„Man truputį primena Taivano klausimą“, – Briuselyje žurnalistams teigė B. Ropė. Paklaustas, ar sąsajų tarp sprendimų jis įžvelgia dėl skubėjimo, B. Ropė patikslino, kad paprasčiausiai jam atrodo esą reikėjo priimti sprendimus įvertinus pasekmes.

„Ne tai kad paskubėta, bet turėjome pasimokyti ir pasitarti, priimti sprendimus, įvertinti pasekmes ir juos leisti. Aš nežinau, ar tai buvo daroma, ar tai buvo paprasčiausiai formaliai pritaikytas europinis dokumentas“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad Rusijos saugumo tarybos vadovas Nikolajus Patruševas antradienį perspėjo Europos Sąjungą ir Lietuvą „rimtais“ padariniais dėl ES sankcionuotų prekių tranzito geležinkeliu apribojimų į Maskvos eksklavą Kaliningradą. Tačiau Lietuvos politikai Rusijos reiškiamus priekaištus vadina propaganda.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje (URM) pirmadienį vyko susitikimas su Rusijos laikinuoju reikalų patikėtiniu Sergejumi Riabokoniu. Rusijos diplomatui įteikta nota, kurioje paaiškinamas ES ribojamųjų priemonių taikymas Kaliningrado tranzitu gabenamoms tam tikros kategorijos prekėms.

URM nurodo, kad susitikimo metu paneigta Rusijos atstovų skleidžiama informacija, esą Lietuva uždraudė Kaliningrado srities tranzitą.

Taip pat ministerijos pranešime teigiama, kad per Lietuvos teritoriją toliau vyksta keleivių ir prekių, kurioms netaikomas ES sankcijų režimas, gabenimas į Kaliningrado sritį ir iš jos. Šiam tranzitui Lietuva nėra įvedusi jokių vienašališkų, individualių ar papildomų ribojimų. Lietuva nuosekliai įgyvendina ES sankcijas, kurios turi skirtingus pereinamuosius laikotarpius bei įsigaliojimo terminus.

Kaip numatyta 2022 metų kovo 15 dieną priimtame 4-ajame ES sankcijų pakete, 2022 metų birželio 17 dieną galutinai įsigaliojo ES ribojamosios priemonės rusiško plieno ir kitų juodųjų metalų produktų importui į ES ir pervežimui per ES teritoriją.

Taip pat, kaip skelbiama europarlamentaro Bronio Ropės biuro pranešime, Europos Parlamentas ketina tvirtinti rezoliuciją šiuo klausimu.

„Didžiulėmis daugelio Europos Parlamento narių iš Lietuvos bei Lietuvos Vyriausybės pastangomis pavyko įtikinti politinių grupių lyderius, kad būtina reaguoti į Rusijos Federacijos veiksmus, juos įvertinti ir duoti tinkamą politinį atsaką“, – sako Europos Parlamento Žaliųjų grupės narys B. Ropė, pridūręs, kad „prie to prisidėjo ir stiprus teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus pristatymas Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete“.

Parlamentaras pažymi, kad rezoliucijoje tikimasi pažymėti, jog baudžiamasis prokurorų ir teisėjų persekiojimas dėl jų vykdomos profesinės veiklos yra neleistinas išorės poveikis, trukdantis užtikrinti teisės viršenybę.

„Taip pat sieksime, kad rezoliucija griežtai pasmerktų Rusijos institucijų daromus pagrindinių tarptautinės teisės principų ir normų pažeidimus bei pabrėžtų, kad tokių baudžiamųjų bylų prieš prokurorus ir teisėjus procesai negali būti laikomi teisėtais“, – sako B. Ropė.

Planuojama, kad po politinių grupių derybų Europos Parlamente dėl rezoliucijos bus balsuojama kitą ketvirtadienį.

Valentinas Mazuronis, Viktoras Uspaskichas, Rolandas Paksas, Laima Andrikienė, Algirdas Saudargas, Antanas Guoga ir Vilija Blinkevičiūtė buvo tarp 348 Europos Parlamento narių, palaikiusių direktyvą.

Bronis Ropė ir dar 273 europarlamentarai reformai nepritarė.

