Gran Kanarijoje (Ispanija) vykstančių varžybų ketvirtoje grupėje Lietuvos komanda per keturis plaukimus surinko 18 taškų ir užėmė pirmą vietą. Kitose pozicijose liko Pietų Afrikos Respublikos (PAR, 16 tšk.), Čekijos (10 tšk.) ir Omano (6 tšk.) atstovai.

„Pirma vieta – puikus rezultatas. Po netobulo starto per pirmą plaukimą gerai išnagrinėjome visą informaciją apie akvatoriją, pasirinkome tinkamus sprendimus, efektyviai manevravome, visa komanda dirbo iš širdies“, – džiaugėsi Emilis Valentinaitis.

Lapkričio 16-ąją – šešioliktfinalis. Mūsų šalies buriuotojai tęs kovą kartu su Slovėnijos, Kanados ir Japonijos komandomis. Dvi daugiausia taškų surinkusios įgulos keliaus į aštuntfinalį.

„Gyvename griežtu sportiniu režimu, tad šiek tiek pavargome. Atsikvėpsime, nueisime į sporto salę ir, žinoma, susipažinsime su naujais varžovais“, – teigė R. Milevičius.

Kartu su juo „SSL Team Lithuania Scandagra“ rinktinei atstovauja olimpietis Raimondas Šiugždinis, Karolis Janulionis, Klaudio Kliučinskas, E. Valentinaitis, Kristoforas Akromas, Simonas Jeršovas, Andrius Ramonaitis ir Martinas Volkovickis.

Šešioliktfinalyje taip pat startuos Estijos komanda – ji varžysis su Austrijos, Bahreino ir Malaizijos atstovais.

„SSL Gold Cup“ lenktynės rengiamos pasaulio futbolo čempionatui būdingu formatu: rinktinės, sudarytos iš geriausių kiekvienos valstybės buriuotojų, atkrintamųjų varžybų keliu siekia pagrindinio tikslo – finalo, kuris numatytas gruodžio 3-iąją.

„Nuo pat įkūrimo mūsų klubo tikslas buvo plėsti buriuotojų bendruomenę, sudaryti palankesnes sąlygas plaukioti Minijos upe ir Kuršių mariose bei pastatyti jachtų uostą. Šiandien, apžvelgdamas mūsų visų per pastaruosius 20 metų nuveiktus darbus, galiu pasidžiaugti, kad mums pavyko iš tuščio sklypo pelkingoje vietovėje pastatyti patogų ir puikiai funkcionuojantį laivų uostą“, – renginio atidarymo ceremonijoje kalbėjo ilgametis klubo prezidentas Arūnas Speičys.

Pasak jo, „šiandien galime pelnytai didžiuotis šaunia buriavimo entuziastų bendruomene, kurios nariai Kuršių mariose organizuoja jachtų regatas, buriavimo stovyklas vaikams bei žmonėms su negalia ir aktyviai buriuoja tiek Lietuvos, tiek tarptautinėse akvatorijose“.

Su klubo „Marių burės“ veiklos 20-mečiu buriuotojus sveikino Seimo, Susisiekimo ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, Vidaus vandens kelių direkcijos, Šilutės rajono savivaldybės, Kintų seniūnijos atstovai bei svečiai iš kitų Lietuvos jachtklubų.

D. Čėplos nuotr.

Svečių dėmesio sulaukė ir šia proga klube „Marių burės“ surengta fotografijų paroda, kurioje užfiksuotas bendras buriuotojų darbas kuriant Minijos uosto infrastruktūrą – nuo tuščio sklypo pelkingoje vietovėje iki modernaus šiuolaikinio laivų uosto.

Renginio metu laivais į Nemuno deltą išplaukę šventės dalyviai surengė burinių laivų paradą. Jo metu, pagal tarpukariu užgimusią tradiciją, buvo iškilmingai nuleistas gėlių vainikas mariose ir jūrose žuvusiems bei anapilin išėjusiems buriuotojams pagerbti. O grįžus į uostą svečius pasitiko grupės „Subtilus“ koncertas ir kvapni buriuotojiška žuvienė.

Šiuo metu buriuotojų klubas „Marių burės“ vienija beveik penkiasdešimt narių, kurie aktyviai prisideda prie uosto infrastruktūros gerinimo, su laivyba susijusių teisės aktų tobulinimo, jaunosios buriuotojų kartos ugdymo bei Lietuvos buriavimo populiarinimo.

Jachtos „Žemajtej“ ir „Litwa“

Lietuviško buriavimo ištakos siekia dar XIX a. pirmąją pusę – lenkų dienraštis „Wędrowiec“ 1876 m. birželį išspausdino pranešimą, jog Lietuvos dvarų savininkas grafas Benediktas Henrikas Tiškevičius nuosava jachta „Žemajtej“ iš Tulono išplaukė į Filadelfiją. Nėra patikimų žinių, kad jis ta jachta būtų perplaukęs Atlantą. Grafas nelaikomas pirmuoju su Lietuva susijusiu gyventoju, jachta įveikusiu Atlantą.

Tas pats „Wędrowiec“ yra teigęs, kad grafas B. H. Tiškevičius su jauna žmona Elžbieta Klara plaukiojęs po Viduržemio jūrą, lankėsi Alžyre, Kryme, Atlanto vandenyno Madeiros saloje.

Jo 42,2 m ilgio jachta „Žemajtej“ buvo pagaminta Prancūzijos Havre. Jai valdyti būdavo samdoma 37 narių įgula. Yra duomenų, kad grafas B. H. Tiškevičius buvo Paryžiaus jachtklubo narys.

