Prahai perduodamos 246 vikšrinės kovos mašinos CV90 turi bokštelyje sumontuotą patranką ir yra laikomos lengvaisiais tankais arba šarvuočiais.

Ši NATO ir Europos Sąjungos narė, kaip ir kitos Europos šalys, teikia pirmenybę išlaidoms gynybai nuo tada, kai Rusija praėjusių metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

„Šių šarvuočių pirkimas yra svarbus etapas kuriant sunkiąją brigadą, modernizuojant kariuomenę ir didinant mūsų gynybinius pajėgumus“, – gynybos ministerijos interneto svetainėje pareiškė Čekijos gynybos ministrė Jana Černochova.

Šiuo veiksmu atnaujinamas praėjusių metų susitarimo memorandumas, pagal kurį Čekijos kariuomenė turėjo nusipirkti tik 210 kovos mašinų.

Gynybos ministrė nurodė, kad Praha planuoja pradėti derybas su Berlynu dėl maždaug 70 Vokietijoje pagamintų tankų „Leopard 2A8“ pirkimo.

Praėjusį mėnesį Čekijos parlamentas pritarė įstatymo projektui, kuriuo nuo kitų metų šalies metinės išlaidos gynybai bus padidintos bent iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip to prašo NATO.

Nuo Rusijos invazijos pradžios Praha taip pat skyrė daugiau kaip 260 mln. JAV dolerių (241,59 mln. eurų) vertės karinę pagalbą Ukrainai.

Čekijos gynybos ministrė Jana Černochova teigė, kad šis susitarimas palengvins galimą JAV karių dislokavimą šalyje.

Šalis prie NATO prisijungė 1999 metais.

Žurnalistams ji sakė, kad šis susitarimas taip pat susijęs su bendra NATO rytinio flango gynyba, logistine parama NATO sąjungininkėms ir bendradarbiavimu vykdant karinius apmokymus.

„Šis susitarimas suteiks galimybę Čekijos kariuomenei ir JAV pajėgoms intensyviau bendradarbiauti praktiniu lygmeniu“, – nurodė J. Černochova.

Ji pridūrė, kad bet kokiam JAV karių buvimui šalies teritorijoje turės pritarti parlamentas.

Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala palankiai įvertino susitarimą ir pažymėjo, kad tai labai svarbus žingsnis, padidinsiantis šalies saugumą.

Praha ir Vašingtonas šiuo metu derasi dėl susitarimo pasirašymo datos.

Susitarimui dar turi pritarti Čekijos parlamentas ir prezidentas Petras Pavelas.

Gynybos ministerijos duomenimis, nuo 2022-ųjų vasario, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Čekija Kyjivui suteikė 264 mln. dolerių (238,98 mln. eurų) vertės karinę pagalbą.

Gynybos ministrė Jana Černochova sakė, kad šis žingsnis „užtikrins stabilų ir skaidrų didelių strateginių gynybos projektų finansavimą ateityje“.

J. Černochova sakė, jog karas Ukrainoje „aiškiai parodė, kad turime būti pasirengę dabartiniams ir būsimiems konfliktams, todėl būtina sparčiai modernizuoti kariuomenę“.

Nors šiemet Čekija gynybai išleis tik 1,52 proc. BVP, dviejų procentų tikslas turėtų būti pasiektas 2024-aisiais, įstatymo projektą patvirtinus parlamentui, kuriame valdančioji koalicija turi daugumą abiejuose rūmuose.

2014 metais NATO narės susitarė įsipareigoti iki 2024-ųjų pasiekti 2 proc. BVP išlaidų gynybai tikslą. Šiuo metu tik devynios iš 30 Vakarų karinio aljanso narių yra pasiekusios arba viršija šį tikslą.

JAV jau seniai skundžiasi, kad kelios jų sąjungininkės Europoje skiria nepakankamai lėšų gynybos reikmėms.

Rusijos invazija į Ukrainą paspartino Čekijos kariuomenės modernizaciją – planuojama įsigyti naujos ginkluotės už milijardus eurų. Čekai derasi su JAV dėl galimo 24 naikintuvų F-35 pirkimo ir veda derybas su Švedija dėl 210 šarvuočių CV90 įsigijimo.

Čekija ištikimai remia Ukrainą ir dovanoja Ukrainos pajėgoms sovietinių laikų ginkluotę, įskaitant tankus. Ji taip pat išdavė beveik 475 000 vizų ukrainiečių pabėgėliams, suteikdama jiems galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, finansine pagalba, gauti darbo leidimus ir kitų lengvatų.

