-
Dvejonių dėl renovacijos išsklaidymas: sužinokite, kokius klausimus gyventojai užduoda dažniausiai? 3
Iki kada bus teikiama parama renovacijai?
Tol, kol galios tą reglamentuojantys teisės aktai. Šiuo metu galiojantis kvietimas teikti paraiškas daugiabučių namų renovacijai pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą buvo pratęstas iki 2021 m. gruodžio 31 d.
Pagal kvietime numatytas sąlygas valstybės parama skiriama visoms daugiabučio namo renovacijos projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidoms padengti ir kompensuoti 30 proc. investicijų, tenkančių energiją taupančių priemonių įgyvendinimui. Papildomai teikiama 100 proc. parama mažas pajamas turintiems gyventojams, padengiant visas jiems tenkančias išlaidas, susijusias su namo renovacijos projekto įgyvendinimu. Kvietime taip pat nustatytas reikalavimas – didesniuose kaip 1 500 m2 ploto daugiabučiuose, esant techninėms galimybėms, įrengti saulės jėgaines, gaminančias elektrą namo bendrojo naudojimo reikmėms.
Ar galima gauti valstybės paramą, jeigu bute užregistruota įmonė?
Valstybės parama asmenims, vykdantiems ūkinę veiklą, teikiama vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais ir Vyriausybės nustatyta tvarka. Jeigu name yra ekonominę ūkinę veiklą vykdančių savininkų, kuriems leidžiama suteikti lengvatinę paskolą, veiklos subjektas privalo pateikti projekto administratoriui deklaraciją apie vykdomą ūkinę-ekonominę veiklą. Pateikus deklaraciją ir joje nurodžius teisingą informaciją ūkio subjektui teikiama valstybės parama.
Ar teisės aktuose yra numatytas statybos kainos indeksavimas? Kas gali pakonsultuoti gyventojus apie galimus kaštus, prieš priimant sprendimą dėl renovacijos?
Ne. Šiuo metu galiojantys teisės aktai numato, kad investicijos negali viršyti Investicijų plane patvirtintinos sumos. Jei situacija rinkoje verčia padidinti minėtą sumą, kito kelio, kaip Investicijų plano korekcija, nėra.
Gyventojus pakonsultuoti gali Investicijų plano rengėjas. Jis atsako j klausimą kiek maksimaliai kainuos numatomos įgyvendinti priemonės. Tik turint šią informaciją, gyventojai priima galutinį sprendimą.
Pas mus name yra piktybinių skolininkų ir todėl negauname banko finansavimo. Kaip spręsti šią problemą? Kokias gyventojų skolas vertina finansuotojas?
Įvairiose savivaldybėse ši problema sprendžiama pagal konkrečią situaciją: kalbama individualiai su kiekvienu skolininku, aiškinamasi, kaip geriausiu būdu sumažinti skolininkų skaičių. Kai kurios savivaldybės, savo sprendimu, padengia šias skolas.
Finansuotojas paprastai vertina tik skolas komunalinių paslaugų tiekėjams. Kitos butų savininko skolos (pvz. lizingų sutartys, kreditas būsto įsigijimui ar kt. paskolos) nėra vertinamos. Todėl tie skolininkai kredito gavimui įtakos neturės.
Ragina informaciją sužinoti iš pirmų lūpų
BETA skatina nedvejoti ir apsilankyti visos šalies miestuose ir gyvenvietėse vykstančiuose seminaruose. Pasitikrinti, ar jūsų gyvenvietėje artimiausiu metu yra numatomas seminaras, galite internetiniame BETA puslapyje www.betalt.lt.
-
Seminarai apie renovaciją: kokių finansinių klausimų dažniausia kyla gyventojams? 4
Seminarus veda renovacijos ekspertai
Rugsėjo–spalio mėnesiais savivaldybėse vykstančius seminarus veda renovacijos ekspertai: ekonomistas, finansų ir ekonominių procesų valdymo vadovas, daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo ekspertas; inžinierius praktikas, turintis didelę patirtį statybos procesų valdymo ir konsultavimo srityje, atsako į praktinius klausimus, susijusius su kasdiene renovacija. O teisinius klausimus aptaria Būsto rūmų teisininkas, patyręs daugiabučių namų valdymo, teisinių ginčų sprendimo, teisės aktų rengimo ir atstovavimo teismuose srityse.
Specialistai parengė dažniausiai užduodamų klausimų atmintinę, o jus supažindiname su dažniausiai užduodamais finansinis klausimais.
– Iki kada bus teikiama parama renovacijai?
– Tol, kol galios tai reglamentuojantys teisės aktai. Šiuo metu galiojantis kvietimas teikti paraiškas daugiabučių namų renovacijai pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą buvo pratęstas iki 2021 m. gruodžio 31 d.
– Mūsų name gyvena piktybiniai skolininkai ir todėl negauname banko finansavimo. Kaip spręsti šią problemą? Kokias gyventojų skolas vertina finansuotojas?
– Įvairiose savivaldybėse ši problema sprendžiama pagal konkrečią situaciją: kalbama individualiai su kiekvienu skolininku, aiškinamasi, kaip geriausiai sumažinti skolininkų skaičių. Kai kurios savivaldybės savo sprendimu padengia šias skolas.
Finansuotojas paprastai vertina tik skolas komunalinių paslaugų teikėjams. Kitos butų savininkų skolos (pvz., išperkamosios nuomos sutartys, kreditas būstui įsigyti ar kt. paskolos) nevertinamos. Todėl tie skolininkai kreditui gauti įtakos neturės.
– Ar galima gauti valstybės paramą, jeigu bute užregistruota įmonė?
