Nuo pat pirmų dainos akordų „Žalgirio“ arena skambėjo žiūrovų balsais kaip vienas didelis choras. Programoje skambėjo žymiausi atlikėjos kūriniai kaip „Važiuoju kur širdis“, „Melagė“, „Leidžiu sau viską“, „Ruduo“, „Atidaviau tau viską“ ir kiti.

Koncerto metu dinamiški performanso elementai neleido žiūrovams ilsėtis: nuotaikos ir atmosfera kito nuo trapaus, ašaras žadinančio Gabrielės Bartkutės ir Gedvino Meškausko pastatyto šokio atlikėjos kūriniui „Neleisk man užmigt“ iki pagrindinio koncerto herojaus – alfa beždionės šūvio tikru ginklu į atlikėją ir žiūrovų išgąsčio.

J. Auškelio nuotr.

Susirinkusius klausytojus stebino ne tik šou elementai, stulbinanti scenografija, lazerių sprendimai ar pirotechnikos gausa, bet ir netikėtas koncerto svečias – Konstantinas Lilas, kuris kartu su atlikėja pristatė naujos dainos premjerą.

L. Mak nuotr.

Komandos įvaizdžiu rūpinosi Milda Metlovaitė, kuri siuvo specialų kostiumą atlikėjos personifikuotam prisikėlimui iš mirties ir nusileidimo iš arenos viršaus momentui.

J. Suslavičiūtės nuotr.

Galiausiai GJan kartu su visa arena šokančių ir dainuojančių klausytojų koncertą užbaigė konfeti jūroje skambant „Važiuoju Kur Širdis“ pakartojimui.

Teigiama, kad incidentas įvyko Katukuri kaime, Telanganos valstijoje, esančioje pietinėje Indijoje. Vaikas žaidė savo namo kieme, o ant namo stogo siautėjo grupė makakų. Gyvūnai šokinėjo ir bėgiojo ant stogo, akmuo ėmė riedėti ir nukrito berniukui ant galvos.

Pagal kitą, vietos gyventojų išsakytą versiją beždžionės tyčia metė akmenį į vaiką.

Berniukas prieš šešis mėnesius nukrito ant peilio, kuris  perrėžė jam gerklę. Gyvybė pakibo ant plauko. Tėvams pavyko išgelbėti sūnų atlikus operaciją, kuri gimdytojams kainavo 5 rupijas. Vaikas jau buvo beveik atsigavęs po nelaimės, kai ant jo galvos užkrito akmuo.

Pasak leidinio, kaimo, kuriame įvyko nelaimė, gyventojai ne kartą skundėsi įžūliu beždžionių elgesiu. 

Beždžionė šį krepšį vėliau numetė nuo skardžio, rašo „The Thaiger“.

55-erių metų turistė kreipėsi pagalbos į miškininkus. Moteris papasakojo, kad beždžionė iš jos nugvelbė krepšį, kuriame buvo pinigų ir vertingų daiktų.

Keliautoja pareiškė, kad laukinė beždžionė pagriebė krepšį, o jame ieškojo maisto. Tačiau nieko skanaus nerado, todėl krepšį numetė nuo skardžio.

Turistė teigė, kad krepšyje buvo jos dokumentai, asmeniniai daiktai ir 50 tūkst. Tailando batų (maždaug 1357 eurai).

Miškininkai, norėdami rasti krepšį, nusileido nuo šimto metrų aukščio skardžio. Kad nebūtų apkaltinti vertingų daiktų pasisavinimu, jie socialiniame tinkle surengė paieškos tiesioginę transliaciją.

Miško prižiūrėtojai surado ne tik turistės krepšį, bet ir daug kitų daiktų. Juos tikriausiai taip pat buvo pagrobusios ir išmetusios beždžionės.

Miškininkai surinko visus rastus daiktus. Jie tikisi surasti daiktų savininkus ir grąžinti jiems priklausantį turtą.

Nacionalinio parko vadovas pareiškė, kad šioje vietoje laukinės beždžionės elgiasi agresyviai ir apiplėšinėja turistus. Gyvūnai tikisi tarp keliautojų daiktų rasti maisto.

Parko prižiūrėtojai lankytojams rekomenduoja saugoti savo daiktus ir dėl pačių saugumo nešerti beždžionių.

„Žmonės turi žinoti, kad mūsų stebimas perdavimas vyksta tarp žmonių“, – Ženevoje žurnalistams sakė PSO atstovė Margaret Harris (Margaret Haris).

