Ypatinga sėkmė konkurse lydėjo Klaipėdos Žvejų rūmų mišrų chorą „Cantare“ (meno vadovas prof. Artūras Dambrauskas, dirigentas Ramūnas Baršauskas). Klaipėdiečiai pelnė konkurso Grand Prix (Juozo Naujalio batutos replika) geriausiam chorui ir dirigentui, Aukso diplomą sakralinės muzikos kategorijoje, o taip pat buvo apdovanoti specialiaisiais prizais už geriausiai atliktą šiuolaikinio lietuvių kompozitoriaus kūrinį (G. Svilainio „Laudate Dominum“) ir už įtaigiausiai atliktą J. Naujalio kūrinį („In monte oliveti“).

Pasibaigus konkursui choras „Cantare“ taip pat surengė solinį koncertą Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje.

Tarptautinis chorų festivalis konkursas dedikuotas Lietuvos profesionaliosios chorinės muzikos patriarchui J. Naujaliui (1869–1934). Šio dirigento ir pedagogo pėdsakas lietuviškosios muzikos erdvėje itin ryškus: jis vadovavo dviem chorams, buvo vienas svarbiausių pirmosios Lietuvoje dainų šventės organizatorių, parašė ne vieną iki šiol populiarią dainą, o jo „Lietuva brangi“ vadinama antruoju Lietuvos himnu.

Renginio misija – skleisti J. Naujalio kūrybą tarptautiniu mastu ir kelti choro dirigentų prestižą. Pagrindiniai renginiai vyksta Kaune ir miesto apylinkėse – su J. Naujalio gyvenimu ir kūryba susijusiose vietose.

Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ tęsiamos kultūros tradicijos ir renginiai gerai žinomi ne tik Lietuvoje, jie garsina mūsų miestą, kraštą, o aidai sklinda ir pasaulyje.

„Visa tai nėra atsitiktinis reiškinys, o gilias chorines tradicijas mieste menanti patirtis. Šių tradicijų ištakos – prasminga Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto lietuvių dainų švenčių istorija, ir ne tik. Tai ir įdomus, turtingas bei savitas kultūros reiškinys, kurio pradžia siekia kur kas ankstesnį šio krašto kultūrinį laikotarpį – XIX a. pabaigą. Tai ir prasminga tuometinės bendrijos „Aukuras“ tautos kultūrai kelti veikla, na, ir, žinoma, šio krašto didžiavyrių – Vydūno, Adomo Brako, Antano Vaičiūno, Stasio Šimkaus, Jeronimo Kačinsko ir kitų kultūrinė, visuomeninė veikla“, – kalbėjo vienas festivalio organizatorių, Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ tarybos pirmininkas Algirdas Šumskis.

Miesto, o ir viso krašto chorinio vyksmo tąsą ir plėtrą šiandien vykdanti Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“ plečia savo renginių arsenalą.

Be jau tradicinių iškilių chorinių renginių – dainų švenčių, tarptautinio S. Šimkaus chorų konkurso, Klaipėdoje rengiami kiti ne mažiau reikšmingi ir garsūs renginiai – Kalėdinių giesmių festivalis, vis populiarėjantis chorinės muzikos festivalis „Dainoje tautos dvasia“, jau nekalbant apie tradicinius koncertus „Mūsų vaikai – Tėvynei Lietuvai“, skirtus Valstybės atkūrimo, Vasario 16-ajai paminėti, ir kitus renginius.

Prie šių tradicinių iškilių chorinių renginių puokštės prisijungia bei prasmingai auga ir, tikimasi, taps tradiciniu jaunimo mišrių chorų festivalis „Jaunoji banga“.

