„Kitais metais yra numatyta apie 10 tūkst. eurų tinko kritimui ir bokšto paremontavimui. (...) Tiesiog pats pastatas, kadangi yra miesto centre, nuo jo nubyrėjęs tinkas, tai galimai kelia grėsmę aplinkiniams. Jei netvarkytume, turėtume jį atitverti kažkaip, saugoti, kad žmonės ten neitų. Tai čia toks ir miesto erdvių sutvarkymas“, – savivaldybės biudžete cerkvei numatytos sumos paskirtį Eltai komentavo A. Nekrošius.

„Kiek teko girdėti, žmonės sakė, kad Nemakščių bažnyčia yra naujesnė gerokai ir nėra dar avarinės situacijos. Be to, ta suma, mūsų skaičiavimais, yra keturis kartus didesnė. Tai pagrindinis argumentas – tos pinigų sumos Nemakščių bažnyčios stogo remontui nebūtų užtekę, o antras dalykas – bažnyčia nėra avarinės būklės, palyginus, kaip dabar cerkvė atrodo“, – pabrėžė Raseinių rajono meras.

Jis taip pat pažymi, jog savivaldybė dar prieš bene dešimtmetį su cerkve pasirašė sutarimą dėl bendradarbiavimo. Ir nors vietinių stačiatikių rajone nedaug, cerkvė, pasak mero, yra visuomenei atvira erdvė, kurią reikia prižiūrėti.

„Tai ilgalaikė, turbūt dar praeitos valdžios strategija, buvo numatytas bendradarbiavimas su cerkve, ten dalyvauja liuteronai, mūsų choras „Šatrija“ ir pasirašėme bendradarbiavimo sutartį, numatyta pagelbėti jiems ten su remontu“, – sakė rajono meras.

„Yra su mūsų turizmo centru pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, cerkvė ir turistus į bokštą įsileidžia apžiūrėti Raseinių panoramos, ten repetuoja ir choras, ir šiaip tai – visuomenei atvira erdvė“, – teigė A. Nekrošius.

Visgi buvęs rajono meras ir dabartinis rajono tarybos narys Andrius Bautronis kritikuoja tarybos sprendimą finansavimą skirti stačiatikių, o ne katalikų bažnyčios remontui.

„Finansuojame Maskvos religiniam pavaldumui priklausantį objektą, kai buvo pasiūlymas tas lėšas skirti katalikų bažnyčiai Nemakščiuose. (...) Tai valdančioji dauguma su meru priešaky pasirinko cerkvę“, – Eltai komentavo konservatorius.

Kaip atkreipė dėmesį A. Bautronis, cerkvei finansavimas skirtas be jokio prašymo, kai tuo metu Nemakščių bažnyčios klebonas raštu kreipėsi į savivaldybę, prašydamas lėšų bažnyčios remontui.

„Mūsų frakcija pasiūlė cerkvės lėšas nukelti Nemakščių bažnyčios stogo remontui, nes to prašė klebonas. Tai jie tą atmetė pasiūlymą ir paliko tas lėšas cerkvei“, – pabrėžė A. Bautronis.

Lietuvos stačiatikių bažnyčiai šiuo metu priklauso apie 141 tūkst. tikinčiųjų.

Kunigas Gintaras Sungaila jau kaip Konstantinopolio, o ne Maskvos patriarchato kunigas po maždaug metų pertraukos aukojo mišias cerkvėje.

Vis dėlto Vilniaus Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė nėra įprasti maldos namai. Tai buvusio Lukiškių kalėjimo dalis, šiuo metu pritaikyta koncertams.

Nors dvasininkai tikisi ilgainiui susirasti tinkamesnes vietas pamaldoms, sekmadienio rytai šioje erdvėje Vilniaus centre bus skiriami ne muzikantams, o tikintiesiems.

„Žmogiškai daug maloniau melstis tikruose maldos namuose, kad ir nėra čia gausybės ikonų, freskų, kaip būna įprastai cerkvėse“, – BNS sakė kunigas G. Sungaila.

G. Skaraitienės/BNS nuotr.

„Dabar čia melsimės kiekvieną sekmadienį“, – kalbėjo dvasininkas.

Šis sekmadienis – jau trečiasis, kai G. Sungaila kartu su keturiais kitais stačiatikių dvasininkais aukoja mišias kaip Konstantinopolio patriarchatui pavaldus stačiatikių bažnyčios dvasininkas.

