Tačiau M. Kaminskis pareiškė, kad jo įkalinimas yra naujosios Lenkijos vyriausybės politinio keršto aktas.

Blažejus Pobozis, kuris antradienį buvo paskirtas prezidento Andrzejaus Dudos patarėju, sakė, kad M. Kaminskis prieš pat „neteisėtą sulaikymą“ padarė tokį pareiškimą teisingumo ministrui.

„Pareiškiu, kad savo nuteisimą už kovą su korupcija ir neteisėtus veiksmus siekiant atimti iš manęs parlamentaro mandatą vertinu kaip politinio keršto aktą. Todėl, kaip politinis kalinys, nuo pirmos įkalinimo dienos pradedu bado streiką. Reikalauju nedelsiant paleisti iš kalėjimo visus buvusios CBA (Centrinio antikorupcijos biuro) vadovybės narius, kuriems taikomas 2015 metų Lenkijos Respublikos prezidento išleistas malonės aktas“.

Antradienio vakarą policija sulaikė buvusį CBA vadovą bei buvusį vidaus reikalų ministrą ir jo buvusį pavaduotoją, kurie tuo metu buvo Prezidentūroje.

Nobelio premijos įteikimo ceremonijos išvakarėse Norvegijos sostinėje surengtoje spaudos konferencijoje jos brolis ir vyras sakė, kad N. Mohammadi, kuri kovoja prieš privalomą hidžabo dėvėjimą ir mirties bausmę Irane, paskelbs bado streiką, norėdama parodyti solidarumą su bahajų religine mažuma.

„Šiandien jos čia su mumis nėra, ji yra kalėjime ir, solidarizuodamasi su religine mažuma, ji skelbia bado streiką, tačiau mes jaučiame jos buvimą čia“, – trumpame įžanginiame žodyje sakė jos jaunesnysis brolis Hamidreza Mohammadi (Hamidreza Mohamadis).

51-erių metų aktyvistės vyras Taghi Rahmani (Tagis Rahmanis) paaiškino, kad šis streikas skirtas parodyti solidarumą su bahajų religine mažuma, kurios du pagrindiniai veikėjai taip pat yra paskelbę bado streiką.

„Ji pasakė, pradėsiu bado streiką tą dieną, kai man bus įteikta ši premija, galbūt tada pasaulis apie tai išgirs daugiau“, – aiškino jis.

Bahajų bendruomenė – didžiausia Irano religinė mažuma – pasak jos atstovų, yra diskriminuojama daugelyje visuomenės gyvenimo sričių.

Lapkričio pradžioje N. Mohammadi jau buvo kelioms dienoms paskelbusi bado streiką, kad gautų teisę būti perkelta į ligoninę neuždengusi galvos.

Spalį jai buvo paskirta Nobelio premija „už kovą prieš moterų priespaudą Irane“.

Trylika kartų suimta, penkis kartus nuteista iš viso 31 metams kalėjimo ir 154 kirčiams, o nuo 2021 metų vėl įkalinta, N. Mohammadi didžiąją pastarųjų dviejų dešimtmečių dalį praleido kalėjime ir jau aštuonerius metus nematė savo vaikų, kurie dabar gyvena Prancūzijoje.

N. Mohammadi yra viena iš moterų, vadovavusių sukilimui „Moteris, gyvybė, laisvė“, kurio metu visame Irane kelis mėnesius vyko protestai, kuriuos išprovokavo už tariamą griežtų islamo respublikos moterų aprangos taisyklių nesilaikymą suimtos 22 metų Mahsa Amini (Mahsos Amini) mirtis 2020 metų rugsėjį.

„Norėjome dalyvauti taikioje akcijoje – derybose su lenkų protestuotojais. Mus užblokavo policija. Apie 250 žmonių vienoje pusėje. Mums nebuvo leista nueiti iki protestuotojų. Mes skelbiame bado streiką, bet dabar dar laukiame susitikimo su konsulu“, – sakė vienas iš vairuotojų.