Lenkijos Gdansko jūrų muziejuje yra daiktų, kurie įrodo, kas XIX a. antroje pusėje iš Lietuvos teritorijos kilusių žmonių, kaip grafas B. H. Tiškevičius, turėjo jachtas. Jachtą „Litwa“ turėjo Ignacas Korwinas Milewskis. Jis 1895 m. iš Austrijos–Vengrijos imperijos karo laivyno admirolo Karolio Stefano Habsburgiečio nusipirko jachtą „Christa“, kurią pavadino „Litwa“. I. Korwinas Milewskis priklausė to meto vienam garbingiausių Austrijos–Vengrijos imperijos karinių jachtklubų.

Žinoma, kad „Litwa“ dažniausiai plaukiojo po Viduržemio jūrą, taip pat lankėsi Barenco ir Baltojoje jūroje, pasiekė Archangelską. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą I. Korwinas Milewskis jachtą pardavė. Ji buvo išplukdyta į Meksiką. I. Korwinas Milewskis iš jos pasiėmė tik varpą, kuris galiausiai ir atsidūrė Gdansko jūrų muziejuje.

Istorija: grafas B. H. Tiškevičius ir jo įgula jachtoje „Žemajtej“. Venanto Butkaus knygos „Burėse – Baltijos vėjas. Buriuotojo užrašai“ nuotr.

Mėmelio buriuotojai

Buriuotojų judėjimas, dar gerokai anksčiau nei su jachtomis plaukiojo iš Lietuvos teritorijos kilę B. H. Tiškevičius ir I. Korwinas Milewskis, prasidėjo dabartinės Klaipėdos dalyje, kuri tuo metu vadinta Mėmeliu.

Buriavimas dabartiniame Lietuvos pajūryje siekia XIX a. vidurį ir siejamas su Mėmelyje gyvenusia britų kolonija. Vienas aktyviausių to laiko buriuotojų buvo pirklys Džonas Meisonas. Jis į Klaipėdą atvyko iš Škotijos.

Dar XIX a. ketvirto dešimtmečio viduryje D. Meisonas savo sūnums pastatė nedidelį burlaivį ir pavadino jų garbei „Bob & Bill“. Iš esmės tai buvo pirmoji Mėmelio sportinė jachta – kilinis botas su dviejomis liugerinėmis (įstrižomis netaisyklingos trapecijos formos) burėmis.

D. Meisonas buvo pirmasis, kuris tuometiniame Mėmelyje įregistravo burinę jachtą – didelį švertbotą „Kiebitz“. Su ja jis lankė įvairius Baltijos jūros uostus.

Jo pavyzdžiu pasekė ir kiti turtingesni miesto gyventojai. Buriuoti pradėjo ir laivus įsigijo Prancūzijos, Ispanijos ir Hanoverio konsulas Hugo Viljamas Plavas, Danijos konsulas Henrikas Skougaardas, pirkliai Mutrėjus (Muttray), Pitkamas (Pitcaim), Probenas (Frobeen), R. Lankovskis. Jachtą „Möwe“ (lietuviškai „Žuvėdra“) įsigijo ir vietos gyventojas pirklys Rudolfas Verneris. Jis į tuometinį Mėmelį parvežė pirmąjį regatos prizą. 1869 m. laimėjo trečią vietą Piliavoje surengtoje regatoje. 1869 m. Mėmelyje buvo surengta pirmoji buriavimo regata.

Tiek Lietuvos buriuotojų, tiek klaipėdietiško MSV klubo veikla nutrūko 1939 m., kai į Klaipėdą įžengė nacistinės Vokietijos kariuomenė, prasidėjo Antrasis pasaulinis karas.

1884 m. rugpjūčio 30 d. dabartinės Klaipėdos dalyje įkurtas „Memeler Segler Verein“ (MSV) buriavimo klubas. Jo pirmininku buvo jau minėtas D. Meisonas. Klube apie 50 narių buvo iš tuometinio Mėmelio, kiti iš Rusnės, Verdainės, Juodkrantės, netgi Tilžės.

Burinių laivų flotilę, kuri buvo bendra nuosavybė, turėjo ir pats klubas. Ją sudarė buriniai laivai „Victoria“ (lietuviškai „Pergalė“), „Vorwaerts“ (lietuviškai „Pirmyn“) ir „Flink“ (lietuviškai „Vikruolė“).

Pirmasis pasaulinis karas išblaškė klubo narius, dalis jų buvo pašaukti į karą. Po karo klubas vėl atgijo. 1921 m. jame buvo per 250 narių. „Memeler Segler Verein“ klubas gyvavo iki 1939 m. Paskutiniu klubo prezidentu buvo Ernstas Šarfeteris. Klaipėdos kraštą prijungus prie nacistinės Vokietijos, dauguma klubo narių ne vokiečių paliko kraštą, dalis išvažiavo į didžiąją Lietuvą. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui nemažai MSV klubo narių buvo pašaukti į nacistinės Vokietijos kariuomenę. Buriuotojų klubas buvo uždarytas.

Laivai: tarpukario Lietuvos buriuotojų jachtos Klaipėdoje. Venanto Butkaus knygos „Burėse – Baltijos vėjas. Buriuotojo užrašai“ nuotr.

Buriavimas Klaipėdoje

Grynai lietuviška buriavimo istorija Klaipėdoje prasidėjo po 1923 m., kai uostamiestis atiteko Lietuvai. Tam tikros užuomazgos Lietuvoje jau buvo ir prieš tai. 1921 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos susisiekimo ministerijos inžinieriaus Jono Šimoliūno iniciatyva buvo įregistruoti Kaune pradėto kurti Lietuvos jachtklubo nuostatai. Tai sudarė sąlygas dar 1922 m. atsirasti buriavimui, jūrų skautų judėjimui.

Buriavimas į Klaipėdą žengė palaipsniui. 1929 m. Klaipėdoje buvo įkurtas Lietuvos jachtklubo padalinys. Minima, kad prie jo steigimo prisidėjęs ir tuometis Klaipėdos uosto kapitonas Liudvikas Stulpinas. Jis buvo gerbiamas, tapo pirmuoju klubo komodoru. Antruoju klubo komodoru buvo tuomečio uosto pirmininkas Ričardas Vysockas, trečiuoju – Balys Sližys.

