Gali pakenkti sveikatai

Pasak Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto profesoriaus Albino Žilinsko, daugelis žmonių nesivargina perskaityti etiketėse mažomis raidėmis surašytų įspėjimų, buitinės chemijos produkto laikymo ir vartojimo sąlygų.

„Etiketėje visada yra patarimų, kokiomis sąlygomis tą produktą naudoti, ko vengti, ką daryti, jei jis patektų ant odos ar gleivinių. Yra buitinės chemijos priemonių, kurias naudojant reikia užsimauti pirštines ar net užsidėti apsauginius akinius arba jų negalima naudoti uždaroje patalpoje, nebent ji labai gerai vėdinama“, – sako A. Žilinskas.

Viena pavojingiausių cheminių priemonių, pasak profesoriaus, visiems žinomas „kurmis“, skirtas atkimšti kanalizacijos vamzdžius. Taip pat vienos iš pavojingesnių priemonių, jeigu jas netinkamai naudojame, yra skirtos unitazams plauti.

„Skysčiai arba grūdeliai, patekę į akis, gali sukelti negrįžtamus jų pakenkimus, ant odos – sunkius paviršinius ar gilius nudegimus, o prarijus – sunkius burnos, stemplės gleivinės ar gilesnių audinių nudegimus. Todėl visada labai atidžiai perskaitykite, kaip tokias chemijos priemones saugiai naudoti“, – įspėja prof. A. Žilinskas.

A. Žilinskas. Asmeninio archyvo nuotr.

Neperpilkite į kitas pakuotes

Kartais, baigiantis skalbikliui ar valikliui, jo likučiai supilami į naują talpą su panašia priemone. Prof. A. Žilinskas to daryti kategoriškai nerekomenduoja.

Kartais viena smulkmena ir neatidumas gali sukelti rimtų padarinių, todėl būkite dvigubai atsargesni, jei šeimoje yra mažų vaikų.

„Negalime nuspėti, kokios cheminės reakcijos įvyks ir kokios dujos gali susidaryti, kurių įkvėpti tikrai nebūtų sveika. Siūlyčiau atkreipti dėmesį net į tokias, kažkam gal atrodančias smulkmenas, kaip didesnės talpos produkto išpilstymas į mažesnes talpas, kurias esą patogiau naudoti. Jei tai buteliukas, pavyzdžiui, nuo mineralinio vandens ar vaisvandenių, yra grėsmė, kad po kurio laiko pamiršite, kad ten ne tas skystis, kuris turėtų būti, arba jo netyčia paragaus smalsus vaikas. Kartais viena smulkmena ir neatidumo momentas gali sukelti rimtų padarinių, todėl būkite dvigubai atsargesni, jei šeimoje yra mažų vaikų“, – atkreipia dėmesį mokslininkas.

Nenaudokite daugiau nei leistina

Profesorius pastebi, kad kartais žmonės linkę pilti daugiau skalbiklio ar valiklio, nei rekomenduoja gamintojas.

„Jei drabužiai ne itin gerai išsiskalbė, nereikėtų kitą kartą pilti dvigubai daugiau skalbiklio – geriau išskalbti dar kartą. Mat didelis cheminės medžiagos kiekis gali iš puresnių audinių blogiau išsiskalauti ir vėliau sukelti alergines reakcijas. Kalbant apie skalbiklius, yra įvairių jų formų – milteliai, skysčiai, kapsulės. Pastarąsias naudoti saugiausia, nes cheminė medžiaga slypi ištirpstančiame apvalkale. Tirpalas taip pat neblogai, bet pasisaugokite, kad jo nepakliūtų ant odos ir nepakliūtų į akis. Jei taip atsitiko, pirmoji savigalbos priemonė – vanduo: reikėtų gausiai juo nuplauti tą vietą, o paskui, jei būtina, kreiptis į gydytojus“, – apie saugų švaros priemonių naudojimą pasakoja chemikas dr. A. Žilinskas.

