Jos duomenimis, 49 proc. gyventojų visiškai pritartų tokiam draudimui, o 31 proc. būtų greičiau linkę pritarti. 12 proc. greičiau nepritartų, 3 proc. nepritartų visiškai. 5 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu arba į jį neatsakė.

Visiškam lošimų reklamos draudimui pritarė 86 proc. apklaustų moterų ir 72 proc. vyrų, taip pat po 82 proc. didmiesčių ir kitų miestų bei 75 proc. kaimiškų vietovių gyventojų.

Labiausiai draudimui linkę pritarti vyresni nei 50 metų gyventojai (84 proc.) bei uždirbantys iki 1,1 tūkst. eurų mėnesines pajamas (85 proc.).

Mažiausia pritariančiųjų dalis fiksuota tarp 18-29 amžiaus grupės respondentų (70 proc.).

Dažniausiai draudimui nepritarė užsieniečiai (32 proc.), respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu (30 proc.), besimokantis jaunimas (29 proc.), ūkininkai (22 proc.).

Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa atlikta šių metų kovo 15–kovo 25 d, apklausus 1115 pilnamečių Lietuvos gyventojų.

Seimas kovą priėmė svarstyti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės ir grupės įvairių frakcijų parlamentarų pateiktas pataisas visiškai uždrausti azartinių lošimų reklamą. Toliau šias ir kitas pataisas Seimas svarstys balandžio 25-ąją, kai jas apsvarstys Biudžeto ir finansų komitetas.

Seimas priėmė svarstyti visus tris pataisų paketus: siūlymą visiškai uždrausti azartinių lošimų reklamą, jos nedraudžiant stabdyti probleminius lošimus, leisti lošti nuo 21 metų, per metus lošimų namuose išleisti tik dalį deklaruotų pajamų, uždrausti laimėjimus išmokėti grynaisiais.

Toliau visas pataisas Seimas svarstys balandžio 25-ąją, kai jas aptars Biudžeto ir finansų komitetas. Dėl jų išvadą turės pateikti Vyriausybė.   

Seimas po pateikimo pritarė Azartinių lošimų įstatymo pataisai dėl visiško lošimų reklamos draudimo: už balsavo 107 Seimo nariai, o susilaikė du.

„Visa viešoji erdvė užkišta agresyviomis reklamomis“, – teigė pataisų iniciatorius Mindaugas Lingė.  

„Labiausiai asmeniškai tikiu Lošėjo kortelės įdiegimu, kad visos bendrovės būtų sujungtos į vieną sistemą, tada būtų galima kontroliuoti pralošiamas sumas, matyti atvėsimo nuo lošimų reikalingumą“, – sakė M. Lingė.  

Jis taip pat pranešė, kad naują lošimų rinkos reguliavimo priemonių paketą rudenį Seimui atneš Finansų ministerija.

Pasak jo, lošimų organizatorių pajamos pernai siekė 222 mln. eurų.  

Šiomis pataisomis siūloma drausti skleisti informaciją, kad azartinių lošimų bendrovės remia bet kokius viešus renginius, veiklas, fizinius ir juridinius asmenis. Jei pataisos būtų priimtos, nebeliktų statymų, lažybų, kazino reklamos televizijoje, laikraščiuose, žurnaluose ar portaluose, gatvių stenduose. Ant sportininkų marškinėlių, arenose, vykstant krepšinio, rankinio, futbolo ar lengvosios atletikos bei kitoms varžyboms nebeliktų nei lošimo organizatorių pavadinimų, nei logotipų.  

Tuo metu „laisviečiai“ siūlo kelerių metų pereinamąjį laikotarpį sporto sektoriui, kuris netekęs lošimo įmonių lėšų turėtų laiko susirasti kitų rėmėjų, o visiškai reklamą čia uždrausti siūloma nuo 2028 metų sausio.

Seimas taip pat priėmė svarstyti – už balsavo 52, prieš buvo keturi, o susilaikė 45 Seimo nariai – septynių kelioms frakcijoms priklausančių parlamentarų pataisas, kuriomis jie nesiūlo drausti lošimų reklamos, bet nuo 2025-ųjų sausio įpareigoti lošėjus stabdyti lošimą, jei pastebimas patologinis žmogaus potraukis lošti.

Visa viešoji erdvė užkišta agresyviomis reklamomis.

 

Azartinių lošimų reklamos užsakovus ketinama įpareigoti skirti ne mažiau kaip 50 proc. reklamos biudžeto socialinei prevencinei reklamai.

„Su tokiu biudžetu būtų galima pasiekti proveržį“, – pristatydamas pakeitimus teigė liberalas Andrius Bagdonas.

Lošimų organizatorius ketinama įpareigoti Mokesčių inspekcijai teikti informaciją apie visus lošėjus, kurių vieno mėnesio laimėjimų ar pralaimėjimų suma viršytų 100 tūkst. eurų.