Ji tvirtino, kad primatai negali būti kaltinami dėl beždžionių raupų atvejų gausėjimo Brazilijoje, reaguodama į pranešimus, kad šioje Pietų Amerikos šalyje šie gyvūnai vis dažniau fiziškai užpuolami ir nuodijami.

Pasak vietos žiniasklaidos, keliuose Brazilijos miestuose padažnėjo atvejų, kai beždžionės apmėtomos akmenimis ar joms padedama nuodų.

Naujienų svetainės G1 žiniomis, Rio do Preto gamtiniame draustinyje San Paulo valstijoje per mažiau nei savaitę 10 beždžionių buvo apnuodytos arba tyčia sužalotos.

Gelbėtojai ir aktyvistai įtaria, kad primatai buvo užpulti, kai toje vietovėje buvo patvirtinti trys beždžionių raupų atvejai, nurodė G1.

Pasaulyje užregistruota jau daugiau kaip 28,1 užsikrėtimo atvejų ir 12 mirčių, nuo gegužės smarkiai išaugus beždžionių raupų atvejų skaičiui už Vakarų ir Centrinės Afrikos šalių, kur ši liga ilgą laiką buvo endeminė, ribų.

PSO duomenimis, Brazilijoje iki šiol užregistruota daugiau kaip 1,7 tūkst. užsikrėtimo ir vienas mirties atvejis.

„Nestigmatizuokime“

Tačiau M. Harrisas pabrėžė, kad, nepaisant ligos pavadinimo, beždžionės nėra pagrindinės ligos platintojos ir neturi nieko bendra su dabartiniu protrūkiu.

Beždžionių raupai savo pavadinimą gavo dėl to, kad virusas pirmą kartą buvo nustatytas Danijoje tyrimams laikomoms beždžionėms, tačiau liga pasireiškia daugeliui gyvūnų, dažniausiai – graužikams.

Nors virusas iš gyvūnų gali persiduoti žmonėms, pastaruoju metu pasaulyje daugėja užsikrėtimo atvejų, nes virusas perduodamas per artimus kontaktus tarp žmonių, paaiškino PSO atstovė.

„Reikėtų nerimauti dėl to, kur jis [cirkuliuoja] tarp žmonių ir ką žmonės gali padaryti, kad apsisaugotų nuo užsikrėtimo ir platinimo“, – pridūrė ji.

Pasak ekspertės, žmonės „tikrai neturėtų pulti jokių gyvūnų“.

M. Harris teigimu, geriausias būdas suvaldyti virusą – „jei žmonės atpažins, kad jiems pasireiškė simptomai, ir kreipsis medicininės pagalbos, taip pat imsis atsargumo priemonių, kad išvengtų jo perdavimo“.

Tam būtina informuoti žmones, patenkančius į rizikos grupę.

Beveik visi iki šiol nustatyti atvejai buvo tarp vyrų, turėjusių lytinių santykių su kitais vyrais – taigi, PSO įspėjo, kad užsikrėtusieji neturėtų būti stigmatizuojami.

„Bet koks užsikrėtusio asmens stigmatizavimas didina ligos plitimą, nes jei žmonės bijo identifikuoti save kaip užsikrėtusius, jie nesikreipia pagalbos ir nesiims atsargumo priemonių“, – perspėjo M. Harris.

„Taigi, nestigmatizuokime jokio gyvūno ar žmogaus, nes jei tai darysime, protrūkis daug labiau išsiplės“, – pridūrė ji.

PSO duomenimis, nėra aišku, ar infekcija, priešingai nei 1980 metais išnaikintų raupų atveju, suteikia imunitetą visam gyvenimui. Iš Afrikos žinoma atvejų, kai beždžionių raupais persirgę žmonės vėl užsikrėtė, sakė beždžionių raupų ekspertė Rosamund Lewis.

Dabar jau registruojama ir užsikrėtusių moterų, tačiau didžiausią infekuotųjų dalį sudaro vyrai, turėję lytinių santykių su kitais vyrais. Svarbu, kad simptomus pajutę asmenys izoliuotųsi ir vengtų kontakto ir su šeimos nariais. Virusas dažniausiai perduodamas per fizinį kontaktą.

