Situaciją komentavo Radviliškio rajono meras Kazimieras Račkauskis.

– Kodėl reikėjo priimti tokį sprendimą?

– Ta iniciatyva kilo ne iš manęs, ji kilo iš žmonių. Gavome raštus tiek iš policijos komisariato, tiek iš mokyklų direktorių. Turime tokių ydingų vietų rajone, kur alkoholis pilstomas nuo penkių–šešių ryto. Tai tikrai daro nekokį įspūdį mūsų miestui. Žmonės, eidami į darbus aštuntą ryte, vaikai, eidami į mokyklas, mato, taip pavadinkime, lėbaujančius žmones, kurių tokia kasdienybė. Dėl to norime tokius, kaip aš vadinu, tuberkuliozės židinius išgyvendinti iš mūsų rajono, todėl ir priimtas toks sprendimas.

– Kiek yra tokių vietų? Ar kalbate tik apie Radviliškį?

– Didžiausia koncentracija Radviliškyje. Tų vietų tikrai nėra daug. Tai neliečia įstaigų, kurios dirba socialiai atsakingai. Kalbame apie tokius, sakykime, žemo lygio alaus barus, kurie atsidaro penktą–šeštą ryte. Tai neprideda pozityvo mūsų miestui. Nesinori, kad vaikai, ryte eidami į mokyklą, jaustųsi nesaugūs, nes tos įstaigos įsikūrusios miesto centre, prie mokymo įstaigų. Reikia bent jau apriboti tą prekybą, todėl priimtas sprendimas prekiauti nuo dešimtos valandos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet tie žemo lygio alaus barai nepažeidė jokių įstatymų, jie atsidarydavo tada, kada jų klientams reikia?

– Mes nesakome, kad tai kažkas nelegalaus. Bet ne viskas, kas yra legalu – priimtina visuomenei. 

– Jūs sulaukėte prieštaravimo iš Vyriausybės atstovo, kuris ginčija tokį sprendimą. Kokia jo motyvacija?

– Ne paslaptis, kad Vyriausybės atstovas gavo daug dėmesio iš kai kurių mūsų opozicijos atstovų, kurie turi asmeninį verslą. Ko gero, pasidavęs spaudimui ir teikė tą siūlymą, kad šitas sprendimas būtų panaikintas. Teisinio pagrindo nematome. Alkoholio kontrolės įstatymas nurodo, kad savivaldybė gali apriboti vietas, teritorijas, kur konkrečiomis valandomis būtų ribojama prekyba alkoholiu. Tai mūsų pasirinkta teritorija – visas rajonas. Pasirinkome konkrečias valandas, manome, kad tikrai nėra būtinybės toms įstaigoms atsidaryti nuo penkių–šešių ryto. Restoranų ir viešbučių savininkai nepareiškė nepasitenkinimo, kad jų klientai negalės ryte išgerti šampano taurės, nes kasos aparatai įjungiami tik dešimtą ryto. 

– Sprendimas geras, bet nemanote, kad draudimais nieko nepasieksite ir tie žmonės ims ieškoti nelegalių pirkimo būdų? 

– Nelegalios prekybos vietos – ne mūsų kompetencija. Tuo turi užsiimti policija. Jau pradėta aktyviau patruliuoti ir tikrinti tas vietas. Žinoma, galbūt draudimais nieko nepasieksime, bet nieko nedaryti irgi negalima. Jeigu negalime priversti atsisakyti alkoholio, tai gal bent pavyks tą apriboti.

Sekmadienį Klaipėdos miesto policijos komisariate užregistruotas 22 metų vyro pareiškimas. Jame nurodoma, kad šeštadienio paryčiais, apie 5.45 val., Nidoje, Nidos–Smiltynės plente, maitinimo įstaigos terasoje, du nepažįstami asmenys, be aiškios priežasties, sumušė pareiškėją.

Per konfliktą nukentėjo kartu su juo buvę 21-erių ir 23-ejų vyrai.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Sekmadienio vakarą, apie 22.15 val., Klaipėdoje, Taikos prospekte, baro lauko terasoje neblaivus 32 metų vyras susimušė su 26 metų vyru.

Nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų nuvežtas į ligoninę.