Dar kitą paketą siūlo demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, siūlanti leisti lošti ne tik nuo 21 metų, bet ir per metus lošimų namuose išleisti iki 15 proc. deklaruotų metinių pajamų, uždrausti laimėjimus išmokėti grynaisiais, o juos pervesti tik į kliento banko sąskaitą.

Taip pat siūloma keisti lošimų mokesčio bazę ir nustatyti, kad būtų apmokestinama suma, gauta ne tik iš lošėjų statomų sumų, bet ir lošėjams faktiškai išmokėti laimėjimai.

„Matome vis daugiau ir daugiau sudaužytų likimų“, – teigė pataisas pristatęs Lukas Savickas, pabrėžęs, kad pataisas reikėtų priimti iki Seimo rinkimų. 

Seimas po pateikimo priėmė svarstyti šias Azartinių lošimų įstatymo pataisas: už balsavo 91 Seimo narys, prieš buvo vienas, o šeši susilaikė. Taip pat pritarta Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pataisų dėl lošimų mokesčio bazės išplėtimo svarstymams. Už šias pataisas po pateikimo balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo 12, o 31 susilaikė.

„Apsiriboti tik reklamos draudimu būtų klaidinga, reikia problemas spręsti ir kitais būdais“, – teigė demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Domas Griškevičius. 

Parlamentarai apie lošimų reklamos draudimą arba šio verslo griežtinimą inicijavo paaiškėjus, kad investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo buvęs partneris Šarūnas Stepukonis galėjo kazino pralošti milijonus eurų fondo įmonių lėšų, o lošimų bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“ viešai bandant nusimesti atsakomybę.

„Yra pagrindinėje darbotvarkėje du projektai – pirminis projektas visiško draudimo, kurį pasirašė 48 Seimo nariai, taip pat Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovų, kur daugiau dėmesio siūloma skirti prevencijai, ir taip pat rezervinėje darbotvarkėje yra demokratų siūlymas, kuris niekaip nedraudžia reklamos“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Aš pati po pateikimo ketinu ir pirmąjį, ir antrąjį palaikyti, ir manau, vėliau komitetai galės paieškoti galbūt sprendimų, kompromisų“, – pridūrė ji.

Tuo metu antradienį V. Čmilytė-Nielsen sakė nepalaikanti visiško draudimo, tačiau, anot jos, reikėtų griežtinti ir stiprinti prevenciją. Ji teigė, kad esant daugiau įvairių pasiūlymų Seime bus diskusijų, be to, dėl dalies jų dar nėra Teisės departamento išvadų.

Seimo pirmininkės ir Liberalų sąjūdžio vadovės teigimu, šios frakcijos narių pasiūlymas yra racionalus – jie siūlo dalį iš reklamos gaunamų lėšų skirti prevencijai.

Seimui ketvirtadienį dar kartą bus bandoma pristatyti pluoštą pataisų, kuriomis nuo 2025 metų siūloma visiškai uždrausti azartinių lošimų reklamą.

Azartinių lošimų įstatymo pakeitimų iniciatoriaus Mindaugo Lingės pataisomis siūloma drausti skleisti informaciją, kad azartinių lošimų bendrovės remia bet kokius viešus renginius, veiklas, fizinius ir juridinius asmenis. Jei pataisos būtų priimtos, nebeliktų statymų, lažybų, kazino reklamos televizijoje, laikraščiuose, žurnaluose ar portaluose, gatvių stenduose. Ant sportininkų marškinėlių, arenose, vykstant krepšinio, rankinio, futbolo ar lengvosios atletikos bei kitoms varžyboms nebeliktų nei lošimo organizatorių pavadinimų, nei logotipų.  

Tuo metu 7 kelioms frakcijoms priklausantys parlamentarai iš valdančiųjų ir opozicijos nesiūlo lošimų reklamos draudimo, bet siekia nuo 2025-ųjų sausio įpareigoti lošimų organizatorius stabdyti lošimą, jei pastebimas patologinis žmogaus potraukis lošti.

Trečią paketą siūlo demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, be to, siūlanti keisti lošimų mokesčio bazę, kad organizuojant lošimus lošimo automatais, stalo lošimus, bingą, totalizatorių, lažybas ir nuotolinius lošimus būtų apmokestinama suma, gauta ne tik iš lošėjų statomų sumų, bet ir lošėjams faktiškai išmokėti laimėjimai. Tokiu būdu bus surenkama daugiau mokesčių į biudžetą.

Projektą ketinta pateikti antradienį, tačiau atsižvelgus į Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario Luko Savicko prašymą, svarstymas atidėtas iki kito posėdžio.

Įstatymo pataisas pasirašė 47 parlamentarai iš beveik visų Seimo frakcijų. Prie iniciatyvos neprisijungė nė vienas parlamentaras iš Darbo frakcijos.

