Tačiau pirmoji vadinamoji stojimo konferencija bus surengta tik tada, kai Bosnija ir Hercegovina įgyvendins iki šiol neįvykdytus reformų reikalavimus. Tai, be kita ko, apima teisinės valstybės principus šalyje ir kovą su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu. „Sunkus darbas turi būti tęsiamas“, – komentavo Ch. Michelis.

Bosnija ir Hercegovina 2016 m. oficialiai pateikė paraišką prisijungti prie ES. Ji į šalių kandidačių ratą priimta 2022-aisiais. Be kita ko, baimintasi, kad maždaug 3,2 mln. gyventojų turinti Balkanų šalis priešingu atveju gali pasirinkti orientaciją į Rusiją ar Kiniją.

Kiek laiko truks stojimo derybos, nežinoma. Turkija, pavyzdžiui, 1999-aisiais tapo šalimi kandidate – bet ko gero dar niekada nebuvo taip toli nuo narystės kaip dabar. Teoriškai šalis kandidatė gali niekada netapti ES nare.

Iš šešių Vakarų Balkanų šalių tik Kosovo Respublika dar nėra šalis kandidatė. Tačiau ji jau yra pateikusi prašymą dėl narystės. Jauniausiai Europos valstybei tai buvo veikiau simbolinis aktas: iki narystės Bendrijoje 2008 m. nepriklausoma tapusiai valstybei dar labai labai toli. Pagrindinė kliūtis yra ta, kad penkios ES šalys – Ispanija, Rumunija, Slovakija, Graikija ir Kipras – nepripažįsta Kosovo.

ES šalių lyderiai sprendimą dėl Bosnijos ir Hercegovinos priėmė atsižvelgdami į Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen rekomendaciją. Žinoma, jog būtina tolesnė pažanga, neseniai kalbėjo ji Europos Parlamente Strasbūre. Tačiau šalis esą rodo, kad gali įgyvendinti stojimo kriterijus.

„Be abejo, norint prisijungti prie mūsų Sąjungos, reikia didesnės pažangos, – Europos Parlamentui sakė U. von der Leyen. – Tačiau šalis rodo, kad ji gali atitikti narystės kriterijus ir savo piliečių siekį būti mūsų šeimos dalimi.“

„Dėl šios priežasties nuspręsime rekomenduoti [Europos Vadovų] Tarybai pradėti derybas su Bosnija ir Hercegovina dėl prisijungimo“, – pridūrė U. von der Leyen.

„Iš Bosnijos ir Hercegovinos sklinda aiški žinia. Taigi ir mūsų žinia turi būti aiški. Bosnijos ir Hercegovinos ateitis yra mūsų Sąjungoje“, – pridūrė EK vadovė.

Ši Vakarų Balkanų šalis yra viena iš šešių valstybių – kartu su Albanija, Serbija, Kosovu, Juodkalnija ir Šiaurės Makedonija, – kurios po XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje vykusių karų ir krizių yra įvairiuose stojimo į ES etapuose.

Šių valstybių stojimas į ES stringa jau daugelį metų. Tačiau nuo tada, kai Maskva 2022 metų vasario mėnesį pasiuntė karius į Ukrainą, ES pareigūnai stengiasi padėti atriboti jas nuo Rusijos įtakos.

Iš Bosnijos ir Hercegovinos sklinda aiški žinia. Taigi ir mūsų žinia turi būti aiški. Bosnijos ir Hercegovinos ateitis yra mūsų Sąjungoje.

Bosnija yra viena iš labiausiai pažeidžiamų Balkanų šalių. Įtampa šalyje liko net ir praėjus keliems dešimtmečiams po 1992–1995 metų karo, per kurį žuvo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, o milijonai buvo priversti palikti savo namus.

Toks EK vadovės pareiškimas paskelbtas prieš kovo 21–22 dienomis vyksiantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą, kuris laikomas paskutine galimybe Bosnijai pradėti derybas dėl narystės prieš birželį suplanuotus EP rinkimus.

Prieš pradedant derybas, tam turės pritarti visos 27 ES valstybės narės.

Derybų pradžia yra tik ilgo reformų proceso, paprastai trunkančio ne vienerius metus, kol šalis galiausiai tampa ES nare, pradžia.

Šalys, siekiančios narystės ES, turi pereiti ilgą procesą, kad suderintų savo teisės aktus su bloko įstatymais ir standartais bei įrodytų, kad jų institucijos ir ekonomika atitinka būtinas demokratines normas.

