Tai BNS pirmadienį patvirtino Signatarų klubas.

Urna su velionio palaikais bus pašarvota Vilniaus laidojimo rūmuose 6 salėje, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Atsisveikinimas vyks trečiadienį nuo 15 val. iki 20 val. ir ketvirtadienį nuo 9 valandos.

Urna bus išnešama ketvirtadienį 11.30 val., Šv. Mišios vyks 12 val. Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje.

„B. Genzelis buvo laisvamanis politikas, sunkiai telpantis į politines lentynėles. Tai žmogus, kuris prisidėjo ne tik prie paties Sąjūdžio, bet ir jo pasaulėžiūros suformavimo. Visada prisiminsime jo jautrumą neteisingumui ir norą visiems padėti“, – rašoma prezidento Gitano Nausėdos užuojautoje.

Pasak jo, B. Genzelis atmintyje išliks kaip visuomet aktyvus ir pozityvus, geros energijos nestokojantis visuomenininkas ir politikas.

Šalies vadovas priminė, B. Genzelis dar iki Sąjūdžio Filosofų klube prisidėjo prie laisvos minties diskusijų kultūrinėmis, istorinėmis temomis, kurios ardė totalitarinį režimą.

Užuojautą dėl signataro mirties pareiškė ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

„Lietuva neteko dar vieno žmogaus, kurio parašu buvo pažymėtas Nepriklausomybę mums atnešęs dokumentas. Nuoširdi užuojauta Lietuvos politinio bei visuomenės veikėjo, filosofo Bronislovo Genzelio šeimai, kolegoms ir bendraminčiams“, – sakoma premjerės užuojautoje.

B.Genzelis mirė eidamas 90-uosius.

Už nuopelnus valstybei signataras apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

Tai portalui lrt.lt patvirtino Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas.

Nurodoma, jog B. Genzelis buvo žinomas Lietuvos filosofas, politinis bei visuomenės veikėjas, signataras. Signataras gimė 1934 m. vasario 16 d. Aukštadvaryje, Trakų apskrityje.

1942–1946 m. jis mokėsi Alytaus pradinėje, 1946–1954 m. Kaišiadorių gimnazijoje. 1954–1959 m. Maskvos universitete studijavo filosofiją. 1959 m. vedė Apoloniją Gruodytę (g. 1933). 1959–1961 m. Šiaulių pedagoginio instituto dėstytojas. 1961–1964 m. Lietuvos istorijos instituto aspirantas. 1974 m. filosofijos mokslų daktaras.

1964–1992 m. Vilniaus universitete dėstė visuotinę filosofijos istoriją, Lietuvos kultūros istorijos kursą. 1965–1976 m. docentas, 1976–1992 m. profesorius. Taip pat 1997 m. išrinktas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Istorijos katedros profesoriumi, ėjo fakulteto tarybos ir VDU Senato nario pareigas. Skaitė Lietuvos kultūros istorijos, politinių ir socialinių teorijų raidos Lietuvoje ir politinės filosofijos kursus. Nuo 2005 m. gruodžio mėn. VDU Senato narys.

„Santuoka iš pagarbos daug tvirtesnė nei iš aistros“, – sako beveik 40 metų už savo vyrą, Kovo 11–osios akto signatarą, profesorių Bronislovą Genzelį jaunesnė Mėnulė Genzelienė.

Moteris tikina, kad dabar jaunimas lengva ranka tuokiasi ir skiriasi, nes nebeturi pamatinių vertybių – tokių kaip pagarba, ištikimybė ir meilė.

M. Genzelienei antrina ir psichologė Ramunė Murauskienė, kuri stebisi Lietuvos garsenybių skyrybų priežastimis.

„Internete skaitau, kad vienai pritrūko komplimentų, kitai pritrūko aistros, trečiai dėmesio. Bet tai rodo moterų nepasitikėjimą savimi, nes kai savimi pasitiki – tau ir komplimentų nereikia. Mūsų prosenelės karste apsiverstų dėl tokių skyrybų priežasčių. Nereikia tikėtis, kad po 10 ar 20 santuokos metų kas rytą vyras jus pažadins bučiniais ar gėlėmis bei kava į lovą“, – aiškina psichologė.

Kadaise buvęs sėkmingas verslininkas Arūnas Bartkevičius susirado tobulą žmoną, susilaukė dvynukų ir sako gyvenęs nuostabų gyvenimą. „Aš savo žmoną labai mylėjau ir dievinau, tačiau žlugo mano verslas, baigėsi pinigai, baigėsi ir jos meilė. Manęs paprašė susirinkti daiktus ir išeiti iš namų. Taip aš atsidūriau gatvėje“, – prisipažįsta buvęs verslininkas.

