Šis pareiškimas nuskambėjo po to, kai buvęs prezidentas pirmadienį teisme pasirodė labai išsekęs.

„Toks elgesys su Michailu Saakašviliu yra visiškai nepriimtinas. Sakartvelo valdžia turi liautis kankinusi šį Ukrainos pilietį“, – nurodė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.

„Džiaugiuosi savo užsitarnauta pensija“, – antradienį paskelbtoje vaizdo žinutėje sakė 81 metų vyras.

N. Nazarbajevo atsistatydinimas atvėrė kelią jo patikėtiniui Kasymui Žomartui Tokajevui perimti valdžią naftos ir dujų turtingoje autoritarinėje valstybėje. Tačiau N. Nazarbajevas išlaikė plačias galias.

Per masinius protestus prieš dvi savaites K. Ž. Tokajevas atleido savo pirmtaką iš įtakingos Saugumo tarybos vadovo pareigų ir pats pasiskelbė jos pirmininku.

Taip pat buvo spėliojama, kad N. Nazarbajevas išvyko iš šalies. „Niekur nebuvau išvažiavęs“, – sakė jis savo kalboje, nufilmuotoje sėdint prie stalo su Kazachstano valstybės vėliavomis fone.

Jis sakė, kad gyvena Nur Sultano mieste. Šalies sostinė, anksčiau vadinta Astana, jam atsistatydinus, buvo pervadinta jo garbei.

K. Ž. Tokajevas pastarosiomis savaitėmis taip pat atleido kelis N. Nazarbajevo patikėtinius ir šeimos narius iš svarbių postų.

Tačiau buvęs valstybės vadovas neigė bet kokius konfliktus ar įtampą tarp valdančiojo elito narių.

„Gandai šiuo klausimu neturi jokio pagrindo“, – sakė jis ir pridūrė, kad prezidentas K. Ž. Tokajevas turi visus įgaliojimus.

K. Ž. Tokajevas dabar taip pat yra ir valdančiosios partijos „Nur Otan“ vadovas.

Ukrainos pilietybę turintis M. Saakašvilis į Sakartvelą slapta sugrįžo rugsėjo 29 dieną. Spalio 1-ąją jis buvo sulaikytas Tbilisyje ir nuvežtas į kalėjimą Rustavyje, kur paskelbė bado streiką. Lapkričio 8-ąją jis buvo perkeltas į kalėjimo ligoninę Tbilisyje; perkėlimas nebuvo suderintas su jo artimaisiais ir advokatais.

Sakartvele M. Saakašviliui iškeltos kelios baudžiamosios bylos. Valdžios atstovai ne kartą sakė, kad sulaikys jį iškart, kai tik jis kirs sieną. Pats M. Saakašvilis savo sulaikymą vadina neteisėtu, o jam pateiktus kaltinimus – sufabrikuotais.

Ketvirtadienį 53 metų M. Saakašvilis buvo nualpęs, ir gydytojai paragino valdžią perkelti jį į daugiaprofilinę ligoninę, argumentuodami, kad buvusio prezidento gyvybei iškilęs pavojus.

Sakartvelo tarnybos iš pradžių atmetinėjo medikų rekomendacijas, bet penktadienį teisingumo ministras Ratis Bregadzė nurodė neprieštaraujantis, kad M. Saakašvilis būtų perkeltas į kariuomenės ligoninę, „kur valstybė visokeriopai užtikrintų jo sveikatą ir saugumą“.

Anksti šeštadienį M. Saakašvilis „buvo perkeltas iš kalėjimo ligoninės į kariuomenės kliniką“ Gorio mieste, maždaug už 90 km į vakarus nuo Tbilisio, naujienų agentūrai sakė jo advokatas Dito Sadzaglišvilis.

Tuo metu asmeninis gydytojas Nokolozas Kipšidzė nurodė, kad buvęs „prezidentas Saakašvilis oficialiai atšaukė bado streiką iškart, kai buvo perkeltas į Gorio karinę ligoninę“.

