10,9 mln. gyventojų turinčioje šalyje šiemet užregistruoti 7 888 kvėpavimo takų ligos atvejai, pranešė Valstybinis visuomenės sveikatos institutas.

Praėjusią savaitę sveikatos priežiūros institucijos užregistravo 1 494 naujus ligos atvejus – tai sparčiausias savaitinis augimas šiais metais. Maždaug 183 sergantieji gydomi ligoninėje.

Kaip rodo oficialūs įrašai, toks sergamumo mastas yra didžiausias nuo 1959 metų, kai buvo pradėtas skiepijimas nuo kokliušo.

Čekijoje skiepijimas yra privalomas, tačiau jis nėra visam gyvenimui ir kai kurie žmonės jo atsisako.

Paaugliai yra labiausiai nukentėjusi amžiaus grupė, nes tėvai dažnai ignoruoja rekomenduojamą pakartotiną skiepijimą vaikams sulaukus 10–11 metų, sakė vyriausioji visuomenės sveikatos priežiūros pareigūnė Pavla Svrcinova.

Šiais metais mirė trys šia liga sirgę žmonės: 62 metų vyras, 84 metų moteris ir naujagimis. Visi jie turėjo ir kitų sveikatos problemų.

Toks didelis sergamumas prieštarauja ankstesnėms sveikatos priežiūros institucijų, praėjusį mėnesį teigusių, kad susirgimų skaičius pasiekė piką, prognozėms.

Šios ligos atvejų daugėja kitose Europos šalyse ir Kinijoje, o pasaulio sveikatos priežiūros institucijos dėl to kaltina COVID-19 pandemiją.

Praėjusį mėnesį Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) pareiškė, kad kokliušas yra endeminė liga visame pasaulyje, piką pasiekianti kas trejus–penkerius metus.

„Dabartinis padidėjimas gali būti susijęs su mažesne cirkuliacija COVID-19 pandemijos metu ir neoptimaliu skiepijimu tam tikrose grupėse COVID-19 pandemijos metu“, – pridūrė centras.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vakcinų ir imunizacijos skyriaus vadovė Kate O'Brien (Kate Obrajen) praėjusiais metais teigė, kad mažėjantis skiepijimo nuo tokių ligų, kaip kokliušas, tymai ir poliomielitas, mastas „sudaro prielaidas vėl atsirasti kitoms sunkioms ligoms, kurių galima išvengti skiepijant“.

Tai trečiadienį Briuselyje prieš prasidedant NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimui pareiškė Čekijos diplomatijos vadovas Janas Lipavskis, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Mums reikia daugiau pinigų šiems šaudmenims pirkti“, – pabrėžė J. Lipavskis.

Anot jo, Ukrainai reikia daugiau amunicijos, nes Rusija vis dar turi galimybių pagaminti kur kas daugiau sviedinių nei Ukraina gali sau leisti panaudoti fronte. Čekijos iniciatyva kaip tik ir siekiama pagerinti padėtį.

J. Lipavskis pažymėjo, kad šio susitikimo metu jis įtikinės savo kolegas, tuos, kurie dar neprisijungė prie iniciatyvos, prisijungti prie jos ir įnešti savo indėlį.

Jis neatskleidė tikslaus jau nupirktų šaudmenų skaičiaus, tik pažymėjo, kad „galima padaryti kur kas daugiau“.

Komentuodamas NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbego pasiūlymą skirti Ukrainai per penkerius metus 100 mlrd. eurų, J. Lipavskis pažymėjo, kad šį klausimą reikia išnagrinėti.

„Mes turime pamatyti šį planą ir jį aptarti, taip pat ir tarpusavyje“, – sakė Čekijos užsienio reikalų ministerijos vadovas.

J. Lipavskis su kolegomis kalbėsis ir apie priemones, kurių Čekija imasi prieš Rusijos įtaką.

Praėjusią savaitę Čekijos specialiosios tarnybos demaskavo Viktoro Medvedčuko iš Rusijos finansuojamą  tinklą, kurio tikslas – pakirsti demokratiją Europos Sąjungoje, ypač Europos Parlamento rinkimų išvakarėse.

Vasario mėnesį Čekijos prezidentas Petras Pavelas Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose pareiškė, kad Praha trečiosiose šalyse rado apie 800 tūkst. sviedinių (500 tūkst. – 155 mm kalibro ir 300 tūkst. – 122 mm kalibro), kuriuos ES narės galėtų nupirkti Ukrainai. Šią iniciatyvą jau parėmė 18 valstybių.

Trečiadienį Čekija pranešė, kad jos žvalgyba nustatė, jog tinklas skleidė Rusijos propagandą per Prahoje įsikūrusią naujienų svetainę „Voice of Europe“.