Kruopščiai suplanuotas sukčiavimo planas. Iš pažiūros kokybiškas pasiūlymas, padori kaina ir nuolatinis bendravimas su nuomotoju. Nebuvo beveik nieko, kas rodytų, kad tai apgaulė.

„Google Maps“ nerodė būsto lokacijos, tačiau tai nėra būtina. Daugiau nebuvo nieko įtartino. Esamos nuotraukos ir buto aprašymas buvo tinkamas. Ankstesnių, tariamų svečių patirtys iš esmės buvo geros, iš įvairių pasaulio kraštų, su nedideliais priekaištais, kai kurie atsiliepimai išsamūs, kai kurie trumpi“, – pasakojo turistas iš Serbijos Neven Pribojan.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kad tai gerai apgalvotas sukčiavimo būdas, rodo ir tai, jog „Booking.com“ atlieka daugybę patikrinimų, kol kam nors leidžiama siūlyti savo apgyvendinimo paslaugas šioje svetainėje.

Pasaulinės nakvynės paieškos svetainės nuo šių sukčių neapsaugojo net speciali komanda, suburta įtartinai veiklai aptikti.

„Booking. Com“ atsiuntė komentarą raštu: „Labai retais atvejais, kai kyla įtarimas, atliekame tyrimą ir nedelsdami imamės veiksmų, o prireikus pašaliname tokį būstą iš savo svetainės, kaip ir šiuo atveju.“

Tai labai ilgai planuotas ir sudėtingas internetinio sukčiavimo projektas.

Už neegzistuojančią nakvynės vietą žmonės sumokėjo po 600 eurų. Bėda ta, kad jie mokėjo ne per svetainę, o tiesiai sukčiui. Mat šis nurodė, kad už būstą įprastai reikia mokėti atvykus, tačiau dėl Naujųjų metų pageidauja išankstinio pavedimo.

„Apgauta apie 150 žmonių. Nežinau tikslaus skaičiaus, kiek jų buvo apgauta, nes tai labai ilgai planuotas ir sudėtingas internetinio sukčiavimo projektas“, – kalbėjo Sarajevo turizmo tarybos direktorius Haris Fazlagić.

Pareigūnai sukčiaus tebeieško.

„Policijos pareigūnai iš viso užfiksavo 25 tokius užsakymus. Baigus rengti operatyvinę medžiagą, ji bus perduota tolesniems veiksmams atlikti“, – teigė vidaus reikalų ministerijos atstovė Mersiha Novalić.

Laimei, nukentėjusiems turistams vietos valdžia greitai surado kitą būstą.

Tokio statuso suteikimu prasideda ilgas šios neramios Balkanų valstybės kelias į ES.

Rusijos karas Ukrainoje atgaivino ES norą svarstyti galimybę įsileisti daugiau savo rytinių kaimynių po daugelį metų trukusios aklavietės.

Bosnija ir Hercegovina dabar tampa trečiąja šalimi po karo draskomos Ukrainos ir Moldovos, kuriai per pastaruosius šešis mėnesius buvo suteiktas kandidatės statusas.

ES nerimauja, kad kitos galybės, pavyzdžiui, Rusija ar Kinija, gali išplėsti savo įtaką Balkanuose, jei prie Bendrijos norinčioms prisijungti šalims bus užkirstas kelias tai padaryti.

ES lyderiai Bosnijos ir Hercegovinos kandidatės statusui pritarė Briuselyje vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime.

Šis žingsnis žengtas nepaisant ilgalaikio susirūpinimo dėl politinės padėties Bosnijoje – 3 mln. gyventojų turinčioje šalyje, kurią nuo prieš tris dešimtmečius vykusio niokojančio karo pabaigos slegia etniniai nesutarimai.

Ji tebėra padalyta į serbų darinį – Serbų Respubliką (Republika Srpska) – bei musulmonų-kroatų apgyvendintą Bosnijos ir Hercegovinos Federaciją. Abi dalis jungia silpna centrinė vyriausybė.

Ši Balkanų valstybė yra valdoma administracinės sistemos, sukurtos 1995 metų Deitono taikos susitarimu, kurio dėka 10-e dešimtmetyje pavyko užbaigti konfliktą. Tačiau iš esmės to neužteko sukurti stabilų pagrindą šalies politinei raidai.

