Incidentas įvyko praėjus mėnesiui po to, kai kaimyninės Serbijos sostinės Belgrado mokykloje trylikametis nušovė 10 žmonių, įskaitant devynis bendraklasius. Kitą dieną 20-metis iš automatinio ginklo šaudė į žmones dviejuose kaimuose į pietus nuo Belgrado. Tąsyk žuvo aštuoni ir sužeisti 14 žmonių.

„Vaikas, kuriam dar nėra 14 metų, yra prižiūrimas policijos Lukavaco policijos skyriaus patalpose, o šaunamieji ginklai ir kiti išmesti daiktai yra saugomi, kol bus pradėtas tyrimas“, – pranešė Tuzlos kantono vidaus reikalų ministerija.

Vietos žiniasklaidos pranešimuose įtariamasis apibūdinamas kaip buvęs tos mokyklos mokinys, neseniai perėjęs į kitą mokyklą.

Taikant drausmines priemones nuo antrojo pusmečio pradžios vaikas buvo perkeltas į kitą mokyklą.

„Taikant drausmines priemones nuo antrojo pusmečio pradžios vaikas buvo perkeltas į kitą mokyklą“, – žurnalistams sakė Tuzlos švietimo ministras Ahmedas Omerovičius.

„Šiandien visose Tuzlos kantono teritorijos mokyklose baigėsi mokslo metai“, – pridūrė jis.

Sužeistasis yra 38-erių anglų kalbos mokytojas, kuris taip pat dirbo mokyklos direktoriaus pavaduotoju, vietos transliuotojui N1 sakė nukentėjusiojo tėvas Ismetas Osmanovičius.

„Operacija tebevyksta. Gydytojai man pasakė, kad jo būklė stabili“, – sakė I. Osmanovičius.

Tuzlos ligoninės duomenimis, nukentėjusysis patyrė šautines žaizdas kakle.

„Pacientas buvo intubuotas ir yra operuojamas“, – sakoma Tuzlos universitetinio klinikinio centro pranešime, pranešė vietos žiniasklaida.

Po šaudymo, per kurį mokiniai nenukentėjo, įtariamasis buvo sulaikytas, sakoma policijos pranešime.

Policija nepateikė jokios informacijos apie šaulio motyvus, tačiau vietos pareigūnai patvirtino, kad berniukas anksčiau šiais metais buvo pašalintas iš mokyklos už nedrausmingą elgesį. Lukavaco vietos politikas Dino Osmanovičius teigė, kad berniukas anksčiau grasino atkeršyti už nuobaudą.

D. Osmanovičius teigė, kad gegužės pabaigoje jis pranešė policijai apie pavojų, tačiau jam buvo atsakyta, kad ji ėmėsi „būtinų priemonių, kad viskas kontroliuojama ir kad jie negali pateikti daugiau informacijos apie šį atvejį, nes jis susijęs su nepilnamečiu“.

Kiek anksčiau Serbijoje įvykę ir šalį sukėtę šaudymo incidentai plačiai nuskambėjo visuose Balkanuose – buvusios Jugoslavijos vietovėse, įskaitant Bosniją, buvo rengiamos atminimo pamaldos.

Dešimtajame dešimtmetyje per Bosnijos karą dėl ginklų embargo į šalį buvo nelegaliai įvežta nesuskaičiuojama daugybė ginklų.

1995 metais pasibaigus karui, per kelerius metus trukusią amnestiją pareigūnai ne kartą ragino bosnius atiduoti ginklus, o saugumo pajėgos vykdė reidus į namus, kuriuose, kaip manoma, jie buvo laikomi.

Nepaisant šių pastangų, visoje šalyje vis dar gausu ginklų.

Projekto „Small Arms Survey“ duomenimis, šioje Balkanų šalyje maždaug 31 iš 100 piliečių turi ginklą.

Rumunijoje vykstančiose derybose šių trijų šalių užsienio reikalų ministrai susitiko su kolegomis iš NATO aptarti būdų, kaip didžiausia pasaulyje saugumo organizacija galėtų joms padėti. Dėl karo Ukrainoje Bosnija ir Hercegovina, Sakartvelas ir Moldova negali jaustis tvirtai nei politiniu, nei energetiniu, nei teritoriniu atžvilgiais.