Festivalyje dalyvaus: Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos mišrus choras (meno vadovė ir dirigentė Vilma Masienė, chormeisterė Ramutė Štreimikytė, koncertmeisterės Dalia Jatautaitė ir Daiva Maskoliūnienė), Kauno „Saulės“ gimnazijos mišrus jaunimo choras (meno vadovė ir dirigentė Jovita Kulakauskienė), Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos mišrus choras (meno vadovė ir dirigentė Renata Gilienė, chormeisterė Valerija Skapienė, koncertmeisterė Janina Kalinaitė), Klaipėdos Vydūno gimnazijos jaunimo mišrus choras (meno vadovė ir dirigentė Ingrida Bertulienė, chormeisterė Vaiva Šaulienė, koncertmeisteris Romualdas Kalvėnas), Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos mišrus choras (meno vadovė ir dirigentė Jolanta Vyšniauskienė, chormeisteris Ramūnas Baršauskas, koncertmeisterė Živilė Čapienė) bei Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos jaunimo simfoninis orkestras (meno vadovas Egidijus Miknius).

Tikimasi, kad šis festivalis iš dalies užpildys Lietuvoje susidariusį vakuumą jaunimo chorų veikloje.

Šiuo choriniu kultūriniu renginiu ketinama papildyti ir įprasminti jaunimo užimtumo, saviraiškos, kultūrinės veiklos ir plėtros vyksmą, daryti įtaką jų vertybinei bei meninei – kultūrinei brandai, plėtoti Lietuvos chorines tradicijas ir pagyvinti Klaipėdos koncertinį gyvenimą.

Šio festivalio iniciatorė yra Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“, o festivalio sumanytoja ir aktyvi organizatorė – bendrijos tarybos narė J. Vyšniauskienė.

Jame dalyvauja daugiau nei 28 kolektyvai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Ukrainos, Jungtinių Amerikos valstijų, Ganos ir Angolos.

Šeštadienį, pagal numatytą programą, jau vyko Vaikų chorų konkursas, Mokyklinių chorų konkursas, Lygių balsų chorų konkursas, koncertavo vokaliniai ansambliai ir folkloriniai chorai.

Kiekvieno kolektyvo pasirodymas truko 15 minučių. Komisija skyrė papildomas 2 minutes tuo atveju, jei kūrinys užsitęstų. Po dviejų minučių, suskambus varpeliui, choro pasirodymas nedelsiant sustabdomas.

Chorų konkurso komisiją sudarė vertinimo komisijos pirmininkas iš Vokietijos Jürgen Budday,  Valter Soosalu iš Estijos, prof. Tomas Ambrozaitis, prof. Artūras Dambrauskas, prof. Vytautas Miškinis ir dr. Greta Gyraitė.

18 val. visi kviečiami pasiklausyti koncerto Kuliuose, o 19 val. koncertai vyks Klaipėdoje, Nidoje, Palangoje, Plungėje.

Sekmadienį Klaipėdos koncertų salėje prasidės seminaras chorų vadovams ir svečiams. Vyks chorų dirigentų ir vertinimo komisijos narių susitikimas ir diskusija „Mūsų chorinio gyvenimo aktualijos“.

12 val. vyks Didžiojo gintaro prizo konkursas, 15 val. – chorų, konkurso dalyvių koncertas „Draugai draugams“, o 16 val. – konkurso laureatų apdovanojimas, specialiųjų prizų įteikimas, Didžiojo ir Mažojo gintaro prizų konkurso rezultatų skelbimas ir apdovanojimas.

Po apdovanojimų vyks laureatų koncertas.

Sekmadienį 11 val. šventinė nuotaika pasklis ir Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje, kurioje taip pat vyks koncertas.

Klaipėdiečiams ir miesto svečiams įėjimas į visus renginius – nemokamas.

Numatyta net 16 dalyvių koncertų, kurie vyks ne tik Klaipėdoje, bet ir Palangoje, Kretingoje, Nidoje, Skuode, Plungėje, Kuliuose, Plikiuose.

Šiemet konkurse dalyvaus daugiau nei 28 kolektyvai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Ukrainos, Jungtinių Amerikos valstijų, Ganos ir Angolos.

Konkurso vertinimo komisijoje – žymūs Lietuvos ir užsienio chorvedžiai.

"Kiekvienas konkursas yra savitas, tapęs chorinės kultūros reiškiniu, darančiu įtaką visai Lietuvos chorinei kultūrai. Tai lemia ne tik konkurso reikalavimai ir pagrindinės nuostatos, bet ir įvairūs, jau didelę meninę meistrystę pasiekę kolektyvai, savo meniniais pasirodymais ir koncertais palikdami neįkainojamą pėdsaką Klaipėdos kultūros vyksme", – teigė konkurso meno vadovas ir direktorius, Klaipėdos miesto chorinės bendrijos "Aukuras" tarybos pirmininkas Algirdas Šumskis.