Europos Komisija yra nustačiusi 14 prioritetinių reformų krypčių, kurias Bosnija privalo įgyvendinti, kad galėtų pereiti į kitą oficialių stojimo derybų pradžios etapą.

Bosnijos politikai tvirtino, kad atėjo metas šaliai suteikti kandidatės statusą.

Tačiau ES teigė, kad Serbų Respublika blokuoja valstybės institucijas ir praktiškai paralyžiuoja reformų procesą.

Be to, nerimą kelia šalies serbų lyderių raginimai užmegzti glaudesnius ryšius su Rusija, o jų darinio prezidentas nacionalistas Miloradas Dodikas pažadėjo stabdyti siekį prisijungti prie ES, jei tai reikštų didesnę valdžios centralizaciją.

Bosnija prisijungia prie kitų septynių šalių, turinčių kandidačių statusą: Turkijos, Šiaurės Makedonijos, Juodkalnijos, Serbijos, Albanijos, Moldovos ir Ukrainos.

Stojimo į Europos Sąjungą procesas gali užtrukti daugelį metų, nes kandidatės įgyvendina reformas, kurias Briuselis turi stropiai įvertinti.

Jis taip pat gali sustoti, kaip nutiko Turkijos stojimo atveju.

Išsklaidyta intriga

Bosniją ir Hercegoviną po spalio pradžioje praūžusių rinkimų apėmė sumaištis, mat kovoje dėl Serbų Respublikos prezidento posto abu kandidatai – M.Dodikas ir Jelena Trivič – pareiškė iškovoję pergalę.

Nors ir prireikė perskaičiuoti balsus, intriga netrukus išsisklaidė ir M.Dodikas užsitikrino trečią kadenciją šiame poste.

Kadaise socialdemokratu pasiskelbęs M.Dodikas galiausiai pasirodė esąs aršus nacionalistas, trokštantis Serbų Respublikos atsiskyrimo nuo Bosnijos ir Hercegovinos.

Bosnija tebėra padalyta į serbų darinį – Serbų Respubliką – ir musulmonų-kroatų federaciją, kurią jungia silpna centrinė valdžia.

Nuo pat atėjimo į valdžią Serbų Respublikoje 2006 m. M.Dodikas buvo aiškus šios Bosnijos dalies lyderis. Pastaruosius ketverius metus M.Dodikas priklausė trijų narių Prezidiumui ir, kaip teigia Sarajevo universiteto Politikos mokslų fakulteto docentė Hamza Karčič, nuosekliai stengėsi pakenkti Bosnijai, siekdamas ją susilpninti ir vykdyti savo separatistinę darbotvarkę.

Dėl to jis bene vienintelis politinis lyderis pasaulyje, kuris nenuilstamai stengiasi sužlugdyti šalį, kuriai oficialiai vadovauja.

Tik atidėjo planus?

Praėjusių metų pabaigoje M.Dodikas pradėjo procesą, kuris galėjo atvesti prie Serbų Respublikos atsiskyrimo. Jis pats atvirai prisipažino, kad šiam jo planui sutrukdė tik Rusijos karas Ukrainoje. Tiesa, pridūrė, kad tai tik atidėjo planus.

M.Dodiko politika tapo nestabilumo Bosnijoje ir Hercegovinoje ir regione šaltiniu. 2017 m. pradžioje JAV įvedė jam sankcijas – tai reakcija į Serbų Respublikoje M.Dodiko surengtą referendumą dėl sausio 9-osios pažymėjimo „Serbų Respublikos diena“. Tą dieną 1992 m. Bosnijos serbų sukilėliai pradėjo kurti savo nelegalias lygiagrečias institucijas, kurios sukėlė karą ir žiauriu genocidu prasiveržusį smurtą.

Šių metų sausį M.Dodikas sulaukė naujų JAV sankcijų – šįkart už trukdymą įgyvendinti 1995 m. Deitono susitarimus, kurie iš esmės užbaigė kruviną karą.

Pagal šį susitarimą buvo sukurtas sudėtingas valdžios institucijų tinklas, apimantis trijų narių Prezidiumą, Ministrų Tarybą (de facto vyriausybė) ir abiejų darinių parlamentus. Kad būtų suformuota bendra šalies vyriausybė, trims etninėms bendruomenėms atstovaujantys politikai turi sutarti dėl ministerijų pasidalijimo ir būsimos politikos.

Neseniai M.Dodikas ėmėsi veiksmų, kad valstybės kompetencijos būtų iš esmės perduotos būtent Serbų Respublikai. Šiam žingsniui priešinosi JAV vyriausiojo įgaliotinio biuras, prižiūrintis Deitono susitarimų įgyvendinimą.

