Jos spaudos tarnyba BNS informavo, kad ministrai pirmininkai susitarimą pasirašė nuotoliniu būdu.

Ingrida Šimonytė, Krišjanis Karinis ir Kaja Kallas deklaraciją pasirašė kitą dieną po to, kai susitarimą dėl elektros tinklų sinchronizacijos 2025-ųjų vasarį pasirašė Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatorės.

„Tai aiškus įsipareigojimas nepratęsti BRELL sutarties ir atlikti visus būtinus darbus iki sutarto termino. Nors, mūsų nuomone, Baltijos šalių elektros sistemos iš esmės būtų pasiruošusios sinchronizacijai anksčiau nei 2025 metų vasarį, svarbus vieningas veikimas atliekant likusias užduotis, dėl ko ir sutarta tiek politiniu, tiek operatorių lygiu“, – pranešime teigė I. Šimonytė.

Premjerų pasirašytoje deklaracijoje pabrėžiama būtinybė atlikti visus reikiamus darbus, kad sinchronizacija įvyktų ne vėliau kaip 2025 metų vasarį.

Deklaracijoje nurodoma, kad spartesnė sinchronizacija būtina dėl rizikų, susijusių su pernai vasarį pradėta plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą.

„Pasikeitusi geopolitinė situacija, atsiradusi dėl neišprovokuotos Rusijos Federacijos invazijos į Ukrainą, reikšmingai pablogino energetinio saugumo situacija regione ir padidino neplanuoto Baltijos šalių elektros sistemų desinchronizavimo nuo IPS/UPS sistemos rizikas. Šios aplinkybės aiškiai rodo poreikį pagreitinti visus būtinus susitarimus dėl ankstesnės sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais“, – teigiama kartu su Vyriausybės pranešimu išplatintame premjerų pasirašytos deklaracijos tekste.

Dokumente taip pat pritarta trečiadienį pasirašytam ir rugpjūčio 1 dieną įsigaliojusiam „Litgrid“, AST ir „Elering“ susitarimui, kuriame įvardinti konkretūs atsijungimui nuo BRELL žiedo ir sinchronizacijai reikalingi darbai.

Trečiadienį pasirašytame Baltijos šalių tinklo operatorių susitarime numatyta 2024 metų vasarą, likus pusmečiui iki sinchronizacijos, atsisakyti pratęsti su Rusijos ir Baltarusijos operatoriais sudarytą energetikos sistemos sutartį (BRELL), taip pat įrengti pirmuosius sinchroninius kompensatorius, įdiegti valdymo sistemas, rekonstruoti trečiąją liniją tarp Estijos ir Latvijos.

Be to, premjerų pasirašytoje deklaracijoje pažymima būsimos elektros jungties Baltijos jūroje „Harmony Link“ projekto, kuris turėtų būti baigtas „be nereikalingo delsimo“, svarba elektros tiekimo saugumui, stabilumui bei integracijai į Europos elektros rinką įvykus sinchronizacijai.

„Būtina skubiai pašalinti finansinį trūkumą, kad panašus bendro finansavimo intensyvumas būtų išlaikomas visuose sinchronizacijos projektuose“, – teigiama dokumente.

Pagal 2018 metais pasirašytą Baltijos šalių vadovų ir Europos Komisijos (EK) susitarimą Lietuva, Latvija ir Estija su kontinentinės Europos tinklais turėjo sinchronizuotis iki 2025 metų pabaigos.

Visgi Lietuva nuolat siūlė ankstinti šį terminą iki 2024 metų vasario, argumentuodama, jog sinchronizacija įmanoma neužbaigus visų su ja susijusių infrastruktūros projektų. Latvija ir Estija teigė, kad susijungimas 2025 metų pabaigoje leistų išvengti rizikų, susijusių su sistemų stabilumu ir didesnėmis elektros kainomis vartotojams.

Sutarti su Latvija ir Estija dėl elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa ir atsijungimo nuo rusiškos IPS/UPS sistemos 2025 metų pradžioje Lietuvos Vyriausybei praėjusios savaitės pradžioje pavedė Valstybės gynimo taryba (VGT).

Už energetiką atsakingi Baltijos šalių ministrai praėjusią savaitę Rygoje taip pat susitarė dėl sinchronizacijos 2025 metų vasarį.

