nutarė LAT.

Vilniaus mero atstovas spaudai Aleksandras Zubriakovas BNS sakė, kad teismo sprendimas nebūtinai užkerta kelią pasirašyti sutartį su „Axis industries“ vadovaujamu konsorciumu. Anot jo, teismo sprendimą dar vertins teisininkai.

„Savivaldybė įvertins teismo nutartį ir priims sprendimą, kaip jį įgyvendinti, tikėtina, pirmadienį“, – sakė A. Zubriakovas.

„Axis Industries“ atstovai teismo sprendimo BNS nekomentavo.

„Vilniaus nacionalinio stadiono“ vadovas Renatas Načajus teigia, kad LAT sprendimas grąžina bendrovę į konkursą.

„Aukščiausiojo Teismo sprendimu dar 2017-ųjų gruodį į viešųjų pirkimų sistemą įkeltas preliminarus mūsų pasiūlymas privalo būti įvertintas. Tai reiškia, kad esame grąžinti į konkursą. Tai svarbus sprendimas visiems Vilniaus bei Lietuvos gyventojams, kadangi konkurse pagaliau atsiras konkurencija ir nebereikės rinktis iš vieno tiekėjo“, – pranešime spaudai teigė R. Načajus.

Pasak LAT teisėjų, teismų išvada, jog „Vilniaus nacionalinio stadiono“ pasiūlymas negali būti taisomas yra nemotyvuota ir prieštarauja teismų praktikai.

„Teisiniame reguliavime nebuvo įtvirtintos aiškios normos, kuriose būtų nustatytas draudimas konkurso dalyviui pataisyti formalų elektroninio pasiūlymo pateikimo trūkumą, antra, tokio pobūdžio trūkumų taisymo situacijos apskritai nereglamentuotos“, - rašoma teismo nutartyje.

Dėl neteisėtų veiksmų pažeisti ne tik dalyvės teisėti interesai, bet ir apskritai suvaržyta tiekėjų konkurencija, pakenkta laisvam ir rinkos ekonomikos principus atitinkančiam šalių varžymuisi.

Anot LAT, savivaldybės sprendimas eliminuoti bendrovę iš konkurso buvo formalus, neatitinkantis tikslų ir neproporcingas.

„Dėl neteisėtų veiksmų pažeisti ne tik dalyvės teisėti interesai, bet ir apskritai suvaržyta tiekėjų konkurencija, pakenkta laisvam ir rinkos ekonomikos principus atitinkančiam šalių varžymuisi. Kyla pagrįstų abejonių dėl perkančiosios organizacijos galimybių pasiekti geriausią rezultatą ir dėl to racionaliai panaudoti lėšas, kai į derybas pakviestas ūkio subjektas nejaučia konkurencinio spaudimo iš kito dalyvio ir dėl to neišvengiamai sumenksta pačių institucijų derybinė galia ir pasirinkimo laisvė“, - rašoma LAT  nutartyje.

„Vilniaus nacionalinis stadionas“ siekė, kad būtų panaikinti savivaldybės sprendimai, kuriais įmonės pasiūlymas buvo nepriimtas ir grąžintas, taip pat nepratęstas terminas preliminariam pasiūlymui pateikti.

Bendrovė konkurso komisijos sprendimą nevertinti jos pasiūlymo teismui apskundė vasario pabaigoje. Vilniaus apygardos teismas balandį atmetė įmonės ieškinį ir nusprendė, kad konkurso sąlygose nustatytas reikalavimas preliminarius pasiūlymus pateikti elektronine forma per centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą atitinka Koncesijų įstatymą.

Įmonės pasiūlymas buvo atmestas, nes buvo pateiktas užklijuotame voke.

Po 50 proc. bendrovės „Vilniaus nacionalinis stadionas“ valdo Renato Načajaus kontroliuojama įmonė „Nacionalinio stadiono operatorius“ ir Anelės Irutės Brusokienės valdoma įmonė „Naudos virsmas“.

Vilniaus savivaldybė kartu su Vyriausybei atstovaujančiu Kūno kultūros ir sporto departamentu (KKSD) vėliau tęsė derybas su vienintele likusia konkurso dalyve – „Axis Industries“ bei jos partneriais.

Savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis praėjusią savaitę vylėsi, kad projektui pritars Finansų ministerija, miesto taryba, o buvusių statybų liekanos sklype greta Ozo gatvės bus pradėtos griauti jau kitąmet.

Nacionalinio stadiono Vilniuje statybų ir koncesijos konkurso laimėtoja „Axis Industries“ kartu su bendrovėmis „Venetus Capital“, „Kauno arena“ ir architektų bendrovėmis „Populous“ bei „Cloud architektai“ žada jį pastatyti už 79,9 mln. eurų, o vien futbolo stadiono kaina siekia 33,8 mln. eurų.

22 ha komplekse, be mažiausiai 15 tūkst. žiūrovų talpinančio futbolo stadiono, turėtų atsirasti trys lauko futbolo aikštės, šešios dengtos krepšinio aikštelės, kultūros centras, biblioteka, vaikų darželis ir nacionalinis sporto muziejus.