„Jo padėtis tebėra kelianti pavojų gyvybei; jis buvo paguldytas intensyviosios terapijos skyriuje“, – AFP sakė N. Kipšidzė. Jis pridūrė, kad M. Saakašvilis „vėl bus pradėtas maitinti vėliau šeštadienį“.

D. Trumpo turtas pernai siekė 2,5 mlrd. dolerių (2,16 mlrd. eurų), rašo verslo žurnalas. Tačiau po 339 vietos 2020-aisiais to neužteko, kad buvęs prezidentas liktų 400 turtingiausių amerikiečių sąraše – jam pritrūko 400 mln. dolerių.

Nuo pandemijos pradžios buvusio statybų magnato turtas sumažėjo 600 mln. dolerių – tai pirmiausiai aiškintina nekilnojamojo turto kainų sąstingiu didmiesčiuose.

Pasak „Forbes“, D. Trumpas nuo 1996 metų (tada jis užėmė 368 vietą) visad priklausė „išskirtiniam šalies klubui“. Nuo 1997 iki 2016-ųjų jis laikėsi aukštesnėje sąrašo pusėje.

D. Trumpo „nuosmukis“ prasidėjo 2016-aisiais – tais metais jis laimėjo JAV prezidento rinkimus. Nuo tada jo pozicijos sąraše vis prastėjo, o dabar jo iš viso neliko. Daugiausiai turto D. Trumpas turėjo 2015-aisiais, kai „Forbes“ jį įvertino 4,5 mlrd. dolerių. Dar po metų suma siekė 3,7 mlrd., o 2017-2019 metais – 3,1 mlrd.

Prezidentavimo laikotarpiu D. Trumpas vadovavimą savo įmonėms perleido sūnums, tačiau jos liko jo nuosavybė. D. Trumpas per savo kadenciją vis kartojo, kad prezidentavimas jam atsieina milijardus.

Vietos valdžios rinkimų šioje užsitęsusios politinės krizės apimtoje Kaukazo valstybėje išvakarėse M. Saakašvilis socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė vaizdo įrašą ir jame pasakė: „Rizikavau savo gyvybe ir laisve, kad sugrįžčiau.“

Įraše jis nurodė, kad yra Batumio mieste Gruzijos vakaruose prie Juodosios jūros.

„Raginu visus eiti į rinkimus ir balsuoti už Vieningąjį nacionalinį judėjimą (VNJ)", – sakė jis, paminėdamas savo įkurtą pagrindinę Sakartvelo opozicinę partiją.

Anksčiau penktadienį jis feisbuke parašė: „Labas rytas, Sakartvele, jau iš Sakartvelo po aštuonerių metų.“

Tačiau Sakartvelo vidaus reikalų ministerija nepriklausomai televizijai „Formula TV“ nurodė, kad „Saakašvilis nekirto Sakartvelo valstybinės sienos“.

M. Saakašvilio vadovaujamos Ukrainos vyriausybinės agentūros reformoms skatinti atstovė Marija Barabaš patvirtino informaciją apie eksprezidento sugrįžimą į Sakartvelą.

„Michailas Saakašvilis šiuo metu yra Sakartvele. Aš, kaip jo biuro vadovė, galiu tai patvirtinti“, – penktadienį kartvelų opozicinei televizijai „Mtavari Archi“ sakė M. Barabaš ir nurodė, kad eksprezidentas iš Kijevo išvyko praėjusią naktį.

„Bus pasiųstas į kalėjimą“

M. Saakašvilio sugrįžimas iš Ukrainos didina statymus prieš šeštadienį įvyksiančius vietos rinkimus, laikomus svarbiu išbandymu vis nepopuliaresnei valdančiajai partijai „Sakartvelo svajonė“.