Nors šių valstybių problemų priežastys yra aiškios, jų poreikiai ir būdai, kuriais NATO galėtų padėti, tokie nėra.

Atvykę į Parlamento rūmus Rumunijos sostinėje Bukarešte, NATO ministrai nepateikė jokių aiškių pasiūlymų, ką būtų galima padaryti.

Nyderlandų užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra (Vopkė Hukstra) sakė, kad susitikimu siekiama užtikrinti „didesnį saugumą Europos žemyne“ ir „duoti ženklą... kaip svarbu sukurti stabilumą ne tik pačiose NATO šalyse, bet ir už [Aljanso] ribų“.

Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavsky (Janas Lipavskis) žurnalistams sakė, kad svarbu neleisti, jog „čia atsirastų pilkoji zona, kurią perimtų kitos jėgos“.

Etniškai padalytą Bosniją ir Hercegoviną jau seniai apėmęs politinis nestabilumas, tačiau situacija dar labiau paaštrėjo praėjusį mėnesį, kuomet Bosnijos serbams priklausančią šalies dalį sukrėtė protestai.

Pasipiktinimas kilo kai kuriems rinkėjams pareiškus, kad prorusiškas Bosnijos serbų lyderis suklastojo rinkimus šalies serbų darinyje – Serbų Respublikoje.

Bosnijos užsienio reikalų ministrė Bisera Turkovič sakė, kad jos šalis, kurioje po neseniai įvykusių rinkimų formuojama vyriausybė, „yra labai sunerimusi dėl ateities“.

„Mūsų vyriausybėje yra ar buvo įgaliotinių, Rusijos įgaliotinių. Taigi, susiskaldymas šalyje yra didelis ir tikimės, kad sugebėsime jį įveikti. NATO buvimas Bosnijai ir Hercegovinai yra nepaprastai svarbus, nes tai yra mūsų saugumo garantas“, – pabrėžė ji.

Aljansas prieš 14 metų yra pažadėjęs Sakartvelui, kad jis, kaip ir Ukraina, vieną dieną prisijungs prie 30 valstybių karinio bloko, tačiau po to, kai šis pažadas buvo duotas, į Sakartvelą įsiveržė Rusijos kariuomenė.

Laimėjusi trumpą karą, nusinešusį šimtus gyvybių, Maskva oficialiai nepriklausomomis valstybėmis pripažino Pietų Osetiją ir kitą nuo Sakartvelo atskilusią sritį Abchaziją, užsitikrindama šių abiejų teritorijų, kuriose rusai turi dvi karines bazes, kontrolę.

Kremliaus karas Ukrainoje daro didelį poveikį Moldovai. Nuo energijos iš Rusijos priklausoma šalis šiuo metu patiria didelę energetikos krizę.

Pastarosiomis savaitėmis dėl rusų pajėgų oro smūgių Ukrainos energetikos tinklams, Moldova patyrė didžiulius elektros energijos tiekimo sutrikimus.

Rusijos raketos skrieja ir virš Moldovos teritorijos, o balandį įvyko sprogimų Rusijos remiamame Moldovos separatistiniame Padniestrės regione, kur Maskva yra dislokavusi apie 1,5 tūkst. karių.

Kituose Europos regionuose situacija klostosi palankiau.

Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas (Tobijas Bilstriomas) teigė, kad jis ir jo kolegos iš Suomijos bei Turkijos surengė „labai gerą“ susitikimą, kurio tikslas buvo įtikinti turkus nebesipriešinti šių Šiaurės šalių stojimui į NATO.

Ministras sakė, kad netrukus planuoja vykti į Ankarą tolesnėms deryboms.

Pati NATO norėtų į savo gretas priimti Švediją ir Suomiją, balandį pateikusias prašymus prisijungti prie Aljanso. Tokį Švedijos ir Suomijos žingsnį išprovokavo nuogąstavimai, kad ateityje Rusija gali nusitaikyti ir į jas.

Turkija ir Vengrija delsia ratifikuoti jų paraiškas. Kitos 28 valstybės narės tai jau padarė.