Klubo rėmėjų ir atskirų buriuotojų iniciatyva 1931 m. klube atsirado jachta „Vytis“, klubo narys Kazimieras Mažonas įsigijo jachtą „Gulbė“, Valteris Didžys – jolę „Aušrinė“. Laivų ėmė ieškoti ir pats klubas. Laivyno plėtimui buvo pasirinktos suomiškos jachtos, kurios buvo statomos Estijoje. Ir toliau jachtas pirko atskiri klubo nariai.

1936 m. Klaipėdos ir Lietuvos (Kauno) jachtklubų pagrindu įsteigta Lietuvos buriuotojų sąjunga. Jos pirmininku švietimo ministras paskyrė teisininką Juozą Jurkūną. Po jo nuo 1937 m. pabaigos sąjungos pirmininku buvo B. Sližys. Smiltynėje 1937 m. pradėjo veikti Buriavimo mokykla.

1936 m. įsimintini ir tuo, kad Buriuotojų sąjunga įsigijo jachtą „Žalčių karalienė“. Su ja kapitonas Bernardas Buntinas ir įgulos nariai Martynas Brakas, Kristupas Plonaitis, Erikas Purvinas 1937 m. Gotlando (Švedija) regatoje savo grupėje laimėjo pirmą Lietuvos tarptautinę pergalę. Prieš tai ir po to įvairiose regatose dalyvavo ir kartais prizines vietas laimėdavo Lietuvos jachtos „Gulbė“, „Vytis“, „Gintaras“, „Argus“ – 1935 m., „Rūta“ ir „Gintaras“ – 1936 m., „Žalčių karalienė“, „Vytis“, „Rūta“, „Gintaras“, „Nijolė“ – 1937 m., „Rūta“, „Nijolė“, „Nida“, „Smiltynė“ – 1938 m.

Tuo pačiu metu Klaipėdoje veikė ir gerokai senesnes tradicijas turėjęs MSV klubas. Tarp Lietuvos buriuotojų ir MSV klubo narių santykiai buvo šaltoki, bet ne priešiški.

Tiek Lietuvos buriuotojų, tiek klaipėdietiško MSV klubo veikla nutrūko 1939 m., kai į Klaipėdą įžengė nacistinės Vokietijos kariuomenė, prasidėjo Antrasis pasaulinis karas.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2023 m. kultūros ir meno sričių projektą „Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį“, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.

Navigacijos sezonas Klaipėdoje paskelbtas balandžio 15-ąją ir truks pusę metų, iki spalio vidurio.

Vis dėlto daugybė jachtų ir mažųjų laivelių dar stovi krante nuo žiemos.

Anot laivavedžių, viską lemia orai, o šiais metais oro sąlygos nėra labai palankios buriavimo sezono pradžiai, todėl kol kas vyksta paruošiamieji darbai.

„Tik įpusėjome laivų paruošimą sezonui, šiemet laivai dar gegužės pradžioje nenuleisti į vandenį dėl pernelyg žemos temperatūros“, – kalbėjo ilgametis legendinės jachtos „Lietuva“ kapitonas, sporto klubo „Ostmarina“ vadovas Osvaldas Kudzevičius.

Tik įpusėjome laivų paruošimą sezonui, šiemet laivai dar gegužės pradžioje nenuleisti į vandenį dėl pernelyg žemos temperatūros.

Pasak Klaipėdos pilies uosto direktoriaus Alvydo Butkaus, sudarytas grafikas ir laivai po truputį nuo kranto nuleidžiami į vandenį.

„Be viso to, Kruizinių laivų terminale nuleidžiame ir tvarkome pontonus. Taigi laivybos sezonas jau pradeda įsibėgėti. Iki laivų parado bus suderinta ir visa uosto infrastruktūra: elektros, vandens tiekimas, didžioji dalis laivų taip pat bus nuleisti į vandenį“, – kalbėjo Pilies uosto vadovas.

Daugiausia laivų į vandenį yra nuleidžiama būtent gegužę.

Klaipėdos Pilies uoste yra 320 vietų laivams švartuoti, panašiai tiek uostamiestyje yra ir jachtų bei mažųjų laivų.

Anot A. Butkaus, švartavimo vietų stygiaus paprastai nebūna net ir piko metu, nes vieni laivai atplaukia, kiti išplaukia.

Jei į Klaipėdą atplauktų daugiau didesnių laivelių, tuomet gal ir reikėtų galvoti, kur juos prišvartuoti.

Dangės upėje, Klaipėdos pilies uoste bei Kruizinių laivų terminale yra numatomos rezervacijos ir iš užsienio atplaukiantiems laivams.

Anot A. Butkaus, jau šiam savaitgaliui Pilies uoste buriuotojai užsieniečiai rezervuojasi vietas.

Šiuo metu jachtomis į Klaipėdą yra atplaukę vokiečiai ir lenkai, kurie nepaisydami žvarbokų orų jau pradėjo buriavimo sezoną.

Vis dėlto, pasak buriuotojo, šiemet jis didžiausią dėmesį skyrė olimpinei IQFOIL burlenčių klasei bei intensyviam pasiruošimui jau kitąmet įvyksiančiai atrankai į 2024-ųjų Paryžiaus olimpiadą.

„Šiandien buvo paskutinė varžybų diena ir ji, tiesą sakant, buvo man sėkmingiausia per visas šias varžybas Japonijoje. Startai buvo geri, greitis taip pat, ir šiandienos lenktynėse užėmiau dvyliktą vietą.