PSO šiuo metu vertina, kiek pasaulyje yra vakcinos nuo raupų. Šalys visad turėjo atsargų, kad galėtų būti pasirengusios naujam protrūkiui. Kadangi tai ta pati virusų šeima, ši vakcina, PSO duomenimis, efektyvi ir prieš beždžionių raupus. Organizacija mano, kad yra užtektinai vakcinos dabartiniam protrūkiui suvaldyti. Tačiau didesnis jos kiekis būtų reikalingas, jei atvejų skaičius smarkiai išaugtų, sakė PSO ekspertė Sylvie Briand. PSO palaiko kontaktą su vakcinos gamintojomis dėl pajėgumų. Beždžionių raupai laikomi ne tokia sunkia liga kaip raupai.

PSO vadovas priminė, kad pirmą kartą beždžionių raupai žmogui nustatyti jau 1970 metais Afrikoje ir kad sukėlėjas ten jau ilgai cirkuliuoja. Žemyne nuo metų pradžios užsikrėtė daugiau kaip 1 400 žmonių, 66 mirė.

„Apgailėtina, kad gyvename pasaulyje, kuriame tarptautinė bendruomenė tik dabar skiria dėmesio beždžionių raupams, nes jie plinta didelių pajamų šalyse“, – sakė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė, kad aiškinamasi dėl dar 50 galimų atvejų, tačiau nenurodė, kokiose valstybėse jie užfiksuoti ir perspėjo, kad atvejų skaičius gali augti.

Apie ligą patvirtinta 9-ose Europos valstybėse – Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Portugalijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Italijoje ir Švedijoje – taip JAV, Kanadoje ir Australijoje.

Beždžionių raupai dažniausiai kyla atokiose Centrinės ir Vakarų Afrikos dalyse.

Remiantis Jungtinės Karalystės Nacionaline sveikatos taryba (NHS), tai reta virusinė infekcija, kurios eiga dažniausiai lengva ir žmonės pasveiksta per kelias savaites.

Virusas tarp žmonių lengvai neplinta ir rizika gyventojams vertinama kaip žema.

Nors skiepų nuo beždžionių raupų nėra, tačiau 85 proc. apsaugą nuo šios ligos suteikia skiepai nuo raupų nes abu virusai ganėtinai panašūs.

Penktadienį PSO paskelbė, kad viruso protrūkis netipinis nes jis kilo šalyse, kurioms ši liga nebūdinga.

PSO bendradarbiauja su paveiktomis ir kitomis valstybėmis, kad išplėstų ligos atvejų stebėjimą, nustatytų sergančius žmones ir jiems padėtų.

PSO taip pat perspėjo nestigmatizuoti žmonių grupių dėl ligos nes tai gali pakenkti kovai su ja ir prisidėti prie jos išplitimo.

Pirmasis ligos atvejis Jungtinėje Karalystėje buvo patvirtintas gegužės 7 d. Pacientas keliavo į Nigeriją, kur ir galėjo apsikrėsti. Šiuo metu Jungtinėje Karalystėje patvirtinta 20 ligos atvejų.

Jungtinė Karalystė ir Ispanija įsigijo vakcinos nuo raupų siekdamos suvaldyti viruso protrūkį.

Australijoje virusas buvo diagnozuotas vyrui, kuris  pasijuto blogai po kelionės į Didžiąją Britaniją. JAV Masačiusetso valstijoje vyrui liga diagnozuota po kelionės į Kanadą. Jo būklė gera ir jis nekelia pavojaus visuomenei.

Policijos teigimu, gaisrą galėjo sukelti dangaus žibintai, paleisti į orą švenčiant Naujųjų metų sutiktuves.

Kai kurie liudytojai pranešė, kad netrukus po vidurnakčio trečiadienį matę netoli Krėfeldo zoologijos sodo skrendančius cilindrinius popierinius žibintus, žurnalistams pranešė miesto kriminalinės policijos vadovas Gerdas Hoppmannas (Gerdas Hopmanas).

„Žmonės pranešė matę dangaus žibintų, skrendančių nedideliame aukštyje netoli zoologijos sodo, o tada kilo gaisras“, – pridūrė G. Hoppmannas.

Policija ir ugniagesiai pirmuosius pranešimus gavo 0 val. 38 min.

Netoli sienos su Nyderlandais esančiame zoologijos sode sudegė visas žmogbeždžionių aptvaras ir žuvo daugiau nei 30 gyvūnų, tarp jų penki orangutanai, dvi gorilos, šimpanzė ir kelios beždžionės, taip pat šikšnosparnių ir paukščių.