– Jeigu name yra ekonominę ūkinę veiklą vykdančių savininkų, kuriems leidžiama suteikti lengvatinę paskolą, veiklos subjektas privalo pateikti projekto administratoriui deklaraciją apie vykdomą ūkinę-ekonominę veiklą. Pateikus deklaraciją ir joje nurodžius teisingą informaciją, ūkio subjektui teikiama valstybės parama.
– Ar teisės aktuose yra numatytas statybos kainos indeksavimas? Kas gali pakonsultuoti gyventojus apie galimas išlaidas, prieš priimant sprendimą dėl renovacijos?
– Ne. Šiuo metu galiojantys teisės aktai numato, kad investicijos negali viršyti investicijų plane patvirtintinos sumos. Jei situacija rinkoje verčia padidinti minėtą sumą, kito būdo, kaip ivesticijų plano korekcija, nėra.
Gyventojus pakonsultuoti gali investicijų plano rengėjas. Jis atsako j klausimą, kiek maksimaliai kainuos numatomos įgyvendinti priemonės. Tik turėdami šią informaciją, gyventojai priima galutinį sprendimą.
Kviečia dalyvauti seminaruose
Pasitikrinti, ar jūsų gyvenvietėje artimiausiu metu yra numatomas seminaras, galite BETA interneto puslapyje www.betalt.lt.
-
Šildymo sistemų renovacija: vienu šūviu – keli zuikiai 4
Kas ta mažoji renovacija?
Gyventojai, siekiantys gauti valstybės paramą, privalo pasikeisti elevatorinius šilumos punktus į naujus automatizuotus šilumos punktus ar atnaujinti senus susidėvėjusius šilumos punktus, kurie automatiškai nepalaiko užduotos karšto vandens temperatūros pastato vidaus karšto vandens tiekimo sistemoje. Pagal kvietimą į valstybės paramą gali pretenduoti ir tie daugiabučiai namai, kuriuose šilumos punktas yra pakeistas ir jau įrengta nepriklausoma šilumos tiekimo sistema. Parama bus skiriama tokioms priemonėms kaip radiatorių keitimas, termostatinių ventilių įrengimas, vamzdynų keitimas, individualių šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemos įrengimas, išmaniosios apskaitos, įgalinančios vienalaikį rodmenų nuskaitymą iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose, diegimas ir kt.
„Kai tinkamai apšiltinamos sienos, stogas, sudedami sandarūs langai, įstiklinami balkonai, išties pagerinamas namo sandarumas ir gyventojai mažina šildymo išlaidas. Šie darbai dėl brangių medžiagų ir sudėtingų statybos darbų reikalauja iš gyventojų nemažai investicijų. Žymiai greičiau, paprasčiau ir pigiau yra modernizuoti pastatų vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas. Tai yra atlikti mažąją renovaciją ir taip pastate, priklausomai nuo įdiegtų priemonių, iki 25 procentų sumažinti šilumos suvartojimą“, – pasakojo Virginijus Zutkis, bendrovėsv „Klaipėdos energija“ Klientų aptarnavimo centro vadovas.
Atlikus mažąją renovaciją visose patalpose užtikrinamas kokybiškas šildymas, išvengiama patalpų perkaitinimo ir energijos švaistymo. Įrengus individualų reguliavimą ir šilumos apskaitą butuose kiekvienas gyventojas gali sekti ir reguliuoti šilumos suvartojimą atskirose patalpose.
Ar verta investuoti į papildomas šildymo priemones?
Minėtas BETA kvietimas pasinaudoti valstybės parama suteikia daugiabučių namų gyventojams galimybę ne tik modernizuoti šildymo ar karšto vandens sistemas, bet ir įsidiegti alternatyvias energijos priemones karštam vandeniui paruošti. Tai galėtų būti tokie įrenginiai ir sistemos kaip saulės plokšteliniai ar vakuuminiai kolektoriai, boilerių ir akumuliacinių talpų įrengimas, mažo galingumo šilumos siurbliai karštam vandeniui ruošti, saulės fotovoltinės elektrinės atskirai ar kartu su šilumos siurbliais ir pan.
Tačiau energetikos ekspertai rekomenduoja itin gerai apsvarstyti, ar įdiegtos papildomos priemonės atsipirks. Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai, atlikę techninius-ekonominius skaičiavimus, lygindami alternatyvas, padarė išvadą, kad investuoti į šiuo metu populiariausią priemonę – šiluminių saulės kolektorių sistemas karštam vandeniui ruošti – yra finansiškai nenaudinga, nes investicijų susigrąžinimo laikas ilgesnis negu įrangos naudojimo laikas (su publikacija galima susipažinti – čia).
Remiantis mokslininkų tyrimu, buvo išanalizuota 4 skirtingų daugiabučių namų patirtis, kur yra atlikta pastatų renovacija ir vandens pašildymui įrengtas saulės kolektorius ant stogo. Visais nagrinėtais atvejais investicijos į saulės kolektorių įrengimą ir eksploataciją atsipirks geriausiu atveju po daugiau nei 22 metų. O įvertinus faktą, kad Kaune ar Klaipėdoje vasarą centralizuotai tiekiama šiluma kainuoja tik apie 3 centus už kilovatvalandę (ct/kWh), paaiškėjo, kad saulės kolektorių sistemos atsipirkimas Lietuvos didmiesčiuose būtų apie 40 metų. Tai ekonomiškai neracionalu, nes per tiek laiko įrenginiai susidėvėtų ir juos reiktų pakeisti.
Daugiau informacijos apie valstybės paramą daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui bei įrenginių, skirtų karštam vandeniui ruošti iš atsinaujinančių energijos išteklių, diegimui rasite čia.