Manau, pagrindinė priežastis – labai gerai jaučiausi su savo inventoriumi, nes naudojau tą, prie kurio esu labiau pripratęs ir turėjęs daugiau treniruočių“, – teigė R. Jasiūnas, kuris priešpaskutinėmis varžybų dienomis varžėsi ir 20 m/s siekiančio vėjo sąlygomis, kuriomis šiemet turėjo mažiau treniruočių, todėl šiek tiek užtruko tinkamai sureguliuoti inventorių.

Pasak buriuotojo, Japonija čia startavusiems PWA profesionalių burlentininkų lygos buriuotojams padovanojo ne vieną iššūkį. Pirmąją dieną lenktynės neįvyko dėl per silpno vėjo. Vėliau, pasikeitus oro sąlygoms, buriuotojams teko varžytis prie itin stipraus vėjo bei atitinkamai koreguoti savo varžybų inventorių – rinktis mažesnes, mažiau jėgos sugeneruojančias bures.

Dvylikta vieta paskutinės dienos lenktynėse leido sportininkui užimti šešioliktą vietą bendroje metinėje PWA įskaitoje, kas yra dviem pozicijomis aukščiau nei praėjusiais metais.

„Labai džiaugiuosi visais šių metų rezultatais. Nepaisant dėl COVID-19 ligos be treniruočių ir varžybų praleistos vasaros, mano rezultatai tiek PWA lygoje, tiek olimpinėje IQFOIL burlenčių klasėje augo. Šiemet išties labiausiai koncentravausi į pastarąją, nes dabar pagrindinis tikslas – kova dėl kelialapio į Paryžiaus olimpiadą. Pirmasis šansas jį iškovoti laukia jau kitų metų vasarą vyksiančiame IQFOIL pasaulio čempionate“, – dalinosi sportininkas.

Šiemet R. Jasiūnas tiek IQFOIL Europos tiek pasaulio čempionatuose iškovojo 25 vietą, kas pagal dalyvavusias šalis buvo devintoji bei dešimtoji vieta bendroje įskaitoje.

Pasak sportininko, buriavimas dvejose aukšto sportinio meistriškumo reikalaujančiuose formatuose – monotipinėje, griežtai techniškai reglamentuotoje olimpinėje IQFOIL klasėje bei didelę inventoriaus pasirinkimo ir parengimo laisvę paliekančioje PWA profesionalių burlentininkų lygoje – reikalauja sportinio universalumo, gebėjimo greitai prisitaikyti ir persiorientuoti prie skirtingų techninių, taktinių bei sportinių iššūkių bei galimybių.

„Abejuose formatuose lenktyniaujama burlentėmis, turinčiomis povandeninius sparnus (foilus). Tačiau tai galbūt ir yra vienintelis panašumas. Olimpinėje klasėje siekiama kiek įmanoma sumažinti skirtingų techninių ir finansinių galimybių teikiamą pranašumą, todėl visi varžosi su, kiek tai įmanoma, identišku inventoriumi.

Tuo tarpu PWA palieka didelę laisvę sportininkams savo techninį ir technologinį išmanymą paversti varžybiniu, taktiniu pranašumu – čia galima pačiam spręsti, prie kokių sąlygų su kokiu inventoriumi bei kokiu jo sureguliavimu sportininkas yra pasiryžęs varžytis.

Galbūt kažkas prie stipresnio vėjo yra pajėgus suvaldyti ir didesnę burę – tai yra jo pranašumas. Galbūt kažkas rado specifinį inventoriaus sureguliavimo ar patobulinimo būdą, kuris leidžia jam pasiekti didesnį greitį – tai irgi jo sportinis pranašumas“, – apie techninę ir taktinę buriavimo sporto pusę pasakojo R. Jasiūnas.

PWA profesionalių burlentininkų lygos varžybos Japonijoje vyko lapkričio 11–15 dienomis. Ten varžėsi tik vardinius kvietimus gavę ir PWA lygai priklausantys stipriausi pasaulio burlentininkai.

PWA metinė rezultatų įskaita sudaroma iš visų per tuos metus skirtingose pasaulio akvatorijose įvykusių įskaitinių varžybų. R. Jasiūnas yra pirmasis lietuvis turintis pastovią narystę PWA bei tapęs jų viceprezidentu.

Joje prie starto linijos teisę turi stoti tik vardinius kvietimus gavę sportininkai, esantys pirmuosiuose pasaulio ir skirtingų žemynų čempionatų dešimtukuose.

Regatoje prie starto linijos E. Scheidt darkart sutiks ir didžiąją dalį konkurentų iš šių metų „Optimist“ pasaulio čempionato geriausiųjų dešimtuko. Dalyvių sąraše – antrąją vietą pasaulio čempionate iškovojęs JAV buriuotojas Jamesas Pine‘as, ketvirtąją ir šeštąją vietas užėmę Ukrainos buriuotojai Danyilas Mykhailichenko ir Sviatoslavas Madonichas, penktąją ir aštuntąją vietas užėmę Švedijos buriuotojai Henricas Wigforssas ir Malcolmas Dahlbergas, dešimtąją vietą užėmęs Graikijos buriuotojas Ioannis Tournis.

Iš viso varžybose startuoti planuoja 40 elitinių jaunųjų buriuotojų, kurių šių metų pasaulio ir žemynų čempionatuose užėmė itin aukštas vietas.

Regatos tikslas – dar kartą metuose suburti aukščiausius rezultatus konkurencingiausioje vaikų ir jaunimo jachtų klasėje „Optimist“ parodžiusius jaunuosius sportininkus.

Nors ši ROC Čempionų regata šiemet įvyks pirmąjį kartą, organizatoriai turi tikslą paversti ją kasmetine buriavimo sezono regata, leidžiančia metų pabaigoje dar kartelį lenktynių distancijoje susiburti tuo metu geriausiems jauniesiems sportininkams.

Regata vyks Kipre, lapkričio 15–20 dienomis.

