Buvo jau po 20 val., kai viename Zanavykų gatvės kieme ji rado galvos traumą patyrusį ir sunkiai aplinkoje besiorientuojantį žmogų. Turbūt darbo patirtis Bendrajame pagalbos centre padiktavo Karinai, ką toliau daryti. Ilgai nedelsdama ji ėmė aiškintis, kur tas žmogus gyvena, kiek jam metų, kaip susižalojo, ar reikia medikų. Tada paskambino numeriu 112 ir, susakiusi visą svarbią informaciją, iškvietė jam greitąją medicinos pagalbą.

Kadangi lauke buvo šalta, kol atvyks iškviesta brigada, pasiūlė vyrui grįžti į namus, o pati su savo draugu liko laukti lauke, nes pažadėjo pas nukentėjusįjį palydėti medikus.

Greitosios medicinos pagalbos brigada atvyko greitai, tačiau užklimpo sniegu užverstame Naujininkų kieme. Medikų laukę Karina ir jos draugas pasisiūlė pastumti jų automobilį. Kai bendromis jėgomis įveikę sniego gniaužtus visi atsidūrė prie reikiamos laiptinės, Karina kartu su medikais pakilo į butą trečiajame aukšte. Jau lipant laiptais buvo jaučiamas degėsių kvapas, o užėjus į butą tapo akivaizdu, kad kažkas dega jo viduje. Karina reagavo žaibiškai. Virtuvėje radusi smilkstantį kepimo popierių ir atsuktas dujas, ji nedelsdama jas užsuko, atidarė langus, o susirinkusius kaimynus paprašė išeiti ne tik iš buto, bet, jei įmanoma, ir iš laiptinės. Dar šiek tiek su jais pabendravusi, paprašiusi stebėti savo kaimyną ir, kilus įtarimų dėl jo elgesio, skambinti numeriu 112, mergina išėjo.

Karina nesureikšmino šio įvykio. Manė, jog nieko ypatingo nenutiko. Tačiau galvos traumą patyrusio žmogaus kaimynams viskas atrodė kiek kitaip – juk tik mėnesio pradžioje įvyko didelį atgarsį sukėlęs nelaimingas įvykis kitame sostinės rajone, Viršuliškėse. Kas žino, gal ir šį kartą dėl atsuktų dujų galėjo įvykti sprogimas?

Norėdami surasti jiems ir jų kaimynui padėjusią merginą, kad galėtų jai padėkoti, jie kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą, nes kažkas nugirdo jos pokalbį su greitosios medicinos pagalbos brigada ir prisipažinimą, kad pati dirba Bendrajame pagalbos centre.

Taip apie Karinos poelgį buvo sužinota jos darbovietėje. Bet net ir dabar ji mano, kad jos vietoje taip pasielgęs būtų bet kuris kitas žmogus, o ypač – skubiosios pagalbos tarnybos darbuotojas.

Skelbiama, kad 2023 metais BPC buvo atsakyta į 2 135 544 pagalbos skambučius, užregistruota ir pagalbos tarnyboms perduota 1 224 019 pranešimų apie pagalbos poreikį. Lyginant su ankstesniais metais, skambučių skaičius šiek tiek išaugo.

Augant policijos kompetencijai priskiriamų pranešimų skaičiui, 2023 metais jis pasiekė naujas rekordines aukštumas – užregistruoti 587 485 pranešimai. Daugiausia užregistruota kelių eismo taisyklių pažeidimų (119,8 tūkst.), antroje vietoje – įvairūs viešosios tvarkos pažeidimai (110,4 tūkst.), trečioje vietoje – vėl šiek tiek išaugęs smurtas artimoje aplinkoje (57,3 tūkst.).

Greitosios medicinos pagalbos kompetencijos įvykiai pagal užregistruotų pranešimų skaičių pasislinko į antrą vietą, nes jų 2023 metais užregistruota tik 575 231. Apie 8,6 proc. šių įvykių buvo kompleksiniai, kai nelaimės vietoje reikėjo ne vienos, o kelių skubiosios pagalbos tarnybų.