Pradėtas tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Patikrinti du naktiniai klubai, esantys kurorto J. Basanavičiaus ir Vytauto g. Užfiksuota dvylika neblaivių nepilnamečių.

Vienai pilnametei merginai gresia atsakomybė už teisėtų pareigūnų nurodymų nevykdymą, vaikinui – už alkoholinių gėrimų perdavimą nepilnamečiams, vienos įstaigos darbuotojui –  už alkoholinių gėrimų pardavimą nepilnamečiams.

Atsakomybės neišvengs ir pro šalį važiavęs neblaivus elektrinio paspirtuko vairuotojas – vyrui nustatytas 0,98 prom. neblaivumas.

Palangos pareigūnai ragina nepažeidinėti teisės aktų reikalavimų, o panašaus pobūdžio priemones žada rengti ir ateityje.

Kaip skelbia delfi.lt, dauguma neblaivių paauglių rasti dėl pažeidimų ne kartą pagarsėjusiame naktiniame klube „Salūnas“. Šis klubas anksčiau socialiniuose tinkluose skelbė, kad kviečia lankytus atsinešti savo alkoholinius gėrimus.

„Man labiausiai įstrigo 14-etė mergina. Maniau, kad ji norėjo padaryti didesnį įspūdį nei išties turi tiek vartojimo patirties. Bet pasikalbėjęs su ja likau apstulbęs, kiek daug visokių medžiagų ji yra išbandžiusi. Ir kaip giliai ta priklausomybė įsišaknijusi“, – sakė priklausomų žmonių bendruomenės „Aš esu“ vadovas, kunigas Kęstutis Dvareckas.

Lietuvos barų ir kavinių asociacijos vadovas Raimondas Pranka irgi pritaria, kad tie skaičiai nemaži. Bendra tendencija rodo, kad vartojančių psichoaktyvias medžiagas daugėja. Anot Raimondo, kokia to priežastis, sunku pasakyti, gal per mažai dirbame ta linkme.

„Pasichoaktyvios medžiagos tikrai yra problema. Gal mes jos masto nematome. Ne tik tarp jaunimo tai plinta. Įvairaus amžiaus žmonės nori malonumo, nori jaustis kitaip, pabėgti nuo problemų“, – sakė toksikologė Gabija Mikulevičienė.

Kunigą K. Dvarecką labiau stebina besistebintys, kiek jaunų žmonių yra pabandę narkotikus, nei reali situacija. Nes ir pats, savo realia patirtimi žino, kuo tai gali baigtis.

„Irgi pasiūlė studentų bendrabutyje, nemačiau nieko blogo, pabandžius nieko blogo ir neatsitiko. Tada pagalvojau, kad čia mitas apie jų nešamą žalą. Tas procesas turi įsibėgėti tiek, kad paskui nepastebi, jog beldiesi iš kitos durų pusės, kad riba peržengta. Manymas, kad kai pastebėsiu tą ribą, tuomet trauksiu stabdį, tėra iliuzija“, – atviravo Kęstutis.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

Tik tai, kur nuveda narkotikų vartojimas, leidžia suprasti, kaip pats sako, kokia galinga priklausomybė buvo.

„Čia jau labai paprasta – kai sėdi areštinėje, supranti, kad ne už gerus darbus. Tai su savimi susitarti, kad ne tos medžiagos kaltos, nelabai lieka tų variantų“, – kalbėjo pašnekovas.

Tačiau tai, kad Vilniuje kaip ir kituose didmiesčiuose plačiai paplitęs psichoaktyvių medžiagų vartojimas, nėra jokia paslaptis. Tą rodo ir Visuomenės sveikatos biuro atlikta besilinksminančiųjų apklausa. Tokia Vilniuje rengta pirmą kartą. Anksčiau į šią problemą žvelgta tik nacionaliniu mastu.

„Kalbant apie Vilnių, matome, kad tas paplitimas yra. Ir jeigu kalbame apie nelegalias psichoaktyviąsias medžiagas, paklausus, ar kada nors yra vartoję pasilinksminimo vietų lankytojai, tai apie 80 proc. atsakė, kad taip“, – kalbėjo „Vilnius sveikiau“ stebėsenos ir strateginio planavimo skyriaus projektų koordinatorė Emilija Gaidytė.