Siūlyme numatoma drausti skleisti informaciją apie azartinius lošimus organizuojančios bendrovės bet kokio pobūdžio viešų renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą. Priėmus įstatymo pataisas, Lietuvoje būtų draudžiama azartinių lošimų reklama, išskyrus tuo atveju, kai azartinius lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimas yra ant lošimų organizatoriaus buveinės pastato.

Taip pat reklamos draudimas negaliotų tuo atveju, jei informacija apie azartinius lošimus būtų skelbiama lošimų organizavimo vietoje ar informacijos apie lošimus skelbime leidiniuose, kurie skirti tik lošimų verslo specialistams.

Projekto iniciatoriai tvirtina, kad akivaizdu, jog šiuo metu taikomi reklamos ribojimai yra ne tik nepakankami, bet ir sudarantys prielaidas toliau agresyviai reklamuoti azartinius lošimus ir skatinti asmenis lošti. Pavyzdžiui, šiuo metu matomos dėmesį prikaustančios reklamos prie ugdymo įstaigų, kuriančios iliuziją greitai ir lengvai praturtėti.

Uždraudus azartinių lošimų reklamą, Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė Morgana Danielė siūlo sporto varžyboms ir kitiems sporto renginiams numatyti pereinamąjį laikotarpį iki 2028 m. sausio 1 d.

Šalies sporto federacijos siūlymą vertina neigiamai, akcentuodamos neigiamą finansinį sprendimo poveikį.

Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ taip pat siūlo Azartinių lošimų įstatymo pataisas, kuriomis numatoma mažinti lošimų prieinamumą socialiai pažeidžiamoms asmenų grupėms be išimčių ribojant galimybę kino teatruose, geležinkelio ir autobusų stotyse, oro uostuose, jūrų uostuose organizuoti lošimus lošimų automatais ir pašto įstaigose organizuoti lošimus.

Jie taip pat siekia nustatyti vienodą visų azartinių lošimų dalyvių minimalų amžių – 21 metus, apriboti asmens, per kalendorinius metus maksimalią galimą lošimuose, lažybose ir totalizatoriuje išleistiną sumą - iki 15 procentų už paskutinius praėjusius kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų, o jų nedeklaravus – iki 2 praėjusių kalendorinių metų trečio ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžių. Viršijus šias sumas, asmenys negalėtų dalyvauti lošimuose.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija tuo metu siekia suteikti teisę lošimo organizatoriams stabdyti asmens lošimą, jei pastebimas asmens patologinis potraukis lošti. Tokiu būdu azartinių lošimų organizatoriams suteikiama teisė ankstyvojoje stadijoje sustabdyti priklausomybių turintį asmenį.

Liberalai taip pat nori nustatyti pareigą azartinių lošimų organizatoriams skirti ne mažiau 50 proc. reklamos biudžeto socialinei, prevencinei reklamai.

„Vieną skandalą reikia pakeisti kita tema, tai istorija stadiono ir praloštų 40 mln. eurų nieko bendro su reklama neturi, tačiau iškelia klausimą, kuris visuomenei pakankamai aštrus ir uždengia tą skandalą“, – žurnalistams antradienį Seime  sakė S. Skvernelis.

„Projektas pateiktas visiškai „žalias“ ir neapgalvotas, pirmiausiai, kerta žiniasklaidai, sportui, kuris apskritai finansavimo šaltinius minimalius turi. Jei šitas klausimas nesprendžiamas, nėra alternatyvų, tai matome daug ydų šitame projekte“, – pridūrė jis.

S. Svernelis pranešė antradienį įregistravęs savo siūlymus, kuriais lošimų problema būtų sprendžiama iš esmės – jis siūlo suvienodinti amžių, nuo kada galima lošti kazino ir žaidimų automatais, nustatyti sumas, kurias galima pralošti, taip pat griežtinti kontrolę, labiau įgalinti institucijas, atsakingas už priežiūrą, be to, laimėjimų nebūtų galima išmokėti grynaisiais, o tik banko pavedimu.

„Tai klausimai ir projektas, kuris spręstų azartinių lošimų klausimą iš esmės“, – teigė S. Skvernelis.

Jis sakė besitikintis, kad jei siūlymai nuo 2025 metų visiškai uždrausti azartinių lošimų reklamą bus pateikti Seime, tai projektai bus sujungti, o tuomet bus galima kalbėti apie realų poveikį problemai.

S. Skvernelis sutiko, kad azartinių lošimų reklama šiuo metu yra pernelyg agresyvi, tačiau jis sakė nematantis prasmės drausti logotipus stadionuose ar ant sportininkų marškinėlių.

