„BJVT išlieka svarbus forumas politiniam dialogui ir praktiniam bendradarbiavimui, ypač stiprinant regiono vienybę ir ginant bendras vertybes. Gyvename permainų laikotarpiu, todėl privalome išlikti vieningi", - sakė ministras G. Landsbergis.

Ministrai sutarė dėl būtinybės maksimaliai išnaudoti BJVT formatą, padedant Ukrainai. Turėdama stiprių ekspertų grupių, BJVT, kaip organizacija, gali suteikti pagalbos pilietinei visuomenei, ypač karo nuskriaustiems vaikams ir išnaudojimą patiriančioms moterims.

Visos BJVT šalys narės pritarė, kad, suspendavus Rusijos veiklą organizacijoje, būtina peržiūrėti jos veiklą bendrame Baltijos jūros regiono kontekste. Dalyviai įsitikinę, kad BJVT turi tęsti savo veiklą, likdama pagrindiniu regioniniu politiniu forumu ir kartu stiprindama praktinę veiklą tose srityse, kur ji yra stipriausia.

Taip pat susitikimo metu ministrai priėmė politinę deklaraciją, smerkiančią Rusijos karą Ukrainoje ir numatančią tolesnius BJVT tikslus ir veiksmus. Deklaracija pabrėžia ypatingą organizacijos vienybę, pagrįstą bendromis vertybėmis.

Pirmininkavimą organizacijai iš Norvegijos perimanti Vokietija yra įpareigota per savo pirmininkavimo metus parengti BJVT veiklos analizę ir pasiūlymus jos veiklai gerinti.

Ši organizacija yra regioninio bendradarbiavimo politinis forumas, turintis 10 valstybių narių, įskaitant Vokietiją, Suomiją, Norvegiją ir Baltijos šalis. BJVT narės teises taip pat turi Europos Sąjunga.

Kovo mėnesį Rusijos narystė BJVT buvo įšaldyta dėl invazijos į Ukrainą.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad ši organizacija tampa „antirusiškos politikos įrankiu“ ir „vis labiau grimzta į rusofobiją ir melą“.

„Manome, kad mūsų šalies tolesnis dalyvavimas BJVT būtų netikslingas ir bevaisis“, – sakoma URM pranešime.

BJVT siekia skatinti integracinius procesus ekonominiu ir socialiniu požiūriu įvairiapusiškame regione. Šios organizacijos veiklos pagrindinės kryptys: valstybių narių demokratinių institucijų plėtros skatinimas, ekonominė ir technologinė parama, bendradarbiavimas sveikatos apsaugos, aplinkos apsaugos, energetikos, kultūros, švietimo, turizmo, transporto, komunikacijos ir kitose srityse.

Mėginimai išstumti mūsų šalį nuo Baltijos pasmerkti žlugti.

Maskva nurodė, kad organizacija planuoja gegužės 25-ąją surengti susitikimą Norvegijoje nedalyvaujant Rusijai, taip pat apkaltino BJVT „faktiškai pavogus“ Rusijos indėlį į organizacijos biudžetą.

Nors traukiasi iš Tarybos, Maskva pareiškė liksianti aktyvi veikėja Baltijos jūros regione.

„Mėginimai išstumti mūsų šalį nuo Baltijos pasmerkti žlugti“, – rašo ministerija.

Maskva antradienį atskirai pranešė, kad du Suomijos ambasados Rusijoje darbuotojai turės palikti šalį, atsakant į panašų Helsinkio žingsnį.

Užsienio reikalų ministerijos pranešime sakoma, kad buvo iškviestas Suomijos ambasadorius Maskvoje ir kad jam buvo pareikštas „griežtas protestas“ dėl dviejų rusų diplomatų išsiuntimo iš Suomijos šių metų balandį.

Maskva taip pat kaltino Suomiją „konfrontaciniu kursu“ Rusijos atžvilgiu, ginkluotės tiekimu Ukrainai ir „ukrainiečių nacionalistų nusikaltimų“ prieš civilius gyventojus „dangstymą“.