„Komisija rekomenduoja (Europos Vadovų) Tarybai suteikti Bosnijai ir Hercegovinai kandidatės statusą, jei bus imtasi tam tikrų veiksmų“, – tviteryje parašė ES plėtros eurokomisaras Oliveris Varhelyi (Oliveris Varhelijus), paskelbęs šį pranešimą ES įstatymų leidėjams.

„Kalbame apie signalą iš mūsų vyriausybių, kad Vakarų Balkanai yra svarbūs ES“, – Budapešte sakė Austrijos užsienio reikalų ministras Alexanderas Schallenbergas. Vadinamosios C5 grupės – Austrijos, Vengrijos, Čekijos, Slovakijos ir Slovėnijos – užsienio reikalų ministrai susitiko Vengrijos sostinėje ir pareikalavo, kad spalį vyksiančiame kitame ES viršūnių susitikime šis klausimas būtų įtrauktas į darbotvarkę.

Per pastarąjį ES lyderių susirinkimą birželį ES kandidačių statusas buvo suteiktas Rusijos puolamai Ukrainai ir Moldovai. Bosnija ir Hercegovina, vis dar kenčianti 1992–1995 m. karo padarinius, per tą viršūnių susitikimą buvo apeita. Kai kurios Vakarų Balkanų šalys, pavyzdžiui, Serbija ir Juodkalnija, jau kurį laiką derasi dėl narystės ES. Kandidačių statuso dar neturi tik Bosnija ir Hercegovina bei Kosovas.

C5 šalių grupė buvo įkurta 2020 m., iš pradžių siekiant sustiprinti regioninį bendradarbiavimą per pandemiją. Budapešte vykęs susitikimas buvo pirmasis nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios. Dalyvės kai kuriais klausimais ne visiškai sutaria, pripažino A. Schallenbergas. Visų pirma manoma, kad Vengrija laikosi švelnesnės nei kitos ES šalys užsienio ir energetikos politikos Rusijos atžvilgiu.

Maskvos reakcija atspindi įtampą neramiame Balkanų regione, tradiciškai besiblaškančiame tarp Rytų ir Vakarų. Rusija šiame regione siekia plėsti savo įtaką.

Kad ši įtampa gali augti, vis labiau nuogąstaujama Rusijai vasario pabaigoje įsiveržus į Ukrainą.

Deitono taikos susitarimo, kuriuo baigėsi1992–1995 metų karas, o Bosnija ir Hercegovina buvo suskirstyta etniniu principu, įgyvendinimą prižiūrintis tarptautinis pasiuntinys Christianas Schmidtas (Kristianas Šmitas) antradienį sustabdė prieštaringai vertinamą įstatymą, pagal kurį šalies serbai būtų galėję perimti jų teritorijoje esantį valstybinį turtą ir dar labiau susilpninti centrinę vyriausybę.

Vyriausiasis įgaliotinis, prižiūrintis civilinius Deitono susitarimo aspektus, turi reikšmingus vykdomuosius įgaliojimus, įskaitant galimybę atleisti išrinktus pareigūnus ir primesti įstatymus. Ch. Schmidtą remia Vakarai, bet jo nepripažįsta Maskva.

Vieną šalies dalį sudaro serbų darinys Serbų Respublika, o kitą – musulmonų ir kroatų federacija. Trečias autonominis vienetas yra Brčko apygarda.

Visos dalys turi savo vyriausybes, o centrinės institucijos yra silpnos.

Pagal minėtą prieštaringai vertinamą įstatymą, kuris turėjo įsigalioti ketvirtadienį, Serbų Respublika būtų perėmusi valstybės turtą.

Rusijos ambasada Sarajeve Ch. Schmidto žingsnį pavadino neteisėtu ir paragino tarptautinės Taikos įgyvendinimo tarybos (PIC), atsakingos už Deitono susitarimo įgyvendinimą, valdančiąją tarybą jį anuliuoti.

„Jei kai kurie PIC valdančiosios tarybos nariai toliau nuolaidžiaus savavališkam Christiano Schmidto elgesiui... visa atsakomybė už galimą destabilizavimą Bosnijoje ir Hercegovinoje teks tarptautinės bendrijos atstovams“, – sakoma ambasados pareiškime.