Premjerai per darbinius pietus su Vokietijos kancleriu aptars saugumo ir bendradarbiavimo gynybos srityje klausimus, pasirengimą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, paramą Ukrainai ir Rusijos tarptautinę atsakomybę už agresijos bei karo nusikaltimus, pranešė Vyriausybė.

Taip pat bus kalbama apie energetinį saugumą, bendradarbiavimą energetikos srityje, aptarti aktualiausi Europos Sąjungos darbotvarkės klausimai. Tarp jų – bendrijos plėtros tema, derybų pradėjimas su Moldova ir Ukraina dėl jų narystės Europos Sąjungoje.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad namų ūkiams ir įmonėms elektros ir dujų nepritrūks.

„Buvome pasiruošę praėjusiai žiemai, dabar esame pasiruošę dar geriau. (...) Po sezono žinome, kad saugyklų lygis daug didesnis nei bet kada anksčiau per tą patį laikotarpį Europos lygmeniu, o kainos nuo 2022 metų rugpjūčio piko krito“, – spaudos konferencijoje penktadienį Taline teigė I. Šimonytė.

Ji pastebėjo, kad dujų kainos pastaruoju metu buvo didelė problema, šalys tam turėjo skirti daug lėšų palaikant verslą ir gyventojus, tačiau tuo pat metu valstybė rėmė investicijas į atsinaujinančios energijos šaltinius, vartojimo efektyvumą

„Todėl manau, kad esame daug stipresni ir saugesni nei buvome prieš keletą metų“, – sakė I. Šimonytė.

Tuo metu Estijos premjerė Kaja Kallas (Kaja Kalas) teigė, kad siekiant turėti pakankamai energijos Estijoje spartinamas įvairių projektų planavimas bei investicijos, be to, yra dujų saugykla Latvijoje.

„Esame pasirašę memorandumą dėl SGD kartu su Latvija, kartu naudojame Inčukalnio saugyklą bei ruošiamės avariniam scenarijui, jei to reikėtų. Tad ruošiamės kitai žiemai“, – spaudos konferencijoje kalbėjo ji.

Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinis teigė, kad Inčukalnyje sukauptas dar pernai  įsigytų dujų rezervas.

„Skirtumas tarp artėjančio ir praėjusio sezono yra toks, kad šiandien jau turime valstybinių rezervų Inčukalnyje. Be to,  laimei, dėl mažėjančių energijos kainų visame pasaulyje ir Europoje dujos, dabar iš įvairių prekybininkų į Inčukalnį perkeliamos dujos yra pigesnės nei pernai. Visi požymiai rodo, kad tiekimas nebus problema“, – teigė jis.

Estijos premjerė Kaja Kallas teigia, kad tarp Baltijos šalių nesutarimų dėl to nėra, tačiau svarbu sulaukti techninių galimybių – sistemos adekvatumo, stabilumo ir kainodaros – studijų rezultatų.

„Mes neturime nesutarimų, turime susitarimą, tai yra Baltijos šalių projektas, visi norime tai paspartinti ir darome viską, kas įmanoma, kad būtų paruoštos techninės sąlygos tai paspartinti, todėl laukiame studijų. Tai ne politinis klausimas, tai techninis klausimas, ar tai įmanoma ir ką mes turime padaryti, ir po tų tyrimų galime susitarti dėl konkretaus laiko grafiko“, – spaudos konferencijoje Taline penktadienį sakė K. Kallas.

Latvijos premjeras Krišjanis Karinis taip pat teigė, kad politinė valia judėti greičiau yra tarp visų Baltijos valstybių, tačiau kada tai įvyks, yra techninis klausimas, kuris šiuo metu sprendžiamas.

„Visi sutinkame, kad turime judėti taip greitai, kaip įmanoma techniniu lygmeniu, bet tikrai politinė valia ir ryžtas yra tarp mūsų visų“, – sakė K. Karinis.

Premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad atsiribojimas nuo Rusijos ir Baltarusijos elektros tinklų yra saugumo ir energetinės nepriklausomybės pagrindas. Ji pažymėjo, kad Rusija energiją naudoja kaip ginklą.