Maskva taip pat mokėjo pinigus europarlamentarams, kad šie skatintų Rusijos propagandą, ketvirtadienį pareiškė Belgijos ministras pirmininkas Alexander'as De Croo (Aleksandras De Kro).

Tai paaiškėjo praėjus metams po „Katargeito“ kyšininkavimo skandalo, kai keli ES teisės aktų leidėjai buvo apkaltinti, kad jiems buvo mokama už Kataro ir Maroko interesų rėmimą.

Europos Parlamento politinės frakcijos dabar nori, kad asamblėja ištirtų naujausius kaltinimus.

Centristų frakcijai „Renew“ vadovaujanti Valerie Hayer (Valeri Hajė) raštu kreipėsi į EP pirmininkę Robertą Metsolą (Robertą Mecolą) ir pareikalavo „atlikti išsamų ir skaidrų vidaus tyrimą“.

„Jei europarlamentarai ar kandidatai artėjančiuose Europos Parlamento rinkimuose gavo pinigų iš Rusijos vyriausybės ar jos įgaliotinių, jie turi būti atskleisti ir turi būti imtasi veiksmų“, – sakė ji.

„Renew“ frakcija taip pat paragino parlamente surengti skubias diskusijas.

Žalieji teigė, kad turi būti atliktas greitas ir išsamus tyrimas.

„Taip (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas bando išsisukti nuo atsakomybės dėl savo karo Ukrainoje [...]. Tai tiesioginis išpuolis prieš pačią mūsų demokratijos struktūrą“, – sakė Terry Reintke (Teri Reintkė), viena iš pagrindinių Žaliųjų frakcijos kandidačių birželį vyksiančiuose EP rinkimuose.

„Politikai, gavę pinigų iš Rusijos, turėtų būti griežtai nubausti tiek politiškai, tiek teisiškai“, – pridūrė ji savo pareiškime.

Parlamento atstovas spaudai teigė, kad „šiuo metu nagrinėja Čekijos pareigūnų išvadas dėl „Voice of Europe“, koordinuodamas veiksmus su savo instituciniais partneriais“.

Atstovas pridūrė, kad parlamentas jau dabar draudžia patekti į šią instituciją žiniasklaidos priemonėms, įtrauktoms į ES sankcijų sąrašus.

ES teisės aktų leidėjams taikomos griežtos nepriklausomumo ir etikos taisyklės, o jas pažeidus gresia finansinės ir kitokios nuobaudos.

Europos politikai, susiję su kaltinimais, nebuvo įvardyti, tačiau Žalieji ir vienas Čekijos dienraštis teigė, kad jie yra iš Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos, Vengrijos, Nyderlandų ir Lenkijos.

Tarnybos teigė, kad jų operacijos buvo susijusios su anksčiau šiais metais pateiktais kaltinimais vienam Lenkijos piliečiui, įtariamam šnipinėjimu Rusijai.

„Vidaus saugumo agentūra atlieka veiksmus, susijusius su tyrimu dėl Rusijos šnipinėjimo, nukreipto prieš Europos Sąjungos šalis ir institucijas“, – socialiniuose tinkluose pranešė agentūros atstovas spaudai Jacekas Dobrzynskis (Jacekas Dobžynskis).

Pareiškime jis pridūrė, kad agentūra surengė reidus sostinėje Varšuvoje ir pietiniame Tychų mieste bei atliko su šia byla susijusias apklausas.

Jis teigė, kad šnipų tinklo „tikslas buvo įgyvendinti Kremliaus užsienio politikos tikslus, įskaitant Lenkijos pozicijų susilpninimą pasaulio arenoje, Ukrainos ir ES organų įvaizdžio diskreditavimą“.

„Atliktos operacijos – tai agentūros tarptautinio bendradarbiavimo su įvairiomis Europos tarnybomis, ypač koordinuojamo su Čekijos partneriais, rezultatas“, – nurodė jis.

J. Dobrzynskis pridūrė, kad saugumo agentūros veikla prasidėjo nuo tyrimo, po kurio sausį buvo pateikti kaltinimai šnipinėjimu Rusijai įtariamam Lenkijos piliečiui.

„Šis žmogus, įsitvirtinęs Lenkijos ir ES parlamento aplinkoje, vykdė užduotis, kurias užsakė ir finansavo kolegos iš Rusijos žvalgybos“, – sakoma jo pareiškime.

Šios užduotys apėmė „propagandinę veiklą, dezinformaciją ir taip pat politines provokacijas. Jų tikslas buvo kurti Rusijos įtakos sferas Europoje“.

Saugumo agentūra neatskleidė vyro tapatybės.

Vokietijos saugumo institucijos, bendradarbiaudamos su užsienio partneriais, ir toliau naudosis visomis turimomis priemonėmis, kad ištirtų tokias įtakos operacijas ir imtųsi priemonių joms užkirsti kelią.