Trečioje vietoje pagal užregistruotų pranešimų skaičių tradiciškai liko priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos. Ugniagesiams gelbėtojams per praėjusius metus buvo perduotas 33 981 pranešimas.

Nors aplinkosaugininkai bendroje įskaitoje ir likę ketvirtoje vietoje, sulaukė reikšmingai išaugusio pranešimų skaičiaus: nuo 15 040 pranešimų 2022 metais jis šoktelėjo iki 19 490 pranešimų 2023 metais. Atkreiptinas dėmesys, kad net 13,2 tūkst. pranešimų buvo susiję su laukiniais gyvūnais.

Vidutinis atsiliepimo į skambučius laikas išliko toks pat kaip ir anksčiau – 5 sekundės, tačiau skambučių, į kuriuos atsiliepiama per 15 sekundžių, skaičius pasiekė 97,5 proc. Bendra 2023 metų pokalbių įrašų trukmė siekia daugiau nei 41 tūkst. valandų.

Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo atstovo Donato Gurevičiaus, vis dar nepavyko patekti į patalpas ir apžiūrėti anksčiau tarp sugriuvusių konstrukcijų pastebėto apdegusio žuvusiojo kūno, taip pat nėra informacijos apie dingusį viename butų galėjusį būti nepilnametį. 

„Bute, kur galimai galėjo dingti nepilnametis, iš tos informacijos, kurią galėjome pažiūrėti, negalime pasakyti, kad matome ar žmogaus kūną, ar dingusį kažkokį žmogų. Informacija yra nepakitusi“, – BNS antradienio vakarą sakė D. Gurevičius. 

„Prie sudegusio kūno irgi kol kas negalime prieiti, bet jis yra realiai matomas“, – pridūrė jis.  

Pasak D. Gurevičiaus, butas, kuriame rastas žuvusiojo žmogaus kūnas, ir butas, kuriame galėjo būti likęs vaikas, yra skirtingi, tačiau pastarojo pilnai išžvalgyti neleidžia išgriuvusi siena. 

Ugniagesio teigimu, butai antradienio vakarą buvo apžiūrėti iš išorės per trečiojo ir ketvirto aukštų balkonų langus su specialiu šešių metrų ilgio zondu, turinčiu filmavimo kamerą, tačiau pilnai jų išžvalgyti neleidžia išgriuvusios konstrukcijos.

D. Gurevičius sako, kad į namo vidų vis dar negalima patekti, gaisras vis dar nėra likviduotas. Jo teigimu, trečiadienį ryte į gaisro vietą vėl rinksis ekspertai, kurie spręs dėl tolesnės daugiabučio situacijos bei galimybės apžiūrėti namo konstrukcijas. 

Anot ugniagesio, naktį prie užsidegusio namo budės ugniagesiai bei policija.

Sostinės savivaldybė degusiame daugiabutyje Viršuliškėse antradienio vakarą paskelbė ekstremalią situaciją.

Pasak savivaldybės, gaisro metu užsiregistravo 57 namo gyventojai, iš jų 18 žmonių, tarp kurių du vaikai, buvo laikinai apgyvendinti viešbutyje, likę gyventojai nusprendė apsistoti pas artimuosius.

Penkiems nukentėjusiems buvo suteikta medikų pagalba. 

Kaip pranešė Bendrasis pagalbos centras, antradienį 11.16 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, kad Vilniuje, Viršuliškių gatvės 101 name, įvyko sprogimas ir atvira liepsna dega keli butai.

Pasak ugniagesių, apie 15.33 val. gaisras buvo lokalizuotas.

Buvo jau pora valandų po vidurnakčio, kai į eilinį skambutį atsiliepusi Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus operatorė Goda išgirdo vyro balsą: „Man reikia pagalbos. Aš esu nežinia kur.“ Ir tuoj pat tas paskambinęs žmogus ėmė guostis, kad pasiklydo eidamas iš miško namo. Kadangi lauke buvo tamsu ir nesimatė orientyrų, jis nebežinojo, į kurią pusę eiti. Drebėdamas nuo stingdančio lapkričio šalčio ėmė baimintis, jog taip beklaidžiodamas iki ryto mirtinai sušals.