Ukrainos vairuotojai reikalauja, kad protestuojantys Lenkijos vežėjai padidintų per sieną praleidžiamų automobilių skaičių iki 14 vilkikų per valandą.

Pranešama, kad lauko kelyje liko daugiau nei 200 ukrainiečių vairuotojų. Pas juos atvyko konsulas iš Ukrainos generalinio konsulato Liubline Vasilis Jordanas. Jis pakvietė du ukrainiečius vairuotojus kartu vykti pas lenkų protestuotojus.

Kaip pranešė „Ukrinform“, lapkričio 6 d. Lenkijos vežėjai pradėjo blokuoti sunkvežimių eismą prie trijų didžiausių pasienyje su Ukraina esančių kontrolės punktų: Korčova-Krakovecas, Hrebenė-Rava Ruska, Dorohuskas-Jagodynas.

Vienas iš svarbiausių jų reikalavimų – vėl taikyti Ukrainos vežėjams leidimų praktiką, panaikintą iki 2024 metų birželio 30 d. sutartimi su Europos Sąjunga. Protestuotojai nori, kad ši sutartis būtų nutraukta. Dėl protesto Ukrainos vilkikų eilės nusidriekė dešimtis kilometrų, vairuotojai priversti laukti iki 10 dienų.

Valstybinės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, gruodžio 1-osios rytą Ukrainos ir Lenkijos pasienyje apie 2100 sunkvežimių laukė, kada galės įvažiuoti į Ukrainą.

51 metų teisių gynėja N. Mohammadi, šiuo metu kalinama Evino kalėjime Teherane, spalį buvo apdovanota Nobelio premija už kovą prieš moterų priespaudą Irane.

„Narges Mohammadi šiandien žinute iš Evino kalėjimo pranešė savo šeimai, kad prieš kelias valandas pradėjo bado streiką. Esame susirūpinę dėl Narges Mohammadi fizinės būklės ir sveikatos“, – sakoma jos šeimos pareiškime.

N. Mohammadi bet kokiomis aplinkybėmis atsisako dėvėti hidžabą – galvos apdangalą, kuris yra privalomas moterims viešose vietose nuo pat 1979 metų Irano islamo revoliucijos.

Atsakydami į tai, kalėjimo pareigūnai atsisakė perkelti širdies ir plaučių ligomis sergančią N. Mohammadi į ligoninę, esančią už Evino ribų, kad ji būtų gydoma.

Šeima pareiškime nurodė, kad jai skubiai reikalinga medicininė pagalba už kalėjimo ribų.

„Narges šiandien paskelbė bado streiką, protestuodama prieš du dalykus: Islamo Respublikos politiką, pagal kurią vėluojama suteikti medicininę priežiūrą sergantiems kaliniams (...) [ir] privalomo hidžabo Irano moterims politiką“, – sakoma pareiškime.

„Islamo Respublika yra atsakinga už viską, kas nutiks mūsų mylimai Narges, – teigiama jame. – Jau savaitę jie atsisako suteikti jai reikalingą medicininę pagalbą.“

Pirmą kartą suimta prieš 22 metus, pastaruosius du dešimtmečius N. Mohammadi daug kartų sėdėjo kalėjime dėl savo nuolatinės kampanijos už žmogaus teises Irane.

Dabartinis jos kalinimas prasidėjo 2021-ųjų lapkritį. Ji jau aštuonerius metus nematė savo vaikų, šiuo metu gyvenančių Prancūzijoje.

51 metų teisių aktyvistė veteranė N. Mohammadi, šiuo metu kalinama Teherano Evino kalėjime, spalio mėnesį buvo apdovanota Nobelio taikos premija „už kovą prieš moterų priespaudą Irane“.

„Narges Mohammadi šiandien žinute iš Evino kalėjimo pranešė savo šeimai, kad prieš kelias valandas pradėjo bado streiką. Esame susirūpinę dėl Narges Mohammadi fizinės būklės ir sveikatos“, – sakoma jos šeimos pareiškime.