Jų aukojamos mišios laikytos ir Ukrainos namuose įrengiamoje koplyčioje bei Tautinių bendrijų namų salėje, mat iš esmės visos šalyje esančios cerkvės priklauso Maskvos patriarchatui pavaldžiai Lietuvos stačiatikių bažnyčiai.

Ši pernai pašalino minimus dvasininkus iš kunigų luomo, kilus nesutarimams po Rusijos invazijos į Ukrainą.

„Iš lūpų į lupas“

Į pirmąsias Konstantinopolio kunigų pamaldas kovo pradžioje susirinko keliasdešimt žmonių. Šį sekmadienį jų mišiose yra jau per pusšimtį.

„Pirmą sekmadienį turėjome tik vieną komplektą liturginių indų, vėliau gavome antrą. Su liturginiais rūbais taip pat iššūkis – senuosius jau planavome sudeginti, nes manėme, kad jie nebetinkami naudoti“, – kalbėjo G. Sungaila.

Dėl šių priežasčių, anot kunigo, kol kas apie pamaldas plačiau neskelbiama.

„Žinią per tikinčiuosius paskleidėme iš lūpų į lūpas“, – sakė dvasininkas.

Vis tik jis vylėsi, kad ilgainiui rasis ne tik daugiau reikalingų liturginių daiktų, bet ir maldos namų. Kontantinopolio kunigai tikisi netrukus pamaldas rengti ir Markučių dvaro Šv. Barboros koplyčioje Vilniuje.

Besikuriančiai bendruomenei opus ne tik patalpų, bet ir lėšų klausimas.

Jai paremti prie įėjimo į Lukiškių kalėjimo cerkvės patalpas sekmadienį buvo padėtas mažas indelis su užrašu „aukoms“, nors, priešingai nei katalikų bažnyčiose, stačiatikiai mišių metu aukų įprastai nerenka.

Kunigai veiklą taip pat finansuoja per viešąją įstaigą „Krikščionių ortodoksų iniciatyvų centras“, kuris turi paramos gavėjo statusą, bendruomenę paremti galima ir per platformą „Contribee“.

Žinią per tikinčiuosius paskleidėme iš lūpų į lūpas.

„Paramos reiktų daugiau, nėra taip, kad galėtume iš to gyventi, – sakė G. Sungaila. – Bet galą su galu suduriame“.

Lūkesčiai Baltramiejui I

Kai kurios detalės išduoda, kad Lukiškių kalėjimo cerkvėje vykusias mišias aukojo Konstantinopolio, o ne Maskvos patriarchato kunigai.

Pamaldos vyko ne rusų, o baltarusių, ukrainiečių, lietuvių kalbomis.

G. Sungaila su kolegomis taip pat meldėsi už Rusijos invazijai besipriešinančios Ukrainos pergalę ir patriarchą Baltarmiejų I, o ne Maskvos patriarchą Kirilą. Būtent jo pozicija dėl karo Ukrainoje pernai įžiebė konfliktą tarp stačiatikių kunigų.

G. Sungaila ir keturi jo kolegos – Vitalijus Mockus, Vitalis Dauparas, Georgijus Ananjevas ir Vladimiras Seliavko – pernai Lietuvos stačiatikių bažnyčios buvo pašalinti iš kunigų luomo dėl kanoninių nusikaltimų, susijusių su melagingų pranešimų teikimu, nepaklusimo valdančiajam vyskupui, sąmokslo rengimo ir panašiai.

Tačiau Konstantinopolio Sinodas konstatavo, jog priežastys, dėl kurių minimiems dvasininkams buvo paskirtos bausmės, „kyla visai ne iš bažnytinių kriterijų, bet iš pagrįsto šių dvasininkų pasipriešinimo karui Ukrainoje“, ir grąžino jiems kunigų statusą.

Maskvai pavaldi Lietuvos stačiatikių bažnyčia šio sprendimo nepripažįsta bei tikina, kad Baltramiejus I buvo suklaidintas.

Tuo metu G. Sungaila viliasi, kad į Lietuvą kitą savaitę atvykstantis patriarchas sudarys sąlygas šalyje turėti naują bažnytinę struktūrą.

G. Skaraitienės/BNS nuotr.

„Mes ir tikintieji viliamės, kad bus sukurta kanoninė struktūra“, – sakė kunigas.

„Šėtono sinagoga“

Vienas iš sekmadienį į mišias Lukiškių kalėjimo cerkvėje atėjusių tikinčiųjų – 47-erių muzikantas Mantas Kauzonas. Jis teigė jau anksčiau lankęs šių kunigų aukojamas pamaldas.