M. Saakašvilis iš Sakartvelo išvyko 2013 metais, pasibaigus jo antrai ir paskutinei kadencijai prezidento poste.

Pirmadienį M. Saakašvilis socialiniuose tinkluose pranešė įsigijęs lėktuvo bilietą skrydžiui iš Kijevo į Tbilisį spalio 2 dieną, kai Sakartvele vyks vietos valdžios rinkimai. Jis paragino savo šalininkus po balsavimo išeiti į miestų bei kaimų gatves „apginti pergalės“.

Reaguodamas premjeras I. Garibašvilis pareiškė, kad „kai tik M. Saakašvilis įkels koją į mūsų žemę, jis bus suimtas ir pasiųstas į kalėjimą“.

53 metų M. Saakašvilis, didžiausios opozicinės partijos – VNJ – įkūrėjas, ieškomas Sakartvelo valdžios dėl kaltinimų piktnaudžiavimu įgaliojimais. Eksprezidentas tvirtina, kad šie kaltinimai politiškai motyvuoti. 

Pernai Sakartvelą apėmė politinė suirutė, kai opozicinės partijos atsisakė pripažinti parlamento rinkimų rezultatus, tvirtindamos, kad jie suklastoti. Rinkimus nedidele persvara laimėjo valdančioji „Sakartvelo svajonė“. 

Gegužę tarpininkaujant Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charles'iui Micheliui (Šarliui Mišeliui) valdančioji partija ir opozicija pasirašė susitarimą, pagal kurį „Sakartvelo svajonė“ įsipareigojo sušaukti pirmalaikius parlamento rinkimus, jei šeštadienį vyksiančiuose vietos rinkimuose gaus mažiau nei 43 proc. balsų.

Tačiau liepą valdantieji vienašališkai pasitraukė iš susitarimo. Šis žingsnis sulaukė griežtos Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų kritikos.

Vakaruose stiprėjant nerimui dėl valdančiosios partijos atitolimo nuo demokratinio kurso, Jungtinės Valstijos užsiminė apie galimas sankcijas „Sakartvelio svajonės“ pareigūnams.

Pareiškime socialiniame tinkle „Twitter“ A. Ghani nurodė, kad išvyko raginamas rūmų apsaugos darbuotojų, kad išvengtų kruvinų susirėmimų gatvėse, ir dar kartą paneigė pavogęs milijonus iš valstybės iždo.

H. Karzai ir nuverstoje Kabulo vyriausybėje aukštas pareigas ėjęs Abdullah Abdullah (Abdula Abdula), vadovavęs taikos deryboms su talibais, susitiko su Anasu Haqqani (Anasu Hakaniu) parengiamųjų derybų, sakė eskprezidento atstovas. Kaip pranešama, šie susitikimai turi parengti dirvą vėlesnėms deryboms su Talibano aukščiausiuoju politiniu lyderiu mula Abdul Ghani Baradaru (Abdul Ganiu Baradaru).

Jungtinės Valstijos 2012 metais paskelbė Haqqani grupuotę teroristine organizacija. Jos potencialus dalyvavimas būsimoje Afganistano vyriausybėje gali paskatinti paskelbti tarptautinių sankcijų.

Talibanas, praeitą savaitę be kovos užėmęs sostinę ir nuvertęs Vakarų remtą vyriausybę, žadėjo suformuoti „įtraukią islamišką vyriausybę“. Tačiau skeptikai pažymi, kad šis judėjimas anksčiau netoleruodavo nepalaikančių talibų griežto islamistinio valdymo.

Baigiantis teismui Paryžiuje prokurorai pasmerkė N. Sarkozy požiūrį į savo 2012-ųjų nesėkmingos perrinkimo kampanijos finansavimą ir paprašė jam skirti vienų metų įkalinimo bausmę, įskaitant šešis mėnesius lygtinai, ir 3 750 eurų baudą.

Kovo 1 dieną 66 metų N. Sarkozy tapo pirmuoju pokario Prancūzijos prezidentu, nuteistu kalėti. Teismas už korupciją ir prekybą poveikiu jam skyrė iš viso trejus metus įkalinimo, tačiau dveji metai skirti lygtinai.