Dar viena laidos dalyvė, socialinių tinklų veikėja Agnė Kulitaitė atvirai prisipažins, kad nori „išsioperuoti“ jausmus ir nieko nemylėti, nes santykiai ir meilė siaubingai vargina.

Mergina neseniai padarė eksperimentą – ėjo į dešimt pasimatymų su dešimties skirtingų tautybių vyrais.

Tą priklausomybę jis patvirtino, kai, sulaukęs 84-erių, vedė antra kartą. Antrąja jo žmona tapo perpus jaunesnė, 48 metų odontologė Mėnulė Muldarytė-Genzelė. 

Bronislovas prieš penketą metų liko našliu, kai Anapilin iškeliavo jo žmona Apolonija. Tačiau garbaus amžiaus vyras tikina iškart žinojęs, kad netrukus susiras naują žmoną. Bronislovas ir naujosios jo žmonos Mėnulės tėtis kadaise buvo draugai, tad signataras Mėnulę pažinojo nuo mažumės, kai ji buvo dar vaikas.

Mėnulė neslepia, tuomet kai pradėjo bendrauti su B. Genzeliu artimiau, sužinojo, kad jo siekia ne viena atkakli dama. „Bronius tikrai labai populiarus tarp moterų, jos nuolat sukasi kažkur aplink, vienos nori jausmų, kitos įsivaizduoja, kad galbūt gaus pinigų“, – pirmadienio vakarą 20 val. LNK gyvenimo būdo laidoje „Nuo... Iki...“. intriguos Mėnulė. Signataro žmona pasakoja, kad Bronislovas sulaukė ne vieno skambučio iš suinteresuotų moterų, kurios siekė ne tik dėmesio, bet ir prašė pinigų.

Moteris puikiai supranta, kad daugelis nepatikliai žiūri į jos ir 84-erių signataro santuoką. Daugelis stebisi, kam patraukliai, 36 metais jaunesnei odontologei reikėjo tekėti už garbaus amžiaus signataro?

„Man kuždėjo, kad gal jis turi kokią salą Viduržemio jūroje su didele vila, bet, deja, pas mus namuose nėra nei auksinių rankenų, nei auksinių tualetų. Aš savo kraityje atsinešiau daugiau turto negu užgyveno Bronius“, – pasakos moteris.

83-ejų metų žinomas filosofas, politinis bei visuomenės veikėjas už savo žmoną vyresnis 36-iais metais.

Santuoka užfiksuota be jokių iškilmių: Vilniaus civilinės metrikacijos skyriaus atstovės nuvyko į profesoriaus B. Genzelio namus, kuriuose ir sutuokė vyrą su 47-erių metų odontologe-ortopede.

B. Genzelis – garsus politinis, visuomenės veikėjas, filosofas. Pastarąjį mokslą 1954–1959 m. studijavo Maskvos universitete. 1961–1964 m. Lietuvos istorijos instituto aspirantas. 1974 m. filosofijos mokslų daktaras. Praeityje garsus politinis ir visuomenės veikėjas. B. Genzelis buvo TSKP narys, TSRS liaudies deputatas, 1989-1990 TSRS AT deputatas.

Po to – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Lietuvos demokratinės darbo partijos tarybos prezidiumo narys, LR Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, dirbo Švietimo, mokslo ir kultūros bei LR Konstitucijos rengimo komisijose.

Jis – Kovo 11-sios Akto signataras, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas., nuo 2005 m. gruodžio mėn. VDU Senato narys.

1998–1999 m. „Kauno dienoje“ paskelbė seriją straipsnių-atsiminimų apie Sąjūdžio veiklą.

Antroji santuoka

Parašė apie šimtą mokslinių straipsnių, kai kurie jų išversti į rusų, lenkų, anglų, vokiečių, čekų, prancūzų kalbas. Skaitė pranešimus tarptautinėse mokslinėse konferencijose Varšuvoje, Krokuvoje, Rygoje, Maskvoje, Braitone, Londone, Paryžiuje, Los Andžele, Detroite, Liubeke-Travemiunde.

Tai – antroji B. Genzelio santuoka. 1959 metais, būdamas 25-erių, jis vedė Apoloniją Gruodytę, su kuria drauge pragyveno kone 60 metų.

Beje, B. Genzelis – ne vienintelis signataras, kuris būdamas garbaus amžiaus susituokė Vilniaus metrikacijos biure.

2014 metų rugsėjį čia šeimą sukūrė tuomet 83-ejų Nepriklausomybės akto signataras Aloyzas Sakalas ir 37-eriais jaunesnė žurnalistė Daiva Norkienė, kuri po vestuvių tapo Sakale.