Šeštadienį Klaipėdos koncertų salėje tęsis konkurse dalyvaujančių svečių pasirodymai.

10 val. vyks Vaikų chorų konkursas, 11.40 val. – Mokyklinių chorų konkursas, 12.20 val. – Lygių balsų chorų konkursas, 14.15 val. pasirodys vokaliniai ansambliai, 15.40 val. – folkloriniai chorai.

18 val. visi kviečiami pasiklausyti koncerto Kuliuose, o 19 val. koncertai vyks Klaipėdoje, Nidoje, Palangoje, Plungėje.

Sekmadienį Klaipėdos koncertų salėje prasidės seminaras chorų vadovams ir svečiams. Vyks chorų dirigentų ir vertinimo komisijos narių susitikimas ir diskusija "Mūsų chorinio gyvenimo aktualijos".

12 val. vyks Didžiojo gintaro prizo konkursas, 15 val. – chorų, konkurso dalyvių koncertas "Draugai draugams", o 16 val. – konkurso laureatų apdovanojimas, specialiųjų prizų įteikimas, Didžiojo ir Mažojo gintaro prizų konkurso rezultatų skelbimas ir apdovanojimas.

Po apdovanojimų vyks laureatų koncertas.

Sekmadienį 11 val. šventinė nuotaika pasklis ir Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje, kurioje taip pat vyks koncertas.

Klaipėdiečiams ir miesto svečiams įėjimas į visus renginius – nemokamas.

Solidus kultūros reiškinys

Klaipėdos miesto chorvedžių, vėliau Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ daugiau nei 45 metus po kruopelytę augintas konkursas išsiplėtojo iki tarptautinio chorų konkurso. Jo kūrėjų ir pagrindinių organizatorių – Vytauto Blūšiaus, Roberto Varno, Algio Zaboro ir dabartinės Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ tarybos – pastangomis konkursas tapo solidžiu chorinės kultūros reiškiniu, turinčiu savas tradicijas, sukaupusiu didžiulę patirtį, pripažintu tarptautiniu chorinio žanro renginiu ir yra gerai žinomas ne tik Klaipėdoje, Lietuvoje, Europoje, o ir plačiau.

Tarptautinis S.Šimkaus chorų konkursas rengiamas kas dvejus metus ir garsėja tuo, kad į jį atrenkami aukšto meninio lygio žinomi Lietuvos ir užsienio kolektyvai. Konkurso vertinimo komisijos darbe dalyvauja žymūs Lietuvos ir užsienio chorvedžiai. „Tarptautinis konkursas Klaipėdoje – tai klaipėdietiškų chorinių tradicijų tąsa, papildant jas chorų konkursu. Kartu tai ir mūsų miesto populiarinimas ir pripažinimas tarptautinėje erdvėje. Žinoma, Klaipėdos miestui tai didžiulė, išskirtinė garbė, o ir ne mažesnė atsakomybė“, – teigė S.Šimkaus konkurso meno vadovas, Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ tarybos pirmininkas doc. Algirdas Šumskis.

Tarptautinis konkursas Klaipėdoje – tai klaipėdietiškų chorinių tradicijų tąsa, papildant jas chorų konkursu.

Dalyviai surengs koncertus

XXII tarptautinis S.Šimkaus chorų konkursas vyks gegužės 12–15 dienomis Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36) ir Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje (Rumpiškės g. 6). Konkursą rengia Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“ kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe ir Lietuvos nacionaliniu kultūros centru.

Šiemet konkurse dalyvaus 28 chorai iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Ukrainos, JAV, Ganos, Angolos ir Lietuvos.