Iš pradžių situacija nieko gero nežadėjo: mobiliojo ryšio tiekėjo perduodami skambinančiojo vietos nustatymo duomenys rodė didelį, beveik 4 kilometrų spindulio plotą Ignalinos rajone. Tačiau 25 pokalbio sekundę Bendrąjį pagalbos centrą pasiekė paties mobiliojo telefono perduodami duomenys. Jie buvo tikslūs – vos su 3 metrų paklaida – ir rodė laukus netoliese ieškomo kaimo.

Vilniuje esanti Bendrojo pagalbos centro operatorė jau žinojo žmogaus buvimo vietą. Bet kaip jam padėti ir nukreipti teisinga linkme, kai lauke tamsu ir nematyti jokių orientyrų?

Operatorė sujungė žmogų su Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtoju. Pabendravęs su pagalbos ieškančiu vyru policijos pareigūnas į pagalbą pasitelkė geranorišką paklydėlio kaimyną. Nuvažiavęs visureigiu į laukus kaimynas rado ten sušalusį nelaimėlį ir nuvežė šildytis į pirtį.

Nuo skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą buvo praėjęs vos pusvalandis, kai su žmogumi ir vėl susisiekę policijos pareigūnai išgirdo, kad jis jau saugus, laimingas ir labai dėkingas visiems – ir kaimynui, ir tarnyboms, padėjusioms jo ieškoti laukuose. Bet ne mažiau dėkingas jis turėtų būti ir savo išmaniajam telefonui, nes būtent jo atsiųsti duomenys padėjo lengvai identifikuoti vietą.

Technologijos, kai skambinant numeriu 112 patys išmanieji telefonai nusistato savo buvimo vietą ir perduoda šiuos duomenis Bendrajam pagalbos centrui, Lietuvoje buvo įdiegtos dar 2016 metų pabaigoje. Tuo metu Lietuva buvo ketvirta valstybė pasaulyje, pradėjusi naudoti šį metodą. Per septynerius metus šio metodo dėka buvo išgelbėtas ne vienas paklydęs, sveikatos sutrikimą ar smurtą patyręs žmogus – tam tereikėjo kritišką minutę turėti išmanųjį telefoną su „Android“ arba „iOS“ operacine sistema.

Administracinėn atsakomybėn asmuo buvo patrauktas už skambinimą skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 žinant, kad pagalba nereikalinga, melagingus pranešimus apie sprogmenis ir už Bendrojo pagalbos centro darbuotojų garbės ir orumo pažeminimą.

Incidentas įvyko gegužės 25 d. Pirmą kartą 18.34 val. skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 paskambinęs neblaivus asmuo pranešė apie Vilniuje, Katedroje, padėtą sprogmenį. Pokalbio metu asmuo keikėsi ir įžeidinėjo Bendrojo pagalbos centro pareigūnę – statutinę valstybės tarnautoją. Darbuotoja parengė pranešimą apie galimai melagingą kvietimą ir perdavė jį policijai.

18.35 val. minėtas asmuo vėl paskambino. Šį kartą jis tvirtino esąs Rotušės aikštėje ir norįs pranešti apie sprogmenį Vilniaus rotušėje. Vėl keikėsi ir įžeidinėjo atsiliepusį operatorių.

Kadangi girto asmens kalbos buvo prasilenkiančios su realybe, o ir mobiliojo ryšio paslaugų teikėjo persiųsti duomenys rodė, kad asmuo skambina iš Šnipiškių, policijai buvo perduotas pakartotinis pranešimas apie galimai melagingą skambutį.