Galiausiai JAV pavyzdžiu pasekė ir Jungtinė Karalystė, balandį taip pat paskelbusi sankcijas šiam veikėjui.

Mokosi iš pavyzdžių

Siekdamas atsiskyrimo, M.Dodikas bando situaciją Bosnijoje ir Hercegovinoje paversti įšaldytu konfliktu. Stebėdamas panašius konfliktus posovietinėje erdvėje, separatistų lyderis kuria savo paravalstybę.

M.Dodikas puoselėjo vis glaudesnius ryšius su Rusija. Jis atidarė Serbų Respublikos atstovybę Maskvoje, kad galėtų vykdyti oficialios Sarajevo užsienio politikos alternatyviąją versiją.

Per pastarąjį dešimtmetį jis ne kartą lankėsi Rusijoje, o nuo 2014 m., kaip pranešama, su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu susitiko septynis kartus.

Kai vasarį Rusija įsiveržė į Ukrainą, M.Dodikas tvirtai stovėjo V.Putino demagogijos pusėje. Skirtingai nei kiti du Bosnijos Prezidiumo nariai Šefikas Džaferovičius ir Željko Komšičius, kurie pasmerkė invaziją, M.Dodikas atkakliai atsisakė tai daryti.

Tiesą sakant, jis atvirai palaikė Rusijos invaziją, teigdamas, kad ji yra pateisinama. Po Maskvos įsiveržimo daugelis Europos politikų vengė Rusijos prezidento, tik ne M.Dodikas – jis su V.Putinu susitiko birželį, o paskui dar ir rugsėjį. Jis taip pat pritarė referendumams Rusijos okupuotose Ukrainos dalyse.

Kiša koją narystei NATO

M.Dodiko posūkis į Rusijos glėbį yra ryškus nukrypimas nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pabaigos politikos, kai jis buvo laikomas reformatoriumi ir netgi gyrė konflikte svarbia figūra tapusią tuometę JAV valstybės sekretorę Madeleine'ą Albright.

Nuo to laiko daug kas pasikeitė. 1998 m. M.Dodikas prisistatė kaip nuosaikusis ir tuo metu Bosnijoje sulaukė tarptautinių pareigūnų, turėjusių didelę įtaką pokarį išgyvenusioje šalyje, palaikymo.

Tačiau jo sugrįžimas į Serbų Respublikos ministro pirmininko postą 2006 m. pažymėjo naujos griežtos linijos separatistinio nacionalizmo eros pradžią.

Šiandien M.Dodikas yra aršiai antivakarietiškas politikas, prieštaraujantis Bosnijos siekiui įstoti į NATO, o tai puikiai dera su Maskvos požiūriu.

Visa tai daugumai provakarietiškų Bosnijos piliečių kelia susirūpinimą.

Neseniai atliktas Tarptautinio respublikonų instituto tyrimas parodė, kad 58 proc. bosnių ir 52 proc. kroatų pasisako už proeuropietišką ir provakarietišką politiką. Šalies stojimą į NATO palaiko 69 proc. bosnių ir 77 proc. kroatų, tačiau tik 8 proc. Bosnijos serbų.

Pastaruosius kelerius metus Rusijos pareigūnai priešinosi JAV vyriausiojo įgaliotinio biuro sprendimams, nesutiko su tarptautinių karo nusikaltimų tribunolų paskelbtais genocido nuosprendžiais ir vis dažniau pasisakė prieš šalies stojimo į NATO siekius.

Rusija palaikė ir M.Dodiką, ir pastaruoju metu griežto tono besilaikantį Bosnijos kroatų politiką Draganą Čovičą. Abu lyderiai sukūrė tvirtą aljansą ir sėkmingai blokuoja valstybės funkcionavimą. Taip jie siekia neleisti šaliai atitikti narystės NATO kriterijų.

Sekmadienį vykusiuose balsavimuose buvo nemažai sukrėtimų, tarp jų – triuškinančios pergalės ir netikėtas aukšto rango šalies pareigūno žingsnis siekiant pakeisti Bosnijos rinkimų įstatymą.

Ankstyvą pirmadienį vis dar skaičiuojant balsus, ilgametis Bosnijos serbų lyderis Miloradas Dodikas atsidūrė ant pralaimėjimo slenksčio po to, kai jo oponentė Jelena Trivič paskelbė pergalę kovoje dėl Serbų Respublikos (SR) – vieno iš dviejų Bosnijos ir Hercegovinos politinių darinių – prezidento posto.