Be chorų konkurso, gegužės 12–15 dienomis numatyta net 16 konkurso dalyvių koncertų Klaipėdoje Palangoje, Kretingoje, Nidoje, Skuode, Plungėje, Kuliuose, Plikiuose. O konkurso atidarymo koncerte, kuris vyks gegužės 12 d. 17 val. Klaipėdos koncertų salėje, koncertuos iškilus Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“, vadovaujamas Remigijaus Adomaičio. Konkurse ir koncertuose pasirodys garsūs chorai: žymus mišrus choras „Brigham Young University Singers“ (vadovas Andrew Crane) iš JAV, puikus Estijos visuomeninio transliuotojo mišrus choras (vadovas Hirvo Survo), Talino technologijos universiteto kamerinis choras (vadovas Rihardas Zarinis) ir daugelis kitų. „Padedami fondo „Stiprūs kartu“, iš Ukrainos atsivešime bažnyčios kamerinį chorą „Credo“ (vadovė Kateryna Tokalo), tuo parodydami solidarumą su narsia Ukrainos tauta“, – sakė konkurso meno vadovas.

Vyks diskusija-seminaras

Konkurse pasirodys ir mūsų šalies chorai: garsus Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos choras „Ave vita“ (vadovas prof. Kastytis Barisas), jaunas, tačiau labai įdomus Vilniaus sakralinės muzikos choras „Adoramus“ (vadovai Imantas Jonas Šimkus ir Mantvydas Drūlia) ir kiti. Be koncertų Klaipėdos koncertų salėje, gegužės 15 d. 9.30 val. konkurso dalyviams ir svečiams bus surengta diskusija-seminaras prie apskrito stalo. Renginį ves konkurso vertinimo komisija.

„Tikimės sulaukti didelio žiūrovų dėmesio tiek pačiame konkurse, tiek konkurso dalyvių koncertuose, o diskusijose-seminare laukiame visų choro dirigentų, muzikos mokytojų ir kitų besidominčiųjų, norinčių daugiau sužinoti apie pasaulio ir Europos chorinę muziką bei jos aktualijas.

Išsamią konkurso informaciją ir tikslią renginių programą galima rasti Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ internetiniame puslapyje www.aukuras.org/simkus ir socialiniuose tinkluose.

Padėka ir sveikinimai

„Pastarieji metai yra tarsi vėluojančio spektaklio laukimas, bet jūsų išradingumo ir darbštumo dėka, kultūra rado kelią į miesto gatves, kiemus, langus ir kauniečių širdis. Jūs kuriate tam, kad miestas neliktų be įspūdžių ir gerų emocijų, kai to reikia labiausiai. Nuoširdžiai sveikinu su Pasauline kultūros diena – su Jūsų profesine švente! Plojimai Jums“, – padėkos ir sveikinimo žodžius kultūros srityje dirbantiems kauniečiams ir visiems kūrėjams adresavo miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

Pasak jo, šie metai kultūros sektoriui Kaune turi būti išskirtiniai, jei tik eilinį kartą planų nesujauks pandemijos grimasos. Sėkmingai užbaigiant anksčiau pradėtus darbus ir pradedant naujus projektus, mieste duris atvers atgijusios erdvės, kuriose pirmiausia bus laukiami scenos meno žmonės.

„Šalyje tęsiantis karantinui jau įpratome girdėti ir kalbėti apie sunkumus verslui, tačiau ne mažesni išbandymai tenka ir kultūros srities žmonėms. Kūrybinis gyvenimas sustojo, o tai reiškia didelius iššūkius kiekvienam kuriančiam žmogui, visai jo aplinkai. Todėl šiandien jie kaip niekas kitas nusipelno visų mūsų pagarbos bei palaikymo. Tikime, kad pastarųjų kelerių metų pastangos gaivinti mieste kultūrines erdves taps simboliniu padėkos ženklu už jų atsidavimą kūrybinei misijai“, – sakė mero pavaduotojas Mantas Jurgutis.

Atgijusios kūrybinės erdvės

Kino gurmanus ir ne tik į atnaujintas erdves jau greitai pakvies legendinis kino teatras „Romuva“. Didžiojoje kino salėje galės vykti tiek filmų seansai, tiek ir šokio bei kitų scenos menų pasirodymai. Antrajame aukšte bus įkurtos edukacinės dirbtuvės. Dar vieną kamerinę erdvę su kino ekranu ruošiamasi įrengti rūsyje.