Tas pats asmuo dar skambino 18.38, 18.44 ir 18.52 val. Iš viso per nepilnas dvidešimt minučių iš jo sulaukta net penkių skambučių. Kitais kartais jis jau kalbėjo ne apie sprogmenis, bet prašėsi medikų pagalbos. Nepaisant to, ir toliau keikėsi bei įžeidinėjo į skambučius atsiliepusius operatorius, nesakė tikslaus savo adreso.

Bendrasis pagalbos centras, reaguodamas į pranešėjo elgesį, kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydamas nustatyti skambinusį asmenį ir patraukti jį atsakomybėn. Policijai buvo pateiktas abonento numeris, darbuotojų tarnybinių pranešimų kopijos, skambučio vietos nustatymo duomenys ir kita informacija.

Remdamiesi gauta informacija Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojai nustatė, kad pažeidimus įvykdė policijai jau pažįstamas vilnietis. Jis buvo patrauktas atsakomybėn iš karto pagal kelis Administracinių nusižengimų kodekso straipsnius, numatančius atsakomybę už Bendrojo pagalbos centro darbo trukdymą, specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga, bei Statutinio valstybės tarnautojo, kario ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, vilniečiui buvo skirta galutinė 1000 eurų bauda.

Atkreiptinas dėmesys, kad toks neatsakingas ir piktavališkas kaip minėto vilniečio elgesys ne tik užima linijas, gaišina tarnybas ir trukdo prisiskambinti žmonėms, kuriems iš tiesų reikalinga pagalba. Ne mažiau svarbu ir tai, kad tokie skambučiai didina ir taip Bendrojo pagalbos centro operatorių patiriamą emocinę įtampą.

Nors Bendrasis pagalbos centras siekia, kad jo darbuotojai būtų atsparūs stresui, turėtų psichologinių žinių, konfliktų sprendimo įgūdžių, bet jie yra tik žmonės. Neigiamas psichologinis krūvis kaupiasi ir gali turėti įtakos operatorių savijautai, paveikti vėlesnių pagalbos prašymų aptarnavimo kokybę.

Todėl Bendrasis pagalbos centras primena, kad skambindami skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 dalį atsakomybės prisiima ir patys pranešėjai. Tik abipusiai geranoriškas bendradarbiavimas, pagarbus elgesys padeda priimti ir perduoti pagalbos prašymus skubiosios pagalbos tarnyboms ir greičiau, ir tiksliau. O už piktavališką elgesį gresia administracinė ar net baudžiamoji atsakomybė.

Į dangų iš gaisravietės kylantis juodų dūmų stulpas matėsi iš toli. Bendrasis pagalbos centras sulaukė ne vieno pranešimo apie šią nelaimę, kurie nuolat keitėsi.

Iš pradžių pranešta, kad servise dega vienas automobilis. Po to – kad jau du. Galiausiai – jog liepsnos kabinasi ir į pastatą.

Į įvykio vietą buvo pasiųstos net keturios autocisternos iš trijų Kauno ugniagesių gelbėtojų komandų. Kartu su ugniagesiais – ir greitosios medikai bei policija.

Gaisras likviduotas per keliolika minučių nuo pirmųjų ugniagesių atvykimo. Sudegė lengvieji automobiliai „Audi Q7“ ir „Fiat Ducato“. Nukentėjo šalia stovėjusios transporto priemonės: „Fiat Ducato“, „BMW 316“, „Audi Q8“. Apdegė ir autoserviso garažo vartai, aprūko sienos, nukentėjo ir vidus.

Greitosios medikų pagalbos prireikė ir vieno iš sudegusių automobilių, kuris užsidegė pirmiausiai, savininkui. 45-erių metų nukentėjusysis pristatytas į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių.

Kaip portalui kauno.diena.lt pasakojo šio autoserviso, oficialiai – UAB „Saulės vėjo autocentras“, savininkė, šio „Audi Q7“ savininkas pas juos keitė ratus. Ir išvažiavęs po šios paslaugos, staiga kieme „užgeso“. Tai atsitikus, jis išsikvietė pagalbą ir šiai bandant „užkurti“ automobilį, „Audi“ užsidegė. O po to liepsnos persimetė ir šalia stovėjusį remontui į jų autoservisą pristatytą autotralą. Taip jau buvo lemta, kad „Audi Q7“ netikėtai sugedo, važiuodama pro jį.