Bosnijos rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus balsus 82 proc. rinkimų apylinkių, M. Dodikas surinko 49 proc. balsų, o J. Trivič – 42 procento.

„Naujausi rezultatai patvirtina didelę mūsų pergalę“, – pirmadienį platformoje „Twitter“ parašė M. Dodiko Nepriklausomų socialdemokratų aljansas (SNSD).

„Tai žmonių pergalė“, – savo ruožtu sekmadienį pareiškė J. Trivič, prieš išeidama į Respublikos sostinės Banja Lukos gatves švęsti pergalės su savo rėmėjais.

„Tai turėtų būti ne mano asmeninė, o SR pergalė“, – pridūrė ji.

Praėjus beveik trims dešimtmečiams nuo karo, nuniokojusio šalį, Bosniją tebeslegia etninis susiskaldymas.

Ši Balkanų valstybė yra valdoma administracinės sistemos, sukurtos 1995 metų Deitono taikos susitarimu, kurio dėka 1990-aisiais pavyko užbaigti konfliktą. Tačiau iš esmės to neužteko sukurti stabilų pagrindą šalies politinei raidai.

Pagal šį susitarimą buvo sukurtas sudėtingas valdžios institucijų tinklas, apimantis trijų narių Prezidiumą, Ministrų Tarybą (de facto vyriausybė) ir abiejų darinių parlamentus. Kad būtų suformuota bendra šalies vyriausybė, trims etninėms bendruomenėms atstovaujantys politikai turi sutarti dėl ministerijų pasidalijimo ir būsimos politikos.  

Vakarų pareigūnai vylėsi, kad ilgainiui Bosnijos ir Hercegovina reformuos savo sudėtingą politinę sistemą, tačiau taip nenutiko. 

Bosnija tebėra padalinta į serbų darinį – Serbų Respubliką – ir musulmonų-kroatų federaciją, kurią jungia silpna centrinė valdžia.

Po karo etninės partijos išnaudojo šalies susiskaldymą, siekdamos išlaikyti valdžią.

Jau daugelį metų M. Dodikas kursto įtampą, dažnai ragindamas Bosnijos serbus dar labiau atsiskirti nuo centrinių šalies institucijų, todėl sausį JAV jam paskelbė naujas sankcijas.

M. Dodikas siekė trečios SR prezidento kadencijos.

39 metų ekonomikos profesorė J. Trivič, akcentuojanti kovą su korupcija, siekė pasiūlyti alternatyvą kurstančiai M. Dodiko asmenybei, taip pat garsiai palaikydama serbų norą išlaikyti savo autonomiją Bosnijoje.

M. Dodikas atmetė J. Trivič pareiškimą, teigdamas, kad yra įsitikinęs, jog laimėjo, bet yra pasirengęs laukti galutinių rezultatų.

„Esu pakankamai rimtas, kad laukčiau tų rezultatų. Kita vertus, yra daug žmonių, kurie nėra rimti“, – savo rėmėjams pareiškė M. Dodikas.

Pirmadienį J. Trivič ir jos partija apkaltino M. Dodiką akivaizdžiu sukčiavimu, sakydama, kad rezultatai buvo suklastoti.

„Visas procesas buvo užterštas“, – žurnalistams sakė J. Trivič SR sostinėje Banja Lukoje.

„Rinkimų procesas turėtų būti pakartotas visoje SR, – pridūrė ji. – Tai yra mūsų pagrindinis tikslas.“

Kova dėl SR prezidento posto buvo ne vienintelė vakaro staigmena.

Varžybose dėl musulmonų bosnių atstovo vietos Prezidiume triuškinamai nugalėjo kitas profesorius Denisas Bečirovičius, nugalėjęs dukart prezidento postą užėmusį Bakirą Izetbegovičių.

Tai tapo skaudžiu kirčiu B. Izetbegovičiui, kuris buvo svarbi figūra pokario Bosnijos politinėje scenoje.

Šis balsavimas, vykęs pagal vieną sudėtingiausių pasaulyje institucinių modelių, tikriausiai įneš naujo netikrumo į ir taip nestabilią Balkanų šalies politinę sistemą.