Prisiminkite chemijos ABC

Buitinės chemijos prekių pasiūla tikrai didelė, tad galima rinktis ir draugiškesnes gamtai, taip pat naudoti natūralias priemones, kad ir dėmėms išimti.

„Vertėtų prisiminti, kad šarmą neutralizuojame su rūgštimi ir atvirkščiai. Jei bandysite išimti uogų dėmę su buitine acto rūgštimi, tikėtina, kad ji dar labiau įsigers. Čia padėtų vandenilio peroksido tirpalas. Taip ir su pirmosios pagalbos priemonėmis: jei, pavyzdžiui, žinome, kad vaikas palaižė acto rūgšties, reikia sugirdyti skiesto valgomosios sodos tirpalo. Pravartu prisiminti, kad įspėjimas „Laikyti vaikams neprieinamoje vietoje“ reiškia tikrai neprieinamą, o ne pasiekiamą prisistūmus kėdę“, – sako prof. A. Žilinskas.

Jų randama tiek vonios valiklyje, tiek veido kreme ar net plastikiniame maisto indelyje. Cheminių medžiagų ekspertai patikrino savanoriškai savo namų ir spintelių duris atvėrusių lietuvių šeimų priemones ir aptiko, jog gausybėje jų slepiasi pavojingos cheminės medžiagos. Kas rasta šeimų spintelėse ir kaip išvengti potencialaus pavojaus?

Akcija – apsilankymas savanorių šeimų namuose – buvo įgyvendintas Kauno bei Šilalės rajonuose. Skirtingose gyvenvietėse įsikūrusių šeimų namus šią vasarą aplankė cheminių medžiagų specialistai. Ši kampanija surengta įgyvendinant projektą „NonHazCity”, kurio metu savivaldybės, įmonės bei gyventojai raginami naudoti mažiau pavojingų medžiagų. Iš viso aplankyta 10 šeimų jų namuose. Projekto metu buvo surengta ir 10 nemokamų paskaitų Šilalės ir Kauno rajono gyventojams, kur dalintasi naujausiomis žiniomis ir patarimais, kaip susikurti saugią ir sveiką  namų aplinką be pavojingų cheminių medžiagų.

Nustebino priemonių gausa

Specialistai patikrino šeimų vonios ir virtuvės spinteles bei kosmetikos krepšelius. Kaip rašoma pranešime, nustebino lietuvių naudojamų valymo priemonių gausa. Kai kurių šeimų namuose ekspertai suskaičiavo net po kelias dešimtis skirtingų valymo priemonių įvairiausiems paviršiams – voniai, virtuvei, grindims, metalui, medžiui, praustuvėms, langams ir pan. Tokią pačią tendenciją pastebėjo ir cheminių medžiagų specialistai kitose šalyse – šeimos taip pat buvo aplankytos Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir net Baltarusijoje.

„Pirmas ir vienas svarbiausių patarimų siekiant išvengti pavojingų cheminių medžiagų buityje – sumažinkite naudojamų priemonių kiekį. Idealu būtų pakeisti įvairius valiklius natūraliomis priemonėmis, pavyzdžiui, soda, actu ar citrina. Tačiau jei tokios priemonės jums vis dėlto atrodo netinkamos, rinkitės ekoženklais, pavyzdžiui, Europos Sąjungos gėle, Šiaurės šalių gulbe ar Mėlynuoju angelu, pažymėtas priemones ir nepirkite jų nesuskaičiuojamos gausos. Vieno universalaus valiklio gali pakakti bemaž visiems įmanomiems paviršiams. Mažiau yra geriau“, – sako Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų specialistas Gražvydas Jegelevičius.