Be Rusijos, tarybos narės yra Prancūzija, Italija, Japonija, Kanada, Vokietija, Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Europos Sąjunga ir Islamo bendradarbiavimo organizacija (OIC), kuriai atstovauja Turkija.

Rusija nepripažįsta Ch. Schmidto teisėtumo ir tvirtina, kad PIC sprendimui jį paskirti turėjo pritarti Jungtinių Tautų Saugumo Taryba.

Bosnijos serbai gruodžio mėnesį pradėjo pasitraukimo iš šalies bendros armijos, bendros teismų ir bendros mokesčių sistemos procesą.

Tai pakurstė nuogąstavimus, kad šalis gali subyrėti ar net pradėti naują konfliktą.

Bosnijos serbai ne kartą grasino atsiskirti nuo, kaip sako jų lyderis Miloradas Dodikas, „neįmanomos šalies“.

JAV ir Britanija M. Dodikui dėl jo keliamos grėsmės Bosnijos stabilumui ir funkcionavimui taiko sankcijas.

Londonas pirmadienį sakė, kad M. Dodiką padrąsino Rusijos prezidento Vladimiro Putino pavyzdys.

Antradienio rungtynės Mostare Bosnijos pietuose buvo nutrauktos likus kelioms minutėms iki jų pabaigos, dešimtims įpykusių „Velež Mostar“ gerbėjų įsiveržus į aikštę.

Teisėjas Sabrija Topalovičius ir du jo padėjėjai išvyko į Sarajevą, bet jų automobilį viename tunelyje sustabdė kita transporto priemonė, kuria važiavo keturi asmenys, naujienų agentūrai AFP sakė vienas policijos pareigūnas.

„Apgadinę automobilį, jie į vidų įmetė liepsnojantį deglą“, – sakė pareigūnas.

Pasak jo, vienas žmogus buvo sužeistas ir nuvežtas į ligoninę netoliese esančioje Jablanicoje.

Užpuolikų paieška tęsiasi.

Šalies žiniasklaidos paskelbtoje nuotraukoje matyti išdegęs lengvasis automobilis.

„Velež Mostar“ gerbėjai į futbolo aikštę įsiveržė 82-ąją rungtynių minutę, Bosnijos čempionei „Borac Banja Luka“ ėmus pirmauti rezultatu 2:0.

Per rungtynes „Velež Mostar“ sirgaliai protestavo dėl kelių teisėjo sprendimų.

Tokie incidentai gan neįprasti Bosnijos futbolui, nors teisėjai kartais kaltinami korupcija.

Praėjusių metų pabaigoje du teisėjai ir vienas Bosnijos antrosios lygos teisėjų komisijos pareigūnas buvo apkaltinti rezultatų klastojimu už 1,5–3,5 tūkst. eurų vienoms rungtynėms.

Migrantai liko benamiais ir yra priversti gyventi šaltyje ir lietuje po to, kai praėjusį mėnesį sudegė šalies šiaurės vakaruose esančiame Bihačo mieste veikusi stovykla.

„Padėtis yra visiškai nepriimtina, – po susitikimo su Bosnijos saugumo ministru Selmu Cikotičiumi pareiškė ES specialusis atstovas Bosnijai ir Hercogovinai J. Sattleris. – Daugybės šimtų žmonių gyvybės ir pagrindinės žmogaus teisės į statomos į rimtą pavojų.“

Ugnis nusiaubė Lipos migrantų centrą Bosnijos šiaurės vakaruose gruodžio 23 dieną. Per gaisrą aukų išvengta, tačiau didžioji dalis vietos infrastruktūros buvo sunaikinta.

Šis gaisras pagilino krizę dėl to, kur turėtų būti apgyvendinta tūkstančiai migrantų, nes Bosnijos valdžiai iki šiol nepavyko rasti naujos gyvenamosios vietos benamiais tapusiems migrantams.

Policija mano, kad gaisrą stovykloje sukėlė patys ten gyvenę migrantai, protestuodami prieš stovyklą valdžiusios Jungtinių Tautų Tarptautinės migracijos organizacijos pasitraukimą.

Organizacija anksčiau pasitraukė skųsdamasi, kad ši vieta buvo netinkama žmonėms gyventi šaltuoju metų laiku. Balandį atidarytoje Lipos stovykloje taip niekada ir nebuvo pajungta elektra ar tiekiamas vanduo.