Sekmadienį vykę visuotiniai rinkimai pasižymėjo virtine siurprizų, įskaitant triuškinančias pergales ir netikėtą šalies vyriausiojo įgaliotinio žingsnį iš dalies pakeisti Bosnijos rinkimų įstatymą.

Anksti pirmadienį tebeskaičiuojant balsus paaiškėjo, kad ilgametis Bosnijos serbų lyderis Miloradas Dodikas atsidūrė ties pralaimėjimo riba, jo varžovei Jelenai Trivič paskelbus apie savo pergalę regioninėje kovoje dėl Serbų Respublikos prezidento posto.

M. Dodikas savo ruožtu atmetė J. Trivič pareiškimą ir sakė esąs įsitikinęs, kad jis laimėjo rinkimus, ragindamas palaukti galutinių rezultatų.

Valstybė susiskaldžiusi į atsiskirti siekiančius krikščionis ortodoksus serbus bei katalikus kroatus, reikalaujančius didesnės autonomijos, o musulmonai bosniai, reikalaujantys sukurti labiau egalitarinę valstybę, atrodo, siekia nepasiekiamo.

Daugiau nei du dešimtmečius skurdžią Balkanų valstybę valdo prastai funkcionuojanti administracinė sistema, sukurta pagal 1995 metų Deitono susitarimą.

Nors 10-e dešimtmetyje susitarimais pavyko užbaigti karą, nuo to laiko šalis yra ištikta politinio paralyžiaus.

Analitikai perspėjo, kad Bosnija vis giliau grimzta į neramius vandenis, o rinkimų išvakarėse nesutarimai etniniu pagrindu, atrodo, dar labiau didėja.

„Bosnija ir Hercegovina išgyvena rimčiausią politinę krizę nuo pat taikos susitarimo“, – naujienų agentūrai AFP sakė Sarajeve gyvenantis politikos analitikas Ranko Mavrakas.

„Etniniai nesutarimai tokie gilūs, kad dabar jie kelia realų pavojų Bosnijos išlikimui ir vientisumui“, – pridūrė jis.

Gausybė rinkimų

Deitono taikos susitarimu Bosnija ir Hercegovina buvo suskirstyta etniniu principu į Bosnijos ir Hercegovinos Federaciją, kur gyventojų daugumą sudaro musulmonai bosniai, bei Serbų Respubliką. Tačiau trečia pagal dydį kroatų etninė bendrija, kurios dauguma narių yra katalikai, vis labiau piktinasi, anot jų, nesąžininga sistema.

Etninės partijos, siekdamos išlaikyti valdžią, jau seniai naudojasi šalies susiskaldymu, o šimtai tūkstančių žmonių emigruoja į užsienį ieškoti geresnių galimybių.

Tvyrant niūriai nuotaikai, sekmadienį rinkėjai rinks daugybę pareigūnų, įskaitant visus tris Bosnijos Prezidiumo narius, bei centrinio parlamento deputatus. Taip pat rengiama virtinė vietos rinkimų dviejuose teritoriniuose vienetuose.

Rinkėjų apklausų duomenų beveik nėra, o analitikai teigia, kad daugelyje rinkimų greičiausiai dominuos senbuviai ir nacionalistinės partijos, įskaitant ilgametį Bosnijos serbų lyderį Miloradą Dodiką, siekiantį toliau dirbti Prezidiume.

Jau kelis mėnesius M. Dodikas kursto įtampą, dažnai ragindamas Bosnijos serbus dar labiau atsiskirti nuo centrinių šalies institucijų.

„Ši situacija primena du brolius, kurie nemėgsta vienas kito“, – prieš neseniai vykusį rinkimų kampanijos mitingą naujienų agentūrai AFP sakė M. Dodiko šalininkas pensininkas Raikas, kuris neatskleidė savo pavardės.

„Geriau, kad jie negyventų kartu“, – pridūrė jis.

Skambant raginimams atsiskirti, nemažai žmonių, regis džiaugiasi, kad serbai palieka Bosniją ir Hercegoviną.

„Dodikas ir panašūs į jį gali vykti į kitą šalį, kuri jiems atrodo gražesnė“, – per neseniai vykusį mitingą sakė buvęs Bosnijos Prezidiumo narys Bakiras Izetbegovičius.

B. Izetbegovičius – pirmojo nepriklausomos Bosnijos prezidento sūnus – siekia trečios Bosnijos musulmonų prezidento kadencijos, tačiau su juo varžosi 46 metų istorijos profesorius Denisas Bečirovičius.

