Birių krovinių terminalas siekė, kad būtų panaikintos Europos Sąjungos sankcijos baltarusiško kalio karbonato transportavimui per Lietuvos teritoriją, tarp jų ir Klaipėdos uostą.

Birių krovinių terminalas turėjo pateikti ieškinį ne vėliau kaip iki šių gegužės 23 dienos, bet pateikė gegužės 24 dieną, todėl jis buvo nepriimtas. Sprendimą teismas priėmė gruodžio 6 dieną.

„Apibendrinant galima teigti, kad BKT („Birių krovinių terminalui“) nepavyko pasiekti Europos Sąjungos teisės aktais nustatytų ribojamųjų priemonių, kuriomis draudžiamas kalio karbonato tranzitas iš Baltarusijos per Lietuvos teritoriją, panaikinimo“, – tv3.lt nurodė Teisingumo ministerija.

Vyriausybė pernai sausį patvirtino strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvadą, jog sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų, todėl nuo vasario 1-osios turi būti nutraukta.

Tranzitas nuo sienos su Baltarusija iki Klaipėdos uosto vyko ilgiau nei dešimtmetį ir pagal sutartį turėjo tęstis iki 2023 metų pabaigos. „Belaruskalij“ trąšas uoste krovė verslininko Igorio Udovickio ir „Belaruskalij“ kontroliuojamas Birių krovinių terminalas.

„Išsiuntėme įspėjimus tiek „Uosto vartams“, tiek Birių krovinių terminalui, kad jų veikla nėra suderinama su nacionaliniu saugumu ir kelia didžiulių rizikų mūsų reputacijai“, – po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) uždaro posėdžio ketvirtadienį žurnalistams sakė įmonės atsparumo direktorius Edvinas Kerza.

„Pirma, nulinė rizikos tolerancija. Tai reiškia, kad jeigu mūsų partneris, su kuriuo bendradarbiaujame, bandys apeiti sankcijas ir tai padarys antrą kartą, mes su juo automatiškai nutraukiame sutartį. Ir su tokiomis pora bendrovių jau esame tą padarę“, – pridūrė jis.

Pasak E. Kerzos, šios bendrovės gali kreiptis į valstybės institucijas ir įrodyti, kad LTG neteisūs. Jo teigimu, naujoji sankcijų politika su akcininke Susisiekimo ministerija yra suderinta.

Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ anksčiau pranešė, kad „Uosto vartai“ ir BKT galėjo dalyvauti iš Baltarusijos į Lietuvą įvežant karbamido trąšas iš sankcionuotos bendrovės „Grodno Azot“. 

„Atsiprašau, aš nesu dabar pasiruošęs kažką komentuoti, kol kas nieko neskaičiau“, – ketvirtadienį BNS sakė vienintelis krovinių ekspedijavimo, laivų frachtavimo ir agentavimo bei krovos bendrovės „Uosto vartai“ akcininkas ir vadovas Vitalijus Basinas.

Paklaustas, ar įmonė gavo LTG pranešimą apie nutraukiamą sutartį, vadovas atsakė: „Nenoriu to dalyko komentuoti iš viso“.

Registrų centrui pateiktos 2021 metų „Uosto vartų“ ataskaitos rodo, kad bendrovė pernai gavo 293 tūkst. eurų pajamų ir patyrė 11 tūkst. eurų nuostolį. „Uosto vartus“ 1994 metais įsteigė trys fiziniai asmenys.

Su BKT vadovais BNS susisekti kol kas nepavyko.

30 proc. BKT akcijų valdo Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“, kurios produkcija anksčiau milijonais tonų buvo eksportuojama per šį terminalą, tačiau dėl Vakarų sankcijų jų krova pernai vasarį buvo nutraukta. Didžiausias akcininkas Igoris Udovickis tiesiogiai dabar valdo 5 proc. įmonės akcijų ir 65 proc. – netiesiogiai, per Šveicarijos bendrovę „Hasenberg“, kurios 100 proc. akcijų priklauso I. Udovickio kontroliuojamai Latvijos „Fortis Asset Management“.

