Šis savaitinis leidinys tą pačią dieną paskelbė dešimtis Irano aukščiausio rango religinio ir politinio lyderio karikatūrų.

Žurnalo teigimu, karikatūros buvo pateiktos gruodį pradėtam konkursui, kuriuo siekiama paremti protestus Irane, išprovokuotus moralės policijos sulaikytos jaunos Irano kurdės Mahsos Amini mirties rugsėjo 16-ąją.

„Prancūzų leidinio įžeidžiamas ir nepadorus veiksmas – šio religinio ir politinio autoriteto karikatūrų paskelbimas – neliks be veiksmingo ir ryžtingo atsako“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Irano užsienio reikalų ministras Hosseinas Amiras-Abdollahianas (Hoseinas Amiras-Abdolahianas).

„Mes neleisime Prancūzijos vyriausybei peržengti savo ribų. Jie aiškiai pasirinko neteisingą kelią“, – pridūrė ministras.

„Charlie Hebdo“ nurodė, kad konkursu siekiama „paremti iraniečių kovą už savo laisvę“.

Irano valdžia sako, kad per „riaušes“ žuvo šimtai žmonių, įskaitant saugumo pajėgų narius, o tūkstančiai buvo areštuoti, ir kaltina „priešiškas“ užsienio jėgas bei opozicines grupes kurstant neramumus.

„Charlie Hebdo“ minėtas karikatūras išspausdino specialiame leidinyje, skirtame kruvino 2015 metų sausio 7-osios išpuolio žurnalo redakcijoje Paryžiuje metinėms. Broliai Saidas ir Cherifas Kouachi (Saidas ir Šerifas Kvaši), kurie teigė, kad „al Qaeda“ vardu keršijo už žurnalo sprendimą išspausdinti pranašo Muhammado (Muhamado) karikatūras, leidinio redakcijoje nužudė 12 žmonių.

Broliai Saidas ir Cherifas Kouachi (Saidas ir Šerifas Kvaši), kurie teigė, kad veikė „al Qaeda“ vardu, norėdami atkeršyti už laikraščio sprendimą išspausdinti pranašo Mohammedo (Mohamedo) karikatūras, Paryžiaus „Charlie Hebdo“ redakcijoje 2015-ųjų sausio 7-ąją nužudė 12 žmonių.

Kitą dieną po išpuolio per eismo patikrinimą netoli Paryžiaus buvo nužudyta 27-erių policijos pareigūnė, o dar po dienos per įkaitų paėmimą žydų parduotuvėje „Hyper Cacher“ Amedy Coulibaly (Amedi Kulibali) nušovė keturis žmones.

Jis teigė, kad veikė džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) vardu.

Visus tris nukovė policija, o 2020-ųjų gruodį Prancūzijos teismas kaltais dėl pagalbos vykdant tas atakas pripažino 14 asmenų.

Du vienų griežčiausių bausmių sulaukę vyrai nuosprendį apskundė.

Vieno iš užpuolikų draugą Ali Rizą Polatą teismas pripažino kaltu dėl pagalbos žudikams surasti ginklus ir skyrė jam 30 metų nelaisvės.

Jis ir Amaras Ramdani (Amaras Ramdanis), kaltinamas sąmokslu su užpuolikais, neigia kaltinimus ir nori, kad teismas išnagrinėtų dokumentus, kurie, jų teigimu, buvo pamiršti tyrimo metu.

„Šis teismo procesas yra paskutinė galimybė ištaisyti klaidas teisingumo sistemos, kurią užklupo šių išpuolių mastas, ir grįžti prie sveiko proto dėl Polato, paprasto nusikaltėlio, neteisingai apkaltinto vaidmeniu, kurio jis niekada neturėjo, tikslaus vaidmens“, – sakė jo advokatai.

„Charlie Hebdo“ advokatas Richard'as Malka (Rišaras Malka) atmetė šiuos teiginius.