Prie regatos prisijungė Ula Venslovaitė iš Šiaulių, Vėjas Kašėta iš Nidos buriavimo mokyklų ir du sportininkai iš Ukrainos Anastasija Švai ir Mykola Ustinovas. Buriuotojų šokius ant vandens paskutinę dieną stebėjo regatos rėmėjas lietuviškų elektrinių autobusų gamintojo „Dancer“ vadovas Alvydas Naujėkas.

Už puikias varžybas dėkojama treneriams ir teisėjams: Mindaugui Jonuškai, Mariui Nagdasovui, Eugenijui Čabiui ir Kotrynai Kneižytei. Su Tėvo diena pasveikinti visų buriuotojų tėčiai.

Klaipėdos Pilies uosto kapitonas Algimantas Stanislauskas sako, kad prieš kelerius metus laisvų vietų buvo daug, o dabar norintieji čia laikyti laivus nesutelpa ir priversti laukti. 

„Taip, šiuo metu vietų nėra. Iš pertekliaus staiga virto trūkumas, per paskutiniuosius dvejus-trejus metus jų neliko. Sunku pasakyti, kiek norinčiųjų laukia eilėje, vieni yra išreiškę norą, kiti – ne, o kiek kartų per dieną besidominčiųjų, kuriems tenka atsakyti, kad vietų nėra, neįmanoma suskaičiuoti. Smiltynės jachtų uostas taip pat pilnas“, – BNS sakė A. Stanislauskas.

Pasak jo, Pilies uoste yra apie 300 nuolatinių vietų. Smiltynėje 65 vietos taip pat užimtos, tad tartis dėl laivo laikymo nėra galimybių, teigė jachtklubo atstovas Paulius Šiauka.

„Vietų nėra, viskas išnuomota, laikinų atsiranda tuo atveju, jeigu kas nors kelioms savaitėms išplaukia, tačiau ilgalaikės sutarties pasirašyti šiandien neįmanoma“, – BNS sakė jis.

Vietų nėra, viskas išnuomota, laikinų atsiranda tuo atveju, jeigu kas nors kelioms savaitėms išplaukia, tačiau ilgalaikės sutarties pasirašyti šiandien neįmanoma.

Trakuose, Galvės ežere esančiame „Žalgirio“ uoste telpa apie 60 jachtų. Uosto kapitonas  ir Vilniaus jachtklubo narys Kęstutis Jurevičius sako, kad vietos seniai užimtos, o naujų laivų savininkai ieško galimybių juos laikyti kitur.

„Vietų jau seniai nėra, gal kokie aštuoneri metai, nes čia yra nacionalinio parko teritorija, todėl plėstis yra ribotos galimybės, o laivų tai daugėja. Savininkai bando ieškoti vietos kitur, pavyzdžiui, „Slėnio“ kempinge arba Skaisčio ežere. Galimybių ieškoma visuose pakampiuose“, – BNS sakė K. Jurevičius.

Kauno „Žalgirio“ jachtklubo vadovė Stasė Rokužienė BNS nesutiko pakomentuoti, ar uoste yra laisvų vietų.

Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) duomenimis, šiuo metu šalyje yra 1137 jachtos, metų pradžioje jų buvo 1121, pernai – 1096, o užpernai – 1068.

Anot  „Žalgirio“ uosto kapitono K. Jurevičiaus, šie skaičiai gali būti didesni, nes ne visus laivus reikia registruoti, o jeigu netrūktų vietos, jachtų Galvės ežere būtų dar daugiau, nors jame ir taip ankšta – eismas savaitgaliais ir geru oru yra itin intensyvus.  

„Jeigu vietų būtų daugiau, vilniečiai čia dar daugiau laivų atvilktų, nors ir taip, kai geras oras, savaitgaliais ežere jau darosi nepatogu: valtys, vandens dviračiai, burlaiviai, irklentės – eismas kaip judrioje miesto gatvėje. Laivų labai padaugėjo, registras rodo ne viską, nes iki 6 metrų ilgio laivų registruoti nereikia“, – kalbėjo K. Jurevičius.

LTSA pramoginių ir asmeninių laivų registracijos taisyklėse nurodoma, jog burinės jachtos, kurių ilgis yra iki 6 metrų, neregistruojamos.

Į jachtas investavo per pandemiją

Buriuotojų bendruomenės nariai pasakoja, kad jachtų pastebimai padaugėjo per pandemiją.

„Manau, kad prie to prisidėjo pandemija, nes žmonės išvažiuoti iš šalies niekur negalėjo, o plaukioti kateriais ir buriuoti buvo galima, tai ir paskatino pirkti jachtas. Matyt, ir daugiau pajamų žmonės turi“, – kalbėjo Klaipėdos Pilies uosto kapitonas A. Stanislauskas.

Buriavimo treneris, naudotų jachtų prekybos patirties turintis Rokas Arbušis BNS teigė, kad dauguma Lietuvoje registruotų jachtų yra naudotos, tačiau dėl staigaus susidomėjimo smarkiai išaugo jų kainos.

„Praėjusią vasarą jachtą spėjau nupirkti tik todėl, kad kainą suderėjau ir sutartį pasirašiau ankstyvą pavasarį. Per tą laiką naudotų jachtų kainos sukilo nuo 15 iki 50 procentų“, – sakė R. Arbušis.

Klaipėdietis Gediminas Petrauskas sako, kad naudotą jachtą Švedijoje galima įsigyti už kelis tūkstančius eurų, o išlaidas dalintis su bendraminčiais.

„Pradžiai galima pirkti laivelį Švedijoje už kokius 5 tūkst. eurų, išlaikymas per sezoną kainuos iki tūkstančio. Siūlyčiau netgi kooperuotis keliems žmonėms ir tas išlaidas dalintis, vis tiek buriavimui reikia bent 2-3 žmonių, taip yra įdomiau“, – teigė buriuotojas.