Kūrybinis gyvenimas sustojo, o tai reiškia didelius iššūkius kiekvienam kuriančiam žmogui, visai jo aplinkai.

Kultūros sektoriui ne mažiau aktuali ir baigiama rekonstruoti sporto halė, kuri jau šią vasarą kauniečius pakvies iš pagrindų pasikeitusi. Multifunkcinėse erdvėse greta sporto bei neformaliojo ugdymo užsiėmimų savo vietą atras ir bendruomenių veiklos, kultūros renginiai, meninės iniciatyvos.

Galiausiai jau šiemet žiūrovus pasitiks ir gerokai atsinaujinęs Kauno valstybinis muzikinis teatras su vaizdingomis Miesto sodo prieigomis greta Laisvės alėjos. Jų rekonstrukcija perkopė pusiaują ir artėja pabaigos link. Vykdant pastato rekonstrukciją planuojama pakeisti stogą, atnaujinti fasadą, įrengti spalvingą pastato apšvietimą bei apšiltinti ir hidroizoliuoti požeminį aukštą, kuriame įrengta rūbinė.

Rekonstruoti objektai su visais patogumais pasitarnaus ne tik lankytojams, bet ir solidžias veiklos sukaktis minintiems kolektyvams. Nemažai jų įsikūrę Kauno kultūros centre, kurio patalpos dar pernai buvo pristatytos visuomenei po kapitalinio remonto, o vidiniame kiemelyje naujai sukurta šiuolaikiška renginių erdvė jau spėjo pelnyti kauniečių simpatijas.

Rekonstrukcijos sulaukė ir savo veiklos 50-metį minintys Kauno menininkų namai. V. Putvinskio gatvėje esantis vaizdingas modernizmo architektūros pastatas uždengtas pastoliais – įsibėgėja fasado atnaujinimo darbai. Įstaiga nusiteikusi jubiliejinius metus skirti ne vien infrastruktūros gerinimui, bet ir renginių programai.

„Kasmet su beveik 200 organizacijų, individualių kūrėjų ir bendruomenių kuriame, inicijuojame ir įgyvendiname įvairius kultūrinius procesus, renginius bei kitas veiklas. Burdami Kauno kultūros bendruomenę siekiame įprasminti kultūrą ir jos svarbą visuomenei“, – teigė Kauno menininkų namų vadovė Rūta Stepanovaitė.

Dešimt iškilių sukakčių

Skambių jubiliejų šiemet išties netrūks. Gražias sukaktis mini koncertinės įstaigos „Kauno santaka“ kolektyvai: Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ gyvuoja jau 60 metų, o Kauno bigbendui – perpus mažiau – 30 metų. Be jų neapsieina svarbiausios miesto šventės, minėjimai ir įvairios ceremonijos.

Beje, minint Pasaulinę kultūros dieną, lygiai vidurdienį „Ąžuolyno“ muzika praeiviai turės progos pasigėrėti stebėdami jau gražia tradicija tapusią orkestro eiseną Laisvės alėjoje.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Garbingą 60 metų jubiliejų šiemet mini ir kitas mūsų miesto kultūrinio gyvenimo šviesulys – choras „Varpelis“, o lygiai tris dešimtmečius skaičiuoja to paties vardo berniukų chorinio dainavimo mokykla.

Tuo metu Lietuvos dirigento, muzikologo Donato Katkaus iniciatyva įkurtas Kauno styginių kvartetas mini 40 metų kūrybinės veiklos jubiliejų ir viliasi, kad antroje metų pusėje šią gražią sukaktį pavyks paminėti ypatingai.

Bemaž solidžiausius jubiliejus šiais metais švęs Kauno kultūros centro mišrus choras „Gintaras“, liaudiškų šokių kolektyvas „Suktinis“ ir Kazio Binkio teatras, savo metraščiuose atvertę 85-uosius kūrybinės veiklos metus. Šimtmetį pernai paminėjo Kaune užgimęs profesionalusis Lietuvos teatras, o šiemet gruodį tokią pat sukaktį pasitiks ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.