„Šie nusikaltimai turi tikslą, jie yra politiniai, ideologiniai – tai nėra barbarų, vienišų vilkų ar bepročių įvykdyti nusikaltimai“, – sakė jis prie Paryžiaus teismo prieš prasidedant nagrinėjimui.

Teismo posėdyje dalyvavo per išpuolį sužeistas leidinio redaktorius Laurent'as Sourisseau (Loranas Suriso), pasirašinėjantis Risso (Riso) slapyvardžiu, o vienos iš aukų našlė atsinešė plakatą su kitais žuvusiaisiais.

„Aš esu Charlie“

Šios atakos buvo pirmieji iš kruvinų islamistų išpuolių bangos visoje Europoje. Po kelių mėnesių Prancūzijos sostinėje įvyko žudynės koncertų salėje „Bataclan“ ir Paryžiaus baruose ir kavinėse.

Teismas dėl atakų „Charlie Hebdo“ redakcijoje ir parduotuvėje „Hyper Cacher“ vyko 2020 metais. Jame 14 asmenų – kai kurie iš jų buvo teisiami už akių – buvo apkaltinti padėję šauliams rengti ir organizuoti tuos išpuolius.

Už pagalbą broliams Kouachi ir A. Coulibaly, kurie buvo nukauti policijos, nuteistiesiems skirtos laisvės atėmimo bausmės nuo ketverių metų iki gyvos galvos.

Apeliacinis teismas turės per šešias savaites apsvarstyti A. R. Polato ir A. Ramdani atsakomybės laipsnį.

Kelios dienos teismo proceso pradžioje bus skirtos išklausyti išpuolį išgyvenusių asmenų ir aukų giminaičių parodymams.

Tarp „Charlie Hebdo“ redakcijoje nušautų žmonių buvo vieni garsiausių Prancūzijos karikatūristų: 76 metų Jeanas Cabut (Žanas Kabiu), žinomas pseudonimu Cabu (Kabiu), 80 metų George'as Wolinski (Žoržas Volinskis)  ir 47 metų Stephane'as Charbonnier (Stefanas Šarbonjė), žinomas kaip Charbas (Šarbas).

Po tų žudynių visame pasaulyje kilo solidarumo su Prancūzija banga, žaibiškai išpopuliarėjo šūkis „Je suis Charlie“ („Aš esu Charlie“).

Po sekmadienio popietę Haid Parko Kalbėtojų kampelyje įvykusio išpuolio 39 metų moteris buvo hospitalizuota dėl nesunkios pjautinės žaizdos, informavo Sostinės policija.

Per „YouTube“ paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip prie skėtį laikiusios moters prisiartina džemperį su gobtuvu vilkėjęs vyras ir kelis kartus jai smogia peiliu.

Tuomet vyras nusismaukė gobtuvą ir pasišalino.

Ant užpuolimo aukos marškinėlių buvo pavaizduotas „Charlie Hebdo“ logotipas ir karikatūra, vaizduojanti karikatūrininką bučiuojantį musulmoną. Prie piešinio buvo prancūziškas užrašas „L'amour plus fort que la haine“ („Meilė stipresnė už neapykantą“).

Moteris buvo sukruvintas veidas, ir tuojau po užpuolimo ji susmuko ant žemės.

Kalbėtojų kampelis yra istorinė Haid Parko vieta, kur bet kas gali viešai pasisakyti bet kokia teisėta tema.

Policija aukos vardo neatskleidė, bet socialinių tinklų pranešimuose sakoma, kad ji yra pamokslininkė Hatun Tash (Hatun Taš), priklausanti grupei „DCCI Ministries“, teigiančiai, kad ji siekia skleisti krikščionių evangeliją tarp musulmonų.

Detektyvai sakė radę išpuolio vietoje peilį. Auka pareigūnams nupasakojo incidento aplinkybes.

„Žinome, kad šį užpuolimą matė virtinė žmonių, kurių daugelis tai nufilmavo savo telefonais. Prašytume, jeigu jie to dar nepadarė, susisiekti su policija“, – sakė policijos vyriausiasis inspektorius detektyvas Alexas Bingley (Aleksas Binglis).