Dvejus metus rengtai reformai pritarė žiniasklaidos organizacijos ir menininkai, norintys gauti didesnę grąžą iš jų turinį naudojančių interneto platformų, tokių kaip „YouTube“ ar „Facebook“.

Tačiau pertvarkai griežtai priešinosi kai kurios interneto milžinės, gaunančios didžiulį pelną iš susietos su skelbiamu turiniu reklamos. Reformos baiminosi ir laisvo interneto šalininkai, nuogąstaujantys, kad naujieji įstatymai nulems beprecedenčius suvaržymus.

Europos Parlamento narys V. Mazuronis sako, kad pertvarka leis sąžiningiau paskirstyti uždarbį tarp turinio kūrėjų ir interneto milžinų, bet neaukos interneto laisvės.

„Už viso to stovi nemenki finansai, kuriais, pasiekus kompromisą, toms didžiosioms kompanijoms teks dalintis“, – BNS telefonu iš Strasbūro sakė politikas.

„Jeigu pirminė medžiaga, kurią jie deda, yra kitų žmonių pagamintas turinys, tai tiems pirminiams šaltiniams turėtų būti atlyginta. Toks sprendimas yra teisingas“, – pridūrė jis.

Jeigu pirminė medžiaga, kurią jie deda, yra kitų žmonių pagamintas turinys, tai tiems pirminiams šaltiniams turėtų būti atlyginta.

„Prieš“ balsavęs B. Ropė perspėjo, kad dalis informacijos internete bus prieinama sunkiau, nes didelę dalį jos bus galima rasti tik pirminiuose šaltiniuose.

Europarlamentaras piktinosi, kad reforma buvo „prastumta“.

„Manau, kad labai blogai, kad buvo stumiamas nesuderintas projektas ir užuot dar padirbėję, rastume ir vartotojams, ir autoriams tinkamą variantą, buvo (...) viskas prastumta“, – BNS teigė B. Ropė.

„Buvau pažadėjęs interneto vartotojams, kad jų galimybių, jų laisvių nevaržysime. Todėl ir nuosekliai tą palaikiau“, – tvirtino jis.

Ginčai – dėl dviejų nuostatų

Daugiausiai aistrų Europos Parlamente virė dėl dviejų direktyvos nuostatų.

Pirmoji buvo 13-asis straipsnis, kuriuo siekiama stiprinti autorių pozicijas prieš jų turinį naudojančias platformas, tokias kaip „Youtube“, „Facebook“ ar „Soundcould“. Šią nuostatą smarkiai palaikė muzikos kūrėjai.

Pagal reformą, Europos įstatymai pirmą kartą numatytų teisinę platformų atsakomybę už tai, kad būtų laikomasi autorių teisių. Taip iš platformų būtų reikalaujama tikrinti viską, ką skelbia jų vartotojai.

Kritikai tvirtina, kad pagal 13-ąjį straipsnį platformos turėtų įdiegti brangius turinio filtrus, jie automatiškai ir dažnai klaidingai ištrina turinį.

Tačiau muzikos prodiuseris Martynas Tyla BNS sakė, kad pačios platformos ir kai kurie jų vartotojai iki šiol nesąžiningai uždirbdavo autorių sąskaita.

„Šita reforma yra mums labai palankus dalykas. Reikia pripažinti, kad daug kas populiarindami savo profilius ir iš to uždirbdami naudojosi ne savo kūriniais“, – teigė prodiuseris.

Kitame ginčų kėlusiame direktyvos straipsnyje numatoma nustatyti vadinamąsias gretutines teises žiniasklaidai.

Ja siekiama užtikrinti, kad žiniasklaidos priemonėms būtų geriau atlyginama už jų turinio naudojimą tokiose vietose kaip „Google News“ ar „Facebook“.

Didieji leidėjai siekė reformos, nes laiko ją skubia priemone norint apsaugoti kokybišką žurnalistiką ir mažėjančias tradicinių žiniasklaidos kompanijų pajamas.

Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė Aistė Žilinskienė BNS sakė, kad pagal priimtą direktyvą interneto platformos turės galimybę be apribojimų skelbti nuorodas į žiniasklaidos pranešimus, bet dėl papildomos informacijos skelbimo turės gauti jos sutikimą.

Pasak jos, tokia nuostata yra tinkama, bet Lietuvos politikams teks pasirūpinti tinkamu direktyvos perkėlimu į nacionalinę teisę.

„Norime, (...) kad tai nesibaigtų kitų šalių patirtimi, kai visi lieka prie nulio, kai žiniasklaidos priemonės nori, kad jų publikacijas „Google“ indeksuotų kaip didžiausia paieškos sistema, bet „Google“ nenori už tai mokėti“, – teigė A. Žilinskienė.

Dienraščio „Verslo žinios“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas BNS sakė, kad direktyva kuria prievolę interneto gigantams sėsti prie derybų stalo su žiniasklaida ir leidžia tikėtis, jog leidėjai galės susigrąžinti dalį pajamų, šiandien nukeliaujančių į „Google“ ar „Facebook“.

Pasak jo, interneto gigantai tiesiogiai prisidėjo prie to, kad Lietuvoje ir kitose šalyse nyktų laikraščiai.

„Tai yra tiesioginė pasekmė to, kad autoriai, kūrėjai negauna atlygio už savo turinį, o jis yra laisvai naudojamas tų, kurie prie jo visiškai neprisidėjo“, – kalbėjo R. Barysas.

Direktyvą dar turės patvirtinti ES Taryba.

R. Karbauskio pavaduotojais patvirtinti europarlamentaras Bronis Ropė, Seimo nariai Aušrinė Norkienė ir Tomas Tomilinas, sveikatos apsaugos bei ekonomikos ir inovacijų ministrai Aurelijus Veryga ir Virginijus Sinkevičius bei partijos administratorė Kristina Kirslienė.

„Valstiečių“ lyderis į savo pavaduotojus siūlė B. Ropę, A. Norkienę, A. Verygą, K. Kirslienę, o į šias pareigas siūlyti parlamentarai Jonas Jarutis ir Valius Ąžuolas išrinkti nebuvo.

Partijos pirmininkas sakė, kad „nieko čia baisaus neįvyko“.

„Sunkumų nebus. Paprasčiausiai logika sakė, kad mano pavaduotojai Seimo frakcijoje galėtų būti atstovai santykiuose su Seimu, bet nuspręsta kitaip“, – žurnalistams teigė R. Karbauskis.

„Valstiečiai“ suvažiavime nesutiko su T. Tomilino idėja palikti partijoje trylika valdybos narių ir dalį jų skyrimo deleguoti kitiems partijos organams.

T. Tomilinas buvo perspėjęs, kad valdybos narių skaičiaus sumažinimas gali pakenkti demokratijai partijoje.

Vis dėlto jis džiaugėsi kiek kitokia valdybos sudėtimi, nei norėjo R. Karbauskis.

„Aš labai džiaugiuosi, kad turėjome labai korektišką balsavimo procedūrą ir įvyko taip, kaip turėjo įvykti – nusprendė žmonės“, – žurnalistams sakė parlamentaras.

Aš labai džiaugiuosi, kad turėjome labai korektišką balsavimo procedūrą ir įvyko taip, kaip turėjo įvykti – nusprendė žmonės.

Politikas žada nebūti opozicija partijos viduje.

„Aš laikausi savo politinės partijos įvaizdžio, juo rūpinuosi, esu korektiškas ir niekada vidinių diskusijų neišnešu ir nesiruošiu to daryti. Bet, žinoma, normalu yra turėti kitą nuomonę“, – kalbėjo T. Tomilinas.

Jis taip pat tvirtino, kad jo neramina partijos įstatų pakeitimas, numatantis ketverių metų pirmininko kadenciją. Šiuo metu „valstiečių“ lyderis partijai vadovauja dvejus metus.

R. Karbauskis atkerta, jog taip siekta susieti partijos pirmininko kadenciją su politiniais ciklais.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga turi didžiausią frakciją Seime, susidarančią iš 54 narių. Savivaldybėse „valstiečiai“ turi keturis merus.