„Siūlytume riboti reklamą, nes ji agresyvi ir kalbant apie banerius, kur kai atsidarai portalą ar bet ką, tau tiesiog brukama ta reklama, tai vienas dalykas, kad gal riboti, drausti, bet uždrausti šitų azartinių lošimų organizatoriams remti Lietuvos krepšinį ar futbolą, uždraudžiant logotipus arenose ar stadionuose, aš nematau prasmės. Tai turi būti subalansuota“, – teigė jis.

R. Budbergytė: socialdemokratų frakcija nesutaria dėl lošimų reklamos draudimo

Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė sako, kad frakcijos nariai nesutaria, ar reikia visiškai uždrausti lošimų reklamą, tačiau, jos manymu, didesnė dalis jų tokiam siūlymui nepritars.

R. Budbergytė teigia, kad pasiūlymas teikiamas skubotai, būtina išnagrinėti visas kylančias rizikas.

Rasa Budbergytė. I. Gelūno/BNS nuotr.

„Mūsų frakcija apsisprendė balsuoti laisvai šiuo atveju, nes suprantame, kad bet kokia reklamos draudimo kampanija duoda savo vaisių ir tuo metu, kai turime grėsmingus skaičius, kad yra labai daug prasilošusių žmonių, auga pelnas biznio šioje sferoje, yra narių, kurie galvoja, kad draudimas, koks pasiūlytas šiuo metu, galbūt prisidėtų prie žmonių apsaugos“, – žurnalistams Seime antradienį sakė parlamentarė.

Anot jos, dalis frakcijos narių mano, kad tokios įstatymo pataisos turi būti svarstomos kompleksiškai.

„Tas skubotumas, kaip šiandien per seniūnų sueigą nuspręsta, kad galbūt (Seimo – BNS) kanceliarijos Teisės departamentas gali pateikti jau išvadas dėl projektų, kurie registruoti atskirų Seimo narių, kuriuos įtraukti į rezervinius klausimus, rodo tam tikrą skubotumą“, – teigė parlamentarė.

„Mūsų frakcija skilo nuomonėmis per pusę, tikriausiai ir daugiau bus tokių, kurie nepalaikys, nes šitas klausimas turi būti svarstomas neskubant, kompleksiškai išnagrinėjant visas rizikas, kurios kyla, o jų yra pakankamai“, – pridūrė ji.

Azartinių lošimų įstatymo pakeitimų iniciatoriaus Mindaugo Lingės parengtas pataisas parašais parėmė maždaug pusšimtis parlamentarų – daugiausia iš valdančiosios daugumos. Jomis siūloma drausti skleisti informaciją, kad azartinių lošimų bendrovės remia bet kokius viešus renginius, veiklas, fizinius ir juridinius asmenis.

M. Lingė: nereikėtų ilgai laukti sprendžiant dėl lošimų reklamos draudimo 

Siūlymų nuo 2025 metų visiškai uždrausti azartinių lošimų reklamą iniciatorius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad nereikėtų ilgai laukti priimant sprendimus.

Pasak jo, dabartinė sistema ir reklamos sklaida daro žalą žmonėms, priklausomiems nuo lošimų, ir neskatina jų sveikti.

„Reklama ir dabar yra draudžiama, tik įstatyme palikta išimtis, kuri leidžia informuoti. Tai visa tai, kas vadinasi informuoti, turime apie 12-13 mln. eurų investicijų iš sektoriaus į informavimo priemones, kurios pagal įstatymą vadinasi ne reklama. Toks nesisteminis požiūris į priklausomybes yra ydingas“, – žurnalistams Seime antradienį sakė M. Lingė.

Mindaugas Lingė. Ž. Gedvilos/BNS nuotr.

Jo teigimu, lošimų verslo reguliavimo pakeitimus rengia Finansų ministerija, tačiau jie neapima reklamos problemos.

„Suprantame, kad ir rudenį gali būti papildomų reguliavimo momentų, dar vieną dozę gali padiktuoti pasibaigęs „BaltCap“ tyrimas. (...) Turbūt nėra tikslinga visko laukti ilgą laiką, kad galėtume kažkokiu būdu viską supaketavę bandyt spręsti, tai kaip tik komplikuotų atskirų segmentų svarstymą, kada būtų sukabinta kuo daugiau dalykų“, – kalbėjo jis. 

M. Lingė pabrėžė, kad reklama nebūtų visiškai draudžiama – galėtų likti iškabos fizinių kazino prieigose arba internetinėse svetainėse.

Parlamentaro vertinimu, pataisos padėtų spręsti didelę priklausomybių problemą turinčių žmonių situaciją.

„Ką rodo apsiribojusių lošti registras – tokių žmonių Lietuvoje turime apie 16 tūkst. (...). Matant kiekvieną atvejį, iššokant skatinančias lošti reklamas, jiems tai nepadeda sveikti. Yra ir sudėtingesnės formos, Priklausomybių ligų centro duomenys rodo, kiek žmonėms pripažinta diagnozė dėl probleminio lošimo, tokių jau pernai buvo 176 atvejai diagnozuoti, kai 2020 metais siekė apie 50“, – sakė M. Lingė.