„Aš jau anksčiau buvau atradęs stačiatikių bažnyčią, bet man didžiausias kliuvinys buvo, kad ji priklausė Maskvos patriarchatui. Tai tris metus laužiausi, taip sakant, bet paskui pasiryžau“, – sakė tikintysis.

Jis džiaugėsi pagaliau galintis eiti į pamaldas „be kompromisų su sąžine“.

„Yra didelė šventė, kad mes priklausom Konstantinopoliui, o ne Maskvos patriarchatui. Tuo labiau, kad Maskvos bažnyčia tokia jau kaip šėtono sinagoga darosi. Sunku ten“, – teigė M. Kauzonas.

Muzikantas teigė, kad Rusija gyvena „puikybės burbule, kurį vadina rusų pasauliu“.

„Rusijos bažnyčia pasidarė labai didelė dalis to. Panašu, kad ne Dievo, o pasaulio, Kremliaus tai bažnyčia“, – kalbėjo jis.

Tuo metu Lietuvoje gyvenanti rusė Anastasija sako, kad besikurianti Konstantinopolio patriarchato bendruomenė yra „vieta, kurios mes ieškojome“.

„Kai prasidėjo karas Ukrainoje, supratome, kad mes negalime eiti į Maskvos patriarchatui pavaldumui priklausančias bažnyčias, nes patriarchas palaiko karą Ukrainoje“, – teigė 53-ejų moteris.

Maskvos bažnyčia tokia jau kaip šėtono sinagoga darosi. Sunku ten.

Ji tvirtino nesuprantanti Lietuvos stačiatikių bažnyčios pozicijos, jog dvasininkų grįžimas prie kunigystės būtų nuodėmė.

„Nepalaikyti karo Ukrainoje, žudynių nėra nuodėmė. Nuodėmė būti už karą, už svetimų teritorijų okupaciją“, – sakė Anastasija.

Į pamaldas atėjo ir katalikai, siekdami parodyti savo solidarumą su stačiatikiais.

„Esame katalikai, ortodoksai mums broliai ir džiaugiamės, kad pagaliau jie gali laikyti pamaldas“, – kalbėjo Lietuvos „Carito“ komunikacijos koordinatorė Ieva Urbonaitė.

Liepų gatvėje prie stačiatikių cerkvės aplinką tvarkiusi moteris apie 16 val. buvo pasikabinusi savo kuprinę ant laiptų, prie šoninio įėjimo į šventyklą.

Moteris tvarkė cerkvės aplinką, darbuodamasi ji užtruko apie 20 minučių.

O kai grįžo prie laiptų, kur buvo palikusi savo daiktus, kuprinės neberado.

47 metų nukentėjusioji iškart apie tai pranešė policijai. Pareigūnams įtariamųjų kol kas aptikti nepavyko.

Moters kuprinėje buvo mobiliojo ryšio telefonas, raktai, leidimas gyventi Lietuvoje, piniginė, kurioje savininkė laikė ne tik 290 eurų, bet ir dvi banko korteles bei pluoštą parduotuvių nuolaidų kortelių.

Policijoje nukentėjusioji nurodė, kad visus dingusius daiktus su pinigais vertina 720 eurų.

Prie cerkvės yra sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros, pareigūnai peržiūrės jų įrašus ir tikisi iš jų naudingos informacijos.

Dešimtys riaušių policininkų antradienį vakare apsupo protesto akcijos vietą ir sulaikė kelis žmones, iš įvykio vietos pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas. 

Kiek vėliau Sverlovsko srities administracija pranešė, kad per nesankcionuotą protestą prieš šventovės statybą Jekaterinburgo centre buvo sulaikyti iš viso 26 žmonės.

Į ligoninę buvo paguldyti trys asmenys, nukentėję protesto metu. Nepilnamečių tarp jų nėra.

Kremlius pareiškė stebintis situaciją, kai maždaug 2 tūkst. aktyvistų nuvertė statybvietę juosusią tvorą ir susirėmė su apsaugininkais bei kovos menų entuziastais, susijusiais su projekto investuotoju. 

Rusijos miestuose, įskaitant sostinę Maskvą, naujų cerkvių statybas dažnai lydi įtampa.

Bažnyčia sako, kad jai reikia naujų šventovių tikintiesiems, nes sovietiniais metais buvo sugriauta daug cerkvių, be to, maldos namų reikia toliau nuo miestų centrų gyvenantiems žmonėms.   