„Tikiuosi, kad Bronis Ropė“, - trečiadienį „Žinių radijui“ sakė Seimo vadovas.

Rinkimai į Europos Parlamentą vyks gegužės 26 dieną. Lietuvoje bus renkama 11 EP narių penkerių metų kadencijai.

Šiuo metu Lietuvai Europos Parlamente atstovauja Laima Andrikienė, Petras Auštrevičius, Zigmantas Balčytis, Vilija Blinkevičiūtė, Antanas Guoga, Valentinas Mazuronis, Rolandas Paksas, B. Ropė, Algirdas Saudargas, Valdemaras Tomaševskis ir Viktoras Uspaskichas.

Pasak europarlamentaro Bronio Ropės, didžiausia problema tai, kad ES nevykdo beveik prieš 20 metų išsakytų pažadų.

„Kas dėl Europos Komisijos siūlymų dėl bendrosios žemės ūkio politikos, tai bendrai visoms šalims tiesioginės išmokos mažėja apie 5 proc. Septynioms šalims, taip pat ir Lietuvai, jos didėja apie 5 proc. Vis dėlto laikotarpio (2021-2027 m. - ELTA) pabaigoje tai pasieks vos 80 proc. vidurkio, nors Lietuvai 2002 m. buvo žadėta, kad vidurkis bus pasiektas dar 2013 m.

Nors parama didėja kasmet, tačiau šiuo metu ji siekia apie 65 proc. ES valstybių narių vidurkio, o beveik 80 proc. pasieks tik 2027 m.“, - teigė B. Ropė.

Kaip teigė europarlamentaras, gaudami ženkliai mažesnes išmokas mūsų žemdirbiai negalės būti konkurencingi vieningoje rinkoje. Taip pat nerimą kelią ir tai, kad kaimo plėtros programoje numatoma finansavimą ūkininkams mažinti ketvirtadaliu iki 5,5 mlrd. eurų.

„Dar didesnė baimė yra dėl kaimo plėtros, kurios finansavimas mažinimas apie 25 proc. Iš kaimo plėtros finansuojamas ūkininkavimas nederlingose žemėse. (...) Taip pat iš kaimo plėtros skiriama ekologinio ūkininkavimo parama. (...) Tai dalykai, kurie turės susitraukti. Vis dėlto mes jau esame ES vidutiniokai - perlipome 75 proc. barjerą pagal gamybą, pagal perkamąją galią. Išėjus britams sieksime 78 proc. Šioje vietoje Lietuva galėjo būti geresnėje situacijoje, bet per vėlai buvo imtasi suskirstyti Lietuvą į regionus“, - Briuselyje kalbėjo B. Ropė.

Tačiau, pasak P. Auštrevičiaus, Lietuva dėl menkesnio finansavimo skųstis neturėtų, nes nesugebama išnaudoti jau paskirtų lėšų.

„2014-2020 m. laikotarpiu esame vos 8 vietoje pagal regionų pinigų panaudojimą - esame panaudoję vos 29 proc., nors Lietuva visada būna pirmame trejetuke. Yra nepilnas milijonas nepanaudotų eurų net už 2007-2014 m. laikotarpį. Silpnėja tempai, kitaip ir negali būti. (...) Aš manau, kad ateityje mes dar lėtėsime pagal šių fondų panaudojimą.

Rėkti, žvelgiant į 2021-2027 m. perspektyvą finansiškai net nelabai turime ir pagrindo, todėl geriau panaudokime esamus pinigus, o tada sakykime, kad jų maža. Būti nepatenkintu yra lengva. Pagrįsti, kodėl tau netinka pateiktas biudžetas - daug sudėtingiau“, - Briuselyje žurnalistams sakė P. Auštrevičius.

ELTA primena, kad lapkritį Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) Briuselyje protestavo dėl tiesioginių išmokų Lietuvos žemdirbiams suvienodinimo.

ŽŪR duomenimis, naujuoju, 2021-2027 metų laikotarpiu, Lietuvai tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtrai numatoma skirti apie 4,558 mlrd. eurų, o tai yra 5,2 proc. mažiau nei 2014-2020 metais.