Redaktorė Rūta Androšiūnaitė

Gynybos ministras Lubomiras Metnaras sakė, kad šiam kontingentui bus suteiktas mandatas likti Lenkijoje 180 dienų.

Tokiam siūlymui dar turėtų pritarti Čekijos parlamento abeji rūmai. Tikimasi, kad tai bus padaryta iki ateinančios savaitės galo.

Panašaus dydžio savo karių grupes į Lenkiją taip pat yra atsiuntusios Jungtinė Karalystė ir Estija.

Lenkijos vyriausybė ir Europos Sąjunga kaltina Baltarusijos autoritarinį režimą sąmoningai nukreipus tūkstančius migrantų ir pabėgėlių iš Vidurinių Rytų link savo sienos su Bendrijos narėmis – Lenkija, Lietuva ir Latvija – ir naudojantis jais kaip priemone atkeršyti už Minskui taikomas sankcijas ir destabilizuoti padėtį visame 27 šalių bloke.

„Europos Sąjunga negali su tuo taikstytis“, – sakė Čekijos užsienio reikalų ministras Jakubas Kulhanekas ir pridūrė, kad neatmestina, jog Baltarusijai gali būti įvesta daugiau sankcijų.

Praeitą savaitę ES paskelbė jau penktą sankcijų Baltarusijai paketą, nukreiptą prieš asmenis ir subjektus, kaltinamus prisidėjus prie „hibridinės atakos“ prieš Bendriją pasitelkiant migrantus. Praeitą ketvirtadienį sankcijų Baltarusijos pareigūnams, organizacijoms ir įmonėms taip pat paskelbė Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir Kanada.

Tai pirmadienį pranešė laikraštis „Mlada fronta Dnes“.

Pasak leidinio, Čekijos valdžia priėjo išvadą, kad turi būti įvesta privaloma vakcinacija vyresniems kaip 60 metų amžiaus šalies gyventojams, taip pat medikams, socialinės globos tarnybų darbuotojams, ugniagesiams, policininkams ir kariškiams. Potvarkio projektas bus pateiktas tvirtinti artimiausiame vyriausybės posėdyje.

Prieš kelias dienas Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas informavo, kad valdžios institucijos sutaria dėl privalomos vyresnių kaip 60 metų amžiaus piliečių ir kai kurių profesijų atstovų vakcinacijos. Anot premjero, A. Vojtechas turi pateikti vyriausybei atitinkamo nutarimo projektą antradienį.

Ekspertai rekomenduoja vyriausybei įvesti privalomą pagyvenusių žmonių ir tam tikrų profesijų atstovų vakcinaciją nuo 2022 metų vasario 1 d. Specialistams ypač didelį nerimą kelia tai, kad tarp maždaug 2 mln. šalies gyventojų, atsisakančių skiepytis nuo koronaviruso, yra daugiau kaip 300 tūkst. pensininkų.

Anksčiau pirmadienį buvo pranešta, jog Čekijos prezidentas Milošas Zemanas pareiškė, kad vienintelis būdas efektyviai kovoti su koronavirusu yra privaloma gyventojų vakcinacija.

Prahai apkaltinus Rusijos slaptąsias tarnybas 2014 metais surengus aukų pareikalavusį sprogdinimą Čekijos teritorijoje, pirmadienį savo postus paliko 18 rusų diplomatų, kuriuos čekų žvalgyba identifikavo kaip šnipus. Tuo metu Rusija išsiuntė 20 čekų diplomatų, dirbusių Maskvoje.

„Rusijos federacija turi laiko iki rytojaus 12 val. (vietos, 13 val. Lietuvos laiku) leisti visiems išsiųstiems diplomatams grįžti į Čekijos ambasadą Maskvoje“, – žurnalistams sakė šalies naujasis diplomatijos vadovas Jakubas Kulhanekas.

„Jei jie negalės grįžti, aš sumažinsiu Rusijos ambasados darbuotojų skaičių Prahoje, kad tai atitiktų dabartinę situaciją Čekijos ambasadoje Maskvoje“, – pridūrė jis.

Po susitikimo su į URM iškviestu Rusijos ambasadoriumi Aleksandru Zmejevskiu, J. Kulhanekas teigė, kad Maskvos atsakas yra „neproporcingas ir, tiesą sakant, paralyžiavo ambasadą“.

Šiuo metu Čekijos ambasadoje Maskvoje dirba penki diplomatai ir 19 techninių darbuotojų – daug mažiau nei darbuotojų Rusijos ambasadoje Prahoje.

„18 Rusijos diplomatų išsiuntimas nekėlė pavojaus Rusijos ambasados veikimui“, – sakė J. Kulhanekas, ministru paskirtas tik trečiadienį.

Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministerija perspėjo Prahą, kad ultimatumų tonas Maskvai nepriimtinas, ir sakė, kad ketvirtadienį į URM bus iškviestas Čekijos ambasadorius Vitezslavas Pivonka.

„Sprendžiant iš kai kurių Čekijos politikų pareiškimų, jie bando Kafką paversti realybe. Mes siūlome Prahai palikti ultimatumus komunikacijai NATO viduje. Su Rusija toks tonas yra nepriimtinas“, – žurnalistams sakė Rusijos URM atstovė Marija Zacharova.

„Rytoj pokalbis su Čekijos ambasadoriumi bus pratęstas Rusijos URM“, – pridūrė ji.

Laikinai čekų URM vadovavęs vidaus reikalų ministras Janas Hamačekas antradienį pareiškė esąs pasirengęs išsiųsti iš Prahos visus rusų diplomatus.

„Esu viskam pasirengęs. Netgi kurti santykius nuo nulio. Tai reiškia, kad išsiųstume visus juos (diplomatus) namo“, – socialiniame tinkle „Facebook“ sakė J. Hamačekas.

„Aš tikėjausi šiek tiek kitokios Rusijos pusės reakcijos, bet gerai. Esame priversti pateikti atsaką virtine etapų. Šiandien buvo „Rosatom“, kas jiems (Rusijai) nepatiks. Ir mums reikia konsultuotis dėl kitų galimybių“, – pridūrė jis.

J. Hamačekas taip pat pareiškė, kad jo šalis prašo Europos Sąjungos ir NATO partnerių iš solidarumo išsiųsti Rusijos diplomatų.

Čekijos vyriausybė, remdamasi žvalgybos ataskaita, pareiškė, kad Rusijos karinės žvalgybos agentūra GRU 2014 metais surengė du sprogdinimus, iš kurių vienas pražudė du žmones ir padarė reikšmingos materialinės žalos.

Tuos sprogdinimus tirianti čekų policija ieško dviejų vyrų, laikomų įtariamaisiais 2018 metais Anglijos Solsberyje įvykdyto buvusio rusų dvigubo agento Sergejaus Skripalio apnuodijimo byloje.

Praha pirmadienį taip pat nusprendė pašalinti rusų atominės energetikos milžinę „Rosatom“ iš konkurso dėl naujo bloko statymo vienoje Čekijos branduolinėje elektrinėje.

J. Hamačekas pridūrė, jog čekų vyriausybė nebesvarstys galimybės įsigyti rusiškos vakcinos nuo COVID-19 „Sputnik V“.

Šis sprendimas priimtas, kilus diplomatiniam ginčui su Maskva. Prahai apkaltinus Rusijos slaptąsias tarnybas gyvybių pareikalavusio 2014 m. Čekijoje įvykusio sprogimo organizavimu, iš šalies buvo išsiųsti diplomatai.

Anksčiau pirmadienį apie savo atsistatydinimą paskelbęs ministras Adamas Vojtechas pareiškė, kad jo pasitraukimas turėtų sukurti erdvės naujam požiūriui į pandemiją.

Prezidentas Milošas Zemanas pranešė, kad vėliau pirmadienį ketina paskirti į laisvą postą R. Prymulą.

Siūlydamas jo kandidatūrą, ministras pirmininkas Andrejus Babišas pabrėžė, kad atėjo metas „valdyti krizę“.

Dirbdamas sveikatos apsaugos ministro pavaduotoju, R. Prymula pavasarį kurį laiką vadovavo vyriausybės atsakui į koronaviruso pandemiją.

Šalyje tada buvo fiksuojama gana nedaug koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų ir mirčių, palyginti su smarkiai paveiktomis Europos valstybėmis, tokiomis kaip Italija, Ispanija ir Britanija.

Vėliau R. Prymula perėjo į kitą postą – vyriausybės atstovo sveikatos apsaugai.

Vyriausybei vasarą atšaukus daugumą apribojimų, naujų COVID-19 atvejų skaičius pradėjo palaipsniui augti, o praėjusią savaitę pasiekė rekordinį lygį.

Ketvirtadienį per parą užregistruotų užsikrėtimo atvejų skaičius viršijo 3 tūkst. – beveik tiek pat susirgimų buvo patvirtinta per visą kovo mėnesį.

R. Prymula savaitgalį pareiškė, kad suvaržymai buvo sušvelninti pernelyg greitai. Jis apskaičiavo, kad šalyje kasdien gali būti fiksuojama 8 000 naujų susirgimų, jei nebus sugrąžinti griežti suvaržymai.