Vis dėlto, G. Petrausko teigimu, vietų jachtoms laikyti trūkumas gali atbaidyti norinčius buriuoti.

„Vietų, kur laikyti laivą, jau nėra tiek daug – Pilies uostas, Kruizinių laivų terminalas, Smiltynės uostas jau yra perpildyti ir net Nidoje jų trūksta. Drevernos uostas įrengė puikią infrastruktūrą, jis tinkamas mažesnės grimzlės laivams, Mingė – uždaresnė bendruomenė, orientuota į klubinę veiklą, yra Šilutėje, bet jie toliau“, – teigė klaipėdietis.

Teisę valdyti burinę jachtą suteikiančius laivavedžio diplomus išduodanti Lietuvos buriuotojų sąjunga BNS teigė, kad per metus šalyje tokią kvalifikaciją įgyja apie 100 žmonių ir ši tendencija pernelyg nekinta.

Jau pačią pirmąją dieną, gegužės 27 d., varžybų akvatorijoje vyravo itin stiprūs vėjai, tad startai, atsižvelgiant į dalyvių saugumą, buriuotojams nebuvo duoti. Antrąją dieną vis dar pūtė gūsingas, iki 20 mazgų vėjas, tačiau, įvertinus dalyvių pasirengimą, jau buvo įgyvendintos trys lenktynės visoms varžybose startuojančioms jachtų klasėms. Paskutinioji diena pagaliau leido dalyviams šiek tiek atsipūsti – žymiai lengvesnio vėjo sąlygomis buvo įvykdytos dar trejos lenktynės ir išaiškinti visų dalyvaujančių jachtų klasių nugalėtojai – Lietuvos buriuotojų sąjunga.

Sveikinimai Emai Kuodytei, iškovojusiai pirmąją vietą merginų įskaitoje „ILCA 6 / Laser Radial“ jachtų klasėje (buvusi trenerio Algio Patašiaus auklėtinė, dabar treniruojama Algio buvusios auklėtinės Kotrynos Kneižytės).

Organizatorių nuotr.

„Labai smagu pasidžiaugti Adomu Kručiumi, kuris užtikrintai ir stabiliai pirmavo nuo pat lenktynių pradžios! Menkos klaidelės, ir rezultate atsispindi iš karto visa tai. Bet finale rankose laikome antros vietos taurę! Ir absoliučioje įskaitoje trečia vieta!“ – pakomentavo treneris Marius Nagdasovas.

„Superinį tempą rodė Liepa Jonuškaitė, kuri nuo pat pirmų lenktynių, nepaisant vėjo stiprumo, diktavo puikų tempą! Toks jos ryžtas ir užsispyrimas labai motyvuoja ateities varžyboms. Liepa „Optimist“ jachtų klasėje iškovojo antrą vietą mergaičių įskaitoje. U12 grupėje puikiai pasirodė ir Urtė Kupliauskaitė, kuri liko penkta iš merginų, rankose taipogi laikome didžiulę taurę. Benas Bestauskas – iš berniukų šeštoje vietoje, taurė ir jo rankose“, – džiaugėsi treneris M. Nagdasovas.

Šimtai jachtų, buriuotojų

Su tuo galima sutikti. Bet ir Lietuvos jūrinę bendruomenę reikėtų suprasti. Ji formavosi sovietmečiu, daugiausia iš žvejybos laivyno. Žmonės į laivyną atėjo iš kaimo, bėgo nuo, geriausiu atveju, traktorininko dalios.

Burių jie niekada nebuvo matę. Gal tik vienas kitas, gyvenęs prie ežero ar Nemuno, turėjo valtį. Tik maža dalis nuo Lietuvos ežerų ir upių kilusių žmonių žlugus žvejybos laivynui susidomėjo buriavimu.

Buriuotojai niekada nerodė pernelyg didelio noro eiti į viešumą. Didelė dalis visuomenės, taip pat ir istorikai, pavyzdžiui, profesorius Alfredas Bumblauskas, buriuotojų bendruomenės, nors ji ir gausi, nepastebi.

Taip neturėtų būti. Masiškumas tiek laivyboje, tiek sporte duoda rezultatų. Krepšinis mažoje Lietuvoje populiarus todėl, kad jį žaidžia visi nuo mažų dienų. Jei toks pats populiarus būtų buriavimas, kitos vandens laivų pramogos, profesionalių jūrininkų Lietuva turėtų nepalyginamai daugiau nei dabar.

Negalima teigti, kad mažasis laivynas, buriavimas nėra Lietuvos jūrinės visuomenės, kurios buvimu A.Bumblauskas abejoja, dalis.

"Burlaivių yra šimtai, buriuotojų – tūkstančiai. Jie palaiko tam tikrą vandens kultūros modelį. Elgseną, tradicijas. Jie ir yra ta jūrinė visuomenė. Didysis uostas tėra anglių ir trąšų perkrovimo vieta, ne daugiau", – mano keletą knygų jūrinio buriavimo tema parašęs buriuotojas Rimtautas Rimšas.

Tarpukario burės

Burlaivių yra šimtai, buriuotojų – tūkstančiai. Jie palaiko tam tikrą vandens kultūros modelį, elgseną, tradicijas.

Žvelgdami į praeitį galime pastebėti, kad Lietuvos buriavimo istorija tik šiek tiek trumpesnė nei Lietuvos prekinio laivyno. Kita vertus, pirmasis į Klaipėdą su trispalve atplaukęs prekinis laivas "Jūratė" buvo burinis.