Eksprezidentas tvirtina nepadaręs jokių teisės pažeidimų ir tapęs kerštingos teismų sistemos, su kuria nesutarė, kai 2007–2012 metais vadovavo šaliai, auka.

Kovo viduryje teismas ėmėsi bylos, kurioje dešiniojo sparno politikas kaltinamas tuo, kad savo nesėkmingai 2012 metų prezidento rinkimų kampanijai išleido 20 mln. eurų daugiau nei leidžia įstatymai.

Minėtos lėšos buvo išleistos paskutinėmis kampanijos dienomis didžiuliams mitingams, panašiems į organizuojamus Jungtinėse Valstijose, N. Sarkozy mėginant atremti netikėtai stiprų varžovo socialisto Francois Hollande'o (Fransua Holando) iššūkį.

Anot prokurorų, buhalteriai įspėjo N. Sarkozy, kad bus viršyta kampanijai tarp pirmojo ir antrojo rinkimų turo nustatyta 22,5 mln. eurų išlaidų riba, tačiau jis tvirtino, jog reikia organizuoti daugiau renginių.

Tyrėjai sako, kad kampanijai prieš antrąjį rinkimų turą jis išleido beveik 43 mln. eurų.

N. Sarkozy kampaniją organizavusi viešųjų ryšių firma „Bygmalion“ ir jo Sąjungos už liaudies judėjimą (UMP), kuri dabar vadinasi Respublikonų partija, pareigūnai kaltinami tuo, jog susimokė užmaskuoti viršytą išlaidų limitą suklastotomis sąskaitomis faktūromis.

Eksprezidentas tikina nieko nežinojęs apie sukčiavimą. Jis, kitaip nei kai kurie kiti kaltinamieji, nekaltinamas sukčiavimu. N. Sarkozy pareikštas kaltinimas dėl lengvesnio nusikaltimo – neteisėto kampanijos finansavimo.

Buvęs valstybės vadovas ne vienerius metus uoliai stengėsi išvengti teismo.

D. Trumpo advokatai Atstovų Rūmų pagrindinio kaltintojo Jamie Raskino (Džeimio Raskino) laiške išdėstytą prašymą atsakyti į klausimus dėl JAV Kapitolijaus užpuolimo sausio 6 dieną pavadino „viešųjų ryšių triuku“.

„Jūsų laiškas tik patvirtina, kas žinoma visiems: jūs negalite įrodyti savo įtarimų“, – savo atsakyme rašo advokatai Bruce'as Castoras (Briusas Kastoras) ir Davidas Schoenas (Deividas Šonas).

D. Trumpo aukšto rango patarėjas Jasonas Milleris (Džeisonas Mileris) naujienų agentūrai AFP pareiškė, kad eksprezidentas „neliudys per nekonstitucinį teismo procesą“.

Atsisakymas buvo pareikštas likus penkioms dienoms iki antradienį Senate prasidėsiančio buvusio JAV lyderio apkaltos teismo dėl vieno kaltinimo „maišto kurstymu“.

Demokratai ir kai kurie respublikonai mano, kad D. Trumpas yra atsakingas už jo šalininkų surengtą Kapitolijaus šturmą sausio 6 dieną, nes prieš pat jį ragino žmones nenutraukti kovos. Demokratai mano, kad būtent šis raginimas paskatino prieš prezidento rinkimų rezultatus protestuojančius žmones imtis agresyvių veiksmų.

„Skubus jo atsisakymas liudyti yra iškalbingas ir aiškiai perša jo kaltę paremiančią išvadą“, – savo pareiškime nurodė J. Raskinas.

Sausio 13-ąją Atstovų Rūmai paskelbė beprecedentę antrąją apkaltą D. Trumpui, bet jo kadencija pasibaigė dar neprasidėjus teismui Senate. Dėl šios priežasties D. Trumpo advokatai antradienį pateiktame dokumente teigia, kad pareigų nebeinančio prezidento teismas Senate prieštarautų konstitucijai.