Jis taip pat paprašė žmonių „nespekuliuoti dėl atakos motyvų, kol nenustatysime visų faktų“.

2015 metų sausį du broliai, prisiekę ištikimybę teroristų tinklui „al Qaeda“, nušovė 12 „Charlie Hebdo“ redakcijos darbuotojų.

Ekstremistai sakė tokiu būdu keršiję už leidinio išspausdintas pranašą Muhammadą (Muhamadą) vaizduojančias karikatūras, kurias daugelis musulmonų laikė įžeidžiamomis.

Vykdytojų parankiniai

Teroro išpuolis satyrinio laikraščio "Charlie Hebdo" redakcijoje įvyko 2015-ųjų sausio 7 d. Paryžiuje. Ginkluotiems islamistams užpuolus žurnalistus, žuvo dvylika žmonių, vienuolika buvo sužeisti. Pagrindinius išpuolio vykdytojus, brolius Kouachi, vėliau nukovė Prancūzijos saugumo pajėgos specialios operacijos metu.

Prieš rugsėjį prasidėjusį teismą stojo vienuolika asmenų (trys teisiami už akių), kurių pagrindinis – turkų kilmės Ali Riza Polatas. Tiesa, šis teismas laikomas antraeilių asmenų byla, nes pagrindiniai išpuolio vykdytojai arba nukauti, arba yra paieškomi.

A.R.Polatui pateikti kaltinimai padėjus išpuolio vykdytojams įsigyti ginklų ir amunicijos. Be to, jis laikomas Amedy Coulibaly dešiniąja ranka – teroristo, 2015 m. sausio 8 d. Monruže nužudžiusio policininkę, o kitą dieną surengusio ataką vienoje košerinio maisto parduotuvėje Paryžiuje ir ten nukovusio keturis įkaitus.

A.Coulibaly veikė "Islamo valstybės" vardu ir palaikė ryšius su broliais Kouachiais. Tačiau A.R.Polato advokatei teisiamasis yra tik sąmokslo auka, turinti išpirkti svetimą kaltę. Būtent dėl to 67-erių Isabelle Coutant-Peyre sulaukia ne mažiau dėmesio nei pats procesas. Metafora "velnio advokatas", anot žiniasklaidos, jai tinka idealiai.

Traukia radikalai

Juodos garbanos, juodos akys, juodi lakuoti aukštakulniai idealiai derantys prie juodos advokato skraistės. Smulkaus kūno sudėjimo, tačiau, kaip žurnalistams pasakojo kolegos advokatai, jei ir gali kelti asociacijos su gležna žole, tai tik turint omenyje iki kraujo pjaunančius jos kraštus.

Jos klientų sąrašas – tarsi žmonijos priešų sąvadas.

I.Coutant-Peyre rūko cigariles, kartais užtraukia ir cigarą, nekenčia valstybės ir mėgsta radikalus. Jos klientų sąrašas – tarsi žmonijos priešų sąvadas. I.Coutant-Peyre gynė teisme ir Zacariją Moussaoui, padėjusį suplanuoti Rugsėjo 11-osios išpuolius, Alžyro aferistą Rafiką Khalifą, ne vieną garsų Afrikos radikalą, tačiau bene garsiausias – Illichas Ramirezas Sanchezas iš Venesuelos, dar žinomas pravarde Carlosas Šakalas.

Dėl polinkio ginti teroristus, I.Coutant-Peyre dažnai lyginama su jos mokytoju laikomu advokatu Jacques Vergèsu, išgarsėjusiu XX a. 6-ąjį dešimtmetį, kai teisme gynė Alžyro nacionalinio išsivadavimo fronto aktyvistus. Vieną jų, dėl tris gyvybes nusinešusio teroro išpuolio Alžyro pieno bare myriop nuteistą Djamilą Bouhired, jis ne tik išgelbėjo nuo kilpos, bet ir vedė. J.Vergèsas gynė dėl karo nusikaltimų teistą serbų lyderį Slobodaną Miloševičių ir buvo Kombodžos diktatoriaus Pol Poto draugu. 2007 m. apie jį buvo sukurtas dokumentinis filmas iškalbingu pavadinimu "Velnių advokatas".