Karbamidas, kurio pėdsakai veda iki vienintelės jo gamintojos Baltarusijoje – Gardino „Grodno Azot“, geležinkelio sąstatais toliau rieda iki Klaipėdos Birių krovinių terminalo (BKT), kurio dalį akcijų valdo Baltarusijos valstybinė kompanija „Belaruskalij“. Jai, kaip ir „Grodno Azot“, taikomos ES sankcijos.

„Siena“, bendradarbiaudama su „Belarusian Investigative Center“ (BIC), „Atvira Klaipėda“ ir „Kas vyksta Kaune“, atskleidė, kad tiek vilkikais, tiek traukiniais gabenamas karbamidas Lietuvos sieną kerta pasinaudojant sankcijų spraga. Kadangi ES sankcijos taikomos „Grodno Azot“, o ne karbamidui, trąšų tiekėjomis oficialiuose dokumentuose įvardijamos kitos Baltarusijos įmonės, nefigūruojančios sankcijų sąrašuose. 

Anot trąšų sektoriuje dirbančio verslininko Armino Kildišio, galimą sankcijų pažeidimą čia rodo pats krovinys – karbamidas, nes niekas, išskyrus „Grodno Azot“, Baltarusijoje jo negamina. Šių trąšų krovinį „Atvira Klaipėda“ užfiksavo BKT teritorijoje.

„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) pripažįsta, kad karbamidas sėkmingai kirto Lietuvos sieną ir iki Klaipėdos keliavo traukiamas valstybės valdomos įmonės lokomotyvų. Anot LTG, kadangi krovinio dokumentacijoje nebuvo jokio „Grodno Azot“ pėdsako, sankcijų aliarmai nesuveikė. 

„Jeigu vežėjas, siuntėjas, mokėtojas (...) ir pats produktas nėra sankcionuoti – taip. Jie yra eksportuojami, importuojami, vežami per pasienį“, – „Sienai“ teigė LTG verslo atsparumo direktorius Edvinas Kerza.

„Sienos“ duomenys rodo, kad BKT nurodomas kaip karbamido pristatymo vieta. Be šio terminalo, krovinio kelionėje dalyvauja dar kelios įmonės Lietuvoje, Baltarusijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Tarp jų yra Kauno bendrovė „Rogera“, Baltarusijos bendrovė „Technospectrading“, Dubajuje veikiančios krovos kompanijos „DP World“ padalinys. 

BKT administracija neneigia, kad vagonuose buvo baltarusiškas karbamidas, tačiau atsisakė detaliau papasakoti apie šią siuntą, motyvuodama komercine paslaptimi.

Siekiant ištirti BKT teritorijoje užfiksuoto karbamido kilmę, praėjusią savaitę į prokuratūrą kreipėsi tiek „Lietuvos geležinkeliai“, tiek Susisiekimo ministerija.

„Visi reikalingi leidimai yra gauti. Sandorio detalių nekomentuoju“, – BNS teigė I. Udovickis, paklaustas, kada ketina baigti ar jau baigė sandorį.   

Leidimą sandoriui yra suteikusi ne tik Konkurencijos taryba, bet ir vyriausybinė nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų koordinavimo komisija. Pastaroji I. Udovickio kreipimąsi dėl 30 proc. BKT akcijų įsigijimo svarstė dar 2021 metų rugpjūtį.

„Pagal Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo reikalavimus kliūčių šio sandorio vykdymui nebuvo nustatyta“, – BNS pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Konkurencijos taryba leidimą sandoriui suteikė šiemet rugsėjo 23 dieną.

Registrų centrui BKT kol kas nėra pateikusi informacijos apie akcininkų pasikeitimą. Apie tai nėra jokių naujų įrašų ir Šveicarijos bei Latvijos registruose. 

„Belaruskalij“ BNS taip pat neatsakė į klausimą, ar sandoris baigtas. Baltarusijos įmonė 30 proc. BKT akcijų už 30 mln. JAV dolerių įsigijo 2013 metų pavasarį.

Anksčiau skelbta, kad I. Udovickis tiesiogiai valdo 5 proc. BKT akcijų, o 65 proc. – netiesiogiai, per Šveicarijos bendrovę „Hasenberg“, kurios 100 proc. akcijų priklauso I. Udovickio kontroliuojamai Latvijos „Fortis Asset Management“.