„Rusijos pusė priėmė sprendimą, kad dviejų Suomijos ambasados Maskvoje darbuotojų tolesnis buvimas Rusijos Federacijoje nepriimtinas“, – nurodė ministerija.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24-ąją pasiuntus savo pajėgas į Ukrainą Vakarų šalys išsiuntė dešimtis rusų diplomatų. Maskva atsakė analogiškais žingsniais.

Suomija, turinti 1 340 km sausumos sieną su Rusija, apsisprendė trečiadienį kartu su Švedija teikti stojimo į NATO paraišką. Tokiu būdu abi šalys atsisako ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.

Organizacija yra politinis regioninio bendradarbiavimo forumas, vienijantis 11 valstybių narių, tokių kaip Vokietija, Suomija ir Norvegija, taip pat Europos Sąjunga.

Užsienio reikalų ministerija Maskvoje pareiškė, kad organizacija tampa „antirusiškos politikos įrankiu“ ir „vis labiau klimpsta į rusofobiją ir melą“. „Manome, kad tolesnis mūsų šalies buvimas BJVT yra netikslingas ir neproduktyvus“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Maskva nurodė, kad organizacija planuoja gegužės 25 d. surengti susitikimą Norvegijoje be Rusijos dalyvavimo ir apkaltino grupę pavogus šalies įnašą į jos biudžetą.

Nepaisant pasitraukimo iš tarybos, Maskva pareiškė liksianti Baltijos regione. „Bandymai išstumti mūsų šalį iš Baltijos regiono pasmerkti nesėkmei“, – sakoma ministerijos pranešime.

Atskirai Maskva antradienį pareiškė, kad du Suomijos ambasados ​​Rusijoje darbuotojai turės palikti šalį reaguojant į tokį patį Helsinkio žingsnį. Užsienio reikalų ministerija savo pranešime nurodė, kad iškvietė Suomijos ambasadorių Maskvoje ir pareiškė „griežtą protestą“ dėl dviejų Rusijos diplomatų išsiuntimo iš Suomijos balandį. Maskva taip pat apkaltino Suomiją „konfrontaciniu kursu“ Rusijos atžvilgiu, ginklų tiekimu Ukrainai ir „Ukrainos nacionalistų nusikaltimų“ prieš civilius "dangstymu".

Nuo tada, kai prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 d. pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, Vakarai išprašė dešimtis Rusijos diplomatų, Rusija reagavo atsakomaisiais  veiksmais. Suomija turi 1 340 kilometrų ilgio sausumos sieną su Rusija ir neseniai patvirtino ketinimą įstoti į NATO po dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo.

Darniausia turizmo vietove Baltijos jūros regione pripažintas Pernu miestas Estijoje. Darniausio turizmo produkto ir išskirtinių paslaugų kategorijoje laimėjo „Sinatur Hotel & Konference“ viešbutis Danijoje, o darniausiais paslaugų teikėjais išrinkti „Aavameri Sea Kayaking“ (Suomija). Specialusis Palangos miesto savivaldybės įsteigtas prizas atiteko originaliausios ir įdomiausios paraiškos autoriams – Lietuvos kaimo turizmo asociacijai.

Paraiškas konkursui buvo pateikę per 30 turizmo paslaugas Baltijos regione teikiančių bendrovių, savivaldybių ir privačių asmenų.

Nugalėtojai buvo renkami trijose kategorijose: darniausios regiono turizmo vietovės, darniausio turizmo produkto ir išskirtinių paslaugų bei darniausių turizmo paslaugų teikėjo.