Plataus masto Rusijos operacijos

Trečiadienį Čekija paskelbė, kad išardė Maskvos finansuojamą tinklą, kuris skleidė Rusijos propagandą ir darė įtaką visoje Europoje, įskaitant Europos Parlamentą.

Čekija teigė, kad grupė naudojosi Prahoje įsikūrusia naujienų svetaine „Voice of Europe“ ir skleidė informaciją, kuria siekė atgrasyti ES nuo pagalbos siuntimo Ukrainai, kuri nuo 2022 metų vasario kovoja su Rusijos invazija.

Čekijos vyriausybė įtraukė „Voice of Europe“ ir du prokremliškus Ukrainos politikus – Viktorą Medvedčuką ir Artiomą Marčevskį – į sankcijų, susijusių su tinklo veikla, sąrašą.

Dienraštis „Denik N“ teigė, kad naujienų svetainėje buvo paskelbti politikų pareiškimai, kuriuose reikalaujama, kad ES sustabdytų pagalbą Ukrainai.

Kai kuriems su naujienų svetaine bendradarbiaujantiems Europos politikams buvo mokama iš Rusijos lėšų, iš kurių kai kuriais atvejais buvo finansuojama ir jų 2024 metais ES rinkimų kampanija, priduria dienraštis.

Mokėjimai buvo skirti Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos, Vengrijos, Nyderlandų ir Lenkijos politikams, pranešė „Denik N“, remdamasis šaltiniu Čekijos užsienio reikalų ministerijoje.

Paklausta apie šį tinklą, Vokietijos vidaus reikalų ministerijos atstovė spaudai teigė, kad „šis atvejis yra dar vienas plačios ir įvairiapusės Rusijos įtakos veiklos pavyzdys“.

„Vokietijos Federacinė Respublika taip pat išlieka svarbiu Rusijos įtakos operacijų taikiniu, – sakė ji naujienų agentūrai AFP. – Vokietijos saugumo institucijos, bendradarbiaudamos su užsienio partneriais, ir toliau naudosis visomis turimomis priemonėmis, kad ištirtų tokias įtakos operacijas ir imtųsi priemonių joms užkirsti kelią.“

Kaip praneša „Ukrinform“, Nyderlandų premjeras tai parašė socialiniame tinkle X.

„Buvo malonu šiandien pasikalbėti su Čekijos ministru pirmininku Petru Fiala ir Danijos premjere Mette Frederiksen apie šaudmenų tiekimą Ukrainai. Realizuojant Čekijos iniciatyvą, artimiausiu metu į Ukrainą bus išsiųsta daug amunicijos. Artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais mes ir toliau darysime viską, kas įmanoma, kad paremtume Ukrainą, didžiausią dėmesį skirdami artilerijai ir oro gynybai“, – rašoma pranešime.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Nyderlandai skiria daugiau kaip 100 mln. eurų Čekijos iniciatyvai kuo greičiau pristatyti Ukrainai artilerijos sviedinių.

Čekijos prezidentas Petras Pavelas vasarį Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose pareiškė, kad Praha trečiosiose šalyse rado apie 800 tūkst. sviedinių (500 tūkst. – 155 mm kalibro ir 300 tūkst. – 122 mm kalibro), kuriuos ES narės galėtų nupirkti Ukrainai. Šią iniciatyvą jau parėmė keliolika valstybių.

Varšuva nori ne tik pasiūlyti finansinę paramą, bet ir padėti su logistika, sakė jis per susitikimą su kolegomis iš Čekijos, Vengrijos ir Slovakijos, priklausančių vadinamajai Vyšegrado grupei.

Pasak R. Sikorskio, tikslas – nugabenti amuniciją ten, kur jos reikia fronto linijoje.

Tačiau Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto buvo tvirtai įsitikinęs, kad jo šalis šioje iniciatyvoje nedalyvaus. Jis sakė, kad Vengrija iki šiol netiekė Ukrainai jokių ginklų ir to nedarys ateityje. Jo kolega iš Slovakijos Jurajus Blanaras sakė manantis, kad karas Ukrainoje neturi karinio sprendimo.

Iki šiol Čekijos iniciatyvai lėšas pažadėjo skirti 18 šalių, įskaitant Vokietiją, Prancūziją, Kanadą ir Norvegiją. Čekijos prezidentas Petras Pavelas vasario viduryje Miuncheno saugumo konferencijoje sakė, kad užsienyje pavyko rasti apie pusę milijono 155 mm kalibro ir 300 tūkst. 122 mm kalibro šaudmenų.

Ukraina jau kelis mėnesius skundžiasi, kad vis labiau trūksta artilerijos šaudmenų, skirtų gynybai nuo Rusijos agresijos.