„Reklama yra ne tas veiksnys, kuris padės jiems, o kaip tik skatina ir greitesnius atkryčius, ir problemos gilinimo mastą“, – teigė jis.

M. Lingė taip pat mano, kad reklamos draudimas neturėtų paveikti žiniasklaidos ar sporto, kurie iš jos gauna didelę dalį pajamų. Anot jo, vieno sektoriaus priklausomybė nuo kito kaip tik yra žalinga.

„Panašias diskusijas esame turėję, kai buvo diskutuojama dėl tabako, alkoholio reklamos – alkoholio išėmimas iš degalinių taip pat buvo lydimas, kad bankrutuos degalinės. Vertinimų ar baimių galima girdėti prieš svarstant projektus, manome, nėra prievolės, kad būtų nuo vieno sektoriaus visiškai priklausomybė kitų sektorių, ypač žiūrint ir į sporto sritį, kartais neaišku, kas ugdoma, ar sportininkų, ar lošėjų karta“, – sakė M. Lingė.

„Priklausomybės faktorius nuo šito sektoriaus kenkia netgi ir žiūrint į prevenciją, kaip sporto, ugdant jaunąją kartą“, – teigė jis.

Anot parlamentaro, lošimų priežiūros finansavimas galėtų būti keičiamas – kaip pavyzdį jis pateikė Lietuvos banko finansinių įstaigų priežiūrą, kai ją išlaiko rinkos dalyviai.

„Jeigu toks modelis būtų priimtinas ir galėtume susitarti dėl tokio modelio, galėtų formuotis ir atitinkamas didesnis paketas prevencijai, o tą dalį, kuri yra žalingos reklamos poveikį darančios sklaidai, galėtų būti pakeista didesniu paketu per prevencijas ir socialines reklamas“, – sakė M. Lingė.

Azartinių lošimų įstatymo pataisomis siūloma drausti skleisti informaciją, kad azartinių lošimų bendrovės remia bet kokius viešus renginius, veiklas, fizinius ir juridinius asmenis.

Azartinių lošimų įstatymo pakeitimų iniciatoriaus Mindaugo Lingės parengtas pataisas parašais parėmė maždaug pusšimtis parlamentarų – daugiausia iš valdančiosios daugumos.

Tarp jų – Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė, Laisvės frakcijos atstovė Morgana Danielė, atskirai siūlanti kelerių metų pereinamąjį laikotarpį sporto sektoriui, kuris netekęs lošimo įmonių lėšų turėtų laiko susirasti kitų rėmėjų, o visiškai reklamą čia uždrausti ji siūlo nuo 2028 metų sausio.

Pataisomis siūloma drausti skleisti informaciją, kad azartinių lošimų bendrovės remia bet kokius viešus renginius, veiklas, fizinius ir juridinius asmenis.

Jei pataisos būtų priimtos, nebeliktų statymų, lažybų, kazino reklamos televizijoje, laikraščiuose, žurnaluose ar portaluose, gatvių stenduose. Ant sportininkų marškinėlių, arenose, vykstant krepšinio, rankinio, futbolo ar lengvosios atletikos bei kitoms varžyboms nebeliktų nei lošimo organizatorių pavadinimų, nei logotipų.  

Įmonės informaciją apie lošimų rūšis galėtų skelbti tik lošimų vietoje ar įmonės interneto svetainėje, kurios adresas nurodytas lošimų reglamente.

Lošimų bendrovėms siūloma leisti informaciją apie lošimus skelbti tik leidiniuose, skirtuose šio verslo specialistams. Jos galėtų reklamuoti savo pavadinimą ir prekės ženklą ant buveinės pastato ar lošimų pastato, taip pat prie pat įėjimo. 

Parlamentarai apie siekius griežtinti reikalavimus lošimų reklamai arba ją iš viso uždrausti prabilo investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo buvusį partnerį Šarūną Stepukonį įtariant kazino pralošus milijonus eurų fondo įmonių lėšų, o lošimų bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“ viešai bandant nusimesti atsakomybę.  

Lošimų įmonės remia daugiau negu pusę LKL klubų, o kai kurių įmonės minimos klubų pavadinimuose: Kėdainių „Nevėžis-Optibet”, Utenos „Uniclub Casino-Juventus“, Panevėžio „7bet-Lietkabelis“, Jonavos „CBet“. „Top Sport“ remia „Žalgirį“, „7bet“ – Vilniaus „Rytą“ ir Klaipėdos „Neptūną“. Įmonė „Betsafe“ yra LKL rėmėja.

Panevėžio klubo „7bet-Lietkabelis“ vadovas Martynas Purlys BNS anksčiau yra teigęs, kad uždraudus įmonių reklamą nė vienas klubas nebankrutuotų, nors tai ir būtų krepšinio komandų žlugdymas.

Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė Lina Bušinskaitė anksčiau BNS sakė reklamos draudimo idėją vertinanti neigiamai, nes žiniasklaida prarastų nemažai pajamų. 

Ministerija parengė tai numatančias Azartinių lošimų įstatymo pataisas ir pateikė jas derinti, penktadienį pranešė ministerija.

Ministrė Gintarė Skaistė sako, kad azartinių lošimų bendrovių nenoras vadovautis atsakingo lošimo rekomendacijomis paskatino griežčiau reglamentuoti jų prievoles, taip pat mažinti lošimų prieinamumą ir patrauklumą.

„Reikalavimų nesilaikančioms bendrovėms bus numatytos esmingai didesnės baudos, sieksiančios ir keletą milijonų eurų. Visa tai leis sukurti efektyvesnius kontrolės mechanizmus ir suteiks daugiau skaidrumo šiam sektoriui“, – pranešime sakė ministrė.

Už lošėjų apsaugos, atsakingo lošimo, leidžiamos skelbti reklamos ir kitų reikalavimų nesilaikymą siūlomos 5 proc. bendrųjų metinių pajamų baudos, o už pakartotinį pažeidimą – 10 proc.

Dabar numatytos baudos bendrovėms už pirmą kartą padarytą pažeidimą yra 6–25 tūkst. eurų, už pakartotinai – dukart  didesnės.

 

Siūloma, kad lošimo namuose (kazino), automatų, bingo salonuose, totalizatoriaus punktuose būtų kvalifikuotas darbuotojas, kuris kilus įtarimui dėl lošėjo neatsakingumo pasiūlytų jam atšalimo pertraukėlę ar nutraukti lošimą.

Taip pat siūloma bendroves įpareigoti įdiegti nuotolinio lošimo platformą, kurioje ne tik būtų talpinama vieninga informacija apie lošėją ir jo atliekamas operacijas, bet ir suteiktų Lošimų priežiūros tarnybai galimybę bet kuriuo metu prisijungti prie platformos ir patikrinti duomenis realiu laiku.

Dabar numatytos baudos bendrovėms už pirmą kartą padarytą pažeidimą yra 6–25 tūkst. eurų, už pakartotinai – dukart  didesnės.

Ministerijos teigimu, maksimali 50 tūkst. eurų bauda lygi vienos dienos lošimų bendrovės vidutinėms pajamoms, todėl tai nėra efektyvi pažeidimų prevencijos priemonė.

Nuo 2020 metų lošimų bendrovėms buvo skirtos 39 baudos – 660 tūkst. eurų.

Pataisas, įpareigojančias lošimų bendroves stebėti nuo lošimų priklausančius ar dideles sumas pralošiančius žmones, Finansų ministerija parengė reaguodama į atvejį, kai Šarūnas Stepukonis iš investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo įmonių pasisavino apie 40 mln. eurų, kurių didžiąją dalį pralošė.

G. Skaistė anksčiau yra sakiusi, kad lošimų bendrovės nepadarė visko, kad užkardytų Š. Stepukonio lošimus – nepaisė Lošimų priežiūros tarnybos rekomendacijų dėl priklausomų nuo lošimų žmonių kontrolės.

Seime yra registruotos pataisos, siūlančios nuo 2025 metų visiškai uždrausti lošimų reklamą, išimtis darant tik sportui – komandos ar pavieniai atletai susirasti kitų rėmėjų turėtų nuo 2028 metų sausio. 

„Papildomi siūlymai svarstymams: (...) neleisti lošti asmenims, turintiems neišsimokėtų greitųjų vartojimo kreditų. Stiprinant kontrolę, įteisinti slaptą lošėją. Tas pats principas, kaip vaistinėse – slaptas pirkėjas. Būtų kontroliuojama, ar bendrovės laikosi nustatytų taisyklių ir tvarkų. Laikas svarstyti ir dėl kompiuterinių žaidimų, turinčių azartinio pobūdžio reguliavimo, kuriuose galima laimėti pinigų“, – pasiūlymus savo feisbuko paskyroje vardino M. Lingė.

„(...) Užtikrinti lošimų priežiūrai efektyvų finansavimą. Vienas galimas būdas – progresyvesnis nuotolinių lošimų bendrovių apmokestinimas, kurios turi žymiai didesnius pelnus ir užima dominuojančią padėtį rinkoje. (...) Kita alternatyva – priežiūros finansavimas proporcingai pagal formulę iš rinkos dalyvių - lošimų bendrovių. Kaip tai galioja su finansų rinkų priežiūra Lietuvos banke“, – tęsė jis.

Lošimų sektoriuje yra taisytinų vietų, jos matomos ir jų bus imtasi.