„Deja, mes turime tiesioginės patirties, kaip Rusija energiją naudoja kaip ginklą. Taip pat šią žiemą matėme sistemingus Rusijos bandymus sunaikinti Ukrainos energetikos infrastruktūrą, todėl negalime atmesti net šios menkiausios galimybės, kad Rusija kritiškiausiais momentais gali išnaudoti mūsų priklausomybę nuo savo elektros tinklų“, – teigė premjerė.

Jos teigimu, visos Baltijos šalys siekia kuo spartesnės sinchronizacijos, tačiau „velnias slypi detalėse“, kurias išaiškinti turi laukiamos techninių galimybių studijos.

Pasak Estijos premjerės, studijų rezultatai turėtų būti birželio mėnesį.

Latvijos ir Estijos premjerai taip pat pasveikino Lietuvos neseniai atliktą izoliuoto darbo bandymą. Pasak K. Karinio, tai rodo, kad Baltijos šalių tikslas sinchronizuotis su Europa pasiekiamas ir artimesnis nei manyta iš pradžių.

Sinchronizuotis su Vakarų Europa Lietuva siekia jau 2024 metais. Tačiau pagal 2018 metais pasirašytą Baltijos šalių vadovų ir EK susitarimą Lietuva, Latvija ir Estija su kontinentinės Europos tinklais turi sinchronizuotis iki 2025 metų.

Be kita ko, K. Karinis kaip didelį potencialą Baltijos šalyse įvardino vėjo, ypač jūros vėjo energiją. Anot jo, su tuo susijusiems projektams įgyvendinti taip pat reikia infrastruktūros, kuri labiau susietų Baltijos šalis su centrine Europa.

Taip ji kalbėjo penktadienį po Baltijos šalių ministrų pirmininkų susitikimo Estijoje, Taline.

„Gindami laisvę negalime galvoti apie karinės paramos tabu“, – žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.

Ji ragino Kyjivui suteikti būtinos ginkluotės, įskaitant naikintuvus ir ilgojo nuotolio raketų sistemas.

„Turime padėti Ukrainai laimėti karą. Tai vienintelis kelias į tvarią taiką, užkertant kelią kitam karui Europoje“, – sakė I. Šimonytė.

Savo ruožtu Estijos premjerė Kaja Kallas (Kaja Kalas) ragino Europos Sąjungą (ES) priimti sprendimus dėl įšaldyto Rusijos turto Europoje panaudojimo, atstatant Ukrainą. Anot jos, dėl to birželį tarsis šalių atstovai.

„Turime priversti agresorių sumokėti už viską, ką jis sunaikina“, – sakė Estijos ministrė pirmininkė.

Anot jos, iki prieš kurį laiką tarptautinė bendruomenė nebuvo pasiruošusi kalbėti apie specialaus tribunolo Rusijai įkūrimą, o šiuo metu jau diskutuojama „dėl teisinių sąlygų“.

Latvijos Vyriausybės vadovas Krišjanis Karinis pabrėžė, kad saugumas Baltijos šalims yra vienas iš prioritetų, todėl svarbu tiek remti Ukrainą, tiek rūpintis savo pačių pajėgumais.

„Gynybai skiriame apie 2,5 proc. BVP. Esu įsitikinęs, kad artėjančiame biudžete numatysime daugiau lėšų ir artėsime prie 3 proc. BVP“, – sakė jis.

Latvių premjeras pabrėžė, kad sprendimas dar nepriimtas, tačiau jis tikisi tokio sprendimo.

Baltijos šalių premjerai susitikime taip pat aptarė NATO Vilniaus viršūnių susitikimą, regioninius saugumo iššūkius, tarpusavio bendradarbiavimą.

Ketvirtadienį susitikęs su premjere Ingrida Šimonyte V. Janulevičius teigė išgirdęs jos pritarimą, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai bent kartą per metus susitiktų su verslo atstovais.

„Iki 2012 ar 2013 metų turėjome tokį neblogą disputą visada, kai susitikdavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai, turėdavome ir verslo balsą. Tikėjausi, kad bus galimybių iš naujo surengti tokius susitikimus“, – BNS teigė V. Janulevičius.

„Premjerė žadėjo, kad ji pritars šitam reikalui, kad kartą per metus būtų galima (Baltijos šalių premjerams – BNS) kalbėtis būtent su verslu. Ir bandome padaryti tai galbūt gegužės mėnesį, kad būtų surengtas atskiras susitikimas“, – pridūrė jis.