N. Mohammadi atsisako bet kokiomis aplinkybėmis dėvėti hidžabą – galvos apdangalą, kuris moterims viešose vietose privalomas po 1979 metų Irano islamo revoliucijos. Kalėjimo administracija dėl to atsisako perkelti širdies ir plaučių ligomis sergančią N. Mohammadi į ligoninę, esančią už Evino kalėjimo ribų.

Šeima pareiškime nurodė, kad jai „skubiai“ reikalinga medicininė pagalba už kalėjimo ribų.

„Islamo respublika bus atsakinga už viską, kas nutiks mūsų mylimai Narges, – sakoma pareiškime. – Jau savaitę jai nesuteikiama reikalinga medicininė pagalba“.

Pirmą kartą suimta prieš 22 metus, N. Mohammadi dėl savo kovos už žmogaus teises Irane didžiąją dalį pastarųjų dviejų dešimtmečių buvo tai įkalinama, tai paleidžiama.

Pastaruoju metu ji kalinama nuo 2021 metų lapkričio ir jau aštuonerius metus nematė savo vaikų, kurie dabar gyvena Prancūzijoje.

J. Panahi, kurio filmai buvo apdovanoti visuose svarbiausiuose Europos kino festivaliuose, buvo suimtas liepos mėnesį, dar prieš rugsėjį prasidėjusią režimą sukrėtusią protestų bangą.

Tačiau jo įkalinimas tapo menininkų, pasisakančių prieš valdžią, sunkios padėties simboliu.

J. Panahi buvo paleistas iš Teherano Evino kalėjimo „praėjus dviem dienoms po to, kai pradėjo bado streiką už laisvę“, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė JAV įsikūręs Irano žmogaus teisių centras (CHRI).

Irano reformistinis laikraštis „Shargh“ savo ruožtu paskelbė nuotrauką, kurioje kino kūrėjas, paleistas už užstatą, džiūgauja apkabinęs savo šalininką.

Jo žmona Tahereh Saeedi (Taherė Saidi) instagrame pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti, kaip J. Panahi iš kalėjimo išvežamas automobiliu.

Kanų kino festivalio direktorius Thierry Fremaux (Tjeri Fremo) išreiškė didžiulį palengvėjimą sužinojęs apie jo paleidimą.

„Mes nepamirštame visų tų, kurie Irane ir visame pasaulyje patiria smurtą ir represijas, – sakė jis naujienų agentūrai AFP. – Kanų kino festivalis visada liks kartu su menininkais iš viso pasaulio, gindamas laisvę.“

Trečiadienį J. Panahi pradėjo sausą bado streiką, atsisakydamas maisto ir vandens.

„Šiandien, kaip ir daugelis Irane įkalintų žmonių, neturiu kito pasirinkimo, kaip tik protestuoti prieš tokį nežmonišką elgesį savo brangiausiu turtu – gyvybe“, – sakė J. Panahi.

62 metų J. Panahi buvo suimtas liepos 11 dieną ir turėjo atlikti šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, skirtą 2010 metais, kai buvo nuteistas už „propagandą prieš santvarką“.

Tačiau spalio 15 dieną Aukščiausiasis Teismas panaikino apkaltinamąjį nuosprendį ir nurodė bylą nagrinėti iš naujo, todėl jo advokatų komanda tikėjosi, kad jis gali būti paleistas į laisvę.

J. Panahi 2000 metais pelnė Venecijos kino festivalio „Auksinį liūtą“ už filmą „Ratas“ (The Circle). 2015 metais jis pelnė Berlyno kino festivalio pagrindinį apdovanojimą už filmą „Taksi“ (Taxi Tehran). 2018 metais Kanų festivalyje jo juosta „Trys veidai“ (Se rokh, 3 Faces) pelnė apdovanojimą už geriausią scenarijų.

Liepos mėnesį J. Panahis buvo suimtas, kai nuvyko į į teismo posėdį dėl kito kino kūrėjo, Mohammado Rasoulofo (Mohamedo Rasulofo), kuris buvo sulaikytas keliomis dienomis anksčiau.