Neatsitiktinai Kaunas imasi unikalios iniciatyvos kurti pirmąją mieste ir visoje šalyje scenos meno mokyklą, paremtą tarpdiscipliniškumu ir mokymo programų tarpusavio integralumu – nuo muzikos, dainavimo, šokio, teatro iki garso bei šviesos technologijų ir kitų užkulisinių subtilybių anapus scenos uždangos.

Jau kitąmet Kaunas pasitinka Europos kultūros sostinės metus. Nors iš pažiūros pasiruošimą šiam iškiliam įvykiui apsunkina pasaulį tebekaustanti pandemija, kultūros darbuotojai savo uoliu darbu bei pastangomis pademonstravo, kad renginiai iš koncertų salių ar teatro scenų gali sėkmingai pasiekti kauniečius net ir namų kiemuose. Geriausiu įrodymu tapo praėjusių metų gegužę skambiai paminėtas Kauno gimtadienis ir vos prieš kelias savaites netradicinėse miesto erdvėse nuskambėję Laimės dienos renginiai.

„Pagrindiniai reikalavimai – išlaikyti saugų atstumą, laikytis higienos, o rizikos grupės asmenims nedirbti darbo vietoje arba riboti jų dalyvavimo repeticijose laiką“, – rašoma pranešime.

Ministerija rekomenduoja meno kolektyvams darbą organizuoti nuotoliniu būdu arba mažomis grupėmis – iki 10 asmenų, o jeigu tai neįmanoma, repeticijas organizuoti pamainomis ir užtikrinti ne mažesnį nei 10 kvadratinių kvadratinių metrų plotą, tenkantį vienam atlikėjui, taip pat išlaikyti ne mažesnį nei dviejų metrų atstumą tarp jų.

Jeigu repeticijų metu yra būtinas tiesioginis kontaktas ar mažesnis nei dviejų metrų atstumas, rekomenduojama trumpinti repeticijų laiką, taip pat rekomenduojama mažinti aptarnaujančio personalo skaičių.

Vyresniems nei 60 metų žmonėms arba sergantiems lėtinėmis ligomis rekomenduojama nedirbti darbo vietoje arba kolektyvams riboti jų dalyvavimo repeticijose laiką.

Ministerija taip pat rekomenduoja užtikrinti, kad darbo vietose dirbtų ir repeticijose dalyvautų asmenys, neturintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, ūmių žarnyno infekcijų ir kitų užkrečiamųjų ligų požymių – karščiavimo, slogos, kosulio, pasunkėjusio kvėpavimo, viduriavimo, vėmimo.

Be kita ko, rekomenduojama užtikrinti, kad nedirbtų ir repeticijose nedalyvautų asmenys, kuriems privaloma izoliacija izoliavimo laikotarpiu, išskyrus dirbančius nuotoliniu būdu.

Meno kolektyvams organizuojant repeticijas pamainomis rekomenduojama vėdinti ir valyti patalpas, esant galimybei, ne rečiau kaip kartą per valandą, taip pat sudaryti sąlygas, kad skirtingų pamainų atlikėjai nekontaktuotų tarpusavyje.

Pagal galimybes rekomenduojama mažinti repeticijų metu naudojamų rekvizitų skaičių, šalia įėjimų į įstaigą ir įstaigos patalpose turi būti sudaryta galimybė rankų dezinfekcijai, darbuotojai ir atlikėjai turi laikytis asmens higienos – vengti rankomis liesti veidą, burną, akis, plauti rankas, kosėti ir čiaudėti tinkamai prisidengus burną.

Ministerija taip pat primena, kad dažnai liečiami paviršiai – durų rankenos, laiptinės turėklai, elektros jungikliai, kėdžių atramos – valomi paviršiams valyti skirtu valikliu ne rečiau kaip du kartus per dieną.

Lietuvoje dėl koronaviruso grėsmės nuo kovo 16 dienos paskelbtas karantinas, jo metu uždrausta organizuoti masinius renginius, tarp jų ir spektaklius, kino filmų seansus, koncertus.

Pastaruoju metu kaip alternatyva koncertai ir kino filmų peržiūros vyksta atvirose vietose, kur lankytojai gali atvažiuoti automobiliu ir būnant jame dalyvauti renginyje.