Kaip anksčiau yra teigęs ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas, Lietuva yra trečia nuo galo ES pagal tiesiogines išmokas.

„Mes norime, kad būtų suvienodintos sąlygos. Nereikalaujame, kad būtų tik mums padidintos išmokos būtinai, bet norime, kad tos išmokos tiesiog būtų arčiau vidurkio visoms ES šalims. Mūsų tikslas - gauti vidutinę išmoką jau 2021-2027 metų laikotarpiui“, - patikino A. Baravykas.

ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus Eltai nurodė, kad ši protesto akcija nebus paskutinė.

„Lietuvoje ir Lenkijoje kyla ažiotažas, ši protesto akcija nebus paskutinė. Jei mūsų poreikių ir prašymų netenkins, kur trauktis? Kaip sakoma, storam duoda dar daugiau, o lieknam - trupinių, nes jam vis tiek nereikia“, - teigė jis.

Kaip skaičiuoja ŽŪR, pasiūlytas tiesioginių išmokų vienodinimo scenarijus rodo, kad šis procesas ir toliau vyks labai lėtai, išmokos iki ES vidurkio bus didinamos po 2 proc. kasmet, ir tik 2027 metais Lietuvos tiesioginių išmokų vidurkis turėtų pasiekti 204 eurų už hektarą lygį, t. y. - 79 proc. ES vidurkio.

ES tiesioginių išmokų vidurkis - apie 266 eurus už hektarą. Pusė šalių yra žemiau šio vidurkio, o Lietuva yra trečia nuo galo. Tuo metu Belgija, Nyderlandai ir Graikija gauna didžiausias tiesiogines išmokas.

Svarstymą pradėjęs EP Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas dėl siūlymo balsuos lapkričio 21-ąją. Parlamento nuomonė šiuo klausimu yra konsultacinė, galutinį sprendimą priims Europos Sąjungos Taryba, pirmadienio vakarą pranešė EP.

Komitetas svarstė europarlamentarės Rebeccos Harms (Rebekos Harms) rugsėjį pristatytą siūlymą Europos Sąjungos (ES) finansavimą jėgainės uždarymo projektui 2021-2027 metų ES finansinėje perspektyvoje didinti trečdaliu, palyginti su Europos Komisijos (EK) siūlomais 552 mln. eurų.

R. Harms parengtame pranešimo projekte akcentuojama, kad Ignalinos AE uždarymas yra precedento neturintis Europos branduolinės saugos uždavinys tiek dėl elektrinės dydžio, tiek dėl reaktorių techninių savybių. Kadangi elektrinė buvo primesta Lietuvai sovietų okupacijos metu ir suprojektuota taip, kad galėtų aprūpinti gerokai didesnį regioną, užduotis saugiai ir veiksmingai ją uždaryti esanti pernelyg sunki Lietuvai.

EP siūlymo projekte numatyta, kad Lietuva, kaip ir anksčiau, prie bendrų eksploatavimo nutraukimo išlaidų prisidėtų bent 14 proc. EK siūlė didesnę Lietuvos finansavimo dalį – bent 20 proc. Taip pat pranešimo projekte siūloma į ES daugiametę finansinę programą įtraukti panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų šalinimą į giluminį kapinyną.

Pranešėjos R. Harms vardu pirmadienį diskusijoje kalbėjęs europarlamentaras Benedekas Javoras nurodė, kad didesnis ES finansavimas leistų saugiai nutraukti jėgainės eksploataciją ir užtikrintų sklandžią uždarymo darbų eigą.

EP nario Jaromiro Kohličeko (Količeko) teigimu, „jei EK vertė į ES stojančias valstybes nutraukti AE veiklą, dabar ji turi užtikrinti to finansavimą“. Kiti EP nariai pabrėžė, kad šis projektas neturi precedento, todėl valstybės turi dalytis ne tik ištekliais, bet ir patirtimi: ES teritorijoje veikia daugiau nei 90 atominių elektrinių ir jų eksploatacijos nutraukimas greitai tapsiantis opia problema.

Pasak Lietuvos europarlamentaro Bronio Ropės, neužtikrinus tinkamo finansavimo gali iškilti ne tik saugumo, bet ir socioekonominių regiono problemų.