Kaip ir mokytojas, I.Coutant-Peyre ištekėjo už vieno savo ginamųjų – Prancūzijoje kalėti iki gyvos galvos triskart nuteisto Carloso Šakalo. Religinė tuoktuvių ceremonija vyko 2001 m. kalėjime – tuoktuvininkai tuo metu dar nebuvo išsiskyrę su savo tuometiniais sutuoktiniais. "Mes paprašėme vienas kito rankos", – vėliau savo knygoje "Epouser Carlos" rašė I.Coutant-Peyre.

I.Coutant-Peyre mokėsi katalikiškuose internatuose, buvo ištekėjusi už valstybės tarnautojo, susilaukė trijų sūnų ir nuolat pabrėžia, kad yra ateistė – kitaip nei Carlosas Šakalas, neatsivertė į islamą. Ji pašėlsta, jei kas nors jos vyrą pavadina dendžiu, kuriam palestiniečių kova rūpi ne mažiau nei moterys ir kvepalai.

"Jis puikus vyrukas", – viename interviu apie Carlosą sakė I.Coutant-Peyre. Teroristą, kurio rankos suteptos ne vieno išpuolio Afrikoje ir Prancūzijoje aukų krauju, ji vadino romantiku – esą tik toks ir galįs būti didis revoliucionierius. Tiesa, apie sutuoktinį taip kalbėjo dar tuomet, kai kalėjime jį lankydavo punktualiai kas keturiolika dienų. Dabar, sako, jų meilė atšalo.

Laisvę dar išvys

Televizijos kamerų dėmesį į save I.Coutant-Peyre patraukė jau pirmosiomis "Charlie Hebdo" proceso dienomis. Pirmiausia ji pasiskundė naujaisiais Paryžiaus teisingumo rūmais – esą garsiojo architekto Renzo Piano suprojektuotame pastate lijo. Vėliau sukritikavo mikrofoną, prieš kurį esą reikia atsiklaupti, kad auditorija išgirstų tavo balsą. Tulžies išliejo ir dėl per pandemiją privalomos veido apsaugos. Patį teismo procesą ji pavadino stalinistiniu parodomuoju teismu.

Tiesa, šiame teisme I.Coutant-Peyre ypač nesužibėjo. Painiojo pagrindinių išpuolio vykdytojų pavardes, faktus žinojo blogiau nei jos ginamasis. Gynyba laikėsi pozicijos, kad kaltinamieji nusikalstamoje veikoje dalyvavo nesąmoningai. Patys kaltinamieji save vadino viešosios nuomonės aukomis, esą, žuvus išpuolio vykdytojams, visuomenė nori atkeršyti antram ir trečiam ešelonui.

Po to, kai lapkritį A.R.Polatas susirgo COVID-19, teismas paskelbė pertrauką. Verdiktą jis išgirdo jau sėdėdamas teismo salėje. A.R.Polato ir A.Coulibaly žmona Hayat Boumedienne (teisiama už akių) buvo pripažinti kaltais dėl bendrininkavimo įvykdžius teroristinį išpuolį. Prokuratūra jiems reikalavo laisvės atėmimo iki gyvos galvos, tačiau teismas paskelbė švelnesnę bausmę: abu nuteisti kalėti 30 metų.

Už akių nuteisti ir broliai Belhusinai – vienas jų turėtų kalėti iki gyvos galvos, tačiau bausmę vargiai atliks: esama duomenų, kad į Siriją pabėgę teroristai jau yra žuvę. Kitas kaltinamasis Amaras Ramdani buvo nuteistas kalėti 20 metų. Trumpiausias skirtas laisvės atėmimo laikas – ketveri metai. Septyni iš vienuolikos teisme dalyvavusių kaltinamųjų galiausiai nebuvo apkaltinti terorizmu, o tik dėl nusikalstamo bendrininkavimo.