J. Sattleris šeštadienį susitiko ne tik su minėtu Bosnijos ministru, bet ir su Vokietijos, Italijos ir Austrijos ambasadoriais, pranešė ES delegacija Sarajeve. Šio susitikimo tikslas buvo „aptarti būdus, kaip skubiai spręsti didelį nerimą keliančią migracijos situaciją“.

Bosnija yra įsikūrusi prie vadinamojo Balkanų maršruto, kuriuo nuo 2018 metų dešimtys tūkstančių nuo karo ir skurdo Artimuosiuose Rytuose, Azijoje ir Afrikoje bėgančių migrantų siekia pasiekti Vakarų Europą. Šiuo metu šalyje gyvena apie 8 500 migrantų.

Kelias migrantų stovyklas Bosnijoje finansuojanti Europos Komisija ragina Bihače vėl atidaryti anksčiau veikusį kitą centrą, tačiau tam priešinasi vietos ir regiono pareigūnai. Tas migrantų centras, veikęs apleistame fabrike, buvo uždarytas spalį, spaudžiant vietos gyventojams.

Itin decentralizuotoje Bosnijoje federalinė valdžia taip pat yra pasiūliusi vėl atidaryti minėtą centrą, kuriame galėtų gyventi 2 tūkst. žmonių. Tačiau ši valdžia negali nurodyti vietos valdžiai, ką daryti.

JT žmogaus teisių biuras jau anksčiau yra perspėjęs dėl migrantų iš Lipos stovyklos „nepriimtinų kančių“ ir paraginęs skubiai spręsti šį klausimą. Mėgindama sušvelninti migrantų krizę Bosnijos vyriausybė pasiuntė kariškių, kad šie sudegusio migrantų centro teritorijoje pastatytų palapinių, tačiau migrantai nenori ten gyventi, nes jos yra nešildomos ir be vandens.

Apie augantį nepasitenkinimą byloja ir tai, kad penktadienį ir šeštadienį migrantai atsisakė maisto, kurį dalijo Raudonasis Kryžius ir viena vietos labdaros organizacija, Bosnijos nacionalinei televizijai FTV sakė Raudonojo Kryžiaus atstovas.

Neįprastai griežtas žingsnis atspinti didėjančius nesutarimus tarp šios Balkanų valstybės dviejų politinių dalių: prorusiškos Serbų Respublikos ir narystės NATO siekiančios musulmonų ir kroatų Bosnijos ir Hercegovinos Federacijos.

Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas į Bosniją ir Hercegoviną atvyko pirmadienį ir pirmiausia aplankė šalies serbų politinį lyderį Miloradą Dodiką.

Antradienį S. Lavrovas turėjo susitikti su visais trimis Prezidiumo nariais, bet dviem jo nariams atsisakius dalyvauti, jį priėmė tik M. Dodikas, šiuo metu pirmininkaujantis Prezidiumui.

„Deja, Lavrovas parodė nepagarbą Bosnijos ir Hercegovinos institucijoms bei konstitucinei sistemai, – spaudos konferencijoje sakė Prezidiumo narys kroatas Željko Komšičius. – Apgailestaudami nusprendėme jo nepriimti.“

Pasak Ž. Komšičiaus, jį pirmiausia įžeidė tai, kad per susitikimą su M. Dodiku buvo tik Serbų Respublikos vėliava ir nebuvo Bosnijos vėliavos.

Taip esą buvo parodyta „panieka ir šalies, kurioje [S. Lavrovas] oficialiai lankosi, institucijų neigimas“.

Ž. Komšičius taip pat kritikavo S. Lavrovo paramą Bosnijos ir Hercegovinos serbų pozicijai dėl karinio neutralumo.

Nors Bosnija ir Hercegovina vieningai nori įstoti į Europos Sąjungą, musulmonų ir kroatų lyderiai taip pat nori įstoti į NATO, bet narystei šiame kariniame aljanse nepritaria šalies serbai – tradiciniai Maskvos sąjungininkai.

„Negalime būti jokių Rusijos žaidimų dėl jų santykių su ES ir NATO šalimis įkaitai“, – sakė Ž. Komšičius.