„Nuo 2014 metų (...) nėra jokios specialios paramos šiam regionui, kurį itin paveikė AE sustabdymas. Juk aptarnauti šiai įmonei buvo pastatytas atskiras 35 tūkst. gyventojų miestas. Šiandien šiame regione – kone didžiausia bedarbystė šalyje. Juk tai regionas, kuriame gausiai gyvena tautinių mažumų atstovai, buvusios Tarybų Sąjungos elektrinių statytojai ir eksploatuotojai“, – EP pranešime spaudai cituojamas B. Ropė.

Ignalinos AE uždarymo projektui iš ES biudžeto 2014-2020 metais skirta 450,8 mln. eurų, 2007-2013 metais – 837,4 mln. eurų.

Skaičiuojama, kad iki 2038-ųjų jėgainės uždarymui dar reikės 1,3 mlrd. eurų.

Lietuva uždaryti Ignalinos AE įsipareigojo stodama į ES. Jėgainė galutinai sustabdyta 2009-ųjų pabaigoje, o jos uždarymo darbai, skaičiuojama, truks iki 2038 metų.

Bendrame laiške Europos Parlamento pirmininkui Antonio Tajani Žaliųjų/ ELA frakcijos EP pirmininkai Philippe'as Lambertas ir Ska Kelleris pareiškė didelį susirūpinimą dėl tokio Rusijos elgesio ir paprašė EP pirmininko imtis griežtų priemonių.

„Esame labai susirūpinę tuo, kad Europos Parlamento nariui, nepateikus bent kiek pagrįsto paaiškinimo, Rusijos Federacijos institucijos įveda draudimą įvažiuoti į šią šalį. Mūsų, Žaliųjų / ELA grupės narių, atžvilgiu tokios sankcijos jau buvo pritaikytos ir anksčiau, ir todėl mes kreipėmės į Europos Parlamento pirmininką su prašymu dėl Broniui Ropei pritaikytų sankcijų pareikšti protestą atitinkamoms Rusijos Federacijos institucijoms, - sakoma P. Lamberto ir S. Kellerio komentare. - Nuomonės laisvė nėra nusikaltimas. Rusija yra Europos Žmogaus teisių konvencijos signatarė ir turi laikytis tų tarptautinių taisyklių, kurias Rusijos Federacijos valdžia įsipareigojo gerbti ratifikuodama minėtą dokumentą“.

Persona non grata Rusijoje paskelbtas EP narys B. Ropė teigia, kad, nors nebuvo informuotas, kodėl Rusija jį įtraukė į „Rusijos atžvilgiu priešiškiausiai nusiteikusių lietuvių“ grupę, mano, jog tai yra atsakas į jo kritiškus pasisakymus Europos Parlamente dėl „Nord Stream II“ projekto, kuriuo Rusija siekia užvaldyti ES dujų rinką bei suskaldyti Europą.

„Galbūt jiems nepatinka mano parama Ukrainai? O gal kritika dėl prastėjančios žmogaus teisių ir spaudos padėties Rusijoje? Klysta manantys, jog tokiomis priemonėmis oficialiajai Maskvai gali pavykti formuoti palankesnę Europos Parlamento nuomonę apie savo veiksmus. Apskritai, apgailėtina, kad Putino režimas, užgniaužęs žodžio laisvę pačioje Rusijoje, įvairiais būdais bando užtildyti ir kritiką jų atžvilgiu europinėje erdvėje“, - teigiama B. Ropės komentare.

EP narys Bronis Ropė pranešė, kad EP Energetikos komitetas trečiadienį patvirtino poziciją dėl elektros vidaus rinkos direktyvos pakeitimų, kuriuose pirmąkart įtvirtinta nuostata dėl elektros iš trečiųjų šalių patekimo į ES vidaus rinką.

Anot pranešimo, pripažįstama, kad trečiųjų šalių atžvilgiu ES šalys narės turi kompetenciją dėl jų patekimo, veikimo bei išėjimo iš ES elektros rinkos sureguliavimo bei aiškiai įpareigojama, kad rinkos dalyviai iš trečiųjų šalių turi atitikti ES ir šalies narės teisę, ypač saugos ir aplinkosaugos srityje.