Besilinksminančiųjų taip pat klausta, ar Vilniuje lengva įsigyti narkotikų. Beveik pusė nurodė, kad lengva. Taip pat – ką ir kur vartoja.

„Kadangi kalbame apie visas psichoaktyviąsias medžiagas, matome tą didelį alkoholio paplitimą šioje aplinkoje, nes alkoholis yra lengviausiai prieinama medžiaga“, – sakė E. Gaidytė.

Įvairaus amžiaus žmonės nori malonumo, nori jaustis kitaip, pabėgti nuo problemų.

Antroje vietoje pagal dažniausią vartojimą atsiduria kanapės. Toliau – kitos stimuliuojančios medžiagos. Dažniausiai svaiginamasi namuose. Naktiniai klubai ir barai pateko į trečią vietą, kur apklaustieji nurodė vartojantys psichoaktyvias medžiagas. Tačiau tikimasi, kad nuo šios grandies pradėjus narkotikų žalos prevenciją, nuo galimų didelių pavojų pavyks apsisaugoti dažniau. Siekiama barus ir naktinius klubus išmokyti, kaip padėti pavartojusiems žmonėms.

„Prisiminkime, kad ir alkoholis yra narkotikas Nr. 1. Bet po truputėlį vyksta mokymai, šnekamės, kaip elgtis su perdozavusiu žmogumi, kaip suteikti jam pirmąją pagalbą. Ir tą viešiname. Kai mūsų klientai mato, kad rūpinamės, gal tada pagalvos, kad nenori perdozuoti, o gal iš viso ateis mintis, kad visai nenoriu tų narkotikų ir pan.“, – sakė kavinės savininkas Raimondas Pranka.

Medikai paantrino, kad tinkama pagalba perdozavusiam žmogui gali išgelbėti nuo kelerius metus, jei ne daugiau, pareikalausiančios reabilitacijos.

„Žmogus, kuris pavartojęs kažkokių nors medžiagų, jis dažnai yra jautresnis ir jam tai gali išprovokuoti haliucinacijas, įsijaudrinimą, baimę. Jei prie jo priėjęs žmogus kažką griežtesniu tonu paaiškins, jis gali palaikyti velniu. Ir tuomet užsives tas mechanizmas, kad žmogus bėgs, rėks, šoks per langą“, – kalbėjo toksikologė.

Į Lazdynų ligoninę nuo narkotikų apsvaigę asmenys atvyksta kartą per savaitę ar dvi, nes dauguma jų žino, kad susijaudinimo būsena praeis. Dažniau atvežami pavartoję skirtingų narkotinių medžiagų. Atsigavę dažniausiai neprisimena ką vartojo.

„Tarkim, jei atėjęs į klubą nusprendžia vartoti tam tikrų medžiagų, atsineša ir padaro, ką sumanęs, tai ne laikas jam sakyti, kad jei tu vartosi, akmeniu pavirsi. Jeigu žmogus pavartojęs, jis yra susijaudinimo būsenoje. Reikėtų kalbėti, kaip jam padėti, kad jis greičiau iš to išeitų, tarkim, nesukeltų muštynių, nesusižalotų pats ar kitų, kad nekiltų kitų sveikatos problemų“, – aiškino G. Mikulevičienė.

Pasilinksminimo vietose vartojamos medžiagos dažniausiai yra aktyvinančios. Šiuo metu rinkoje fiksuojama daugiau kaip 800 skirtingų cheminių medžiagų. Jų tik daugėja. Tad pasakyti, kokia konkreti medžiaga, kokios bus pasekmės, labai sunku.

„Pirma pagalba yra yra ir vanduo. Arba jei matai, kad žmogui kažkas atsitinka, gali nuvesti į atskirą kambariuką, jei toks yra, kad per daug gėda jam nebūtų ar negąsdintų kitų žmonių“, – kalbėjo R. Pranka.

Anot pašnekovų, didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas ne bausti, o gydyti.

„Kalbėti apie tai, kad tai turėtų būti legalu, tikrai ne. Aš asmeniškai esu kategoriškai prieš. Bet esu už tai, kad gydymas turėtų būti prieinamas, o bausmės tai tikrai nėra gydymo priemonė“, – sakė toksikologė.