 

Politikas taip pat paminėjo jau Seime registruotas iniciatyvas dėl lošimų reklamos draudimo, amžiaus ribos nuo 18 iki 21 metų padidinimo, kuomet leidžiama lošti azartinius lošimus, taip pat Finansų ministerijos parengtas pataisas pavasario parlamento sesijai dėl Atsakingo lošimo gairių nuostatų perkėlimo į įstatymą.

Rudens Seimo sesijos metu, anot jo, turėtų būti svarstoma sukurti sistemą, leidžiančią kontroliuoti probleminį lošimą bei siekiant efektyviau blokuoti nelegalių internetinių lošimo bendrovių veiklą, sukurti legalių svetainių sąrašą.

„Užregistravus pataisas dėl lošimų reklamos draudimo iš oponentų girdėjosi nuogąstavimai, kad nesiūlant papildomų priemonių dėl probleminio lošimo užkardymo – reklamos draudimas nieko nespręs. Spręs, ir labai daug, kad naujomis priklausomybių aukomis netaptų kuo daugiau žmonių, ypač jaunų. Tiesa, reklamos klausimas visko neišspręs. Lošimų sektoriuje yra taisytinų vietų, jos matomos ir jų bus imtasi“, – argumentavo konservatorius.

ELTA primena, kad vasario viduryje informacinėje teisės aktų sistemoje buvo įregistruotos M. Lingės inicijuotos Azartinių lošimų įstatymo pataisos, kuriomis numatoma drausti azartinių lošimų reklamą.

Įstatymo pataisas pasirašė 47 parlamentarai iš beveik visų Seimo frakcijų. Prie iniciatyvos neprisijungė nė vienas parlamentaras iš Darbo frakcijos.

„Išklausėme Justo Džiugelio poziciją. Paraginome jį išsklaidyti abejones, nuimti įtampą tokiais būdais, kokiais jis nuspręs“, – Eltai ketvirtadienio vakarą teigė konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Paprastai, panašiais atvejais, jei bendruomenės narys atsiduria tokioje situacijoje – pasirinkimas yra narystės stabdymas partijoje ir frakcijoje arba atsisakymas vadovaujančių pozicijų, jo atveju – komitete“, – aiškino ji.

Visgi R. Morkūnaitės-Mikulėnienės akcentavo, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija kol kas nemato būtinybės imtis griežčiausių priemonių

„Iš partijos ir frakcijos J. Džiugelio šalinti nesiūlome. Nėra duomenų, kad būtų buvusi prekyba poveikiu ar vykdoma panašaus pobūdžio veikla. Tokių duomenų mes neturime. Kolega savo ruožtu patikino, kad kreipsis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją bei Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją“, – sakė frakcijos lyderė.

Pasak politikės, frakcija J. Džiugeliui taip pat siūlo susilaikyti nuo lošimų temos.

„Paaiškėjus žmogui, su kuriuo Justas Džiugelis bendradarbiavo, primygtinai siūlome jam nusišalinti nuo lošimų temos“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

ELTA primena, kad opozicijai priklausantys Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai kelia klausimų dėl komiteto pirmininko J. Džiugelio ryšių su lošimų sektoriaus lobistu įsiregistravusiu, anksčiau politiko konsultantu dirbusiu M. Ardišausku. Pasak jų, J. Džiugelis naudojosi savo pareigomis, jog į komiteto darbotvarkę būtų įtraukti lošimų rinkai palankūs klausimai.

„Skaidrinam“ iniciatyvos komanda antradienį pasidalino J. Džiugelio parlamentinių lėšų ataskaita, kurioje matyti, jog parlamentaras per trejus metus ataskaitos spausdinimui ir platinimui išleido daugiau kaip 23 tūkst. eurų. Skelbiama, kad J. Džiugelio Seimo buhalterijai pateiktas sąskaitas už Seimo nario ataskaitų rengimą jam išrašė pagal individualią veiklą dirbantis M. Ardišauskas.

M. Ardišauskas parlamentarui išrašė sąskaitas beveik visais 2021–2023 metų mėnesiais, jose nurodoma suma – 1 tūkst. eurų. Visgi, parlamentaro pateikiami duomenys netikslūs – bendra šių išlaidų suma J. Džiugelio pateiktose sąskaitos faktūrose siekia daugiau kaip 26 tūkst. eurų.

J. Džiugelio ataskaitose taip pat rastos dvi sąskaitos, kuriose yra nurodoma, jog jos skirtos Seimo nario ataskaitos spausdinimui ir platinimui. Skelbiama, kad šiose sąskaitose yra nurodoma J. Džiugelio vienmandatės Vilniaus rajono iždininkė Ieva Vasiliauskaitė.

Pats J. Džiugelis antradienį atmetė kaltinimus dėl galimai neskaidraus parlamentinių lėšų naudojimo. Kaip „Laisvės TV“ eteryje teigė parlamentaras, šie pinigai buvo skirti spaudos pranešimų, įrašų socialiniuose tinkluose ir Seimo nario ataskaitų rengimui apmokėti.