„Prisipažinsiu, kad, paskelbę konkursą, sulaukėme įvairių nuomonių. Girdėjome, kad galbūt neverta šiandien švęsti, jeigu nežinome, kaip gyvensime rytoj. Tačiau šiuo metu mums kaip niekada reikia darnos, susitelkimo ir mokėjimo dirbti bei kurti pasikeitusiame pasaulyje. Darniojo turizmo principai tampa vis aktualesni, o COVID-19 pandemija leido atkreipti daugiau dėmesio į jų vertę – imame geriau suprasti gamtą, žmogų, regioną bei atsakingai kuriame ir siūlome turizmo produktus. Tikiu, kad šiandien paskelbti ir apdovanoti išties geriausieji, o Lietuvos inicijuotas darniojo turizmo konkursas įgaus pagreitį ir bus skelbiamas kasmet“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius. 

Tokie rinkimai surengti pirmą kartą – jie buvo 13-ojo Baltijos jūros regiono turizmo forumo dalis. Konkurse galėjo dalyvauti visų 11-os Baltijos jūros regiono šalių atstovai: Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Norvegijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos. Jų paraiškas vertino šių šalių ekspertai ir BJVT atstovai.

Svarbiausi konkurso tikslai – pristatyti regiono laimėjimus darnaus turizmo srityje, regionui ir pasauliui parodyti geriausios praktikos pavyzdžius COVID-19 pandemijos metu ir po jos, skatinti turizmo grandinės dalyvių bendradarbiavimą ir turizmo atgaivinimą bei populiarinti darniojo turizmo principus.

Nugalėtojams ir laureatams įteikti lietuvių dizainerio Lino Ambrasūno sukurti ąžuolo ažūro prizai, kuriuose vaizduojama Baltijos jūra ir ją supančių regiono valstybių kontūrai. Darniojo turizmo logotipo autorė – jaunoji dizainerė Lina Šipelytė-Valytė.

Konkurso nugalėtojai įgyja teisę vadintis darniausiojo Baltijos jūros regiono vardu.

Kaip praneša Užsieni reikalų ministerija, pirmininkaudama Lietuva daugiausia dėmesio skirs tvariam vystymuisi, ypač žaliosios pramonės plėtros srityje, ekologiškam ir jūrų turizmui, civilinei saugai regione bei kovai su prekyba žmonėmis išnaudojamais nelegaliam darbui ir smurto prieš vaikus prevencijai.

„BJVT buvo įkurta Baltijos jūros regiono integracijai skatinti. Pirmą žingsnį žengėme. Baltijos jūros valstybių regioninio bendradarbiavimo modelis pripažintas kaip pavyzdinis visos Europos Sąjungos mastu. Kitas žingsnis – jaunimo įtraukimas”, – pabrėžė ministras Linas Linkevičius, pristatydamas Lietuvos pirmininkavimo Baltijos jūros valstybių tarybai prioritetus.

Ministras taip pat teigė, kad tai – sudėtingas metas, kuomet reikės atremti COVID-19 iššūkius, susijusius su regiono visuomeniniu saugumu, vientisumu ir atvirumu. Tačiau taip pat tai suteikia unikalią galimybę padėti regionui po šios krizės tapti dar žalesniu, saugesniu ir stipresniu.

Pirmininkaujančios Lietuvos prašymu, buvo parengta Regiono pažangos per praėjusį dešimtmetį studija. Nuo liepos 1 dienos su Studija galima susipažinti www.cbss.org. Šio vertinimo pagrindu bendrai su kitomis šalimis narėmis bus parengta nauja Vilniaus deklaracija „Baltijos jūros regiono vizija iki 2030 m."

BJVT veikla aprėpia visas tarpvyriausybinio bendradarbiavimo Baltijos jūros regione sritis, sutartas jos šalių narių ir veikia kaip politinio dialogo forumas. BJVT narės yra 11 valstybių: Danija, Estija, Islandija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Norvegija, Rusijos Federacija, Suomija, Švedija, Vokietija. Specialų nario statusą turi Europos Sąjunga.

„Europos ateities kūrėjai mato senoje Hanzos regioninio bendradarbiavimo tradicijoje raktą į modernios Europos integraciją. Šiame procese reformuotai BJVT skirtas svarbus vaidmuo“, - teigė ambasadorius.