„Labai daug tikimasi iš draudimų, tai aš visada sakydavau, kad Lietuvoje niekada narkotinės medžiagos nebuvo legalizuotos, o taboras klestėjo daug metų ir dabar klesti pardavimų taškai. Tas draudimas kartais gali tik smalsumą žadint. Gal net nereikėtų tų medžiagų demonizuoti. Kai kurios medicinoje iki šiol gelbsti gyvybes. Žinote, kirvis gerai ar blogai? Neatsakingo žmogaus rankose jis gali tapti nešančiu mirtį. Be švietimo čia nieko nebus“, – mintimis dalijosi kunigas.

Apklausa rodo, kad bent kartą gyvenime išgėrę vairavo 19 proc. apklaustųjų, o apsvaigę nuo narkotikų – 8 proc.

„Mes kai atvažiuojame, nežinome, kurioje vietoje bus triukšmas. Pasirenkame vietą gyventi ir staiga negalime ilsėtis ir miegoti“, – sakė vienas siūlymo iniciatorių Bronius Matelis.

Anot iniciatorių, baudos šiuo metu juokingos, nuo 20 iki 80 eurų. Dabar galiojančią tvarką, pasak B. Matelio, lengva apeiti, nes nebaudžiami barų savininkai, už juos baudas moka kiti.

„Atvažiuoja policija. Jis atrenka iš barmenų, kuris nėra baustas nė karto. Tuomet bauda mažėja perpus. Tuomet sako, kad tas žmogus atsakingas už triukšmo valdymą. Jam ir surašomas administracinių teisių pažeidimo protokolas. Sumokama dešimties eurų bauda, o už valandos vėl atvažiuoja ekipažas, nes triukšmas nerimsta. Tada baudą moką kitas barmenas“, – visą schemą išaiškino B. Matelis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Jei pataisoms bus pritarta, maksimali bauda didėtų iki 500 eurų. O 700 eurų baudą gautų ir baro ar klubo vadovas.

Restoranų ir viešbučių asociacija kėlė klausimą, ar dabar tikrai metas dėti baudas, kai verslas ir taip išgyvena sunkius laikus, mažėja klientų, didėja sąskaitos už elektrą. Esą dabartinių priemonių užtenka triukšmingiems barams bausti.

„Gyventojai teikia skundus ir policija atvažiuoja stebėti, tada viskas pateikiama savivaldybei, ten specialus skyrius nusprendžia, ar trumpinti įstaigos darbo laiką, ar naikinti licenciją. Tai didžiausia bausmė bet kuriam restoranui“, – tikino Lietuvos viešbučių ir ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Siūlymų iniciatoriai pateikia kitų šalių pavyzdžius. Estijoje baudos už triukšmą siekia iki 2 tūkst. eurų. Lenkijoje už triukšmo kėlimą galima mėnesiui patekti į areštinę.

Nemoka spręsti konfliktų

„Pasižiūrėjom į tuos kitų šalių pavyzdžius. Niekur nepateikiamas ir nenurodomas laikas. Jei norim visą Palangą pasidaryti iki 22 val. vakaro, atrodo gana keistai. O kaip elgtis su tais, kurie išėję iš restorano triukšmauja?“ – kėlė klausimą E. Šiškauskienė.

Vieno baro savininkas sostinėje tvirtina, kad problemas su gyventojais galima išspręsti taikiai.

„Akivaizdu, kad viskas vyksta dėl Palangos. Palangos savivaldybė nemoka palaikyti dialogo su verslininkais ir gyventojais. Nemokama spręsti problemų, tuomet žaidžiama su šitais dalykais. Didinkim baudas, išsispręs“, – piktinosi Lietuvos barų ir kavinių asociacijos vadovas Raimundas Pranka.

Tvirtinama, kad jei problemų nepavyksta išspręsti taikiai tarp baro ir gyventojų, turi įsikišti savivaldybė.

„Viskas vyksta per dialogą, kai išsiaiškinama, kas vyksta konkrečiai. Vienu atveju kalta įstaiga, kitu atveju gal gyventojas persistengė, vieni jautriau reaguoja, kiti ne. Reikia viską išsiaiškinti, o policininkas gali išgirdęs radiją vadinti tai triukšmu, kitas teigs, kad triukšmo nėra. Jokio objektyvumo“, – pasakojo R. Pranka.