S. Lavrovas į Bosniją ir Hercegoviną atvyko per taikos susitarimo, kuriuo buvo užbaigtas šios šalies 1992–1995 metų karas, pasirašymo 25-ąsias metines. Per tą Bosnijos kroatų, musulmonų ir serbų konfliktą žuvo maždaug 100 tūkst. žmonių, be to, šalis skilo į dvi dalis, o politinė sistema padėjo įtvirtinti etninį susiskaldymą.

Du po karo atsiradę šalies dariniai yra labai nepriklausomi vienas nuo kito, juos sieja tik silpnos centrinės institucijos, todėl sunku vykdyti nacionalinę politiką.

Europos Sąjunga sakė, kad šis žingsnis „atveria kelią atnaujinti partijų įsipareigojimą leisti šaliai žengti ES keliu“.

Premjeru tapo 58-erių Bosnijos serbų ekonomistas Zoranas Tegeltija. Jis ir jo ministrų kabinetas gavo 29 įstatymų leidėjų paramą 42 vietų parlamente.

Vis dėlto centrinė vyriausybė turi ribotus įgaliojimus, o Bosnijos politinis gyvenimas dažnai atsiduria aklavietėje dėl nesutarimų tarp musulmonų, serbų ir kroatų bendruomenių.

Dėl Z. Tegeltijos kandidatūros praėjusį mėnesį sutarė Bosnijos prezidiumas – musulmonas bosnis, katalikas kroatas ir ortodoksas serbas.

Bosnijos ir Hercegovinos valstybės vadovo funkcijas vykdanti trijų narių kolektyvinė institucija ištisus metus ginčijosi dėl bendradarbiavimo su NATO masto.

Bet kuriam prezidiumo priimamam sprendimui turi vienbalsiai pritarti visi jo nariai – tai yra dalis sudėtinio institucijų tinklo ir sprendimų priėmimo mechanizmo, sukurtų po karo ir skirto išlaikyti Bosnijoje trapią etninę pusiausvyrą.

Šalis atsilieka nuo savo kaimynių kelyje link narystės ES, nes reikalingos reformos dažnai būna užblokuojamos dėl politinių ir bendruomeninių nesutarimų.

Bosnija ir Hercegovina išreiškė norą tapti ES nare 2016 metais, bet jai dar nesuteiktas kandidatės statusas.

Daugumą mandatų visose trijose Bosnijos pagrindinėse bendruomenėse per 2018-ųjų spalio rinkimus iškovojo nacionalistinės partijos.

Serbijos valstybinė televizija pranešė, kad šalies šiaurėje viename kaime pirmadienį sniege buvo rastas 48 metų vyro lavonas. Manoma, kad vyras mirė praėjusią naktį.

Vėliau televizija pranešė, kad šalies šiaurės vakaruose esančiame Šido mieste buvo rastas kito sušalusio vyro lavonas. Šiam vyrui buvo 61 metai.

Centrinėje Serbijos dalyje keli kaimai liko be elektros. Pareigūnai perspėjo piliečius gatvėse ir parkuose saugotis dėl gausaus sniego lūžtančių šakų.

Bosnijos centrinėje dalyje, Konico ir Jablanicos savivaldybėse, pirmadienį dviem dienoms buvo uždarytos mokyklos. Kai kuriais užsnigtais keliais uždrausta važiuoti sunkvežimiams ir kitiems sunkiems automobiliams.

Rumunijos švietimo ministerija paskelbė, kad po gausaus sniego, sutrikdžiusio elektros tiekimą ir keliones, antradienį uždarys mokyklas šalies vakaruose ir pietvakariuose.

Kai kurios mokyklos dingus elektrai jau buvo uždarytos pirmadienį, daugiausia Vakarų Rumunijoje, nurodė ministerija.

Bosnijos valdžia sakė, kad sekmadienį išgelbėta migrantų grupė, kuri buvo pasiklydusi kalnuotame rajone Kroatijos pasienyje, buvo nuvežta į ligoninę netoliese esančiame Bichačo mieste.

Du migrantai po dienos apsnigtame rajone bandant pasiekti Europos Sąjungą patyrė didelių nušalimų.