Sausio 7 dieną M. Rasoulofas buvo dviem savaitėms paleistas iš kalėjimo dėl sveikatos būklės pablogėjimo ir manoma, kad jis vis dar yra laisvėje.

Tarp tūkstančių žmonių, kuriuos Iranas suėmė malšindamas protestus, išprovokuotus rugsėjo 16 dieną areštinėje mirus 22 metų Irano kurdei Mahsai Amini. Ji suimta už tai, kad, kaip įtariama, pažeidė griežtą moterų aprangos kodą.

Tarp sulaikytųjų buvo ir aktorė Taraneh Alidoosti (Taranė Alidusti), paviešinusi savo nuotraukas, kuriose ji nedėvi islamiško galvos apdangalo, tačiau sausio pradžioje ji buvo paleista po beveik trijų savaičių sulaikymo.

Nuo 2015 metų spalio sulaikytas Siamakas Namazi (Siamakas Namazis) teigė, kad jo streikas surengtas minint septintąsias Vašingtono sprendimo neįtraukti jo į kalinių paleidimo procedūrą, kurios metu po istorinio denuklearizacijos susitarimo su Iranu buvo išlaisvinti penki kiti amerikiečiai, metines.

S. Namazi paragino JAV prezidentą Joe Bideną (Džo Baideną) kasdien po vieną minutę „už kiekvienus septynerius laisvės metus, kuriuos jis... prarado“ po apsikeitimo belaisviais, skirti apsvarstyti sunkią amerikiečių kalinių padėtį, sakoma pirmadienį jo advokato išplatintame pareiškime.

„Pradėjau bado streiką, nes supratau, kad JAV prezidentai, spręsdami, ar sudaryti susitarimą su Iranu dėl kalinių, labiau pasikliauja savo politiniu termometru nei moraliniu kompasu“, – teigė jis. – Visą savaitę atsisakiau maisto, kad galbūt prezidentas J. Bidenas suprastų, kokia beviltiška tapo amerikiečių įkaitų padėtis.“

Anot jo advokato, S. Namazi bado streiko metu neteko maždaug 4,5 kg, o jo kraujospūdis pakilo virš normos. Pareiškime taip pat nurodoma, kad jam nuolat buvo šalta.

Po 2015 metų apsilankymo S. Namazi buvo uždrausta išvykti iš šalies ir jis buvo nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme už bendradarbiavimą su užsienio vyriausybe. Šiuos kaltinimus jis neigia, o JAV pareigūnai juos pavadino nepagrįstais.

Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) išvedus savo šalį iš branduolinio susitarimo su Iranu, J. Bideno administracija siekė jį atkurti, tačiau kartu tvirtino, kad paktas negali būti tęsiamas be įkalintų amerikiečių paleidimo.

Tačiau po kruopščių derybų J. Bidenas pripažino, kad susitarimas faktiškai žlugo.

Teheranas paprastai atsisako pripažinti dvigubą pilietybę. Anksčiau šį mėnesį Teheranas paskelbė apie mirties bausmę, įvykdytą Jungtinės Karalystės ir Irano dvigubą pilietybę turinčiam Alirezai Akbari (Alirezai Akbariui), nuteistam už šnipinėjimą JK naudai. Šį kaltinimą jis neigė.

Paryžiuje dirbantis kelionių konsultantas Bernard'as Phelanas (Bernaras Felanas), vienas iš septynių Prancūzijos piliečių, kuriuos sulaikė Iranas, buvo suimtas spalio mėnesį bekeliaudamas ir yra laikomas Mašhade, Irano šiaurės rytuose.

64-erių vyro šeima teigė, kad pirmadienį jis pradėjo sausą bado streiką atsisakydamas vandens. Nuo metų pradžios jis atsisakydavo maisto.

„Jis rodo rimtus fizinio ir psichologinio išsekimo požymius“, – sakė Prancūzijos diplomatinis šaltinis ir pridūrė, kad jis yra kritinės būklės.