Pasak zoologijos sodo direktoriaus Wolfgango Dresseno (Volfgango Dreseno), nuo liepsnų pavyko išgelbėti tik dvi šimpanzes. Gyvūnai apdegė, bet yra stabilios būklės.

„Tai beveik stebuklas, kai 40 metų šimpanzė Bally ir jaunesnis patinas Limbo išgyveno šį pragarą“, – pažymėjo W. Dressenas ir pridūrė, kad gyvūnų prižiūrėtojai yra sukrėsti įvykusios nelaimės.

„Šią gedulo kupiną akimirką mūsų laukia daug darbo, – kalbėjo zoologijos sodo direktorius. – Tai yra neišmatuojama tragedija.“

Zoologijos sodo direktorius taip pat teigė, kad daugelis iš žuvusių gyvūnų atstovavo rūšims, kurios laukinėje gamtoje beveik išnykusios.

Zoologijos sodas pranešė, kad be dviejų išgelbėtų šimpanzių, taip pat nesudegė šalia buvęs beždžionių aptvaras, taigi buvo išgelbėta gorila Kidogo ir kiti šeši jos šeimos nariai.

Kriminalinės policijos atstovas G. Hoppmannas pažymėjo, kad Krėfelde ir daugelyje kitų Vokietijos vietų draudžiama į orą leisti dangaus žibintus bei paragino juos paleidusius asmenis ar ką nors mačiusius žmonės kreiptis į policiją.

Sutikdami Naujuosius metus vokiečiai paprastai vidurnaktį leidžia fejerverkus, tačiau dangaus žibintus leisti draudžiama ir tai daroma nedažnai.

Dangaus žibintai, kurie kartais dar vadinami kiniškais žibintais, yra popieriniai nedideli karšto oro balionai. Azijoje jie šimtmečius buvo naudojami per šventinius renginius.

Pasak G. Hoppmanno, tyrėjai rado ant žemės rado nevisiškai sudegusių žibintų liekanų, o ant kai kurių yra ranka darytų įrašų.

Krėfeldo zoologijos sodas buvo atidarytas 1975 metais ir kasmet pritraukia apie 400 tūkst. lankytojų.

Zoologijos sodas trečiadienį liks uždarytas.

Vaizdai sukrėtė

Šeštadienį klaipėdietė Marija Zemlianskaja su dukra apsilankė Jonučių kaime įsikūrusiame Klaipėdos zoologijos sode. Tačiau vietoje malonios viešnagės lankytojos išvydo už širdies griebiantį vaizdą – smarkiai sužalotas beždžiones.

Pasak M. Zemlianskajos, beveik visų mažylių kūnai buvo padengti šašais.

Gyvūnų pagailo, todėl neabejinga moteris nutarė paviešinti filmuotą medžiagą internete.

„Jau daugiau nei para praėjo po apsilankymo zoologijos sode, bet prieš akis vis dar stovi kraupus vaizdas“, – atsiminė klaipėdietė.

Išplatinti vaizdai netrukus susilaukė aštrios komentatorių kritikos.

„Jau senai šį zoologijos sodą reikėjo uždaryti. Gyvūnų laikymo sąlygos – baisios, voljerai akivaizdžiai per maži, nevalyti, nepritaikyti laukiniams gyvūnams ir nesaugūs. Kvapas – baisus. Niekam nepatarčiau vesti ten savo vaikų“, – baisėjosi žmonės.

Vyksta hierarchinė kova

Klaipėdos zoologijos sodo savininkas Edvardas Legeckas įsiaudrinusius žmones ramino.

Jo žodžiais tariant, gyvūnai neserga, priešingai, šiuo metu vyksta natūralūs gamtos dėsniai – vadovaujantis patinas voljere įvedinėja tvarką.

„Iš dviejų bandų padaryta viena banda ir vadovaujantis patinas reguliuoja savo hierarchijos laiptelius – mažiausius patinukus siunčia į apačią. Pavyzdžiui, penkios patelės, kurias mes įleidome, yra nėščios. Kai patelės atsiveda vaikų, patinas juos užmuša, nes jaunikliai yra ne jo. Ir taip bus dar keturioms patelėms. Jų auklėjimas – tik kandžiojimas ir gnaibymas. Karas vyks, kol bandoje neįsigalės hierarchija“, – aiškino E. Legeckas.