Situacija Vilniuje

Sostinės Vilniaus gatvėje naktinių klubų labai daug. Kalbinta vaikų turinti šios vietos gyventoja, ji pasisako už didesnes baudas.

„Toliau nuo mūsų yra naktinių klubų, ten viskas girdisi. Bet tik porą naktų, penktadienį ir šeštadienį. Kištukus įsidedu ir man gerai, bet pasisakau už didesnes baudas“, – dalijosi moteris.

Dauguma vilniečių irgi pasisako už didesnes baudas.

„Tai miesto centras, tad gal reikėtų triukšmo sumažinti. Nežinau, kas čia siaučia vakarais, baudos atrodytų atitinkamos tokiems verslams. Reikia didinti“, – sakė kalbintas vaikinas.

„Triukšmas tai tarša, gali kenkti sveikatai ir kitiems dalykams. Manau, reikia baudas didinti. Aišku, reikia atsižvelgti į tam tikras vietas, kur jo daugiau“, – palaikė baudas kitas vyras.

„Galbūt atitinkamai iki tam tikros valandos ribą reikėtų nustatyti, bet nemanau, kad tos baudos turėtų būti labai didelės“, – abejojo vienas Vilniaus gyventojas.

Siūlymas dėl triukšmo dar bus svarstomas Seimo komitetuose, ar jam bus pritarta, kol kas neaišku.

Stoties prieigose veikiančiose aludėse prisigėrę tautiečiai į darbą paleidžia kumščius, plėšikauja ir kabinėjasi prie žmonių.

Vos pakalbantis miegojęs žmogus po kelių akimirkų kilo it feniksas iš pelenų.

„Kabinėjiesi? Galiu duoti į snukį“, – sakė vyras.

Bet greitai prasidėjęs konfliktas greitai ir pasibaigė. Sako, kad tokie čia – kasdienybė, tik į galvą gauna ne visi.

„Aš čia dirbu jau keturiolika metų, tai mane tikrai gerbia“, – teigė barmenė.

Liudytojo užfiksuoti vaizdai – prie baro vyrai puola vienas kitam į atlapus. Ten dirbanti, veido nenorinti rodyti moteris sako, kad darbe pasitaiko visko.

„Ir tarp blaivių būna. Tikriausiai kompanijoje jie tarpusavyje pešasi“, – sakė moteris.

Didžiausią susirūpinimą, anot policijos, kelia reportaže rodomas baras, mat kai likę dirba iki 20 val., šis alų pilsto iki pat vidurnakčio.

„Su raštu kreipėmės į Savivaldybę, pateikdami kriminogeninę situaciją, kad galbūt apribotų licencijas, spręstų klausimą dėl tų barų-kavinių“, – kalbėjo Vilniaus miesto trečio policijos komisariato viršininkas Žydrūnas Rimkevičius.

Greta – ir taksi aikštelė, todėl taksistai mato baisius vaizdus. Esą su baro savininkais buvo kalbėta jau ne kartą, tačiau esminių pokyčių nematyti. Kai kurie lankytojai pastebi, kad tokiai mažai teritorijai barų skaičius čia yra gerokai per didelis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Baro darbuotoja tokiai minčiai nepritaria.

„Jeigu barų nebus čia, tai žmonės eis į kitus rajonus. Kiekviename rajone yra pilna barų“, – teigė moteris.

Tik kai koncentracija didesnė, tai ir nusikalstamumas auga. Policija vos spėja priimti pareiškimus. Kito liudytojo kadruose užfiksuota, kaip išgėrę vyrai lyg atsisveikindami apsikabina, o tuo momentu naujas draugas ima ir iš kišenės ištraukia piniginę.

„Nemaža dalis nukentėjusiųjų būna visiškai neblaivūs, kurie arba pajuda sunkiai, arba nesiorientuoja aplinkoje. Jų bejėgiška būkle pasinaudoja asmenys, kurie galima padarė nusikalstamas veikas“, – tęsė Ž. Rimkevičius.

Policija įveda specialų planą ir didina stoties teritorijos kontrolę.

Visgi, ne vien alkoholis čia problema. Netoli stoties randamas ne vienas švirkštas. Narkotikų prekyba čia tiesiog klesti.