Anot autoserviso savininkės, kilęs gaisras pridarė nemažų nuostolių ir jų įmonei.

9.26 val. pagalbos telefonu pranešta, kad Laisvės gatvėje dega gyvenamasis namas.

Gesinti jo išskubėjo penkios ugniagesių mašinos. Į įvykio vietą skubėjo ir medikai.

Dviejų aukštų su mansarda name gaisro židinys buvo antrajame aukšte.

Nudegė dalis stogo, nuo ugnies nukentėjo patalpos antrajame aukšte, pirmasis sulietas vandeniu gesinant ugnį.

Gelbėtojai iš garažo išstūmė ir taip išgelbėjo lengvąjį automobilį.

Žmonės gaisro metu nenukentėjo.

Liepsną pavyko sutramdyti maždaug per valandą, dalis ugniagesių po to liko atlikti baigiamųjų darbų – užtikrinti, kad liepsna nebeatsigaus.

Gaisro priežastis bus tiriama.

Namo šeimininkų laukia nemenki rūpesčiai jį atstatant.

–Kodėl praėjusius metus vadinate rekordiniais?

– Rekordiniai metai yra ta prasme, kad 2022-aisiais buvo perduota daugiausiai pranešimų pagalbos tarnyboms. Į visus pagalbos skambučius numeriu 112 atsiliepia BPC darbuotojai pirmiausiai įvertina, ar tai tikrai yra pagalbos prašymai, tuomet perduoda elektroninius pranešimus jau atitinkamoms tarnyboms.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kodėl padaugėjo skambučių, kokios to priežastys?

– Nors pasitikėjimas pareigūnais buvo didelis ir anksčiau, prašymų netrūkdavo, bet pernai buvo sulaukta gerokai daugiau skambučių, skirtų policijai ir greitajai medicinos pagalbai.

– Pagal statistiką, į ugniagesius buvo kreiptasi mažiau, daugiausia – į greitąją medicinos pagalbą, o antroje vietoje – į policiją.  Dėl ko dažniausiai gyventojai prašo skubios medikų pagalbos?

– Dėl įvairiausių sveikatos sutrikimų. Gal dažniau dėl padidėjusio kraujospūdžio, didelio karščiavimo. Tiesa, reikėtų paminėti, kad ne visi žmonės įvertina tą poreikį, ar tikrai jiems būtina greitoji medicinos pagalba čia ir dabar. Kai kuriais atvejais paskuba skambinti, užuot pamėginę savo jėgomis išspręsti problemą. Neretai užtenka išgerti tam tikrų vaistų, kurių turime savo vaistinėlėje, ir savijauta pagerėja. Tuomet galima kreiptis ne skubos tvarka į polikliniką, savo šeimos gydytoją.

Skambučių srautas priklauso ir nuo paros laiko, ir nuo savaitės dienos, ar tai šventinė diena. Pavyzdžiui, gruodžio 31-ąją ir sausio 1-ąją būna rekordiškai daug skambučių.

 

– Gyventojai tampa vis pilietiškesni – policija sulaukė ypač daug pranešimų dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Vairuotojai tiesiog skambina kelyje pamatę pažeidėjus?

– Į šią kategoriją patenka ir pranešimai apie eismo įvykius. Todėl iš visų pranešimų, tokių sulaukiame daugiausiai. Jeigu kalbėti apie tuos pilietiškus vairuotojus, tokių tikrai netrūksta. Skambina nemažai žmonių, pamatę įtartinai vairuojantį, neblaivų ar kelių eismo taisykles pažeidinėjantį vairuotoją. Ir reikėtų pasidžiaugti, kad daugėja neabejingų piliečių, kurie, išvydę nuo kelio nuvažiavusį automobilį, sustoja, įvertina, ar tam vairuotojui reikalinga pagalba, ar yra nukentėjusių ir pan. Ir tuomet praneša  mūsų pagalbos centrui.