Maždaug 11 mln. tonų „Belaruskalij“ produkcijos į laivus pastaraisiais metais krovęs BKT šią veiklą nutraukė šiemet vasarį dėl Europos Sąjungos ir JAV sankcijų bei Lietuvos Vyriausybės sprendimo, jog „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartis kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui.

BKT krantinės nuo vasario 10-osios stovėjo tuščios, įmonė tuomet skelbė, jog iki gegužės pabaigos atleis visus 142 darbuotojus, tačiau, „Sodros“ duomenimis, dabar bendrovėje dirba 40 žmonių.

I. Udovickis BNS anksčiau teigė, jog išpirkęs akcijas tikisi iki kitų metų rudens perkrauti apie 10 mln. tonų Ukrainos grūdų. Anot jo, BKT pasiūlė Ukrainai krauti apie 1 mln. tonų grūdų per mėnesį.

Dabar I. Udovickis sako, jog Ukrainos grūdai per Lietuvą galėtų būti vežami tik atnaujinus tranzitą per Baltarusiją.

Ukrainos grūdai didelėmis apimtimis Lietuvoje galimi tik atnaujinus tranzitą per Baltarusiją.

„Ukrainos grūdai didelėmis apimtimis Lietuvoje galimi tik atnaujinus tranzitą per Baltarusiją, – BNS teigė verslininkas.

Jis taip pat patvirtino, kad šiuo metu terminalas krauna kai kuriuos krovinius.

Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas sako, jog BKT krauna nedaug birių krovinių, tačiau kokių, neatskleidė.

„Šiandien terminalas į priekį žiūri pozityviai, yra nusiteikęs ir mato perspektyvą krovos, iš tikrųjų šiek tiek terminalas krauna dabar. Tie kiekiai, lyginant su tuo, ką jie krovė – 11 milijonų – tai, be abejo, nutraukus kalio trąšų krovą, tie skaičiai yra labai maži“, – BNS sakė A. Latakas.

„Terminalas ruošiasi ir, sakyčiau, yra pasiruošęs šiandien priimti ne tik trąšas, bet ir maisto produktus, birius produktus, yra viskas paruošta“, – pridūrė jis.

Pasak A. Latako, BKT yra naujas ir technologiškai labai modernus terminalas, turi didelius sandėliavimo ir krovos pajėgumus.

„Manyčiau, kad šiandien terminalas, jeigu pavyktų kažkaip padaryti sklandžią, stabilią, patvarią Europos Sąjungos ir Ukrainos „solidarity line“, solidarumo koridorių, šitas terminalas sužaistų labai didelę rolę, per jį būtų galima perkrauti milžinišką kiekį Ukrainos grūdų“, – aiškino Klaipėdos uosto vadovas.

Aš jais tikiu, jie patys savimi tiki ir jokios ietys nėra sudėtos.

„Aš jais tikiu, jie patys savimi tiki ir jokios ietys nėra sudėtos“, – teigė A. Latakas.

BKT skelbia, kad jos terminalas yra didžiausias toks visame Baltijos regione, jame per metus galima perkrauti iki 16 mln. tonų birių krovinių. Pernai terminalas perkrovė 11,5 mln. tomų birių trąšų – 15 proc. daugiau nei 2020-aisiais.

Terminalo pajamos pernai siekė 95 mln. eurų – 5 proc. daugiau nei 2020 metais, jis uždirbo 16,1 mln. eurų pelno, arba 1,2 proc. daugiau. Už 2021 metus BKT išmokėjo 4,7 mln. eurų dividendų.

„Dėl numatomos vykdyti koncentracijos nebus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamose rinkose“, – teigiama tarybos pranešime.

I. Udovickis BNS kiek anksčiau teigė, jog išpirkęs akcijas tikisi iki kitų metų rudens perkrauti apie 10 mln. tonų Ukrainos grūdų. Anot jo, BKT pasiūlė Ukrainai savo pajėgumus grūdams krauti – milijonus „Belaruskalij“ trąšų iki šių metų vasario krovusi, bet dėl Vakarų sankcijų jų netekusi įmonė galėtų, anot jo, perkrauti apie 1 mln. tonų ukrainietiškų grūdų per mėnesį.