„Pradėta ne mažiau penkių ikiteisminių tyrimų“, – kalbėjo Ž. Rimkevičius.

Į darbą – nuo užstalės

Reidą kurorte surengė Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.

Trijose patikrintose viešojo maitinimo įstaigose rasta pažeidimų – nesilaikoma kasos aparatų naudojimo tvarkos, dviejose įstaigose neapskaitomi kasos aparatu už suteiktas maitinimo paslaugas gauti grynieji pinigai, kurie buvo laikomi kasos aparato stalčiuje kartu su oficialiomis pajamomis.

Vienoje įmonių patikrinimo metu dirbusio darbuotojo elgesys pareigūnams sukėlė įtarimą.

Patikrinus asmenį alkoholio matuokliu, buvo nustatyta, kad šis darbo vietoje buvo neblaivus – 1981 m. gimusiam vyrui nustatytas 0,5 prom. neblaivumas. Vyrui surašytas protokolas.

Stalčiuje – krūva grynųjų

Toje pačioje maitinimo įstaigoje pareigūnai nustatė, kad nėra alkoholinių gėrimų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, o už tai numatyta atsakomybė.

Pagal Alkoholio kontrolės įstatymą, juridiniams asmenims gali būti skirta nuo 289 iki 14 481 euro bauda.

Tęsiant patikrinimą, toje pačioje maitinimo įstaigoje kasos aparato stalčiuje rastas 2 985,99 euro perteklius.

Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai nurodė šiuos pinigus įtraukti į įmonės apskaitą. Už pažeidimą įmonės atsakingiems asmenims gresia atsakomybė.

Dirbo nelegaliai

Taip pat pareigūnai nustatė, kad kitoje patikrintoje maitinimo įstaigoje nelegaliai dirbo moteris – atsakingiems įmonės asmenims už tai gresia bauda nuo 1 tūkst. iki 5 tūkst. eurų.

Remiantis patikrinimo metu gautais duomenimis, minėtų įmonių darbuotojų atžvilgiu pradėtos administracinės teisenos, o įmonių atsakingiems asmenims taikomos ekonominės sankcijos.

Pareigūnai pastebi, kad dažniausi nustatomi pažeidimai viešojo maitinimo įstaigų veikloje – neišduodami kvitai už suteiktas maitinimo paslaugas, nesutampa kasos aparatu įtrauktų į apskaitą pinigų ir kasoje bei kasos operacijų atlikimo vietoje laikomų pinigų sumos.

Be to, dažnai siekiama nuslėpti gautas pajamas jų neužfiksuojant įmonės apskaitoje bei nemokėti mokesčių.

Anot tarnybos, vienas dažniausių pažeidimų atliekant patikrinimus dėl šiuo metu taikomų ribojimų kavinėse bei restoranuose – galimybių paso netikrinimas.

Praėjusios savaitės duomenimis, patikrinus virš 240 viešojo maitinimo vietų, 5 proc. jų buvo nustatyti pažeidimai. Daugiausiai jų buvo Vilniuje. Iš 20-ies sostinės kavinių ir barų patikrinimų metu pažeidimai nustatyti septyniais atvejais.

„Deja, bet vis dar užfiksuojame tokių vietų, kur galimybių paso kontrolė neužtikrinama. Nuolat primename ir raginame maitinimo verslus į šį reikalavimą žiūrėti atsakingiau, nes nepaisantiesiems operacijų vadovo sprendimų gresia administracinė atsakomybė“, – teigė tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė, valstybinė maisto produktų inspektorė Miglė Navašinskaitė.

Dalis kavinių ir barų vis dar neužtikrina, kad jų uždaroje erdvėje būtu aptarnaujami tik lankytojai su galimybių pasu arba kitu jam prilyginamu dokumentu. Be to, fiksuota atvejų, kai, pavyzdžiui, cukrus, druska ir padažai tiekiami bendro naudojimo induose, atvirose erdvėse aptarnaujant lankytojus be galimybių paso.

Darbuotojų sveikata dalyje kavinių nėra vertinama kasdien, nesudaromos sąlygos jiems pasimatuoti kūno temperatūros prieš darbo pradžią.