Pavojingos kvapiosios medžiagos

Kita, ne ką menkesnė problema lietuvių spintelėse – kvapiosios medžiagos. Į įvairius valiklius, o taip pat ir kosmetikos bei kūno priežiūros priemones beveik visada pridedama kvapiųjų medžiagų (dar žymimų: parfume, fragrance, aroma). Įvairūs kvapai gali slėpti net kelis šimtus galimai pavojingų cheminių medžiagų, pavyzdžiui, įvairių sveikatos negalavimų galinčių sukelti ftalatų. Priemonėse gausu ir oficialiais alergenais įvardijamų medžiagų, tokių kaip citronellol, linalool ir pan. Nors jų kiekiai ir nedideli, tačiau bendrame cheminių medžiagų kokteilyje jos gali būti lemiamu faktoriu sveikatai. Atkreiptinas dėmesys, jog net ir natūralios kvapiosios medžiagos gali erzinti ar net sukelti alergines reakcijas.

„Nė nenumaniau, kad, atrodo, nekaltose valymo ar kosmetikos priemonėse gali slėptis tiek pavojingų medžiagų. Dažnai apsigaudavau ant pakuotės pamačiusi ženklinimus natural, bio ir pan. Pasirodo, kad šie ženklinimai gali atspindėti tiesą tik apie dalį produkto ar kitaip klaidinti ir vertėtų pasikliauti tik oficialiais ekologiniais ženklais“, –  stebėjosi viena iš akcijos dalyvių Kulautuvoje su šeima gyvenanti Irena Bogužė.

Į pokyčius – po mažą žingsnelį

Imtis pokyčių namuose nėra sunku. Tą įrodė ir eksperimente dalyvavę savanoriai. Po ekspertų apsilankymo daugelis atsisakė valymo priemonių gausos. Būtina žinoti, jog buitinės chemijos produktų reikia atsikratyti teisingai – jų negalima mesti į rūšiavimo konteinerius, o reikėtų nemokamai pristatyti į atliekų priėmimo aikšteles. Po eksperimento moterys ėmė atsakingiau rinktis kosmetiką, skenuoti produktus specialiomis programėlėmis, pavyzdžiui, „CosmEthics“, „Skin Deep“ ir panašiomis. Didžioji dalis ėmė kreipti didesnį dėmesį į ekoženklus, išmoko atskirti apgaulingus žaliuosius teiginius. Tai, anot akcijos organizatorių, yra tik nedideli pokyčiai, tačiau turintys didelį poveikį aplinkai ir žmogaus sveikatai.

„Svarbiausia viską daryti nesigąsdinant ir pamažu. Po truputį atsisakydami vieno ar kito pavojingo dalyko nė nepajusite, kai tai taps įpročiu ir jau gyvensite saugesnėje aplinkoje. Žingsnis po žingsnio tai galime padaryti visi. Tereikia domėtis ir vadovautis patikima informacija, oficialiais ekoženklais, kritiškai vertinti gamintojų teiginius apie „natūralią“ ar „žalią“ produkciją“, – įsitikinusi projekto vadovė Lietuvoje Audronė Alijošiutė-Paulauskienė.

Norvegijos tyrėjai daugiau kaip 20 metų stebėjo 6 tūkst. žmonių ir nustatė, kad nuolat chemikalais namus valantieji iškvepia vis mažiau oro nei tie, kurie nenaudojo buitinės chemijos.

Tai rodo, jog įvairūs valikliai daro ilgalaikę žalą plaučiams.

Pasak tyrėjų, cheminėse priemonėse esančios medžiagos pažeidžia gleivinę, dengiančią kvėpavimo takus. Specialistai sako, kad dažnai valikliai nėra būtini, tad siūlo namus valyti tik su šluostėmis ir vandeniu, o prireikus cheminių priemonių, rinktis skystus, o ne purškiamus valiklius.

Siekiant sumažinti buitinės chemijos poveikį žmogaus sveikatai, patariama vėdinti namus.

Ar jūsų naudojamas valiklis kenkia žuvims?

Specialistų teigimu, skalbimo bei valymo priemonių pasirinkimas gali turėti tiesioginės įtakos vietinių ežerų, upių, geriamojo vandens kokybei ir žmonių sveikatai. Valymo produktai yra pagaminti iš sintetinių cheminių junginių, kurie natūraliai nesuyra, tad su neišvalytomis nuotekomis patekę į gamtą turi didelį neigiamą poveikį ekosistemai. 