Iki 2012 ar 2013 metų turėjome tokį neblogą disputą visada, kai susitikdavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai, turėdavome ir verslo balsą.

Pasak konfederacijos prezidento, tikėtasi, jog tokį susitikimą pavyks surengti vasario pradžioje, kai susitiks Baltijos šalių ministrai pirmininkai, tačiau jų darbotvarkė jau patvirtinta.

Pasak jo, su I. Šimonyte jis taip pat aptarė energijos kainas bei atsinaujinančios energetikos plėtrą bendradarbiaujant pramonei ir savivaldai.

V. Janulevičius teigė siūlęs I. Šimonytei sukurti „ministro be portfelio“ poziciją – jis būtų atsakingas už santykius tarp verslo ir valdžios institucijų. Vis dėlto, pasak jo, premjerė tokio pasiūlymo nepalaiko.  

„Labai daug keblumų turi verslai, ir vienai, ir kitai pusei reikia pildyti deklaracijas dėl susitikimų. Tuomet valdininkai tiesiog šalinasi verslo, nes bijo būti kuo nors apkaltinti. (...) Yra daug nereikalingų biurokratinių dalykų, todėl mano pasiūlymas buvo galbūt padaryti ministrą be portfelio ir per jį kontaktuoti“, – teigė V. Janulevičius.    

„Premjerė mano, kad šis (ministro be portfelio – BNS) variantas šiuo metu nelabai tinkamas ir geriau ieškoti glaudesnių bendradarbiavimo sričių tiesiogiai su Vyriausybe bei atskirais ministrais“, – sakė jis.

„Pandemija liečia mus visas Baltijos šalis labai panašiai. Esame susitarę, kad pavesime mūsų sveikatos ekspertams ir ministerijų atstovams glaudžiai bendrauti, kad iki kovo mėnesio būtų sukurti panašūs ribojimai ir panašus požiūris į COVID pandemiją. Ir mūsų tikslas būtų, kad visoje Europoje panašesnis būtų tas požiūris“, – penktadienį surengtoje bendroje Baltijos šalių spaudos konferencijoje sakė Latvijos premjeras Arturas Krišjanis Karinis.

Tokiam pasiūlymui antrino ir Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

„Labai svarbu ir ateinant vasaros sezonui, ir mūsų gyventojų judėjimui, ir norui patirti kitų šalių kultūrą ir svetingumą, kad būtume pasiruošę kiek įmanoma labiau koordinuoti savo sprendimus tarpusavyje, kad mūsų piliečiai patirtų kiek įmanoma mažiau nepatogumų, ir bendradarbiavimas tiek verslo, tiek asmeniniu lygmeniu būtų kiek įmanoma sklandesnis“, – spaudos konferencijoje teigė I. Šimonytė.

„Visiškai palaikau kolegų pasiūlymą (...) kad mūsų ministrai, kurie ir šiaip bendrauja ir bendradarbiauja, taip pat ir ekspertai, kurie pataria Vyriausybėms, galėtų glaudžiau bendradarbiauti ir sprendimai galėtų būti kiek įmanoma objektyviai labiau suderinti“, – pridūrė Lietuvos premjerė.

Penktadienį ministrė pirmininkė I. Šimonytė dalyvauja Rygoje vykstančioje Baltijos Ministrų Tarybos (BMT) posėdyje. BMT – Estijos, Latvijos ir Lietuvos Vyriausybių bendradarbiavimą koordinuojanti institucija. Ji įkurta 1994 m. birželio 13 d. Baltijos valstybių Vyriausybių vadovų susitikime Taline. Numatyta, kad BMT sprendimai priimami bendru sutarimu, o įgyvendinami kiekvienoje Baltijos valstybėje atskirai, atsižvelgiant į šalies įstatymus. Vyriausybių vadovų susitikimai vyksta du kartus per metus – žiemą ir vasarą.

„Mes ką tik visi trys pasirašėme vieningą, Baltijos šalių poziciją dėl Žaliojo kurso ir pagrindas yra tai, kad šis perėjimas nuo importuotos Rusijos energetikos į atsinaujinančios energetikos resursus, kurių turime patys ir kurių mums netrūksta, turi neužkrauti per didelės naštos mūsų vartotojams“, – spaudos konferencijoje Rygoje teigė K. Karinis.