Keturi asmenys buvo sulaikyti pirmadienį, vienam iš jų trečiadienį jau buvo pareikšti kaltinimai dalyvavus teroristiniame sąmoksle, kiti trys įtariamieji penktadienį dalyvauja teismo procese, po kurio jiems taip pat gali būti pareikšti įtarimai, pranešė šaltinis.

Įtariama, kad jie žinojo apie užpuoliko planą ir ragino jį įvykdyti išpuolį.

25-erių užpuolikas Zaheeras Hassanas Mahmoudas buvo sulaikytas iš karto po išpuolio, jis kaltinamas terorizmu ir šiuo metu yra suimtas.

Pastaroji naujiena paskelbta praėjus dviem dienoms po to, kai Paryžiaus teismas nuteisė 13 džihadistų bendrininkų, kurie organizavo 2015 m. sausio mėnesį įvykdytas žudynes satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakcijoje.

Rugsėjį teismo proceso pradžiai paminėti „Charlie Hebdo“ savaitraštyje buvo vėl perspausdinti satyriniai pranašo Mahometo atvaizdai.

Praėjus trims savaitėms, prie buvusių redakcijos patalpų pakistanietis užpuolikas sužeidė du žmones.

Teisėjai bausmes už įvairius nusikaltimus nuo terorizmo finansavimo iki priklausymo nusikalstamai grupuotei skyrė iš viso 14-ai asmenų, praneša „Reuters“.

2015 m. sausio 7 d. broliai Saidas ir Cherifas Kouachi užpuolė „Charlie Hebdo“ redakciją Paryžiuje ir nužudė 12 ten buvusių žmonių.

Trečias islamistas Amedy Coulibaly nužudė policijos pareigūnę ir keturis žmones košerinėje parduotuvėje Paryžiaus priemiestyje. Kaip ir „Charlie Hebdo“ užpuolikai, A. Coulibaly buvo nukautas per susišaudymą su policija.

Tarp 14 nuteistųjų buvo Hayat Boumeddiene, buvusi A. Coulibaly partnerė, kuri vis dar slapstosi nuo tarptautinio arešto orderio. Ji ir dar du asmenys nuteisti už akių.

Teisėjai 32-ejų H. Boumeddiene skyrė 30 metų laisvės atėmimo bausmę už terorizmo finansavimą ir priklausymą nusikalstamai teroristų grupuotei.

JT Civilizacijų aljanso (UNAOC) vadovo pareiškimas pasirodė musulmoniškajame pasaulyje augant pykčiui dėl Prancūzijos reakcijos į brutalų mokytojo, kuris per žodžio laisvei skirtą pamoką mokiniams parodė pranašo Muhammado karikatūrų, nužudymą.

Prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas tvirtai gina pranašo Muhammado karikatūrų publikavimą remdamasis žodžio laisve. Tuo jis išprovokavo piktus protestus didelėse islamiškojo pasaulio dalyse ir prancūziškų produktų boikotavimo kampanijas.

M. A. Moratinosas „su dideliu susirūpinimu stebi augančią įtampą ir netolerancijos atvejus, kuriuos išprovokavo satyrinių karikatūrų, vaizduojančių pranašą Muhammadą, publikavimas“, sakoma pareiškime.

„Šios kurstytojiškos karikatūros taip pat provokuoja smurto aktus prieš nekaltus civilius, kurie buvo užpulti vien dėl savo religijos, tikėjimo ar etninės priklausomybės“, – sakė M. A. Moratinosas, tiesiogiai nepaminėdamas E. Macrono pareikštos paramos minimiems atvaizdams.

„Religijų ir šventų religinių simbolių įžeidimas provokuoja neapykantą ir smurtinį ekstremizmą, vesdamas prie visuomenės poliarizacijos ir susiskaldymo“, – perspėjo jis.