Jie taip pat sako, jog kad ir ką prezidentas kalbėjo prieš Kongreso šturmą, tai buvo konstitucijos ginamos žodžio laisvės apraiška.

„Nuožmiai kovoti“

Sausio 6-osios smurto atgarsiai vis dar aidi Vašingtone. Prokurorai dėl Kongreso užpuolimo apkaltino maždaug 180 žmonių, rodo George'o Washingtono (Džordžo Vašingtono) universiteto kaupiami duomenys. Dar šimtų žmonių atžvilgiu vyksta tyrimas.

Teisingumo departamentas užsimena, kad gali parengti bylą dėl kai kurių D. Trumpą remiančių kraštutinių dešiniųjų grupių sąmokslo maištauti.

Per mitingą prieš pat Kongreso užpuolimą D. Trumpas ragino savo šalininkus nepripažinti lapkričio 3-iąją įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo Joe Bidenas (Džo Baidenas), rezultatų ir „nuožmiai kovoti“.

Tokie pareiškimai yra demokratų argumentų prieš D. Trumpą pagrindas.

Tačiau tik penki iš 50 respublikonų senatorių anksčiau šią savaitę palaikė visų 50 demokratų poziciją, kad apkaltos procesas turi vykti. Kiti Senato respublikonai pademonstravo manantys, kad buvusio prezidento teismas yra nekonstitucinis, todėl mažai tikėtina, kad 17 respublikonų balsuotų prieš D. Trumpą, o mažiausiai tiek jų balsų reikia, kad susidarytų būtina minimali dviejų trečdalių dauguma eksprezidentui nuteisti.

Respublikonų nuostatos skatina kai kuriuos demokratus ieškoti alternatyvų apkaltai. Virdžinijos valstijos senatorius Timas Kaine'as pasiūlė, kad Senatas pasvarstytų galimybę formaliai papeikti Trumpą dėl mėginimo kurstyti savo šalininkų minią šturmuoti Kapitolijų. Papeikimo (censure) rezoliuciją turėtų pasiūlyti abiejų partijų atstovai, ir jai turėtų pritarti 60 senatorių. Už papeikimą galėtų balsuoti kai kurie respublikonai, nepatenkinti D. Trumpo veiksmais, bet kartu manantys, jog apkaltos procesas negali būti taikomas buvusiam prezidentui. Kol kas demokratų partijos vadovai nėra komentavę T. Kaine'o pasiūlymo.

Nutarimas antrą kartą kelti apkaltą D. Trumpui visada buvo kontroversiškas. Nors daug ekspertų mano, kad Senatas turi teisę teisti buvusį prezidentą, kritikai perspėja, kad apkalta sukeltų pavojingą precedentą vėliau suvedinėti sąskaitas su oponentais, kad ir buvusiu prezidentu Baracku Obama.

D. Trumpas kaltinimas įvykdęs sunkių nusikaltimų ir nusižengimų, kurstydamas smurtą prieš Jungtinių Valstijų vyriausybę. Bet maišto kurstymo samprata yra gana miglota, nes maištų JAV beveik nebūta. Antai, ar gali būti maištas, jei nebuvo maišto vadui ar vadams tiesiogiai pavaldžių ir jų įsakymus sąmoningai vykdančių sąmokslininkų?

Teisinės sąvokos yra aiškiau apibrėžiamos, kai nagrinėdami ir spręsdami bylas teismai pastebi įvairius niuansus ir juos skirtingai traktuoja.

Žinomas politikos filosofas Michaelas Walzeris aiškina, kad agresija yra bendras terminas kiekvienam teritorinio vientisumo ir politinio suvereniteto pažeidimui, ir tuo skiriasi nuo baudžiamųjų kodeksų, kurie įvairiai rūšiuoja ir vertina žmogaus gyvybės atėmimą. Pasak M. Walzerio, agresija vienodai traktuojama dėl to, kad ji visada sukelia pavojų gyvybei ir poreikį jai priešintis.