30 proc. BKT akcijų valdo „Belaruskalij“, 5 proc. – I. Udovickis tiesiogiai ir 65 proc. – netiesiogiai, per Šveicarijos bendrovę „Hasenberg“, kurios 100 proc. akcijų priklauso I. Udovickio kontroliuojamai Latvijos „Fortis Asset Management“.

„Belaruskalij“ 30 proc. BKT akcijų už 30 mln. JAV dolerių įsigijo 2013 metų pavasarį.

Maždaug 11 mln. tonų „Belaruskalij“ produkcijos į laivus pastaraisiais metais krovęs BKT šią veiklą nutraukė šiemet vasarį dėl Europos Sąjungos ir JAV sankcijų bei Lietuvos Vyriausybės sprendimo, jog „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartis kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui.

BKT krantinės nuo vasario 10-osios stovi tuščios, įmonė tuomet skelbė, jog iki gegužės pabaigos atleis visus 142 darbuotojus, tačiau „Sodros“ duomenimis, dabar įmonėje dirba 39 žmonės.

Pasak KT atstovės spaudai Giedrės Maksimaitytės, teismas pripažino, jog Vyriausybė gali tikrinti investuotojus, kai jie investuoja į strateginius objektus.

„Teismas šios dienos nutarimu Konstitucijai neprieštaravusia pripažino Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo redakciją, kuria reglamentuojama investuotojų, siekiančių investuoti į nacionaliniam saugumui svarbius objektus, atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra, tiek, kiek nurodytos grėsmę šiems interesams keliančios priežastys laikomos nepašalinamomis“, – komentare BNS teigė KT atstovė.

Individualų skundą Konstituciniam Teismui bendrovė pateikė po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pernai kovą priėmė galutinį BKT nepalankų sprendimą. 

Jame BKT prašė ištirti, ar Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nuostata dėl investuotojo  ryšių su užsienio valstybių institucijomis, fiziniais arba juridiniais asmenimis neprieštarauja Konstitucijos straipsniui, jog „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva“.

Vyriausybė 2019 metų rugsėjį svarstė sandorį, kuriuo BKT prašė leisti įsigyti Nemuno terminalo akcijas. Pasak BNS šaltinių, Ministrų kabinetas tuomet nusprendė neblokuoti sandorio, o pavedė vyriausybinei strateginius sandorius tikrinančiai komisijai nustatyti papildomus saugiklius, įvertinus VSD įvardytas rizikas.

I. Udovickis tų pačių metų spalį BNS nurodė, kad BKT gavo vyriausybinės komisijos rekomendacijas, iš kurių, jo žodžiais, suprato, kad komisija „aiškiai nori, kad terminalui nebūtų leista plėstis“.

BKT 2019-ųjų spalį viešai skelbė, jog vyriausybinė komisija rugsėjo 12 dieną nutarė, kad įmonė neatitinka nacionalinio saugumo interesų, o Vyriausybė rugsėjo 30 dieną pavedė komisijai nustatyti sąlygas įmonės investicijoms – BKT teigimu, jos turėtų siekti apie 70 mln. eurų.

Tačiau spalio 8 dieną komisija nurodė tokias sąlygas, kurios, BKT įsitikinimu, prieštarauja Lietuvos ir Europos Sąjungos teisei bei tarptautiniams šalies įsipareigojimams ir yra neįvykdomos.

Šiemet vasarį milijonų „Belaruskalij“ krovinių netekęs BKT ir Nemuno terminalas Klaipėdos uoste yra vienas šalia kito, abiejuose daugiausia akcijų turi I. Udovickis.

Jei gaus Konkurencijos tarybos leidimą, I. Udovickis iki šių metų pabaigos ketina išpirkti 30 proc. „Belaruskalij“ valdomų BKT akcijų ir tapti vienvaldžiu įmonės savininku bei tikisi iki kitų metų rudens perkrauti apie 10 mln. tonų Ukrainos grūdų.