Šaltinis nurodė, kad Irano valdžia iki šiol atsisakė paleisti B. Phelaną dėl medicininių priežasčių, nors Prancūzijos ir Airijos pareigūnai ne kartą to prašė.

Jo sesuo Caroline Masse-Phelan (Karolin Mas-Felan) trečiadienį naujienų agentūrai AFP teigė, kad jos brolis yra nekaltas žmogus, sulaikytas dėl „mums nesuprantamų priežasčių“.

Ji sakė, kad dėl jo sveikatos būklės jį reikia skubiai paleisti.

„Tai dienų klausimas, – teigė ji. – Jis yra nekaltas žmogus, atsidūręs nežinia kur. Jis myli Iraną, jam 64 metai, jis serga ir nori grįžti namo.“

„Manau, kad jis priklauso europiečių, įkalintų dėl politinių priežasčių, grupei, – pridūrė ji. – Mes neturime nieko bendra su šia istorija.“

B. Phelanas yra vienas iš dviejų dešimčių užsieniečių, šiuo metu kalinamų Irane, sako aktyvistai, kurie sulaikytuosius vadina įkaitais, paimtais siekiant iš Vakarų išsireikalauti nuolaidų.

Per tebesitęsiančius protestus prieš Irano klerikalinį režimą B. Phelanas keliavo po Mašhadą, bet buvo suimtas.

Jis laikomas Vakilabado kalėjime Mašhade.

Tame pačiame kalėjime laikomas ir kitas Prancūzijos pilietis Benjaminas Briere'as (Benžamenas Brijeras), kuris praėjusiais metais buvo nuteistas kalėti aštuonerius metus dėl kaltinimų šnipinėjimu.

„Bernard'as Phelanas du kartus per dieną palaiko ryšį su Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos krizių skyriumi, kuris perduoda jo šeimos pranešimus“, – sakė šaltinis.

Tačiau Irano valdžia atmetė prašymus leisti jam palaikyti tiesioginį ryšį su šeima.

Diplomatinis šaltinis pridūrė, kad po pakartotinių prašymų pirmasis Prancūzijos konsulinis vizitas pas B. Phelaną buvo surengtas tik sausio 9 dieną.

„Michailas Saakašvilis paskelbė bado streiką, reikalaudamas, kad jam būtų leista dalyvauti teismo posėdžiuose vaizdo ryšiu“ iš civilinės ligoninės, kurioje jis jau kelis mėnesius gydomas prižiūrint ginkluotiems sargybiniams, naujienų agentūrai AFP sakė jo advokatas Dito Sadzaglišvilis.

Praėjusiais metais 54 metų M. Saakašvilis buvo perkeltas į ligoninę po 50 dienų trukusio bado streiko, surengto protestuojant prieš įkalinimą, kurį teisių gynimo grupės pasmerkė kaip politiškai motyvuotą.

Nepriklausomi gydytojai, apžiūrėję M. Saakašvilį, jau seniai perspėja, kad jo gyvybei gresia pavojus, nes jam nesuteikiamas tinkamas gydymas.

Vienas medikas teigė, kad nuo sulaikymo eksprezidentas neteko maždaug 40 kg svorio.

Jo advokatai prašė atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, o trečiadienio teismo posėdį teko atidėti, nes valdžios institucijoms nepavyko užtikrinti vaizdo ryšio tarp teismo salės ir M. Saakašvilio ligoninės.

M. Saakašvilis, pagrindinės Sakartvelo opozicinės jėgos įkūrėjas ir šios mažos Kaukazo valstybės prezidentas 2004–2013 metais, 2018-aisiais buvo nuteistas už akių dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir nuteistas šešerius metus kalėti.

Provakarietiškas reformatorius buvo įkalintas 2021 metų spalį, praėjus kelioms dienoms po to, kai slapta grįžo iš tremties Ukrainoje.

Jis pasmerkė savo nuteisimą kaip politiškai motyvuotą.

„Amnesty International“ pavadino elgesį su juo „akivaizdžiu politiniu kerštu“.