11 opozicinių partijų remiamas D. Bečirovičius žada kovoti už „proeuropietišką ir vieningą“ Bosniją.

Jokių kompromisų

Prie didėjančių nesutarimų prisideda ir tai, kad daugelis šalies katalikų kroatų prieš rinkimus reikalavo didesnės autonomijos arba rinkimų reformų, o pagrindinė nacionalistų partija HDZ kelis mėnesius grasino boikotuoti rinkimus.

Dėl didelio pranašumo skaičiumi musulmonų ir kroatų federacijoje Bosnijos ir Hercegovinos musulmonai faktiškai kontroliuoja, kas gali būti išrinktas vadovauti kroatams prezidento rinkimuose.

HDZ ir kitos kroatų partijos ragino sukurti mechanizmą, kuris leistų šiai bendruomenei skirti savo atstovus į Prezidiumą ir aukštuosius parlamento rūmus, bet tam griežtai priešinosi federacijos valdančioji bosniakų (Bosnijos musulmonų) partija.

Daugėja nuogąstavimų dėl galimų neramumų po rinkimų, jei kroatams atstovaujantis dabartinis Bosnijos ir Hercegovinos Prezidiumo narys Željko Komšičius (Želkas Komšičius), kuriam antipatijos neslepia visos kroatų partijos, bus perrinktas. Nacionalistai, tvirtinantys, kad yra pasirengę plačiau boikotuoti vyriausybines institucijas, nekart yra pažėrę grasinimų.

„Šiuo metu nėra jokių ženklų, kad padėtis Bosnijoje stabilizuosis“, – sakė analitikas R. Mavrakas.

„Šiuo metu nėra jokių požymių, kad įmanoma pasiekti kompromisą“, – teigė jis.

Skambią pergalę Europos čempionate iškovojo Bosnijos ir Hercegovinos rinktinė (2-1).

Bosniai B grupės mače 97:93 (26:32, 23:20, 23:21, 25:20) palaužė Europos čempionus slovėnus (2-1).

Šį bosnių pergalė sukomplikavo lietuvių šansus patekti į kitą etapą. Jeigu Bosnijos ir Hercegovinos krepšininkai nugalėtų Prancūziją, mūsiškių pasirodymas Europos čempionate būtų baigtas.

Didžiąją rungtynių dalį abi komandos žengė koja kojon ir likus 4 minutėms iki mačo pabaigos rezultatas buvo lygus – 86:86.

Tačiau netrukus Jusufas Nurkičius sumetė baudas, Johnas Robersonas smeigė tritaškį ir likus 3 minutėms bosniai pirmavo 5 taškais (91:86).

Slovėnai turėjo atsakymą: Goranas Dragičius įmetė baudą, Luka Dončičius pelnė dvitaškį ir likus pusantros minutės skirtumas sušvelnėjo iki 2 taškų (89:91).

Kitoje atakoje Edinas Atičius nutolino bosnius per 4 taškus (93:89), o G. Dragičius atsakė dvitaškiu (91:93).

Likus 14 sekundžių E. Atičius sumetė baudas (95:91), L. Dončičius likus 6 sekundėms atsakė dvitaškiu (93:95), tačiau baudas realizavę bosniai įtvirtino pergalę (97:93).

Į pergalę bosnius vedė Džanano Musos ir J. Robersono duetas.

Musa surinko 22 taškus (4/8 dvit., 3/5 trit., 5/5 baud.), 5 atkovotus kamuolius, 5 rezultatyvius perdavimus ir 24 naudingumo balus.

J. Robersonas pridėjo 23 taškus (0/2 dvit., 7/13 trit., 2/2 baud.), 4 atkovotus kamuolius, 2 rezultatyvius perdavimus ir 19 naudingumo balų.

Tuo metu slovėnų nuo pralaimėjimo neišgelbėjo L. Dončičius ir G. Dragičius, atitinkamai pelnę 16 ir 20 taškų.

Luka taip pat atkovojo 8 bei perėmė 4 kamuolius, atliko 8 rezultatyvius perdavimus, 5 sykius suklydo ir surinko 20 naudingumo balų.

G. Dragičius pridėjo 5 atkovotus kamuolius, 6 rezultatyvius perdavimus ir 24 naudingumo balus.

Slovėnija: Vlatko Čančaras 22, Goranas Dragičius 20 (6 rez. perd.), Luka Dončičius 16 (0/8 trit., 8 atk. kam., 8 rez. perd.), Klemenas Prepeličius 12, Mike‘as Tobey 11 (7 atk. kam.).