„Užtikriname savo žmones, kad dėl karikatūros bus imtasi visų reikiamų teisinių ir diplomatinių veiksmų“, – pranešime teigė Turkijos prezidentūra.

Iš karto po prezidentūros pranešimo Ankaros prokuratūra pradėjo „oficialų tyrimą“ dėl publikacijos, pranešė Turkijos naujienų agentūra „Anadolu“.

Trečiadienį ant „Charlie Hebdo“ laikraščio viršelio publikuota karikatūra sukėlė neigiamą daugiausia musulmoniškos Turkijos reakciją, pastaruoju metu tarp Turkijos ir Prancūzijos išaugus įtampai.

Karikatūroje pavaizduotas Turkijos prezidentas su marškinėliais ir apatiniais, geriantis alų iš skardinės ir laikantis pakėlęs hidžabą dėvinčios moters sijoną – matyti jos nuogas užpakalis.

Karikatūroje nupieštas dialogo burbulas – R. T. Erdoganas esą sako „O, pranašas“. Karikatūra pavadinta taip – „R. T. Erdoganas privačioje aplinkoje labai juokingas“.

Turkijos prezidentūra pasmerkė „provokacinius veiksmus ir nesutiko su „Charlie Hebdo“ publikuota karikatūra, kuri esą „neparodo nieko kito, kaip tik klampią priešiškumo Turkijai ir islamui pelkę, kurioje Europa vis labiau skęsta“.

Karikatūra išspausdinta padidėjus įtampai tarp Turkijos ir Prancūzijos dėl įvairių tarptautinių ginčų.

Tai rodo ketvirtadienį paskelbti viešosios nuomonės apklausos rezultatai. „Ifop“ tarnyba ją surengė radijo stoties „Sud Radio“ ir televizijos kanalo „CNews“ užsakymu praėjus savaitei po to, kai Rusijoje gimęs 18-metis čečėnas Abdullakhas Anzorovas, pasipiktinęs tokių karikatūrų demonstravimu, nužudė istorijos mokytoją Samuelį Paty.

Apklausa atskleidė, kad iniciatyvą dėl karikatūrų aktyviai palaiko įvairiausių politinių partijų šalininkai. Jai pritaria 89 proc. kraštutinio dešiniojo Nacionalinio susivienijimo rėmėjų, 88 proc. Prancūzijos socialistų partijos simpatikų, 87 proc. valdančiosios prezidento Emmanuelio Macrono partijos „La Republique En Marche“ („Pirmyn, Respublika!“) palaikytojų.

87 proc. prancūzų mano, kad šiuo metu pilietinei visuomenei gresia pavojus dėl neteisėtų radikalių islamistų veiksmų. 79 proc. apklaustųjų netgi įsitikinę, kad islamistai paskelbė karą Prancūzijai.

Apklausa buvo surengta internetu spalio 20-21 dienomis, joje dalyvavo 1002 žmonės, vyresni kaip 18 metų amžiaus.

Tačiau Prancūzijos vidaus žvalgybos DGSI ir kriminalinės policijos duomenimis, sulaikytasis greičiausiai yra 25 metų Zaheeras Hassanas M. Jis iki šiol prancūzų policijai nebuvo žinomas.

Zaheero Hassano M. vardu spėjamas užpuolikas prieš ataką socialiniuose tinkluose paskelbė dešimties minučių trukmės vaizdo įrašą, kuriame smerkia pranašo Mahometo karikatūras, kurias prieš kelias savaites iš naujo išspausdino „Charlie Hebdo“. Tai atitinka suimtojo prisipažinimą, kad jis, vedamas įtūžio dėl karikatūrų, prie buvusios redakcijos užpuolė du žmones.

Tyrėjai dabar analizuoja mobiliojo telefono duomenis ir kitą konfiskuotą medžiagą. Kol kas įtariamasis lieka policijos areštinėje. Teisėsauga mano, kad jis veikė vienas.