„Labai trūksta paaiškinimo, kodėl būtent naudojami tam tikri ribojimai, ir ko jais siekiama, nes, pavyzdžiui, jei darbuotojai dirba lauke, kur yra ir atstumai, ir vėjas, skersvėjis, lankytojai – be kaukių, o kodėl būtent darbuotojai turi būti su kaukėmis? Labai sunku suprasti tuos reikalavimus“, – teigė restorano „Artistai“ vadovas Audrius Žydelis.

„Dabar gaunasi, kad žmogus, atėjęs su galimybių pasu pas mus, neprivalo dėvėti kaukės, tačiau darbuotojai, kurie irgi turi galimybių pasus, jie privalo dėvėti arba ar privalo, yra toks vis dar ginčas“, – sakė „Cat Cafe“ savininkas Romas Žvirblis.

Tai, kad tik su galimybių pasu veikiančių įstaigų pasiskiepiję darbuotojai vis dar turi dėvėti kaukes, kelia daug nemalonumų. Esą dėl šios priežasties aptarnaujantis personalas linkęs keisti darbą.

„Jie jaučiasi diskriminuojami, kadangi jie turi galimybių pasus ir yra paskiepyti – viskas tvarkoj, bet jiems reikia dėvėti kaukes, o žmogui, turinčiam galimybių pasą, nereikia. Todėl psichologinė atmosfera labai neigiama kolektyve“, – neslėpė „Cat Cafe“ savininkas.

Jie jaučiasi diskriminuojami, kadangi jie turi galimybių pasus ir yra paskiepyti – viskas tvarkoj, bet jiems reikia dėvėti kaukes, o žmogui, turinčiam galimybių pasą, nereikia.

Kavinių vadovai pabrėžia patys ieškoję atsakymų, tačiau, jų teigimu, iki galo dėl taisyklių nesutarė nei visuomenė, nei Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), nei Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Nesutaria, bet, kaip patys sako, užtat baudžia skaudžiai.

„Leidau ir jau susimokėjau 1,5 rūkst. baudą už tai. Atėjo, patikrino, pamatė darbuotojus be kaukių ir skyrė baudą“, – atviravo restorano „Artistai“ vadovas.

Veido kaukių nebenorėtų dėvėti ir visiškai pasiskiepijusių aukštesnių klasių moksleiviai. „Pirmos ketvirtos klasės – pradinis ugdymas neprivalo dėvėti, o penktos aštuntos klasės privalo ir per pamokas. Tačiau, jeigu, pavyzdžiui, būtų toks susitarimas tarp visų mokinių tėvelių, nes tėveliai tokių pageidavimų reiškia, tai gali būti kažkoks susitarimas, bet tada tik lokaliai“, – sakė Simono Daukanto progimnazijos direktorė Rita Lūžienė.

Anot mokyklos direktorės, tam tikros lengvatos tikrai galėtų egzistuoti. „Retas vaikas teisingai dėvi kaukę, tai, nežinau, sunku pasakyti apie naudą“, – tarstelėjo ji.

Ir nors SAM nuo rugsėjo 13-osios ugdyme pokyčių neplanuoja, bet turi gerų žinių įmonių, dirbančių tik su galimybių pasu, darbuotojams. Veido kaukių jiems dėvėti nebereikės – jos išlieka tik rekomendacija. Tai galioja dirbantiems tiek viešojo maitinimo įstaigose, tiek prekybos centruose.

„Nuo rugsėjo 13 dienos tose vietose, kur paslaugos bus teikiamos tik asmenims su galimybių pasu, tiek paslaugų teikėjams, tiek paslaugų gavėjams veido kaukės yra rekomenduojamo pobūdžio“, – sakė SAM vyriausioji specialistė Galina Zagrebnevienė.

Vis dėlto, kovos su pandemija simbolio ministerijos atstovai siūlo nepamesti. „Šiuo metu plinta vadinamoji Delta viruso atmaina, kuri yra žymiai piktybiškesnė – užsikrėtimas ja yra žymiai lengvesnis negu tuo pagrindiniu virusu“, – aiškino SAM atstovė.

Jei įmonė priima visus – ir turinčius, ir neturinčius galimybių pasus, kaukės lieka privalomos. Jas dėvėti taip pat reikia valstybinėse įstaigose, institucijose, viešajame transporte taksi.