„Koncentracija vykdoma Igoriui Udovickiui įsigyjant 30 proc. BKT (iš viso su turimomis akcijomis – 100 proc.) akcijų ir įgyjant vienvaldę pastarosios bendrovės kontrolę“, – rašoma tarybos interneto svetainėje.

30 proc. BKT akcijų valdo „Belaruskalij“, 5 proc. –  I. Udovickis tiesiogiai ir 65 proc. – netiesiogiai, per Šveicarijos bendrovę „Hasenberg“, kurios 100 proc. akcijų priklauso I. Udovickio kontroliuojamai Latvijos „Fortis Asset Management“.

„Belaruskalij“ 30 proc. BKT akcijų už 30 mln. JAV dolerių įsigijo 2013 metų pavasarį.

Maždaug 11 mln. tonų „Belaruskalij“ produkcijos į laivus pastaraisiais metais krovęs BKT šią veiklą nutraukė šiemet vasarį dėl Europos Sąjungos ir JAV sankcijų bei Lietuvos Vyriausybės sprendimo, jog „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartis kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui.

BKT krantinės nuo vasario 10-osios stovi tuščios, įmonė tuomet skelbė, jog iki gegužės pabaigos atleis visus 142 darbuotojus, tačiau „Sodros“ duomenimis, rugpjūčio 10 dieną įmonėje dirbo 39 žmonės.

Birių krovinių terminalas apie numatomą 136 darbuotojų atleidimą Užimtumo tarnybai pranešė kovo pradžioje. Bendrovės veikla sustabdyta uždraudus pagrindinio kliento krovinių pervežimą geležinkeliu šalies teritorijoje, todėl numatytos darbuotojų atliekamos darbo funkcijos įmonei yra nebereikalingos.

Klaipėdoje balandžio 12 d. surengtoje darbuotojų atrankoje dalyvavo keliolika šios įmonės buvusių darbuotojų, dirbusių krovikais, operatoriais, variklinių transporto priemonių mechanikais ir taisytojais ir kt.  Panašią veiklą vykdanti uosto įmonė galėtų pasiūlyti darbą iki 20 darbuotojų. Ieškomi darbuotojai uosto krovos darbams galintys dirbti su krovos technika: įvairių tipų krautuvais, uosto vilkikais, konteinerių krautuvais, portaliniais kranais, hidrauliniais manipuliatoriais ir kt.

Kovo pabaigoje ir balandžio pradžioje atleisti darbuotojai, gavę konkurencingą darbo užmokestį, kol kas analizuoja situaciją darbo rinkoje ir renkasi geriausius darbo pasiūlymus.

„Dabar turime apie 30 laisvų darbo vietų į kurias galėtų kandidatuoti atleistieji terminalo darbuotojai, tačiau jiems renkantis darbo vietą itin svarbus siūlomas darbo užmokestis.

Įvertinus, kad atleisti darbuotojai galėtų dirbti ir kitose pozicijose, laisvų darbo vietų galima pasiūlyti ir daugiau“, – kalbėjo Klaipėdos klientų departamento direktorė Jurgita Petraitienė.

Užimtumo tarnyboje buvusiems Birių krovinių terminalo darbuotojams teikiamos konsultavimo paslaugos vertinamos jų įsidarbinimo galimybės, su kiekvienu sudarytas individus užimtumo veiklos planas, kokios priemonės galėtų būti taikomos, jei nepavyktų  įsidarbinti. „Kol kas galimybės keisti profesiją nėra svarstomos, nes jų profesijos uostamiestyje yra paklausios. Tikimės, kad atsiras ne viena įmonė, kuri įdarbins“, – teigė J. Petraitienė.

Šiuo metu bendrovėje dar dirba 81 darbuotojas, įspėtas apie atleidimą. Terminas numatytas iki gegužės 31 d.

Gavus pranešimą apie grupės darbuotojų atleidimą, buvo suplanuoti 8 Užimtumo tarnybos ir atleidžiamų darbuotojų susitikimai. Apie tai informuota įmonė, į konsultacijas atleidžiami darbuotojai neatvyko. Prieš susitikimus buvo siunčiama informacija  apie Užimtumo tarnybos paslaugas ir laisvas darbo pozicijas, į kurias galėtų įsidarbinti atleidžiami darbuotojai.