Yra ir kitas paaiškinimas. Skirtingi žmogžudysčių apibrėžimai grindžiami teismų sprendimais. Lietuvoje teisiškai išskiriamas privilegijuotas nužudymas, kai egzistuoja nusikaltimo pavojingumą mažinančios aplinkybės, ir kvalifikuotas nužudymas, kai esama nusikaltimo pavojingumą sunkinančių aplinkybių. Nuteisiant kaltinamąjį, atsižvelgiama į aukos būseną, žudymo pobūdį, žudiko paskatas ir siekius. Tarptautiniai teismai paprastai nevertina suverenių valstybių veiksmų, todėl trūksta teismų praktikos, teisiškai apibrėžiančios įvairios agresijos rūšis, pavyzdžiui, Rusijos įvykdytą Krymo inkorporavimas, JAV antpuolį prieš Iraką, Izraelio įsiveržimą į Libaną ar Turkijos invaziją į šiaurės Kiprą.

D. Trumpas kaltinimas maišto kurstymo dėl jo kalbos savo rėmėjams prieš Kapitolijaus šturmą. Bėda tai, kad pagal JAV Konstitucijos pirmąją pataisą jo kalba traktuotina kaip Konstitucijos ginamos žodžio laisvės išraiška. JAV beveik neįmanoma uždrausti piktybiškų ir nesantaiką kurstančių pasisakymų. 1969 metais Aukščiausiasis Teismas nutarė, kad rasistinius, antisemitinius pasisakymus galima drausti tik tada, jei jais kurstoma tučtuojau imtis neteisėtų veiksmų ir jei esama realios galimybės, kad klausytojai tai darys. D. Trumpas kalbėjo dviprasmiškai. Jis niekada tiesiogiai neragino savo šalininkų smurtauti, tik kvietė žygiuoti į Kapitolijų ir priešintis rinkimų balsavimo rezultatų patvirtinimui, „taikiai ir patriotiškai“ laiduoti, kad jų balsai būtų išgirsti. Jis sakė, kad protestas prie Kapitolijaus suteiktų respublikonams progą pademonstruoti tą išdidumą ir drąsą, kuri reikalinga, siekiant „atsiimti mūsų šalį.“

Iš anksto nebuvo galima žinoti, kaip ir kiek D. Trumpo šalininkų reaguos į kalbą, kokių veiksmų jie griebsis. Esu gana tikras, kad to nežinojo ir pats D. Trumpas. Jis apskritai nenuvokė, kas vyks ar turėtų vykti. Ar jis tikrai manė, kad į Kapitolijų įsiveržusi minia privers Kongresą nepripažinti Joe Bideno pergalės (ir gal paskelbs jį nugalėtoju), ir kad visi su tuo susitaikys? Nežinia, kokios iliuzijos užvaldė jo galvoseną.

Kalba buvo provokuojanti, dviprasmiška, tokia, kokios joks prezidentas neturėtų sakyti – bet kartu tai buvo Konstitucijos ginama kalba.Tad galėtų atsirasti nemaloniai paradoksali padėtis: žmogus teisiamas už maišto kurstymą, nors kurstymas buvo legalus, nepažeidė įstatymų, tad ir nebaustinas.

Dėl suprantamų priežasčių demokratai nepaprastai daug reikšmės skyrė vienai dienai, vienai kalbai, vienam veiksmui. Bet tai buvo klaida. D. Trumpas ištisus du mėnesius žlugdė konstitucinę santvarką savo mėginimu paneigti rinkimų rezultatus ir ypač savo atkakliomis pastangomis priversti kitus klastoti rezultatus. Tai nepateisinamas elgesys, juolab iš šią santvarką ginti ir apsaugoti prisiekusio prezidento.

Demokratų vadovybė turės rinktis tarp dviejų alternatyvų – tęsti apkaltos procesą, nujaučiant, jog D. Trumpas bus išteisintas, ar pasiūlyti viešą papeikimą, kurį gal palaikys bent dešimt sąžiningų respublikonų senatorių, tuo užtikrinant, kad Trumpo veiksmai oficialiai pasmerkti.