Visi plovikliai naikina išorinius žuvų gleivių sluoksnius, apsaugančius žuvį nuo bakterijų ir parazitų. 

Be to, plovikliai gali smarkiai pakenkti žiaunoms. Kai ploviklio koncentracija vandenyje yra didelė, miršta dauguma žuvų ir jų kiaušiniai. Tad jei mėgstame žuvį ar ikrus – vertėtų susimąstyti, kokias valymo priemones naudojame. 

Fosfatų turinčios skalbimo priemonės gali sukelti dumblių žydėjimą gėlame vandenyje. Dumblių žydėjimas yra ne tik akims bei nosiai nemalonus reiškinys – jis gali būti mirtinas vandens ekosistemai. 

Fosforas ir azotas, randami plovikliuose, yra maistinės medžiagos, kurios skatina daugintis dumblius ir kitus vandens augalus. Dumblių ir augalų dauginimasis sukelia eutrofikaciją – 

procesą, kurio metu gėlo vandens ekosistema lėtai miršta dėl nuolatinio deguonies stygiaus. Daugumoje valstybių uždrausta naudoti fosfatų turinčius ploviklius. Europos Sąjungoje šis draudimas įsigaliojo 2017 metų sausio 1 dieną. Šiuo metu ES negalima prekiauti skalbimo priemonėmis, kuriose yra daugiau nei 0,3 gramų fosfatų standartinėje dozėje.

Pavojus sveikatai slypi etiketėje

Įvairūs plovikliai ne tik kenkia aplinkai, bet ir mūsų sveikatai. Tikriausiai esame ne kartą pastebėję, jog po indų plovimo rankų oda būna išsausėjusi, paraudusi. Taip nutinka, nes indų ploviklis nuplauna riebalus ne tik nuo indų, bet ir nuo mūsų odos, pašalindamas apsauginį riebalų sluoksnį.

Pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenis, vien Vilniaus rajone per 2016 metus buvau gauti 45 pranešimai apie apsinuodijimus buitine chemija. Palyginimui – šis skaičius 2015 metais buvo tik 8. 

Anot specialistų, tokių apsinuodijimų galima labai lengvai išvengti, jei skaitoma produkto etiketė – gamintojai privalo nurodyti, jei buitinės chemijos sudėtyje yra pavojingų cheminių medžiagų dideliais kiekiais. 

„Jei produktas klasifikuojamas kaip pavojingas – etiketėje bus atitinkamas pavojingumo ženklas. Tokiu atveju svarbu naudoti asmens apsaugos priemones. Taip pat svarbu buitinės chemijos produktų neperpilti į kitas talpas, kurias kitas žmogus, o ypač vaikas, galėtų supainioti su maisto produktais. Patartina rinktis gaminius, kuriuose yra kuo mažiau sudedamųjų medžiagų bei rinktis bekvapes priemones“, – vardija Nacionalinio visuomenės sveikatos centro departamento Produktų vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė N.Umbrasienė, pažymėjusi, kad kritiškai reikėtų vertinti ir gamintojų teiginius apie priemonės ekologiškumą ir natūralumą.

Taip pat vertėtų pirkti bekvapes priemones. Jų sudėtyje esantys kvapai nėra natūralios prigimties, tad dažnai gali dirginti kvėpavimo sistemą. Specialistai siūlo vengti oro gaiviklių, ypač vaikų kambaryje. 

Vis dėlto, jei nuspręsite pirkti oro gaiviklį, įsitikinkite, jog sudėtyje nėra šių alergizuojančių  medžiagų: isothiazolinone, amyl cinnamal, hexyl cinnamaldehyde, linalool, benzyl alcohol, coumarin, benzyl benzoate, geraniol, eugenol, lilial, methylheptincarbonat, citronellol, limonene, citral ir geraniol.