„Atviromis akimis žiūrint į mūsų klimato tikslus, bet kad tai neprieštarautų žmonių interesams, o turėtume vis didesnį visuomenės palaikymą“, – pridūrė jis.

Lietuvos premjerė Ingrid Šimonytė taip pat sakė, kad bendras Baltijos šalių pareiškimas yra labai svarbus koordinuojant bendrus sprendimus kovoje su klimato kaita.

„Kuo labiau koordinuosime savo veiksmus, kuo labiau koordinuosime savo sprendimus, tuo ir prisitaikymo kaštai bus mažesni ir pačių projektų sėkmė bus didesnė. (...) Tai bus labai naudingas įrankis mums derantis dėl visiems priimtino, optimalaus sprendimo įgyvendinant tas priemones, kurios svarbios kovai su klimato kaina ir vykdant žaliąją transformaciją, tuo pačiu užtikrinant visuomenės palaikymą šitiems pokyčiams ir nepageidaujamų socialinių reiškinių minimizavimą“, – teigė I. Šimonytė.

Estijos premjerė Kaja Kallas kalbėjo, kad šiuo metu svarbios CO2 prekybos sistemos prognozavimo galimybės.

„Mūsų verslininkams tai yra sudėtinga, nes keičiasi kainos ir būtų labai svarbu, kad galėtume prognozuoti CO2 kainas, tai leistų ir geriau rengti planus“, – spaudos konferencijoje sakė ji.

K. Kallas taip pat kalbėjo, kad Europos jūros prekyboje reikia užtikrinti žaliosios krypties tikslus, kad ekonomika augtų, bet būtų mažiau žalinga aplinkai.

„Turime to siekti ir žiūrėti, kad tikslai būtų realistiški, pavyzdžiui, kalbant apie žemės naudojimo tikslus arba miškininkystę, kad būtų šiltnamio dujos arba jūrų prekybos tema siejama su tuo ir džiaugiuosi, kad mūsų pozicijos panašios“, – teigė K. Kallas.

Penktadienį Rygoje vyko Baltijos Ministrų Tarybos posėdis. Jame didžiausias dėmesys buvo skirtas saugumo situacijai Europoje.

Vyriausybių vadovų susitikimai vyksta du kartus per metus – žiemą ir vasarą.

Šiemet Baltijos Ministrų Tarybai pirmininkaujanti Lietuvos Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė pakvietė Latvijos bei Estijos ministrus pirmininkus Krišjanį Karinį ir Kają Kallas aplankyti Kauną – 2022 metų Europos kultūros sostinę.

„Susitikimo metu premjerai apsikeis naujausia informacija ir patirtimi valdant COVID-19 pandemiją, aptars regiono saugumo ir Baltarusijos hibridinės atakos, panaudojant nelegalią migraciją, keliamus iššūkius“, – teigiama Vyriausybės pranešime.

Taip pat numatyta aptarti energetikos ir transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimą bei Baltijos valstybių bendradarbiavimo stiprinimą.

Baltijos šalių premjerai Kaune lankysis „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ biure ir susipažins su pagrindiniais programos akcentais.

Baltijos Ministrų Taryba yra Estijos, Latvijos ir Lietuvos tarpvyriausybinio bendradarbiavimo institucija.

Premjerai pabrėžia, kad NATO yra ir išliks euroatlantinio saugumo pagrindas, pažymi atgrasymo ir gynybos, NATO pajėgų stiprinimo ir modernizavimo svarbą.

Bendrame pareiškime taip pat pabrėžiama tolesnio sąjungininkų karinio buvimo Baltijos valstybėse svarba, būtinybė toliau stiprinti Baltijos valstybių gynybinį bendradarbiavimą, patvirtinamas įsipareigojimas palaikyti tvirtą NATO ir Europos Sąjungos strateginę partnerystę bei NATO atvirų durų politiką.

Ministrai pirmininkai sutarė dėl šio pareiškimo dėl 2021 m. birželio 14 d. Briuselyje vyksiančio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo. Aukščiausiojo lygio susitikime bus išskirtinai svarbu sąjungininkams dar kartą patvirtinti NATO vienybę ir sustiprinti transatlantinį ryšį, įvertinti pasiektą pažangą kuriant pajėgesnę NATO bei pateikti gaires NATO ateičiai.