„Raginu Egipto vyriausybę nedelsiant iš kalėjimo paleisti Abdel Fattahą ir suteikti jam būtiną medicininę pagalbą“, – teigiama V. Turko pranešime, kuriame priduriama, kad aktyvistui „gresia didelis pavojus“.

„Jo sausas bado streikas kelia rimtą pavojų jo gyvybei“, – sakė JT žmogaus teisių vadovas.

40 metų A. Abdel Fattahas buvo svarbi figūra per 2011-ųjų „Arabų pavasario“ revoliuciją, kurios metu buvo nuverstas ilgametis autokratas Hosni Mubarakas (Hosnis Mubarakas).

Po septynis mėnesius trukusio bado streiko, kurio metu jis suvartodavo tik „100 kalorijų per dieną“, pastarąją savaitę jis visiškai atsisakė maisto, o sekmadienį nustojo gerti vandenį. Šis jo sprendimas dėl sauso bado streiko sutampa su sekmadienį Egipte pasidėjusiu JT aukščiausiojo lygio susitikimu klimato klausimais COP27.

„Esame labai susirūpinę dėl jo sveikatos“, – žurnalistams Ženevoje teigė JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro atstovė spaudai Ravina Shamdasani (Ravina Šamdasani). Ji taip pat apgailestavo, kad „dėl jo dabartinės būklės trūksta skaidrumo“.

R. Shamdasani pridūrė, kad V. Turkas penktadienį bendraudamas su Egipto pareigūnais iškėlė ir A. Abdel Fattaho bylos klausimą.

JT atstovė Alessandra Vellucci (Alesandra Veluči) žurnalistams teigė, kad JT vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) taip pat iškėlė šį klausimą COP27 konferencijos kuluaruose.

A. Abdel Fattaho byla sukėlė rimtą pasipiktinimą viršūnių susitikimo klimato klausimais metu.

Naujasis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pirmadienį susitiko su Egipto prezidentu Abdel Fattahu al Sisi (Abdel Fatahu Sisiu) bei padidino spaudimą iš kalėjimo paleisti A. Abdel Fattahą.

Šis raginimas pasigirdo praėjus kelioms valandoms po to, kai trys Egipto žurnalistai pareiškė, kad pradėjo bado streiką solidarizuodamiesi su kalinamu politiniu disidentu.

Aktyvistai COP27 metu socialiniame tinkle „Twitter“ gausiai skelbia įrašus su grotažyme „#FreeAlaa“. Taip pat keli pranešėjai savo kalbas baigė cituodami jo knygos pavadinimą „You have not yet been defeated“ (angl. Jūs dar nesate nugalėti).

Nuo praeitų metų pabaigos A. Abdel Fattahas atlieka penkerių metų laisvės atėmimo bausmę už neva „melagingų naujienų transliavimą“. Didžiąją pastarojo dešimtmečio dalį jis praleido už grotų.

V. Turkas teigia, kad jo biuras ir kiti JT žmogaus teisių sistemos atstovai taip pat iškėlė klausimus dėl „kitų asmenų, kuriems savavališkai atimta laisvė ir kurie buvo įkalinti po nesąžiningų teismų“.

Žmogaus teisių grupės pažymi, kad Egipte laikoma daugiau nei 60 tūkst. vadinamųjų sąžinės kalinių.

JT žmogaus teisių vadovas taip pat pažymėjo, kad 2022-ųjų balandį, kai buvo atnaujintas Egipto prezidento malonės komiteto darbas, „daugelis asmenų buvo paleisti“.

Nepaisant to, V. Turkas paragino „Egipto valdžios institucijas vykdyti savo įsipareigojimus dėl žmogaus teisių ir nedelsiant paleisti visus savavališkai sulaikytus asmenis, įskaitant tuos, kuriems taikomas kardomasis kalinimas, taip pat tuos, kurie buvo nesąžiningai nuteisti“.

„Niekas neturėtų būti sulaikytas už tai, kad naudojasi pagrindinėmis žmogaus teisėmis ar gina kitų teises“, – pridūrė JT žmogaus teisių vadovas.