Pirkdami ekologišką produkciją padėkosite sau

Specialistai taip pat rekomenduoja pirkti buitinę chemiją, pažymėtą specialiais ekoženklais: ES šalyse pagaminti ekologiški bei aplinkai draugiški gaminiai žymimi ES gėlės ženklu, skandinaviška produkcija žymima Šiaurės šalių gulbe, vokiška – Mėlynuoju angelu, prancūziška – ECOCERT, o itališka – ICEA ženklais.

Svarbu paminėti, jog šioje produkcijoje naudojama daug mažiau aplinkai ir žmogui kenksmingų chemikalų, tačiau jų vis tiek sudėtyje yra. 

Jei norite naudoti 100 proc. gamtai ir sau nekenksmingas valymo priemones, reikėtų apsidairyti virtuvėje. Ekologiškam valymui puikiai tinka tokios kasdienės priemonės kaip soda, actas, valgomoji druska, citrinos sultys, augaliniai aliejai, aloe vera, muilas. Rekomenduotina naudoti muilą, kurio sudėtyje nėra triklozano, mat šis junginys yra antibakterinis. Patekęs į vandenis, jis naikina visas bakterijas iš eilės, nesvarbu, ar jos reikalingos ekosistemai, ar ne.

Švaresnė aplinka – modernizuojant nuotekų sistemą

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, per 2016 metus į paviršinius vandenis buvo išleista beveik 3 milijardai kubinių metrų buitinių, gamybinių ir komunalinių nuotekų. Iš jų beveik 46 milijonai kubinių metrų buvo nepakankamai išvalytos, o beveik 200 tūkstančių kubinių metrų buvo užterštos nuotekos be valymo. 

Norint sumažinti šiuos skaičius ir prisidėti prie vandens taršos stabdymo svarbu ir toliau modernizuoti nuotekų tvarkymo sistemą visoje Lietuvoje.

Siekiant įgyvendinti šį tikslą, pastaraisiais metais nuotekų sistemos modernizacijai skiriamos nemenkos Sanglaudos fondo lėšos. Aplinkos ministerija pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų programą patvirtino dvi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo priemones.

Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos paramos administravimo departamento direktoriaus Inesio Kiškio teigimu, tam pagal regioninę priemonę „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas“ yra skirta 150 mln. eurų, o pagal valstybinę priemonę „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas“ – dar 115 mln. eurų Sanglaudos fondo lėšų.

„Minėtų priemonių lėšomis visoje Lietuvoje finansuojama geriamojo vandens tiekimo, vandens gerinimo įrenginių ir nuotekų surinkimo, valymo in-frastruktūros rekonstrukcija arba plėtra. Džiaugiamės, kad šios ES fondų investicijos prisideda apsaugant gamtą nuo neigiamo cheminių medžiagų poveikio“, – pasakojo I. Kiškis.

Naudojantis šia priemone, iki 2023 metų pabaigos tikimasi, jog net 26 tūkstančių gyventojų ekvivalentui bus naujai pastatyti ar rekonstruoti nuotekų valymo įrenginiai. 

O rekonstruotų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų ilgis turėtų siekti net 400 kilometrų.

Taip pat svarbu paminėti, jog  2017 m. gegužės mėnesį aplinkos ministro bei žemės ūkio ministro buvo patvirtinta „Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programa“ bei programos įgyvendinimo planas. Plane numatoma mažinti aplinkos teršimą paviršinėmis nuotekomis bei plėtoti ir renovuoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo infrastruktūrą.

Šis planas svarbus ne tik nuotekų sistemos atnaujinimui, tačiau ir pilietiškai savimonei – plane numatyta užtikrinti, kad individualiai tvarkomos nuotekos neterštų aplinkos.  Net ir individualią nuotekų valymo sistemą turintys asmenys privalės šalinti azotą ir fosforą.

Ženklai, kuriais žymimi ekologiški bei aplinkai saugūs gaminiai

Europos socialinis fondas

Buitinės technikos priežiūros ekspertai ir profesionalūs virėjai atskleidžia, kaip patys rūpinasi savo kaitlentėmis, kokius puodus renkasi ir ką daro, kai ant kaitlentės paviršiaus pate1nka maisto likučiai.