Savininko teigimu, visi beždžionių patelių atsivesti vaikai bus papjauti senojo patino. Esą tik taip patelės ims jam paklusti.

„O tie patinukai, kuriuos mes turėjome, privalo būti nusmukdyti iki pat apačios, kad net nežiūrėtų į pateles. Čia nieko nepadarysi metus laiko“, – tvirtino pašnekovas.

Pas beždžiones jokios meilės nėra. Tik drausmė ir fizinė jėga.

Neseniai Klaipėdos zoologijos sodas pasipildė penkiomis beždžionių patelėmis iš Čekijos – tai įnešė chaosą į šių gyvūnų gyvenimą.

„Kol jie žiemojo uždaroje patalpoje, visas buvo gerai. Maža erdvė, neypatingai daug šviesos. Kai išleidome į saulę, tame pačiame voljere reikia įvesti tvarką: kur sėdės patinas, kur – žemesnės patelės, o kur – patys mažiausi. Namuose mes nebaudžiame taip vaikų, kaip jie. Pas beždžiones jokios meilės nėra. Tik drausmė ir fizinė jėga“, – tvirtino E. Legeckas.  

Esą atskirti šių gyvūnų negalima, tai – tik jų pačių reikalai.

„Rudenį visi atsigaus: ir plaukai ataugs, ir įkandžiai sugis“, – sakė pašnekovas.

Atliko patikrinimą

Antradienį Klaipėdos zoologijos sode Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai atliko patikrinimą. Gautas pranešimas dėl įtariamo gyvūnų gerovės pažeidimo.

Pasak Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko patarėjos Dalios Kaveckienės, nustatyta, kad beždžionių voljere šiuo metu laikoma 11 kapucinų, tarp jų – šešios patelės, keturi patinai ir vienas jauniklis patinėlis.

Pagal pateiktus atsakingų zoologijos sodo atstovų paaiškinimus, penkios patelės ir jauniklis įsigyti praėjusį lapkritį. Šaltuoju metų laiku jie buvo patalpinti vidaus patalpose, kartu su jose jau anksčiau gyvenusiomis beždžionėmis.

Tuo laiku gyvūnų elgesio pokyčių nebuvo pastebėta, tačiau išleidus juos į erdvų lauko voljerą, patinai ėmė kovoti dėl hierarchinės padėties būryje, todėl atsirado minėti sužalojimai.

Patikrinimo metu stebint beždžiones konkurencijos nebuvo pastebėta, agresijos gyvūnai neberodė.

Apžiūrėjus beždžiones, kelioms pastebėtos žaizdos ir vietomis nupešti plaukai. Labiausiai žaizdoti – trys patinėliai (sužalojimai nugaros ir galvos srityse), kelioms patelėms – išpešta šoninių plaukų.

Apžiūrėjus kitus Klaipėdos zoologijos sodo gyvūnus, sergančių ar žaizdotų nepastebėta. Voljerai, aptvarai ir kita laikymo įranga tvarkinga. Ruošiamos naujos gyvūnų laikymo vietos.

Įvertinus situaciją, kad hierarchija grupėje šiuo metu jau nusistovėjusi, o atskyrus gyvūnus situacija gali kartotis, zoologijos sodo atsakingam asmeniui nurodyta užtikrinti, kad sužeisti gyvūnai gautų reikiamą veterinarinį gydymą ir priežiūrą.

Patikrinimo metu surinka informacija perduota Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai situacijos įvertinimui ir tolimesniems veiksmams.

„Nėra taip blogai“

Šiuo metu Klaipėdos zoologijos sodas turi 11 kapucinų, šešias žaliąsias markatas, tris katininius lemūrus, tris japoniškas makakas ir vieną pavianą.

Teigiama, kad beždžionių laikymo sąlygos atitinka keliamus reikalavimus. Kartais neatsargiai elgiasi patys lankytojai.

„Nėra taip blogai, kaip mano žmonės“, – apibendrino E. Legeckas. 

Klaipėdos zoologijos sodas nuolat stebimas atsakingų tarnybų. Vadovas skaičiavo, kad per vieną sezoną jame vyko net 25 patikrinimai.

Kaip praneša LNK, apie 20 beždžionių būrys ėjo lynu lyg cirko akrobatės. 

Jos keliavo šalia gyvenamosios teritorijos esančio miško link. 

Įvykį filmavusi liudininkė teigia, kad šioje vietoje makakas kartais mato, bet tiek daug jų vienoje vietoje – pirmą kartą.