Specialistai pasirengę užtikrinti sklandų registracijos procesą, padėti įsidarbinti, bus siūlomos pozicijos kitose įmonėse, taip pat, reikalui esant, bus suteiktos ir psichologo konsultacijos.

Pagal pateiktą Birių krovinių terminalo pranešimą, pagal profesijas iš viso darbo neteks 60 krovikų, 27 kranų, kėlimo įrenginių ir panašių mašinų operatorių, 16 variklinių transporto priemonių mechanikų ir taisytojų, taip pat darbo neteks transporto tarnautojai, gamybos darbų meistrai ir brigadininkai, elektromechanikai ir elektromonteriai, buhalteriai, verslo paslaugų srities ir administracijos vadovai; biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojai, kambarinės ir pagalbininkai, sekretoriai ir kt.

Šiuo metu Klaipėdos mieste registruota apie 1200 laisvų darbo vietų. Daugiausiai darbo pasiūlymų – pagalbiniams darbininkams, apdailininkams, valytojams, vamzdynų ir šildymo sistemų įrenginių montuotojams, padavėjams, virėjams, pardavėjams, staliams, plataus profilio statybininkams, elektrikams. Balandžio 1 d. nedarbas Klaipėdos mieste siekė 9,4 proc.

Užimtumo tarnyba per šių metų pirmąjį ketvirtį iš šalies įmonių gavo 12 pranešimų apie grupės darbuotojų atleidimus, įspėti 732 darbuotojai. Pernai tokiu laikotarpiu gauta 14 pranešimų ir informuota apie įspėtus 1073 darbuotojus. Šių metų didžiausi grupės darbuotojų atleidimai – UAB Birių krovinių terminale (136) ir AB Kaišiadorių paukštyne (395).

Vasario 28 d. Užimtumo tarnyboje sulaukta žinios iš uostamiesčio bendrovės Birių krovinių terminalo (BKT) apie ketinimus atleisti 136 žmones.

Užimtumo tarnybai BKT atstovai paaiškino, kad įtraukti kitus naujus birius krovinius, kurie galėtų būti kraunami terminale, tvyrant geopolitinei įtampai nėra jokių galimybių.

Todėl esą numatytų darbuotojų atliekamos darbo funkcijos įmonei yra nebereikalingos.

BKT darbo netenka 60 krovikų, 27 kranų, kėlimo įrenginių ir panašių mašinų operatorių, 16 variklinių transporto priemonių mechanikų ir taisytojų, 6 transporto tarnautojai, tiek pat gamybos darbų meistrų ir brigadininkų, 5 elektromechanikai ir elektromonteriai, 5 buhalteriai.

Bus atleisti ir verslo paslaugų srities ir administracijos vadovai, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojai, kambarinės bei pagalbininkai.

Dienraščio žiniomis, BKT darbuotojams dar kovo pradžioje buvo įteikti įspėjimai apie atleidimą.

O atleidimo procedūra planuojama nuo kovo 31 d. ir bus vykdoma iki gegužės 31-osios.

Kol kas nėra žinių, kiek darbuotojų galbūt jau išėjo iš darbo BKT savo noru, kam įformintos prastovos ir kurie laukia atleidimo.

Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento duomenimis, tik pranešus apie terminalo sprendimą, buvo sulaukta trijų miesto įmonių skambučių.

Jų atstovai tikino pasiryžę įdarbinti apie 30 BKT žmonių. Dar apie trečdalį, jei juos tenkintų siūlomos darbo sąlygos ir atlyginimai, iš karto galėtų padėti įdarbinti pati Užimtumo tarnyba.

Kiti atleidžiami darbuotojai turėtų sulaukti Užimtumo tarnybos specialistų konsultacijų dėl įsidarbinimo kitose įmonėse.

Reikalui esant, bus suteiktos ir psichologo konsultacijos.

Užimtumo tarnybos duomenimis, Klaipėdoje registruota apie 800 laisvų darbo vietų.

Kovą registruotas nedarbas Klaipėdoje siekė apie 9 proc.