Būtinas vėdinimas

Beveik dešimtmetį virtuvės paslapčių lietuvius mokantis italas Gian Luca Demarco, „Kulinarijos studijos“ Vilniuje vadovas, skaičiuoja iš viso turintis septynias kaitlentes: šešios iš jų – studijoje, kur nuolat verda darbas, dar viena – namuose, kur irgi prisieina gaminti. 

„Kasdien gaminu ypač daug, todėl ir kaitlenčių daug prisireikia. Visos mano turimos kaitlentės tvarios, tarnauja ilgai ir patikimai nepaisant to, kad kiekvieną dieną veikia net po kelias valandas. Man aktualu didesnės kaitlentės, nes dažnai vienu metu gaminu kelis patiekalus – reikia sutalpinti po kelis puodus. Gaminant tokiais kiekiais svarbu, kad temperatūra būtų tolygi“, – sako G. L. Demarco, kurio beveik visos kaitlentės yra indukcinės.

AEG buitinės technikos ekspertas Petras Gendvilas atkreipia dėmesį, kad kaitlentės funkcionalumas priklauso ne tik nuo papildomų funkcijų, tačiau ir įmontavimo – taisyklingas įmontavimas lems sklandų veikimą. „Pavyzdžiui, indukcinės kaitlentės technologija turi daug pranašumų prieš kito tipo kaitlentes, tik reikia atsižvelgti į paprastas montavimo rekomendacijas - oro cirkuliaciją. O tam kartais užtenka palikti nedidelį 2 mm tarpelį tarp stalviršio ir spintelės ar stalčiaus“, – sako ekspertas.

Pataria rinktis puodus be emalio

Antras svarbus elementas, gaminant maistą, yra kaitlentės ir indų dermė. „Kulinarijos studijos“  vadovas G. L. Demarco sako, kad ant indukcinių kaitlenčių puodai ir keptuvės greitai įkaista, nes yra veikiami elektromagnetinėmis bangomis, tad gaminimas trunka gerokai trumpiau. Tačiau tai turi savo kainą – reikia dėmesingai rinktis indus.

„Puodų yra begalė rūšių. Geriausia – metaliniai, plokščiais dugnais. Taip pat galima naudoti ir emale padengtus, senesnius puodus, tačiau asmeniškai to nelabai rekomenduočiau – nutrupėjęs emalis gali pakenkti kaitlentės paviršiui“, – sako G. L. Demarco. Tinkamas puodas turės specialų „spiralės“ formos ženklą, tačiau tokį atskirti galima ir dar paprasčiau – puodas tiks, jei prie jo dugno lips magnetas.

Pasak AEG buitinės technikos eksperto P. Gendvilio, retas žino, kad priklausomai nuo naudojamo kaitlentės režimo, priklauso ir puodų bei kaitlentės paviršiaus sąveika.  „Jei gaminate ypač aukštoje temperatūroje, vadinasi, nustatę „turbo“ režimą, nerekomenduojama puodo ar keptuvės nuo kaitlentės patraukti staiga. Tai irgi gali pakenkti kaitlentei. Geriau jau pirma sumažinti temperatūrą ir tada patraukti puodą, arba nustatyti pauzės režimą“, – patarimais dalinasi specialistas.

Vietoje valiklio – šluostė

Trečias dalykas, kuris svarbus kaitlentės ilgaamžiškumui, yra jos higiena. G. L. Demarco sako, kad ko gero, būtų klaida pastačius puodą ant kaitlentės nueiti pažiūrėti filmo ar ką daro vaikai – patiekalas gali spėti prisvilti.

„Tačiau jei puodas nuverčiamas arba patraukiamas į šoną, kaitlentė išsijungia. Tas pats atsitinka, jei apliejamas valdymo skydelis – kaitlentė išsijungia, taip apsaugodama nuo didesnių ne malonumų: išbėgusio maisto ar prisvilimo“, – situacijomis virtuvėje dalinasi   G. L. Demarco.