Pirmasis Lietuvos jachtklubas Kaune buvo įsteigtas 1921 m. – tais metais į Lietuvą atplaukė ir "Jūratė" bei "Kastytis". Realia Lietuvos jūrinio buriavimo pradžia laikomi 1926 m., kai Klaipėdos jūrų skautai iš muitinės išsipirko buvusį alkoholio kontrabandininkų laivą "Malaya". Šiam laivui vėliau suteiktas pavadinimas "Budys". Jo istorija tragiška – jis sudužo uosto vartuose, buriuotojai nuskendo, nelaimę liudija paminklas ant šiaurinio molo. "Budys" turėjo teigiamos įtakos tarpukariu Klaipėdoje ir Lietuvoje vystant buriavimą. Juo buriuotojai aplankė ne vieną Baltijos jūros uostamiestį.

Lietuvos buriavimui išskirtinė ir 1935 m. birželio 4 d., kai įkurta Lietuvos buriuotojų sąjunga.

Be "Budžio", tarpukariu Klaipėdoje buvo ir daugiau jachtų: "Vytis", "Gulbė" / "Tegu", "Gintaras", "Argus", "Rūta", "Nijolė".

Žymiausia to meto jachta buvo "Žalčių karalienė", kuri 1937 m. laimėjo pirmą vietą regatoje aplink Gotlando salą. Tai iki šiol išlieka viena ryškesnių pergalių Lietuvos buriavimo istorijoje. Ji įkvėpė Lietuvą nuo 1938 m. rengti buriavimo varžybas Kuršių mariose ir Baltijos jūroje.

Sovietmetis – ne vien juodas

Sovietmetis Lietuvos buriavimo istorijoje nėra vienareikšmiškai juodas. Lietuvos buriuotojai susidūrė su griežta okupacinės valdžios kontrole, nes baimintasi, kad bus bandoma jūros keliais pabėgti į Vakarus.

Nepaisant to, jachtų buriavimo varžybos vyko uždarose vandens akvatorijose. Po Antrojo pasaulinio karo atkurtas Klaipėdos jachtklubas (1946 m.). 1947 m. Kuršių mariose surengta regata, nuo 1948 m. Lietuvos čempionatai vyko Kuršių mariose (jūrinė dalis) ir Trakuose (ežerinė dalis). 1954 m. surengta pirmoji regata aplink Kuršių marias, 1957 m. – maršrutu Kaunas–Rusnė. 1958 m. pradėta varžytis dėl Pabaltijo taurės.

Žymus įvykis Klaipėdoje buvo 1973 m., kai Smiltynėje atidarytas pagal Neringos miesto vyriausiojo architekto Algio Zavišos projektą pastatytas Klaipėdos jachtklubas.

Garsiausia sovietinio laikotarpio jachta buvo "Banga 2". Ji išplaukdavo ne tik į Baltijos jūrą, bet lankėsi ir Juodojoje jūroje.

Nuo 1974 m. Klaipėdoje pradėtos rengti jūrinių jachtų pirmenybės ir Baltijos taurės regata. Tuo laikotarpiu į Lietuvos buriavimo istoriją buvo įrašyta ir jachta "Vilnis", kuri 1975 m. per Ladogos, Onegos ežerus ir Baltąją jūrą nusigavo į Archangelską ir Murmanską.

To laiko žymiausi Lietuvos buriuotojai buvo 1971 m. SSRS jaunimo čempionu tapęs Saulius Tamkvaitis ("Finn"), 1972 m. SSRS jaunių taurės varžybas laimėjęs Arvydas Balčiūnas ("Optimist"). SSRS jaunių buriavimo čempionais 1978 m. tapo Šarūnas Abraitis ("Optimist"), 1980 m. – Raimondas Šiugždinis ("Optimist").

Sėkmė: tituluočiausiu laikomas Lietuvos buriuotojas R.Šiugždinis.

Sovietmečiu neafišuotas, bet po nepriklausomybės atkūrimo prisimintas 1962 m. rugsėjo 7 d. prasidėjęs lietuvio Broniaus Rožicko žygis paties pasigaminta jachta "Hermes II" su trimis lenkais iš Lenkijos į Ameriką. 1963 m. sausio 15 d. jachta, įveikusi Atlantą, atplaukė į Martinikos salą, o vėliau pasiekė ir JAV.

Pakilimas paskelbus nepriklausomybę

Iš vėlyvojo sovietinio laikotarpio buvo atkeliavusios ir jachtos "Dailė" (kapitonas Žvaigždras Drėma), "Audra" (kapitonas Ignas Miniotas), "Lietuva" (kapitonai Osvaldas Kubilius ir Steponas Kudzevičius). Jos jau bundant Lietuvai 1989 m. gegužės 13 d. su trispalvėmis išplaukė iš Klaipėdos į ilgą kelionę per Atlantą. Šiaurės Amerikos krantus – Niujorką šios jachtos pasiekė po 37 dienų.

Po to buvo ir kitų plačiai nuskambėjusių lietuvių jachtų žygių.

Aplink pasaulį yra apiplaukusios keturios lietuvių jachtos. Pirmoji tai padarė jachta "Lietuva" (kapitonas S.Kudzevičius). 1992 m. balandžio 5 d. klaipėdiečių jachta "Lietuva" išplaukė į Lisaboną dalyvauti Kolumbo regatoje. Per Atlantą nuplaukus į Bostoną, ji tęsė kelionę aplink pasaulį. Į Klaipėdą jachta grįžo 1993 m. gegužės 12 d. Ji įveikė 33 672 jūrmyles. Pirmoje aplink pasaulį apiplaukusioje jachtoje, be S.Kudzevičiaus, buvo Rimas Dargis, Juozas Gvazdaitis, Jonas Limantas, Gediminas Pilaitis, Almantas Puslys, Ričardas Ramanauskas, Linas Ivanauskas, 3 mėnesius etape nuo Pietų Afrikos Keiptauno miesto iki Klaipėdos plaukė Reda Veitaitė.

Po dvejų metų žygį aplink pasaulį pakartojo kauniečių jachta "Laisvė" (kapitonas I.Miniotas). Ji išplaukė 1993 m. liepos 10 d., o grįžo 1995 m. liepos 23 d. Įveikta per 55 tūkst. jūrmylių.