– Ar tiesa, kad BPC skambučiai nenutyla? Ar kas minutę ar net dažniau suskamba telefonai?

– Skambučių srautas priklauso ir nuo paros laiko, ir nuo savaitės dienos, ar tai šventinė diena. Pavyzdžiui, gruodžio 31-ąją ir sausio 1-ąją būna rekordiškai daug skambučių, mūsų darbuotojai vos spėja atsiliepinėti. Bet kitomis dienomis tų skambučių sulaukiame mažiau. Darbo dienomis didžiausias pikas būna baigiantis darbo dienai. Žmonės grįžta namo, didžiausios spūstys keliuose, todėl padaugėja ir įvairių eismo įvykių. Vakarais sulaukiame skambučių dėl buitinių konfliktų, triukšmo bei kitų viešosios tvarkos pažeidimų.

Kaip informavo centras, pavakarę, apie 15.51 val. Bendrajame pagalbos centre skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad  Vilniuje, Tūkstantmečio gatvėje važiuojant nuo Liepkalnio gatvės Savanorių žiedo link susidūrė keturi lengvieji automobiliai. 

Žmonės nenukentėjo, tačiau susidarė spūstis.

Informacija apie įvykį perduota Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Skirtingai nei ankstesniais metais, daugiausia pranešimų šiemet sulaukė greitoji medicinos pagalba – 2644. Šis skaičius net šiek tiek viršija prieš metus buvusį – tuomet buvo perduota 2600 pranešimų. Daugiau pranešimų nei ankstesniais metais sulaukė ir priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba – jai perduota 204 prašymai (2022 m. – 152). Mažesnį bendrą pranešimų skaičių lėmė beveik 300 sumažėjęs policijos kompetencijos įvykių skaičius: šiemet jų buvo užregistruota 2352, kai 2022 m. sausio 1-ąją buvo 2644. Aplinkos apsaugai šiemet buvo perduota 11 prašymų (2022 m. – 23).

Tradiciškai daugiausia skambučių sulaukta tuoj po vidurnakčio: per pirmąją 2023-iųjų metų valandą užregistruota 636 skambučiai, per antrąją – 564, per trečiąją – 488, per ketvirtąją – 474. Paryčiais nuslūgęs, skambučių skaičius vėl išaugo nuo 15 valandos.

Pirmieji skambučiai daugiausia buvo susiję su sprogdinamais fejerverkais: sulaukta nusiskundimų dėl triukšmo, pranešta apie sužeistus žmones, degančius konteinerius. Nuo fejerverkų nukentėjo automobilis Vilniuje, gyvenamasis namas Panevėžio rajone. Fejerverko liekanos buvo rastos ir uždūmintoje daugiabučio laiptinėje Vilniuje. Vien per pirmąją valandą po vidurnakčio buvo užregistruota ir priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai perduota net 61 pranešimas. Dalį kilusių gaisro židinių užgesino patys gyventojai.

Policijai naujametinę naktį, nuo gruodžio 31 d. 20 val. iki sausio 1 d. 8 val., buvo perduota 351 pranešimas apie viešosios tvarkos pažeidimus, 250 – apie smurtą artimoje aplinkoje, 168 – apie nusikaltimus asmeniui.

Greitosios medicinos pagalbos daugiausia prireikė dėl traumų, sumušimų, psichikos ir elgesio sutrikimų. Nemažai buvo karščiuojančių žmonių. Popiet sulaukta skambučių iš asmenų, norėjusių išblaivinimo paslaugų.

Tradiciškai netrūko netikslinių bei trukdančių skambučių. Vienas asmuo iš Plungės piktybiškai skambino net 43 kartus. Būta tokių neblaivių asmenų, kurie nesugebėjo suprasti nei kam, nei dėl ko skambina.