Anot P. Gendvilio, prižiūrėti kaitlentės paviršių nesudėtinga: „Dėl indukcinės technologijos, norint nuvalyti kaitlentės paviršių, nereikia naudoti beveik jokių chemikalų. Išbėgęs skystis neprisvyla prie kaitlentės paviršiaus, nes jo temperatūra tiesiog per žema, todėl dažniausiai gana tiesiog perbraukti šluoste.“

Be to, gaivią atmosferą virtuvėje padės palaikyti ir inovacijos. Pavyzdžiui, šiuolaikiškoms indukcinėms kaitlentėms būdinga „Hob2Hood“ technologija – sąveika su gartraukiu. „Priklausomai nuo kepimo ar virimo intensyvumo, gartraukis automatiškai parenka savo veikimo greitį. Vadinasi, patys gamindami maistą apie gartraukį galime tiesiog pamiršti – tuo jau pasirūpinta už mus“, – sako AEG specialistas.

Neįsivaizduojate pavasarinio švarinimosi – namų valymo ar drabužių skalbimo – be visagalės buitinės chemijos? Toks patogumas gresia sveikatai – ypač, kai įvairias chemines priemones vartojate nesaikingai.

Norint visiškai pašalinti vartotų chemikalų likučius reikėtų gaminį perskalauti karštu vandeniu daugiau kaip 10 kartų. Todėl labai svarbu buitinės chemijos priemones naudoti taupiai ir pagal paskirtį.

Pavalgęs iškart plauna lėkštę

Kai kurios buityje naudojamos cheminės medžiagos gali sukelti alergiją, o per ilgesnį laiką pažeisti imunitetą, paskatinti net onkologines ligas, vaisingumo problemas. Nemažai žmonių save ramina – esą gyvenantys „be chemijos“. Tačiau pamirštama, kad mus visur supa cheminiai junginiai. Pasak Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto profesoriaus dr. Albino Žilinsko, svarbiausia mokėti su jais tinkamai elgtis.

„Žmonės nenori gaišti daug laiko nešvarumams valyti. Tačiau lazda turi du galus. Norint visiškai pašalinti vartotų chemikalų likučius reikėtų gaminį perskalauti karštu vandeniu daugiau kaip 10 kartų. Todėl labai svarbu buitinės chemijos priemones naudoti taupiai ir pagal paskirtį. Pavyzdžiui, išplauti indams dažnai pakanka tik karšto vandens ir kempinėlės. Pats stengiuosi lėkštę išplauti iškart pavalgęs – kol nesustingo riebalai“, – sakė specialistas.

Net ir patį paprasčiausią muilą profesorius patarė vartoti saikingai, nes jis nuplauna mūsų odos apsauginį sluoksnį.

Ypač pavojingas – chloras

Plovimo, valymo bei skalbimo priemonėse yra daugybė įvairių aktyvių medžiagų. Jos nevienodai agresyviai veikia žmogų. Štai vandeniui suminkštinti, kad efektyviai veiktų nešvarumus išplaunantys detergentai, anksčiau buvo plačiai vartojami fosfatai. Naudojant pagal paskirtį jie tiesiogiai sveikatai pavojaus nesukelia. Tačiau patekę į vandens telkinius fosfatai paskatina dumblių vešėjimą, todėl dabar juos keičia alternatyvi medžiaga – ceolitai.   

Siekiant balinimo efekto naudojami agresyvūs balikliai. Vieni jų yra mažiau toksiški, pavyzdžiui, vandenilio peroksidas, perboratai. Tačiau visiems gyviems organizmams didžiulį pavojų kelia chloras, kurio turinčios priemonės labai efektyviai balina audinius, išvalo bei dezinfekuoja unitazus ar kriaukles. Jo kvapą gamintojai maskuoja įvairiomis kvapiomis medžiagomis.