Bosnija ir Hercegovina: Johnas Robersonas 23 (7/13 trit.), Džananas Musa 22 (4/8 dvit., 5 atk. kam., 5 rez. perd.), Miralemas Halilovičius 13 (10 atk. kam.), Jusufas Nurkičius (9 atk. kam.) ir Edinas Atičius po 12.

Kazio Maksvyčio auklėtiniai Vilniuje 77:56 (20:12, 14:20, 21:12, 22:12) darsyk nugalėjo Bosniją ir Hercegoviną (2-2).

Lietuviai likus dviem turams iki pirmojo etapo pabaigos gali būti ramūs bent dėl patekimo į antrąjį. Iš kiekvienos grupės į kitą etapą žengia po tris komandas iš keturių.

Rungtynėse netrūko palaikymo žinučių Ukrainai. Prieš susitikimą buvo paskelbta tylos minutė, o susirinkę sirgaliai vieningai iškėlė Ukrainos vėliavas. Taip pat vienos iš minutės pertraukėlių metu buvo skirtas choreografinis pasirodymas.

Lietuviai mačą pasitiko su vienuolika žaidėjų. Pirmajame komandų susitikime rezultatyviausiai žaidę Martynas Echodas ir Osvaldas Olisevičius šįkart rungtynes praleido dėl blogos savijautos.

I. Gelūno / BNS nuotr.

Rinktinės treneris į sudėtį paskutinę akimirką iškvietė Klaipėdos „Neptūno“ veteraną Deividą Gailių. Avarinėje situacijoje puolėjas nenuvylė – per 14 minučių sumetė 15 taškų (2/3 dvit., 3/6 trit., 2/2 baudų), atkovojo du kamuolius, kartą prasižengė ir surinko 13 naudingumo balų.

Pastarąją savaitę COVID-19 infekcija buvo nustatyta į stovyklą kviestiems Vaidui Kariniauskui, Dovydui Giedraičiui, Gyčiui Masiuliui, Kristupui Žemaičiui ir treneriui Evaldui Beržininkaičiui.

Bosniai taip pat turėjo praradimų. Jiems nepadėjo 20 taškų praeitame mače pelnęs Miralemas Halilovičius bei Amaras Alibegovičius.

Lietuviai rungtynes pradėjo užsivedę. Laurynas Birutis ir Tomas Dimša drebino krepšį dėjimais, o šeimininkai greitai nubėgo į priekį (14:5).

T. Dimša toliau tęsė savo puikų pasirodymą – gynėjas su 13 taškų (3/4 dvit., 2/4 trit., 1/1 baud.) įpusėjus mačui buvo rezultatyviausias žaidėjas. Vėliau Maksvytis pasodino lyderį ant suolo, o tuo pasinaudoję bosniai prieš antrąją rungtynių atkarpą atkūrė intrigą (32:34).

Po pertraukos lietuviai skubėjo susigrąžinti pranašumą. Gerai į žaidimą įsijungė paskutinę minutę į rinktinę patekęs Gailius, Tomas Dimša pridėjo dar 8 taškus per kėlinį, o šeimininkai susikrovė dviženklį pranašumą (55:44).

I. Gelūno / BNS nuotr.

Ketvirtajame kėlinyje visus taškus į savo vietas sudėjo Gailius. Aštuonis taškus iš eilės sumetęs puolėjas atitolino lietuvius, kurie pasiekė pergalę.

Nugalėtojams T. Dimša per 24 minutes pelnė 19 taškų (3/7 dvit., 3/6 trit., 4/4 baudų), atkovojo vieną kamuolį, atliko vieną rezultatyvų perdavimą ir sukaupė 16 naudingumo balų.

Bosnių gretose labiausiai išsiskyrė Emiras Sulejmanovičius, kuris per 28 minutes pelnė 7 taškus (2/4 dvit., 1/2 trit.), atkovojo 9 kamuolius, atliko rezultatyvų perdavimą ir surinko 13 naudingumo balų.

Lietuva: Tomas Dimša 19, Deividas Gailius 15, Gytis Radzevičius 9, Regimantas Miniotas, Mindaugas Girdžiūnas ir Laurynas Birutis po 8.

Bosnija ir Hercegovina: Edinas Atičius 12, Kenanas Kamenjašas ir Amaras Gegičius po 10, Džananas Musa ir Emiras Sulejmanovičius po 7.