Mes, Estijos, Latvijos ir Lietuvos ministrai pirmininkai:

Pabrėžiame, kad NATO yra ir išliks euroatlantinio saugumo pagrindas bei sėkmingiausias politinis ir karinis Aljansas, o kolektyvinė gynyba, įtvirtinta 5 straipsnyje, yra jo svarbiausias esminis uždavinys. NATO yra pagrindinis forumas Aljanso nariams aptarti saugumą. NATO remiasi savo narių vienybe, solidarumu ir bendromis vertybėmis.

Tikimės, kad aukščiausiojo lygio susitikimas pateiks aiškų ir tvirtą Rusijos keliamos grėsmės įvertinimą ir dar labiau pritaikys NATO atsaką. Rusija siekia destabilizuoti NATO ir pakenkti NATO sąjungininkų ir partnerių saugumui. Rusijos karinė laikysena, jos įprastiniai ir branduoliniai pajėgumai kelia grėsmę euroatlantiniam saugumui. Rusija taip pat sistemingai užsiima neteisėtomis operacijomis Aljanso teritorijoje, vykdydama piktybinę ir pavojingą kibernetinę veiklą, skleisdama dezinformaciją, kišdamasi į rinkimus ir išnaudodama susiskaldymą demokratinėse visuomenėse.

Pritariame euroatlantinės erdvės atgrasymo ir gynybos koncepcijai, kuri kartu su kritinių karinių pajėgumų vystymu sudarys pagrindą atnaujintai Aljanso atgrasymo ir gynybos pozicijai, siekiant spręsti agresyvios Rusijos karinės laikysenos ir elgesio klausimą.

Tikimės, kad per būsimąjį aukščiausiojo lygio susitikimą sąjungininkai įsipareigos stiprinti ir modernizuoti NATO pajėgų struktūrą laikantis kolektyvinės gynybos reikalavimų, kad būtų galima reaguoti į bet kokią krizę ir konfliktą.

Pakartojame įsipareigojimą didinti išlaidas gynybai ir skirti gynybai bent 2% BVP. Pabrėžiame ilgalaikio sąjungininkų įsipareigojimo visapusiškai įgyvendinti Gynybos finansavimo įsipareigojimą (angl. Defence Investment Pledge), NATO pajėgumų vystymo tikslų bei indėlio į NATO sustiprinto reagavimo pajėgas (angl. NATO’s increased readiness forces) poreikį ir reiškiame paramą iniciatyvai didinti bendrą NATO finansavimą kolektyvinės gynybos pastangoms.

Pabrėžiame lemiamą tolesnio sąjungininkų karinio buvimo Baltijos valstybėse svarbą, nes tai yra neatsiejama NATO atgrasymo ir gynybos pozicijos regione dalis, giriame NATO sąjungininkus už jų nuolatinį dalyvavimą NATO priešakinių pajėgų batalione ir oro policijos misijoje Baltijos šalyse bei pabrėžiame būtinybę užtikrinti perspektyvaus pastiprinimo strategiją.

Patvirtiname savo įsipareigojimą palaikyti tvirtą NATO ir ES strateginę partnerystę bei NATO „atvirų durų“ politiką.

Remiame įsipareigojimą stiprinti NATO atsparumą, nes nacionalinis atsparumas yra gyvybiškai svarbus įgalinant NATO kolektyvinės gynybos misiją. Pripažįstame, kad atsparumas yra nacionalinė atsakomybė, remiame idėją nustatyti minimalų atsparumo standartą, pagrįstą septyniais pagrindiniais reikalavimais, ir esame pasirengę juos integruoti į nacionalines strategijas ir veiksmų planus.

Remiame Generalinio Sekretoriaus pasiūlymą atnaujinti Strateginę koncepciją.

Pabrėžiame, jog svarbu toliau stiprinti Baltijos valstybių gynybinį bendradarbiavimą plėtojant pajėgumus ir skatiname tokius regioninius projektus kaip galimas bendras daugiavamzdės raketų paleidimo sistemos (angl. Multiple Launch Rocket System) įsigijimas, siekiant užtikrinti gynybai skirtų išteklių sąveikumą ir ekonomišką naudojimą bei sustiprinti mūsų saugumą NATO rytiniame flange.