Chloras ir jo junginiai ne tik dirgina odą, gleivines, bet gali sukelti ir kai kurias sunkias ligas. Ši medžiaga ilgai nesuskyla, migruoja vandeniu ar oru, gali kauptis gyvų organizmų riebaliniame sluoksnyje.

„Net iš uždarytos chloro turinčios priemonės išgaruoja mikrokiekiai šios toksinės medžiagos. Beje, nuodingos chloro dujos išsiskiria ir reakcijos metu sumaišius rūgštines ir šarmines valymo priemones, turinčias, pavyzdžiui, natrio hipochlorito. Žmonės turėtų atidžiai perskaityti vartojamos cheminės priemonės etiketę ir laikytis dozavimo instrukcijos“, – pabrėžė dr. A.Žilinskas.

Vartoti sodą – irgi su saiku

Valikliuose naudojamas ir formaldehidas – efektyviai dezinfekuojanti bei konservuojanti, bet sveikatai pavojinga medžiaga. Aišku, jo galimas naudoti kiekis yra reglamentuotas. Labai atsargiai reikia elgtis valant paviršius su šarmais bei rūgštinėmis priemonėmis.

„Dirbant su cheminėmis priemonėmis pirmiausia reikia naudoti elementarias apsaugines priemones. Pilant miltelius reikėtų užsidėti kaukę arba rinktis presuotą ar skystą priemonę, naudoti apsaugines pirštines“, – patarė profesorius. 

Norint sumažinti neigiamą poveikį sveikatai galima rinktis ekologiškas buitinės chemijos priemones. Gera alternatyva – acto, amoniako tirpalai, geriamoji soda. Pastaroji medžiaga gana saugi, abrazyvinė, turi šiek tiek muilo savybių. Tačiau ir ją valymui derėtų naudoti saikingai – dėl mažų dėmelių nereikia pilti sodos stiklinės.

Patarimai

Šaldytuvo vidų valykite pasidarę mišinį iš sodos ir vandens arba atskiestu actu.

Jei sklinda nemalonus kvapas iš kanalizacijos vamzdžių, kartą per savaitę į kriauklę įpilkite stiklinę sodos.

Nestipriai užsikimšus kanalizacijos vamzdžiui, įpilkite stiklinę sodos ir stiklinę acto, palaukite 15 min. ir nuplaukite karštu vandeniu.

Jei norite pašalinti blogą skalbinių kvapą, šiek tiek sodos įpilkite į skalbimo mašiną.

Sudrėkinkite kriauklę, pabarstykite soda, nušveiskite ir nuplaukite vandeniu. Daugiau spindesio suteiks perplovimas actu.

Alytaus chemijos priemones gaminančios bendrovės "Koslita" ir "Alytaus chemija" prioritetą teikia daugiausia pajamų duodantiems vietos pirkėjams, iš eksporto rinkų patraukliausia yra Latvija - į ją vis daugiau vežama lietuviškos automobilių kosmetikos ir buityje naudojamų valiklių.

"Koslita" jau trečius metus į Latvijos mažmeninės prekybos parduotuves eksportuoja įvairius ploviklius, valiklius - "Koslita" į Latviją išveža 5 proc. savo produkcijos, o "Alytaus chemija" į gretimą rinką įžengė tik šią vasarą - Latvijoje kartu su vietos partneriais jie įsteigė bendrą įmonę ir pradėjo eksportuoti Alytuje pagamintą produkciją: latvių prekybos vietose jau galima įsigyti Dzūkijoje gaminamos autokosmetikos ir eksploatacinių automobilių skysčių, penktadienį rašo "Verslo žinios".

Iki šiol didžiąją dalį produkcijos "Alytaus chemija" parduoda Lietuvoje nedidelis kiekis dar išvežamas į Baltarusiją, iš viso eksportuojama apie 5 proc. "Alytaus chemijos" gaminių. "Koslita" plėsti eksporto rinkų artimiausiu metu neplanuoja, anksčiau įmonė yra eksportavusi į Baltarusiją, Rusiją, tačiau dėl nedidelių pardavimų produkcijos tiekimo į šias šalis atsisakė.