Azartiniai lošimai – vieša paslaptis. Apie tai, kokie jų mastai, pasakojo duomenų mokslininkas Robertas Tarasevič.

– Atlikote vartojimo kreditus imančių žmonių banko išrašų analizę. Ką ji atskleidė apie jų polinkį lošti azartinius žaidimus?

– Atlikome virš 20 tūkst. asmenų analizę. Rezultatuose pastebėjome, kad kas trečias asmuo turi transakcijos su lošimo bendrovėm.

– Kokia apskritai tų žmonių galimybė pasiskolinti? Ar tai yra vienkartinis skolinimasis? 

– Įprastai matome, kad jie skolinasi mažesnes sumas. Apie 50, 100, kelis šimtus eurų. Pralošia ir bando skolintis vėl. Ne iš vienos, tai iš kitos bendrovės. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

– Kiek kartų per mėnesį buvo atliekamos transakcijos būtent lošimų bendrovėms?

– Didžioji dalis – virš 30 kartų per mėnesį. Realiai – kasdien.

– Kiek vidutiniškai pralošia per mėnesį?

– Vidutiniškai pralošia apie 600 eurų. Reiktų paminėt, kad šių sumų vidurkis – 84 eurai, kas mums pasako, kad tuos asmenis galėtume skirti į dvi grupes. Pirmoji – lošiantys mažesnėm sumom, antroji – ypatingai didelėm, kur per mėnesį pralošia 500, 1000 eurų ir daugiau.

– Ar tie žmonės yra dirbantys asmenys?

Pirmoji – lošiantys mažesnėm sumom, antroji – ypatingai didelėm, kur per mėnesį pralošia 500, 1000 eurų ir daugiau.

– Ketvirtadalis tų asmenų neturi pajamų, susijusių su darbo santykiais. Galbūt jie vykdo individualią veiklą, ar kažkokią kitą veiklą, iš kurios gauna pajamas. Taip pat pastebim, kad tokie asmenys dažniausiai turi pajamas iš socialinių išmokų. Buvo daug transakcijų tarp savo draugų, su tokiom mokėjimo paskirtim, kaip: „skolinu“, „iki sekmadienio“, „kai gausi algą, grąžinsi“. Tai reiškia, kad tie žmonės pralošia ne tik savo pinigus, ne tik pasiskolintus iš kredito įstaigų, bet ir paskolintus iš fizinių asmenų. 

 – Ar yra tokių, kurie pralošia daugiau nei uždirba per mėnesį?

– Žinoma. Analizė parodė, kad nemaža dalis pralošia dvigubai daugiau nei uždirba. Tai tik stiprina tą argumentą, kad žmonės ne tik pralošia savo darbo užmokesčio pajamas, bet ir skolinasi. Matom tokias transakcijas, kaip pinigų įnešimas, vėlgi, mes nežinom tų pinigų kilmės. Bet lošiantys asmenys ieško tų būdų, kaip gauti pinigų, kuriuos galėtų pralošt.

– Kokį periodą apima ši analizė? Kokio ilgio išrašus nagrinėjote?

– Metus. Tai buvo visų 2023 metų išrašai. 

– Ar tos lošimo bendrovės registruotos mūsų šalyje, ar tai užsienio šalių kompanijos?

– Žinoma, didžioji dalis – mūsų šalyje, bet dažnai pasitaiko ir užsienio šalių.

– Ar tos bendrovės, kurios skolina, atsižvelgia į žmogaus priešistorę? Jo kredito istoriją, ką jis veikė su tomis paskolomis?

– Niekas negali tiksliai pasakyti, ką jis veikė su tais pinigais. Tik pats asmuo. Tačiau nemaža dalis Lietuvoje kredituojančių įmonių tikrina asmenų bankinius išrašus. Taip pat naudojasi mūsų bankinių išrašų kategorizavimo paslauga, kurios pagalba padedam įmonėm identifikuoti tuos asmenis. Parodome tas sumas, transakcijas, santykio su lošimo bendrovėm kiekius. Toliau jau pačios įmonės sprendžia ar kredituot, ar ne.

– Ar visos kredituojančios įmonės domisi tų žmonių banko išrašais?

– Ne visos, bet tikrai nemaža dalis naudojasi mūsų paslaugomis.

– Galbūt tie žmonės, kurie skolinasi, ne tik jau turi tą bankinio išrašo istoriją, kad yra lošiantys. Gal jie turi istoriją ir su antstoliais, gal vyksta turto išieškojimai?

–  Taip, pagal mūsų analizę, apie 14-15 proc. tu asmenų, kurie lošia, turi arba išieškojimus iš antstolių, arba jų skolos yra perduotos skolų išieškotojams.