Pasak EP Žaliųjų frakcijos nario B. Ropės, siūloma nuostata palengvintų Lietuvos pastangas riboti elektros iš Baltarusijos patekimą į ES rinką.

„Jeigu ši nuostata įsigaliotų ES teisėje, ES šalims, tuo pačiu ir Lietuvai, būtų palikta teisė neįsileisti elektros iš Baltarusijos, jeigu Baltarusija nesilaikys ES teisės aktų, ypač aplinkosaugos ir saugos srityje. Tai gali tapti svarbia priemone prieš Lietuvos pašonėje kylančią atominę elektrinę, keliančią didžiulę grėsmę mūsų saugumui“, – pranešime spaudai sakė B. Ropė.

Šiuo metu elektra iš kaimyninių ne ES šalių, tokių kaip Baltarusija, gali laisvai patekti į ES elektros vidaus rinką, nepriklausomai nuo to, jog gaminant ją taikomi kur kas žemesni nei ES aplinkosaugos ir branduolinės saugos standartai.

Galutinis Elektros vidaus rinkos direktyvos tekstas bus patvirtintas po derybų tarp EP ir ES Tarybos, kurios prasidės EP patvirtinus energetikos komiteto poziciją.

Lietuvos Seimas pernai birželį įstatymu įtvirtino, kad Astravo AE yra nesaugi ir kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui bei aplinkai ir visuomenės sveikatai. Šiuo teisės aktu siekta pagrįsti elektros importo ribojimus.

Vyriausybė pernai rugsėjį pritarė planui, kaip blokuoti Astravo AE gaminamos elektros importą ir taip apsunkinti jos statybos Lietuva ketina riboti elektros pralaidumus su Baltarusija bei ją apmokestinti. Taip pat siūloma uždrausti Kruonio hidroakumuliacinei elektrinei teikti paslaugas Baltarusijai.

Astravo AE Rusijos korporacija „Rosatom“ stato 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos Vyriausybė nerimauja, kad jėgainė kyla nesilaikant saugumo standartų ir gali sukliudyti planams Baltijos šalių elektros sistemas sinchronizuoti su Vakarų Europa. Baltarusija tikina, kad statydama jėgainę, laikosi visų saugumo reikalavimų.

Lietuviai pasirašė peticiją visuotinio žemdirbių suvažiavimo metu, rašoma europarlamentaro biuro išplatintame pranešime.

Anot jo, peticijoje prašoma atkreipti dėmesį į nevienodas ūkininkavimo sąlygas, su kuriomis žemdirbiai priversti taikstytis nuo pat įstojimo į ES, ir tiesiogines išmokas suvienodinti naujajame Bendrijos biudžete. Naujoji ES daugiametė finansinė programa prasidės 2021 metais.

„Ši peticija – ne tik puikus Lietuvos žemdirbiškos visuomenės vienybės simbolis. Tai ir įpareigojimas mums visiems, atstovaujantiems jų interesams ES institucijose, suremti pečius ir bendradarbiaujant kartu siekti Lietuvos žemės ūkio sektoriui reikalingų sprendimų“, – pranešime cituojamas B. Ropė.

„Gerai suvokiame, kad stiprus Lietuvos ūkininkas yra būtina ne tik stipraus Lietuvos žemės ūkio, bet ir visos ekonomikos konkurencingumo sąlyga. Noriu tikėti, kad tiek prezidentė, tiek premjeras kryptingai sieks šio tikslo kartu“, – rašoma jame.

Pagal Europos Parlamento procedūrų taisykles, įteiktos peticijos svarstomos Peticijų komitete. Peticijos reikalavimus pripažinus pagrįstais, Europos Parlamentas ją perduoda Europos Komisijai, įpareigodamas juos įgyvendinti.

Lietuvos ūkininkai nuo šalies įstojimo į ES naudojasi tiesioginėmis išmokomis pagal Bendrąją žemės ūkio politiką, tačiau jos yra žymiai mažesnės nei Vakarų Europos šalių ūkininkams.