Jekaterinburge norima atstatyti 1930-aisiais sugriautą Šv. Kotrynos Aleksandrietės katedrą. Tačiau miestiečiai sukilo prieš šios planus, nes nenori prarasti žaliosios erdvės. 

„Kad pastatytų katedrą, jie nori sunaikinti parką – mėgstamiausią miesto gyventojų poilsio erdvę“, – rašoma Jekaterinburgo aktyvistų tinklalapyje. 

Įtampa Jekaterinburge pasiekė kritinį tašką, kai pirmadienį ryte sužinota, kad nemaža dalis žaliosios zonos buvo atitverta ruošiantis pradėti cerkvės statybas. 

Protestuotojai suformavo gyvąją grandinę aplink tvorą ir galiausiai ją nuvertė, o tada susirėmė su raumeningais statybvietės apsaugininkais, tarp kurių buvo ir profesionalus mišrių kovos menų (MMA) kovotojas Ivanas Štyrkovas, žinomas kaip Uralo Halkas.

Jis vadovauja bokso akademijai, kurią įsteigė vienas pagrindinių cerkvės statybos projekto finansuotojų – milijardierius verslo magnatas Igoris Altuškinas.

Srities gubernatorius Jevgenijus Kuivaševas situacijai aptarti sušaukė skubų pasitarimą už uždarų durų, kuriame dalyvavo Bažnyčios ir aktyvistų atstovai. 

Prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad Kremlius „stebi, kas ten vyksta“.

Jekaterinburgo vyskupija tvirtina, kad cerkvės statybos yra teisėtos, o jos užbaigimas 2023-iaisiais bus „istorinis įvykis“.

Keli ankstesni bandymai pastatyti naują šventovę miesto parkuose žlugo tam pasipriešinus visuomenei.

Parką saugantys aktyvistai ragino surengti šiuo klausimu referendumą, tačiau vietos įstatymų leidėjai anksčiau šiais metais tokiai iniciatyvai nepritarė.

Tarp nukentėjusiųjų – keturios 6-7 metų mergaitės ir du 7 metų berniukai.

Incidentas įvyko Satkos rajono Meževojaus gyvenvietėje.

„Grupė į ekskursiją atvykusių vaikų buvo varpinėje, kaip apatinėje cerkvės dalyje kilo gaisras. Todėl vaikai turėjo leistis žemyn per uždūmintas patalpas“, – sakoma spaudos tarnybos pranešime.

Nukentėjusieji gydomi rajono ligoninėje, dvi mergaitės paguldytos į reanimacijos skyrių. Vaikai skundžiasi dusuliu, kosuliu, kvėpavimo sunkumais. Nė vienas iš jų nenudegė.

Kaip pranešė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos atstovai, iš degančios cerkvės iš viso buvo evakuota 10 žmonių. 30 kvadratinių metrų plotą apėmęs gaisras užgesintas.

Jis, remdamasis britų transliuotojo BBC padalinio Rusijoje medžiaga, teigia, kad V. Stefanovas yra vienas specialiai įkurto fondo „Voskresenije“ rėmėjų, finansuojančių Kristaus prisikėlimo soboro Pamaskvėje statybas. Pasak 15min.lt, fondo padėkos už paramą sulaukė vienintelė ne Rusijos bendrovė, t. y. „Marine Repair and Supply pte“ – dvi Singapūre ir Honkonge registruotos įmonės šiuo pavadinimu priklauso V. Stefanovui ir jo sūnui. Tiksli aukos suma nėra žinoma, pats verslininkas paramos cerkvei nekomentuoja.

Pasak 15min.lt, projektą taip pat remia Rusijos karo pramonės įmonės, tarp jų – lėktuvų gamintojai „Tupolev“, „Suchoi“ bei MIG, sraigtasparnių gamintojas „Rosvertol“, taip pat šalies prezidentas Vladimiras Putinas, žadantis apmokėti pagrindinę cerkvės ikoną.

Skelbiama, kad soboras taps pagrindiniais Rusijos ginkluotųjų pajėgų maldos namais. Rusijos žiniasklaida įvardija, kad idėjos autorius – Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu.

Kaip pranešė Policijos departamentas, apie 20 val. pastebėta, kad Šlyžiškės kaimo sentikių religinės bendruomenės cerkvėje išimtas lango stiklas ir nukirptos metalinės grotos.

Pavogtos devynios religinės knygos. Nuostolis nustatinėjamas.