Čekija, be kita ko, jau yra perdavusi Ukrainai tankų, kovinių sraigtasparnių ir daugkartinių raketų paleidimo įrenginių.

Už rezoliuciją trečiadienio vakarą balsavo 84 premjero Petro Fialos koalicijos parlamentarų. 17 deputatų buvo prieš ir 42 susilaikė.

Prieš kurį laiką Praha paskelbė apie iniciatyvą parūpinti Ukrainai 800 tūkst. artilerijos sviedinių už ES ribų. Pastaruoju metu daugėjo pranešimų apie amunicijos trūkumą Ukrainoje.

J. Lipavskio žodžiais, Čekija tikisi pristatyti sviedinius „per kelis mėnesius“, kad padėtų „pažaboti Rusijos imperialistines ambicijas“. Tai sustiprino spėliones, kad Ukraina nuo birželio galės papildyti savo atsargas.

„Ukraina turi gebėti apsiginti, nes ji gina visą Europą. Kalba eina ne apie tai, kad Ukraina gali pralaimėti; dabar ant kortos pastatyta visa Vakarų civilizacija, principai, kuriems Rusijos imperializmas meta iššūkį“, – sakė J. Lipavskis.

Pasak šaltinių Čekijoje, Vakarų šalių konsorciumas gavo rimtus 300 tūkst. stambaus kalibro artilerijos sviedinių tiekimo įsipareigojimus, pirmosios siuntos turi būti  pristatytos ne vėliau kaip birželio mėnesį. Neįpareigojančių pažadų gauta dėl dar 200 tūkst. sviedinių.

Užsienio reikalų ministras sakė, kad 18 šalių įsipareigojo prisidėti prie iniciatyvos tiekti labai reikalingas atsargas iš šalių, nepriklausančių Europos Sąjungai, ir beveik surinko reikiamas lėšas nupirkti visus 800 tūkst. sviedinių. Imtis šios iniciatyvos iš dalies paskatino JAV Kongrese įstrigusi 60 mlrd. JAV dolerių karinė pagalba Ukrainai.

Lenkijos policijos duomenimis, protesto akcijos numatytos 580 vietų. Jose turėtų dalyvauti iki 70 tūkst. dalyvių. Protestai nukreipti prieš vadinamąjį ES Žaliąjį kursą dėl klimato ir aplinkos apsaugos bei pigų žemės ūkio produktų importą iš Ukrainos.

ES šalių ir Europos Parlamento derybininkai naktį į trečiadienį susitarė įvesti muitus dideliam kiekiui tam tikrų žemės ūkio produktų iš Ukrainos, taip paremiant Europos ūkininkus. Parlamentas ir ES šalys dar turi tam oficialiai pritarti.

Jau kelis mėnesius trunkančius protestus trečiadienį tęsė ir Čekijos ūkininkai. Organizatorių duomenimis, keliais turėjo judėti apie 1,5 tūkst. traktorių ir kitos žemės ūkio technikos. Krikščionis demokratas žemės ūkio ministras Marekas Vyborny‘is paragino dalyvius tik simboliškai blokuoti pasienio kontrolės postu su kaimyninėmis šalimis. Tarp konkrečių ūkininkų sąjungų reikalavimų yra atšaukti neseniai įvestą žemės mokesčio padidinimą ir labiau remti užimtumą kaime.

Kaip praneša „Ukrinform“ korespondentas, tai Otavoje pareiškė Kanados gynybos ministras Billas Blairas, apibendrindamas Ramšteino formato kontaktinės grupės posėdžio rezultatus.

„Per diskusijas Ukrainos atstovai atvirai kalbėjo apie tai, kad skubiai reikia daugiau artilerijos sviedinių. Kol kas mes kartu su savo partneriais Kanados pramonėje dirbame, kad padidintume 155 mm kalibro sviedinių gamybą. Palaikydama Čekijos iniciatyvą perduoti Ukrainai daug artilerijos amunicijos, Kanada aktyvina pastangas, kad patenkintų vieną iš skubiausių Ukrainos gynybos poreikių“, – sakė B. Blairas.

Anot jo, šios lėšos leis skubiai pristatyti į Ukrainą kelis tūkstančius šaudmenų.

B. Blairas pridūrė, kad Kanada taip pat perduos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms naktinio matymo prietaisų už 5,7 mln. JAV dolerių (5,25 mln. eurų), kurie bus įsigyti iš Kanados bendrovės „Twenty20 Insight“.

Anksčiau šį mėnesį B. Blairas pranešė, jog vyriausybė nedelsdama skirs 4,4 mln. Kanados dolerių (apie 3 mln. eurų) trims Kanados ginklų ir šaudmenų gamintojams, kad šie „parengtų detalius planus, kaip modernizuoti ir padidinti 155 mm kalibro sviedinių gamybą“.