Nuo pandemijos pradžios 11 mln. gyventojų turinčioje Čekijoje patvirtinta 49 290 užsikrėtimo koronavirusu atvejų, 503 žmonės nuo šio užkrato mirė.

A. Babišas pareiškė, kad apgailestauja dėl A. Vojtecho atsistatydinimo, ir pavadino atsistatydinantį ministrą „geriausiu“ šalies istorijoje.

Vis tik prieš mėnesį, kai pradėjo augti naujų koronaviruso atvejų skaičius, premjeras pasisakė prieš A. Vojtecho pristatytą Sveikatos apsaugos ministerijos planą įvesti naujų suvaržymų, įskaitant reikalavimą dėvėti apsaugines kaukes mokyklose ir kitur.

„Atėjo laikas mums visiems bendradarbiauti, padaryti viską, kad nutrauktume protrūkį“, – pirmadienį sakė A. Babišas.

„Šiandien vyriausybė pritarė konkretiems pagalbos Baltarusijai projektams, - sakė ministras. – Pagalba skirta humanitariniams poreikiams ir pilietinės visuomenės plėtros poreikiams Baltarusijoje 2020-2021 metais tenkinti“.

Medicinos pagalba bus suteikta nuo represijų nukentėjusiems žmonėms. Bus remiama nepriklausoma žiniasklaida, taip pat ir žurnalistams skirtomis stipendijomis. Pagalbos, kaip sakė ministras, sulauks ir represijų aukų šeimos.

Tarp Čekijos valstybinių žinybų, teiksiančių pagalbą per protestus Baltarusijoje nukentėjusiems žmonėms, bus ir šalies VRM, kuri realizuos savo humanitarinę programą.

„Taip Čekija reaguoja į padėties raidą Baltarusijoje, reikalaujančią, kad mes būtume pasirengę tučtuojau suteikti humanitarinę pagalbą nukentėjusiesiems nuo represinių struktūrų, įskaitant medikų ir psichologų pagalbą“, - pareiškė T. Petříčekas.

Naujienų agentūra ČTK savo ruožtu patikslino, kad Čekijos URM linija nukentėjusiems per protestus žmonėms ir nepriklausomai Baltarusijos žiniasklaidai  skiriama 10 mln. kronų (apie 390 tūkst. eurų). Kas gaus Čekijos humanitarinę pagalbą, spręs šalies ambasada Minske, bendradarbiaudama su Baltarusijos nevyriausybinėmis organizacijomis ir nepriklausoma žiniasklaida.

Jo duomenimis, opozicija turėjo surinkti 101 iš 200 deputatų balsų. Prieš nepasitikėjimo votumą balsavo 78 parlamentarai, atstovaujantys premjero vadovaujamam politiniam judėjimui ANO (Nepatenkintų piliečių akcija), ir komunistai (15 deputatų). Socialdemokratai atsisakė dalyvauti balsavime ir paliko posėdžių salę.

Šešios dešiniosios Čekijos parlamentinės opozicijos partijos paragino A. Babišą atsistatydinti, kai portale „Seznam“ pasirodė informacija, kurioje buvo teigiama, jog premjeras trukdė policijai apklausti savo 35 metų sūnų iš pirmosios santuokos Andrejų Babišą jaunesnįjį, fiktyvų savininką jo bendrovės „Čapi hnizdo“ („Gandro lizdas“), kuri apgaule gavo 2 milijonus eurų dotacijų iš ES fondų. A. Babišas jaunesnysis reporteriams tvirtino, kad vienas iš jo įtakingo tėvo kompanijos darbuotojų jį prievartą buvo išvežęs į Krymą.

Premjeras, kalbėdamas parlamente, pavadino šią publikaciją melu, kurio tikslas - „nuversti vyriausybę“. Pasak A. Babišo, žurnalistai jį medžioja ir daro iš jo nusikaltėlį.

Ministras pirmininkas pranešė, kad jo sūnus serga šizofrenija ir nuolat gyvena Šveicarijoje su savo motina. Dėl vyriausybės vadovą šmeižiančios publikacijos buvusi premjero žmona ir jo sūnaus motina padavė reportažo autorius į Šveicarijos teismą.

Opozicija parlamente turi 92 iš 200 vietų. Kad būtų pareikštas nepasitikėjimas vyriausybe, reikalingi 101 deputato balsai. ANO ir vyriausybinei koalicijai priklausanti Čekijos socialdemokratų partija turi 93 vietas. Vyriausybę taip pat remia komunistai, kurių frakciją sudaro 15 deputatų.