Dar dvi lietuvių jachtos aplink pasaulį plaukė nuo 2008 m. Liepos 26 d. išplaukė "Ragainė II" (kapitonas Andrius Varnas). Ji į Lietuvą grįžo 2010 m. rugpjūčio 15 d., įveikusi per 40 tūkst. jūrmylių. Kelionėje dalyvavo kapitono dukra Rasa ir jos draugas Egoi Urguiza.

Paskui svajonę: A.Varnas dvejus metus trukusiame žygyje aplink pasaulį kai kuriuose etapuose plaukė ir vienas.

Jachta "Ambersail" su šūkiu "Vienas vardas – Lietuva" startavo spalio 5 d. Jos plaukimas buvo skirtas 2009 m. Lietuvos tūkstantmečiui. Jachta "Ambersail" aplink pasaulį plaukė 120 buriuotojų, pasiskirstę į 11 etapų. Ji į Klaipėdą grįžo 2009 m. liepos 5 d., įveikusi 43,5 tūkst. jūrmylių. Tai buvo greičiausia Lietuvos jachtos kelionė aplink pasaulį.

Svarių pergalių buriuotojai pasiekė ir varžybose. 1995 m. Jurgita Maleckaitė, 1995, 1996 ir 1997 m. R.Šiugždinis laimėjo Europos "Laser Radial" jachtų klasės buriavimo taurės varžybas, 1997 m. R.Šiugždinis ("Laser Radial") tapo pasaulio ir Europos, 1998 m. Lietuvos buriavimo komanda ("Laser Radial") (įgula: R.Šiugždinis, Giedrius Gužys ir J.Maleckaitė) – pasaulio buriavimo čempionais. Gintarė Volungevičiūtė ("Laser Radial") 2005 m. laimėjo "Kieler Woche" regatą, 2006 m. tapo Europos vicečempione, 2008 m. Pekino olimpinėse žaidynėse iškovojo sidabro medalį.

Žygis: jachta "Ambersail" tūkstantmečio odisėjoje 2009 m. LBS nuotr.

Buriavimo asmenybės

Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos parengtame žymių jūrininkų sąraše yra ir buriuotojų pavardžių.

Dalis jų buvo ir žinomi buriuotojai, ir puikių rezultatų darbe pasiekę žmonės. Pavyzdžiui, Juozas Jurkūnas (1904–1973 m.) buvo jūrų teisės daktaras, Klaipėdos uosto kūrimo juriskonsultas, jūrininkystės inspektorius, Lietuvos jūrų prekybos laivų vadovybės įstatymo autorius. Nuo 1935 m. kovo 20 d. iki 1936 m. gruodžio 14 d. jis buvo ir Lietuvos buriuotojų sąjungos pirmininku.

Jį 1936 m. pakeitė Balys Sližys (1885–1957), kuris 1934–1939 m. buvo ir Klaipėdos uosto direkcijos pirmininku bei Klaipėdos jachtklubo komodoru.

Ričardas Vysockis (1882–1950) 1923 m. buvo Klaipėdos uosto perėmėju, 1928–1934 m. – Klaipėdos uosto direkcijos pirmininku, o 1929 m., įkūrus Klaipėdos jachtklubą, tapo pirmuoju jo komodoru.

Romanas Vilkas-Vilčinskas (1911–1998 ) buvo Lietuvos tarpukario prekybinio laivyno laivų šturmanu, vėliau – kapitonu, aktyviu jūrinės kultūros ir laivyno propaguotoju, žurnalo "Jūra" bendradarbiu, taip pat Buriavimo mokyklos Smiltynėje (1936 m.) viršininku.

Iš tarpukario įsiminė klaipėdiečiai buriuotojai – jachtos "Budys" kapitonas Kristupas Plonaitis, buriuotojai Erikas Purvinas. Tarp žinomų tarpukario buriuotojų buvo ir poetas Salys Šemerys. Įsigijęs jachtą "Gulbė", kuriai vėliau davė pavadinimą "Tegu", buvo nuplaukęs į Gotlandą, Stokholmą, Helsinkį, netgi Londoną. S.Šemerys su jachta dalyvavo Kuršių marių ir tarptautinėse regatose.

Klaipėdos uosto inžinierius Fricas Bernardas Buntinas (1904–1966) žinomas kaip vienas iš aktyviausių tarpukario buriuotojų. Jis dalyvavo pirmuosiuose Lietuvos buriuotojų žygiuose Baltijos ir Šiaurės jūrose su jachtomis "Gulbė", "Vytis", buvo 1937 m. Gotlando regatą laimėjusios jachtos "Žalčių karalienė" kapitonu, taip pat Klaipėdos jachtklubo valdybos nariu, Lietuvos buriuotojų sąjungos vicepirmininku, buriavimo mokyklos viršininku.

Tarpukariu žinomas ir Klaipėdos gydytojas Valteris Didžys (1896–1977). Jis buvo jachtų "Aušrinė", vėliau "Rūta" savininkas, 1940 m. nuo balandžio iki birželio – Lietuvos buriuotojų sąjungos pirmininku. 1942–1944 m. – Vyriausiojo buriavimo komiteto prie Kūno kultūros rūmų pirmininku.

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vienu žymiausių buriuotojų laikomas klaipėdietis S.Kudzevičius (1947–2014). Jis buvo vienas iš tų aktyvių iniciatorių, kurie 1989 m. organizavo pirmąjį Lietuvos jachtų "Lietuva", "Audra" ir "Dailė" žygį per Atlantą. Tada jis du kartus perplaukė Atlanto vandenyną. Jo vadovaujama jachta "Lietuva" šaliai itin sunkiais 1992 m. išplaukė į pirmąjį žygį aplink pasaulį. Šis žygis yra svarbus Lietuvos jūrinio vystymo reiškinys.