Nuo 2007 m. kiekvienais metais rengiamas Kalėdinių giesmių festivalis pasiteisino ir tiek jo organizatorius, tiek vis gausėjantį klausytojų būrį įtikino, kad tokio pobūdžio renginys yra reikšmingas Vakarų Lietuvos chorinės kultūros įvykis.

Festivalyje dalyvaus Vakarų Lietuvos krašto bažnytiniai chorai iš Klaipėdos, Rietavo, Plungės, Mažeikių, Skuodo, Barstyčių ir svečiai iš Kalvarijos.

Festivalyje dalyvaujantys chorai atliks individualią programą, dalyvaus šv. Mišiose bei visi kartu atliks bendrą festivalio programą.

Chorų pasirodymus klaipėdiečiai ir miesto svečiai galės nemokamai stebėti net dvi dienas.

Šiandien prieš vidurdienį iškilmingai paskelbtas šeštasis Lietuvos vaikų ir jaunimo chorų festivalio-konkurso „Mes – Lietuvos vaikai“ atidarymas.

Jaunimo chorų konkursas vyko Klaipėdos koncertų salėje ir Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje.

Choristai pademonstravo muzikinius gebėjimus, chorinio dainavimo meistriškumą.

Visų chorų pasirodymus stebėjo komisija, kuri sprendė, kurie iš jų verčiausi geriausiųjų vardo.

Pasibaigus konkursui dalyvių ir žiūrovų laukė šventinis koncertas.

Rytoj klaipėdiečiai ir miesto svečiai išvys ne mažiau įspūdingus reginius. Popiet meno ir muzikos mėgėjai laukiami Klaipėdos kariliono muzikos koncerte.

Jam pasibaigus, 16 val., tūkstančiai festivalio dalyvių išsirikiuos iškilmingai šventinei eisenai. Įspūdinga minia jaunuolių žygiuos nuo miesto savivaldybės iki Klaipėdos vasaros estrados.

Kiek vėliau, 17 val., Klaipėdos vasaros estradoje vyks baigiamasis šventinis koncertas. Planuojama, kad jame dalyvaus per 6 tūkst. jaunųjų atlikėjų iš visos Lietuvos mokyklų.

Lapkričio 16–18 d. vyksiančiame festivalyje koncertuos per 20 aukštųjų mokyklų studentų chorų – per 800 dainininkų – iš Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Vilniaus aukštųjų mokyklų. Pirmą kartą festivalio istorijoje pasirodys svečiai iš užsienio – Odesos Konstantino Fiodoro Dankėvičiaus aukštosios menų ir kultūros mokyklos studentų choras „Gloria“.

Penktadienį, lapkričio 16 d., 18 val. koncertas vyks Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje. Šeštadienį, lapkričio 17 d., 11 val. – Kretingos muziejaus žiemos sode, 15 val. – Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje, 18 val. koncertai vyks Palangos Šv. Mergelės Marijos ėjimo į dangų bažnyčioje, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“, Klaipėdos Marijos Taikos karalienės bažnyčioje bei Lietuvos teatro ir muzikos akademijos Klaipėdos fakultetų koncertų salėje.

Sekmadienį, lapkričio 18 d., 16 val. baigiamajame festivalio koncerte Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje jungtinis studentų choras atliks žinomus pasaulio klasikinės muzikos, originalius lietuvių kompozitorių kūrinius. Akompanuos Klaipėdos kamerinis orkestras. Solo partijas atliks Lina Dambrauskaitė.

Didžiausias ir jau tradicija tapęs studentų chorų festivalis Lietuvos nacionalinio kultūros centro iniciatyva rengiamas nuo 1998 m. Jo tikslai apima ne tik meninę koncertinę veiklą – organizatoriams svarbu, kad būtų skatinamas akademinių chorų ir chorvedžių bendradarbiavimas, nacionalinio ir užsienio chorinio meno tradicijų pažinimas bei sklaida.

Šių metų festivalio rengėjai – Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“, Klaipėdos savivaldybė, Klaipėdos universitetas ir Lietuvos nacionalinis kultūros centras.