Anot pranešimo, pirmininkaujančios Švedijos surengtame susitikime buvo priimta deklaracija, kurioje pažymėtas BJVT indėlis į Baltijos jūros regioninės tapatybės puoselėjimą, tvarų ekonominį ir socialinį augimą, nuspręsta reformuoti BJVT.

Ambasadorius A. Rimkūnas priminė, kad BJVT sėkmė paremta savitarpio pasitikėjimu, todėl politinis dialogas BJVT bus tęsiamas su sąlyga, kad visos organizacijos narės gerbs pamatinius JT chartijos, Helsinkio baigiamojo akto ir Paryžiaus chartijos principus.

BJVT buvo įsteigta 1992 metais Kopenhagoje kaip neformalus politinis forumas. Šiandien Baltijos jūros regionas yra pripažįstamas sėkmingiausiu regioninio bendradarbiavimo pavyzdžiu ne tik Europos Sąjungoje.

BJVT narės yra Danija, Estija, Islandija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Norvegija, Rusijos Federacija, Suomija, Švedija, Vokietija, Europos Sąjunga.

Lietuva pirmininkaus BJVT nuo 2020 metų liepos 1 dienos iki 2021 metų birželio 30 dienos.

Lenkija trečiadienį pradeda pirmininkauti vienuolika šalių vienijančiai Baltijos jūros valstybių tarybai, tačiau organizacijos darbotvarkę temdys įtempti santykiai su Rusija.

Tarybai priklauso aštuonios Europos Sąjungos (ES) šalys - Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Švedija, Danija, Lenkija ir Vokietija, taip pat Norvegija, Islandija ir Rusija.

Maskvos dalyvavimas bendruose projektuose iki šiol laikytas vienu iš didžiausių tarybos privalumų, palyginti su kitomis regioninėmis organizacijomis. Tačiau dėl veiksmų Ukrainoje Rusija aukščiausiu lygiu liks izoliuojama, be to, entuziazmo stiprinti tarybą nerodo ir kitos regiono valstybės.

„Baltijos regiono šalys jaučia konflikto Ukrainoje poveikį, ir bendradarbiavimo perspektyvos su Rusija, ypač politinėje srityje, yra ribotos“, - žurnalistams Varšuvoje sakė Lenkijos užsienio reikalų viceministrė Henryka Moscicka-Dendys.

„Ukrainos – Rusijos konfliktas turi praktinę reikšmę situacijai regione, dėl jo sustabdyti aukšto lygio susitikimai. Jei situacija Rytų Ukrainoje nesikeis, Lenkijos pirmininkavimo metu nenumatome viršūnių susitikimų“, - teigė diplomatė.

Kita vertus, ji pabrėžė, kad Baltijos jūros valstybių taryba yra puikus forumas, kurio pagrindu galima tęsti sektorinį ir praktinį bendradarbiavimą gyventojams svarbiose srityse, skatinti žmogiškuosius ryšius.

Vienu iš svarbiausių renginių bus rugsėjį Gdanske planuojamas kultūros ministrų susitikimas, kuriame kviečiamas dalyvauti ir Rusijos ministras.

Lenkija metų trukmės pirmininkavimą perima iš Estijos.

Pirmininkaudama tarybai 2010 metais, Lietuva kvietė į viršūnių susitikimą Vilniuje atvykti tuometinį Rusijos premjerą Vladimirą Putiną, bet jis delegavo savo pavaduotoją.

Baltijos jūros valstybių taryba įkurta 1992 metais Vokietijos ir Danijos iniciatyva, siekiant paskatinti regiono šalių integraciją po Berlyno sienos griūties.

Pastaruoju metu organizacija didžiausią dėmesį skiria aplinkosaugai, kultūrai, švietimui, kovai su prekyba žmonėmis. Organizacija nesprendžia „kietojo saugumo“ ar nusiginklavimo klausimų.

„Mes norime matyti Baltijos regioną kaip regioninės integracijos modelį, ir tikimės, kad Lenkijos pirmininkavimas pasitarnaus šiam tikslui“, - sakė viceministrė H.Moscicka-Dendys.